Restoranų verslas 2008/4

KoncepcijaVIRTI AR NEvirti (ALŲ SAVO RESTORANE)?Vytautas MickevičiusAlus Lietuvoje dažnai pavadinamas tautiniu arba nacionaliniugėrimu. Ir ne veltui – remiantis statistiniais duomenimis,tai yra gausiausiai gaminamas ir vartojamas alkoholinisgėrimas šalyje. Alumi taip pat garsėja Čekija, Vokietija,Belgija ir kitos šalys. Ten alaus tradicijos tiek įsišaknijusios,kad dažnoje alinėje vakarais lankytojams sunku rasti ne tiksėdimą, bet ir stovimą vietą. Kodėl taip nėra Lietuvoje?čius – gėrimų asortimentas. Kiekviena pastarųjų lankytojųgrupė skiriasi, tad ir į ją orientuota maitinimoįstaiga turėtų būti įrengta atitinkamai. Idealu, jei lėšų,idėjų ir sugebėjimų pakanka, kad būtų galima įrengti visuspaminėtus kriterijus atitinkančią maitinimo įstaigą.Įspūdingais interjerais ir aplinka Lietuvoje gali pasigirtidaug restoranų – tai didelių pradinių lėšų, bet nedaugtolimesnio rūpesčio reikalaujanti investicija. Taip patyra nemažai gerą maistą ir aptarnavimą siūlančių maitinimoįstaigų. Tik ne visada kokybę pavyksta išlaikyti.Po to pradeda plisti nepatenkintų lankytojų komentaraiinternete ar iš lūpų į lūpas. Na, o sugadintą gerą vardąsusigrąžinti sunku – kartais lengviau pakeisti įstaigospavadinimą ir tipą.Tada kyla klausimas, ką ir kaip pakeisti, kad restoranasbūtų populiarus. Picomis žmones buvo galima nustebintiprieš dešimtmetį. Gausiu vyno asortimentu ar kepsniaisant grotelių – prieš gerą penkmetį. Gal pasiūlyti savosgamybos alaus?Restoranai, kuriuose gaminamas alusVilniusKaunasKlaipėdaŠiauliaiKretingos r.„Avilys“, „Belmontas“, „Bravaria“,„Būsi trečias“„Avilys“, „Bravaria“„Mėmelis“„Bravaria“„HBH Juozo alus“, „Virkštininkų dvaro užeiga“„zahiras“, vilniusNe paslaptis, kad tik eilinės, į pietaujančius lankytojusorientuotos maitinimo įstaigos savininkas gali neinvestuotiį aplinkos gražinimą, interjerą ar papildomaspramogas bei atrakcijas – tokiose įstaigose svarbiausiasiūlyti skanų, šviežią ir nebrangų maistą.Į vakarinius pasisėdėjimus ar savaitgalio pietus orientuotųrestoranų, kavinių, barų savininkai turi nertis iškailio, kad prisiviliotų lankytojų. Vienus jų gali patrauktiinterjeras ir aplinka, kitus – išskirtinis valgiaraštis, tre-Galimosekonominės krizėsmetu pirmiausialankytojų sumažėstuose restoranuose,kurie neišsiskiriaiš kitų.Ar gaminti savo alų?Alus Lietuvoje labai mėgstamas, todėl šalyje sėkmingaigyvuoja ir aršiai konkuruoja didieji alaus gamintojai.Trys didžiausios alaus daryklos („Švyturys – Utenos alus“,„Kalnapilis“ ir „Ragutis“) maitinimo įstaigoms siūlo netik įvairų pilstomą alų, bet ir savo logotipais papuoštaspavėsines, alaus pilstymo įrangą, taures, kitą atributiką– kad tik išsikovotų vietą už baro. Dažniausiai, jei į maitinimoįstaigą „įlindo“ vienas alaus gamintojas, kitas jojejau nepageidaujamas. Bet alų mėgstantis lankytojas nevisada nori būtent to alaus, kurį randa maitinimo įstaigoje.Kartais netgi dėl gyvenamosios vietos, mėgstamoskomandos ar girdėtų gandų atsiranda tam tikri stereotipai,kad vieno aludario alus „geras“ ir „skaniausias“, okito – „blogas“. Kad nenuviltumėte tokio lankytojo, galitejam pasiūlyti savos gamybos alaus.Gaminti alų savo maitinimo įstaigoje verta ne tik dėlišskirtinumo. Savas alus gali tapti pagrindine maitinimoįstaigos tema, atsispindinčia tiek interjere, tiek valgiaraštyje.Teminiams (kaip ir įvairių užsienio virtuvių) restoranamsprognozuojama lengvesnė ateitis. Juk lankytojasdažnai ateina į restoraną, kad jame paskanautų to,ko negali pasigaminti namie: dažnas namie gali išsikeptikarbonadą ar išsivirti cepelinų, atsikimšti mėgstamovyno ar alaus butelį, bet retas kuris sugebės pasigamintiegzotinį ar sudėtingos receptūros patiekalą, paskanautiNukelta į 12 psl. >10 Restoranų verslas 4/2008