38-ojo verslo apskaitos standarto „Neribotos civilinės atsakomybės ...

Audito ir apskaitos tarnyba38-OJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO„NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIŲ ASMENŲ IR MAŽŲJŲBENDRIJŲ BUHALTERINĖ APSKAITA IR FINANSINĖS ATASKAITOS“METODINĖS REKOMENDACIJOSParengtos pagal „Valstybės žiniose“ paskelbtą standartą, galiojantį nuo 2012 m. spalio 19 d.(Žin., 2012, Nr. 121-6090).NUORODŲ TURINYSI skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS1–5 punktai. Standarto tikslas ir taikymas6–8 punktai. Standarte vartojamos sąvokosII skyrius. PAGRINDINIAI FINANSINIŲ ATASKAITŲ REIKALAVIMAI9 punktas. Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų metinių finansinių ataskaitų rinkinys10 punktas. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys11 punktas. Finansinių ataskaitų elementai12–14 punktai. Finansinių ataskaitų laikotarpiai15 punktas. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys17–25 punktai. Pagrindiniai finansinių ataskaitų reikalavimaiIII skyrius. BALANSAS26 punktas. Balanso straipsniai27 punktas. Balanso A dalis Ilgalaikis turtas28–36 punktai. Nematerialusis turtas37–56 punktai. Ilgalaikis materialusis turtas57–66 punktai. Finansinis turtas67 punktas. Kitas ilgalaikis turtas68 punktas. Balanso B dalis Trumpalaikis turtas69–76 punktai. Atsargos77–78 punktai. Balanso atsargų, išankstinių mokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių straipsnis79 punktas. Per vienus metus gautinos sumos80 punktas. Kitas trumpalaikis turtas81 punktas. Pinigai82 punktas. Mainai83 punktas. Neatlygintinai gautas (dovanotas) turtas84 punktas. Balanso D dalis Dotacijos85–88 punktai. Dotacija89 punktas. Balanso E dalis Įsipareigojimai90–97 punktai. Įsipareigojimai98 punktas. Balanso C dalis Nuosavas kapitalas38 VAS MR / 1

Audito ir apskaitos tarnybaIV skyrius. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA99 punktas. Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniai100–109 punktai. Pajamos110–115 punktai. Sąnaudos116–117 punktai. Netipinė veikla118 punktas. Pelno mokestis119 punktas. Grynasis pelnas (nuostoliai)V skyrius. NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIŲ ASMENŲ NUOSAVASKAPITALAS IR NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA120 punktas. Nuosavas kapitalas121–125 punktai. Savininkų įnašai126–127 punktai. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)128–131 punktai. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitaVI skyrius. MAŽOSIOS BENDRIJOS NUOSAVAS KAPITALAS132 punktas. Nuosavas kapitalas133–134 punktai. Savininkų įnašai135–136 punktai. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)VII skyrius. ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS137–138 punktai. Reorganizavimas139–140 punktai. Pertvarkymas141–142 punktai. LikvidavimasVIII skyrius. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS AIŠKINAMAJAME RAŠTE143 punktas. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens aiškinamasis raštas144 punktas. Mažosios bendrijos aiškinamasis raštasIX skyrius. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOSPriedas. NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIŲ ASMENŲ IR MAŽŲJŲBENDRIJŲ PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS1 standarto priedas. Pavyzdinė balanso forma2 standarto priedas. Pavyzdinė pelno (nuostolių) ataskaitos forma3 standarto priedas. Pavyzdinė nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma38 VAS MR / 2

Audito ir apskaitos tarnybaPATVIRTINTAAudito ir apskaitos tarnybosdirektoriaus 2013 m. gegužės 24 d.įsakymu Nr. VAS-1138-OJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO„NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIŲ ASMENŲ IR MAŽŲJŲBENDRIJŲ BUHALTERINĖ APSKAITA IR FINANSINĖS ATASKAITOS“METODINĖS REKOMENDACIJOSParengtos pagal „Valstybės žiniose“ paskelbtą standartą, galiojantį nuo 2012 m. spalio 19 d.(Žin., 2012, Nr. 121-6090).Pusjuodžiu šriftu spausdinamas verslo apskaitos standarto tekstas. Po standarto punktaispateiktos rekomendacijos nėra standarto dalis. Jų tikslas – parodyti kaip turi būti tvarkomabuhalterinė apskaita, registruojamos ūkinės operacijos, ūkiniai įvykiai ir sudaromos finansinėsataskaitos. Pavyzdžiai ir komentarai nepakeičia standarto nuostatų, tik paaiškina, kaip jos taikomospraktiškai. Pavyzdžiuose naudojamos pavyzdinio sąskaitų plano, pateikto šių metodiniųrekomendacijų priede, sąskaitos.I. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Šio standarto tikslas – nustatyti:1.1. neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, t. y. tikrųjų ūkinių bendrijųir komanditinių ūkinių bendrijų (toliau – ūkinė bendrija) ir individualių įmonių, buhalterinėsapskaitos ir finansinių ataskaitų turinio ir sudarymo reikalavimus;1.2. mažųjų bendrijų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų rinkiniosudėties, turinio ir sudarymo reikalavimus.2. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, išskyrus nurodytus šiostandarto 3 punkte, taiko šį standartą tada, kai kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo arbasavo nuožiūra nusprendžia sudaryti finansines ataskaitas.3. Ūkinės bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės ar uždarosios akcinėsbendrovės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas, vadovaujasi visaiskitais verslo apskaitos standartais.38 VAS MR / 1

Audito ir apskaitos tarnyba4. Mažosios bendrijos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys,išskyrus nurodytus šio standarto 3 punkte, turi teisę pasirinkti, ar tvarkydamos apskaitą irsudarydamos finansines ataskaitas vadovausis:4.1. tik šio standarto nuostatomis;4.2. visais kitais verslo apskaitos standartais.38-asis verslo apskaitos standartas, palyginti su kitais verslo apskaitos standartais, nustatodaug paprastesnius apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų parengimo reikalavimus. Sudarantfinansines atskaitas pagal šio standarto nuostatas, nereikalaujama:1. Vertinti finansinių ataskaitų elementų (turto, įsipareigojimų) kita verte negu įsigijimo arpasigaminimo savikaina, t. y. tikrąja, grynąja galimo realizavimo, dabartine (diskontuota),naudojimo verte ar amortizuota savikaina.2. Apskaičiuoti, apskaitoje registruoti ir finansinėse ataskaitose pateikti atidėtojo pelnomokesčio, jei apskaičiuojant pelno mokestį, turto ar įsipareigojimo balansinė vertė skiriasi nuo jomokesčio bazės.3. Sudaryti atidėjinių, t. y. įsipareigojimų, kurių galutinės padengimo sumos arbaįvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti. Atskleistineapibrėžtųjų įsipareigojimų, atsirandančių dėl praeities įvykių, bet nepripažįstamų, nes mažaitikėtina, kad juos reikės padengti turtu, arba jų sumos negalima patikimai nustatyti. Pripažintineapibrėžtojo turto, galinčio atsirasti dėl praeities įvykių, kurio buvimą ar nebuvimą patvirtintų nevisiškai nuo įmonės priklausantys neapibrėžti būsimieji įvykiai.4. Įvertinti, apskaitoje registruoti ir finansinėse ataskaitose pateikti nematerialiojo irilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimo sumos (vertės sumažėjimo nuostolių).5. Pripažinti, apskaitoje registruoti ir finansinėse ataskaitose parodyti sąnaudų ir ilgalaikiųįsipareigojimų, pagal atskirus darbdavio ir darbuotojo susitarimus mokamo ilgalaikio atlygiodarbuotojui, numatyto sukaupti ir išmokėti per ilgesnį kaip dvylikos mėnesių laikotarpį.6. Taikyti retrospektyvinio apskaitos politikos keitimo ir esminių apskaitos klaidų taisymobūdo, kai keitimai ir taisymai daromi ne tik ataskaitinį laikotarpį ir būsimaisiais ataskaitiniaislaikotarpiais, bet taisoma ir lyginamoji finansinių ataskaitų informacija.7. Balanse perkelti į atsargas ilgalaikio materialiojo turto, nebenaudojamo įmonės veiklojeir laikomo perleisti.8. Pateikti finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte detalios informacijos.38 VAS MR / 2

Audito ir apskaitos tarnybaTodėl sudaryti finansines ataskaitas pagal šio standarto reikalavimus galėtų nedidelėsįmonės, o didesnės – pagal visus kitus standartus, kuriuose nustatyti sudėtingesni apskaitos irfinansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai. Pasirinkdama apskaitos politiką, įmonė turėtų įvertintisavo veiklos pobūdį, numatomą veiklos apimtį, finansinių ataskaitų vartotojų poreikius, kitassvarbias aplinkybes ir nuspręsti, ar pakanka taikyti 38-ąjį verslo apskaitos standartą, ar reikia taikytivisus kitus verslo apskaitos standartus, kad finansinėse ataskaitose būtų teisingai parodyta įmonėsfinansinė būklė ir veiklos rezultatai.5. Šis standartas nustato pavyzdines finansinių ataskaitų formas neribotos civilinėsatsakomybės juridiniams asmenims ir mažosioms bendrijoms, kurie apskaitą tvarkyti irfinansines ataskaitas sudaryti pasirinko pagal šio standarto nuostatas.Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, išskyrus tikrąsias ūkines bendrijas irkomanditines ūkines bendrijas, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės,kurio apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti pasirinktas šis standartas, finansiniųataskaitų rinkinį sudaro šio standarto 9 punkte išvardytos ataskaitos, o jų pavyzdinės formospateiktos šio standarto prieduose:balanso forma (1 priedas);pelno (nuostolių) ataskaitos forma (2 priedas);nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma (3 priedas).Mažosios bendrijos, kurios apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudarytipasirinktas šis standartas, finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šio standarto 10 punkte išvardytosataskaitos, o jų pavyzdinės formos pateiktos šio standarto prieduose:balanso forma (1 priedas);pelno (nuostolių) ataskaitos forma (2 priedas).Finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pavyzdinės formos standartas nenustato, todėlįmonė šią ataskaitą parengia savo nuožiūra, vadovaudamasi VIII skyriaus Informacijos atskleidimasaiškinamajame rašte reikalavimais. Jeigu aiškinamajame rašte pateikiama informacija apie kitųfinansinių ataskaitų straipsnius, jai suteikiamas pastabos numeris nurodomas prie aiškinamofinansinės ataskaitos straipsnio.6. Šiame standarte sąvoka „savininkai“ vadinami individualios įmonės savininkas,tikrosios ūkinės bendrijos tikrieji nariai, komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai irkomanditoriai, mažosios bendrijos nariai.38 VAS MR / 3

Audito ir apskaitos tarnyba7. Šiame standarte vartojama sąvoka „įmonė“, kai standarto nuostatos yra taikomosir mažosioms bendrijoms, ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims. Kaistandarto nuostatos taikomos mažosioms bendrijoms, vartojama sąvoka „mažoji bendrija“,kai standarto nuostatos taikomos individualioms įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms irkomanditinėms ūkinėms bendrijoms, vartojama sąvoka „neribotos civilinės atsakomybėsjuridiniai asmenys“.8. Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę, kaip LietuvosRespublikos buhalterinės apskaitos (Žin., 2001, Nr. 99-3515), Lietuvos Respublikos įmoniųfinansinės atskaitomybės (Žin., 2001, Nr. 99-3516; 2008, Nr. 79-3098), Lietuvos Respublikosmažųjų bendrijų (Žin., 2012, Nr. 83-4333), Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų (Žin., 2003,Nr. 112-4990, 2012, Nr. 78-4014) ir Lietuvos Respublikos individualių įmonių (Žin., 2003, Nr.112-4991) įstatymuose.Tvarkydama apskaitą ir sudarydama finansines ataskaitas, įmonė vadovaujasi Buhalterinėsapskaitos įstatymo, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir šio verslo apskaitos standartonuostatomis, todėl standarte vartojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę, kaip minėtuose įstatymuoseir įmonės veiklą reglamentuojančiame įstatyme.II. PAGRINDINIAI FINANSINIŲ ATASKAITŲ REIKALAVIMAI9. Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų metinių finansinių ataskaitųrinkinį sudaro:9.1. balansas;9.2. pelno (nuostolių) ataskaita;9.3. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;9.4. finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas.Ūkinių bendrijų ir individualių įmonių, pasirinkusių apskaitą tvarkyti ir finansinesataskaitas rengti pagal šį standartą, finansinių ataskaitų turinio reikalavimai pateikti šio standartoskyriuose: III. Balansas, IV. Pelno (nuostolių) ataskaita, V. Neribotos civilinės atsakomybėsjuridinių asmenų nuosavas kapitalas ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir VIII. Informacijosatskleidimas aiškinamajame rašte.38 VAS MR / 4

Audito ir apskaitos tarnyba10. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:10.1. balansas;10.2. pelno (nuostolių) ataskaita;10.3. finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas.Mažųjų bendrijų finansinių ataskaitų turinio reikalavimai pateikti šio standarto skyriuose:III. Balansas, IV. Pelno (nuostolių) ataskaita, VI. Mažosios bendrijos nuosavas kapitalas irVIII. Informacijos atskleidimas aiškinamajame rašte.Mažosios bendrijos nesudaro nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos.11. Įmonėse vykdomos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagal ekonominę prasmęjungiami į stambesnes grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Įvertinantįmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus, naudojami šie finansinių ataskaitų elementai:11.1. Balanse – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, apibūdinantys įmonėsfinansinę būklę.11.2. Pelno (nuostolių) ataskaitoje – pajamos ir sąnaudos, naudojamos įmonės veiklosrezultatams nustatyti.Įmonės turto ir įsipareigojimų pripažinimo, registravimo apskaitoje ir pateikimofinansinėse ataskaitose reikalavimai pateikti standarto III skyriuje Balansas ir šiame skyriuje.Įmonės pajamų ir sąnaudų pripažinimo, registravimo apskaitoje ir pateikimo finansinėse ataskaitosereikalavimai pateikti standarto IV skyriuje Pelno (nuostolių) ataskaita ir šiame skyriuje.12. Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų nuosavo kapitalo pokyčiųataskaitoje parodomi visi nuosavo kapitalo pokyčiai per ataskaitinį ir ankstesnį laikotarpius.Ūkinės bendrijos ir individualios įmonės nuosavo kapitalo sudėties, jo registravimoapskaitoje ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimai pateikti standarto V skyriuje Neribotoscivilinės atsakomybės juridinių asmenų nuosavas kapitalas ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita.Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomi praėjusių finansinių metų pirmos dienosduomenys, pokyčiai per praėjusius finansinius metus, praėjusių finansinių metų paskutinės dienosduomenys, pokyčiai per ataskaitinius finansinius metus ir paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos38 VAS MR / 5

Audito ir apskaitos tarnybaduomenys. Ataskaitoje parodomi praėjusių finansinių metų pirmos dienos duomenys turi sutapti suužpraėjusių finansinių metų paskutinės dienos duomenimis.Pavyzdžių pateikta prie šio standarto 14 punkto.13. Finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas)pateikiama papildoma informacija, susijusi su įmonės veikla per ataskaitinį laikotarpį.Vadovaujantis šiuo standartu, įmonės aiškinamajame rašte turi būti pateikiama šiostandarto VIII skyriuje Informacijos atskleidimas aiškinamajame rašte reikalaujama ir kitareikšminga su įmonės veikla susijusi informacija. Informacija laikoma reikšminga, jei josnepateikimas ar neteisingas pateikimas gali turėti įtakos finansinių ataskaitų informacijos vartotojųpriimamiems sprendimams.14. Balanse pateikiami ataskaitinio laikotarpio pabaigos ir lyginamieji – praėjusiųfinansinių metų pabaigos – duomenys. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami ataskaitiniolaikotarpio duomenys ir tokio paties praėjusio ataskaitinio laikotarpio (lyginamoji)informacija.Periodiškumo principas numato, kad įmonės veikla skirstoma į ataskaitinius laikotarpius,kurių kiekvienam pasibaigus, apskaičiuojami veiklos rezultatai ir parengiamos finansinės ataskaitos.Paprastai finansinių ataskaitų ataskaitinis laikotarpis yra metai (12 mėnesių), kuriedažniausiai sutampa su kalendoriniais. Jei ataskaitinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais,finansinių metų pradžia laikoma sausio 1 d., pabaiga – gruodžio 31 d.PavyzdysTikrosios ūkinės bendrijos „A“ (toliau – TŪB „A“) veiklos sutartyje nustatyta, kad jisudaro finansinių ataskaitų rinkinį. Bendrija pasirinko finansines ataskaitas sudaryti pagal 38-ojoverslo apskaitos standarto nuostatas, todėl naudoja šio standarto 1, 2 ir 3 prieduose pateiktaspavyzdines ataskaitų formas. Bendrijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, t. y. prasidedasausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.Sudarydama 20X2 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, TŪB „A“ balanso finansiniųmetų stulpelyje pateikia bendrijos turto, įsipareigojimų ir kapitalo 20X2 m. gruodžio 31 d.duomenis, o praėjusių finansinių metų stulpelyje – 20X1 m. gruodžio 31 d. Finansinės ataskaitosparengtos ir pasirašytos 20X3 m. sausio 20 d.38 VAS MR / 6

Audito ir apskaitos tarnybaTŪB „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. balanse nurodo:TŪB „A“ _(įmonės pavadinimas)Įmonės kodas XXXXXX, Zzzzzzz g. 13, Yyyyy(įmonės kodas, adresas)20X2 M. GRUODŽIO 31 D. BALANSAS20X3 m. sausio 20 d.(ataskaitos sudarymo data)Metai Litai _(ataskaitinis laikotarpis)(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Eil.Nr.TURTASPastabosNr.Finansiniaimetai(20X2 m.gruodžio 31 d.)Praėję finansiniaimetai(20X1 m.gruodžio 31 d.)Sudarant 20X2 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, TŪB „A“ pelno (nuostolių)ataskaitos finansinių metų stulpelyje pateikiamos nuo 20X2 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.bendrijos uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų sumos, o praėjusių finansinių metų stulpelyje – nuo20X1 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. bendrijos uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų sumos.TŪB „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodo:TŪB „A“ _(įmonės pavadinimas)Įmonės kodas XXXXXX, Zzzzzzz g. 13, Yyyyy(įmonės kodas, adresas)20X2 M. GRUODŽIO 31 D. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA20X3 m. sausio 20 d.(ataskaitos sudarymo data)Metai Litai _(ataskaitinis laikotarpis)(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Eil.Nr.StraipsniaiPastabosNr.Finansiniai metai(nuo 20X2 m.sausio 1 d. ikigruodžio 31 d.)Praėjęfinansiniai metai(nuo 20X1 m.sausio 1 d. ikigruodžio 31 d.)Sudarant 20X2 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, TŪB „A“ nuosavo kapitalopokyčių ataskaitoje pateikiami sugrupuoti savininkų įnašų ir bendrijos nepaskirstytojo pelno38 VAS MR / 7

Audito ir apskaitos tarnyba(nuostolių) duomenys: praėjusių finansinių metų pradžios (20X1 m. sausio 1 d.) duomenys, kurieturi sutapti su užpraėjusių finansinių metų pabaigos (20X0 m. gruodžio 31 d.) duomenimis, pokytisnuo 20X1 m. sausio 1 d. iki 20X1 m. gruodžio 31 d., praėjusių finansinių metų pabaigos (20X1 m.gruodžio 31 d.) duomenys, pokytis nuo 20X2 m. sausio 1 d. iki 20X2 m. gruodžio 31 d. irataskaitinių finansinių metų pabaigos (20X2 m. gruodžio 31 d.) duomenys.TŪB „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje nurodo:TŪB „A“ _(įmonės pavadinimas)Įmonės kodas XXXXXX, Zzzzzzz g. 13, Yyyyy(įmonės kodas, adresas)20X2 M. GRUODŽIO 31 D. NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA20X3 m. sausio 20 d.(ataskaitos sudarymo data)Metai Litai _(ataskaitinis laikotarpis)(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)RodikliaiSavininkųįnašaiNepaskirstytasispelnas(nuostoliai)Iš viso1. Likutis praėjusių finansinių metų pradžioje(20X1 m. sausio 1 d.)2. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai)(nuo 20X1 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.)3. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas)(nuo 20X1 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.)4. Paskirstytojo pelno išmokos savininkams(nuo 20X1 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.)5. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje(20X1 m. gruodžio 31 d.)6. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai)(nuo 20X2 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.)7. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas)(nuo 20X2 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.)8. Paskirstyto pelno išmokos savininkams(nuo 20X2 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.)9. Likutis ataskaitinių finansinių metų pabaigoje(20X2 m. gruodžio 31 d.)38 VAS MR / 8

Audito ir apskaitos tarnybaJei įmonės finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, pavyzdžiui, sezoninėsveiklos įmonių, ataskaitinio laikotarpio pradžia laikoma pasirinkto mėnesio pirmoji diena, o pabaiga– dvylikto mėnesio, skaičiuojant nuo pasirinktojo, paskutinė diena. Pavyzdžiui, įmonės finansiniaimetai prasideda spalio mėnesiu, finansinių metų pradžia laikoma spalio 1 d., o pabaiga – rugsėjo30 d.PavyzdysIndividualios įmonės „V“ (toliau – IĮ „V“) savininko sprendimu įmonės apskaita tvarkomair finansinės ataskaitos sudaromos pagal 38-ojo verslo apskaitos standarto nuostatas, todėlnaudojamos standarto 1, 2 ir 3 prieduose pateiktos pavyzdinės ataskaitų formos. Dėl sezoninėsveiklos įmonės finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, finansinių metų pradžialaikoma spalio 1 d., o pabaiga – rugsėjo 30 d.Sudarant metines finansines ataskaitas, IĮ „V“ balanso finansinių metų stulpelyjepateikiami įmonės turto, įsipareigojimų ir kapitalo 20X2 m. rugsėjo 30 d. duomenys, o praėjusiųfinansinių metų stulpelyje – 20X1 m. rugsėjo 30 d. Finansinės ataskaitos parengtos ir pasirašytos20X2 m. spalio 15 d.IĮ „V“ 20X2 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodo:IĮ „V“_(įmonės pavadinimas)Įmonės kodas XXXXXX, Zzzzzzz g. 13, Yyyyy(įmonės kodas, adresas)20X2 M. RUGSĖJO 30 D. BALANSAS20X2 m. spalio 15 d.(ataskaitos sudarymo data)Metai _ Litai _(ataskaitinis laikotarpis)(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Eil.Nr.TURTASPastabosNr.Finansiniaimetai(20X2 m.rugsėjo 30 d.)Praėję finansiniaimetai(20X1 m.rugsėjo 30 d.)Sudarant metines finansines ataskaitas, IĮ „V“ pelno (nuostolių) ataskaitos finansinių metųstulpelyje pateikiamos nuo 20X1 m. spalio 1 d. iki 20X2 m. rugsėjo 30 d. įmonės uždirbtų pajamų irpatirtų sąnaudų sumos, o praėjusių finansinių metų stulpelyje – nuo 20X0 m. spalio 1 d. iki20X1 m. rugsėjo 30 d. įmonės uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų sumos.38 VAS MR / 9

Audito ir apskaitos tarnybaIĮ „V“ 20X2 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodo:IĮ „V“ _(įmonės pavadinimas)Įmonės kodas XXXXXX, Zzzzzzz g. 13, Yyyyy(įmonės kodas, adresas)20X2 M. RUGSĖJO 30 D. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA20X2 m. spalio 15 d.(ataskaitos sudarymo data)Metai Litai _(ataskaitinis laikotarpis)(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Eil.Nr.StraipsniaiPastabosNr.Finansiniai metai(nuo 20X1 m.spalio 1 d. iki20X2 m. rugsėjo 30 d.)Praėjęfinansiniai metai(nuo 20X0 m.spalio 1 d. iki20X1 m. rugsėjo 30 d.)Sudarant metines finansines ataskaitas, IĮ „V“ nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitojepateikiami sugrupuoti savininko įnašų ir įmonės nepaskirstytojo pelno (nuostolių) duomenys:praėjusių finansinių metų pradžios (20X0 m. spalio 1 d.) duomenys, kurie turi sutapti su užpraėjusiųfinansinių metų pabaigos (20X0 m. rugsėjo 30 d.) duomenimis, pokytis nuo 20X0 m. spalio 1 d. iki20X1 m. rugsėjo 30 d., praėjusių finansinių metų pabaigos (20X1 m. rugsėjo 30 d.) duomenys,pokytis nuo 20X1 m. spalio 1 d. iki 20X2 m. rugsėjo 30 d. ir ataskaitinių finansinių metų pabaigos(20X2 m. rugsėjo 30 d.) duomenys.IĮ „V“ 20X2 m. rugsėjo 30 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje nurodo:IĮ „V“_(įmonės pavadinimas)Įmonės kodas XXXXXX, Zzzzzzz g. 13, Yyyyy(įmonės kodas, adresas)20X2 M. RUGSĖJO 30 D. NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA20X2 m. spalio 15 d.(ataskaitos sudarymo data)38 VAS MR / 10

Audito ir apskaitos tarnybaMetai Litai _(ataskaitinis laikotarpis)(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)RodikliaiSavininkųįnašaiNepaskirstytasispelnas(nuostoliai)Iš viso1. Likutis praėjusių finansinių metų pradžioje(20X0 m. spalio 1 d.)2. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai)(nuo 20X0 m. spalio 1 d. iki 20X1 m. rugsėjo 30 d.)3. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas)(nuo 20X0 m. spalio 1 d. iki 20X1 m. rugsėjo 30 d.)4. Paskirstyto pelno išmokos savininkams(nuo 20X0 m. spalio 1 d. iki 20X1 m. rugsėjo 30 d.)5. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje(20X1 m. rugsėjo 30 d.)6. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai)(20X1 m. spalio 1 d. iki 20X2 m. rugsėjo 30 d.)7. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas)(20X1 m. spalio 1 d. iki 20X2 m. rugsėjo 30 d.)8. Paskirstyto pelno išmokos savininkams(20X1 m. spalio 1 d. iki 20X2 m. rugsėjo 30 d.)9. Likutis ataskaitinių finansinių metų pabaigoje(20X2 m. rugsėjo 30 d.)Ūkinę veiklą pradedančios įmonės finansiniai metai yra laikotarpis nuo jos įsteigimodienos iki finansinių metų pabaigos.PavyzdysMažoji bendrija „M“ (toliau – MB „M“) įsteigta 20X2 m. spalio 5 d. Bendrija pasirinkoapskaitą tvarkyti ir finansines ataskaitas sudaryti pagal 38-ojo verslo apskaitos standarto nuostatas,todėl naudoja šio standarto 1 ir 2 prieduose pateiktas pavyzdines balanso ir pelno (nuostolių)ataskaitos formas. Bendrijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, t. y. prasideda sausio 1 d.ir baigiasi gruodžio 31 d.Sudarant 20X2 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, MB „M“ balanso finansinių metųstulpelyje pateikiami bendrijos turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo 20X2 m. gruodžio 31 d.duomenys. Finansinės ataskaitos parengtos ir pasirašytos 20X3 m. sausio 10 d.MB „M“ 20X2 m. gruodžio 31 d. balanse nurodo:38 VAS MR / 11

Audito ir apskaitos tarnybaMB „M“_(įmonės pavadinimas)Įmonės kodas XXXXXX, Zzzzzzz g. 13, Yyyyy(įmonės kodas, adresas)20X2 M. GRUODŽIO 31 D. BALANSAS20X3 m. sausio 10 d.(ataskaitos sudarymo data)Metai _ Litai _(ataskaitinis laikotarpis)(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Eil.Nr.TURTASPastabosNr.Finansiniaimetai(20X2 m.gruodžio 31 d.)Praėję finansiniaimetai(duomenųnėra)Sudarant 20X2 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, MB „M“ pelno (nuostolių)ataskaitos finansinių metų stulpelyje pateikiamos nuo 20X2 m. spalio 5 d. iki 20X2 m. gruodžio31 d. uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų sumos.MB „M“ 20X2 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodo:MB „M“ _(įmonės pavadinimas)Įmonės kodas XXXXXX, Zzzzzzz g. 13, Yyyyy(įmonės kodas, adresas)20X2 M. GRUODŽIO 31 D. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA20X3 m. sausio 10 d.(ataskaitos sudarymo data)Metai Litai _(ataskaitinis laikotarpis)(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Eil.Nr.StraipsniaiPastabosNr.Finansiniai metai(nuo 20X2 m.spalio 5 d.iki gruodžio 31 d.)Praėjęfinansiniai metai(duomenųnėra)15. Įmonė gali sudaryti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, kurio sudėtis tokiapati, kaip ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Tarpinės finansinės ataskaitos rengiamospagal tą pačią apskaitos politiką, kaip ir metinės finansinės ataskaitos.38 VAS MR / 12

Audito ir apskaitos tarnybaTarpinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas apibendrinus trumpesnio už finansiniusmetus laikotarpio duomenis. Sudarant tarpinio ataskaitinio laikotarpio finansines ataskaitas, turi būtiįtraukiami ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios ikipaskutinės tarpinio ataskaitinio laikotarpio dienos.Tarpinėse finansinėse ataskaitose pateikiama tokia informacija:1. balanse – tarpinio ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos ir lyginamieji praėjusiųfinansinių metų paskutinės dienos duomenys;2. pelno (nuostolių) ataskaitoje – nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki paskutinėstarpinio ataskaitinio laikotarpio dienos ir lyginamieji praėjusių finansinių metų atitinkamo tarpinioataskaitinio laikotarpio duomenys;3. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje – praėjusių finansinių metų pradžios duomenys,pokyčiai per atitinkamą praėjusių finansinių metų tarpinį ataskaitinį laikotarpį ir paskutinės tarpinioataskaitinio laikotarpio dienos duomenys, pokyčiai iki praėjusių finansinių metų pabaigos irpaskutinės praėjusių finansinių metų dienos duomenys, pokyčiai per ataskaitinių finansinių metųtarpinį ataskaitinį laikotarpį ir paskutinės tarpinio ataskaitinio laikotarpio dienos duomenys.Tarpines finansines ataskaitas įmonės sudaro teisės aktų nustatyta tvarka ar periodiškumuarba kai tokios informacijos reikia. Pavyzdžiui, pagal Ūkinių bendrijų įstatymą ūkinė bendrija,kurios veiklos sutartyje nustatyta, kad ji sudaro finansinių ataskaitų rinkinį, privalo sudarytilaikotarpio, kurio pelno dalis skirstoma bendrijos dalyviams, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį.Pagal Mažųjų bendrijų įstatymą mažosios bendrijos privalo sudaryti laikotarpio, kurio pelno dalisskirstoma mažosios bendrijos nariams, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį ir prieš atsiskaitydamasu pasitraukiančiu nariu. Tarpinės finansinės ataskaitos dažnai sudaromos ir teikiamosinvestuotojams ir kreditoriams. Tarpinio ataskaitinio laikotarpio informacija taip pat yra naudingaįmonei, jeigu reikia įvertinti verslo sezoniškumo įtaką įmonės veiklai.Jei ūkinė bendrija pasirinko vadovautis tik šio standarto nuostatomis, jos tarpiniųfinansinių ataskaitų rinkinį, kaip ir metinių finansinių ataskaitų, sudarys balansas, pelno (nuostolių)ataskaita ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, kurių pavyzdinės formos pateikiamos šio standarto1, 2 ir 3 prieduose, ir finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, parengtas pagal šio standarto143 punkto reikalavimus.PavyzdysTikroji ūkinė bendrija „A“ (toliau – TŪB „A“) nori išmokėti dalyviams iš bendrijosveiklos per 20X3 m. sausio–balandžio mėn. gautą pelno dalį. Kadangi bendrijos veiklos sutartyjenustatyta, kad bendrija sudaro finansinių ataskaitų rinkinį, ji turi sudaryti ir patvirtinti tarpinio38 VAS MR / 13

Audito ir apskaitos tarnybalaikotarpio, už kurį dalyviams skirstoma pelno dalis, finansines ataskaitas. Bendrija pasirinkofinansines ataskaitas sudaryti pagal 38-ojo verslo apskaitos standarto nuostatas, todėl naudoja šiostandarto 1, 2 ir 3 prieduose pateiktas pavyzdines ataskaitų formas. Bendrijos finansiniai metaisutampa su kalendoriniais, t. y. prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.Sudarant 20X3 m. keturių mėnesių tarpines finansines ataskaitas, TŪB „A“ balansofinansinių metų stulpelyje pateikiami bendrijos turto, įsipareigojimų ir kapitalo 20X3 m. balandžio30 d. duomenys, o praėjusių finansinių metų stulpelyje – 20X2 m. gruodžio 31 d. Finansinėsataskaitos parengtos ir pasirašytos 20X3 m. gegužės 10 d.TŪB „A“ 20X3 m. balandžio 30 d. balanse nurodo:TŪB „A“ _(įmonės pavadinimas)Įmonės kodas XXXXXX, Zzzzzzz g. 13, Yyyyy(įmonės kodas, adresas)20X3 M. BALANDŽIO 30 D. BALANSAS20X3 m. gegužės10 d.(ataskaitos sudarymo data)Sausio–balandžio mėn. Litai _(ataskaitinis laikotarpis)(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Eil.Nr.TURTASPastabosNr.Finansiniaimetai(20X3 m.balandžio 30 d.)Praėjęfinansiniaimetai(20X2 m.gruodžio 31 d.)Sudarant 20X3 m. keturių mėnesiųtarpines finansines ataskaitas, TŪB „A“ pelno(nuostolių) ataskaitos finansinių metų stulpelyje pateikiamos nuo 20X3 m. sausio 1 d. iki balandžio30 d. uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų sumos, o praėjusių finansinių metų stulpelyje pateikiamosnuo 20X2 m. sausio 1 d. iki 20X2 m. balandžio 30 d. uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų sumos.TŪB „A“ 20X3 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodo:TŪB „A“ _(įmonės pavadinimas)Įmonės kodas XXXXXX, Zzzzzzz g. 13, Yyyyy(įmonės kodas, adresas)20X3 M. BALANDŽIO 30 D. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA20X3 m. gegužės 10 d.(ataskaitos sudarymo data)38 VAS MR / 14

Audito ir apskaitos tarnybaSausio–balandžio mėn. Litai _(ataskaitinis laikotarpis)(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Eil. Nr.StraipsniaiPastabosNr.Finansiniaimetai(nuo 20X3 m.sausio 1 d. ikibalandžio 30 d.)Praėjęfinansiniaimetai(nuo 20X2 m.sausio 1 d. ikibalandžio 30 d.)Sudarant 20X3 m. keturių mėnesių tarpines finansines ataskaitas, TŪB „A“ nuosavokapitalo pokyčių ataskaitoje pateikiama savininkų įnašų ir bendrijos nepaskirstytojo pelno(nuostolių) praėjusių finansinių metų pradžios (20X2 m. sausio 1 d.) duomenys, kurie turi sutapti suužpraėjusių finansinių metų pabaigos (20X1 m. gruodžio 31 d.) duomenimis, pokytis nuo praėjusiųfinansinių metų pradžios (20X2 m. sausio 1 d.) iki praėjusių finansinių metų pabaigos (20X2 m.gruodžio 31 d.), praėjusių finansinių metų pabaigos (20X2 m. gruodžio 31 d.) duomenys, pokytisnuo 20X3 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d. ir paskutinės ataskaitinio tarpinio laikotarpio dienos(20X3 m. balandžio 30 d.) duomenys.TŪB „A“ 20X3 m. balandžio 30 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje nurodo:TŪB „A“ _(įmonės pavadinimas)Įmonės kodas XXXXXX, Zzzzzzz g. 13, Yyyyy(įmonės kodas, adresas)20X3 M. BALANDŽIO 30 D. NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA20X3 m. gegužės 10 d.(ataskaitos sudarymo data)Sausio–balandžio mėn. Litai _(ataskaitinis laikotarpis)(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Rodikliai1. Likutis praėjusių finansinių metų pradžioje(20X2 m. sausio 1 d.)2. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai)(nuo 20X2 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.)3. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas)(nuo 20X2 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.)4. Paskirstyto pelno išmokos savininkams(nuo 20X2 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.)5. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje(20X2 m. gruodžio 31 d.)SavininkųįnašaiNepaskirstytasispelnas(nuostoliai)Iš viso38 VAS MR / 15

Audito ir apskaitos tarnyba6. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai)(nuo 20X3 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d.)7. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas)(nuo 20X3 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d.)8. Paskirstyto pelno išmokos savininkams(nuo 20X3 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d.)9. Likutis ataskaitinių finansinių metų pabaigoje(20X3 m. balandžio 30 d.)Jei mažoji bendrija pasirinko vadovautis tik 38-ojo verslo apskaitos standarto nuostatomis,jos tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, kaip ir metinių finansinių ataskaitų, sudarys balansas irpelno (nuostolių) ataskaita, kurių pavyzdinės formos pateiktos šio standarto 1 ir 2 prieduose, irfinansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, parengtas pagal šio standarto 144 punkto reikalavimus.Pavyzdys38 VAS MR / 16Mažoji bendrija „M“ (toliau – MB „M“) nori išmokėti nariams per 20X3 m. I pusmetįgautą veiklos pelno dalį, todėl sudaro tarpinio laikotarpio, kurio pelno dalis skirstoma bendrijosnariams, finansines ataskaitas.Mažoji bendrija „M“ įsteigta 20X2 m. spalio 5 d. Bendrija pasirinko apskaitą tvarkyti irfinansines ataskaitas sudaryti pagal 38-ojo verslo apskaitos standarto nuostatas, todėl naudoja šiostandarto 1 ir 2 prieduose pateiktas pavyzdines balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos formas.Bendrijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, t. y. prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio31 d.Sudarant 20X3 m. I pusmečio tarpines finansines ataskaitas, MB „M“ balanso finansiniųmetų stulpelyje pateikiami bendrijos turto, įsipareigojimų ir kapitalo 20X3 m. birželio 30 d.duomenys, o praėjusių finansinių metų stulpelyje – 20X2 m. gruodžio 31 d. Finansinės ataskaitosparengtos ir pasirašytos 20X3 m. liepos 20 d.MB „M“ 20X3 m. birželio 30 d. balanse nurodo:MB „M“ _(įmonės pavadinimas)Įmonės kodas XXXXXX, Zzzzzzz g. 13, Yyyyy(įmonės kodas, adresas)20X3 M. BIRŽELIO 30 D. BALANSAS20X3 m. liepos 20 d.(ataskaitos sudarymo data)

Audito ir apskaitos tarnybaSausio–birželio mėn. Litai _(ataskaitinis laikotarpis)(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Eil.Nr.TURTASPastabosNr.Finansiniai metai(20X3 m. birželio30 d.)Praėję finansiniaiMetai (20X2 m.gruodžio 31 d.)Sudarant 20X3 m. I pusmečio tarpines finansines ataskaitas, MB „M“ pelno (nuostolių)ataskaitos finansinių metų stulpelyje pateikiamos nuo 20X3 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. uždirbtųpajamų ir patirtų sąnaudų sumos, o praėjusių finansinių metų stulpelyje duomenų nėra, nes bendrijaįregistruota ir veiklą pradėjo 20X2 m. spalio 5 d.MB „M“20X3 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodo:MB“M“ _(įmonės pavadinimas)Įmonės kodas XXXXXX, Zzzzzzz g. 13, Yyyyy(įmonės kodas, adresas)20X3 M. BIRŽELIO 30 D. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA20X3 m. liepos 20 d.(ataskaitos sudarymo data)Sausio–birželio mėn. Litai _(ataskaitinis laikotarpis)(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Eil.Nr.Straipsniai`PastabosNr.Finansiniaimetai(nuo 20X3 m.sausio 1 d. ikibirželio 30 d.)Praėjęfinansiniai metai(duomenųnėra)16. Įmonės savininkų turtiniai įnašai apskaitoje registruojami pagal teisės aktusnustatyta verte.Savininkų įnašų tvarką nustato įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai, t. y. LietuvosRespublikos individualių įmonių, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų ir Lietuvos Respublikosmažųjų bendrijų.Individualios įmonės savininko turtinis įnašas įmonės apskaitoje užregistruojamas LietuvosRespublikos individualių įmonių įstatymo nustatyta tvarka įmonės savininkui asmeninėsnuosavybės teise priklausiusio turto perdavimo įmonės nuosavybėn dokumente nurodyta verte.Ūkinės bendrijos tikrųjų narių ir komanditorių turtiniai įnašai įmonės apskaitojeužregistruojami pagal Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo reikalavimus bendrijos38 VAS MR / 17

Audito ir apskaitos tarnybaveiklos sutartyje nustatyta tvarka, bendrijos dalyvių sprendime nurodytanepiniginio įnašo verte.bendrijos dalyvioMažosios bendrijos narių įnašai įmonės apskaitoje užregistruojami pagal LietuvosRespublikos mažųjų bendrijų įstatymo reikalavimus, mažosios bendrijos steigimo sutartyjenurodyta verte ar pagal nuostatuose nustatytą tvarką kitame perdavimo dokumente nurodytamažajai bendrijai perduoto turto verte.17. Finansinėse ataskaitose negalima daryti turto ir įsipareigojimų tarpusavioužskaitos, išskyrus tuos atvejus, kai turtas ir įsipareigojimai yra susiję su tuo pačiu asmeniu irkai turto ir įsipareigojimų užskaitą leidžiama daryti teisės aktų nustatyta tvarka arba yrasusitarimas dėl tokio turto ir įsipareigojimo užskaitos ir toks susitarimas teisės aktų nėradraudžiamas.Finansinėse ataskaitose atlikus tarpusavio užskaitą (išskyrus atvejus, kai tarpusavioužskaita parodo ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio esmę), vartotojams būtų sunkiau suvokti įmonėsvykdomus sandorius. Todėl turto ir įsipareigojimų tarpusavio užskaita neturi būti daroma, nebentjie yra susiję su tuo pačiu fiziniu ar juridiniu asmeniu arba sutartyje tai numatyta ir neprieštaraujateisės aktų nuostatoms.PavyzdysĮmonės „A“ gautinos sumos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra 20 000 Lt, oįsipareigojimai – 10 000 Lt. Padarius įsipareigojimų ir gautinų sumų užskaitą, balanse būtųparodyta, kad įmonės „A“ gautinos sumos yra 10 000 Lt (20 000 Lt – 10 000 Lt) ir įmonė „A“neturi jokių įsipareigojimų. Taip vartotojams būtų pateikiama klaidinanti informacija, nes ateityjeįsipareigojimus teks vykdyti.Įmonei „B“ pirkėjai yra skolingi 45 000 Lt, iš jų įmonės „C“ skola už jai parduotas prekes– 10 000 Lt. Įmonė „B“ tiekėjams skolinga 60 000 Lt, iš jų įmonei „C“ už jos suteiktas paslaugasskolinga 15 000 Lt. Įmonės „B“ ir įmonės „C“ paslaugų teikimo sutartyje numatyta, kad finansiniųmetų pabaigoje suderinus skolas viena kitai, daroma įmonių „C“ ir „B“ skolų tarpusavio užskaita.Įsipareigojimų, susijusių su prekių ir paslaugų teikimu, užskaitos yra normali įmonių, užsiimančiųpanašia veikla, praktika, todėl teisės aktais nedraudžiama.38 VAS MR / 18

Audito ir apskaitos tarnybaPagal pasirašytą tarpusavio skolų suderinimo aktą įmonės „B“ skola įmonei „C“ yra5 000 Lt. Pasirašius tarpusavio skolų suderinimo aktą, įmonės „B“ balanse bus parodyta 35 000 Lt(45 000 Lt – 10 000 Lt) pirkėjų skola, o skolos tiekėjams – 50 000 Lt (60 000 Lt – 10 000 Lt), iš jųskola įmonei „C“ už jos suteiktas paslaugas – 5 000 Lt.18. Pajamos ir sąnaudos finansinėse ataskaitose pateikiamos atskirai, tačiau kituosešio standarto punktuose nustatytais atvejais daroma pajamų ir sąnaudų tarpusavio užskaitair pateikiamas grynasis rezultatas (pelnas ar nuostolis), pavyzdžiui, perleidus ilgalaikį turtą,gavus kompensaciją už patirtus nuostolius arba parodant užsienio valiutos kurso pokyčioįtaką.Įmonės tipinės veiklos pajamos ir sąnaudos apskaitoje registruojamos atskirai ir pelno(nuostolių) ataskaitoje pateikiamos atskiruose straipsniuose. Finansinės veiklos ir kitos netipinėsveiklos pajamos ir sąnaudos apskaitoje registruojamos atskirai, išskyrus šiame standarte nustatytusatvejus, kai daroma jų užskaita. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiama finansinės investicinėsveiklos rezultatas ir kitos netipinės veiklos rezultatas.PavyzdysĮmonė „A“, kurios veikla prekyba padangomis, 20X2 m. spalio 30 d. pardavė prekių,kurių pardavimo kaina 10 000 Lt, o įsigijimo savikaina 7 000 Lt. Už jas pirkėjas sumokėjo avansuspalio 28 d. Pardavus prekes, registruojamos pardavimo pajamos, parduotų prekių savikaina, neoperacijos pelnas. Naudojant pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitas, apskaitoje daromi tokie įrašai:D 443 Gauti išankstiniai mokėjimai 10 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 10 000irD 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 7 000K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 7 000Įmonė „A“ 20X2 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje parodys: I straipsnyje Pardavimopajamos 10 000 Lt ir II straipsnyje Pardavimo savikaina 7 000 Lt.Daroma pajamų ir sąnaudų tarpusavio užskaita, o apskaitoje užregistruojamas ir pelno(nuostolių) ataskaitoje parodomas tik galutinis rezultatas – pelnas arba nuostoliai, tokiais atvejais:38 VAS MR / 19

Audito ir apskaitos tarnyba1. Perleidus nematerialųjį ar ilgalaikį materialųjį turtą, apskaitoje nurašoma to turtoįsigijimo ar pasigaminimo savikaina ir sukaupta nusidėvėjimo suma, su perleidimu susijusiosišlaidos ir užregistruojamas sandorio rezultatas – pelnas arba nuostolis. Pelno (nuostolių)ataskaitoje parodomas perleidimo sandorio rezultatas. Perleidus ilgalaikį ar trumpalaikį finansinįturtą, apskaitoje nurašoma to turto įsigijimo savikaina ir pateikiamas galutinis rezultatas – pelnasarba nuostolis.PavyzdysĮmonė „B“ pardavė veikloje naudotą automobilį, kurio įsigijimo savikaina 40 000 Lt,sukauptas nusidėvėjimas 25 000 Lt, už 20 000 Lt (suma, gauta į įmonės „B“ sąskaitą banke).Naudojant pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitas, apskaitoje daromi tokie įrašai:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 20 000D 1233 Transporto priemonių savikainos nusidėvėjimas (–) 25 000K 1230 Transporto priemonių savikaina 40 000K 521 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas 5 000Įmonė „B“ pelno (nuostolių) ataskaitos VI straipsnyje Kita veikla parodys perleidimosandorio rezultatą – 5 000 Lt (20 000 Lt – (40 000 Lt – 25 000 Lt)) pelną.2. Registruojant apskaitoje tą patį ataskaitinį laikotarpį įmonės patirtų sąnaudųkompensacijas, kurias pagal sutartis įmonei sumoka kitas asmuo, jos pajamomisnepripažįstamos, o sumažinamos apskaitoje užregistruotos sąnaudos ir pelno (nuostolių)ataskaitoje sumažėja atitinkamo sąnaudų straipsnio suma.___________________________________________________________________________PavyzdysĮmonės „C“ veikla – prekyba vaikiškomis prekėmis. Dalį savo patalpų įmonėnuomoja įmonei „D“, kuri kas mėnesį turi sumokėti 1 000 Lt nuomos mokestį ir kompensuotipatalpų šildymo ir kitų komunalinių paslaugų išlaidas. Įmonė „C“ šių kompensuojamų išlaidųsumos nepripažįsta pajamomis, o sumažina apskaitoje užregistruotas šildymo ir kitųkomunalinių paslaugų sąnaudas. Vieno mėnesio patalpų šildymo ir kitų komunalinių paslaugųišlaidos yra 200 Lt. Naudojant pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitas, apskaitoje daromi tokieįrašai:D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumos 1 200K 522 Kitos netipinės veiklos pajamos (nuomos mokestis) 1 000K 612 Patalpų išlaikymo, nuomos sąnaudos 200Įmonė „C“ pelno (nuostolių) ataskaitos VI straipsnyje Kita veikla parodys 1 000 Lt38 VAS MR / 20

Audito ir apskaitos tarnybanuomos mokesčio pajamas, o IV straipsnyje Veiklos sąnaudos parodys 200 Lt mažesnęataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų sumą.3. Registruojant pelną ar nuostolius iš kai kurių vienarūšių analogiškų operacijų,tokių kaip teigiama ir neigiama Lietuvos banko skelbiamo lito ir užsienio valiutos santykiosvyravimų įtaka, daroma pajamų ir sąnaudų tarpusavio užskaita, o pelno (nuostolių) ataskaitojepateikiamas tik rezultatas.19. Ankstesnių ataskaitinių laikotarpių apskaitos klaidos, kurių gali atsirasti dėlneteisingo skaičiavimo, netinkamo apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos arūkinio įvykio registravimo ar dėl apsirikimo, taisomos ataskaitinį laikotarpį, kad ataskaitiniolaikotarpio finansinėse ataskaitose būtų parodyti teisingi duomenys ir kad klaida neturėtųpoveikio būsimų ataskaitinių laikotarpių duomenims. Ištaisytos klaidos rezultatasįtraukiamas į tą pačią balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos eilutę, kurioje ji ir buvopadaryta.Klaida laikoma neteisingas duomenų pateikimas ar duomenų nepateikimas finansinėseataskaitose, kai nepanaudojama ar netinkamai panaudojama esama informacija ir neteisingaiparodoma įmonės finansinė būklė, veiklos rezultatai ir pinigų srautai. Tokioms klaidoms priskiriaminetikslaus matematinio apskaičiavimo, neteisingo apskaitos politikos taikymo, apsirikimo,netinkamo faktų interpretavimo ar klastotės padariniai.Ataskaitinio laikotarpio klaidos, aptiktos laikotarpiui nepasibaigus arba pasibaigus, bet darnesudarius finansinių ataskaitų, turi būti ištaisomos iki finansinių ataskaitų sudarymo datos iraiškinamajame rašte neatskleidžiamos. Tačiau klaidos kartais aptinkamos tik kitą ataskaitinįlaikotarpį, kai finansinės ataskaitos parengtos ir patvirtintos.Praėjusio ar kelių praėjusių ataskaitinių laikotarpių apskaitoje ir finansinėse ataskaitosepadarytos klaidos ištaisomos einamąjį laikotarpį, lyginamoji finansinių ataskaitų informacijanetikslinama. Praeitų finansinių metų finansinės ataskaitos netaisomos.PavyzdysĮmonė „J“ 20X2 m. sausio mėn. pastebėjo, kad į apskaitą neįtraukta 200 Lt skola tiekėjuiuž 20X1 m. rugsėjo mėn. gautas paslaugas. 20X1 m. finansinės ataskaitos jau sudarytos irpatvirtintos, todėl klaida taisoma įtraukiant sumą į 20X2 m. apskaitos duomenis, registruojant tosepačiose buhalterinėse sąskaitose, kuriose ir buvo padaryta:D 615 Gautų paslaugų sąnaudos 20038 VAS MR / 21

Audito ir apskaitos tarnybaK 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 200Įmonės „J“ sudarytos ir patvirtintos 20X1 m. finansinės ataskaitos netaisomos. Sudarant20X2 m. finansines ataskaitas, praėjusių finansinių metų (20X1 m.) duomenys taip pat netaisomi.20. Jei per ataskaitinius finansinius metus buvo pakeista apskaitos politika, taipagal naują apskaitos politiką perskaičiuojami ataskaitinio laikotarpio duomenys, olyginamieji finansinių ataskaitų duomenys neperskaičiuojami.Pavyzdžiui, apskaitos politiką pakeitus 20X1 metais, įmonės finansinių ataskaitųduomenys pagal naują apskaitos politiką pateikiami tik 20X1 m. ir vėlesnių laikotarpių finansinėseataskaitose. 20X1 metų finansinių ataskaitų lyginamieji, t. y. 20X0 m., duomenysneperskaičiuojami. Praeitų finansinių metų finansinės ataskaitos netaisomos.PavyzdysĮmonės „Y“ 20X0 m. gruodžio 31 d. balanso straipsnyje Atsargos parodyta parduoti skirtųprekių vertė yra 6 000 Lt. Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje Pardavimo savikaina parodyta80 000 Lt. Įmonė „Y“ iki 20X1 m. atsargų įkainojimui taikė konkrečių kainų būdą, o 20X1 m.įsigijo naują apskaitos programą ir pradėjo taikyti FIFO būdą. Dėl apskaitos politikos pakeitimopraėjusių finansinių metų apskaitos ir finansinių ataskaitų duomenys neperskaičiuojami, t. y.sudarant UAB „Y“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, parodomi neperskaičiuoti20X0 m. gruodžio 31 d. duomenys: balanso straipsnyje Atsargos – 6 000 Lt, o pelno (nuostolių)ataskaitos straipsnyje Pardavimo savikaina – 80 000 Lt.21. Sandoris, sudarytas užsienio valiuta, pirminio pripažinimo metu įvertinamas irapskaitoje registruojamas finansinių ataskaitų valiuta, taikant sandorio dieną galiojusįoficialų lito kursą ir Lietuvos banko paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį. Sandorio dienalaikoma diena, kai pardavėjas ar paslaugos teikėjas su prekėmis ar paslaugomis susijusiąriziką ir naudą perduoda pirkėjui ar paslaugos gavėjui. Komandiruotės išlaidos, padarytosužsienio valiuta, įvertinamos finansinių ataskaitų valiuta, taikant išvykimo į komandiruotędieną galiojusį oficialų lito kursą ir Lietuvos banko paskelbtą lito ir atitinkamos valiutossantykį.Sandoriams užsienio valiuta priskiriami tokie sandoriai, kai įmonė:38 VAS MR / 22

Audito ir apskaitos tarnyba perka ar parduoda prekes, paslaugas ar kitą turtą, už kurį sumoka ar įsipareigojasumokėti užsienio valiuta; ima ar suteikia paskolas užsienio valiuta, kurios bus grąžintos (susigrąžintos) užsieniovaliuta; kitu būdu įsigyja ar perleidžia turtą, už kurį sumoka ar įsipareigoja sumokėti užsieniovaliuta.Sandorio diena laikoma diena, kai pardavėjas (paslaugos teikėjas) su prekėmis(paslaugomis) susijusią riziką ir naudą perduoda pirkėjui (paslaugos gavėjui).PavyzdysĮmonė „Y“ su užsienio pardavėju 20X2 m. gruodžio 30 d. pasirašė sutartį, pagal kurią20X3 m. sausio 15 d. į skolą nusipirko prekių už 5 000 JAV dolerių. Pagal sutarties sąlygaspardavėjas su prekėmis susijusią riziką ir naudą įmonei „Y“ perdavė, kai ji paėmė prekes išpardavėjo sandėlio 20X3 m. sausio 15 d., todėl ši diena laikoma sandorio diena. Sandorio dienąLietuvos banko paskelbtas lito ir JAV dolerio santykis buvo 3,0000. Įmonė „Y“ už prekes atsiskaitė20X3 m. vasario 4 d., tą dieną Lietuvos banko paskelbtas lito ir JAV dolerio santykis buvo 3,2000.Įmonės „Y“ apskaitoje registruojama 15 000 Lt (5 000 x 3,0000) prekių įsigijimosavikaina, apskaičiuota pagal 20X3 m. sausio 15 d. galiojusį lito ir JAV dolerio santykį. Daromitokie įrašai:D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 15 000arba D 601 Pirkimų suma (jei taikomas periodinis būdas)K 442 Skolos tiekėjams 15 000Sumokėjus skolą už atsargas, apskaitoje registruojama sumokėta 16 000 Lt (5 000 x3,2000) suma, apskaičiuota pagal 20X3 m. vasario 4 d. Lietuvos banko paskelbtą lito ir JAVdolerio santykį, ir 1 000 Lt skirtumas, susidaręs dėl lito ir JAV dolerio santykio pokyčio. Daromitokie įrašai:D 442 Skolos tiekėjams 15 000D 632 Nuostoliai dėl neigiamo valiutų kursų pokyčio 1 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 16 000PavyzdysĮmonė „Z“ 20X3 m. sausio 15 d. sumokėjo tiekėjui 5 000 JAV dolerių avansą. Išankstiniomokėjimo dieną Lietuvos banko paskelbtas lito ir JAV dolerių santykis buvo 3,0000. Pagal sutarties38 VAS MR / 23

Audito ir apskaitos tarnybasąlygas pardavėjas su prekėmis susijusią riziką ir naudą įmonei „Y“ perdavė, kai ji paėmė prekes išpardavėjo sandėlio 20X3 m. vasario 4 d., tą dieną Lietuvos banko paskelbtas lito ir JAV doleriosantykis buvo 3,2000.Įmonės „Y“ apskaitoje registruojama 15 000 Lt (5 000 x 3,0000) sumokėto avanso suma,apskaičiuota pagal 20X3 m. sausio 15 d. Lietuvos banko paskelbtą lito ir JAV dolerio santykį.Daromi tokie įrašai:D 202 Išankstiniai mokėjimai 15 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 15 000Įsigijus prekes, įmonės „Y“ apskaitoje registruojama 16 000 Lt (5 000 x 3,2000) prekiųįsigijimo savikainos suma, apskaičiuota pagal 20X3 m. vasario 4 d. Lietuvos banko paskelbtą lito irJAV dolerio santykį. Skirtumas, susidaręs dėl Lietuvos banko paskelbto lito ir JAV dolerio santykioteigiamo pokyčio, pripažįstamas pelnu ir apskaitoje registruojamas kaip finansinės ir investicinėsveiklos pajamos.Taikant nuolatinį atsargų apskaitos būdą, daromi įrašai:D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 16 000K 202 Išankstiniai mokėjimai 15 000K 533 Pelnas dėl teigiamo valiutų kursų pokyčio 1 000Taikant periodišką atsargų apskaitos būdą, daromi įrašai:D 601 Pirkimų suma 16 000K 202 Išankstiniai mokėjimai 15 000K 533 Pelnas dėl teigiamo valiutų kursų pokyčio 1 000Išimtiniais atvejais, kai Lietuvos banko skelbiamo lito ir užsienio valiutos santykiosvyravimai nereikšmingi ir kiekvieną sandorį atskirai įvertinti netikslinga, apskaitoje gali būtitaikomas savaitės ar mėnesio Lietuvos banko skelbiamų lito ir užsienio valiutos santykių skirtumas.Savaitės ar mėnesio lito ir užsienio valiutos santykių vidurkis dažniausiai naudojamastaikant periodišką atsargų apskaitos būdą ir nekompiuterizuotos apskaitos atvejais.PavyzdysĮmonė „V“ savo parduotuvėje prekiauja iš Šveicarijos atvežamais pieno produktais.Įmonės „V“ parduotuvėje taikomas periodiškas atsargų apskaitos būdas, o apskaita nėrakompiuterizuota. Įmonės „V“ buhalteris įvertino 20X3 m. vasario 2–28 d. Lietuvos bankopaskelbtus lito ir Šveicarijos franko santykių svyravimus. Minėtas santykis buvo:38 VAS MR / 24

Audito ir apskaitos tarnybaVasario 2 d. – 2,2597Vasario 9 d. – 2,2597Vasario 17 d. – 2,2596Vasario 24 d. – 2,2597Vasario 28 d. – 2,2597Kadangi Lietuvos banko paskelbto lito ir Šveicarijos franko santykio svyravimai nežymūs,o pieno produktai iš tiekėjų buvo gaunami nedideliais kiekiais, gautos sumos buvo nereikšmingos,įmonė „V“, vertindama 20X2 m. vasario 2–28 d. sudarytus sandorius, taikys 2,2597 lito irŠveicarijos franko santykių vidurkį.Komandiruotės išlaidos, padarytos užsienio valiuta, įvertinamos ir apskaitojeregistruojamos litais, taikant išvykimo į komandiruotę dieną galiojusį oficialų lito kursą (1 euras =3,4528 lito) ir Lietuvos banko paskelbtą lito ir atitinkamos valiutos santykį.________________________________________________________________________________PavyzdysĮmonės „A“ vadybininkui 20X3 m. balandžio 24 d. buvo išmokėtas 1 000 JAV doleriųavansas 7 dienų komandiruotei, kai Lietuvos banko paskelbtas lito ir JAV dolerio santykis buvo2,8205. Vadybininkas į komandiruotę išvyko 20X3 m. balandžio 25 d., kai Lietuvos bankopaskelbtas lito ir JAV dolerio santykis buvo 2,8210.Įmonės „A“ apskaitoje registruojamas 2 820,50 Lt (1 000 x 2,8205) atskaitingam asmeniuivaliuta išmokėtas avansas, apskaičiuotas pagal 20X3 m. balandžio 24 d. Lietuvos banko paskelbtąlito ir JAV dolerio santykį. Daromi tokie įrašai:D 244 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos 2 820,50K 271 Pinigai sąskaitose bankuose arba K 272 Pinigai kasoje 2 820,50Vadybininkas 20X3 m. gegužės 2 d. pateikė apmokėtą sąskaitą už viešbutį, bilietus irgrąžino nepanaudotą 50 JAV dolerių avanso likutį, kai Lietuvos banko paskelbtas lito ir JAVdolerio santykis buvo 2,8204.Įmonės „A“ apskaitoje registruojamos 2 679,95 Lt (950 x 2,8210) komandiruotės išlaidos,įvertintos išvykimo į komandiruotę dieną, t. y. 20X3 m. balandžio 25 d., Lietuvos banko paskelbtulito ir JAV dolerio santykiu:D 614 Komandiruočių sąnaudos 2 679,95K 244 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos 2 679,9538 VAS MR / 25

Audito ir apskaitos tarnybaĮmonės „A“ apskaitoje registruojamas 141,02 Lt (50 x 2,8204) grąžintas nepanaudotokomandiruotės avanso likutis, įvertintas grąžinimo dieną, t. y. 20X2 m. gegužės 2 d., Lietuvosbanko paskelbtu lito ir JAV dolerio santykiu:D 272 Pinigai kasoje 141,02K 533 Pelnas dėl teigiamo valiutų kursų pokyčio (140,55 Lt – 141,02 Lt) 0,47K 244 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos (2 820,50 Lt – 2 679,95 Lt) 140,55PavyzdysĮmonės „B“ direktorius 20X2 m. rugsėjo 3 d. išvyko į komandiruotę, kai Lietuvos bankopaskelbtas lito ir JAV dolerio santykis buvo 2,6950. Komandiruotės avansas direktoriui nebuvoišmokėtas. Grįžęs iš komandiruotės, direktorius pateikė dokumentus, patvirtinančius 600 JAVdolerių viešbučio sąskaitos ir 500 JAV dolerių sąskaitos už bilietus apmokėjimą.Įmonės „B“ apskaitoje registruojamos 2 965,50 Lt ((600 + 500) x 2,6950) komandiruotėsišlaidos, įvertintos išvykimo į komandiruotę dieną, t. y. 20X2 m. rugsėjo 3 d., Lietuvos bankopaskelbtu lito ir JAV dolerio santykiu:D 614 Komandiruočių sąnaudos 2 965,50K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 2 965,50Atsiskaičius su atskaitingu asmeniu, pavyzdžiui, pervedus pinigus į asmeninę jo sąskaitąbanke, apskaitoje registruojama:D 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 2 965,50K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 2 965,5022. Sudarant finansines ataskaitas, pinigai užsienio valiuta, kitas finansinis turtas irfinansiniai įsipareigojimai, pagal kuriuos bus gauta ar sumokėta fiksuota ar aiškiai nustatomaužsienio valiutos suma, įvertinami finansinių ataskaitų valiuta, taikant paskutinę ataskaitiniolaikotarpio dieną galiojusį oficialų lito kursą ir Lietuvos banko paskelbtą lito ir atitinkamosvaliutos santykį. Valiutos kurso ar santykio skirtumai, atsiradę atliekant valiutines operacijasir sudarant finansines ataskaitas, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio, per kurį jie susidarė,finansinės ir investicinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis.Įmonė gali turėti tokius valiutinius straipsnius: užsienio valiuta gautinas sumas; pinigus užsienio valiuta;38 VAS MR / 26

Audito ir apskaitos tarnyba užsienio valiuta mokėtinas sumas.Užsienio valiuta įsigytų atsargų ar ilgalaikio turto vertė ir tiekėjams sumokėti avansainelaikomi valiutiniais straipsniais, todėl finansinėse ataskaitose įvertinami tokiu Lietuvos bankopaskelbtu lito ir atitinkamos valiutos santykiu, kokiu buvo įvertinti pirminio pripažinimo metu.Valiutiniais straipsniais taip pat nelaikomos gautų paskolų ar gautinos sumos, kurios bus grąžintosar gautos ne užsienio valiuta, o litais.PavyzdysĮmonė „Y“ 20X2 m. spalio 17 d. su Švedijoje veikiančia įmone „Z“ sudarė sporto prekiųpirkimo už 200 000 Švedijos kronų sutartį. Pagal sutartį su prekėmis susijusi nauda ir rizika įmonei„Y“ perduota prekių pristatymo į įmonės „Y“ sandėlį dieną. Prekės į įmonės „Y“ sandėlį buvopristatytos 20X2 m. gruodžio 20 d., kai Lietuvos banko paskelbtas lito ir Švedijos kronos santykisbuvo 0,3795.Įsigijus prekes, įmonės „Y“ apskaitoje registruojama 75 900 Lt (200 000 x 0,3795) jųįsigijimo savikaina, apskaičiuota pagal 20X2 m. gruodžio 20 d. Lietuvos banko paskelbtą lito irŠvedijos kronos santykį. Daromi tokie įrašai:D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 75 900K 442 Skolos tiekėjams 75 900Sudarant finansines ataskaitas, šių sporto prekių likutis įmonės „Y“ balanse parodomasįvertintas tokiu pačiu lito ir Švedijos kronos santykiu, kokiu prekės buvo įvertintos registruojant jasapskaitoje, t. y. 0,3795, neatsižvelgiant į Lietuvos banko skelbiamo lito ir Švedijos kronos santykiopokytį nuo prekių įvertinimo registruojant jas apskaitoje iki paskutinės ataskaitinio laikotarpiodienos.Užsienio valiuta mokėtina skola tiekėjui yra valiutinis straipsnis, todėl 200 000 Švedijoskronų skolos likutis įmonės „Y“ balanse parodomas įvertintas taikant 20X2 m. gruodžio 31 d.galiojantį Lietuvos banko paskelbtą lito ir Švedijos kronos santykį.Dėl pasikeitusio Lietuvos banko paskelbto lito ir užsienio valiutos santykio, pripažįstamosir apskaitoje registruojamos finansinės ir investicinės veiklos pajamos arba sąnaudos šiais atvejais:1. Įvertinus balanso valiutinių straipsnių duomenis – pinigus ir indėlius banke užsieniovaliuta, gautinas sumas, kitą finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, pagal kuriuos bus gauta38 VAS MR / 27

Audito ir apskaitos tarnybaar sumokėta fiksuota užsienio valiutos suma – pagal paskutinę ataskaitinio laikotarpio dienągaliojusį Lietuvos banko paskelbtą lito ir atitinkamos valiutos santykį.PavyzdysĮmonės „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų straipsnių užsienio valiutaduomenys buvo tokie:1. Norvegijos įmonės skola, gautina po vienų metų, 6 000 Norvegijos kronų;2. valiutinėje sąskaitoje banke yra 5 000 JAV dolerių;3. iš banko gauta trumpalaikė 15 000 JAV dolerių paskola;4. skola Danijos įmonei už automobilį 60 000 Danijos kronų.buvo:20X2 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko paskelbtas lito ir atitinkamos valiutos santykis0,4155 su Norvegijos krona;2,7038 su JAV doleriu;0,4643 su Danijos krona.Įmonė „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. balanse, taikydama paskutinės ataskaitinio laikotarpiodienos Lietuvos banko paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį, parodė tokius valiutinių straipsniųduomenis:1. Norvegijos įmonės skola Norvegijos kronomis, gautina po vienų metų – 2 493 Lt(6 000 x 0,4155);2. JAV doleriai valiutinėje sąskaitoje banke – 13 519 Lt (5 000 x 2,7038);3. JAV doleriais iš banko gauta paskola – 40 557 Lt (15 000 x 2,7038);4. skola Danijos įmonei už automobilį Danijos kronomis – 27 858 Lt (60 000 x 0,4643).Įmonė „A“ 20X3 metais parengė 6 mėnesių, t. y. 20X3 m. birželio 30 d., tarpinesfinansines ataskaitas, kuriose pateikė valiutinių straipsnių duomenis, įvertintus pagal Lietuvosbanko paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį:0,4165 su Norvegijos krona;2,6250 su JAV doleriu;0,4654 su Danijos krona.Įmonės „A“ 20X3 m. birželio 30 d. balanso straipsnių užsienio valiuta duomenys,apskaičiuoti taikant paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos Lietuvos banko paskelbtą lito iružsienio valiutos santykį, buvo tokie:38 VAS MR / 28

Audito ir apskaitos tarnyba1. Norvegijos įmonės skola Norvegijos kronomis, gautina po vienų metų, – 2 499 Lt(6 000 x 0,4165);2. JAV doleriai valiutinėje sąskaitoje banke – 13 125 Lt (5 000 x 2,6250);3. JAV doleriais iš banko gauta paskola – 39 375 Lt (15 000 x 2,6250);4. skola Danijos įmonei už automobilį Danijos kronomis – 27 924 Lt (60 000 x 0,4654).Dėl Lietuvos banko paskelbto lito ir užsienio valiutos santykio pokyčio nuo20X2 m. gruodžio 31 d. iki 20X3 m. birželio 30 d. įmonė „A“ koreguoja valiutinių straipsniųduomenis ir atitinkamai pripažįsta finansinės ir investicinės veiklos pajamas ar sąnaudas.Pagal Norvegijos įmonės skolos Norvegijos kronomis, gautinos po vienų metų, duomenis(2 499 Lt – 2 493 Lt = 6 Lt) apskaitoje daromi įrašai:D 161 Po vienų metų gautinos sumos 6K 533 Pelnas dėl teigiamo valiutų kursų pokyčio 6Pagal JAV dolerių valiutinėje sąskaitoje banke duomenis (13 125 Lt – 13 519 Lt= – 394 Lt) apskaitoje daromi įrašai:D 632 Nuostoliai dėl neigiamo valiutų kursų pokyčio 394K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 394Pagal banko trumpalaikės paskolos įmonei JAV doleriais duomenis (39 375 Lt – 40 557 Lt= – 1 182 Lt) apskaitoje daromi įrašai:D 441 Trumpalaikės finansinės skolos 1 182K 533 Pelnas dėl teigiamo valiutų kursų pokyčio 1 182Pagal skolos Danijos įmonei už automobilį Danijos kronomis duomenis (27 924 Lt –27 858 Lt = 66 Lt) apskaitoje daromi įrašai:D 632 Nuostoliai dėl neigiamo valiutų kursų pokyčio 66K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 662. Perkant turtą į skolą, kai bus mokama užsienio valiuta.PavyzdysĮmonė „B“ 20X6 m. balandžio 13 d. su Latvijoje veikiančia įmone sudarė sutartį dėl biurobaldų ir parduotuvės įrangos įsigijimo už 13 000 Latvijos latų. Pagal sutartį su biuro baldais susijusirizika ir nauda įmonei „B“ perduodama, kai Latvijos įmonė sumontuoja baldus kiekvienamepadalinyje.38 VAS MR / 29

Audito ir apskaitos tarnybaLatvijos įmonė 20X6 m. gegužės 3 d. pristatė ir sumontavo biuro baldus įmonės „B“vadovo kabinete už 5 000 Latvijos latų, kai Lietuvos banko paskelbtas lito ir Latvijos lato santykisbuvo 5,2122. Įmonės „B“ apskaitoje registruojama 26 061 Lt (5 000 x 5,2122), darant tokius įrašus:D 1240 Kitos įrangos savikaina 26 061K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 26 061Parduotuvėje įrangos dalis, kainuojanti 8 000 Latvijos latų, buvo sumontuota20X6 m. gegužės 30 d., kai Lietuvos banko paskelbtas lito ir Latvijos lato santykis buvo 5,2120.Įmonės „B“ apskaitoje registruojama 31 272 Lt (6 000 x 5,2120), darant tokius įrašus:D 1240 Kitos įrangos savikaina 31 272K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 31 272Likusi parduotuvės įrangos dalis, kainuojanti 2 000 Latvijos latų, buvo sumontuota20X6 m. birželio 5 d., kai Lietuvos banko paskelbtas lito ir Latvijos lato santykis buvo 5,2115.Įmonės „B“ apskaitoje registruojama 10 423 Lt (2 000 x 5,2115), darant tokius įrašus:D 1240 Kitos įrangos savikaina 10 423K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 10 423Įmonė „B“ už sumontuotus baldus sumokėjo 20X6 m. birželio 10 d., kai Lietuvos bankopaskelbtas lito ir Latvijos lato santykis buvo 5,2110. Įmonės „B“ apskaitoje daromi tokie įrašai:D 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai(26 061 Lt + 31 272 Lt + 10 423 Lt) 67 756K 271 Pinigai sąskaitose bankuose (13 000 x 5,2110) 67 743K 533 Pelnas dėl teigiamo valiutų kursų pokyčio 133. Parduodant turtą į skolą už užsienio valiutą.PavyzdysMediena prekiaujanti įmonė „D“ 20X7 m. sausio 14 d. sudarė sutartį su Danijos baldųgamybos įmone, kuriai pardavė 250 m 3 medienos po 400 Danijos kronų. Sutartyje nurodytapardavimo sąlyga, kad su prekėmis susijusi rizika yra perduodama tada, kai įmonė „D“ pakraunamedieną į Klaipėdos jūrų uoste stovintį Danijos laivą. Mediena į laivą buvo pakrauta20X7 m. vasario 4 d., kai Lietuvos banko paskelbtas lito ir Danijos kronos santykis buvo 0,4635.Registruojant pirkėjo skolą, įmonės „D“ apskaitoje daromi tokie įrašai:D 241 Pirkėjų skolos (250 x 400 x 0,4635) 46 350K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 46 35038 VAS MR / 30

Audito ir apskaitos tarnybaDanijos įmonė už medieną atsiskaitė 20X7 m. kovo 3 d., kai Lietuvos banko paskelbtas litoir Danijos kronos santykis buvo 0,4620. Įmonės „D“ apskaitoje daromi tokie įrašai:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose (250 x 400 x 0,4620) 46 200D 632 Nuostoliai dėl neigiamo valiutų kursų pokyčio 150K 241 Pirkėjų skolos 46 3504. Įsigyjant turtą už užsienio valiutą, kai sumokama avansu.PavyzdysKeleivių pervežimo įmonė „E“ su Latvijos įmone sudarė sutartį dėl autobuso įsigijimo už17 000 Latvijos latų. Už autobusą buvo sumokėta avansu 20X6 m. rugpjūčio 24 d., kai Lietuvosbanko paskelbtas lito ir Latvijos lato santykis buvo 5,2580.Registruojant sumokėtą 89 386 Lt (17 000 x 5,2580) avansą, įmonės „E“ apskaitoje daromitokie įrašai:D 127 Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą 89 386K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 89 386Su turtu susijusi rizika ir nauda pagal sutartį perduodama, kai įmonė „E“ atsiima autobusąiš Latvijos įmonės sandėlio. Įmonė „E“ autobusą iš Latvijos įmonės sandėlio atsiėmė20X6 m. rugsėjo 10 d., kai Lietuvos banko paskelbtas lito ir Latvijos lato santykis buvo 5,2570.Gauto autobuso 89 369 Lt (17 000 x 5,2570) įsigijimo savikaina įmonės „E“ apskaitojeužregistruojama tokiais įrašas:D 1230 Transporto priemonių savikaina 89 369D 632 Nuostoliai dėl neigiamo valiutų kursų pokyčio 17K 127 Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą 89 3865. Parduodant turtą už užsienio valiutą, kai gaunamas avansas.PavyzdysPieno produktus gaminanti įmonė „F“ 20X7 m. kovo 16 d. sudarė sutartį su Latvijos įmonedėl varškės sūrelių pardavimo. Latvijos įmonė įsigijo 20 000 varškės sūrelių po 0,20 Latvijos lato,už kuriuos sumokėjo avansu. Latvijos įmonė avansą už pieno gaminius sumokėjo 20X7 m.balandžio 5 d., kai Lietuvos banko paskelbtas lito ir Latvijos lato santykis buvo 5,2120.38 VAS MR / 31

Audito ir apskaitos tarnybaRegistruojant gautą avansą, įmonės „F“ apskaitoje daromi tokie įrašai:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose (20 000 x 0,20 x 5,2120) 20 848K 443 Gauti išankstiniai mokėjimai 20 848Su produkcija susijusi rizika ir nauda pagal sutartį yra perduodama pieno gaminiųpakrovimo į Latvijos įmonei priklausančias transporto priemones dieną. Pieno gaminiai į Latvijosįmonės sunkvežimius buvo pakrauti 20X7 m. balandžio 15 d., kai Lietuvos banko paskelbtas lito irLatvijos lato santykis buvo 5,2125. Apskaičiuotos įmonės „F“ uždirbtos 20 850 Lt (20 000 x5,2125) pajamos apskaitoje registruojamos tokiais įrašais:D 443 Gauti išankstiniai mokėjimai 20 848D 632 Nuostoliai dėl neigiamo valiutų kursų pokyčio 2K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 20 8506. Parduodant užsienio valiutą.PavyzdysĮmonė „G“ 20X6 m. kovo 6 d. pardavė bankui 5 000 JAV dolerių ir 10 000 eurų. Lietuvosbanko paskelbtas lito ir JAV dolerio santykis pardavimo dieną buvo 2,7916, o oficialus lito kursaseuro atžvilgiu buvo 3,4528. Banko valiutų pardavimo kainos buvo: 2,7902 lito už 1 JAV dolerį ir3,4443 lito už 1 eurą. Todėl įmonės „G“ apskaitoje registruojamas Lietuvos banko paskelbto lito irJAV dolerio santykio, oficialaus lito kurso ir banko valiutos pardavimo kainos skirtumas.Nuo sąskaitos banke nurašius 5 000 JAV dolerių, įmonės „G“ apskaitoje registruojamanurašyta 13 958 Lt (5 000 x 2,7916) ir gauta 13 951 Lt (5 000 x 2,7902) suma:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 13 951D 633 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 7K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 13 958Nuo sąskaitos banke nurašius 10 000 eurų, nurašyta 34 528 Lt (10 000 x 3,4528) ir gauta34 443 Lt (10 000 x 3,4443) suma įmonės „G“ apskaitoje registruojama:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose (litais) (10 000 x 3,4443) 34 443D 633 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 85K 271 Pinigai sąskaitose bankuose (10 000 x 3,4528) 34 5287. Grąžinant paskolą užsienio valiuta.38 VAS MR / 32

Audito ir apskaitos tarnybaPavyzdysĮmonė „H“ 20X8 m. balandžio 2 d. sudarė sutartį su Norvegijos įmone dėl trumpalaikės60 000 Norvegijos kronų paskolos, kuri į įmonės „H“ sąskaitą banke buvo pervesta20X8 m. gegužės 1 d., kai Lietuvos banko paskelbtas lito ir Norvegijos kronos santykis buvo0,4095. Pagal sutartį 60 000 Norvegijos kronų paskolą įmonė privalės grąžinti po 6 mėnesių nuopaskolos pervedimo į jos sąskaitą banke dienos, o palūkanos turės būti mokamos kiekvieno mėnesio30 d. Metinė palūkanų norma yra 9 proc., t. y. 450 Norvegijos kronų (60 000 x 9 : 12) kiekvienąmėnesį.Gavus 60 000 Norvegijos kronų, trumpalaikė 24 570 Lt (60 000 x 0,4095) paskola įmonės„H“ apskaitoje užregistruojama šiais įrašais:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 24 570K 441 Trumpalaikės finansinės skolos 24 57020X8 m. gegužės 30 d. buvo apskaičiuotos ir sumokėtos palūkanos Norvegijos įmonei, kaiLietuvos banko paskelbtas lito ir Norvegijos kronos santykis buvo 0,4080. Apskaičiuotos 183,60 Lt(450 x 0,4080) sumokėtų palūkanų sąnaudos įmonės „H“ apskaitoje registruojamos tokiais įrašais:D 630 Palūkanų sąnaudos 183,60K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 183,60Toliau palūkanos skaičiuojamos taikant kiekvieno mėnesio palūkanų mokėjimo dienąLietuvos banko paskelbtą lito ir Norvegijos kronos santykį.Įmonė „H“ 20X8 m. spalio 30 d. grąžino paskolą Norvegijos įmonei, kai Lietuvos bankopaskelbtas lito ir Norvegijos kronos santykis buvo 0,4085. Nuo sąskaitos banke nurašyta 24 510 Lt(60 000 x 0,4085) suma, nurašyta 24 570 Lt trumpalaikė skola ir apskaičiuotas 60 Lt (24 570 Lt –24 510 Lt) pelnas dėl teigiamo valiutų santykio pokyčio įmonės „H“ apskaitoje registruojamatokiais įrašais:D 441 Trumpalaikės finansinės skolos 24 570K 271X Pinigai sąskaitose 24 510K 533 Pelnas dėl teigiamo valiutų kursų pokyčio 6023. Jei nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos iki finansinių ataskaitųparengimo ir jų pasirašymo įvyksta pobalansinių ūkinių įvykių, kurie turi reikšmingos įtakosdar nepasirašytų ataskaitų duomenims, finansinės ataskaitos turi būti koreguojamos.38 VAS MR / 33

Audito ir apskaitos tarnybaPavyzdysĮmonei „A“ 20X2 metų pabaigoje buvo iškelta byla dėl žalos atlyginimo įmonei „B“.Įmonės „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas planuojama parengti iki 20X3 m. kovo31 d. Byla buvo baigta 20X3 m. kovo 20 d., t. y. dar iki finansinių ataskaitų sudarymo. Teismasnusprendė, kad įmonė „A“ turi atlyginti žalą ir sumokėti įmonei „B“ 10 000 Lt.Mokėtina 10 000 Lt žala sudaro 25% apskaičiuoto įmonės „A“ 20X2 metų veiklos pelnoprieš apmokestinimą, todėl labai keičia įmonės finansinių ataskaitų duomenis ir dar nepatvirtintos20X2 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos turi būti koreguojamos. Pelno (nuostolių) ataskaitojepadidinamos veiklos sąnaudos ir sumažinama ataskaitinio laikotarpio grynojo pelno suma, o balanseparodomas esamas įsipareigojimas ir sumažinamas ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas.Jei įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, pataisoma ataskaitinio laikotarpiogrynojo pelno suma nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.Kai kurie įvykiai, įvykę nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos iki finansiniųataskaitų parengimo ir jų pasirašymo dienos (toliau – pobalansiniai įvykiai), neturi įtakos įmonėsfinansinei būklei ar veiklos rezultatams paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, todėl finansinėsataskaitos nekoreguojamos. Tačiau jei pobalansinių įvykių neatskleidimas gali klaidinti finansiniųataskaitų vartotojus, informacija apie juos turi būti pateikiama aiškinamajame rašte. Tokiųpobalansinių įvykių pavyzdžiai gali būti brangios gamybinės įrangos sunaikinimas gaisro metu,svarbūs finansavimo sandoriai (paskolos gavimas ar grąžinimas), neįprastai dideli Lietuvos bankopaskelbtų lito ir užsienio valiutų santykių pokyčiai, priimti mokesčių įstatymų ar mokesčių tarifųpakeitimai, svarbios bylos ir panašūs.24. Norėdama išsamiau pateikti savo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimųbūklę ar veiklos rezultatus, įmonė gali išskaidyti balanso, pelno (nuostolių) ataskaitųstraipsnių sumas į smulkesnes ir parodyti atskirose eilutėse, o neribotos civilinės atsakomybėsjuridiniai asmenys gali išskaidyti ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos straipsnių sumas įsmulkesnes ir parodyti atskirose eilutėse.Pavyzdyje parodyta, kaip galėtų būti išskaidytos pelno (nuostolių) ataskaitos eilutės. Įmonėįterptas eilutes, parodytas kursyvu, gali pavadinti ir kitaip.38 VAS MR / 34

Audito ir apskaitos tarnybaEil. Nr.StraipsniaiPastabosNr.FinansiniaimetaiPraėjęfinansiniaimetaiI. Pardavimo pajamosI.1.Pajamos už parduotas prekesI.2.Pajamos už suteiktas paslaugasII.Pardavimo savikainaII.1.Parduotų prekių savikainaII.2.Suteiktų paslaugų savikainaIII.Bendrasis pelnas (nuostoliai)IV.Veiklos sąnaudosIV.1.Darbuotojų darbo užmokesčio ir juo susijusiosIV.2.Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijosIV.3.Patalpų nuomos ir išlaikymoIV.4.Remonto ir eksploatacijosIV.5.Savininkams išmokėtų lėšų valstybinio socialiniodraudimo įmokosIV.6.Savininkams išmokėtų lėšų privalomo sveikatosdraudimo įmokosIV.7.Kitos veiklos sąnaudosV. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai)VI.Kita veiklaVI.1.PajamosVI.2.SąnaudosVII.Finansinė ir investicinė veiklaVII.1.PajamosVII.1.1. Palūkanų pajamosVII.1.2. Pelnas dėl teigiamo valiutų kursų pokyčioVII.1.3. Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamosVII.2.SąnaudosVII.2.1. Palūkanų sąnaudosVII.2.2. Nuostoliai dėl neigiamo valiutų kursų pokyčioVII.2.3. Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudosVIII.Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimąIX.Pelno mokestisX. Grynasis pelnas (nuostoliai)38 VAS MR / 35

Audito ir apskaitos tarnyba25. Pavyzdinės finansinių ataskaitų formos pateikiamos šio standarto prieduose.III.BALANSAS26. Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka:26.1. A. Ilgalaikis turtas;26.2. I. Nematerialusis turtas;26.3. II. Materialusis turtas;26.4. III. Finansinis turtas;26.5. IV. Kitas ilgalaikis turtas;26.6. B. Trumpalaikis turtas;26.7. I. Atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys;26.8. II. Per vienus metus gautinos sumos;26.9. III. Kitas trumpalaikis turtas;26.10. IV. Pinigai;26.11. C. Nuosavas kapitalas;26.12. I. Savininkų įnašai;26.13. II. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai);26.14. D. Dotacijos, subsidijos;26.15. E. Įsipareigojimai;26.16. I. Ilgalaikiai įsipareigojimai;26.17. II. Trumpalaikiai įsipareigojimai.Turtas balanse pateikiamas nuosekliai pagal jo likvidumą pradedant mažiausiai likvidžiu.Mažiausiai likvidus, t. y. ilgalaikis, turtas pateikiamas balanso pradžioje, o balanso turto daliespabaigoje parodomas likvidžiausias turtas – pinigai. Turto likvidumą apibrėžia laikotarpis, per kurįjį galima paversti grynaisiais pinigais. Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalies informacijagrupuojama tokiu pačiu principu: pirmiausia parodomas nuosavas kapitalas, po jo – ilgalaikiaiįsipareigojimai ir galiausiai – trumpalaikiai įsipareigojimai (kurie turi būti įvykdyti per vienusmetus nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos).27. Balanso A dalyje pateikiama informacija apie ilgalaikį turtą: nematerialųjį,materialųjį, finansinį, kitą turtą, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiaukaip vienus metus, įskaitant už šį turtą sumokėtus avansus.38 VAS MR / 36

Audito ir apskaitos tarnybaTurtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo, naudoja ir (arba)jomis disponuoja įmonė ir kurias naudodama tikisi gauti ekonominės naudos. Jei išlaidos neatitinka šiųkriterijų, jos turi būti pripažįstamos sąnaudomis. Vertinant, ar išlaidos atitinka turto apibrėžimą, turi būtiatsižvelgiama į jų esmę ir ekonominį turinį, ne tik į formą. Išskirtinė materialiojo turto savybė – objektasturi fizinę (materialią) formą, pavyzdžiui: pastatas, automobilis, staklės, baldai, kompiuteris ir pan., o,tarkim, autorių teisės, patentai, vertybiniai popieriai, prestižas ir panašūs arba jos neturi, arba šispožymis nėra svarbus nusakant turto esmę.28. Nematerialiojo turto straipsnyje parodomas materialios formos neturintisnefinansinis turtas. Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei patirtos išlaidos atitinka visusšiuos pripažinimo požymius:28.1. Pagrįstai tikėtina, kad įmonė ateityje naudodama turtą gaus tiesioginės ir(arba) netiesioginės ekonominės naudos.28.2. Turto įsigijimo ar pasigaminimo savikaina gali būti patikimai įvertinta iratskirta nuo kito turto vertės.28.3. Įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti kitų teisę juonaudotis.28.4. Turto įsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra ne mažesnė už įmonės nustatytąminimalią nematerialiojo turto vertę.Nematerialusis turtas – neturintis materialios formos nepiniginis turtas, kuriuo įmonėdisponuoja, kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir (arba) netiesioginės ekonominės naudos irkurio vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią nematerialiojo turto vertę.Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei įmonė ketina jį naudoti savo veikloje, t. y. jei jisbus naudojamas produkcijos gamyboje, parduodant prekes ar paslaugas, valdant įmonę ilgiau kaipvienus metus ir jei teiks įmonei ekonominės naudos. Jeigu kyla abejonių, kad ekonominės naudosgali būti negaunama, patirtos išlaidos turėtų būti priskiriamos sąnaudoms.Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei įmonė gali jį naudoti veikloje, nuomoti, parduoti,išmainyti ir turi teisę kontroliuoti nematerialiojo turto teikiamą ekonominę naudą, taip pat galiuždrausti kitiems juo naudotis. Pavyzdžiui, nematerialiojo turto teikiamą ekonominę naudą įmonėsgali kontroliuoti turėdamos įstatymų suteiktas prekių ženklų, patentų ir pan. teises. Įmonėsdarbuotojų kvalifikacija, klientų lojalumas ir pan. gali teikti ekonominės naudos ateityje, tačiauįmonė negali šios naudos kontroliuoti, nes darbuotojai gali ateityje ir nedirbti šioje įmonėje, oklientai nebūti lojalūs, todėl tokios išlaidos nepripažįstamos nematerialiuoju turtu.38 VAS MR / 37

Audito ir apskaitos tarnybaNematerialusis turtas pripažįstamas, jei jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būtipatikimai nustatyta ir jei ji yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią tos grupės nematerialiojoturto vertę. Įmonė gali patikimai įvertinti nematerialiojo turto įsigijimo savikainą pagal turtoįsigijimo sandorių dokumentus.Įmonė pati nustato minimalią kiekvienos nematerialiojo turto grupės vertę, atsižvelgdama įsavo dydį, veiklos pobūdį, turimo nematerialiojo turto įvairovę, naudojimo paskirtį ir kitas savybes.Įmonė taip pat gali nustatyti vieną minimalią visų nematerialiojo turto grupių vertę. Jei turto vienetoįsigijimo savikaina yra lygi ar didesnė už įmonės nustatytą minimalią vertę, turtas priskiriamasnematerialiajam turtui, jei įsigijimo savikaina mažesnė, turi būti pripažįstamas sąnaudomis artrumpalaikiu turtu, neatsižvelgiant į tai, kad šis objektas atitinka visus kitus nematerialiojo turtopripažinimo kriterijus.Jei nematerialusis turtas yra neatskiriama materialiojo turto dalis, jis į apskaitą įtraukiamaskartu su tuo materialiojo turto vienetu. Pavyzdžiui, kompiuterio operacinė sistema, be kurioskompiuteris negali veikti, priskiriama kompiuterio įsigijimo savikainai, o programa, kuri nėrasudedamoji kompiuterio dalis, registruojama kaip nematerialusis turtas.29. Jei išlaidos neatitinka nematerialiojo turto pripažinimo požymių, jospripažįstamos to laikotarpio, kada susidaro, sąnaudomis.Išlaidų, kurios pripažįstamos sąnaudomis, kai jos patiriamos, pavyzdžiai: įmonės steigimoišlaidos, teisinių konsultavimo paslaugų išlaidos, registravimo rinkliava, naujos gamyklosatidarymo, naujo verslo ar veiklos pradžios išlaidos, darbuotojų mokymo, reklamos irreprezentacinės, įmonės ar jos dalies perkėlimo ar reorganizavimo išlaidos.30. Nematerialiojo turto pavyzdžiai gali būti patentai, licencijos, kompiuteriųprogramos.Šiame punkte pateikiami nematerialiojo turto pavyzdžiai gali būti pripažįstami įmonėsnematerialiuoju turtu, tačiau tam tikrais atvejais šių darbų įsigijimo išlaidos gali būti irnepripažįstamos nematerialiuoju turtu, o priskiriamos veiklos sąnaudoms.Pavyzdžiui, jei kompiuterių programos (apskaitos, gamybos procesų valdymo ir t. t.),duomenų bazės, prekių ir paslaugų ženklai, kurie teiks ekonominės naudos ateityje, yra įgyjami, jiepripažįstami nematerialiuoju turtu, tačiau, jei šie objektai sukuriami įmonėje, jų kūrimo išlaidosdažniausiai priskiriamos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudoms.38 VAS MR / 38

Audito ir apskaitos tarnyba31. Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kurią sudarouž šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma. Turto įsigijimo savikainai priskiriamostiesiogiai su turto įsigijimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos. Į šio turto įsigijimosavikainą neįskaičiuojamas grąžinamas pridėtinės vertės mokestis. Negrąžinamas pridėtinėsvertės mokestis gali būti įskaičiuojamas į turto įsigijimo savikainą arba iš karto pripažįstamasveiklos sąnaudomis. Nematerialiajam turtui įsigyti pasiskolintų lėšų palūkanos įnematerialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaičiuojamos, o pripažįstamos atitinkamųataskaitinių laikotarpių palūkanų sąnaudomis.Įsigyto nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro:1. Perkant sumokėta kaina, atėmus perkant žinomas ir suteiktas nuolaidas, pridedantnegrąžintinus importo ir kitus su pirkimu susijusius mokesčius, pavyzdžiui, neatskaitomą arnegrąžintiną pridėtinės vertės mokestį. Perkant nežinomomis, tačiau vėliau suteiktomis nuolaidomismažinamos įmonės veiklos sąnaudos.26. Tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su nematerialiojo turto įsigijimu irparuošimu naudoti, pavyzdžiui, teisių registravimo mokesčiai, atlygis už teisines, konsultavimo,tarpininkavimo paslaugas ir t. t.Į nematerialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaičiuojamos veiklos sąnaudos, pavyzdžiui,įmonės darbuotojų darbo užmokestis ir t. t.Įsigytas nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas debetuojant nematerialiojo turtosavikainos sąskaitą ir kredituojant atitinkamas turto ar įsipareigojimų sąskaitas. Naudojantpavyzdinio sąskaitų plano sąskaitas, apskaitoje daromi įrašai:D 110 Nematerialiojo turto savikainaK 271 Pinigai sąskaitose bankuose arba 272 Pinigai kasojeJeigu turtas įsigytas į skolą, apskaitoje daromi įrašai:D 110 Nematerialiojo turto savikainaK 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai32. Nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos priskyrimassąnaudoms ar kito turto savikainai ir paskirstymas per visą planuojamą turto naudingotarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą, vadinamaamortizacija. Parengus nematerialųjį turtą naudoti, jo amortizacija pradedama skaičiuotinuo pirmos kito mėnesio dienos. Amortizavus, pardavus, ar dėl kitų priežasčių nurašius38 VAS MR / 39

Audito ir apskaitos tarnybanematerialųjį turtą, jo amortizacija neskaičiuojama nuo pirmos kito mėnesio dienos.Amortizuojama nematerialiojo turto vertė turi būti nuosekliai paskirstoma per visą jonaudingo tarnavimo laiką. Amortizacijos suma pripažįstama sąnaudomis kiekvienąataskaitinį laikotarpį. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiaiproporcingą (tiesinį) metodą, pagal kurį metinė amortizacijos suma apskaičiuojama pagalformulę:VN = ––––– , kurTN – metinė amortizacijos suma;V – nematerialiojo turto įsigijimo savikaina;T – naudingo tarnavimo laikas (metais).Finansinėms ataskaitoms sudaryti gali būti apskaičiuojama nematerialiojo turtoamortizacijos suma per mėnesį pagal formulę:VM = –––––––––T x 12 mėn.M – mėnesinė amortizacijos suma;V – nematerialiojo turto įsigijimo savikaina;T – naudingo tarnavimo laikas (metais).PavyzdysĮmonė „A“ 20X2 m. spalio mėn. įsigijo kompiuterių sistemos valdymo programą, kuriosįsigijimo savikaina 6 000 Lt, naudingo tarnavimo laikas – 4 metai.Apskaičiuojama amortizacijos suma per metus:6 000 LtN = –––––––––––––– = 1 500 Lt4 m.Apskaičiuojama amortizacijos suma per mėnesį:38 VAS MR / 406 000 LtN = –––––––––––––– = 125 Lt4 m. x 12 mėn.Įmonė programą pradėjo naudoti 20X2 m. spalio mėn., todėl jos amortizacija pradedamaskaičiuoti nuo lapkričio mėnesio. Šią programą įmonė naudojo visą numatytą naudingo tarnavimo

Audito ir apskaitos tarnybalaiką, todėl sudarydama finansines ataskaitas, ji apskaičiavo tokias programos amortizacijos sumasper ataskaitinius laikotarpius:nuo 20X2 m. lapkričio 1 d. iki 20X2 m. gruodžio 31 d. – 250 Lt (125 Lt x 2);nuo 20X3 m. sausio 1 d. iki 20X3 m. gruodžio 31 d. – 1 500 Lt;nuo 20X4 m. sausio 1 d. iki 20X4 m. gruodžio 31 d. – 1 500 Lt;nuo 20X5 m. sausio 1 d. iki 20X5 m. gruodžio 31 d. – 1 500 Lt;nuo 20X6 m. sausio 1 d. iki 20X6 m. spalio 31 d. – 1 250 Lt (125 Lt x 10).Nematerialiojo turto amortizacija priskiriama veiklos sąnaudoms, tačiau kai kurių turtoobjektų amortizacija gali būti priskiriama ir gaminamos produkcijos ar parduotų prekių savikainai,pavyzdžiui, produktų gamybos licencijos, patentai ir pan.Apskaitoje registruojant nematerialiojo turto amortizaciją, daromi tokie įrašai:D 611 Ilgalaikio turto amortizacijos, nusidėvėjimo sąnaudosK 111 Nematerialiojo turto vertės amortizacija (–)Apskaitoje registruojant su produkcijos gamyba susijusio nematerialiojo turto amortizaciją,daromi tokie įrašai:D 2012 Nebaigtos gamybos savikainaK 111 Nematerialiojo turto vertės amortizacija (–)Pavyzdžio tęsinysĮmonė „A“ programos amortizacijos sumas priskiria ataskaitinio laikotarpio veiklossąnaudoms ir apskaitoje užregistruoja:20X2 m. gruodžio 31 d.D 611 Ilgalaikio turto amortizacijos, nusidėvėjimo sąnaudos 250K 111 Nematerialiojo turto vertės amortizacija (–) 25020X3 m. gruodžio 31 d.D 611 Ilgalaikio turto amortizacijos, nusidėvėjimo sąnaudos 1 500K 111 Nematerialiojo turto vertės amortizacija (–) 1 50020X4 m. gruodžio 31 d.D 611 Ilgalaikio turto amortizacijos, nusidėvėjimo sąnaudos 1 500K 111 Nematerialiojo turto vertės amortizacija (–) 1 50020X5 m. gruodžio 31 d.D 611 Ilgalaikio turto amortizacijos, nusidėvėjimo sąnaudos 1 50038 VAS MR / 41

Audito ir apskaitos tarnybaK 111 Nematerialiojo turto vertės amortizacija (–) 1 50020X6 m. gruodžio 31 d.D 611 Ilgalaikio turto amortizacijos, nusidėvėjimo sąnaudos 1 250K 111 Nematerialiojo turto vertės amortizacija (–) 1 250Sudarant finansines ataskaitas, ataskaitinio laikotarpio programos amortizacijos sumaparodoma pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos.33. Įmonė pati nustato nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką. Jei, gavuspapildomos informacijos, tikslinamas nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas, tai toturto likutinė vertė turi būti amortizuota per patikslintą naudingo tarnavimo laiką.Naudingo tarnavimo laikas – ribotas laikotarpis, per kurį įmonės veikloje naudojamasturtas gali teikti naudos.Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ilgas, bet visada ribotas.Išskirtines teises suteikiantis nematerialusis turtas – patentai, licencijos, franšizė ir pan. – įsigyjamasribotam laikui, todėl nustatant jo naudingo tarnavimo laiką atsižvelgiama į teisių galiojimo laiką.Prekių, paslaugų ženklų naudingo tarnavimo laikas priklauso nuo prekių, paslaugų gyvavimorinkoje trukmės. Programinė įranga, technologijos greitai sensta, todėl tikėtina, kad jų tarnavimolaikas bus trumpas. Paprastai nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas neturėtų viršytidvidešimties metų.PavyzdysĮmonė „A“ su Vokietijos įmone „B“ trejiems metams sudarė franšizės sutartį ir už90 000 Lt įsigijo teisę gaminti ir parduoti savo produkciją Lietuvoje naudojant Vokietijos įmonės„B“ prekių ženklą. Nustatytas šios teisės naudingo tarnavimo laikas 3 metai, metinė amortizacijossuma – 30 000 Lt. Po dvejų metų Vokietijos įmonė vienais metais pratęsė franšizės galiojimo laikąbe papildomo mokesčio, todėl įmonė „A“ naudingo tarnavimo laiką pailgina metais ir patikslinametinę amortizacijos sumą:(90 000 Lt – 60 000 Lt) : 2 = 15 000 Lt.34. Balanse nematerialusis turtas pateikiamas likutine verte, kuri apskaičiuojama išnematerialiojo turto įsigijimo savikainos atimant sukauptą amortizacijos sumą.38 VAS MR / 42

Audito ir apskaitos tarnybaPavyzdysPradėjusi veiklą, įmonė „A“ 20X2 m. įsigijobuhalterinės apskaitos kompiuterinęprogramą (turto objektas Nr. 1), kurios įsigijimo savikaina 3 000 Lt. Įmonė planuoja plėsti veiklą irpo dvejų metų įsigyti naują apskaitos programą, todėl nustatė, kad programos naudingo tarnavimolaikas 2 metai. Programa pradėta naudoti 20X2 m. spalio mėn. Apskaičiuota mėnesio amortizacijossuma yra 125 Lt (3 000 Lt : 2 : 12). Amortizacija pradėta skaičiuoti nuo lapkričio mėn.TurtoobjektonumerisĮmonės „A“ nematerialiojo turto 20X2 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenysNaudojimopradžia1 20X2 m.spalio mėn.Įsigijimosavikaina(Lt)NaudingotarnavimolaikasAmortizacijossumaper mėnesį(Lt)Amortizacijossuma perataskaitinįlaikotarpį (Lt)Sukauptaamortizacijossuma(Lt)Likutinėvertė(Lt)3 000 2 metai 125 250 250 2 750Iš viso: 3 000 250 250 2 750Nematerialiojo turto objekto Nr. 1 likutinė vertė 20X2 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojama išto turto įsigijimo savikainos atimant sukauptą amortizacijos sumą:3 000 Lt – (125 Lt x 2 mėn.) Lt = 3 000 Lt – 250 Lt = 2 750 Lt.vertė.Balanso straipsnyje Nematerialusis turtas parodoma 2 750 Lt nematerialiojo turto likutinėPavyzdžio tęsinysĮmonė „A“ 20X3 m. lapkričio mėn. pagal licencinę sutartį įsigijo teisę naudoti patentuotągamybos būdą (turto objektas Nr. 2). Šios teisės įsigijimo savikaina 18 000 Lt, naudingo tarnavimolaikas 15 metų, apskaičiuota 100 Lt (18 000 Lt : 15 : 12) amortizacija per mėnesį.TurtoobjektonumerisĮmonės „A“ nematerialiojo turto 20X3 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenysNaudojimopradžia1 20X2 m.spalio mėn.2 20X3 m.lapkričiomėn.Įsigijimosavikaina(Lt)NaudingotarnavimolaikasAmortizacijossumaper mėnesį(Lt)Amortizacijossuma perataskaitinįlaikotarpį (Lt)Sukauptaamortizacijossuma(Lt)Likutinėvertė(Lt)3 000 2 metai 125 1 500 1 750 1 25018 000 15 metų 100 100 100 17 900Iš viso: 21 000 1 600 1 850 19 15038 VAS MR / 43

Audito ir apskaitos tarnybaNematerialiojo turto likutinė vertė 20X3 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojama iš kiekvienoturto objekto įsigijimo savikainos atimant sukauptą amortizacijos sumą:3 000 Lt – (125 Lt x 14 mėn.) = 3 000 Lt –1 750 Lt = 1 250 Lt;18 000 Lt – (100 Lt x 1 mėn.) = 18 000 Lt – 100 Lt = 17 900 Lt.Balanso straipsnyje Nematerialusis turtas parodoma viso įmonės nematerialiojo turto19 150 Lt (1 250 Lt + 17 900 Lt) likutinė vertė.neįsigijo.TurtoobjektonumerisPavyzdžio tęsinysĮmonė „A“ 20X4 m. naudojo ankstesniais metais įsigytą nematerialųjį turtą, naujoĮmonės „A“ nematerialiojo turto 20X4 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenysNaudojimopradžia1 20X2 m.spalio mėn.2 20X3 m.lapkričiomėn.Įsigijimosavikaina(Lt)NaudingotarnavimolaikasAmortizacijossumaper mėnesį(Lt)Amortizacijossuma perataskaitinįlaikotarpį (Lt)Sukauptaamortizacijossuma(Lt)Likutinėvertė (Lt)3 000 2 metai 125 1 250 3 000 018 000 15 metų 100 1 200 1 300 16 700Iš viso: 21 000 2 450 4 300 16 700Nematerialiojo turto likutinė vertė 20X4 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojama iš kiekvienoturto objekto įsigijimo savikainos atimant sukauptą amortizacijos sumą:3 000 Lt – (125 Lt x 24 mėn.) = 3 000 Lt – 3 000 Lt = 0 Lt;18 000 Lt – (100 Lt x 13 mėn.) = 18 000 Lt – 1 300 Lt = 16 700 Lt.Balanso straipsnyje Nematerialusis turtas parodoma 16 700 Lt viso įmonės nematerialiojoturto likutinė vertė.35. Nematerialusis turtas nurašomas, jei jis perleidžiamas, dovanojamas,prarandamas dėl įvairių priežasčių arba jei ateityje jį naudojant ar parduodant nesitikimagauti jokios ekonominės naudos. Nurašius nematerialųjį turtą, apskaitoje turi būti nurašomair įsigijimo savikaina, ir sukaupta amortizacijos suma. Perleidus ar iškeitus nematerialųjįturtą, apskaičiuotas sandorio rezultatas parodomas pelno (nuostolių) ataskaitos kitos veiklos38 VAS MR / 44

Audito ir apskaitos tarnybastraipsnyje. Kitais atvejais nurašius nevisiškai amortizuotą nematerialųjį turtą, nurašyta toturto likutinė vertė parodoma pelno (nuostolių) ataskaitos veiklos sąnaudų straipsnyje.Nematerialusis turtas gali būti perleidžiamas jį parduodant, keičiant į kitą turtą ar vykdantįsipareigojimus.Perleidus nematerialųjį turtą, apskaitoje nurašoma to turto įsigijimo ar pasigaminimosavikaina, sukaupta amortizacijos suma ir užregistruojamas sandorio rezultatas – pelnas arbanuostoliai. Nematerialiojo turto perleidimo rezultatas apskaitoje užregistruojamas, kaip kitosnetipinės veiklos pajamos ar sąnaudos ir parodomas pelno (nuostolių) ataskaitos VI straipsnyje Kitaveikla.Registruojant apskaitoje nematerialiojo turto pardavimą, jeigu sandorio rezultatas pelnas,daromi tokie įrašai:D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumos (jei parduota į skolą)arba D 271 Pinigai sąskaitose bankuose (jei pinigai gauti iš karto)D 111 Nematerialiojo turto vertės amortizacija (–)K 110 Nematerialiojo turto savikainaK 521 Ilgalaikio turto perleidimo pelnasJeigu sandorio rezultatas nuostolis, daromi tokie įrašai:D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumos (jei perleista į skolą)arba D 271 Pinigai sąskaitose bankuose (jei pinigai gauti iš karto)D 621 Ilgalaikio turto perleidimo nuostoliaiD 111 Nematerialiojo turto vertės amortizacija (–)K 110 Nematerialiojo turto savikainaKaip apskaitoje registruojamas turto keitimas, paaiškinta prie standarto 82 punkto.PavyzdysĮmonė „A“ už 20 000 Lt į skolą pardavė įmonei „B“ įregistruotą prekių ženklą, kurioįsigijimo savikaina 50 000 Lt, sukaupta amortizacija 40 000 Lt, likutinė vertė 10 000 Lt. Sandoriorezultatas – 10 000 Lt (20 000 Lt – 10 000 Lt) pelnas.Įmonė „A“ prekių ženklo teisių pardavimą apskaitoje registruoja taip:D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumos 20 000D 111 Nematerialiojo turto vertės amortizacija (–) 40 000K 110 Nematerialiojo turto savikaina 50 00038 VAS MR / 45

Audito ir apskaitos tarnybaK 521 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas 10 000Įmonė „A“ pelno (nuostolių) ataskaitos VI straipsnyje Kita veikla parodys 10 000 Lt prekiųženklo pardavimo pelną.PavyzdysĮmonė „A“ muzikos leidybos teises (teisę leisti ir platinti grupės „Z“ muzikos albumus)pardavė įmonei „B“ už 25 000 Lt. Šių teisių įsigijimo savikaina buvo 40 000 Lt, sukauptaamortizacija – 10 000 Lt, likutinė vertė – 30 000 Lt. Sandorio rezultatas – 5 000 Lt nuostolis. Įmonė„B“ pinigus sumokėjo iš karto.Įmonė „A“ muzikos leidybos teisių pardavimą apskaitoje registruoja taip:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 25 000D 621 Ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai 5 000D 111 Nematerialiojo turto vertės amortizacija (–) 10 000K 110 Nematerialiojo turto įsigijimo savikaina 40 000Įmonė „A“ pelno (nuostolių) ataskaitos VI straipsnyje Kita veikla parodys 5 000 Ltleidybos teisių pardavimo nuostolį.Praradus ar nurašius ne visiškai amortizuotą nematerialųjį turtą dėl kitų priežasčių, išskyrusperleidimą, apskaitoje nurašoma jo įsigijimo savikaina, sukaupta amortizacijos suma, o likutinėvertė užregistruojama veiklos sąnaudų sąskaitoje ir parodoma pelno (nuostolių) ataskaitos IVstraipsnyje Veiklos sąnaudos.Naudojant pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitas, apskaitoje daromi įrašai:D 617 Turto praradimo ir nurašymo sąnaudosD 111 Nematerialiojo turto vertės amortizacija (–)K 110 Nematerialiojo turto savikainaPavyzdysĮmonė nurašo netinkamą naudoti gamybos valdymo programą, kurios įsigijimo savikaina60 000 Lt, sukaupta amortizacija 40 000 Lt. Nurašant programą, apskaičiuota 20 000 Lt (60 000 Lt– 40 000 Lt) jos likutinė vertė priskiriama įmonės veiklos sąnaudoms ir parodoma pelno (nuostolių)ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos.Šią ūkinę operaciją įmonė apskaitoje registruoja:D 111 Nematerialiojo turto vertės amortizacija (–) 40 00038 VAS MR / 46

Audito ir apskaitos tarnybaD 617 Turto praradimo ir nurašymo sąnaudos 20 000K 110 Nematerialiojo turto savikaina 60 00036. Nematerialiojo turto atnaujinimo, eksploatavimo ar tobulinimo išlaidospriskiriamos sąnaudoms tą ataskaitinį laikotarpį, kada jos buvo patirtos.Naudodama veikloje nematerialųjį turtą, įmonė gali patirti įvairių išlaidų, pavyzdžiui,interneto tinklalapio, kompiuterinių programų, pripažintų nematerialiuoju turtu, priežiūros,pritaikymo prie pasikeitusių aplinkybių (pvz., apskaitos programoje keičiami mokesčių tarifai), irkitų išlaidų. Nematerialiojo turto atnaujinimo, eksploatavimo ar tobulinimo išlaidos, apskaitojeregistruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo išleistipinigai.Nematerialiojo turto atnaujinimo, eksploatavimo ar tobulinimo išlaidos priskiriamosįmonės veiklos sąnaudoms ir parodomos pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklossąnaudos.Naudojant pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitas, apskaitoje daromi įrašai:D 613 Remonto ir eksploatacijos sąnaudosK 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (jei perkama į skolą)arba K 271 Pinigai sąskaitose bankuose ar 272 Pinigai kasoje (jei sumokama iš karto)arba K 202 Išankstiniai mokėjimai (jei tokių buvo)PavyzdysĮmonė „A“ 20X2 m. spalio 1 d. už 10 000 Lt įsigijo buhalterinės apskaitos programą ir suprogramą pardavusia įmone sudarė 500 Lt sutartį dėl darbuotojų mokymo dirbti šia programa.Įmonė „A“ 20X2 m. spalio 30 d. gavo 10 000 Lt sąskaitą už buhalterinės apskaitos programą ir500 Lt sąskaitą už darbuotojų mokymą. Už apskaitos programą ir paslaugas įmonė „A“ sumokėjolapkričio 5 d.sąnaudomis.Įmonė „A“ 500 Ltdarbuotojų mokymo išlaidas pripažįsta spalio mėnesio veiklosRegistruojant įsigytą programą, apskaitoje daromi įrašai:D 110 Nematerialiojo turto savikaina 10 000K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 10 00038 VAS MR / 47

Audito ir apskaitos tarnybaRegistruojamos spalio mėnesį patirtos darbuotojų mokymo išlaidos:D 618 Kitos veiklos sąnaudos 500K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 500Sudarant 20X2 m. finansines ataskaitas, 500 Lt darbuotojų mokymo išlaidų parodomapelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos.37. Ilgalaikio materialiojo turto straipsnyje parodomas fizinę formą turintis turtas,kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, administraciniams tikslams ar nuomaiir atitinka visus šiuos požymius:37.1. Įmonė ketina jį naudoti ilgiau kaip vienus metus.37.2. Įmonė pagrįstai tikisi ateityje gauti iš turto ekonominės naudos.37.3. Įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą.37.4. Turto įsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra ne mažesnė už įmonės nustatytąminimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto ar vienetų grupės vertę.37.5. Įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti kitų teisę juonaudotis.Vertinant, ar išlaidos atitinka turto apibrėžimą, turi būti atsižvelgiama į jų esmę irekonominį turinį, ne tik į formą. Išskirtinė materialiojo turto savybė – objektas turi fizinę(materialią) formą, pavyzdžiui, pastatas, automobilis, staklės, baldai, kompiuteris ir pan.Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas turtas, kurį įmonė ketina naudoti savoveikloje, t. y. gamindama produkciją, tiekdama prekes ar produkciją, teikdama paslaugas ar įmonėsvaldymo tikslams ilgiau nei vienus metus. Turtas, kurį įmonė ketina išnuomoti pagal veiklosnuomos sutartis, taip pat priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui. Tačiau jei įmonė turtą įsigyjane naudoti įmonėje, o tikintis jį parduoti per 12 mėnesių, toks turtas laikomas trumpalaikiu turtu,apskaitoje registruojamas prekių, skirtų parduoti, t. y. atsargų grupės balansinėje sąskaitoje, obalanse parodomas atsargų straipsnyje.PavyzdysĮmonė įsigijo pastatą, kuriame ketina gaminti produkciją. Jei šis pastatas atitinka visuskitus ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo požymius, jis bus laikomas ilgalaikiu materialiuoju38 VAS MR / 48

Audito ir apskaitos tarnybaturtu, nes įmonė jį ketina naudoti savo veikloje ilgiau nei vienus metus. Tačiau jei įmonė minėtąpastatą įsigyja ketindama jį parduoti, neatsižvelgiant į kitus pripažinimo požymius, jis bus laikomastrumpalaikiu turtu, apskaitoje registruojamas atsargų sąskaitoje ir balanse parodomas trumpalaikioturto dalies atsargų straipsnyje.Materialiojo turto vienetas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jo įsigijimo ar pasigaminimosavikaina gali būti patikimai nustatyta ir ji yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią tos grupėsilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, jei jis bus naudojamas įmonės veikloje, t. y.gaminant produkciją ar teikiant paslaugas, ar nuomojant, ir teiks įmonei ekonominę naudą ilgiau neivienus metus.Ilgalaikio materialiojo turto teikiamą ekonominę naudą būsimaisiais laikotarpiais galisudaryti produkcijos, prekių ar paslaugų pardavimo pajamos, turto nuomos pajamos, išlaidųsumažėjimas ar kita nauda, gautina naudojant šį turtą.PavyzdysĮmonė nusipirko ledų gamybos įrenginius, kuriais numato 5 metus gaminti ledus. Šiaisįrenginiais pagamintą produkciją parduodama įmonė uždirbs pajamų ateityje, todėl jie tiesiogiaiteiks ekonominės naudos.Dažniausiai įmonė gali patikimai nustatyti ilgalaikio materialiojo turto vieneto įsigijimosavikainą pagal turto įsigijimo sandorių dokumentus. Ilgalaikio materialiojo turto vienetopasigaminimo savikaina gali būti patikimai įvertinama remiantis medžiagų, darbo jėgos, kitų išlaidųdokumentais ir apskaitos duomenimis.Nustatydama minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę, įmonė turi laikytis atsargumoprincipo, kad nepagrįstai nepadidintų ar nesumažintų savo sąnaudų.PavyzdysSteigiama nauja įmonė, kuri teiks buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Planuojama,kad įmonėje dirbs 5 darbuotojai, o jų pagrindinės darbo priemonės, be kanceliarinių prekių, buskompiuteriai ir darbo stalai su kėdėmis. Įmonė planuoja užsidirbti nuo 300 000 iki 400 000 Ltpajamų ir įsigyti turtą tokiomis kainomis: darbo stalų su kėdėmis komplektus už 3 175 Lt (635 Lt x 5 vnt.);38 VAS MR / 49

Audito ir apskaitos tarnyba kompiuterius už 15 000 Lt (3 000 Lt x 5 vnt.).Įvertinusi ilgalaikio materialiojo turto būsimą ekonominę naudą, jo naudingo tarnavimolaiką, planuojamas uždirbti pajamas ir būsimą pelną, įmonė patvirtino 1 100 Lt minimalią ilgalaikiomaterialiojo turto vieneto vertę. Todėl baldų įsigijimo išlaidos apskaitoje bus pripažįstamosataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, o kompiuterių įsigijimo išlaidos į sąnaudas bus perkeliamos peršio turto naudingo tarnavimo laiką.Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas, jei įmonė gali jį naudoti prekėms gaminti,paslaugoms teikti ar administravimo tikslams, nuomoti, parduoti, išmainyti ir turi teisę kontroliuotito turto teikiamą ekonominę naudą, taip pat gali uždrausti kitiems juo naudotis.Įmonė apskaitoje, balansinėse sąskaitose, registruoja ir balanse parodo tik jai nuosavybėsteise priklausantį ar pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį naudojamą ir pasibaigus nuomoslaikotarpiui įsigyjamą turtą.Jei įmonė ketina įsigyti materialųjį turtą, kuris teiks jai ekonominės naudos naudojamasilgiau kaip vienus metus, iš anksto už tokį turtą sumokėtos sumos priskiriamos ilgalaikiammaterialiajam turtui. Ilgalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriamas gautas, bet dar nepradėtasnaudoti arba nebaigtas komplektuoti ilgalaikis materialusis turtas. Šiame punkte nurodytas turtasapskaitoje registruojamas atskirai.Jei turtas neatitinka bent vieno iš 37 punkte išvardytų požymių, jis turi būti pripažįstamastrumpalaikiu ir jo vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis iš karto, kai turtaspradedamas naudoti. Pavyzdžiui, nupirktas mažesnės vertės turtas negu įmonės nustatyta minimaliilgalaikio materialiojo turto vertė, nors jis ir atitinka visus kitus ilgalaikio materialiojo turtopripažinimo požymius, pripažįstamas trumpalaikiu ir jo įsigijimo savikaina pripažįstamaataskaitinio laikotarpio sąnaudomis iš karto, kai turtas pradedamas naudoti.38. Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriami įsigyti arba pačios įmonės statominebaigti statyti objektai, kurie bus naudojami įmonės veikloje, montuojami įrengimai irataskaitinio laikotarpio pabaigoje dar nebaigtų jų montavimo darbų vertė.Ilgalaikio materialiojo turto vertei priskiriamo dar nepradėto naudoti arba nebaigtokomplektuoti, arba jau nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto vertė, taip pat ilgalaikiammaterialiajam turtui įsigyti iš anksto sumokėtos sumos. Balanse šios sumos parodomos tame38 VAS MR / 50

Audito ir apskaitos tarnybapačiame ilgalaikio turto dalies II straipsnyje Materialusis turtas, kaip ir veikloje naudojamasilgalaikis materialusis turtas.39. Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo arpasigaminimo savikaina, kurią sudaro už šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma arkitokio sunaudoto turto vertė, įskaitant su turto įsigijimu ir paruošimu naudoti tiesiogiaisusijusias išlaidas, patirtas iki jo naudojimo pradžios. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimosavikainą neįskaičiuojamas grąžinamas pridėtinės vertės mokestis. Negrąžinamas pridėtinėsvertės mokestis gali būti įskaičiuojamas į turto įsigijimo savikainą arba iš karto pripažįstamasveiklos sąnaudomis. Ilgalaikiam turtui įsigyti arba pasigaminti pasiskolintų lėšų palūkanos įilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą neįskaičiuojamos, opripažįstamos atitinkamų ataskaitinių laikotarpių palūkanų sąnaudomis.Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainai priskiriamos tokiospagrindinės su turto įsigijimu ar pasigaminimu ir paruošimu naudoti tiesiogiai susijusios išlaidos,patirtos iki jo naudojimo pradžios:1. Įsigyto ar sunaudoto turto kaina. Iš turto kainos atimama perkant žinomos ir taikytosnuolaidos, neįskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), kurį įmonė gali įtraukti į PVMatskaitą. Į turto kainą įskaičiuojama importo muitas, akcizas ir kiti negrąžinami mokesčiai. Perkantnežinomos, tačiau vėliau gautos nuolaidos mažina įmonės veiklos sąnaudas.2. Tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su turto parengimu veikti ir naudoti:2.1. laikymo vietos paruošimo naudoti (projektavimo, statybos aikštelės, sklypo paruošimoir pan.);2.2. atvežimo (krovimo, vežimo, aptarnavimo, draudimo pervežimo metu, iškrovimo irpan.);2.3. instaliavimo, montavimo, derinimo, bandymo, paleidimo ir pan., jei jos būtinosruošiant turto objektą naudoti;2.4. turto registravimo.Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą neįskaičiuojamosišlaidos, kurios pagal savo pobūdį priskirtinos veiklos sąnaudoms, t. y. pardavimo, bendrosios iradministracinės, pavyzdžiui, įmonės vadovų darbo užmokesčio, biuro išlaikymo ir pan.Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje užregistruojamas ilgalaikio materialiojoturto savikainos ir atitinkamose turto ar įsipareigojimų sąskaitose.Kai tiekėjui sumokamas avansas iš sąskaitos banke, apskaitoje daromi įrašai:38 VAS MR / 51

Audito ir apskaitos tarnybaD 127 Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtąK 271 Pinigai sąskaitose bankuoseJei buvo sumokėta iš anksto, gavus turtą iš tiekėjo, apskaitoje daromi įrašai:D 12X0 Ilgalaikio materialiojo turto savikaina (pagal turto grupes) arbaD 12X2 Ruošiamas naudoti ilgalaikis materialusis turtas (pagal turto grupes)K 127 Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtąGavus turtą į skolą, apskaitoje daromi įrašai:D 12X0 Ilgalaikio materialiojo turto savikaina (pagal turto grupes) arbaD 12X2 Ruošiamas naudoti ilgalaikis materialusis turtas (pagal turto grupes)K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimaiJei turto komplektavimo, derinimo, instaliavimo darbus atlieka rangovas, apskaitojeregistruojama:D 12X2 Ruošiamas naudoti ilgalaikis materialusis turtas (pagal turto grupes)K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (rangovų darbai)Jei turto komplektavimo, derinimo, instaliavimo darbus įmonė atlieka savo jėgomis,apskaitoje registruojama:D 12X2 Ruošiamas naudoti ilgalaikis materialusis turtas (pagal turto grupes)K 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalėsK 444 Mokėtinas darbo užmokestisK 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokosK 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimaiBaigus komplektuoti, derinti, instaliuoti turtą, apskaitoje registruojama:D 12X0 Ilgalaikio materialiojo turto savikaina (pagal turto grupes) arbaK 12X2 Ruošiamas naudoti ilgalaikis materialusis turtas (pagal turto grupes)PavyzdysĮmonė „M“, prekiaujanti maisto produktais, įsigijo į skolą šaldytuvą, kainuojantį 5 000 Lt.Atsakingas už šaldytuvo pirkimą įmonės „M“ darbuotojas sumokėjo 100 Lt, kad šaldytuvą atvežtų įįmonę. Pagal gautus dokumentus įmonės apskaitoje registruojama šaldytuvo įsigijimo savikaina:D 1220 Mašinų ir įrenginių savikaina 5 100K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (už šaldytuvą) 5 000K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (skola atskaitingam asmeniui) 10038 VAS MR / 52

Audito ir apskaitos tarnybaPavyzdysĮmonė „F“ rugsėjo 10 d. į skolą įsigijo prekybos kioską, kurio vertė 10 000 Lt. Už kioskoatvežimą transporto įmonei „G“ įmonė „F“ turės sumokėti 200 Lt. Kioską sumontavo įmonės „F“darbuotojas. Spalio mėn. už kiosko montavimą apskaičiuota 300 Lt darbo užmokesčio ir 92,94 Lt(30,98%) valstybinio socialinio draudimo įmokų. Kioskui sumontuoti sunaudota medžiagų už150 Lt. Įmonė „F“ kioską pradėjo naudoti spalio 10 d.Rugsėjo 10 d. apskaitoje registruojant gautą kioską, daromi tokie įrašai:D 1212 Ruošiami naudoti pastatai ir statiniai 10 200K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (už pastatus ir statinius) 10 000K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (už atvežimą) 200Spalio mėn. apskaitoje registruojant kiosko paruošimo naudoti išlaidas, daromi tokie įrašai:D 1212 Ruošiami naudoti pastatai ir statiniai 542,94K 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės 150K 444 Mokėtinas darbo užmokestis 300K 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos 92,94Pradėjus kioską naudoti, apskaitoje daromi tokie įrašai:D 1210 Pastatų ir statinių savikaina 10 742,94K 1212 Ruošiami naudoti pastatai ir statiniai 10 742,94Įsigyjant ar gaminant ilgalaikį materialųjį turtą už skolintas lėšas, už tokias paskolasmokamos palūkanos į turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą neįskaičiuojamos. Jos pripažįstamosatitinkamų ataskaitinių laikotarpių finansinės veiklos sąnaudomis ir parodomos pelno (nuostolių)ataskaitos VII straipsnyje Finansinė ir investicinė veikla.PavyzdysĮmonė 20X2 m. nusprendė įsigyti du krovininius automobilius ir teikti krovinių pervežimopaslaugas. Automobiliams įsigyti įmonė 20X2 m. spalio 1 d. iš banko gavo 400 000 Lt tikslinępaskolą (metinė palūkanų norma 7%). Paskolą įmonė turi grąžinti po 4 metų. Visos už bankopaskolą per 4 metus apskaičiuotos palūkanos į automobilių įsigijimo savikainą neįtraukiamos, joskasmet įtraukiamos į finansinės investicinės veiklos sąnaudas. 20X2 m. gruodžio 31 d. bankuiapskaičiavus 20X2 m. IV ketvirčio 7 000 Lt (400 000 Lt x 7% : 4) palūkanų, įmonės apskaitoje josregistruojamos darant tokius įrašus:D 630 Palūkanų sąnaudos 7 00038 VAS MR / 53

Audito ir apskaitos tarnybaK 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 7 00020X2 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos VII straipsnyje Finansinė irinvesticinė veikla įmonė parodo 7 000 Lt palūkanų sąnaudų.Jei pagal Pridėtinės vertės įstatymą įmonė už įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą sumokėtą armokėtiną pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) gali įtraukti į PVM atskaitą, šis mokestis į turtoįsigijimo savikainą neįskaičiuojamas. Jei įmonė neturi teisės prekių pirkimo PVM įtraukti į PVMatskaitą, nustatydama apskaitos politiką įmonė pasirenka vieną iš dviejų pridėtinės vertės mokesčioregistravimo apskaitoje būdų: priskirti turto įsigijimo savikainai arba pripažinti veiklos sąnaudomisir apskaitoje registruodama analogiškus ūkinius įvykius nuolat jį taiko.PavyzdysĮmonė „A“ nėra PVM mokėtoja. Ji savo apskaitos politikoje pasirinko, kad ilgalaikio turtopirkimo PVM priskirs turto įsigijimo savikainai. Įmonė į skolą įsigijo medienos pjovimo įrenginį,kurio kaina 36 300 Lt. Pirkimo dokumente nurodyta įrenginio kaina be PVM 30 000 Lt ir 21%PVM 6 300 Lt. Kadangi įmonė šio įrenginio pirkimo PVM negali įtraukti į PVM atskaitą, tai,vadovaudamasi savo apskaitos politika, apskaitoje daro tokius įrašus:D 1220 Mašinų ir įrenginių savikaina 36 300K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 36 300Jeigu pagal įmonės apskaitos politiką 6 300 Lt PVM būtų pripažinta ataskaitiniolaikotarpio veiklos sąnaudomis, apskaitoje būtų daromi tokie įrašai:D 1220 Mašinų ir įrenginių savikaina 30 000D 616 Veiklos mokesčių sąnaudos 6 300K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 36 300Tokiu atveju pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veikos sąnaudos įmonė parodytų6 300 Lt PVM.PavyzdysĮmonė „B“, PVM mokėtoja, į skolą įsigijo medienos pjovimo įrenginį, kurį naudosmedienai pjauti (PVM apmokestinamai veiklai). Įrenginio kaina 36 300 Lt. Pirkimo dokumentenurodyta įrenginio kaina be PVM 30 000 Lt ir 21% PVM 6 300 Lt. Kadangi šio įrenginio pirkimoPVM įtraukiamas į PVM atskaitą, apskaitoje daromi tokie įrašai:D 1220 Mašinų ir įrenginių savikaina 30 00038 VAS MR / 54

Audito ir apskaitos tarnybaD 243 Gautinas pridėtinės vertės mokestis 6 300K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 36 30040. Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje skirstomas į grupes pagal savo pobūdį irpaskirtį, pavyzdžiui, žemė, pastatai ir statiniai, technologiniai įrengimai, transportopriemonės, kitas ilgalaikis materialusis turtas, statomas ar rekonstruojamas turtas. Turtogrupių skaičių įmonė nusistato savo nuožiūra. Įmonė gali nustatyti skirtingas minimaliaskiekvienos turto grupės vertes.Įmonės, turinčios daug ilgalaikio materialiojo turto, savo nuožiūra nustato ilgalaikiomaterialiojo turto grupių skaičių ir parenka požymius, pagal kuriuos turtas grupuojamas irregistruojamas apskaitoje.Šių metodinių rekomendacijų 1 priede pateiktame pavyzdiniame sąskaitų plane ilgalaikiomaterialiojo turto sąskaitos sugrupuotos į ilgalaikio materialiojo turto grupes pagal turto pobūdį:– žemė;– pastatai ir statiniai;– mašinos ir įrengimai;– transporto priemonės;– įranga, prietaisai ir įrenginiai.Atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį, turimo ilgalaikio materialiojo turto įvairovę ir vertę,informacijos poreikius ir pan., ilgalaikis materialusis turtas gali būti skirstomas ir į smulkesnesgrupes.Įmonė, turinti nedaug ilgalaikio materialiojo turto, gali turėti tik vieną sąskaitų grupę visamilgalaikiam materialiajam turtui registruoti apskaitoje, susidedančią, pavyzdžiui, iš tokių sąskaitų:120 Ilgalaikio materialiojo turto savikaina122 Ruošiamas naudoti ilgalaikis materialusis turtas123 Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą124 Statomas ar rekonstruojamas ilgalaikis materialusis turtas125 Ilgalaikio materialiojo turto savikainos nusidėvėjimas (–)41. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikaina apskaičiuojama priepagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų gaminių, sunaudotų gaminant ar statantilgalaikį turtą, įsigijimo savikainos pridedant tiesiogines darbo ir pridėtines gamybos ar38 VAS MR / 55

Audito ir apskaitos tarnybastatybos išlaidas, patirtas iki jo naudojimo pradžios. Įmonės veiklos administracinės irbendrosios sąnaudos turto pasigaminimo savikainai nepriskiriamos.Įmonės gali pačios kurti ilgalaikio materialiojo turto objektus, t. y. pasistatyti pastatą,statinį, susiprojektuoti, susikonstruoti ir pasigaminti įrenginius, baldus ir pan.Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikaina apskaičiuojama prie atsargų(medžiagų, žaliavų, sudedamųjų dalių ir detalių), sunaudotų gaminant ilgalaikį turtą, įsigijimosavikainos pridedant tiesiogines darbo (darbininkų, gaminančių ilgalaikio turto objektą, darboužmokestį, valstybinio socialinio draudimo įmokas), kitas tiesiogines išlaidas ir netiesioginių išlaidųdalį, tenkančią šiam turto objektui. Kitoms tiesioginėms išlaidoms priskiriamos tos išlaidos, kuriasgalima tiesiogiai priskirti gaminamam turto objektui. Tai gali būti tiesioginės elektros energijosišlaidos, pirktos paslaugos (architektų, projektuotojų, konsultantų), įrenginių, naudojamų gaminantilgalaikį turtą, nusidėvėjimas ir pan. Netiesioginėms išlaidoms priskiriamos tos išlaidos, kuriossusidaro gaminant kelis turto objektus, todėl jų negalima tiesiogiai priskirti kiekvienam atskiramturto objektui. Tai pagalbinių medžiagų įsigijimo savikaina, netiesioginės darbo (aptarnaujančiųdarbuotojų darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos), gamybos patalpųapšvietimo ir šildymo, turto draudimo ir panašios išlaidos.Įsigytų nebaigtų statyti objektų vertė apskaičiuojama prie nebaigto statyti objektopardavėjui sumokėtos arba mokėtinos sumos pridėjus jo įsigijimo įregistravimo išlaidas ir ikiataskaitinio laikotarpio pabaigos atliktų darbų vertę. Jeigu statybos darbus atlieka rangovai,nebaigtų statyti darbų vertė gali būti nustatoma remiantis rangovų atliktų darbų aktais, mokėjimoarba kitais dokumentais.Jeigu objektą stato įmonė savo jėgomis, statomo objekto vertę sudaro projektavimo darbų,sunaudotų medžiagų, komplektuojamųjų gaminių įsigijimo vertė, tiesioginės, netiesioginės ir kitossu šio objekto statyba susijusios išlaidos.Nebaigtų statyti objektų nusidėvėjimas neskaičiuojamas.Statomo ilgalaikio materialiojo turto statybos išlaidos ir sumokėtas avansas apskaitojeregistruojami atskiroje statomo ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje, o sudarant finansinesataskaitas parodoma tame pačiame balanso II straipsnyje Materialusis turtas.Naudojant pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitas, apskaitoje daromi įrašai:D 125 Statomas ar rekonstruojamas ilgalaikis materialusis turtasK 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalėsK 444 Mokėtinas darbo užmokestis38 VAS MR / 56

Audito ir apskaitos tarnybaK 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokosK 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimaiPavyzdysĮmonė „F“ 20X2 m. rugsėjo 25 d. iš įmonės „K“ įsigijo nebaigtą statyti sandėlį, už kurįįmonei „K“ sumokėjo 30 000 Lt. Įmonė „F“ patyrė 300 Lt nebaigto statyti sandėlio įregistravimoišlaidų. Apskaitoje daromi tokie įrašai:D 125 Statomas ar rekonstruojamas ilgalaikis materialusis turtas 30 300K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 300K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 30 000Iki 20X2 m. gruodžio 31 d. įmonė „F“ sandėlio statybos darbus vykdė savo jėgomis. Ikiataskaitinio laikotarpio pabaigos su sandėlio statyba susijusios išlaidos, kurias sudarė 6 440 Ltsunaudotų medžiagų vertė, 7 000 Lt darbo užmokestis, apskaičiuota 2 168,60 Lt valstybiniosocialinio draudimo įmokų suma ir 500 Lt kitų išlaidų, iš viso 16 108,60 Lt apskaitojeužregistruojamos darant tokius įrašus:D 125 Statomas ar rekonstruojamas ilgalaikis materialusis turtas 16 108,60K 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės 6 440,00K 444 Mokėtinas darbo užmokestis 7 000,00K 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos 2 168,60K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 500,00Įmonės „F“ 20X2 m. gruodžio 31 d. balanso A dalies II straipsnyje Materialusis turtas busparodyta 46 409 Lt (30 300 Lt + 16 109 Lt) nebaigto statyti sandėlio vertė.Kol sandėlis nebaigtas statyti ir nepradėtas naudoti, jo nusidėvėjimas neskaičiuojamas.PavyzdysTame pačiame ceche įmonė gamina įrenginį savo reikmėms ir dar dviejų rūšių įrenginius,skirtus parduoti. Savo reikmėms gaminamo turto objekto tiesioginėms išlaidoms bus priskirtaįrenginį gaminančių darbininkų darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos,sunaudotos medžiagos, detalės, sudedamosios dalys ir pan. Netiesioginės (cecho apšvietimo iršildymo, gamybos pastato nusidėvėjimo, cecho valdymo ir aptarnavimo darbuotojų darboužmokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų) išlaidos turi būti priskiriamos visiemsgaminamiems įrenginiams. Netiesioginės išlaidos kiekvienos rūšies gaminamam turto objektuiproporcingai paskirstomos pagal įmonės pasirinktą skirstymo metodiką.38 VAS MR / 57

Audito ir apskaitos tarnybaJei turtas statomas ar gaminamas ir savoms reikmėms, ir parduoti, savoms reikmėms skirtoturto savikaina apskaičiuojama taip pat, kaip ir parduoti skirto turto.Į pasigaminimo savikainą negalima įtraukti jokios pelno dalies.PavyzdysKompiuterius gaminanti įmonė „D“ nusprendė vieną kompiuterį pasilikti savo reikmėms.Vieno kompiuterio pagaminimo savikaina, užregistruota pagamintos produkcijos sąskaitoje, yra2 800 Lt, pirkėjams šie kompiuteriai parduodami po 4 000 Lt. Apskaitoje daromi tokie įrašai:D 1240 Kitos įrangos savikaina 2 800K 2013 Pagaminta produkcija 2 800Apskaitoje registruojama ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikaina yra2 800 Lt, bet ne 4 000 Lt.42. Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudojimo laiko.Skaičiuojamas tik riboto naudojimo laiko turto nusidėvėjimas. Neriboto naudojimo laikoturto, pavyzdžiui, žemės, nusidėvėjimas neskaičiuojamas.Ilgalaikio materialiojo turto objektai, išskyrus žemę, turi ribotą naudojimo laiką, t. y. jieįmonėje naudojami keletą ataskaitinių laikotarpių. Todėl ilgalaikio materialiojo turto vertė turi būtiperkeliama į veiklos sąnaudas arba gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą dalimiskiekvieną ataskaitinį laikotarpį. Žemė turi neribotą naudojimo laiką, todėl jos nusidėvėjimasneskaičiuojamas.Skaičiuojamas ilgalaikio materialiojo turto objektų nusidėvėjimas. Ilgalaikio materialiojoturto objektas gali būti: Grupė vienarūšių turto vienetų, pavyzdžiui, kompiuterių. Atskiras turto vienetas, pavyzdžiui, pastatas. Turto vieneto sudedamoji dalis, jeigu jos naudingo tarnavimo laikas skiriasi nuo toturto, kurio sudedamoji dalis ji yra, naudingo tarnavimo laiko ir jeigu įmanoma nustatyti šios daliesįsigijimo (pasigaminimo) savikainą. Jei viena iš įrangos sudedamųjų dalių tarnauja trumpiau užkitas, atskirai gali būti skaičiuojamas įrangos ir jos sudedamosios dalies, jei nustatyta šios įrangosdalies įsigijimo savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojoturto vertę, nusidėvėjimas.38 VAS MR / 58

Audito ir apskaitos tarnyba43. Parengto naudoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas pradedamasskaičiuoti nuo pirmos kito mėnesio dienos. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimasneskaičiuojamas nuo pirmos kito mėnesio dienos, kai turtas perleidžiamas ar kitaipperduodamas, nurašomas dėl kitų priežasčių arba kai visa naudojamo ilgalaikio turto vertė(atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į veiklos sąnaudas arba gaminamo turto, teikiamųpaslaugų savikainą.Parengus ilgalaikį materialųjį turtą naudoti įmonės veikloje, jo nusidėvėjimas pradedamasskaičiuoti nuo kito mėnesio pirmos dienos. Vadinasi, jei įmonė birželio 1 d. parengė naudoti vieną,o birželio 30 d. – kitą ilgalaikio materialiojo turto objektą, abiejų objektų nusidėvėjimas buspradedamas skaičiuoti nuo liepos 1 d. Jeigu įmonė įsigijo ilgalaikio materialiojo turto objektąbirželio 20 d., o parengė jį naudoti liepos 4 d., tai nusidėvėjimas bus skaičiuojamas nuo rugpjūčio1 d. Ilgalaikio materialiojo turto parengimo naudoti įrodymas gali būti įmonės dokumentas,pavyzdžiui, turto priėmimo ir perdavimo aktas.Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą įmonė gali pripažinti ataskaitinio laikotarpioveiklos sąnaudomis arba įtraukti į kito turto pasigaminimo savikainą.Į veiklos sąnaudas įtraukiama bendros paskirties įmonės ilgalaikio turto – administraciniopastato, baldų, kompiuterių, lengvųjų automobilių ir panašaus ilgalaikio materialiojo turto –įsigijimo savikainos nusidėvėjimo sumos, apskaitoje daromi įrašai:D 611 Ilgalaikio turto amortizacijos, nusidėvėjimo sąnaudosK 12X3 Ilgalaikio materialiojo turto savikainos nusidėvėjimas (–) (pagal turto grupes)Į veiklos sąnaudas įtraukiama parduodant prekes naudojamo turto – sandėlių, produkcijospristatymo pirkėjams transporto priemonių ir panašaus ilgalaikio materialiojo turto – nusidėvėjimosumos, apskaitoje daromi įrašai:D 611 Ilgalaikio turto amortizacijos, nusidėvėjimo sąnaudosK 12X3 Ilgalaikio materialiojo turto savikainos nusidėvėjimas (–) (pagal turto grupes)Su produkcijos gamyba susijusio ilgalaikio materialiojo turto, pavyzdžiui, gamybos cechųpastatų, gamybos įrenginių, nusidėvėjimo suma atsižvelgiant į įmonės apskaitos politiką įskaitoma įgaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą, apskaitoje daromi įrašai:D 2012 Nebaigtos gamybos savikainaK 12X3 Ilgalaikio materialiojo turto savikainos nusidėvėjimas (–)Dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad nutrauktas ilgalaikio materialiojo turtonusidėvėjimo skaičiavimas, gali būti jo pardavimo sutartis, likvidavimo ar perdavimo aktas,38 VAS MR / 59

Audito ir apskaitos tarnybaapskaitos duomenys apie apskaičiuotą nusidėvėjimą. Jei įmonė birželio 20 d. pardavė ilgalaikiomaterialiojo turto objektą, jo nusidėvėjimo skaičiavimas nutraukiamas nuo liepos 1 d.44. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimu laikomas sistemingas turtonudėvimosios vertės paskirstymas per jo naudingo tarnavimo laiką. Nudėvimoji ilgalaikiomaterialiojo turto vertė apskaičiuojama iš jo įsigijimo ar pasigaminimo savikainos atimantnustatytą likvidacinę vertę. Likvidacinę vertę, kurią pasibaigus naudingo tarnavimo laikuitikisi gauti už turtą, atėmusi būsimas likvidavimo ar perleidimo išlaidas, įmonė nustato pati.Likvidacinė vertė gali būti lygi nuliui.Nusidėvėjimas yra ilgalaikio materialiojo turto objektų įsigijimo ar pasigaminimosavikainos paskirstymas per numatytą jų naudingo tarnavimo laiką produkcijos ar paslaugųsavikainai arba veiklos sąnaudoms. Naudingo tarnavimo laikas – laikotarpis, kai nudėvimąjį turtątikimasi naudoti įmonėje prekėms gaminti, paslaugoms teikti, nuomai ar valdymo tikslams. Todėlnusidėvėjimo apskaita jokiu būdu neparodo turto fizinio nusidėvėjimo dėl turto naudojimo įmonėsveikloje ar moralinio nusidėvėjimo dėl našesnių gamybos priemonių sukūrimo.Likvidacinė vertė – suma, kurią pasibaigus naudingo tarnavimo laikui tikimasi gauti užturtą, iš jos atėmus įvertintas būsimas likvidavimo ar perleidimo išlaidas. Ilgalaikį materialųjį turtą,pasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui, galima parduoti, įrenginius – atiduoti į metalo laužą ir pan.Likvidacinė vertė visais atvejais turi būti sumažinama numatomomis turto realizavimo išlaidomispasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui. Tai ypač aktualu, kai kalbama apie mašinas ir įrenginius,kurių išmontavimas naudingo tarnavimo laiko pabaigoje dažnai pareikalauja nemažai lėšų. Turtolikvidacinė vertė dažnai yra nedidelė ir apskaičiuojant nudėvimąją sumą į ją galima neatsižvelgti.Likvidacinė vertė nustatoma objekto įsigijimo dieną arba parengus jį naudoti.PavyzdysObjekto įsigijimo savikaina 500 000 Lt, tikėtina pardavimo kaina pasibaigus naudingotarnavimo laikui 140 000 Lt, planuojamos objekto išmontavimo išlaidos 40 000 Lt. Nudėvimojiobjekto vertė apskaičiuojama taip:500 000 Lt – (140 000 Lt – 40 000 Lt) = 400 000 Lt.Objekto likvidacinė vertė bus 100 000 Lt (500 000 Lt – 400 000 Lt).38 VAS MR / 60

Audito ir apskaitos tarnyba45. Nusidėvėjimui apskaičiuoti taikomas tiesiogiai proporcingas (tiesinis) ilgalaikiomaterialiojo turto nusidėvėjimo metodas. Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą,metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:(V1 – V2)N = –––––––––, kurTN – metinė nusidėvėjimo suma;V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;T – naudingo tarnavimo laikas (metais).Finansinėms ataskaitoms sudaryti gali būti apskaičiuojama mėnesinė ilgalaikio materialiojoturto nusidėvėjimo suma pagal formulę:(V1 – V2)M = –––––––––T x 12 mėn.M – mėnesinė nusidėvėjimo suma;V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;T – naudingo tarnavimo laikas (metais).Ilgalaikio materialiojo turto mėnesinė nusidėvėjimo suma naudojama trumpesnio užfinansinius metus ataskaitinio laikotarpio turto nusidėvėjimui apskaičiuoti, pavyzdžiui, kai pradėjusilgalaikį materialųjį turtą naudoti pirmais metais naudingo tarnavimo laikotarpis yra trumpesnis užfinansinius metus. Tarpinėms finansinėms ataskaitoms parengti apskaičiuojama turto nusidėvėjimosuma per tarpinį ataskaitinį laikotarpį.PavyzdysĮmonė 20X2 m. sausio mėnesį įsigijo prekybos patalpas, kurių įsigijimo savikaina125 000 Lt. Įmonė nusprendė, kad patalpų naudingo tarnavimo laikas 5 metai, o likvidacinė vertė –5 000 Lt. Nudėvimoji vertė yra 120 000 Lt (125 000 Lt – 5 000 Lt).Metinė turto nusidėvėjimo suma apskaičiuojama taip:125 000 Lt – 5 000 LtN = –––––––––––––– = 24 000 Lt5 m.38 VAS MR / 61

Audito ir apskaitos tarnybaKiekvienais turto naudojimo metais sąnaudomis bus pripažįstama po 24 000 Lt. Patalpasįmonė pradėjo naudoti 20X2 m. sausio mėnesį, todėl jų nusidėvėjimą turi skaičiuoti nuo 20X2 m.vasario mėn., t. y. sudarydama 20X2 m. gruodžio 31 d. ataskaitas turi apskaičiuoti patalpųnusidėvėjimą per 20X2 m. vasario–gruodžio mėn.Mėnesinė prekybos patalpų nusidėvėjimo suma apskaičiuojama taip:125 000 Lt – 5 000 LtN = –––––––––––––– = 2 000 Lt5 m. x 12 mėn.Kadangi šias patalpas įmonė naudojo visą numatytą naudingo tarnavimo laiką, taisudarydama finansines ataskaitas, ji apskaičiavo tokias turto nusidėvėjimo sumas per ataskaitiniuslaikotarpius:nuo 20X2 m. vasario 1 d. iki 20X2 m. gruodžio 31 d. – 22 000 Lt (2 000 Lt x 11);nuo 20X3 m. sausio 1 d. iki 20X3 m. gruodžio 31 d. – 24 000 Lt;nuo 20X4 m. sausio 1 d. iki 20X4 m. gruodžio 31 d. – 24 000 Lt;nuo 20X5 m. sausio 1 d. iki 20X5 m. gruodžio 31 d. – 24 000 Lt;nuo 20X6 m. sausio 1 d. iki 20X6 m. gruodžio 31 d. – 24 000 Lt;nuo 20X7 m. sausio 1 d. iki 20X7 m. sausio 31 d. – 2 000 Lt.Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) nusidėvėjimo metodą, galima atlikti supaprastintusskaičiavimus. Kadangi skaičiuojant šiuo būdu kiekvieną ataskaitinį laikotarpį turto nusidėvėjimosuma nesikeičia, jei nebuvo padidinta įsigijimo ar pasigaminimo savikaina ar pakeistas naudingotarnavimo laikas dėl remonto ar rekonstrukcijos darbų ir pan., užtenka turto nusidėvėjimo sumą perpraėjusį ataskaitinį laikotarpį pakoreguoti įsigytų ir nurašytų (likviduotų) objektų nusidėvėjimosumomis. Skaičiavimo formulė būtų tokia:N1 = N0 + IN – LN, kurN1 – bendra turto nusidėvėjimo suma per mėnesį;N0 –nusidėvėjimo suma (apskaitos duomenys) per praėjusį mėnesį;IN – praėjusį mėnesį įsigytų ilgalaikio turto objektų nusidėvėjimas per mėnesį;LN – praėjusį mėnesį nurašytų (likviduotų) objektų nusidėvėjimas per mėnesį.46. Įmonė pati nustato ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką.Gavus papildomos informacijos, ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas,likvidacinė vertė ir (ar) apskaičiuota metinė nusidėvėjimo suma gali būti tikslinami. Pakeitusnaudingo tarnavimo laiką, ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė nudėvima per38 VAS MR / 62

Audito ir apskaitos tarnybapatikslintą turto naudingo tarnavimo laiką.Naudingo tarnavimo laikas – ribotas laikotarpis, per kurį įmonės veikloje naudojamas turtasgali teikti naudos.Įmonės, atsižvelgdamos į savo patirtį ir rinkoje susiklosčiusią padėtį, pačios nustato įvairiųilgalaikio materialiojo turto objektų naudingo tarnavimo laiką. Ilgalaikio turto naudingo tarnavimolaikas apskaičiuojamas įvertinus šiuos veiksnius: tikėtiną fizinį nusidėvėjimą, moralinį senėjimą,teisinius ar kitokius turto naudojimo apribojimus.Ilgalaikio materialiojo turto objekto naudingo tarnavimo laikas ir likvidacinė vertė gali būtitikslinami pakeitus objektą techniškai ir technologiškai, pakeitus įmonės ekonominę politiką(pavyzdžiui, objekto naudojimas bus nutrauktas anksčiau, t. y. nesulaukus jo fizinio susidėvėjimo)ir pan. Kai priimamas sprendimas dėl naudingo tarnavimo laiko arba likvidacinės vertėspatikslinimo, ilgalaikio turto nudėvimoji vertė turi būti nudėvima per likusį patikslintą turtonaudingo tarnavimo laiką, patikslintą nusidėvėjimo sumą pradedant skaičiuoti nuo kito mėnesiopirmos dienos.PavyzdysĮmonės „B“ staklių įsigijimo savikaina – 26 000 Lt, numatytas naudingo tarnavimo laikas –6 metai, apskaičiuota 2 000 Lt likvidacinė vertė. Apskaičiuota 4 000 Lt [(26 000 Lt – 2 000 Lt) : 6]metinė nusidėvėjimo suma.Po 5 naudojimo metų rinkoje atsirado analogiškos paskirties našesnių staklių ir senesniųstaklių pardavimo kaina labai nukrito, todėl buvo nuspręsta sumažinti staklių likvidacinę vertę iki600 Lt. Likusi nenudėvėta 5 400 Lt (26 000 Lt – 600 Lt – 4 000 Lt x 5) vertė bus priskirtagaminamos produkcijos savikainai per vienus metus, t. y. po 450 Lt kas mėnesį. Patikslinusnusidėvėjimo sumą, apskaitoje ji bus registruojama nuo kito mėnesio 1 d.47. Balanse pateikiama likutinė ilgalaikio materialiojo turto vertė, kuriapskaičiuojama iš ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainos atimant sukauptąnusidėvėjimo sumą.PavyzdysĮmonė „B“, užsiimanti krovinių pervežimu, pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartįįsigijo du krovininius automobilius (turto objektai Nr. 21 ir Nr. 22), kurių įsigijimo savikaina38 VAS MR / 63

Audito ir apskaitos tarnybaatitinkamai 90 000 Lt ir 120 000 Lt. Įmonė nustatė automobilių 5 metų naudingo tarnavimo laiką,likvidacinę vertę atitinkamai 1 500 Lt ir 3 000 Lt.Apskaičiuojama automobilių nusidėvėjimo suma per mėnesį:(90 000 Lt – 1 500 Lt) : 5 m. : 12 mėn. = 1 475 Lt,(120 000 Lt – 3 000 Lt ) : 5 m. : 12 mėn. = 1 950 Lt.Įmonė automobilius pradėjo naudoti 20X2 m. rugsėjo mėn., todėl jų nusidėvėjimą pradėjoskaičiuoti nuo spalio mėn.TurtoobjektonumerisĮmonės „B“ ilgalaikio materialiojo turto 20X2 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenys:Naudojimopradžia21 20X2 m.rugsėjomėn.22 20X2 m.rugsėjomėn.Įsigijimosavikaina(Lt)NaudingotarnavimolaikasNusidėvėjimosumaper mėnesį(Lt)Nusidėvėjimosuma perataskaitinįlaikotarpį (Lt)Sukauptanusidėvėjimosuma(Lt)Likutinėvertė(Lt)90 000 5 metai 1 475 4 425 4 425 85 575120 000 5 metai 1 950 5 850 5 850 114 150Iš viso: 210 000 3 425 10 275 10 275 199 725Įmonės „B“ ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė 20X2 m. gruodžio 31 d.apskaičiuojama iš kiekvieno turto objekto įsigijimo savikainos atimant sukauptą nusidėvėjimosumą:90 000 Lt – (1 475 x 3 mėn.) = 90 000 Lt – 4 425 Lt = 85 575 Lt,120 000 Lt – (1 950 x 3 mėn.) = 120 000 Lt – 5 850 Lt = 114 150 Lt.Įmonės „B“ balanso II straipsnyje Materialusis turtas parodoma 199 725 Lt (85 575 Lt +114 150 Lt) viso ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė.Pavyzdžio tęsinysĮmonė „B“ 20X3 m. sausio mėn. įsigijo statinį – garažą (turto objekto Nr. 23), kurioįsigijimo savikaina 50 000 Lt. Įmonė nusprendė, kad statinio naudingo tarnavimo laikas – 20 metų,likvidacinė vertė – 1 000 Lt. Įmonė statinį pradėjo naudoti 20X3 m. sausio mėn., todėl jonusidėvėjimą pradėjo skaičiuoti nuo 20X3 m. vasario mėn.Apskaičiuota mėnesio nusidėvėjimo suma:(50 000 Lt – 5 600 Lt) : 20 m. : 12 mėn. = 185 Lt.38 VAS MR / 64

Audito ir apskaitos tarnybaTurtoobjektonumerisĮmonės „B“ ilgalaikio materialiojo turto 20X3 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenys:Naudojimopradžia21 20X2 m.rugsėjo mėn.22 20X2 m.rugsėjomėn.23 20X3 m.sausio mėn.Įsigijimosavikaina(Lt)NaudingotarnavimolaikasNusidėvėjimosumaper mėnesį(Lt)Nusidėvėjimosuma perataskaitinįlaikotarpį(Lt)Sukauptanusidėvėjimosuma(Lt)Likutinėvertė (Lt)90 000 5 metai 1 475 17 700 22 125 67 875120 000 5 metai 1 950 23 400 29 250 90 75050 000 20 metų 185 2 035 2 035 47 965Iš viso: 260 000 3610 43 135 53 410 206 590Įmonės „B“ ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė 20X3 m. gruodžio 31 d.apskaičiuojama iš turto įsigijimo savikainos atimant sukauptą nusidėvėjimo sumą:90 000 Lt – 1 475 Lt x (3 + 12 mėn.) = 90 000 Lt – 22 125 Lt = 67 875 Lt,120 000 Lt – 1 950 Lt x (3 + 12 mėn.) = 120 000 Lt – 29 250 Lt = 90 750 Lt,50 000 Lt – 185 Lt x 11 mėn. = 50 000 Lt – 2 035 Lt = 47 965 Lt.Įmonės „B“ balanso II straipsnyje Materialusis turtas parodoma 206 590 Lt (67 875 Lt +90 750 Lt + 47 965 Lt) viso įmonės ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė.48. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto išlaidos priskiriamos toataskaitinio laikotarpio, per kurį susidarė, veiklos sąnaudoms, jei jos nebuvo priskirtosgaminamos produkcijos savikainai.Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidų pavyzdžiai gali būti: mokesčiai užkomunalines paslaugas (vandenį, kanalizaciją, dujas, elektrą, šildymą, šiukšlių išvežimą), įmonėsteritorijos priežiūros, transporto priemonių eksploatacijos (sunaudoto kuro, tepalų, padangų,plovimo medžiagų, filtrų, plovimo paslaugų) ir panašios išlaidos.Ilgalaikio materialiojo turto eksploatacijos ir remonto išlaidos apskaitoje registruojamos tąataskaitinį laikotarpį, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo išleisti pinigai.Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos pripažįstamos įmonės veiklossąnaudomis. Ilgalaikio materialiojo turto remonto išlaidos, jeigu remontas nei pagerino turtonaudingąsias savybes, nei pailgino jo naudingą tarnavimo laiką, pripažįstamos įmonės veiklos38 VAS MR / 65

Audito ir apskaitos tarnybasąnaudomis. Jei ilgalaikio materialiojo turto remontas pagerino turto naudingąsias savybes ir (ar)pailgino naudingo jo tarnavimo laiką, remonto išlaidos apskaitoje registruojamos standarto49 punkte nustatyta tvarka.Su produkcijos gamyba susijusio ilgalaikio materialiojo turto, pavyzdžiui, gamybosįrengimų, eksploatacijos ir remonto išlaidos priskiriamos gaminamos produkcijos savikainaiatsižvelgiant į įmonės pasirinktą produkcijos savikainos skaičiavimo metodą.Apskaitoje registruojant ilgalaikio materialiojo, išskyrus naudojamo produkcijai gaminti,turto eksploatacijos ir remonto išlaidas, daromi tokie įrašai:D 613 Remonto ir eksploatacijos sąnaudosK 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalėsK 271 Pinigai sąskaitose bankuose ar 272 Pinigai kasoje (jei sumokama iš karto)K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (jei perkama į skolą)K 202 Išankstiniai mokėjimai (jei buvo sumokėta iš anksto)Ataskaitinio laikotarpio ilgalaikio materialiojo turto eksploatacijos ir remonto sąnaudųsuma parodoma pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos.Apskaitoje registruojant su produkcijos gamyba susijusio ilgalaikio materialiojo turtoeksploatacijos ir remonto išlaidas, daromi tokie įrašai:D 2012 Nebaigtos gamybos savikainaK 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalėsK 271 Pinigai sąskaitose bankuose ar 272 Pinigai kasoje (jei sumokama iš karto)K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (jei perkama į skolą)K 202 Išankstiniai mokėjimai (jei buvo sumokėta iš anksto)PavyzdysĮmonė „A“ 20X2 m. lapkričio 2 d. darbuotojui, atsakingam už įmonės automobilį,išmokėjo 1 500 Lt avansą automobilio eksploatavimo išlaidoms, t. y. degalams, tepalams, plovimomedžiagoms, filtrams, padangoms ir kt. įsigyti. Pagal 20X2 m. lapkričio mėn. 30 d. darbuotojopateiktas sąskaitas ir kasos operacijų kvitus bendra lapkričio mėn. išlaidų suma buvo 2 050 Lt.Įmonė darbuotojui priklausančius 550 Lt sumokėjo 20X2 m. gruodžio 1 d.Įmonė „A“ 2 050 Lt automobilio eksploatavimo išlaidas pripažįsta lapkričio mėn. veiklossąnaudomis.Apskaitoje registruojant 20X2 m. lapkričio mėn. darbuotojui atsiskaitytinai išmokėtąavansą, daromi įrašai:38 VAS MR / 66

Audito ir apskaitos tarnybaD 244 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos 1 500K 272 Pinigai kasoje 1 500Jei pinigai pervesti į asmeninę darbuotojo sąskaitą banke, daromi įrašai:D 244 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos 1 500K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 1 500Apskaitoje registruojant 20X2 m. lapkričio mėn. patirtas automobilio eksploatavimoišlaidas, daromi įrašai:D 613 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos 2 050K 244 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos 1 500K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (atskaitingi asmenys) 550Apskaitoje 20X2 m. gruodžio mėn. registruojant galutinį atsiskaitymą su darbuotoju,daromi įrašai:D 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 550K 272 Pinigai kasoje arba K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 55049. Atlikus ilgalaikio materialiojo turto remontą ar rekonstrukciją, kuri pagerinojo naudingąsias savybes ir (ar) pailgino naudingo tarnavimo laiką, remonto arrekonstrukcijos išlaidų suma didinama šio turto įsigijimo savikaina, pakeičiamas naudingotarnavimo laikas, jei jis pailgėja, ir tikslinama būsimų ataskaitinių laikotarpių metinėnusidėvėjimo suma.Jei atlikti ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo ar remonto darbai pailgina turtonaudingo tarnavimo laiką ir pagerina jo naudingąsias savybes, tikėtina, kad įmonė ateinančiaisataskaitiniais laikotarpiais gaus didesnę ekonominę naudą. Todėl tokių remonto ar rekonstravimodarbų verte padidinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikaina,patikslinamas naudingo tarnavimo laikas.Nauja nudėvimoji vertė turi būti nudėvima per iš naujo nustatytą likusį naudingo tarnavimolaiką, nusidėvėjimą pradedant skaičiuoti atlikus remonto darbus nuo kito mėnesio 1 dienos pagalformulę:(V1(n) – V2 – SN) : (T(n) – T(f)), kurV1(n) – turto įsigijimo savikaina atlikus remonto ar rekonstravimo darbus;V2 – likvidacinė vertė;SN – sukauptas turto nusidėvėjimas;T(n) – naujas, pailgintas turto naudingo tarnavimo laikas;38 VAS MR / 67

Audito ir apskaitos tarnybaT(f) – laikotarpis, kurį turtas jau buvo naudotas įmonėje.PavyzdysĮmonės „A“ gamybos įrengimų įsigijimo savikaina 51 000 Lt, nustatyta likvidacinė vertė1 000 Lt, naudingo tarnavimo laikas – 5 metai, metinė nusidėvėjimo suma – 10 000 Lt. Po trijųeksploatacijos metų buvo atliktas šių gamybos įrengimų remontas ir modernizuojami jų elektrosvarikliai, įmontuojama produkcijos kokybės tikrinimo sistema. Atlikus remonto darbus, kurių vertė28 000 Lt, nustatyta, kad dėl šių darbų padidės įrengimų našumas, gaminamos produkcijos kokybė,be to, 2 metais pailgės jų naudojimo laikas. Todėl įmonės apskaitoje šių remonto darbų vertedidinama įrengimų įsigijimo savikaina ir nustatomas naujas naudingo tarnavimo laikas:V1(n) = 51 000 Lt + 28 000 Lt = 79 000 LtV2 = 1 000 LtSN = 10 000 Lt x 3 m. = 30 000 LtT(n) = 5 m. + 2 m. = 7 m.T(f) = 3 m.Metinė nusidėvėjimo suma patikslinama taip:[79 000 Lt – 1 000 Lt – (10 000 Lt x 3 m.)] : (7 m. – 3 m.) = 12 000 Lt.Atlikus remonto darbus, nuo kito mėnesio 1 dienos per ateinančius ketverius įrengimųnaudingo tarnavimo metus kasmet pagamintos produkcijos savikainai bus priskiriama po 12 000 Lt,t. y. po 1 000 Lt per mėnesį.Kai didinama suremontuoto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina, jei remontodarbai atlikti įmonės jėgomis, apskaitoje daromi įrašai:D 12X0 Ilgalaikio materialiojo turto savikaina (pagal turto grupes)K 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalėsK 444 Mokėtinas darbo užmokestisK 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokosJei remonto darbus atliko kiti, apskaitoje daromi įrašai:D 12X0 Ilgalaikio materialiojo turto savikainaK 271 Pinigai sąskaitose bankuose arba K 272 Pinigai kasoje (jei sumokėta iš karto)K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (jei gauta į skolą)Atliekant remonto darbus patiriamos išlaidos apskaitoje gali būti registruojamos nesąskaitoje Ilgalaikio materialiojo turto savikaina (pagal turto grupes), o specialioje ilgalaikio38 VAS MR / 68

Audito ir apskaitos tarnybamaterialiojo turto 125 sąskaitoje Statomas ar rekonstruojamas ilgalaikis materialusis turtas. Baigusremontuoti, atliktų darbų vertė iš šios sąskaitos perkeliama į atitinkamą ilgalaikio materialiojo turtoįsigijimo savikainos sąskaitą:D 12X0 Ilgalaikio materialiojo turto savikaina (pagal turto grupes)K 125 Statomas ar rekonstruojamas ilgalaikis materialusis turtasPavyzdžio tęsinysĮmonės „A“ gamybos įrengimų remonto darbus atliko įmonė „R“. Įmonė „A“ už remontodarbus 10 000 Lt sumokėjo iš karto, pasirašius darbų atlikimo aktą, o kitus 18 000 Lt įsipareigojosumokėti per 30 dienų.Įmonės „A“ apskaitoje užregistruojama įrengimų įsigijimo savikainos padidėjimas remontodarbų verte ir atsiskaitymai su darbus atlikusia įmone „R“:D 1220 Mašinų ir įrenginių savikaina 28 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 10 000K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 18 00050. Ilgalaikis materialusis turtas nurašomas, jei jis perleidžiamas, dovanojamas,prarandamas dėl įvairių priežasčių arba jei ateityje jį naudojant ar parduodant nesitikimagauti jokios ekonominės naudos. Nurašius ilgalaikį materialųjį turtą, apskaitoje turi būtinurašoma ir įsigijimo savikaina, ir sukaupta nusidėvėjimo suma.51. Ilgalaikio materialiojo turto perleidimas apskaitoje registruojamas nurašantturto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą ir sukauptą nusidėvėjimą ir pripažįstantperleidimo sandorio rezultatą (pelną ar nuostolį), kuris parodomas pelno (nuostolių)ataskaitos kitos veiklos straipsnyje. Perleidimo sandorio rezultatas gaunamas iš pardavimokainos atėmus perleisto turto likutinę vertę.Ilgalaikis materialusis turtas gali būti perleidžiamas jį parduodant, keičiant į kitą turtą arvykdant įsipareigojimus.Perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, apskaitoje nurašoma jo įsigijimo ar pasigaminimosavikaina, sukaupta nusidėvėjimo suma, su perleidimu susijusios išlaidos (išmontavimo, išvežimo irpan.) ir užregistruojamas apskaičiuotas sandorio rezultatas (pelnas arba nuostolis).Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo rezultatas apskaitoje užregistruojamas kaip kitosnetipinės veiklos pajamos ar sąnaudos ir parodomas pelno (nuostolių) ataskaitos VI straipsnyje Kita38 VAS MR / 69

Audito ir apskaitos tarnybaveikla.Registruojant apskaitoje nematerialiojo turto pardavimą, jeigu sandorio rezultatas yrapelnas, daromi tokie įrašai:D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumos (jei parduota į skolą)D 271 Pinigai sąskaitose bankuose (jei iš karto gauti pinigai)D 12X3 Ilgalaikio materialiojo turto savikainos nusidėvėjimas (–)K 12X0 Ilgalaikio materialiojo turto savikaina (pagal turto grupes)K 521 Ilgalaikio turto perleidimo pelnasJeigu sandorio rezultatas nuostolis, apskaitoje daromi tokie įrašai:D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumos (jei parduota į skolą) arbaD 271 Pinigai sąskaitose bankuose (jei iš karto gauti pinigai)D 621 Ilgalaikio turto perleidimo nuostoliaiD 12X3 Ilgalaikio materialiojo turto savikainos nusidėvėjimas (–)K 12X0 Ilgalaikio materialiojo turto savikaina (pagal turto grupes)Kaip registruojamas apskaitoje turto keitimas, paaiškinta prie standarto 82 punkto.PavyzdysĮmonė „C“ į skolą už 18 000 Lt pardavė anksčiau įmonės veikloje naudotus įrengimus,kurių įsigijimo savikaina 25 000 Lt, sukauptas nusidėvėjimas 10 000 Lt, likutinė vertė 15 000 Lt.Už įrengimų išmontavimą įmonė „C“ sumokėjo įmonei „D“ 1 000 Lt. Sandorio rezultatas yra2 000 Lt [18 000 Lt – (25 000 Lt – 10 000 Lt) – 1 000 Lt] pelnas, apskaičiuotas iš turto pardavimokainos atėmus jo likutinę vertę ir išmontavimo išlaidas. Apskaitoje daromi tokie įrašai:D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumos 18 000D 1223 Mašinų ir įrenginių savikainos nusidėvėjimas (–) 10 000K 1220 Mašinų ir įrenginių savikaina 25 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose ( sumokėta už įrengimų išmontavimą) 1 000K 521 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas 2 00052. Kitais atvejais nurašius nevisiškai nudėvėtą ilgalaikį materialųjį turtą, nurašytato turto likutinė vertė parodoma pelno (nuostolių) ataskaitos veiklos sąnaudų straipsnyje, jeinėra galimybės jos kompensuoti.38 VAS MR / 70

Audito ir apskaitos tarnybaNurašant ne visiškai nudėvėtą ilgalaikį materialųjį turtą, nenudėvėta suma pripažįstamaataskaitinio laikotarpio veiklos nuostoliais dėl turto nurašymo, nes ši turto vertės dalis nebuvopaskirstyta pagamintos produkcijos, pardavimo ar paslaugų savikainai arba veiklos sąnaudoms.Praradus ar dėl kitų priežasčių, išskyrus perleidimą, nurašius ne visiškai nudėvėtą ilgalaikįmaterialųjį turtą, apskaitoje nurašoma to turto įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, sukauptanusidėvėjimo suma, o likutinė vertė užregistruojama veiklos sąnaudų sąskaitoje ir parodoma pelno(nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos.Naudojant pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitas, apskaitoje daromi įrašai:D 617 Turto praradimo ir nurašymo sąnaudosD 12X3 Ilgalaikio materialiojo turto savikainos nusidėvėjimas (–) (pagal turto grupes)K 12X0 Ilgalaikio materialiojo turto savikaina (pagal turto grupes)Tačiau jei nurašant turtą gaunama detalių ar medžiagų, kurias įmonė tikisi parduoti arpanaudoti savo veikloje, tikėtina, kad jos teiks įmonei ekonominę naudą ateityje. Todėl šių detaliųar medžiagų vertė, ne didesnė už nurašomo turto likutinę vertę, registruojama apskaitoje, mažinantdėl turto nurašymo patirtus nuostolius.PavyzdysNurašomas netinkamas naudoti nenudėvėtas įmonės automobilis, kurio įsigijimo savikaina30 000 Lt, likvidacinė vertė 200 Lt, sukauptas nusidėvėjimas 29 000 Lt. Jei nurašant automobilįnegaunama jokių detalių, nenudėvėta turto vertė – 1 000 Lt – pripažįstama ataskaitinio laikotarpioveiklos nuostoliais ir apskaitoje daromi tokie įrašai:D 1233 Transporto priemonių savikainos nusidėvėjimas (–) 29 000D 617 Turto praradimo ir nurašymo sąnaudos 1 000K 1230 Transporto priemonių savikaina 30 000Pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos parodoma 1 000 Lt.Tačiau jei nurašant šį automobilį gaunama atsarginių detalių, kurios įvertinamos 200 Lt,turto nurašymo nuostoliai mažinami atsargų verte ir apskaitoje daromi tokie įrašai:D 1233 Transporto priemonių savikainos nusidėvėjimas (–) 29 000D 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės 200D 617 Turto praradimo ir nurašymo sąnaudos 800K 1230 Transporto priemonių savikaina 30 000Pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos parodoma 800 Lt.38 VAS MR / 71

Audito ir apskaitos tarnybaJei nurašant šį automobilį gaunama atsarginių detalių, kurios įvertinamos 1 200 Lt,apskaitoje registruojama šių detalių vertė, ne didesnė už nurašomo turto likutinę vertę, t. y.1 000 Lt. Apskaitoje daromi tokie įrašai:D 1233 Transporto priemonių savikainos nusidėvėjimas (–) 29 000D 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės 1 000K 1230 Transporto priemonių savikaina 30 000Veiklos sąnaudų nesusidaro.53. Jei turtas prarandamas dėl vagystės ar kitų priežasčių, tai susidarę nuostoliai,jei nėra galimybės jų atlyginti, pripažįstami nuostoliais dėl turto ar jo dalies praradimo perataskaitinį laikotarpį ir parodomi pelno (nuostolių) ataskaitos veiklos sąnaudų straipsnyje. Jeipagrįstai tikimasi, kad nuostoliai bus atlyginti, numatoma atgauti suma registruojama kaipgautina suma. Jei numatoma atgauti suma yra mažesnė už prarasto turto vertę, jų skirtumasturi būti pripažįstamas nuostoliais, kurie parodomi pelno (nuostolių) ataskaitos veiklossąnaudų straipsnyje. Jei numatoma atgauti suma yra didesnė už prarasto turto vertę, jųskirtumas turi būti pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio kitos veiklos pajamomis.PavyzdysPavogtas įmonės lengvasis automobilis, kurio įsigijimo savikaina 60 000 Lt, sukauptasnusidėvėjimas 40 000 Lt, likutinė vertė 20 000 Lt (60 000 Lt – 40 000 Lt). Prarastas automobilisnurašomas ir apskaitoje užregistruojamos automobilio likutinės vertės dydžio veiklos sąnaudos:D 1233 Transporto priemonių savikainos nusidėvėjimas (–) 40 000D 617 Turto praradimo ir nurašymo sąnaudos 20 000K 1230 Transporto priemonių savikaina 60 000Pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos parodoma 20 000 Lt nuostolisdėl turto praradimo.Tačiau jei pagrįstai tikimasi, kad nuostoliai bus atlyginti, numatoma atgauti sumaregistruojama kaip gautina suma. Jei numatoma atgauti suma mažesnė už prarasto turto likutinęvertę, likusi suma pripažįstama nuostoliais, jei didesnė – pelnu.PavyzdysJei ankstesniame pavyzdyje minėtas pavogtas automobilis yra apdraustas draudimo38 VAS MR / 72

Audito ir apskaitos tarnybabendrovėje ir ji pranešė, kad kompensuos 20 000 Lt prarasto automobilio vertę, apskaitoje daromikitokie įrašai:D 1233 Transporto priemonių savikainos nusidėvėjimas (–) 40 000D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumos 20 000K 1230 Transporto priemonių savikaina 60 000Gavus draudimo išmoką, apskaitoje registruojama:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 20 000K 245 Kitos per vienus metus gautinos sumos 20 000Jei pagal draudimo sutartį draudimo bendrovė turi kompensuoti tik dalį prarasto turtovertės, pavyzdžiui, 15 000 Lt, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliais:D 1233 Transporto priemonių savikainos nusidėvėjimas (–) 40 000D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumos 15 000D 617 Turto praradimo ir nurašymo sąnaudos 5 000K 1230 Transporto priemonių savikaina 60 000Pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos parodoma 5 000 Lt nuostolisdėl turto praradimo.Jei automobilis, atsižvelgiant į jo rinkos vertę, buvo apdraustas didesne suma už jo likutinęvertę ir draudimo bendrovės kompensacija (pvz., 30 000 Lt) viršija automobilio likutinę vertę,perviršis pripažįstamas pelnu:D 1233 Transporto priemonių savikainos nusidėvėjimas 40 000D 245 Kitos per vienus metus gautinos skolos 30 000K 1230 Transporto priemonių savikaina 60 000K 522 Kitos netipinės veiklos pajamos 10 000Pelno (nuostolių) ataskaitos VI straipsnyje Kita veikla parodoma 10 000 Lt pelno.54. Pagal finansinės nuomos sutartį gautas ilgalaikis materialusis turtas parodomasilgalaikio materialiojo turto straipsnyje. Šio turto įsigijimo savikaina yra finansinės nuomossutartyje nurodyta turto vertės padengimo suma, išskyrus palūkanas, jei jos numatytossutartyje. Su sutarties sudarymu ir turto paruošimu naudoti tiesiogiai susijusios išlaidos taippat įtraukiamos į šio turto įsigijimo savikainą.Įmonė, gavusi ilgalaikį materialųjį turtą pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį,apskaitoje registruoja ilgalaikį materialųjį turtą ir ilgalaikius įsipareigojimus nuomos sutartyje arba38 VAS MR / 73

Audito ir apskaitos tarnybamokėjimo grafike nurodyta verte, į kurią neįskaičiuojamos palūkanos, kompensuotinos nuomossumos, paslaugos ir neapibrėžtieji nuomos mokesčiai (toliau – turto vertės padengimo suma).Jei finansinės nuomos sutarties sąlygose numatyta, kad turto gavėjas turi sumokėti avansą,ilgalaikiai įsipareigojimai mažinami sumokėtu avansu.Įsigydama turtą pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, įmonė iki turto naudojimopradžios gali patirti išlaidų, susijusių su sutarties sudarymu (sutarties sudarymo mokestis), turtoparuošimu naudoti (montavimo, instaliavimo, remonto iki naudojimo pradžios ir pan.), kuriospriskiriamos turto, gauto pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, įsigijimo savikainai.Pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį įsigyto turto vertei negali būti priskiriamosmokamos (mokėtinos) palūkanos. Finansinės nuomos (lizingo) sutartyje numatytos palūkanospriskiriamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms. Apskaitoje jos registruojamos kaupimoprincipu ir parodomos pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje Finansinė ir investicinė veikla.Pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį gautas ilgalaikis materialusis turtas apskaitojeregistruojamas sutartyje nurodyta jo vertės dengimo suma:D 12X0 Ilgalaikio materialiojo turto savikaina (pagal turto grupes)K 401 Ilgalaikės finansinės skolos (mokėtinos po 12 mėnesių)K 440 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis (mokėtina per 12 mėn.)K 127 Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą (jeigu buvo sumokėtas avansas)Apskaitoje registruojamos ataskaitinio laikotarpio mokėtinos palūkanos:D 630 Palūkanų sąnaudosK 440 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis (mokėtina per 12 mėn.)Sumokėjus ataskaitinio laikotarpio turto vertės dengimo įmoką ir palūkanas, apskaitojedaromi įrašai:D 440 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis (mokėtina per 12 mėn.)K 271 Pinigai sąskaitose bankuoseFinansiniams metams pasibaigus, registruojama ilgalaikių skolų dalis, kuri turi būtisumokama per 12 mėnesių:D 401 Ilgalaikės finansinės skolos (mokėtinos po 12 mėnesių)K 440 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis (mokėtina per 12 mėn.)Pagal finansinės nuomos sutartį gauto ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė parodomabalanso A dalies II straipsnyje Materialusis turtas, pagal grafiką po 12 mėnesių mokėtinų turtoišpirkimo įmokų suma – balanso E dalies I straipsnyje Ilgalaikiai įsipareigojimai, įmokų, kurios turi38 VAS MR / 74

Audito ir apskaitos tarnybabūti sumokamos per 12 mėnesių, suma – balanso II straipsnyje Trumpalaikiai įsipareigojimai. Užataskaitinį laikotarpį apskaičiuotos palūkanos parodomos pelno (nuostolių) ataskaitosVII straipsnyje Finansinė ir investicinė veikla ir jeigu yra dar nesumokėta jų dalis, ji parodomabalanso A dalies II straipsnyje Trumpalaikiai įsipareigojimai.PavyzdysĮmonė „C“ 20X5 m. gruodžio 15 d. pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį įsigijostakles. Sutartyje nurodyta 50 000 Lt staklių vertė. Staklių įsigijimo dieną jos buvo sumontuotos irsuderintos. Už paslaugas 2 000 Lt įmonė „C“ sumokėjo iš karto. Už gaunamą turtą 10 000 Ltavansas ir 500 Lt sutarties sudarymo mokestis buvo sumokėti prieš turto gavimą. Nustatytas48 mėn. finansinės nuomos (lizingo) laikotarpis ir 4,5% metinė palūkanų norma.DataNeišpirktaturto vertėĮmokų mokėjimo grafiko ištraukaTurtoišpirkimoįmokosPalūkanųįmokosSutartiessudarymomokestisSuma20X5-12-15 50 000 500 50010 000 10 00020X6-01-31 40 000 762 150 91220X6-02-28 39 238 765 147 91220X6-03-31 38 473 768 144 91220X6-04-30 37 705 771 141 91220X6-05-31 36 934 774 138 91220X6-06-30 36 160 777 135 91220X6-07-31 35 383 779 133 91220X6-08-31 34 604 782 130 91220X6-09-30 33 822 785 127 91220X6-10-31 33 037 788 124 91220X6-11-30 32 249 791 121 91220X6-12-31 31 458 794 118 91220X7-01-31 30 664 797 115 912. . .. . .. . .20X9-12-31 909 909 3 912Iš viso: 0 50 000 3 776 500 54 27638 VAS MR / 75

Audito ir apskaitos tarnybaAtlikus išankstinius mokėjimus pagal šią finansinės nuomos sutartį už turto montavimo irderinimo darbus, įmonės apskaitoje daromi tokie įrašai:D 127 Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą 12 500K 271 Pinigai sąskaitose bankuose (už stakles) 10 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose (sutarties sudarymo mokestis) 500K 271 Pinigai sąskaitose bankuose (už staklių montavimo ir derinimo darbus) 2 000Gavus turtą 20X5 m. gruodžio 15 d., jį sumontavus ir pradėjus naudoti, įmonės apskaitojeregistruojama staklių įsigijimo savikaina darant tokius įrašus:D 1220 Mašinų ir įrenginių savikaina 52 500K 401 Ilgalaikės finansinės skolos (finansinė nuoma) (už 36 mėn.) 30 664K 440 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis (už 12 mėn.) 9 336K 127 Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą 12 500Sudarydama 20X5 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, įmonė „C“ į balanso eilutęMaterialusis turtas įrašo pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį gautų staklių 52 500 Lt likutinęvertę. Kadangi staklės įsigytos 20X5 m. gruodžio mėn., jų likutinė vertė 20X5 m. gruodžio 31 d.yra lygi jų įsigijimo vertei, nusidėvėjimas bus skaičiuojamas nuo 20X6 m. sausio 1 d.Į balanso eilutę Ilgalaikiai įsipareigojimai įmonė „C“ įrašo 30 664 Lt įmokų, kurios turibūti sumokėtos 20X7–20X9 m. ir į balanso eilutę Trumpalaikiai įsipareigojimai įrašo 9 336 Ltįmokų, kurios turi būti sumokėtos 20X6 m. Kadangi pagal sutartį palūkanos pradedamos skaičiuotinuo 20X6 m. sausio mėn., jos 20X5 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose nerodomos.55. Pagal nuomos sutartį išsinuomotas ar pagal panaudos sutartį gautas ilgalaikismaterialusis turtas įmonės apskaitoje neregistruojamas ir jo nusidėvėjimas neskaičiuojamas.Nuomos mokestis ir pagal nuomos ar panaudos sutartį naudojamo turto eksploatacijosišlaidos pripažįstamos sąnaudomis arba įtraukiamos į gaminamos produkcijos savikainą.Pagal nuomos sutartį išsinuomoto ar pagal panaudos sutartį gauto ilgalaikio materialiojoturto nuomos mokestis, eksploatavimo ir remonto išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio,per kurį susidarė, įmonės veiklos sąnaudoms arba gaminamos produkcijos savikainai.Pagal nuomos sutartį išsinuomoto ar pagal panaudos sutartį gauto turto nuomos mokestis,eksploatavimo ir remonto išlaidos sąnaudomis pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kai jospatiriamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo išleisti pinigai.38 VAS MR / 76

Audito ir apskaitos tarnybaApskaitoje pagal nuomos sutartį išsinuomoto ar pagal panaudos sutartį gauto turtoeksploatacijos ir remonto išlaidos apskaitoje registruojamos taip pat, kaip įmonei nuosavybės teisepriklausančio turto:D 613 Remonto ir eksploatacijos sąnaudosK 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalėsK 271 Pinigai sąskaitose bankuose arba 272 Pinigai kasoje (jei sumokėta iš karto)K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (jei pirkta į skolą)Ataskaitinio laikotarpio pagal nuomos sutartį išsinuomoto ar pagal panaudos sutartį gautoturto, išskyrus naudojamo produkcijos gamybai, eksploatacijos ir remonto sąnaudų suma parodomapelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos.Su produkcijos gamyba susijusio turto eksploatacijos ir remonto išlaidos registruojamos:D 2012 Nebaigtos gamybos savikainaK 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalėsK 271 Pinigai sąskaitos bankuose ar 272 Pinigai kasoje (jei sumokėta iš karto)K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (jei pirkta į skolą)PavyzdysĮmonė „A“ nuo 20X1 m. gruodžio 1 d. išsinuomojo prekybos patalpas, kuriose numatoprekiauti statybinėmis ir apdailos medžiagomis.Įmonė „A“ gruodžio 1 d. už patalpų nuomą sumokėjo nuomotojui 50 000 Lt nuomosmokesčio avansą. Mėnesio nuomos mokestis yra 10 000 Lt.Įmonė „A“ gavo sąskaitas už gruodžio mėnesį suvartotą elektros ir šilumos energiją,telefono ir internetinio ryšio naudojimą, patalpų apsaugą ir valymą, iš viso 3 000 Lt parduotuvėseksploatavimo išlaidų, kurias sumokėjo 20X2 m. sausio 5 d.Įmonė „A“ 20X1 m. gruodžio 31 d. pripažįsta:• 10 000 Lt gruodžio mėnesio patalpų nuomos mokesčio sąnaudų, nors sumokėta buvo50 000 Lt, bet tik 10 000 Lt nuomos mokesčio pripažįstama sąnaudomis, nes tik ši suma yra susijusisu įmonės gruodžio mėnesio veikla ir per šį mėnesį uždirbtomis pardavimo pajamomis.• 3 000 Lt parduotuvės eksploatavimo sąnaudų, nors ši suma dar nesumokėta, bet išlaidos,susijusios su įmonės gruodžio mėnesio veikla ir per šį mėnesį uždirbtomis pardavimo pajamomis,jau patirtos (paslaugos jau gautos).38 VAS MR / 77

Audito ir apskaitos tarnybaSumokėtas nuomos mokesčio avansas 20X1 m. gruodžio 1 d. užregistruojamas apskaitoješiais įrašais:D 202 Išankstiniai mokėjimai 50 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 50 000Užregistruojamos 20X1 m. gruodžio mėn. patirtos parduotuvės patalpų nuomos išlaidos:D 612 Patalpų išlaikymo, nuomos sąnaudos 10 000K 202 Išankstiniai mokėjimai 10 000Užregistruojamos 20X1 m. gruodžio mėn. patirtos parduotuvės patalpų eksploatacijosišlaidos:D 613 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos 3 000K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 3 000Įmonė „A“ 20X1 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklossąnaudos parodo 13 000 Lt (10 000 Lt + 3 000 Lt) patalpų nuomos ir eksploatacijos sąnaudų.Kai pagal nuomos ar panaudos sutartį įmonės veikloje naudojama savininkui priklausančioturto dalis, ji gali būti nustatoma procentais, atsižvelgiant į turto rūšį ir ekonominę naudą: naudojanttransporto priemones – į įmonės reikalais nuvažiuojamų kilometrų skaičių, naudojant patalpas – įpatalpų plotą, naudojamą įmonės veiklai, naudojant įrenginius – į įrenginių darbo laiką ir pan.PavyzdysIndividualios įmonės „A“ savininkas savo 150 m² name yra įsirengęs biurą ir parduotuvę.Individualios įmonės „A“ vadovo įsakymu nustatyta, kad parduotuvės ir biuro plotas yra 90 m², t. y.įmonės veikloje yra naudojama 60 proc. (90 m² : 150 m² x 100 proc.) savininko namo.Kai pagal nuomos ar panaudos sutartį įmonės veikloje naudojama savininkui priklausančioturto dalis, įmonės turto remonto ir eksploatavimo sąnaudoms priskiriama per ataskaitinį laikotarpįpatirtų išlaidų dalis, proporcinga įmonės veikloje naudojamo turto daliai.Jei pasikeičia įmonės veikloje naudojamo turto dalis, jos pasikeitimas turi būtiregistruojamas apskaitoje.PavyzdysIndividualios įmonės „B“ vadovo įsakymu nustatyta, kad savininko lengvasis automobilis38 VAS MR / 78

Audito ir apskaitos tarnybaįmonės veikloje naudojamas 50 procentų. Šiame įsakyme taip pat nurodyta, kad pagal gamintojoduomenis šios transporto priemonės benzino sunaudojimo norma yra 10 litrų šimtui kilometrų.Minėtas lengvasis automobilis per ataskaitinį laikotarpį nuvažiavo iš viso25 000 kilometrų. Įmonės „B“ sąnaudoms gali būti priskiriamos tik 12 500 kilometrų tenkančiosbenzino išlaidos. Šio automobilio benzino sunaudojimo norma 12 500 kilometrams yra 1 250 litrų.Todėl įmonė „B“ sąnaudomis gali pripažinti išlaidų sumą, kurią ji faktiškai patyrė įsigydama1 250 litrų benzino.56. Jei pagal nuomos ar panaudos sutartį naudojamo ilgalaikio materialiojo turtoremonto ar rekonstrukcijos, pailginančių turto naudingo tarnavimo laiką ar pagerinančių jonaudingąsias savybes, įmonės patirtų išlaidų turto savininkas nekompensuoja, jos apskaitojeregistruojamos kaip turtas ir per likusį nuomos arba panaudos laiką pripažįstamos įmonėsveiklos sąnaudomis arba priskiriamos gaminamos produkcijos savikainai.Ilgalaikio materialiojo turto nuomos ar panaudos sutartyse paprastai numatomos šio turtorekonstravimo ar remonto išlaidų kompensavimo sąlygos. Jei pagal sutarties sąlygas nuomotojasarba turto pagal panaudos sutartį davėjas nekompensuoja įmonės patirtų išsinuomoto ar pagalpanaudos sutartį gauto turto remonto išlaidų, o šios nepailgina turto naudingo tarnavimo laiko irnepagerina jo naudingųjų savybių, tai įmonė pripažįsta remonto išlaidas ataskaitinio laikotarpioveiklos sąnaudomis arba priskiria jas gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainai.PavyzdysĮmonė „A“ iš įmonės „B“ 5 metams išsinuomojo biuro patalpas. Nuomos sutartyjenumatyta, kad įmonė „B“ nekompensuoja jokių patalpų remonto išlaidų. Išnuomotų patalpųbalansinė vertė 100 000 Lt, nuomos mokestis 1 200 Lt per mėn. Įmonė „A“ atliko smulkų patalpųremontą – perdažė lubas ir sienas, pakeitė kiliminę dangą. Remontą atliko statybos darbų įmonė už1 500 Lt. Kadangi remontas nepagerino patalpų naudingųjų savybių, nepailgino jų naudingotarnavimo laiko, įmonė „A“ remonto išlaidas priskiria ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudoms:D 613 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos 1 500K 271 Pinigai sąskaitose bankuose (jei sumokėta iš karto)arba K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (jei gauta į skolą) 1 500Įmonė „A“ 20X1 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklossąnaudos parodo 1500 Lt remonto ir eksploatacijos sąnaudų.38 VAS MR / 79

Audito ir apskaitos tarnybaTačiau, jei išsinuomoto ar pagal panaudos sutartį gauto turto remontas ar rekonstrukcijapailgina turto naudingo tarnavimo laiką ar pagerina jo naudingąsias savybes, šios išlaidos apskaitojeregistruojamos kaip turtas ir per likusį nuomos arba panaudos laiką pripažįstamos įmonės veiklossąnaudomis arba priskiriamos gaminamos produkcijos savikainai.Jei turto nuomos ar panaudos sutartis ilgalaikė, minėtos išlaidos apskaitoje registruojamosdarant tokius įrašus:D 17 Kitas ilgalaikis turtasK 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalėsK 271 Pinigai sąskaitose bankuose arba 272 Pinigai kasoje (jei sumokėta iš karto)K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (jei pirkta į skolą)Sudarant finansines ataskaitas, minėtos išlaidos parodomos balanso A dalies II straipsnyjeMaterialusis turtas.Jei turto nuomos ar panaudos sutartis trumpalaikė, minėtos išlaidos apskaitojeregistruojamos darant tokius įrašus:D 265 Visas kitas trumpalaikis turtasK 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalėsK 271 Pinigai sąskaitose bankuose arba 272 Pinigai kasoje (jei sumokėta iš karto)K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (jei pirkta į skolą)Sudarant finansines ataskaitas, minėtos išlaidos parodomos balanso B dalies III straipsnyjeKitas trumpalaikis turtas.Per likusį nuomos laikotarpį pripažįstant veiklos sąnaudas, apskaitoje daromi įrašai:D 613 Remonto ir eksploatacijos sąnaudosK 17 Kitas ilgalaikis turtas arbaK 265 Visas kitas trumpalaikis turtasSudarant finansines ataskaitas, minėtos išlaidos parodomos pelno (nuostolių) ataskaitosIV straipsnyje Veiklos sąnaudos.Per likusį nuomos laikotarpį apskaičiuojant produkcijos gamybos savikainą, apskaitojedaromi įrašai:D 2012 Nebaigtos gamybos savikainaK 17 Kitas ilgalaikis turtas arbaK 265 Visas kitas trumpalaikis turtas38 VAS MR / 80

Audito ir apskaitos tarnybaPavyzdžio tęsinysJei minėtąsias patalpas remontuodama įmonė „A“ nuomotojo leidimu išgriovė sieną,pakeitė elektros instaliaciją, langus, duris, grindų dangą, įrengė signalizaciją. Šie darbai pailginopatalpų naudingo tarnavimo laiką ir pagerino jų naudingąsias savybes. Įmonė „A“ 60 000 Ltremonto darbų vertę apskaitoje užregistruotų taip:D 17 Kitas ilgalaikis turtas 60 000K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 60 000Sąnaudomis ši remonto vertė pripažįstama per likusį nuomos laikotarpį, t. y. per 5 metus,lygiomis dalimis:D 613 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos 12 000K 17 Kitas ilgalaikis turtas 12 000Įmonė „A“ 20X1 m. pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos parodys12 000 Lt remonto ir eksploatacijos sąnaudų, o balanso A dalies II straipsnyje Ilgalaikismaterialusis turtas 48 000 Lt (60 000 Lt – 12 000Lt) sukauptą remonto darbų vertę.Jei pagal nuomos ar panaudos sutartį perduoto ilgalaikio materialiojo turto nuomininkolėšomis atliktas remontas ar rekonstrukcija pailgina turto naudingo tarnavimo laiką ar pagerina jonaudingąsias savybes, o turto savininkas nekompensuoja nuomininkui patirtų išlaidų ir tikėtina, kadnuomotojas ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais gaus būsimosios ekonominės naudos,viršijančios pradinę vertę, tai savo apskaitoje jis registruoja kitos netipinės veiklos pajamas, tokioremonto ar rekonstrukcijos verte didina ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą ir nustatonaują naudingo tarnavimo laiką.Pavyzdžio tęsinysĮmonė „B“ leido įmonei „A“ remontuoti jai išnuomotas patalpas, tačiau nekompensavo šioremonto išlaidų. Įmonės „A“ lėšomis atliktas minėtų patalpų remontas pagerina jų naudingąsiassavybes ir, labai tikėtina, kad įmonė „B“ po nuomos sutarties galiojimo pabaigos galės jas nuomotiuž kur kas didesnį mokestį. Gavusi įmonės „A“ pranešimą apie atliktą remontą ir jo vertę, įmonė„B“ savo apskaitoje šia verte didina biuro patalpų įsigijimo savikainą. Įmonės „B“ apskaitojedaromi tokie įrašai:D 1210 Pastatų ir statinių savikaina 60 000K 522 Kitos netipinės veiklos pajamos 60 00038 VAS MR / 81

Audito ir apskaitos tarnybaĮmonė „B“ to ataskaitinio laikotarpio, kai buvo padarytas turto remontas, pelno (nuostolių)ataskaitos VI straipsnyje Kita veikla parodo 60 000 Lt turto vertės padidėjimą.Sąnaudomis ši remonto darbų vertė bus pripažįstama lygiomis dalimis per likusį patalpųnaudingo tarnavimo laiką, įmonės „B“ apskaitoje registruojant padidėjusias suremontuoto turtonusidėvėjimo sumas. Daroma prielaida, kad likęs patalpų naudingo tarnavimo laikas yra 20 metų.Patikslinta metinė nusidėvėjimo suma yra 8 000 Lt ((100 000 Lt + 60 000 Lt) : 20 m.). Kasmetįmonės „B“ apskaitoje bus daromi tokie įrašai:D 611 Ilgalaikio turto amortizacijos, nusidėvėjimo sąnaudos 8 000K 1213 Pastatų ir statinių savikainos nusidėvėjimas (–) 8 000Įmonė „B“ kasmet pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos parodys8 000 Lt ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą.57. Finansinio turto straipsniuose pateikiama informacija apie įmonės pinigus,gautinas sumas ar suteiktas paskolas ir įsigytus vertybinius popierius. Už ilgalaikį materialųjį,nematerialųjį turtą, atsargas ar paslaugas iš anksto sumokėtos sumos finansiniam turtuinepriskiriamos.Įmonės ilgalaikis finansinis turtas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje parodomas balansoA dalies III straipsnyje Finansinis turtas.Balanso B dalyje parodomas įmonės trumpalaikis finansinis turtas:II straipsnyje Per vienus metus gautinos sumos;III straipsnyje Kitas trumpalaikis turtas;IV straipsnyje Pinigai.Išankstiniai mokėjimai finansiniu turtu laikomi tik tada, jei sumokėta už gautiną kitąfinansinį turtą, pavyzdžiui, pinigus kita valiuta, akcijas, obligacijas ir pan. Išankstiniai mokėjimai užgautiną nematerialųjį ar ilgalaikį materialųjį turtą, gautinas prekes ar paslaugas finansiniam turtuinepriskiriami. Jei iš anksto sumokama už nematerialųjį turtą, sumokėto avanso suma būtų parodomabalanso A dalies I straipsnyje Nematerialusis turtas, jei už ilgalaikį materialųjį turtą – II straipsnyjeMaterialusis turtas, jei už atsargas – balanso B dalies I straipsnyje Atsargos, išankstiniai mokėjimaiir nebaigtos vykdyti sutartys.58. Finansinis turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį, atsižvelgiant į laiką, kurį38 VAS MR / 82

Audito ir apskaitos tarnybaįmonė numato naudoti šį turtą, ir turto paskirtį.Jei įmonė planuoja finansinį turtą laikyti ilgiau kaip vienus metus, tokį turtą ji registruojailgalaikio finansinio turto sąskaitose ir parodo balanso A dalies III straipsnyje Finansinis turtas.Jei įmonė finansinį turtą planuoja parduoti per vienus metus, toks finansinis turtasparodomas balanso B dalies trumpalaikio finansinio turto straipsniuose.59. Ilgalaikiam finansiniam turtui priskiriamas turtas, kurį įmonė planuoja laikytiilgiau kaip vienus metus nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. Ilgalaikį finansinįturtą sudaro ilgalaikės investicijos į kitas įmones, suteiktos ilgalaikės paskolos, po vienų metųgautinos sumos, išskyrus gautinų sumų ir suteiktų paskolų einamųjų metų dalį, pinigų likutisindėlių sąskaitoje, kai indėlio terminas baigsis po 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitiniolaikotarpio dienos, obligacijos, laikomos iki išpirkimo termino ilgiau kaip vienus metus, kitasilgalaikis finansinis turtas.Ilgalaikio finansinio turto straipsnyje parodoma įmonės įsigytų kitų įmonių akcijų,obligacijų ir kitų vertybinių popierių, kurių nenumatoma parduoti arba kitaip perleisti per12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, įsigijimo savikaina.Ilgalaikio finansinio turto straipsnyje parodoma kredito įstaigose turimų terminuotųjųindėlių, kurių terminas baigsis po 12 mėnesių, vertė paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.Apskaičiuojama terminuotojo indėlio vertė, kurią sudaro į terminuotojo indėlio sąskaitą padėtipinigai ir terminuotojo indėlio sutartyje nurodytų palūkanų suma, jei ši suma įmonei reikšminga.PavyzdysPagal su banku pasirašytą sutartį įmonė „C“ nuo 20X6 m. liepos 1 d. ilgalaikiųterminuotųjų indėlių sąskaitoje laiko 100 000 Lt. Įmonė „C“ pasirinko dvejų metų laikotarpį.Sutartyje numatytos 2,9% metinės palūkanos, kurios bus išmokėtos pasibaigus numatytamlaikotarpiui. Pagal įmonės apskaitos politiką sukauptų palūkanų suma didinama terminuotojoindėlio suma.įrašai:Pervedus pinigus į terminuotųjų indėlių sąskaitą, įmonės „C“ apskaitoje daromi tokieD 162 Ilgalaikiai terminuotieji indėliai 100 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 100 00038 VAS MR / 83

Audito ir apskaitos tarnybaPirmųjų metų pabaigoje, 20X6 m. gruodžio 31 d., įmonės „C“ apskaitoje registruojamosuž 20X6 m. ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotos palūkanų pajamos:D 162 Ilgalaikiai terminuotieji indėliai 1 462K 530 Palūkanų pajamos(100 000 Lt x 2,9% : 365 d. x 184 d. ) 1 462Įmonės „C“ 20X6 m. gruodžio 31 d. balanso ilgalaikio turto dalies III straipsnyjeFinansinis turtas bus parodoma 101 462 Lt (100 000 Lt + 1 462 Lt) terminuotojo indėlio vertė.Antrųjų metų pabaigoje, 20X7 m. gruodžio 31 d., įmonės „C“ apskaitoje registruojamos už20X7 m. ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotos pajamos:D 162 Ilgalaikiai terminuotieji indėliai 2 900K 530 Palūkanų pajamos (100 000 Lt x 2,90% x 1 m.) 2 90020X7 m. gruodžio 31 d. indėlio vertė perkeliama į trumpalaikio turto dalį:D 262 Terminuotieji indėliai (101 462 Lt + 2 900 Lt) 104 362K 162 Ilgalaikiai terminuotieji indėliai 104 362Įmonės „C“ 20X7 m. gruodžio 31 d. balanso trumpalaikio turto dalies III straipsnyje Kitastrumpalaikis turtas parodoma 104 362 Lt (100 462 Lt + 2 900 Lt) terminuotojo indėlio vertė.Įmonės „C“ apskaitoje 20X8 m. birželio 30 d. registruojamos už 20X8 m. ataskaitinįlaikotarpį apskaičiuotos palūkanų pajamos:D 262 Terminuotieji indėliai 1 442K 530 Palūkanų pajamos (100 000 Lt x 2,9% : 366 d. x 182 d. ) 1 442irD 271 Pinigai sąskaitose bankuose 105 804K 262 Terminuotieji indėliai (104 362 Lt + 1 442 Lt) 105 80460. Trumpalaikiam finansiniam turtui priskiriama pinigai, įskaitantterminuotuosius indėlius, kurių terminas baigsis greičiau kaip per vienus metus nuopaskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, gautinos sumos ir numatomos atgauti paskolos,įskaitant gautinų sumų ir suteiktų paskolų einamųjų metų dalį, įsigyti vertybiniai popieriai,kuriuos numatoma parduoti arba kitaip perleisti per vienus metus, kitas trumpalaikisfinansinis turtas.Paaiškinta ir pavyzdžių pateikta prie standarto 79, 80 ir 81 punktų.38 VAS MR / 84

Audito ir apskaitos tarnyba61. Finansinis turtas apskaitoje registruojamas tik tada, kai įmonė gauna arbapagal vykdomą sutartį įgyja teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą. Planuojami sandoriai,gautos garantijos įmonės turtu nepripažįstami.Finansinis turtas apskaitoje registruojamas taip: gautinos sumos – suteikus paslaugas,atlikus darbus, prekės – jas ir su jomis susijusią riziką perdavus pirkėjui, paskolos – gavus pinigus,terminuotieji indėliai – pervedus pinigus į terminuotojo indėlio sąskaitą, vertybiniai popieriai, kitasfinansinis turtas – jį gavus ar įgijus sutartyje ir teisės aktuose nustatytas teises, pinigai – juos gavus.PavyzdysPagal 20X1 m. spalio 5 d. pasirašytą sutartį įmonė „A“ už parduotas prekes turi gauti50 000 Lt. Prekes ir su jomis susijusią riziką 20X1 m. lapkričio 4 d. perdavus pirkėjui, įmonės „A“apskaitoje registruojama iš pirkėjo gautina suma:D 241 Pirkėjų skolos 50 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 50 000Gavus pinigus 20X1 m. lapkričio 10 d., įmonės „A“ apskaitoje registruojami pinigai iratitinkamai mažinamos pirkėjų skolos:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 50 000K 241 Pirkėjų skolos 50 000PavyzdysĮmonė „A“ su įmone „B“ 20X6 m. sausio 2 d. pasirašė sutartį, kurioje susitarta, kad 20X6m. vasario 15 d. įmonė „B“ parduos, o įmonė „A“ už 100 000 Lt nupirks 10 000 AB „C“ akcijų.Sutartyje nustatyta, kad akcijų nuosavybės teisės pereina, kai įmonė „A“ už jas sumoka įmonei „B“.Kol sutartis nepradedama vykdyti, jokių ūkinių operacijų pagal šią sutartį nei įmonės „A“,nei įmonės „B“ apskaitoje neregistruojama. Įmonės „A“ apskaitoje finansinis turtas – įmonės „C“akcijos – registruojamas tada, kai įvykdomos akcijų perleidimo sutarties sąlygos, t. y. kai ji sumokaįmonei „B“.62. Pripažindama finansinį turtą, įmonė turi jį įvertinti įsigijimo savikaina.Įsigijimo savikaina nustatoma pagal už finansinį turtą sumokėtą ar mokėtiną pinigų sumą arkito perduoto turto vertę. Į finansinio turto įsigijimo savikainą įtraukiamos ir tiesioginėssandorių sudarymo išlaidos.38 VAS MR / 85

Audito ir apskaitos tarnybaPavyzdysĮmonė „B“ 20X2 m. vasario 18 d. sumokėjo įmonei „A“ 10 000 Lt avansą už prekes.Įmonė „A“ (PVM mokėtoja) 20X2 m. vasario 20 d. pardavė prekes įmonei „B“, PVM sąskaitojefaktūroje nurodė 50 000 Lt prekių kainą be PVM, 10 500 Lt 21% PVM ir visą sumą – 60 500 Lt.Įmonė „A“ 20X2 m. vasario mėn. pripažino šį finansinį turtą: 10 000 Lt sąskaitoje bankeir gautiną 50 500 Lt (60 500 LT – 10 000 Lt) sumą. Apskaitoje daromi tokie įrašai:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 10 000K 443 Gauti išankstiniai mokėjimai 10 000irD 241 Pirkėjų skolos 50 500D 443 Gauti išankstiniai mokėjimai 10 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 50 000K 4465 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis 10 500PavyzdysTikroji ūkinė bendrija „D“ vienam iš jos dalyvių dvejiems metams paskolino 10 000 Lt.Išmokėjus pinigus, įmonės apskaitoje registruojamas finansinio turto pasikeitimas:D 163 Ilgalaikės paskolos įmonės savininkams 10 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 10 000PavyzdysĮmonė „F“, investuojanti laisvas lėšas į kitų įmonių akcijas, įsigijo įmonės „H“ akcijų, užjas sumokėjo 50 000 Lt ir 150 Lt komisinių biržos makleriui. Ilgalaikės investicijos į įmonės „H“akcijas 50 150 Lt (50 000 Lt + 150 Lt) įsigijimo savikaina apskaičiuojama prie sumokėtos užakcijas sumos pridedant tiesiogines akcijų įsigijimo išlaidas, t. y. mokestį makleriui, ir apskaitojeužregistruojama:D 160 Ilgalaikės investicijos 50 150K 271 Pinigai sąskaitose bankuose (už akcijas) 50 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose (komisiniai) 15063. Jei finansinis turtas suteikia teisę gauti palūkanų ir jų suma reikšminga, toturto balansinė vertė didinama sukauptomis, bet dar negautomis, palūkanomis. Palūkanoskaupiamos visą sutarties laiką ir pripažįstamos finansinės ir investicinės veiklos pajamomis.38 VAS MR / 86

Audito ir apskaitos tarnybaFinansinio turto palūkanų registravimo apskaitoje tvarką ir reikšmingumo kriterijus įmonėnusistato savo apskaitos politikoje.Per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotų finansinio turto palūkanų suma apskaitojeregistruojama atsižvelgiant į jos reikšmingumą.Jei ilgalaikio finansinio turto palūkanų suma įmonei yra reikšminga, daromi įrašai:D 16X Finansinis turtas (atitinkama ilgalaikio finansinio turto sąskaita)K 530 Palūkanų pajamosJei trumpalaikio finansinio turto palūkanų suma įmonei yra reikšminga, daromi įrašai:D 24X Per vienus metus gautinos sumos (atitinkama trumpalaikio finansinio turto sąskaita)arba D 26X Kitas trumpalaikis turtas (atitinkama trumpalaikio finansinio turto sąskaita)K 530 Palūkanų pajamosJei trumpalaikio finansinio turto palūkanų suma įmonei nereikšminga, daromi įrašai:D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumosK 530 Palūkanų pajamosPavyzdysĮmonė „B“ 20X0 m. sausio 1 d. už 2 000 Lt pirko skolos vertybinių popierių, pavyzdžiui,obligacijų, iki kurių padengimo termino liko penkeri metai. Finansinio turto nominalioji vertė yra2 500 Lt, už kurią kasmet mokamos fiksuotos 4,7% palūkanos (2 500 Lt x 4,7% = 118 Lt).Įmonės „B“ apskaitoje užregistruojamos 20X0 m. sausio 1 d. įsigytos obligacijos, už jassumokėta suma:D 164 Kitas ilgalaikis finansinis turtas (skolos vertybiniai popieriai) 2 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 2 000Įmonė „B“ tarpinių finansinių ataskaitų nesudaro, todėl 20X0 m. gruodžio 31 d. josapskaitoje užregistruojamos 12 mėnesių palūkanų pajamos:D 164 Kitas ilgalaikis finansinis turtas (skolos vertybiniai popieriai) 118K 530 Palūkanų pajamos 118Sudarydama 20X0 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, įmonė „B“ balanso A dalies IIIstraipsnyje Finansinis turtas parodo 2 118 Lt (2 000 Lt + 118 Lt).Įmonės „B“ apskaitoje 20X1 metais užregistruojama 20X1 m. sausio 1 d. registruojamosgautos palūkanos:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 11838 VAS MR / 87

Audito ir apskaitos tarnybaK 164 Kitas ilgalaikis finansinis turtas (skolos vertybiniai popieriai) 11820X1 m. gruodžio 31 d. registruojamos 20X1 metais sukauptos palūkanų pajamos:D 164 Kitas ilgalaikis finansinis turtas (skolos vertybiniai popieriai) 118K 530 Palūkanų pajamos 118Sudarydama 20X1 gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, įmonė „B“ balanso A dalies IIIstraipsnyje Finansinis turtas parodo 2 118 Lt (2 118 Lt – 118 Lt + 118 Lt).64. Įmonė turi nurašyti finansinį turtą ar jo dalį, kai netenka teisės viso turto ar jodalies kontroliuoti. Įmonė netenka teisės kontroliuoti turto, kai gauna visą sutartyje numatytąnaudą, baigiasi teisių galiojimo laikas arba kai šias teises ji perleidžia kitiems ūkiosubjektams.Sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą finansinį turtą atsiranda, kai pagal pasirašytą sutartį arkitokį susitarimą įmonė įvykdo savo įsipareigojimus (parduoda prekes ar kitą finansinį turtą,suteikia paslaugas ar paskolą) ir užregistruoja atitinkamas pirkėjų skolas, suteiktas paskolas, kitasgautinas sumas, kurios pripažįstamos finansiniu turtu. Toks finansinis turtas yra nurašomas, kaiįmonė gauna visus sutartyje numatytus pinigus ar kitokią naudą.PavyzdysĮmonė „B“ (PVM mokėtoja) 20X6 m. gruodžio 15 d. pardavė įmonei „C“ prekių, pristatėjas į sutartyje nurodytą vietą ir pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė 5 000 Lt prekių kainąbe PVM, 1 050 Lt 21% PVM ir 6 050 Lt visą mokėtiną sumą. Įmonė „C“ už prekes atsiskaitė20X7 m. sausio 15 d.Įmonė „B“ 20X6 m. gruodžio 15 d. savo apskaitoje registruoja gautiną sumą:D 241 Pirkėjų skolos 6 050K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 5 000K 4465 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis 1 050Įmonė „B“ 20X6 m. gruodžio 31 d. balanso B dalies II straipsnyje Per vienus metusgautinos sumos parodo 6 050 Lt įmonės „C“ skolą.Įmonė „B“, 20X7 m. sausio 15 d. gavusi iš įmonės „C“ pinigus už prekes, nurašo gautinąsumą, apskaitoje daro tokius įrašus:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 6 050K 241 Pirkėjų skolos 6 05038 VAS MR / 88

Audito ir apskaitos tarnybaFinansinis turtas taip pat turi būti nurašomas, jei įmonė praranda teisę jį kontroliuoti irgauti iš jo ekonominės naudos. Šiai finansinio turto grupei gali būti priskiriamos obligacijos,vyriausybės vertybiniai popieriai ir kiti skolos vertybiniai popieriai, kurių pirkimo sutartysenurodytos skolos išpirkimo datos.PavyzdysĮmonė „B“ 20X0 m. gruodžio 31 d. už 20 000 Lt nusipirko banko „A“ obligacijų, kuriųišpirkimo laikotarpis 2 metai. Apskaičiuotos 3% dydžio metinės palūkanos bus mokamos obligacijųišpirkimo dieną. Pagal įmonės apskaitos politiką įmonės apskaitoje minėtų obligacijų vertėdidinama sukauptų palūkanų suma.Įmonė „B“ 20X0 m. gruodžio 31 d. apskaitoje užregistravo įsigytas obligacijas:D 164 Kitas ilgalaikis finansinis turtas 20 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 20 000Įmonė „B“ 20X0 m. gruodžio 31 d. balanso A dalies III straipsnyje Finansinis turtasparodė 20 000 Lt obligacijų vertę.Įmonė „B“ 20X1 metais apskaitoje užregistravo sukauptų palūkanų pajamas:D 164 Kitas ilgalaikis finansinis turtas 600K 530 Palūkanų pajamos 600Iki obligacijų išpirkimo termino 20X1 gruodžio 31 d. buvo likę mažiau kaip metai, todėlobligacijų vertė perkeliama iš ilgalaikio finansinio turto į trumpalaikį, apskaitoje daromi įrašai:D 265 Visas kitas trumpalaikis turtas (obligacijos) 20 600K 164 Kitas ilgalaikis finansinis turtas 20 600Įmonė „B“ 20X1 gruodžio 31 d. balanso B dalies III straipsnyje Kitas trumpalaikis turtasparodė 20 600 Lt obligacijų vertę.Įmonė „B“ 20X2 metais apskaitoje užregistravo sukauptų palūkanų pajamas:D 265 Visas kitas trumpalaikis turtas (obligacijos) 600K 530 Palūkanų pajamos 600Pasibaigus išpirkimo terminui, 20X2 gruodžio 31 d. bankas „A“ išpirko obligacijas, t. y.grąžino įmonei „B“ pasiskolintą sumą ir sumokėjo palūkanas. Įmonė „B“ apskaitoje užregistravogautus pinigus ir nurašė finansinį turtą:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 21 200K 265 Visas kitas trumpalaikis turtas (obligacijos) 21 20038 VAS MR / 89

Audito ir apskaitos tarnybaJei įmonė gauna įrodymų, kad ji prarado teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą, toksturtas turi būti nurašomas ir pripažįstamos veiklos sąnaudos. Pavyzdžių pateikta aiškinant standarto65 ir 66 punktus.65. Perleidus finansinį turtą ar jo dalį, pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomassandorio rezultatas – finansinės ir investicinės veiklos pelnas arba nuostolis, jei toks yra.Nurašius finansinį turtą ar jo dalį dėl kitų priežasčių, apskaitoje registruojamos ir pelno(nuostolių) ataskaitoje parodomos veiklos sąnaudos.Finansinis turtas gali būti perleidžiamas jį parduodant, keičiant į kitą turtą ar vykdantįsipareigojimus.Apskaitoje finansinio turto perleidimas paprastai registruojamas gavus pinigus iš finansinioturto perėmėjo. Parduotas finansinis turtas nurašomas, o jo įsigijimo savikainos ir įplaukų skirtumaspripažįstamas finansinės ir investicinės veiklos pelnu arba nuostoliais ir parodomas pelno(nuostolių) ataskaitos VII straipsnyje Finansinė ir investicinė veikla.Kai sandorio rezultatas yra pelnas, finansinio turto pardavimas apskaitoje registruojamas:D 271 Pinigai sąskaitose bankuoseK 241 Pirkėjų skolos arba K 261 Trumpalaikės investicijosK 532 Investicijų perleidimo pelnasKai sandorio rezultatas yra nuostolis, finansinio turto pardavimas apskaitojeregistruojamas:D 271 Pinigai sąskaitose bankuoseD 633 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudosK 241 Pirkėjų skolos arba K 261 Trumpalaikės investicijosPavyzdysĮmonė „B“ už 10 000 Lt pardavė akcijas, kurių įsigijimo savikaina buvo 9 000 Lt. Akcijosnurašomos, o įsigijimo savikainos ir įplaukų skirtumas pripažįstamas finansinės ir investicinėsveiklos pelnu arba nuostoliais ir parodomos pelno (nuostolių) ataskaitos VII straipsnyje Finansinėir investicinė veikla.Įmonės „B“ apskaitoje registruojamas investicijų perleidimo pelnas:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 10 000K 261 Trumpalaikės investicijos 9 00038 VAS MR / 90

Audito ir apskaitos tarnybaK 532 Investicijų perleidimo pelnas 1 000PavyzdysPritrūkusi apyvartinių lėšų, įmonė pagal faktoringo be regreso teisės sutartį už 100 000 Ltpardavė bankui pirkėjų skolas, kurių balansinė vertė 120 000 Lt.Kai bankas perveda pinigus, įmonės apskaitoje registruojamas pirkėjų skolų pardavimas:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 100 000D 633 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 20 000K 241 Pirkėjų skolos 120 000Pirkėjų skolų balansinės vertės ir gautų pinigų 20 000 Lt skirtumas pripažįstamasfinansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis ir parodomas pelno (nuostolių) ataskaitosVII straipsnyje Finansinė ir investicinė veikla.Nurašius finansinį turtą ar jo dalį dėl to, kad nesitikima gauti iš šio turto ekonominėsnaudos, pavyzdžiui, praradus akcijas, gavus įrodymų dėl pirkėjų skolų beviltiškumo, praradus indėlįir pan., apskaitoje užregistruojamos turto praradimo sąnaudos:D 617 Turto praradimo ir nurašymo sąnaudosK 24X Per vienus metus gautinos sumos (pagal turto pobūdį)arba K 26X Kitas trumpalaikis turtas (pagal turto pobūdį),arba K 27X Pinigai (pagal turto pobūdį)Finansinio turto praradimo sąnaudos parodomos pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyjeVeiklos sąnaudos.PavyzdysĮmonė „C“ gavo informaciją patvirtinančius dokumentus, kad įmonė „D“, kurios akcijųbuvo įsigijusi, bankrutavo. Įmonės „C“ apskaitoje užregistruota 17 000 Lt investicijos į įmonę „D“įsigijimo savikaina. Įmonė „C“ apskaitoje nurašo investiciją ir užregistruoja turto praradimosąnaudas:D 617 Turto praradimo ir nurašymo sąnaudos 17 000K 160 Ilgalaikės investicijos (įmonės „D“ akcijos) 17 000Įmonė „C“ pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos parodo 17 000 Ltinvesticijos į įmonę „D“ praradimo sąnaudas.38 VAS MR / 91

Audito ir apskaitos tarnyba66. Balanse finansinis turtas parodomas įsigijimo savikaina.Sudarant finansines ataskaitas pagal šio standarto nuostatas, balanse pateikiama įmonėsinvesticijų, indėlių, paskolų ir gautinų sumų įsigijimo savikaina. Tačiau įmonės turi įsitikinti, arneturi finansinio turto, kuris gali būti laikomas beviltišku, t. y. likviduotų ar bankrutavusių įmoniųakcijų, indėlių, suteiktų paskolų ar gautinų sumų, kurie įmonei nebus grąžinti. Toks finansinis turtasapskaitoje nurašomas ir balanse nerodomas.PavyzdysĮmonė „F“, sudarydama 20X7 metų finansines ataskaitas, inventorizavo apskaitojeužregistruotų 175 000 Lt pirkėjų skolų. Nustatyta, kad vienas pirkėjas, UAB „Y“, yra likviduotas,todėl 8 000 Lt šio pirkėjo skola nebus atgauta. Įmonė „F“ šią skolą nurašė:D 617 Turto praradimo ir nurašymo sąnaudos 8 000K 241 Pirkėjų skolos 8 000Įmonė „F“ 20X7 m. gruodžio 31 d. balanso B dalies II straipsnyje Per vienus metusgautinos sumos parodė 167 000 Lt (175 000 – 8 000 Lt) pirkėjų skolų.67. Kito ilgalaikio turto straipsnyje parodomas toks ilgalaikis turtas, kuris nebuvoparodytas nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto straipsniuose.Kito ilgalaikio turto straipsnyje parodoma už kelerius metus pagal nuomos, draudimo arbapanašias ilgalaikes sutartis iš anksto sumokėta ir kito ilgalaikio turto, kuris nebuvo parodytaskituose ilgalaikio turto straipsniuose, suma.68. Balanso B dalyje pateikiama informacija apie įmonės trumpalaikį turtą:atsargas, išankstinius mokėjimus, išskyrus išankstinius mokėjimus už ilgalaikį turtą, pervienus metus gautinas sumas, pinigus ir kitą trumpalaikį finansinį turtą, kurį įmonėsunaudoja ekonominei naudai gauti per vienus metus arba per vieną veiklos ciklą, pagalstatybos ir kitas ilgalaikes sutartis nebaigtų vykdyti darbų vertę.69. Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai,nebaigta gamyba, pagaminta produkcija ir pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonėsunaudoja pajamoms uždirbti per vienus metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.38 VAS MR / 92

Audito ir apskaitos tarnybaRegistruojant apskaitoje ir sudarant finansines ataskaitas, atsargos įvertinamos įsigijimo arpasigaminimo savikaina. Atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, sumažinta gautųnuolaidų suma ir padidinta su atsargų įsigijimu tiesiogiai susijusiomis išlaidomis. Jei atsargųpirkimo kainos nuolaidos gaunamos pardavus atsargas, koreguojama parduotų prekiųsavikaina, mažinant ją nuolaidų ir nukainojimo suma. Grąžinamas pridėtinės vertės mokestisį atsargų įsigijimo savikainą neįskaičiuojamas. Negrąžinamas pridėtinės vertės mokestis galibūti įskaičiuojamas į atsargų įsigijimo savikainą arba iš karto pripažįstamas veiklossąnaudomis.Atsargos – trumpalaikis turtas, kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienus metusarba per vieną įmonės veiklos ciklą. Įmonės veiklos ciklu laikomas laikotarpis nuo veiklos procesenaudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo, kuris gali būti ilgesnis kaip vieni metai.Nepriklausomai nuo veiklos ciklo trukmės atsargos balanse parodomos kaip trumpalaikis turtas.Balanso trumpalaikio turto dalies I straipsnyje Atsargos, išankstiniai mokėjimai irnebaigtos vykdyti sutartys parodomi įmonei priklausančių atsargų likučiai paskutinę ataskaitiniolaikotarpio dieną. Atsargos apskaitoje skirstomos į grupes pagal jų pobūdį:1. Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės, įvertintos įsigijimo arpasigaminimo savikaina. Tai įmonės įsigytas ar pasigamintas turtas (žaliavos, medžiagos, kuras,atsarginės detalės, tara, ir kt.), skirtas ne parduoti, o sunaudoti gamyboje ir įmonės reikmėms pervienus metus nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos arba per įprastinį įmonės veiklos ciklą.2. Nebaigta gamyba. Nebaigtai gamybai priskirtina įmonės gaminamos produkcijos, kuripagal technologiją dar nėra visiškai užbaigta, ir nebaigtų teikti paslaugų vertė.3. Pagaminta produkcija, skirta parduoti arba sunaudoti įmonėje, įvertinta pasigaminimosavikaina.4. Pirktos prekės, skirtos parduoti, įvertintos įsigijimo savikaina.Balanse rodoma tik nuosavybės teise įmonei priklausanti produkcija. Šiame straipsnyjetaip pat parodomos įmonei nuosavybės teise priklausančios, tačiau ne įmonės teritorijoje ar kelyjeesančios atsargos.Balanso B dalies I straipsnyje Atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdytisutartys parodoma visų minėtų atsargų grupių likučių įsigijimo ar pasigaminimo savikaina.Apskaitoje užregistruota atsargų įsigijimo savikaina koreguojama tik tada, kai nuolaidos arnukainojimo sumos išaiškėja užregistravus pirkimo operaciją. Dažniausiai nuolaidos suteikiamospirkėjams, nupirkusiems per tam tikrą laikotarpį daug prekių. Pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo38 VAS MR / 93

Audito ir apskaitos tarnybasutartyje numatyta, kad per mėnesį nupirkę prekių už 50 000 Lt pirkėjai gaus įsigytų prekių kainos5 procentų nuolaidą.Nuolaidos gali būti suteikiamos kaip kompensacija už pardavėjo ne laiku ar nekokybiškaiįvykdytus įsipareigojimus. Prekės gali būti nukainojamos, jei jos brokuotos, nekokybiškos arnesukomplektuotos. Pavyzdžiui, įmonė pirko medžiagų, kurias parsivežus ir išpakavus paaiškėjo,kad dalis jų nekokybiškos. Pareiškus pretenzijas, pardavėjas nekokybiškas medžiagas nukainojo20 procentų.Pardavėjas, norėdamas greičiau gauti iš pirkėjo pinigus, gali suteikti nuolaidą, skatinančiąpirkėją greičiau atsiskaityti. Pavyzdžiui, sutartyje numatytas 30 d. atsiskaitymo terminas nuosąskaitos išrašymo dienos. Tačiau jei pirkėjas nuo sąskaitos išrašymo dienos už prekes sumokės per10 d., prekių kaina gali būti sumažinama 2 procentais.Įsigijus prekes, įmonės apskaitoje registruojama atsargos ir skola tiekėjui, atskaičiavuspirkimo metu gautą nuolaidą. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, daromi įrašai:D 201X Atsargos (pagal atsargų grupes)K 271 Pinigai sąskaitose bankuose (jei sumokėta iš karto)arba K 442 Skolos tiekėjams (jeigu įsigyta į skolą)Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, daromi įrašai:D 601 Pirkimų sumaK 271 Pinigai sąskaitos bankuose (jei sumokėta iš karto)arba K 442 Skolos tiekėjams (jeigu įsigyta į skolą)Jeigu įmonei pirkėjai suteikiama nuolaida ar prekės nukainojamos, kai įsigytų atsargų jidar nepardavė, gautų nuolaidų ar nukainojimo suma mažinama šių atsargų įsigijimo savikaina. Jeigutiekėjui dar nesumokėta, taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, apskaitoje nuolaidos sumaregistruojama:D 442 Skolos tiekėjamsK 201X Atsargos (pagal atsargų grupes)Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, apskaitoje nuolaidos suma registruojama:D 442 Skolos tiekėjamsK 609 Gautos nuolaidos, grąžinimai (–)Jeigu už įsigytas atsargas tiekėjui jau sumokėta, taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą,apskaitoje gautos nuolaidos suma registruojama:D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumosarba D 202 Išankstiniai mokėjimai38 VAS MR / 94

Audito ir apskaitos tarnybaK 201X Atsargos (pagal atsargų grupes)Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, apskaitoje gautos nuolaidos sumaregistruojama:D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumosarba D 202 Išankstiniai mokėjimaiK 609 Gautos nuolaidos, grąžinimai (–)Jei tiekėjas nuolaidą suteikia ar prekes nukainoja po to, kai įmonė jas pardavė, gautųnuolaidų ar nukainojimo suma mažinama parduotų prekių savikaina tą laikotarpį, kurį nuolaidagauta. Jei už parduotas prekes tiekėjui nesumokėta, apskaitoje gautos nuolaidos sumaregistruojama:D 442 Skolos tiekėjamsK 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikainaJei už parduotas prekes tiekėjui sumokėta, apskaitoje gautos nuolaidos suma registruojama:D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumosK 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikainaJeigu tiekėjas nuolaidą suteikia ar prekes nukainoja po to, kai įmonė pardavė dalį įsigytųatsargų, gautų nuolaidų ar nukainojimo suma proporcingai mažinama parduotų ir likusių neparduotųatsargų vertė.PavyzdysĮmonė „A“ 20X1 m. sausio 5 d. iš įmonės „B“ pirko atsargų (prekių, skirtų perparduoti),kurių įsigijimo savikaina 5 000 Lt. Sausio mėnesį dalis šių atsargų, kurių įsigijimo savikaina3 000 Lt, parduota. Įmonė „B“ sausio 5 d. parduotoms prekėms sutartyje numatytą 5 procentųapyvartos nuolaidą pritaikė tik vasario mėnesį. Kadangi įmonė „A“ dalį atsargų jau pardavė, ji turikoreguoti ir parduotų, ir sandėlyje likusių atsargų įsigijimo savikainą. Nuolaidos suma 250 Lt(5 000 Lt x 5% ) proporcingai paskirstoma į 150 Lt (3 000 Lt x 5%) parduotų ir 100 Lt (2 000 Lt x5%) likusių neparduotų atsargų įsigijimo savikainai.Jei už atsargas tiekėjui nesumokėta ir jei taikomas nuolatinis atsargų apskaitos būdas,apskaitoje gautos nuolaidos suma registruojama:D 442 Skolos tiekėjams 250K 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 150K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 10038 VAS MR / 95

Audito ir apskaitos tarnybaJei taikomas periodiškas atsargų apskaitos būdas, apskaitoje gautos nuolaidos sumaregistruojama:D 442 Skolos tiekėjams 250K 609 Gautos nuolaidos, grąžinimai (–) 250Jei už atsargas tiekėjui sumokėta ir jei taikomas nuolatinis atsargų apskaitos būdas,apskaitoje gautos nuolaidos suma registruojama:D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumosarba D 202 Išankstiniai mokėjimai 250K 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 150K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 100Jei taikomas periodiškas atsargų apskaitos būdas ir jeigu sąskaita, kurioje kaupiamos užprekes sumokėtos sumos, neuždaryta, apskaitoje gautos nuolaidos suma registruojama:D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumosarba D 202 Išankstiniai mokėjimai 250K 609 Gautos nuolaidos, grąžinimai (–) 250Jeigu parduotų ir sandėlyje likusių atsargų kiekio ir įsigijimo savikainos neįmanomatiksliai nustatyti arba tai per brangu ir jei nuolaidų ar nukainojimo sumos reikšmingai neiškraipofinansinių ataskaitų duomenų, pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis koreguojamaparduotų prekių savikaina.Atsargos gali būti ne tik perparduodamos, bet ir sunaudojamos įmonėje produkcijaigaminti. Jeigu įmonei pirkėjai nuolaida suteikiama ar atsargos nukainojamos, kai ji pirktas atsargasjau sunaudojo produkcijai gaminti (paslaugoms teikti), gautų nuolaidų ar nukainojimo sumamažinama gamyboje sunaudotų žaliavų (medžiagų) vertė.Jeigu už žaliavas tiekėjui nesumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama:D 442 Skolos tiekėjamsK 2012 Nebaigtos gamybos savikaina (jeigu produkcija nebaigta gaminti)arba K 2013 Pagaminta produkcija (jeigu produkcija baigta gaminti, bet neparduota),arba K 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina (jeigu produkcija parduota)Jeigu už žaliavas tiekėjui sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokiusįrašus:D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumosarba D 202 Išankstiniai mokėjimaiK 2012 Nebaigtos gamybos savikaina (jeigu produkcija nebaigta gaminti)38 VAS MR / 96

Audito ir apskaitos tarnybaarba K 2013 Pagaminta produkcija (jeigu produkcija baigta gaminti, bet neparduota),arba K 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina (jeigu produkcija parduota)70. Per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos savikainą sudaro tiesioginėsir netiesioginės gamybos išlaidos. Tiesioginės gamybos išlaidos yra tokios, kurias bereikšmingų sąnaudų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Tiesioginėmisgamybos išlaidomis paprastai laikomos pagrindinių žaliavų ir medžiagų, komplektuojamųjųgaminių ir tiesioginės darbo užmokesčio išlaidos. Netiesioginės gamybos išlaidos – tainetiesiogiai su produkcijos gamyba susijusios išlaidos, kaip pagalbinių žaliavų ir medžiagų,netiesioginės darbo užmokesčio, nusidėvėjimo ir kitos gamybos išlaidos, kurių be reikšmingųsąnaudų neįmanoma priskirti konkretiems gaminiams ar jų grupėms. Konkrečių gamybosišlaidų priskyrimo tiesioginėms ar netiesioginėms ir netiesioginių gamybos išlaidųpaskirstymo kriterijus įmonė pasirenka atsižvelgdama į gamybos specifiką.Pagaminta produkcija – visiškai pagamintos, bet dar neparduotos prekės, skirtos pajamomsuždirbti. Pagaminta produkcija apskaitoje registruojama faktine pasigaminimo savikaina, kuriąsudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Su gamyba nesusijusios, t. y. bendrosiosadministracinės ir pardavimo, išlaidos įtraukiamos į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas ir į atsargųpasigaminimo savikainą neįskaitomos.Jeigu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje produkcija nėra baigta gaminti, ji vadinamanebaigta gamyba. Nebaigta gaminti produkcija apskaitoje užregistruojama faktine iki ataskaitiniolaikotarpio pabaigos jai priskirtų tiesioginių ir netiesioginių gamybos išlaidų suma.Tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos visos išlaidos, tiesiogiai susijusios sugaminama produkcija arba su kuriuo nors kitu išlaidų apskaitos objektu (pavyzdžiui, padalinioatliekamais darbais). Tam tikros tiesioginės gamybos išlaidos gali būti įskaičiuojamos tik į vienoišlaidų objekto savikainą.PavyzdysĮmonėje iš A siūlų mezgami vyriški, o iš B siūlų – moteriški megztiniai. A siūlų vertė busvyriškų megztinių tiesioginės gamybos išlaidos, o B siūlų – moteriškų megztinių. Todėl A siūlųvertė bus įskaičiuojama tik į vyriškų, o B siūlų – tik į moteriškų megztinių savikainą. Siūlų vertėbus tiesioginės išlaidos ir tuo atveju, kai vyriški ir moteriški megztiniai bus mezgami iš tų pačiųsiūlų, jeigu bus galima nustatyti, kiek siūlų sunaudota mezgant vyriškus ir kiek – moteriškus38 VAS MR / 97

Audito ir apskaitos tarnybamegztinius.Į gaminamos produkcijos savikainą įtraukiama žaliavų išlaidų vertė nustatomaatsižvelgiant į pasirinktą atsargų apskaitos būdą (periodinį arba nuolatinį).Taikant periodinį atsargų apskaitos būdą, pagrindinių žaliavų (medžiagų) vertė, įtraukiamaį pagamintos produkcijos savikainą, apskaičiuojama iš perdirbti skirtų žaliavų (prie laikotarpiopradžios likučio pridėjus per ataskaitinį laikotarpį nupirktą žaliavą) įsigijimo savikainos atimantžaliavų (medžiagų) likutį laikotarpio pabaigoje. Likutis nustatomas atlikus inventorizaciją irįkainojamas taikant įmonės pasirinktą atsargų įkainojimo būdą. Paaiškinimų ir pavyzdžių pateiktaprie standarto 72, 73 ir 74 punktų.PavyzdysAtaskaitinio laikotarpio pradžioje buvo 14 000 Lt žaliavų likutis. Per ataskaitinį laikotarpįžaliavų įsigyta už 23 000 Lt. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonėje buvo žaliavų už 13 000 Lt.Tiesioginėms gamybos išlaidoms priskirta pagrindinių žaliavų už 24 000 Lt (14 000 Lt + 23 000 Lt– 13 000 Lt).Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, sunaudotų pagrindinių žaliavų (medžiagų) vertėapskaičiuojama per visą ataskaitinį laikotarpį nuolat registruojant, kiek žaliavų (medžiagų)sunaudojama produkcijai pagaminti. Jos įkainojamos tada, kai sunaudojamos, taikant pasirinktąatsargų įkainojimo būdą. Paaiškinta ir pavyzdžių pateikta prie standarto 72, 73 ir 74 punktų.Tiesioginėms gamybos išlaidoms taip pat priskiriamos gaminant konkrečią produkcijątiesiogiai dalyvaujančių darbuotojų darbo užmokesčio, kitų priemokų už darbą (už viršvalandinįdarbą, už darbą kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, už produkcijos kokybę ir pan.) irdarbdavio už šių darbuotojų socialinį draudimą mokamų įmokų sumos.Netiesioginėms išlaidoms priskirtinos darbuotojų, tiesiogiai negaminančių produkcijos, betsudarančių sąlygas vykdyti gamybą, darbo užmokesčio išlaidos, darbdavio už šių darbuotojųsocialinį draudimą mokamos įmokos, įvairių gamybos metu sunaudojamų pagalbinių medžiagų iržaliavų vertė, gamybos patalpų ir gamybos įrenginių nusidėvėjimo, eksploatavimo ir panašiosgamybos padaliniuose patiriamos išlaidos. Pagalbinėmis žaliavomis vadinamos žaliavos(medžiagos), kurios nesudaro materialaus gaminamos produkcijos pagrindo ir (arba) sunaudojamosgaminant tą produkciją, bet neįtraukiamos į konkrečios produkcijos sudėtį. Pavyzdžiui, gaminantstalą sunaudoti varžtai ir šlifavimo medžiagos bus pagalbinės žaliavos, nes varžtų, kaip gaminio38 VAS MR / 98

Audito ir apskaitos tarnybasudedamosios dalies, išlaidos nėra reikšmingos nustatant stalo savikainą, o šlifavimo medžiagos bussunaudotos suteikiant gaminiui prekinę išvaizdą.Konkrečių gamybos išlaidų priskyrimo tiesioginėms ar netiesioginėms ir netiesioginiųgamybos išlaidų paskirstymo kriterijus įmonė pasirenka atsižvelgdama į gamybos specifiką. Kokiosišlaidų grupės įtraukiamos į gaminamos produkcijos savikainą, įmonė nusistato savo apskaitospolitikoje.PavyzdysBaldų gamybos įmonėje gaminami stalai. Iš plokštės išpjovus reikalingas detales, liekaplokštės atliekų. Dalis jų gali būti panaudojama kitų baldų, pavyzdžiui, knygų lentynų, gamybai,todėl jos vadinamos grįžtamosiomis atliekomis. Kita dalis – netinkama naudoti, t. y. pjuvenos irlabai mažos nuopjovos, kurios vadinamos negrįžtamosiomis atliekomis.Į cechą stalų gamybai atvežta plokščių, kurių vertė 250 000 Lt. Iš jų pagaminus stalus, likoplokščių atraižų, kurių dalis buvo perduota į kitą cechą knygų lentynoms gaminti (jų vertė, nustatytapagal faktines plokščių įsigijimo išlaidas, lygi 35 000 Lt). Kita dalis netinka jokiems gaminiamsgaminti ir yra negrįžtamosios atliekos.Skaičiuojant faktinę stalų gamybos savikainą, išlaidos žaliavoms apskaičiuojamos taip:250 000 Lt – 35 000 Lt = 215 000 Lt.Atsargų pasigaminimo savikainai skaičiuoti taikomi šie būdai: likusių išlaidų; vertės (vertės ir pardavimo kainų proporcingumo); koeficientų.Likusių išlaidų būdas taikomas tuo atveju, kai gaminama vienos rūšies pagrindinė iršalutinė produkcija. Įvertinus šalutinę produkciją pasirinktu būdu ir jos vertę atėmus iš atitinkamogamybos išlaidų apskaitos objekto išlaidų sumos, likusi išlaidų suma priskiriama pagrindineiprodukcijai.PavyzdysGaminant A produkciją, gaunama šalutinė B produkcija. Per ataskaitinį laikotarpįpagaminta: A produkcijos – 20 000 vnt., B produkcijos – 4 000 vnt. Faktinės abiejų rūšiųprodukcijos gamybos išlaidos 60 000 Lt.B produkcija įkainojama įmonės pasirinktu metodu, pavyzdžiui, nustatant normatyvinę38 VAS MR / 99

Audito ir apskaitos tarnybakainą. Apskaičiuota B produkcijos normatyvinė kaina 0,90 Lt už vienetą. B produkcijos vertėnustatoma taip:0,90 Lt x 4 000 vnt. = 3 600,00 Lt.Savikainą skaičiuojant likusių išlaidų būdu, A produkcijai tenkančios išlaidosapskaičiuojamos taip:60 000,00 Lt – 3 600,00 Lt = 56 400,00 Lt.A produkcijos vieneto savikaina yra apskaičiuojama taip:56 400,00 Lt : 20 000 vnt. = 2,82 Lt.Vertės būdo esmė yra ta, kad tam tikros gamybos pagrindinės produkcijos rūšysįkainojamos pagal faktines arba galimas pardavimo kainas ir, susumavus gautas sandaugas,sužinoma visos produkcijos vertė. Dalijant visas atitinkamos produkcijos gamybos išlaidas (bešalutinės produkcijos) iš visos produkcijos vertės, gaunamos išlaidos, tenkančios vienamprodukcijos vertės litui. Pastarąjį rodiklį dauginant iš atskirų rūšių produkcijos vertės, nustatomaatskirų rūšių produkcijos faktinė savikaina. Vertės būdas grindžiamas prielaida, kad išlaidas lemiapardavimo pajamos. Šis būdas taikomas plačiai.PavyzdysKepykloje iš tų pačių miltų kepama dviejų rūšių produkcija: A ir B. Per ataskaitinįlaikotarpį pagaminta 1 000 kg A ir 500 kg B produkcijos. Faktinės abiejų rūšių produkcijosgamybos išlaidos yra 2 280 Lt. Taikant vertinį būdą, abiejų rūšių produkcija įkainojama galimapardavimo kaina: A produkcija – po 1,95 Lt už kg, B produkcija – po 3,70 Lt už kg.A ir B produkcijos faktinė savikaina apskaičiuojama taip:Rodikliai A produkcija (Lt) B produkcija (Lt) Suma (Lt)Produkcijos vertė pardavimokainomisIšlaidos, tenkančios vienamprodukcijos vertės lituipardavimo kainomisIšlaidų paskirstymasprodukcijos rūšims1,95 x 1 000 = 1 950 3,70 x 500 = 1 850 3 8002 280 : 3 800 = 0,600,60 x 1 950 = 1 170 0,60 x 1 850 = 1 110 2 280Produkcijos vieneto savikaina 1 170 : 1 000 = 1,17 1 110 : 500 = 2,22 x38 VAS MR / 100

Audito ir apskaitos tarnybaKoeficientų būdo esmė yra ta, kad taikomi išlaidų paskirstymo koeficientai. Juosrekomenduojama nustatyti atsižvelgiant į produkcijos (pavyzdžiui, cukraus, melasos ir išspaudų)naudingumą, kuris turi būti išreiškiamas vienodais matavimo vienetais. Nustatyti koeficientaitaikomi kiekvienos rūšies produkcijai perskaičiuoti į sąlyginį produkcijos kiekį. Dalijant tam tikrosrūšies produkcijos gamybos išlaidas iš sąlyginio produkcijos kiekio, sužinoma sąlyginioprodukcijos vieneto savikaina, pagal kurią išlaidas galima priskirti atskiroms produkcijos rūšims.PavyzdysIšlaidos paskirstomos A ir B produkcijai taikant tokius koeficientus: A – 1, o B produkcijai– 0,2. Per ataskaitinį laikotarpį pagaminta 1 440 vnt. A ir 560 vnt. B produkcijos. Abiejų rūšiųprodukcijos faktinės gamybos išlaidos yra 7 760,00 Lt.Taikant koeficientus, A ir B produkcijos savikaina apskaičiuojama taip:Rodikliai A produkcija B produkcija Iš visoSąlyginis produkcijos kiekis (Lt) 1 440 x 1 = 1 440 560 x 0,2 = 112 1 552Išlaidų suma, tenkanti vienamsąlyginės produkcijos vienetui(Lt)Išlaidų paskirstymas produkcijosrūšims (Lt)7 760,00 : 1 552 = 5,005,00 x 1 440 = 7 200,00 5,00 x 112 = 560,00 7 760,00Produkcijos vieneto savikaina (Lt) 7 200,00 : 1 440 = 5,00 560,00 : 560 = 1,00 xĮ atsargų pasigaminimo savikainą neįskaitomos nepagrįstai didelės medžiagų, darboužmokesčio arba kitos išlaidos, sandėliavimo, išskyrus prieš tolesnį gamybos etapą būtinosandėliavimo išlaidas, papildomos, su gaminių pristatymu į jų dabartinę vietą ir su jų būklenesusijusios administravimo, pardavimo ir panašios išlaidos. Išlaidos, neįtrauktos į gaminiųsavikainą, pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio, kai jos patiriamos, veiklos sąnaudomis.Gali būti atvejų, kai gamybos įmonės patvirtina, pavyzdžiui, žaliavų ar kitų medžiagųnatūralios netekties procentą esant normalioms sandėliavimo sąlygoms ir toks nuostolis gali būtiįskaičiuojamas į gaminamos produkcijos savikainą. Tačiau jeigu įmonė dėl pablogėjusiųsandėliavimo sąlygų, pavyzdžiui, per didelės drėgmės, praranda daugiau žaliavų, t. y. nustatytasdidesnis sugadintų žaliavų kiekis, už natūralios netekties normą, toks nuostolis turėtų būtipripažįstamas įmonės veiklos sąnaudomis ir į pagamintos produkcijos savikainą neįtraukiamas.Jeigu pagal įmonės veiklos pobūdį būtina, paslaugų teikėjai gali kaupti su paslaugų teikimususijusias išlaidas atsargų sąskaitose. Kai pagrindinė įmonės veikla yra paslaugų teikimas, dažnaipasitaiko, kad sunaudojama medžiagų, apskaičiuojamas darbo užmokestis ir darbdavio įmokos už38 VAS MR / 101

Audito ir apskaitos tarnybadarbuotojų socialinį draudimą, patiriama kitokių išlaidų, nors paslaugos dar nebūna suteiktos, t. y.pajamų dar neuždirbta. Tokių paslaugų teikimo išlaidos (tiesioginių medžiagų, tiesioginio darboužmokesčio, priskirta netiesioginių gamybos išlaidų dalis) gali būti registruojamos kaip atsargos.Bendrosios ir administracinės bei pardavimo išlaidos negali būti įskaičiuojamos įpagamintos produkcijos ar paslaugų teikimo išlaidas, jos turi būti pripažįstamos ataskaitiniolaikotarpio veiklos sąnaudomis.PavyzdysĮmonė teikia medienos pjovimo paslaugas. Ji pjausto užsakovo žaliavą. Ataskaitiniolaikotarpio pabaigoje darbai dar nebaigti ir įmonė negali pripažinti pajamų, taip pat su jų uždirbimususijusių suteiktų paslaugų savikainos. Įmonė gali tik kaupti paslaugų teikimui apskaičiuoto darboužmokesčio ir mokėtino socialinio draudimo sumas, medienos pjovimo mašinos nusidėvėjimą,sunaudotos elektros energijos ir kitas išlaidas, kurios pagal patvirtintą apskaitos politiką sudaroteikiamų paslaugų savikainą. Tokių medienos pjovimo paslaugų išlaidos gali būti apskaitojeregistruojamos kaip atsargos:D 203 Nebaigtos vykdyti sutartysarba D 2012 Nebaigtos gamybos savikainaK 444 Mokėtinas darbo užmokestisK 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokosK 1223 Mašinų ir įrenginių savikainos nusidėvėjimas (–)K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimaiSudarant finansines ataskaitas, minėtų medienos pjovimo paslaugų išlaidos būtų parodytosbalanso B dalies I straipsnyje Atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys.71. Atsargas pardavus, iškeitus į kitą turtą, padovanojus, sunaudojus įmonėsreikmėms, praradus arba kai ateityje iš jų nesitikima gauti jokios ekonominės naudos, jųįsigijimo savikaina nurašoma. Atsargas pardavus, apskaitoje registruojama ir pelno(nuostolių) ataskaitoje parodomos pardavimo pajamos ir pardavimo savikaina. Jei atsargosnurašomos dėl kitų priežasčių, pripažįstamos veiklos sąnaudos.Atsargų sunaudojimo ar pardavimo ūkinių operacijų registravimo buhalterinėje apskaitojeįrašai priklauso nuo pasirinkto atsargų apskaitos būdo ir yra aprašyti aiškinant standarto 75 punktą.38 VAS MR / 102

Audito ir apskaitos tarnybaAtsargas padovanojus, sunaudojus įmonės reikmėms, praradus arba kai ateityje iš jųnesitikima gauti jokios ekonominės naudos, apskaitoje daromi įrašai, aprašyti aiškinant standarto75 punktą.Sudarant finansines ataskaitas, sunaudotų atsargų vertė parodoma pelno (nuostolių)ataskaitos straipsniuose:I . Pardavimo savikaina (atsargas pardavus ar sunaudojus paslaugoms teikti)IV. Veiklos sąnaudos (sunaudojus atsargas įmonės reikmėms, padovanojus, praradus arnurašius, kai ateityje iš jų nesitikima gauti jokios ekonominės naudos).72. Apskaičiuodama gamyboje sunaudotų ar parduotų atsargų savikainą, įmonėgali taikyti FIFO arba konkrečių kainų būdą, atsižvelgdama į atsargų apyvartą ir kitassąlygas.Atsargų kainos nuolat keičiasi. Be to, tos pačios atsargos tuo pačiu metu gali būti perkamosar pagaminamos už skirtingą kainą. Norint kuo tiksliau nustatyti parduotų prekių, gamybaisunaudotų atsargų ir sandėlyje likusių vertybių savikainą, reikia žinoti, kokia tvarka jos buvoparduotos (sunaudotos). Įmonė gali sugrupuoti atsargas pagal jų pobūdį ir paskirtį, taip patatsižvelgdama į atsargų apyvartą, kiekvienai atsargų grupei parinkti įkainojimo būdą.Atsargų įkainojimo būdai neturi būti keičiami kiekvieną ataskaitinį laikotarpį ar dėl to, kadšios atsargos parduodamos ar sunaudojamos skirtingų įmonės padalinių.73. Taikant FIFO būdą, daroma prielaida, kad pirmiausiai parduodamos arbasunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai, tai yra laikotarpio pabaigojelikusios atsargos buvo vėliausiai įsigytos ar pagamintos.FIFO būdo esmė yra ta, kad anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikainaapskaičiuojama pagal anksčiausiai įsigytų atsargų kainą. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusiosatsargos įkainojamos pagal vėliausiai įsigytų atsargų įsigijimo savikainą. Taip laikotarpio pabaigojebalanse pateikiama reali atsargų likučio vertė. Todėl šį atsargų įkainojimo būdą rekomenduojamataikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo pirmiausiai sunaudotos.PavyzdysĮmonė „A“ X grupės prekių, skirtų perparduoti, apskaitai taiko FIFO atsargų įkainojimo38 VAS MR / 103

Audito ir apskaitos tarnybabūdą.Įmonės „A“ X grupės prekių apyvartos 20X1 m. sausio mėn. duomenysAtsargų kiekis(vnt.)Kaina (Lt)Suma (Lt)Likutis laikotarpio pradžioje (20X1 m. sausio 1 d.) 100 2,10 210,00Parduota nuo 20X1 m. sausio 1 iki 10 d. 75Pirkta 20X1 m. sausio 10 d. 150 2,80 420,00Parduota nuo 20X1 m. sausio 11 iki 31 d. 100Pirkta 20X1 m. sausio 30 d. 50 3,00 150,00Likutis laikotarpio pabaigoje (20X1 m. sausio 31 d.) 125Per 20X1 m. sausio mėn. parduotų X grupės prekių savikaina apskaičiuojama taip:Atsargų kiekis(vnt.)Parduota nuo 20X1 m. sausio 1 iki 10 d. 7525Kaina (Lt)2,102,10Suma (Lt)157,5052,50Parduota nuo 20X1 m. sausio 11 iki 31 d. 75 2,80 210,00Iš viso: 175 420,00X grupės atsargų likutis 20X1 m. sausio 31 d. apskaičiuojamas taip:Atsargųkiekis (vnt.)5075Kaina (Lt)3,002,80Suma (Lt)150,00210,00125 360,0074. Konkrečiam tikslui gaminamų stambių vienetinių atsargų, prekių ir teikiamųpaslaugų savikaina gali būti nustatoma taikant konkrečių kainų būdą. Taikant šį būdą,konkretūs atsargų vienetai turi būti įvertinami savikaina. Konkrečių kainų būdas gali būtitaikomas konkretiems projektams skirtoms atsargoms. Šis būdas netaikomas, jeigu yra daugatsargų vienetų, kurie lengvai gali būti pakeičiami vieni kitais.Taikant konkrečių kainų būdą, parduotų (sunaudotų) prekių savikaina nustatoma kiekvienąparduotą (sunaudotą) atsargų vienetą įkainojant būtent to vieneto įsigijimo ar pagaminimo38 VAS MR / 104

Audito ir apskaitos tarnybasavikaina. Toks būdas pasiteisina į apskaitą įtraukiant brangias atsargas, pavyzdžiui, automobilius,nes reikia tiksliai žinoti kiekvieno pirkinio naudojimo paskirtį. Taikant šį būdą, atsargų kaita lemiajų kainų pokytį.PavyzdysĮmonė „A“ 20X3 m. sausio mėnesį pradėjo prekybą naudotais automobiliais, todėl pirko duautomobilius po 35 000 Lt ir tris po 27 000 Lt. Vasario mėnesį parduotas vienas automobilis, kurioįsigijimo savikaina 35 000 Lt ir du automobiliai, kurių įsigijimo savikaina buvo po 27 000 Lt.Įmonė „A“ 20X3 m. vasario mėnesį parduotų prekių savikainą apskaičiuoja taip:35 000 Lt + 27 000 Lt x 2 = 89 000 Lt.Automobilių likutis vasario mėnesio pabaigoje yra du automobiliai, kurių įsigijimosavikaina:35 000 Lt + 27 000 Lt = 62 000 Lt.75. Registruojant apskaitoje sunaudotas ar parduotas atsargas, gali būti taikomasnuolatinis arba periodiškas atsargų apskaitos būdas. Taikant nuolatinį atsargų apskaitosbūdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimuarba pardavimu susijusi operacija. Jeigu nuolatinį atsargų apskaitos būdą taikyti sudėtinga,gali būti taikomas periodiškas atsargų apskaitos būdas, kai atsargų likučių savikaina irparduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitiniolaikotarpio pabaigoje atlikus atsargų likučių inventorizaciją.Nuolat apskaitomų atsargų būdo esmė yra ta, kad buhalterinėse sąskaitose registruojamosvisos atsargų gavimo, pardavimo ar sunaudojimo operacijos. Atsargų likutis gali būti nustatomas pokiekvienos operacijos.Periodiškai apskaitomų atsargų būdui būdinga tai, kad buhalterinėse sąskaitoseregistruojamos tik atsargų pirkimo operacijos, o atsargų likučiai nustatomi pagal inventorizacijosduomenis. Parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpiopabaigoje pagal pirktų atsargų ir likučių duomenis. Parduotų (sunaudotų) atsargų savikainagaunama prie atsargų likučio vertės laikotarpio pradžioje pridėjus per laikotarpį įsigytų atsargųvertę ir atėmus atsargų likučio vertę laikotarpio pabaigoje.FIFO ir konkrečių kainų atsargų įkainojimo būdai gali būti naudojami tiek taikant nuolat38 VAS MR / 105

Audito ir apskaitos tarnybaapskaitomų, tiek periodiškai apskaitomų atsargų būdus.Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, pardavus atsargas, apskaitoje registruojamaparduotų prekių savikaina:D 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikainaK 201X Atsargos (pagal atsargų grupes)Sunaudojus atsargas gamyboje, daromi įrašai:D 2012 Nebaigtos gamybos savikainaK 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalėsTaikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, parduotų prekių savikaina apskaitojeregistruojama tik ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vienu iš įmonės pasirinktų būdų.I būdas. Kai atsargų likučių pokyčio apskaitai atskira sąskaita neskiriama, o visi įrašaidaromi 600 sąskaitoje Parduotų prekių ir paslaugų savikaina.1. Nurašomas atsargų likutis laikotarpio pradžioje:D 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikainaK 201X Atsargos (pagal atsargų grupes)2. Užregistruojamas atsargų vertės likutis laikotarpio pabaigoje:D 201X Atsargos (pagal atsargų grupes)K 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina3. Nurašoma per ataskaitinį laikotarpį įsigytų atsargų įsigijimo savikaina:D 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikainaK 601 Pirkimų sumaII būdas. Kai atsargų vertės likučio pokyčio apskaitai skiriama atskira 605 sąskaita Atsargųpadidėjimas (sumažėjimas).1. Jei atsargų likutis per laikotarpį sumažėjo, nurašoma atsargų likučio sumažėjimo suma:D 605 Atsargų padidėjimas (sumažėjimas)K 201X Atsargos (pagal atsargų grupes)2. Jei atsargų likutis per laikotarpį padidėjo, užregistruojama atsargų vertės likučiopadidėjimo suma:D 201X Atsargos (pagal atsargų grupes)K 605 Atsargų padidėjimas (sumažėjimas)3. Nurašoma per ataskaitinį laikotarpį įsigytų atsargų įsigijimo savikaina:D 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina38 VAS MR / 106

Audito ir apskaitos tarnybaK 601 Pirkimų suma4. Uždaroma atsargų padidėjimo (sumažėjimo) sąskaita:D 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina (atsargų likučio sumažėjimo suma)K 605 Atsargų padidėjimas (sumažėjimas)arbaD 605 Atsargų padidėjimas (sumažėjimas)K 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina (atsargų likučio padidėjimo suma)Kai pirkėjas įsigytas prekes grąžina įmonei pardavėjai, neatsižvelgiant į tai, kad prekėsbuvo įsigytos vienais finansiniais metais, o grąžintos kitais finansiniais metais, įmonės pardavėjosapskaitoje prekių grąžinimas registruojamas apskaitoje ir parodomas pelno (nuostolių) ataskaitospardavimo savikainos straipsnyje tą laikotarpį, kai prekės buvo grąžintos. Grąžintos prekėsapskaitoje registruojamos:D 201X Atsargos (pagal prekių grupes)K 609 Gautos nuolaidos, grąžinimai (–)Pirkėjų grąžintų prekių savikainos sumos mažina pelno (nuostolių) ataskaitos II straipsnyjePardavimo savikaina parodomą sumą.Kai atsargos sunaudojamos įmonės reikmėms, prarandamos ar dėl kitų priežasčių neteiksįmonei ekonominės naudos, apskaitoje nurašoma jų įsigijimo savikaina ir pripažįstamos įmonėsveiklos sąnaudos, parodomos pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos.Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, apskaitoje registruojama:D 61X Veiklos sąnaudos (pagal pobūdį)K 201X Atsargos (pagal atsargų grupes)Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, apskaitoje registruojama:D 61X Veiklos sąnaudos (pagal pobūdį)K 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina arbaK 605 Atsargų padidėjimas (sumažėjimas).76. Balanse atsargos parodomos įsigijimo ar pasigaminimo savikaina.Pagal šio standarto nuostatas atsargos apskaitoje registruojamos ir sudarant finansinesataskaitas įvertinamos jų įsigijimo ar pasigaminimo savikaina. Atsargų įsigijimo ar pasigaminimo38 VAS MR / 107

Audito ir apskaitos tarnybasavikaina yra sumokėta (mokėtina) pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto arsunaudoto turto, kuris naudojamas įsigyjant ar gaminant atsargas, vertė.Atsargų pasigaminimo savikaina apskaičiuojama standarto 70 punkte nustatyta tvarka.Atsargų įsigijimo savikainą sudaro:- Pirkimo kaina, nurodyta įsigijimo dokumentuose, atskaičius pirkimo metu gautasnuolaidas.- Importo muitai, akcizai ir kiti negrąžintini mokesčiai.- Pristatymo išlaidos (krovimas, vežimas, draudimas pervežimo metu ir pan.).- Atsargų paruošimo naudoti išlaidos (išpakavimas ir kiti darbai, atliekami, kad atsargasbūtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį).Jeigu neįmanoma arba per brangu tiksliai nustatyti atskirų atsargų rūšių gabenimo,sandėliavimo ir panašių išlaidų ar jei šios išlaidos yra nereikšmingos, jos gali būti įtraukiamos įataskaitinio laikotarpio prekių pardavimo savikainą ar įmonės veiklos sanaudas. Įmonės savoapskaitos politikoje nustato minėtų išlaidų reikšmingumo kriterijus.PavyzdysĮmonė „A“ 20X1 m. sausio 12 d. už 20 000 Lt į skolą iš užsienio įmonės įsigijo alkoholiniųgėrimų. Įmonė „A“ sumokėjo 1 000 Lt akcizo mokestį. Už šių prekių atvežimą transporto įmonėpateikė įmonei „A“ 1 800 Lt sąskaitą. Įsigytos atsargos apskaitoje registruojamos įsigijimosavikaina – 22 800 Lt – darant tokius įrašus:D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 22 800K 442 Skolos tiekėjams (už prekes) 20 000K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (už atvežimo paslaugas) 1 800K 271 Pinigai sąskaitose bankuose (sumokėtas akcizo mokestis) 1 000PavyzdysĮmonė 20X1 m. sausio 12 d. į skolą įsigijo A atsargų už 15 000 Lt ir B atsargų už 5 000 Lt.Minėtų atsargų atvežimo išlaidos sudaro 200 Lt. Pagal įmonės apskaitos politiką prekių atvežimoišlaidos, jei jos neviršija 3 procentų įsigytų prekių kainos, įtraukiamos į parduotų prekių savikainątą laikotarpį, kai patiriamos.Apskaitoje registruojama 15 000 Lt A atsargų ir 5 000 Lt B atsargų įsigijimo savikaina.Vieną procentą prekių kainos sudarančios 200 Lt prekių atvežimo išlaidos priskiriamos sausiomėnesį parduotų prekių savikainai.38 VAS MR / 108

Audito ir apskaitos tarnybaApskaitoje daromi įrašai:D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 20 000K 442 Skolos tiekėjams 20 000irD 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 200K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (už atvežimo paslaugas) 200PavyzdysNe PVM mokėtoja įmonė „B“ 20X1 m. gruodžio 20 d. įsigijo atsargų, kurių pirkimo kaina50 000 Lt, PVM 10 500 Lt. Šios atsargos skirtos užsakymui, kuris bus vykdomas kitais finansiniaismetais. Pagal savo apskaitos politiką pirkimo PVM suma įmonė „B“ didina atsargų įsigijimosavikainą.Apskaitoje atsargų įsigijimo savikaina registruojama kartu su pridėtinės vertės mokesčiu60 500 Lt (50 000 Lt + 10 500 Lt):D 201X Atsargos (pagal atsargų grupes) 60 500K 442 Skolos tiekėjams 60 50077. Balanso atsargų, išankstinių mokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių straipsnyjeparodoma ir pagal statybos sutartis statomo parduoti skirto ilgalaikio materialiojo turtovertė.Pavyzdys pateiktas aiškinant standarto 111 punktą.78. Balanso trumpalaikio turto dalyje taip pat parodoma iš anksto už trumpalaikįturtą ir paslaugas sumokėta suma.Balanso trumpalaikio turto dalies I straipsnyje Atsargos, išankstiniai mokėjimai irnebaigtos vykdyti sutartys parodomas iš anksto už trumpalaikį turtą ir paslaugas sumokėtų sumųlikutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Tai išankstiniai mokėjimai tiekėjams už atsargas arpaslaugas, kurias įmonė gaus vėliau. Pavyzdžiui, iš anksto sumokėta už reklamą, draudimą, patalpųnuomą ir pan.įrašai:Registruojant apskaitoje už trumpalaikį turtą ir paslaugas sumokėtą avansą, daromi tokie38 VAS MR / 109

Audito ir apskaitos tarnybaD 202 Išankstiniai mokėjimaiK 271 Pinigai sąskaitose bankuose arba K 272 Pinigai kasojeįrašai:Gavus turtą ar paslaugas, už kurias buvo sumokėta iš anksto, apskaitoje daromi tokieD 201X Atsargos (pagal atsargų grupes)arba 61X Veiklos sąnaudos (pagal sąnaudų pobūdį)K 202 Išankstiniai mokėjimai79. Per vienus metus gautinų sumų straipsnyje, neatsižvelgiant į jų pobūdį iršaltinius, įrašomos visos gautinos sumos ir suteiktos paskolos, kurias įmonė turi atgauti per12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, įskaitant po vienų metų gautinųsumų ir suteiktų paskolų einamųjų metų dalį.Balanso trumpalaikio turto II straipsnyje Per vienus metus gautinos sumos parodoma:1. Su įmonės prekybine veikla (prekių, paslaugų ir savos produkcijos pardavimu)susijusios pirkėjų skolos. Įprastas šių skolų grąžinimo terminas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių.2. Kitos trumpalaikės skolos, susijusios su įmonės tipine veikla. Pavyzdžiui, gautinaspridėtinės vertės mokestis, iš anksto sumokėti kiti mokesčiai (žemės nuomos, nekilnojamojo turto irpan.) ar permokos biudžetui, socialinio draudimo įmokos, avansai atskaitingiems asmenimsūkinėms išlaidoms, avansai vykstantiems į komandiruotę darbuotojams ir kitos skolos.Balanse gautinos sumos parodomos jų įsigijimo savikaina.Per vienus metus gautinos sumos apskaitoje registruojamos į skolą pardavus prekes arsuteikus paslaugas:D 241 Pirkėjų skolosK 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamosKai pirkėjas sumoka skolą, daromi įrašai:D 272 Pinigai kasoje ar D 271 Pinigai sąskaitose bankuoseK 241 Pirkėjų skolosKai įmonė, PVM mokėtoja, įsigyja ilgalaikį turtą, atsargų ar gauna paslaugų iš kito PVMmokėtojo, apskaitoje registruojamas gautinas PVM. Jei tiekėjui sumokama iš karto, daromi tokieįrašai:D 1XX0 Ilgalaikio turto savikaina (pagal turto grupes)D 201X Atsargos (pagal atsargų grupes)38 VAS MR / 110

Audito ir apskaitos tarnybaD 61X Veiklos sąnaudos (pagal išlaidų pobūdį)D 243 Gautinas pridėtinės vertės mokestisK 271 Pinigai sąskaitose bankuoseJei perkama į skolą, daromi tokie įrašai:D 1XX0 Ilgalaikio turto savikaina (pagal turto grupes)D 201X Atsargos (pagal atsargų grupes)D 61X Veiklos sąnaudos (pagal išlaidų pobūdį)D 243 Gautinas pridėtinės vertės mokestisK 442 Skolos tiekėjams ar K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimaiAtaskaitinio laikotarpio pabaigoje, kai PVM įstatymo nustatyta tvarka daroma gautino irmokėtino PVM užskaita, apskaitoje registruojama:D 4465 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestisK 243 Gautinas pridėtinės vertės mokestisIšmokėjus atskaitingam asmeniui avansą komandiruotės išlaidoms ar kitoms išlaidomsapmokėti, apskaitoje registruojamos iš atskaitingų asmenų gautinos sumos:D 244 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumosK 272 Pinigai kasoje arbaK 271 Pinigai sąskaitose bankuoseKai atskaitingas asmuo pateikia išlaidų dokumentus, užregistruojamos patirtos sąnaudos arįsigytas turtas ir gautinos sumos sumažėjimas:D 61X Veiklos sąnaudos (pagal išlaidų pobūdį)D 201X Atsargos (pagal atsargų grupes)K 244 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumosGautina suma sumažinama atskaitingo asmens grąžintu nepanaudotu avanso likučiu:D 272 Pinigai kasoje arbaD 271 Pinigai sąskaitose bankuoseK 244 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos80. Kito trumpalaikio turto straipsnyje parodomas toks trumpalaikis turtas, kurisnebuvo parodytas atsargų, išankstinių mokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių, per vienusmetus gautinų sumų ir pinigų straipsniuose. Šiame straipsnyje taip pat parodomiterminuotieji indėliai, kurių terminas baigsis greičiau kaip per vienus metus nuo paskutinėsataskaitinio laikotarpio dienos, ir įsigyti vertybiniai popieriai, kuriuos numatoma parduoti38 VAS MR / 111

Audito ir apskaitos tarnybaarba kitaip perleisti per vienus metus nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.Kito trumpalaikio turto straipsnyje parodomos trumpalaikės investicijos (įsigytos kitųįmonių akcijos, obligacijos, kiti vertybiniai popieriai), kurias numatoma parduoti arba kitaipperleisti per vienus metus nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. Šiame straipsnyjeparodomas įmonės savininkams avansu išmokėtas pelnas ir įmonės savininkų asmeniniamsporeikiams išmokėtos lėšos. Taip pat parodomi terminuotieji indėliai, kurių terminas baigsisgreičiau kaip per vienus metus nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, ir visas kitastrumpalaikis turtas, kuris nebuvo parodytas kituose balanso B dalies Trumpalaikis turtasstraipsniuose.Įmonės įsigytos kitų įmonių akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai, kuriuosnumatoma parduoti arba kitaip perleisti per vienus metus po paskutinės ataskaitinio laikotarpiodienos, įvertinami jų įsigijimo savikaina ir apskaitoje registruojami šio standarto 60–66 punktuosenustatyta tvarka.PavyzdysĮmonė „B“ 20X1 m. gruodžio 15 d. iš UAB „C“ už 10 000 Lt įsigijo 100 AB „T“ akcijų.Kitų tiesioginių išlaidų nepatyrė. Šias akcijas įmonė „B“ numato parduoti kitais metais. Įmonės„B“ apskaitoje daromi įrašai:D 261 Trumpalaikės investicijos 10 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 10 000Įmonė „B“ 20X1 m. gruodžio 31 d. balanso III straipsnyje Kitas trumpalaikis turtas parodo10 000 Lt akcijų, kurias numatoma parduoti 20X2 metais, įsigijimo savikainą.Įmonė „B“ 20X2 m. kovo mėnesį visas AB „T“ akcijas pardavė už 11 000 Lt. Akcijosnurašomos, o balansinės vertės ir įplaukų skirtumas priskiriamas finansinės ir investicinės veiklospajamoms. Apskaitoje daromi tokie įrašai:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 11 000K 261 Trumpalaikės investicijos 10 000K 532 Investicijų perleidimo pelnas 1 000Įmonė „B“ 20X2 m. pelno (nuostolių) ataskaitos VII straipsnyje Finansinė ir investicinėveikla parodys 1 000 Lt.38 VAS MR / 112

Audito ir apskaitos tarnybaKaip apskaitoje registruojamos ūkinių bendrijų ir individualių įmonių savininkams avansuišmokėto pelno ir išmokų jų asmeniniams poreikiams sumos, parodyta prie standarto 126 punkto, omažųjų bendrijų – aiškinant standarto 136 punktą.Kito trumpalaikio turto straipsnyje parodomi pinigai, laikomi kredito įstaigose pagalterminuotųjų indėlių sutartis, kurių terminas baigsis per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitiniolaikotarpio dienos. Tai apibrėžto termino ir fiksuotų palūkanų indėliai, kurių negalima atsiimtineprarandant palūkanų. Apskaičiuojama terminuotojo indėlio vertė, kurią sudarys į terminuotojoindėlio sąskaitą padėtų pinigų suma ir pagal sutartį sukauptos palūkanos, jei palūkanų suma įmoneiyra reikšminga.PavyzdysĮmonė „C“ 20X1 m. kovo 1 d. banke padėjo 50 000 Lt 3 mėnesių terminuotąjį indėlį. Taiapibrėžto termino ir fiksuotų palūkanų indėlis, kurio negalima atsiimti neprarandant palūkanų.Metinė palūkanų norma 1,8%. Palūkanos mokamos pasibaigus sutarties galiojimo laikui. Pagalįmonės apskaitos politiką trumpalaikių indėlių palūkanos iki 10 000 Lt apskaitoje registruojamos irfinansinėse ataskaitose parodomos atskirai nuo indėlio.Įmonė „C“ 20X1 m. kovo 1 d. apskaitoje registruoja pinigų pervedimą į trumpalaikioterminuotojo indėlio sąskaitą banke:D 262 Terminuotieji indėliai 50 000D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 50 000Jei įmonė „C“ sudaro 20X1 m. 3 mėnesių finansines ataskaitas, apskaitoje 20X1 m. kovo31 d. ji užregistruoja terminuotojo indėlio kovo mėnesio palūkanas:D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumos 75K 530 Palūkanų pajamos 75Įmonės „C“ 20X1 m. kovo 31 d. balanso straipsnyje Kitas trumpalaikis turtas parodoma5 000 Lt terminuotojo indėlio vertė. Pelno (nuostolių) ataskaitos VII straipsnyje Finansinė irinvesticinė veikla parodomos 75 Lt palūkanų pajamos.Jei įmonė „C“nesudaro 20X1 m. 3 ir 4 mėnesių finansinių ataskaitų, apskaitoje 20X1 m.gegužės 31 d. ji užregistruoja 225 Lt (75 Lt x 3) terminuotojo indėlio palūkanų pajamų:D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumos 225K 530 Palūkanų pajamos 22538 VAS MR / 113

Audito ir apskaitos tarnybaJei į įmonės „C“ sąskaitą banke 20X1 m. gegužės 31 d. iš indėlio sąskaitos buvo pervestair pinigai, ir palūkanos, tai apskaitoje palūkanų pajamos gali būti registruojamos vienu įrašu:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 50 225K 262 Terminuotieji indėliai 50 000K 530 Palūkanų pajamos 22581. Pinigų straipsnyje parodomi įvairia valiuta banke ir kasoje esantys pinigai.Pinigų straipsnyje parodoma pinigų, esančių litais ir užsienio valiuta kasoje, bankų ir kitųkredito įstaigų sąskaitose, vienos nakties indėlių, taip pat neterminuotųjų indėlių su teise bet kuriuometu pareikalauti išmokėti visą indėlį ar jo dalį neprarandant sukauptų palūkanų (indėlių ikipareikalavimo), suma paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Pinigai užsienio valiuta pateikiamilitais, taikant paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną galiojusį oficialų lito kursą ir Lietuvos bankopaskelbtą lito ir atitinkamos valiutos santykį.Į kasą, įskaitant kasos aparatus, gauti ar išmokėti pinigai įmonės apskaitoje registruojamididinant ar mažinant turtą ar įsipareigojimus, išskyrus, kai už prekes, paslaugas ar darbusatsiskaitoma iš karto.Kai pirkėjai už prekes, paslaugas ar darbus sumoka iš karto, gavus pinigus įmonėsapskaitoje registruojama uždirbtos pajamos:D 272 Pinigai kasoje ar D 271 Pinigai sąskaitose bankuoseK 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamosK 4465 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (jei įmonė PVM mokėtoja)Gavus pinigus iš pirkėjų, kuriems prekės buvo parduotos, paslaugos suteiktos ar darbaiatlikti į skolą, registruojama pirkėjų skolų sumažėjimas:D 272 Pinigai kasoje ar D 271 Pinigai sąskaitose bankuoseK 241 Pirkėjų skolosGavus ar išmokėjus pinigus įmonės turtas ar įsipareigojimai apskaitoje registruojami pagaljų pobūdį. Pavyzdžių pateikta prie kitų standarto punktų.82. Mainais gautas turtas ar paslaugos apskaitoje registruojami kaip atitinkamoturto ar paslaugų pirkimas ir perleidimas.38 VAS MR / 114

Audito ir apskaitos tarnybaPavyzdysĮmonė „A“ maino savo lengvąjį automobilį, kurio įsigijimo savikaina 24 000 Lt, sukauptasnusidėvėjimas 10 000 Lt, balansinė vertė 14 000 Lt (24 000 Lt – 10 000 Lt), į įmonės „B“ sukurtągamybos valdymo programą. Mainų sutartyje numatyta, kad ir įmonės „A“ automobilio, ir įmonės„B“ programos vertė lygi 15 000 Lt. Įmonė „A“ už programos instaliavimą ir suderinimą įmonei„C“ sumokėjo 2 000 Lt. Šiuo atveju programos įsigijimo savikaina yra sutartyje nurodytos vertės irparuošimo naudoti išlaidų suma, t. y. 17 000 Lt (15 000 Lt + 2 000 Lt).Registruodama apskaitoje įsigytą programą ir automobilio perleidimą, įmonė „A“ darotokius įrašus:D 110 Nematerialiojo turto savikaina (programinė įranga) 15 000D 1233 Transporto priemonių savikainos nusidėvėjimas (–) 10 000K 1230 Transporto priemonių savikaina 24 000K 521 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas 1 000Registruodama apskaitoje programos instaliavimo ir suderinimo išlaidas, įmonė „A“ darotokius įrašus:D 110 Nematerialiojo turto savikaina (programinė įranga) 2 000K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 2 000PavyzdysĮmonė „D“, kuri prekiauja baldais, keičia biuro baldų komplektą į įmonės „F“ sukurtąapskaitos programą. Sutartyje mainomo turto vertė nenurodyta. Įmonės „D“ apskaitoje užregistruota8 000 Lt minėto baldų komplekto įsigijimo savikaina.Registruodama apskaitoje įsigytą programą, įmonė „D“ daro tokius įrašus:D 110 Nematerialiojo turto savikaina (programinė įranga) 8 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 8 000įrašus:Registruodama apskaitoje biuro baldų komplekto perleidimą, įmonė „D“ daro tokiusD 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 8 000K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 8 00083. Neatlygintinai gauto (dovanoto) turto įsigijimo savikainą sudaro dovanojimosutartyje ar kitame dokumente nurodyta to turto vertė. Jei sutartyje neatlygintinai gauto38 VAS MR / 115

Audito ir apskaitos tarnybaturto vertė nenurodyta, nemokamai gauto turto įsigijimo savikaina laikoma išlaidų, kuriostiesiogiai susijusios su to turto įsigijimu ir paruošimu naudoti, suma. Jei neatlygintinaigaunant turtą nepatiriama jokių išlaidų, šio turto įsigijimo savikaina yra lygi nuliui.84. Balanso D dalyje rodomos dotacijos ir subsidijos, t. y. iš valstybės, savivaldybėsar įvairių užsienio valstybių ir savivaldybių (ar joms prilygintų) institucijų gauta, bet darnepanaudota, parama (toliau – dotacija).Balanso D dalies straipsnyje Dotacijos, subsidijos įrašoma iš valstybės ir savivaldybėsinstitucijų gautų dotacijų, subsidijų, kitų iš valstybės ir savivaldybės gautos paramos rūšių (toliau –dotacijų) nepanaudota suma.Dotacija – valstybės ar savivaldybės institucijos teikiama tikslinė parama įmonei, jei jianksčiau įvykdė arba ateityje įvykdys paramos teikėjos nustatytas sąlygas. Valstybės arsavivaldybės institucijų įmonėms teikiama dotacija šiame standarte yra suprantama ne tik Lietuvos,bet ir įvairių užsienio valstybių ir savivaldybių (ar joms prilygintų) institucijų teikiama tikslinėparama. Pavyzdžiui, užsienio valstybių tarptautinių organizacijų, kurios disponuoja valstybinėmislėšomis ir skiria jas įmonėms, suteikta parama.Subsidija – valstybės parama, skirta išlaikyti plataus vartojimo prekių ir paslaugų kainasarba šių prekių ir paslaugų teikimo mastą, pavyzdžiui, kai savivaldybė įmonei, kurios veiklakeleivių pervežimas, kompensuoja dėl nuolaidų taikymo negautas pajamas.85. Dotacija pripažįstama, registruojama apskaitoje ir parodoma balanse, jeigu jiyra faktiškai gauta.Dotacija (arba jos dalis) registruojama apskaitoje, kai ji faktiškai gauta. Gavus pinigusdaromi įrašai:D 271 Pinigai sąskaitose bankuoseK 35 Dotacijos ir subsidijosPavyzdysĮmonė „B“, kurios pagrindinė veikla darbo drabužių siuvimas, 20X1 m. gruodžio mėn.parengė naudoti naujas siuvimo mašinas, įsigytas už 235 000 Lt. Įmonė 20X2 m. kovo mėn. pateikė38 VAS MR / 116

Audito ir apskaitos tarnybasavivaldybei prašymą skirti dotaciją siuvimo mašinų įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Įmonė20X4 m. sausio 15 d. iš savivaldybės gavo 235 000 Lt dotaciją.Įmonės „B“ apskaitoje registruojama 20X4 m. sausio 15 d. gauta 235 000 Lt dotacija.86. Jei dotacija gaunama pinigais ilgalaikiam turtui įsigyti, ji pripažįstamapanaudota, kai pradedamas skaičiuoti įsigyto turto nusidėvėjimas. Pinigais gauta dotacijapripažįstama panaudota proporcingai turto nusidėvėjimo sumai, t. y. balanso straipsnioDotacijos, subsidijos suma mažinama tokia dotacijos dalimi, kokia apskaičiuojama už dotacijąįsigytos turto dalies nusidėvėjimo suma. Jei dotacija gauta ilgalaikiu turtu, pripažįstamapanaudota tokia jos dalis, kokia apskaičiuojama gauto ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma.Įmonės gali neatlygintinai gauti ilgalaikį materialųjį turtą arba tikslinę pagalbą ilgalaikiamturtui įsigyti. Suteikdamas dotaciją turtu ar pinigais turtui įsigyti, dotacijos teikėjas gali nustatyti josteikimo sąlygas, kurių dotacijos gavėjas privalo laikytis.Jei gaunama pinigų ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, jį nupirkus panaudota dotacijaapskaitoje dar neregistruojama. Su turtu susijusių dotacijų suma mažinama įsigyto ilgalaikio turtoapskaičiuoto nusidėvėjimo suma ir pripažįstama panaudota tais laikotarpiais ir tokiomis dalimis,kurios atitinka gauto turto nusidėvėjimo normas. Jeigu likusi nepanaudota dotacijos suma lygiilgalaikio materialiojo turto likvidacinei vertei ir ji įmonei yra nereikšminga, tokia suma gali būtinurašoma.Dotacijos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti panaudota dalis apskaitoje registruojama:D 35 Dotacijos ir subsidijosK 611 Ilgalaikio turto amortizacijos, nusidėvėjimo sąnaudosarba K 2012 Nebaigtos gamybos savikainaSudarant finansines ataskaitas, ilgalaikiam turtui įsigyti skirtos dotacijos panaudota dalimimažinama pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnio, kuriame parodomos turto nusidėvėjimo sąnaudos,suma. Nepanaudota dotacijos dalis parodoma balanso D dalyje Dotacijos, subsidijos.Pavyzdžio tęsinys (pradžia – standarto 85 punkto aiškinime)Įmonė nustatė siuvimo mašinų naudingo tarnavimo laiką 5 metus ir 23 500 Lt likvidacinęvertę. Kiekvienais finansiniais metais bus pripažįstama 42 300 Lt ((235 000 Lt – 23 500 Lt) : 5m.)nusidėvėjimo sąnaudų.38 VAS MR / 117

Audito ir apskaitos tarnybaNusidėvėjimas apskaitoje registruojamas:D 2012 Nebaigtos gamybos savikaina 42 300K 1223 Mašinų ir įrenginių savikainos nusidėvėjimas (–) 42 300Kai įmonė 20X4 m. sausio 15 d. iš savivaldybės gavo 235 000 Lt dotaciją, buvo sukaupta84 600 Lt nusidėvėjimo suma, todėl tokia dotacijos dalis iš karto pripažįstama panaudota irapskaitoje registruojama:D 35 Dotacijos ir subsidijos 84 600K 2012 Nebaigtos gamybos savikaina 84 600Vėliau dotacijos panaudojimas apskaitoje registruojamas tada, kai apskaičiuojamas irapskaitoje užregistruojamas siuvimo mašinų įsigijimo savikainos nusidėvėjimas. Kiekvienaisfinansiniais metais bus pripažįstama 42 300 Lt nusidėvėjimo sąnaudų ir 42 300 Lt panaudotadotacijos dalis. Apskaitoje registruojamas nusidėvėjimas:D 2012 Nebaigtos gamybos savikaina 42 300K 1223 Mašinų ir įrenginių savikainos nusidėvėjimas (-) 42 300Apskaitoje registruojama panaudota dotacijos dalis:D 35 Dotacijos ir subsidijos 42 300K 2012 Nebaigtos gamybos savikaina 42 300Sudarant 20X4 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, balanso D dalyje Dotacijos,subsidijos bus parodyta 108 100 Lt (235 000 Lt – 84 600 Lt – 42 300 Lt) nepanaudotas dotacijoslikutis metų pabaigoje.Kai ataskaitos sudaromos už trumpesnį laikotarpį kaip finansiniai metai, apskaičiuojamasir apskaitoje užregistruojamas siuvimo mašinų įsigijimo savikainos nusidėvėjimas ir dotacijospanaudojimas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, balanse parodomas nepanaudotas dotacijoslikutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.PavyzdysĮmonė „A“ 20X1 m. gruodžio mėn. iš savivaldybės gavo 72 000 Lt dotaciją gamybosįrengimams įsigyti, tačiau įrengimus įsigijo už 65 000 Lt, t. y. už mažesnę sumą, ir už jųsumontavimą sumokėjo 1 000 Lt.Registruojant dotaciją ir įsigytus gamybos įrengimus, 20X1 m. gruodžio mėn. apskaitojedaromi tokie įrašai:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 72 000K 35 Dotacijos ir subsidijos 72 00038 VAS MR / 118

Audito ir apskaitos tarnybairD 1220 Mašinų ir įrenginių savikaina (65 000 Lt + 1 000 Lt) 66 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 66 000Grąžinant likusią dotacijos dalį teikėjui, t. y. savivaldybei, apskaitoje daromi tokie įrašai:D 35 Dotacijos ir subsidijos 6 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose arbaK 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (jei grąžinama ne iš karto) 6 000Sudarant 20X1 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, balanso A dalies II straipsnyjeMaterialusis turtas parodoma 66 000 Lt įsigytų įrengimų likutinė vertė, D dalyje Dotacijos,subsidijos – 66 000 Lt (72 000 Lt – 6 000 Lt) nepanaudotas dotacijos likutis metų pabaigoje. Jei20X1 m. gruodžio 31 d. dotacijos likutis dar negrąžintas, tai balanso E dalies I straipsnyjeTrumpalaikiai įsipareigojimai parodoma 6 000 Lt skola dotaciją suteikusiai savivaldybei.Jei sprendime dėl dotacijos suteikimo nenumatyta, kad dotacijos gavėjas privalo grąžintinepanaudotą dotacijos dalį, nepanaudota dotacijos dalis pripažįstama ataskaitinio laikotarpiopajamomis, apskaitoje daromi tokie įrašai:D 35 Dotacijos ir subsidijos 6 000K 522 Kitos netipinės veiklos pajamos 6 000Sudarant 20X1 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, pelno (nuostolių) ataskaitosVI straipsnyje Kita veikla parodoma 6 000 Lt pajamų.87. Jeigu dotacija skirta negautoms pajamoms arba patirtoms sąnaudomskompensuoti, tai panaudota dotacijos dalimi didinama pelno (nuostolių) ataskaitos negautųpajamų straipsnio suma arba mažinama kompensuojamų sąnaudų straipsnių suma. Šiųdotacijų panaudojimas parodomas tų laikotarpių ataskaitose, kada patiriamos susijusiossąnaudos ar negaunama pajamų, kurioms kompensuoti dotacija ar jos dalis buvo skirta. Jeipatirtų arba būsimų laikotarpių sąnaudų ar negautų pajamų negalima susieti su dotacijaarba jei ji gauta nekeliant jokių sąlygų, dotacija pripažįstama panaudota tą laikotarpį, kadabuvo gauta.Su pajamomis susijusioms dotacijoms gali būti priskiriama tikslinė parama, skiriamaprekių gamybai ar paslaugų teikimui finansuoti, parduodamų prekių arba teikiamų paslaugų kainaisumažinti, mokslo, meno, sveikatos apsaugos, gydymo ir įvairioms kitoms programoms remti,įmonių skoloms sumokėti, veiklos nuostoliams kompensuoti ir panašiems tikslams, išskyrus su38 VAS MR / 119

Audito ir apskaitos tarnybailgalaikiu turtu susijusias dotacijas. Dotacijos gali būti skiriamos taikyti naujas technologijas, gerintiprodukcijos kokybę, skatinti gamybą, gerinti gamybos, darbo ir veiklos sąlygas, išlaikyti ir stiprintimažų sąnaudų ūkininkavimo sistemas, sumažinti gamybos sąnaudas, išsaugoti ir pagerinti natūraliąaplinką ir pan.Apskaitoje ir finansinėse ataskaitose pripažįstama panaudota tokia dotacijos, skirtosnegautoms pajamoms kompensuoti, dalis, kiek per tam tikrą laikotarpį apskaičiuojama negautųpajamų, ir tokia pat dalimi didinama to laikotarpio pajamų suma.Panaudota dotacijos dalis apskaitoje registruojama:D 35 Dotacijos ir subsidijosK 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamosSudarant finansines ataskaitas, dotacijų, skirtų negautoms pajamoms kompensuoti,panaudota dalis parodoma pelno (nuostolių) ataskaitos I straipsnyje Pardavimo pajamos, onepanaudota dalis – balanso D dalyje Dotacijos, subsidijos.PavyzdysĮmonė „C“ teikia konsultavimo ir mokymo paslaugas įvairiomis verslo organizavimo irplėtojimo temomis: įmonės steigimo, verslo planų rengimo, rinkodaros ir kt. Įmonė 20X1 m.lapkričio mėn. pasirašė su savivaldybe sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo 20X1 ir 20X2 m. rengtimokymo kursus pradedantiesiems verslininkams. Dėl nemokamų kursų rengimo negautos įmonėspajamos kompensuojamos iš savivaldybės įsteigto smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo,kurio pagrindiniai tikslai yra finansuoti verslininkų mokymą ir renginius, lėšų. Įmonė 20X1 m.gruodžio mėn. gavo 300 000 Lt dotaciją negautoms pajamoms dėl pradedantiesiems verslininkamssurengtų nemokamų kursų atlyginti.Registruojant gautą dotaciją, apskaitoje daromi tokie įrašai:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 300 000K 35 Dotacijos ir subsidijos 300 000Įmonė „C“ 20X1 m. gruodžio mėn. norintiems pradėti ir plėtoti verslą asmenims surengėketuris seminarus. Mokymo kursuose, kurių kaina vienam asmeniui 1 200 Lt, dalyvavo80 veikiančių įmonių darbuotojų, kurie už mokymą sumokėjo patys, ir 120 pradedančių verslininkų,kuriems mokymo kursai buvo nemokami. Apskaičiuota 240 000 Lt (1 200 Lt x 80 + 1 200 Lt x 120)paslaugų vertė.Pripažįstamos suteiktų mokymo paslaugų pajamos, taip pat suteiktų paslaugų pajamomspriskiriama dotacijos dalis negautoms pajamoms kompensuoti:38 VAS MR / 120

Audito ir apskaitos tarnybaD 272 Pinigai kasoje (už mokymą gauta pinigų suma) 96 000D 35 Dotacijos ir subsidijos 144 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos (visa paslaugos vertė) 240 000Įmonės „C“ 20X1 metais nemokamų mokymo kursų rengimo negautoms pajamomsatlyginti nepanaudotas 156 000 Lt (300 000 Lt – 144 000 Lt) dotacijos likutis parodomas 20X1m.gruodžio 31 d. balanso D dalyje Dotacijos, subsidijos.Įmonė „C“ 20X2 m. sausio mėn. norintiems pradėti ir plėtoti verslą asmenims surengėpenkis seminarus. Juose dalyvavo 120 veikiančių įmonių darbuotojų, kurie už mokymą sumokėjopatys, ir 130 pradedančiųjų verslininkų, kuriems mokymo kursai buvo nemokami. Apskaičiuota300 000 Lt (1 200 Lt x 120 + 1 200 Lt x 130) paslaugų vertė.Pripažįstamos suteiktų mokymo paslaugų pajamos, taip pat suteiktų paslaugų pajamomspriskiriama dotacijos dalis negautoms pajamoms kompensuoti:D 272 Pinigai kasoje (gauta už mokymą pinigų suma) 144 000D 35 Dotacijos ir subsidijos 156 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos (visa paslaugos vertė) 300 000Jeigu įmonė dotaciją negautoms pajamoms kompensuoti gauna kitą ataskaitinį laikotarpį,visa gauta dotacija nedelsiant pripažįstama panaudota.Pavyzdžio tęsinysJeigu įmonė „C“ 300 000 Lt dotaciją, skirtą per 20X1 ir 20X2 metus negautoms pajamomskompensuoti, gauna kitais finansiniais metais, pavyzdžiui, 20X3 m. kovo 1 d., ji apskaitojeregistruoja gautą dotaciją ir nedelsiant pripažįsta ją panaudota:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 300 000K 35 Dotacijos ir subsidijos 300 000irD 35 Dotacijos ir subsidijos 300 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos (visa paslaugos vertė) 300 000Kadangi buvo panaudota visa dotacija, tai ją gavus, apskaitoje gali būti registruojama irvienu įrašu:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 300 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos (visa paslaugos vertė) 300 00038 VAS MR / 121

Audito ir apskaitos tarnybaApskaitoje ir finansinėse ataskaitose pripažįstama panaudota dotacijos, skirtos patirtomssąnaudoms kompensuoti, tokia dalis, kiek patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti ji skirta, ir tokiapat dalimi mažinama to laikotarpio kompensuojamų sąnaudų suma.Panaudota dotacijos dalis apskaitoje registruojama:D 35 Dotacijos ir subsidijosK 61X Veiklos sąnaudos (pagal sąnaudų pobūdį)Sudarant finansines ataskaitas, dotacijų, skirtų patirtoms sąnaudoms kompensuoti,panaudota dalimi mažinama pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnio, kuriame parodomoskompensuojamos sąnaudos, suma. Nepanaudota dotacijos dalis parodoma balanso D dalyjeDotacijos, subsidijos.PavyzdysĮmonė „A“ pateikė prašymą savivaldybei remti renginį. Savivaldybė pažadėjo, kadpadengs 20X1 m. vasario mėn. įvykusio renginio išlaidas, kurios sudarė 3 000 Lt. Savivaldybėsuteikė įmonei paramą ir pervedė pinigus 20X1 m. kovo mėn.Įmonės apskaitoje 20X1 m. vasario mėn. registruojamos patirtos renginio organizavimoišlaidos:D 61X Veiklos sąnaudos (pagal sąnaudų pobūdį) 3 000K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (jei paslaugos gautos į skolą)arba K 271 Pinigai sąskaitose bankuose (jei sumokėta iš karto) 3 000Iš savivaldybės gavus pinigus 20X1 m. kovo mėn., įmonės apskaitoje registruojama gautadotacija ir jos panaudojimas:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 3 000K 35 Dotacijos ir subsidijos 3 000irD 35 Dotacijos ir subsidijos 3 000K 61X Veiklos sąnaudos (pagal sąnaudų pobūdį) 3 000Kadangi iš karto buvo panaudota visa dotacija, tai ją gavus, apskaitoje gali būtiregistruojama ir vienu įrašu:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 3 000K 61X Veiklos sąnaudos (pagal sąnaudų pobūdį) 3 000Panaudota 3 000 Lt dotacija sumažino įmonės „A“ veiklos sąnaudas, todėl sudarantfinansines ataskaitas pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos bus parodyta38 VAS MR / 122

Audito ir apskaitos tarnyba3000 Lt mažesnė suma. Kadangi per ataskaitinį laikotarpį buvo panaudota visa gautos dotacijossuma, balanso D dalyje Dotacijos, subsidijos likučio nebus.88. Jei kiti asmenys įmonei neatlygintinai perleidžia turtą, gavusi tokį turtą iratsižvelgusi į jo perleidimo sąlygas ir dovanojimo sutartyje ar kitame dokumente nurodytą toturto vertę, įmonė apskaitoje registruoja kitos veiklos pajamas arba įsipareigojimus, bet nedotaciją.Jei įmonė gavo turtą neatlygintinai, tokio turto įsigijimo savikaina yra dovanojimosutartyje ar kitame to turo perleidimo dokumente nurodyta suma. Neatlygintinai gautą turtąužregistravus apskaitoje, tolesnė jo apskaita yra ta pati, kaip ir už atlygį įsigyto turto.Jei įmonė gauna patvirtinimą ar turi kitų įrodymų, kad už gautą turtą nereikės sumokėti arkitaip atlyginti jo vertės, tai apskaitoje registruoja to ataskaitinio laikotarpio, kai turtas buvo gautas,kitos veiklos pajamas sutartyje ar kitame to turo perleidimo dokumente nurodyta suma.Neatlygintinai gauto turto pajamos parodomos pelno (nuostolių) ataskaitos VI straipsnyje Kitaveikla.PavyzdysĮmonė „A“ iš įmonės „B“ neatlygintinai gavo naudotus gamybos įrengimus. Dovanojimosutartyje nurodyta 10 000 Lt įrengimų vertė. Gavus įrengimus, įmonės „A“ apskaitoje daromi tokieįrašai:D 1220 Mašinų ir įrenginių savikaina 10 000K 522 Kitos netipinės veiklos pajamos 10 000Įmonė „A“ pelno (nuostolių) ataskaitos VI straipsnyje Kita veikla parodo 10 000 Ltneatlygintinai gauto turto vertę.PavyzdysĮmonė „A“ su ryšių operatoriumi „B“ 20X2 m. gruodžio 10 d. sudarė dvejų metų sutartį,pagal kurią 5 įmonės „A“ darbuotojai gauna telefono aparatus po 1 Lt, o už kiekvienam darbuotojuisuteiktas ryšio paslaugas ji įsipareigoja kas mėnesį operatoriui mokėti 40 Lt abonentinį mokestį ir24 mėnesius papildomą mėnesinį 20 Lt telefono įsigijimo mokestį. Paslaugos teikimo sutartyje taippat numatyta sutarties nutraukimo bauda, kuri lygi dar nesumokėtai telefonų išpirkimo sumai. Pagal38 VAS MR / 123

Audito ir apskaitos tarnybasutarties sąlygas galima teigti, kad įmonė „A“ telefono aparatus gavo išsimokėtai, įsipareigodamatelefonų įsigijimo kainą sumokėti per dvejus metus.Apskaičiavusi mobiliųjų telefonų ir su jais susijusių įsipareigojimų išlaidas, įmonė „A“apskaitoje registruoja 2 885 Lt (5 x 1 + 5 x 24 x 20) telefonų įsigijimo savikainą:D 1240 Kitos įrangos savikaina 2 885K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 2 880K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 5Įmonė „A“ nustatė, kad minėtų telefonų naudingo tarnavimo laikas 3 metai, likvidacinėvertė 1 Lt. Darbuotojai telefonus pradėjo naudoti gruodžio mėn., todėl nusidėvėjimas pradedamasskaičiuoti 20X3 m. sausio mėn.Įmonė „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. balanso A dalies II straipsnyje Materialusis turtasparodė 2 765 Lt telefonų likutinę vertę, o E dalies II straipsnyje Trumpalaikiai įsipareigojimai2 880 Lt.Jei kiti asmenys įmonei neatlygintinai perleidžia turtą, o dovanojimo sutartyje ar kitameturto perdavimo dokumente turto vertė nenurodyta, įmonė apskaitoje tokį turtą registruoja joįsigijimo savikaina, t. y. nuline verte. Informaciją apie tokį turtą kontrolės tikslais įmonė galėtųkaupti nebalansinėse sąskaitose. Jei neatlygintinai gautas turtas, kurio įsigijimo savikaina nulinė,yra reikšminga parama įmonei ir turi įtakos įmonės veiklos rezultatams, aiškinamajame raštepateikiama informacija apie paramos pobūdį.Jei nemokamai gautas turtas parduodamas, apskaitoje registruojamos ir finansinėseataskaitose parodomos netipinės veiklos pajamos. Su nemokamai gauto turto naudojimu susijusiosišlaidos pripažįstamos to laikotarpio, kada patiriamos, sąnaudomis.PavyzdysĮmonė „C“ su ryšių operatoriumi „B“ sudarė dvejų metų sutartį, pagal kurią darbuotojasgauna telefono aparatą už 1 Lt, o įmonė įsipareigoja už suteiktas ryšio paslaugas kas mėnesį mokėtioperatoriui 90 Lt abonentinį mokestį.Kadangi 1 Lt įmonei nėra reikšminga suma ir ji mažesnė už įmonės patvirtintą minimaliąilgalaikio materialiojo turto vertę, apskaitoje šis mobilusis aparatas iš karto pripažįstamasataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Kas mėnesį patiriamos išlaidos įmonės apskaitoje taip pat buspripažįstamos sąnaudomis.38 VAS MR / 124

Audito ir apskaitos tarnyba89. Balanso E dalyje pateikiama informacija apie įmonės sutartiniusįsipareigojimus sumokėti pinigus ar atsiskaityti kitu turtu.90. Ilgalaikių įsipareigojimų straipsnyje rodomi įsipareigojimai, kuriuos įmonėturės įvykdyti vėliau kaip per vienus metus nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.Ilgalaikiai įsipareigojimai yra įmonės skolos ir įsipareigojimai prekybos partneriams, kreditoįstaigoms, valstybės institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Ilgalaikiamsįsipareigojimams taip pat priskiriamos trumpalaikės paskolos, jei jų grąžinimo terminaspratęstas arba yra sudaryta pakartotinio finansavimo sutartis ilgesniam kaip vienų metųlaikotarpiui.Įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius pagal jų vykdymo laiką. Ilgalaikiaislaikomi įsipareigojimai, kuriuos įmonė turės įvykdyti vėliau nei per 12 mėnesių nuo paskutinėsataskaitinio laikotarpio dienos. Jie parodomi balanso E dalies I straipsnyje Ilgalaikiaiįsipareigojimai.Pagal skolų pobūdį ilgalaikiai įsipareigojimai skirstomi į finansines skolas už gautaspaskolas, ilgalaikę nuomą (lizingą), skolas tiekėjams už gautas prekes, kitą turtą, paslaugas, darbusir kitus ilgalaikius įsipareigojimus. Kitiems ilgalaikiams įsipareigojimams priskiriama iš kitųasmenų avansu gautos sumos už prekes ar paslaugas, kurios bus parduotos ar suteiktos vėliau kaipper 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, gauti piniginiai užstatai ir pan.Sudarant metines finansines ataskaitas, per vienus metus nuo paskutinės ataskaitiniolaikotarpio dienos mokėtina skolų dalis iš ilgalaikių įsipareigojimų perkeliama į trumpalaikius irparodoma balanso E dalies II straipsnyje Trumpalaikiai įsipareigojimai.PavyzdysĮmonė „B“ 20X2 m. gavo 240 000 Lt lengvatinę paskolą verslui pradėti. Paskolą įmonėturi grąžinti per 24 mėnesius, po 10 000 Lt kiekvieną mėnesį. 20X2 metais įmonė „A“ grąžino50 000 Lt. 20X2 m. gruodžio 31 d. liko negrąžinta 190 000 Lt (240 000 Lt – 50 000 Lt) paskolosdalis, kuri pagal sutartį turi būti grąžinta per 19 mėnesių, t. y. 120 000 Lt reikia grąžinti20X3 metais ir 70 000 Lt – 20X4 metais.Sudarydama 20X2 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, įmonė „A“ 190 000 Ltįsipareigojimų pagal minėtą paskolos sutartį parodo atitinkamuose balanso E dalies straipsniuose.38 VAS MR / 125

Audito ir apskaitos tarnybaĮmonės „A“ 20X2 metų balanso ištraukaNuosavas kapitalas ir įsipareigojimaiPastabosNr.FinansiniaimetaiE. Įsipareigojimai 190 000I. Ilgalaikiai įsipareigojimai 70 000 0II. Trumpalaikiai įsipareigojimai 120 000 0Praėjęfinansiniaimetai20X3 metais įmonė „A“ grąžino 120 000 Lt. 20X3 m. gruodžio 31 d. liko negrąžinta70 000 Lt, kuriuos turės grąžinti 20X4 metais.Sudarydama 20X3 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, įmonė „A“ 70 000 Ltįsipareigojimų pagal minėtą paskolos sutartį parodo balanso E dalies II straipsnyje Trumpalaikiaiįsipareigojimai.Įmonės „A“ 20X2 metų balanso ištraukaNuosavas kapitalas ir įsipareigojimaiPastabosNr.FinansiniaimetaiPraėjęfinansiniaimetaiE. Įsipareigojimai 70 000 190 000I. Ilgalaikiai įsipareigojimai 70 000II. Trumpalaikiai įsipareigojimai 70 000 120 000Jei pagal ilgalaikę paskolos sutartį įmonė privalo laikytis tam tikrų nustatytų nurodymų(pavyzdžiui, minimalios apyvartos per banko sąskaitas, paskolos panaudojimo paskirties ir t. t.),kurių nevykdant kreditorius turi teisę pareikalauti skolą grąžinti anksčiau nustatyto termino, ir jitokių įsipareigojimų nevykdo, tai visa finansinė skola turėtų būti parodyta kaip trumpalaikė balansostraipsnyje Trumpalaikiai įsipareigojimai. Tokia finansinė skola gali būti parodyta kaip ilgalaikė tiktada, jeigu prieš finansinių ataskaitų patvirtinimą įmonė gavo kreditoriaus sutikimą nereikalautigrąžinti skolą anksčiau nustatyto termino ir nėra tikėtina, kad per artimiausius 12 mėnesių įmonėvėl pažeis šios sutarties reikalavimus.Jei prieš patvirtinant finansines ataskaitas pakeičiamos paskolos, kuri turi būti grąžinta per12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, sutarties sąlygos ir skolos grąžinimoterminas pratęsiamas arba vietoj šios sutarties sudaroma nauja sutartis, kurioje nustatytas skolosgrąžinimo terminas yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, tai tokia finansinė skola finansinėse ataskaitose38 VAS MR / 126

Audito ir apskaitos tarnybaparodoma kaip ilgalaikė.91. Trumpalaikių įsipareigojimų straipsnyje rodomi trumpalaikiai įsipareigojimai,kurie turi būti įvykdyti per vienus metus nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.Trumpalaikiai įsipareigojimai yra įmonės skolos ir įsipareigojimai prekybos partneriams,kredito įstaigoms, valstybės institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.Trumpalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriama ilgalaikių skolų ir įsipareigojimųdalis, kuri turės būti sumokėta ar įvykdyta per vienus metus.Pagal skolų pobūdį trumpalaikiai įsipareigojimai skirstomi į trumpalaikes finansines skolasuž gautas paskolas, skolas tiekėjams, gautus avansus, mokėtiną darbo užmokestį, mokėtinusmokesčius į valstybės biudžetą ir įmokas valstybiniam socialiniam draudimui, įmonės savininkamsmokėtinas sumas ir kitas mokėtinas sumas.Skolos tiekėjams apskaitoje registruojamos kai tiekėjas, pateikęs įmonei prekes, kitą turtąar suteikęs paslaugas, atlikęs darbus, atideda mokėjimą vėlesniam laikotarpiui, pavyzdžiui,30 dienų.Skolų darbuotojams atsiranda, kai už ataskaitinį mėnesį apskaičiuoti atlyginimaidarbuotojams yra išmokami kitą mėnesį. Apskaitoje užregistruojamas pagal darbo sutartįapskaičiuotas ataskaitinio laikotarpio atlyginimas, iš jo teisės aktų nustatyta tvarka atskaitomasgyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, padaromos kitos išskaitos.Balanse parodoma ataskaitinį laikotarpį apskaitoje užregistruoto, bet paskutinę ataskaitiniolaikotarpio dieną darbuotojams dar nesumokėto darbo užmokesčio suma.Skolų valstybinio socialinio draudimo fondui atsiranda dėl to, kad valstybinio socialiniodraudimo įmokos už ataskaitinį mėnesį į socialinio draudimo biudžetą pervedamos valstybėsnustatytais terminais. Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos teisėsaktų nustatyta tvarka nuo ataskaitinio laikotarpio darbo užmokesčio ir apskaitoje registruojamos tąpatį ataskaitinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotos. Balanse parodoma ataskaitinį laikotarpį apskaitojeužregistruotų, bet paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną dar nesumokėtų valstybinio socialiniodraudimo įmokų suma.Skolos biudžetui susidaro dėl to, kad mokesčiai apskaičiuojami už ataskaitinį laikotarpį irsumokami valstybės nustatytais terminais. Gyventojų pajamų mokesčio, garantinio fondo įmokos,pridėtinės vertės mokesčio, žemės, nekilnojamojo turto, pelno mokesčio ir kitų mokėtinų mokesčiųsumos apskaitoje registruojamos tą patį ataskaitinį laikotarpį, už kurį apskaičiuojamos. Balanseparodoma apskaitoje užregistruotų, bet paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną dar nesumokėtų38 VAS MR / 127

Audito ir apskaitos tarnybamokesčių suma.Gauti išankstiniai mokėjimai apskaitoje užregistruojami, kai įmonė prieš pateikdamaprekes, atlikdama paslaugas ar darbus gauna iš savo klientų ar pirkėjų avansinius arba išankstiniusmokėjimus. Iš anksto sumokėtos sumos negali būti pripažįstamos pajamomis, nes paslauga darneatlikta, tačiau gauti pinigai registruojami įmonės apskaitoje kaip įsipareigojimas. Balanseparodoma apskaitoje užregistruotų, bet paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną dar neįvykdytųįsipareigojimų gautų avansų suma.92. Įsipareigojimai apskaitoje registruojami, kai įmonė įsipareigoja sumokėtipinigus ar atsiskaityti kitu turtu. Planuojami sandoriai, suteiktos garantijos, kurių darnereikia vykdyti, įmonės įsipareigojimais nepripažįstami.Įsipareigojimai gali būti esamieji ir būsimieji. Įmonės vadovybės sprendimai pirkti turtąateityje yra būsimieji įsipareigojimai, kurie balanse nerodomi. Įmonė savo apskaitoje registruojaesamuosius įsipareigojimus, kuriuos privalo vykdyti. Esamieji įsipareigojimai gali būti vykdomisumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas, pakeičiant kitais įsipareigojimais,įsipareigojimų suma didinant nuosavą kapitalą. Kai kuriais atvejais įsipareigojimai gali pasibaigti,nors nėra įvykdyti, pavyzdžiui, jų neįmanoma įvykdyti, šalys susitaria, skolininkas yralikviduojamas.PavyzdysĮmonė „A“ su įmone „B“ 20X6 m. sausio 2 d. pasirašė sutartį, kurioje susitariama, kad20X6 m. vasario 15 d. įmonė „B“ parduos, o įmonė „A“ nupirks 10 000 įmonės „C“ akcijų už100 000 Lt.Kol sutartis nepradedama vykdyti, jokių ūkinių operacijų pagal šią sutartį nei įmonės „A“,nei įmonės „B“ apskaitoje neregistruojama. Įmonės „A“ apskaitoje finansinis įsipareigojimas būtųregistruojamas tik tuo atveju, jei įmonė gautų finansinį turtą, t. y. įmonės „C“ akcijas, už kuriasvėliau turės atsiskaityti.PavyzdysĮmonės „A“ direktoriaus pavaduotojas 20X6 m. rugsėjo 29 d. išvyko į komandiruotę,tačiau avansas jam nebuvo išmokėtas. Grįžęs iš komandiruotės 20X6 m. spalio 3 d. direktoriauspavaduotojas pateikė 250 Lt viešbučio sąskaitą ir 100 Lt sąskaitą už bilietus į verslo mugę.38 VAS MR / 128

Audito ir apskaitos tarnybaĮmonės „A“ apskaitoje įsipareigojimas atlyginti darbuotojui komandiruotės išlaidasužregistruojamas, kai vadovas patvirtina komandiruotės ataskaitą ir dokumentus 20X6 m. spalio3 d.Įmonės reikmėms įgijus ilgalaikį nematerialųjį ar materialųjį turtą į skolą, išskyrus pagalfinansinės nuomos (lizingo) sutartį, apskaitoje registruojama gautas turtas ir įsipareigojimai:D 110 Nematerialiojo turto savikainaD 12X0 Ilgalaikio materialiojo turto savikaina (pagal turto rūšis)D 243 Gautinas pridėtinės vertės mokestis (jei įmonė PVM mokėtoja)K 403 Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai arbaK 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimaiNupirkus į skolą prekes perpardavimui, gamybos atsargas, apskaitoje registruojama gautasturtas ir įsipareigojimai:D 201X Atsargos (pagal atsargų rūšis) arbaD 601 Pirkimų sumaD 243 Gautinas pridėtinės vertės mokestis (jei įmonė PVM mokėtoja)K 402 Ilgalaikės skolos tiekėjams arbaK 442 Skolos tiekėjamsJei įmonei suteiktos paslaugos, atlikti darbai, už kuriuos ji sumokės vėliau, apskaitojeregistruojama patiriamos sąnaudos ir įsipareigojimai:D 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikainaD 61X Veiklos sąnaudos (pagal išlaidų pobūdį)D 243 Gautinas pridėtinės vertės mokestis (jei įmonė PVM mokėtoja)K 403 Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai arbaK 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimaiKai įmonė gauna išankstinį mokėjimą ir įsipareigoja parduoti prekių, suteikti paslaugų aratlikti darbų, ji apskaitoje registruoja gautų pinigų sumą ir įsipareigojimą pirkėjui:D 272 Pinigai kasoje arba K 271 Pinigai sąskaitose bankuoseK 443 Gauti išankstiniai mokėjimai arbaK 403 Kiti ilgalaikiai įsipareigojimaiApskaičiavus atlyginimus darbuotojams ir valstybinio socialinio draudimo įmokas pagaldarbo sutartis, apskaitoje registruojama ataskaitinio laikotarpio sąnaudos ir įsipareigojimaidarbuotojams:D 2012 Nebaigtos gamybos savikaina (gamybos išlaidos)38 VAS MR / 129

Audito ir apskaitos tarnybaD 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina (tiesioginės išlaidos)D 61X Veiklos sąnaudosK 444 Mokėtinas darbo užmokestisK 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos (draudėjo)Įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos mokėtinų į biudžetą mokesčių, valstybiniosocialinio draudimo įmokų mokėtinos sumos apskaitoje registruojamos priklausomai nuo jųpobūdžio.Pagal darbo sutartis iš darbo užmokesčio išskaitytos mokėtinos sumos apskaitojeregistruojamos mažinant įsipareigojimus darbuotojams:D 444 Mokėtinas darbo užmokestisK 4461 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestisK 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos (apdraustojo)Pagal paslaugų sutartis su gyventojais iš mokėtino jiems atlygio išskaitytos gyventojųpajamų mokesčio sumos registruojamos mažinant įsipareigojimus jiems:D 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimaiK 4461 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestisPelno mokesčio įsipareigojimas apskaitoje registruojamas apskaičiavus ataskaitiniolaikotarpio pelno mokesčio sąnaudas:D 65 Pelno mokestisK 4464 Pelno mokesčio įsipareigojimaiJei įmonė yra PVM mokėtoja, apskaitoje ji registruoja mokėtiną pridėtinės vertės mokestį,kai parduoda prekes, suteikia paslaugas ar atlieka darbus:D 241 Pirkėjų skolos (jei parduota į skolą)D 443 Gauti išankstiniai mokėjimai (jei buvo gautas avansas)K 271 Pinigai sąskaitose bankuose ar 272 Pinigai kasoje (jei sumokėta iš karto)K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamosK 4465 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestisApskaičiavus valstybinio socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokas užataskaitinį laikotarpį nuo savininkams asmeniniams poreikiams išmokėtų lėšų, apskaitojeregistruojama įmonės veiklos sąnaudos ir mokėtini mokesčiai:D 616 Veiklos mokesčių sąnaudosK 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokosK 4463 Mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokos38 VAS MR / 130

Audito ir apskaitos tarnybaUž ataskaitinį laikotarpį apskaičiavus garantinio fondo įmokas, nekilnojamojo turto,žemės, akcizų mokesčius, apskaitoje registruojamos įmonės veiklos sąnaudos ir mokėtinimokesčiai:D 616 Veiklos mokesčių sąnaudosK 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokosK 4463 Mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokosK 4466 Kiti į biudžetą mokėtini mokesčiaiGavus paskolą, įmonės apskaitoje registruojama paskolos vertė ir įsipareigojimas paskolosteikėjui:D 271 Pinigai sąskaitose bankuoseK 401 Ilgalaikės finansinės skolosK 440 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis arbaK 441 Trumpalaikės finansinės skolosJeigu pagal paskolos sutartį apskaičiuotų palūkanų suma reikšminga, įsipareigojimo vertėdidinama sukaupta, t. y. už ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota, šio įsipareigojimo palūkanų suma.Daromi įrašai:D 630 Palūkanų sąnaudosK 441 Trumpalaikės finansinės skolos arbaK 440 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalisJeigu su paskola susijusių mokėtinų palūkanų suma nereikšminga, įsipareigojimassumokėti palūkanas registruojamas atskirai:D 630 Palūkanų sąnaudosK 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimaitvarka.Įsipareigojimai savininkams apskaitoje registruojami standarto V ir VI skyriuose nustatyta93. Pirmą kartą pripažindama įsipareigojimą, įmonė turi jį įvertinti savikaina.Jeigu su įsipareigojimu susijusių mokėtinų palūkanų suma reikšminga, įsipareigojimo vertėdidinama sukaupta šio įsipareigojimo palūkanų suma. Jo vertė mažinama sumokėtomispagrindinės sumos ir palūkanų dalimis. Balanse parodoma įsipareigojimo vertė, atėmussumokėtą pagrindinės sumos ir palūkanų dalį ir pridėjus sukauptas mokėtinas šioįsipareigojimo palūkanas. Palūkanos ir su sandorių sudarymu susijusios išlaidospripažįstamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis tą laikotarpį, kai jos susidaro.38 VAS MR / 131

Audito ir apskaitos tarnybaPavyzdysPVM mokėtoja įmonė „A“ 20X6 m. birželio 1 d. iš įmonės „B“ už 36 300 Lt pirkoprekių, už kurias pagal sutartį pinigus turi pervesti per mėnesį nuo prekių gavimo dienos. Pirkimodokumente nurodyta 30 000 Lt prekių kaina be PVM, 6 300 Lt 21% PVM ir visa mokėtina36 300 Lt suma. Įmonė „A“ už prekes sumokėjo 20X6 m. liepos 1 d.Įmonė „A“, įgijusi teisę disponuoti prekėmis, apskaitoje registruoja įsipareigojimą, kuriosavikaina yra lygi įsigytų prekių vertei:D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 30 000D 243 Gautinas pridėtinės vertės mokestis 6 300K 442 Skolos tiekėjams 36 300Jei įmonė „A“ sudaro 20X6 m. pusmečio finansines ataskaitas, ji balanso E daliesII straipsnyje Trumpalaikiai įsipareigojimai parodo 36 300 Lt įsipareigojimų įmonei „B“ sumą.PavyzdysĮmonė „D“ pagal ilgalaikės paskolos sutartį su banku 20X6 m. vasario 2 d. į savo sąskaitąbanke gavo 50 000 Lt. Paskolos sutarties sudarymo išlaidos (1 500 Lt) buvo sumokėtos bankui priešgaunant paskolą. Sutartyje numatytos 5% metinės palūkanos ir 12 mėnesių paskolos grąžinimoterminas.Paskolos sutarties sudarymo išlaidos pripažįstamos 20X6 m. vasario mėn. įmonėsfinansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis. Apskaitoje daromi tokie įrašai:D 633 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 1 500K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 1 500Gavus pinigus pagal paskolos sutartį, 20X6 m. vasario 2 d. įmonės „D“ apskaitojeregistruojamas ilgalaikis finansinis įsipareigojimas:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 50 000K 441 Trumpalaikės finansinės skolos 50 000Pagal įmonės apskaitos politiką paskolos palūkanų suma yra reikšminga, todėlregistruojant per metus sukauptas palūkanas, įmonės „D“ apskaitoje daromi tokie įrašai:D 630 Palūkanų sąnaudos (50 000 Lt x 5% / 12 mėn. x 11 mėn.) 2 291,67K 441 Trumpalaikės finansinės skolos 2 291,6738 VAS MR / 132

Audito ir apskaitos tarnybaĮmonė „D“ iki 20X6 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 2 083,33 Lt palūkanų (50 000 Lt x 5% :12 mėn. x 10 mėn.). Registruojant per metus sumokėtas palūkanas, įmonės „D“ apskaitoje daromitokie įrašai:D 441 Trumpalaikės finansinės skolos 2 083,33K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 2 083,33Sudarydama 20X6 metų finansines ataskaitas, įmonė „D“ 20X6 m. gruodžio 31 d. balansoE dalies II straipsnyje Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal minėtą paskolos sutartį parodo50 208 Lt (50 000 Lt + 2 291,67 – 2 083,33) įsipareigojimų sumą.94. Įmonė nurašo įsipareigojimą ar jo dalį tik tada, kai jis įvykdomas,anuliuojamas ar nustoja galioti. Jei įsipareigojimas perleidžiamas ar dėl tam tikrų priežasčiųjo nereikia vykdyti, tai įsipareigojimo perleidimo ar panaikinimo rezultatas (pelnas arbanuostolis), jei toks yra, parodomas pelno (nuostolių) ataskaitos finansinės ir investicinės arkitos veiklos straipsnyje.Įmonė įsipareigojimą turi nurašyti, kai jį įvykdo (sumoka kreditoriui, parduoda prekes,suteikia paslaugas ar atlieka darbus) ar perleidžia arba kai teismas ar kreditorius teisiškai atleidžia jąnuo atsakomybės vykdyti įsipareigojimą.Kai sudarant metines finansines ataskaitas, per vienus metus nuo paskutinės ataskaitiniolaikotarpio dienos mokėtina skolų dalis perkeliama iš ilgalaikių įsipareigojimų į trumpalaikius,apskaitoje daromi įrašai:D 401 Ilgalaikės finansinės skolosK 440 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalisGrąžinant paskolą, apskaitoje įmonės įsipareigojimai mažinami sumokėtų įmokų irpalūkanų suma, tokiais įrašais:D 440 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis arbaD 441 Trumpalaikės finansinės skolosK 271 Pinigai sąskaitose bankuoseJei paskolos sutarties palūkanos apskaitoje registruojamos atskirai nuo paskolos sumos,palūkanas sumokėjus, daromi įrašai:D 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimaiK 271 Pinigai sąskaitose bankuose38 VAS MR / 133

Audito ir apskaitos tarnybaJei buvo gautas išankstinis mokėjimas, prisiimtas įsipareigojimas nurašomas, kaipripažįstamos pajamos už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, atliktus darbus:D 443 Gauti išankstiniai mokėjimai arbaK 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamosK 4465 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (jei įmonė PVM mokėtoja)Įsipareigojimas tiekėjui už gautą ilgalaikį turtą, prekes, paslaugas nurašomas, kaisumokama skola:D 442 Skolos tiekėjams arbaD 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimaiK 271 Pinigai sąskaitose bankuoseĮsipareigojimas darbuotojui pagal darbo sutartį nurašomas išskaičiuotų mokesčių irišmokėto atlyginimo sumomis:D 444 Mokėtinas darbo užmokestisK 4461 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestisK 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokosK 271 Pinigai sąskaitose bankuose, K272 Pinigai kasojeMokėtinos mokesčių į valstybės biudžetą ir valstybinio socialinio draudimo sumosapskaitoje nurašomos įstatymų nustatyta tvarka padarius užskaitą ar jas sumokėjus:D 446 Mokėtini mokesčiaiK 265 Visas kitas trumpalaikis turtas (avansu sumokėti mokesčiai)K 271 Pinigai sąskaitose bankuoseKiekvieną mėnesį apskaičiavus į biudžetą mokėtiną pridėtinės vertės mokesčio sumą,apskaitoje daromi įrašai:D 4465 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestisK 243 Gautinas pridėtinės vertės mokestisJei skola panaikinama teismo sprendimu arba suėjus senaties terminui, nurašomasprendime nurodyta įsipareigojimo, t. y. skolos už gautas prekes, paslaugas ar darbus, suma iružregistruojamos kitos veiklos pajamos:D 442 Skolos tiekėjamsK 522 Kitos netipinės veiklos pajamosJei kreditorius skolininką teisiškai atleidžia nuo atsakomybės vykdyti finansinįįsipareigojimą – grąžinti gautą paskolą, sprendime nurodyta įsipareigojimo suma nurašoma iružregistruojamos netipinės veiklos pajamos:38 VAS MR / 134

Audito ir apskaitos tarnybaD 441 Trumpalaikės finansinės skolosK 522 Kitos netipinės veiklos pajamosarba K 534 Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamostvarka.Įvykdžius įsipareigojimus savininkams, jie nurašomi standarto V ir VI skyriuose nustatytaPavyzdysMažoji bendrija „MB“ pagal civilinę paslaugų sutartį įsipareigojo sumokėti vadovui užvaldymo paslaugas 3 500 Lt atlygį. Mažoji bendrija pagal minėtą sutartį patirtas gruodžio mėn.veiklos sąnaudas ir įsipareigojimą 20X2 m. gruodžio 31 d. užregistruoja apskaitoje:D 615 Gautų paslaugų sąnaudos 3 500K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 3 500Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka iš sutartyje nurodytos sumos mažojibendrija išskaičiuoja 15 procentų (525 Lt) gyventojų pajamų mokestį ir tą pačią dieną į sutartyjenurodytą vadovo asmeninę sąskaitą banke perveda 2 975 Lt (3 500 Lt – 525 Lt). Apskaitojeužregistruojama sumokėta pinigų suma, mokėtino gyventojų pajamų mokesčio suma ir nurašomasįsipareigojimas vadovui:D 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 3 500K 4461 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis 525K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 2 975Mažoji bendrija „MB“ 20X2 m. gruodžio 31 d. balanso E dalies II straipsnyjeTrumpalaikiai įsipareigojimai parodo 525 Lt mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sumą.95. Jei įmonė perleidžia dalį ar visą finansinį įsipareigojimą kitiems ir prisiimanaują finansinį įsipareigojimą, perleistasis finansinis įsipareigojimas arba jo dalis nurašoma.Jei skolininkas ir skolintojas pasikeičia skolomis, kurių sąlygos iš esmės skiriasi, senojiskola nurašoma ir užregistruojama nauja skola. Taip pat ir esminis esamos skolos sąlygų pakeitimasapskaitoje registruojamas nurašant senąją skolą ir užregistruojant naują.PavyzdysĮmonė „A“ perleidžia įmonei „B“ ilgalaikį įsipareigojimą sumokėti įmonei „C“ 11 000 Lt,o įmonė „B“ perleidžia įmonei „A“ trumpalaikį įsipareigojimą sumokėti įmonei „D“ 12 000 Lt.38 VAS MR / 135

Audito ir apskaitos tarnybaĮmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai:D 633 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 1 000D 442 Skolos tiekėjams 11 000K 402 Ilgalaikės skolos tiekėjams 12 000Apskaičiuotas 1 000 Lt skirtumas įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitos VII straipsnįFinansinė ir investicinė veikla. Balanso E dalies I straipsnio Ilgalaikiai įsipareigojimai sumaataskaitinio laikotarpio pabaigoje padidėja 12 000 Lt, o II straipsnio Trumpalaikiai įsipareigojimaisuma sumažėja 11 000 Lt.96. Įsipareigojimas per sutartyje numatytą laikotarpį sumokėti pinigus irpalūkanas už gautą turtą apskaitoje registruojamas kaip finansinė nuoma, jei sutartyje yrafinansinės nuomos požymių. Įmonė finansinės nuomos sutarties įmokas suskaido, išskirdamaturto vertės padengimo sumą, palūkanas, jei jos numatytos sutartyje, ir kitus mokesčius(kompensuotinus mokesčius, neapibrėžtus nuompinigius). Turto vertės padengimo sumosdalis, gauta atėmus sumokėtą avansą ir einamųjų metų įsipareigojimo dalį, apskaitojeregistruojama kaip ilgalaikis įsipareigojimas. Ilgalaikio įsipareigojimo einamųjų metų dalisregistruojama kaip trumpalaikis įsipareigojimas. Palūkanos priskiriamos įmonės finansinės irinvesticinės veiklos sąnaudoms ir įtraukiamos į apskaitą kaupimo principu. Kompensuotinimokesčiai ir neapibrėžti nuompinigiai priskiriami ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudoms.Sudarant finansines ataskaitas, daugiausia dėmesio būtina skirti ekonominiam ūkiniųoperacijų turiniui ir prasmei, net jei teisiškai aiškinama kitaip. Pavyzdžiui, pagal nuomos sutartįperduodamas turtas išlieka nuomotojo nuosavybė, tačiau jei yra numatyta, kad sutarties laikotarpiopabaigoje nuosavybės teisė į turtą pereis nuomininkui, jam bus perduodama turto disponavimorizika ir teikiama nauda, toks turtas atitinka turto pripažinimo požymius ir turėtų būti parodomasnuomininko balanse.Gavusi ilgalaikį materialųjį turtą pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kuriojenumatytos palūkanos, įmonė apskaitoje registruoja ilgalaikį materialųjį turtą ir ilgalaikiusįsipareigojimus finansinės nuomos sutartyje nurodyta turto vertės padengimo suma. Jei finansinėsnuomos sutartyje numatyta, kad turto gavėjas turi sumokėti avansą, įmonė apskaitoje ilgalaikiusįsipareigojimus registruoja atėmusi sumokėto avanso sumą.PavyzdysĮmonė „C“ 20X5 m. gruodžio 15 d. pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį įsigijo38 VAS MR / 136

Audito ir apskaitos tarnybastakles. Sutartyje nurodyta 50 000 Lt staklių vertė. Staklių įsigijimo dieną jos buvo sumontuotos irsuderintos. Už šias paslaugas, kurių kaina 2 000 Lt, įmonė „C“ sumokėjo avansu. Už gaunamą turtą10 000 Lt avansas ir 500 Lt sutarties sudarymo mokestis buvo sumokėti anksčiau, negu turtas buvogautas. Finansinės nuomos (lizingo) laikotarpis – 4 metai (48 mėnesiai), metinė palūkanų norma4,5%.DataNeišpirktaturto vertėĮmokų mokėjimų grafiko ištraukaTurtoišpirkimoįmokosPalūkanųįmokosSutartiessudarymomokestisSuma20X5-12-15 50 000 500 50010 000 10 00020X6-01-31 40 000 762 150 91220X6-02-28 39 238 765 147 91220X6-03-31 38 473 768 144 91220X6-04-30 37 705 771 141 91220X6-05-31 36 934 774 138 91220X6-06-30 36 160 777 135 91220X6-07-31 35 383 779 133 91220X6-08-31 34 604 782 130 91220X6-09-30 33 822 785 127 91220X6-10-31 33 037 788 124 91220X6-11-30 32 249 791 121 91220X6-12-31 31 458 794 118 91220X7-01-31 30 664 797 115 912. . .. . .20X9-12-31 909 909 3 912Iš viso: 0 50 000 3 776 500 54 276Registruojant išankstinius mokėjimus už gaunamą turtą, jo montavimo ir derinimo darbus,įmonės apskaitoje daromi tokie įrašai:D 127 Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą 12 500K 271 Pinigai sąskaitose bankuose (už stakles) 10 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose (sutarties sudarymo mokestis) 500K 271 Pinigai sąskaitose bankuose (už staklių montavimo ir derinimo darbus) 2 000Gavus turtą 20X5 m. gruodžio 15 d., jį sumontavus ir pradėjus naudoti, įmonės apskaitojedaromi tokie įrašai:38 VAS MR / 137

Audito ir apskaitos tarnybaD 1220 Mašinų ir įrenginių savikaina 52 500K 401 Ilgalaikės finansinės skolos (už 36 mėn.) 30 664K 440 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis (už 12 mėn.) 9 336K 127 Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą 12 500Sudarydama 20X5 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, įmonė „C“ balanso E daliesI straipsnyje Ilgalaikiai įsipareigojimai parodo 30 664 Lt įsipareigojimų pagal finansinės nuomos(lizingo) sutartį sumą, kurią turės sumokėti po 12 mėnesių, o II straipsnyje Trumpalaikiaiįsipareigojimai – 9 336 Lt įsipareigojimų pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį sumą, kuriąturės sumokėti per 12 mėnesių.Įmonė kiekvieną 20X6 m. mėnesį mokėdama įmoką, nurodytą finansinės nuomos (lizingo)sutarties įmokų mokėjimo grafike, apskaitoje mažina trumpalaikius įsipareigojimus pagal finansinėsnuomos (lizingo) sutartį. Pavyzdžiui, sumokėjusi 762 Lt sausio mėnesio įmoką, įmonė apskaitojeregistruoja:D 440 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 762K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 762Palūkanas, nurodytas finansinės nuomos (lizingo) sutartyje, įmonė „C“ apskaitojeregistruoja pagal finansinės nuomos (lizingo) įmokų mokėjimo grafiką, t. y. pirmą kartą palūkanųsąnaudas ir trumpalaikį įsipareigojimą sumokėti palūkanas užregistruoja 20X6 m. sausio 31 d.:D 630 Palūkanų sąnaudos 150K 440 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 150Sumokėjus palūkanas, mažinama trumpalaikių įsipareigojimų suma:D 440 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 150K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 15097. Sudarant finansines ataskaitas apskaičiuotas, bet dar nesumokėtas, pelnomokestis pripažįstamas trumpalaikiu įsipareigojimu.98. Balanso C dalyje pateikiama informacija apie nuosavą kapitalą. Nuosavaskapitalas yra turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Neribotos civilinėsatsakomybės juridinių asmenų nuosavo kapitalo registravimo apskaitoje tvarka nustatyta šiostandarto V skyriuje, o mažųjų bendrijų – VI skyriuje.Balanso C dalyje Nuosavas kapitalas parodoma savininkų įnašų ir nepaskirstytojo pelno38 VAS MR / 138

Audito ir apskaitos tarnyba(nuostolių) suma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.Į balanso I eilutę Savininkų įnašai įrašoma individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinėsbendrijos tikrųjų narių, komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių ir komanditorių faktiškaiperduotų įnašų suma.Į balanso II eilutę Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) įrašomas ankstesniais ir perataskaitinį laikotarpį uždirbtas, bet dar nepaskirstytas įmonės pelnas arba per tuos laikotarpiuspatirti ir dar nepadengti nuostoliai.IV.PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA99. Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija išdėstoma tokia tvarka:99.1. I. Pardavimo pajamos;99.2. II. Pardavimo savikaina;99.3. III. Bendrasis pelnas (nuostoliai);99.4. IV. Veiklos sąnaudos;99.5. V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai);99.6. VI. Kita veikla;99.7. VII. Finansinė ir investicinė veikla;99.8. VIII. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą;99.9. IX. Pelno mokestis;99.10. X. Grynasis pelnas (nuostoliai).Pelno (nuostolių) ataskaitoje įmonės veiklos duomenys parodomi suskirstyti į tipinės irnetipinės veiklos straipsnius, kad būtų galima teisingai įvertinti įmonės finansinę būklę ir kadatsitiktiniai sandoriai neiškraipytų įmonės veiklos rezultatų.PavyzdysĮmonė „A“ pardavė pastatą, kurį naudojo savo veikloje ir apskaitoje rodė kaip ilgalaikįturtą. Pastatas, kurio liktinė vertė buvo 95 000 Lt, parduotas už 200 000 Lt. Šio sandoriorezultatas yra 105 000 Lt (200 000 Lt – 95 000Lt). Įmonės „A“ ataskaitinio laikotarpio prekių irpaslaugų pardavimo pajamos yra 50 000 Lt. Pastato pardavimo pajamos viršijo įmonės pardavimopajamas. Jei įmonė neskirstytų savo veiklos į tipinę ir netipinę, atrodytų, kad įmonės pardavimopajamos labai padidėjo, nors taip nėra. Todėl 105 000 Lt pastato pardavimo sandorio rezultatas38 VAS MR / 139

Audito ir apskaitos tarnybapriskiriamas netipinei įmonės veiklai ir parodomas pelno (nuostolių) ataskaitos VI straipsnyje Kitaveikla.Duomenys apie įmonės veiklą grupuojami atsižvelgiant į šiame standarte nurodytuskriterijus ir veiklos specifiką. Pasirinktas grupavimo būdas turi būti taikomas nuolat arba ilgą laiką,nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės nulemtų grupavimo pakeitimą. Duomenų grupavimoprincipai gali būti keičiami tik tada, kai paaiškėja, kad juos taikant neteisingai parodomi įmonėsveiklos rezultatai.Išmokos iš pelno savininkams ir savininkų įnašai į pelno (nuostolių) ataskaitą neįtraukiami.Jie registruojami nuosavo kapitalo sąskaitose ir parodomi neribotos civilinės atsakomybės asmensnuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje ar mažosios bendrijos finansinių ataskaitų aiškinamajamerašte.Jei įmonės savininkai gauna atlygį už suteiktas paslaugas įmonei, jų atlyginimo išlaidosnelaikomos išmokomis savininkams, o priskiriamos įmonės sąnaudoms ir parodomos pelno(nuostolių) ataskaitoje. Pavyzdžiui, atlygis mažosios bendrijos nariui už apskaitos tvarkymopaslaugas priskiriamas įmonės veiklos sąnaudoms, o palūkanos už paskolą – finansinės irinvesticinės veiklos sąnaudoms.100. Pajamos įvertinamos gauto arba gautino atlygio verte.Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl turto naudojimo, pardavimo, kitokioperleidimo, vertės padidėjimo ar įsipareigojimų sumažėjimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl topadidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.suma.Atsiskaitymas vykdomas pinigais, todėl ir pajamos įvertinamos gauta arba gautina pinigųJei parduota į skolą, apskaitoje registruojama prekių ar paslaugų pardavimo pajamos irpirkėjo skola:D 241 Pirkėjų skolosK 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamosJei pirkėjas iš karto sumoka pinigus už prekes ar paslaugas, pavyzdžiui, kai naudojamaskasos aparatas ar pirkėjas atsiskaito mokėjimo kortele, apskaitoje registruojama gauti pinigai irpajamos:38 VAS MR / 140

Audito ir apskaitos tarnybaD 271 Pinigai sąskaitose bankuose ar 272 Pinigai kasojeK 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos101. Pajamomis laikomas tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas. Pajamomisnepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos lėšos, taip pat pridėtinės vertės mokestis,nes tai nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir šios lėšos nedidina nuosavo kapitalo.Veiklos tarpininkų pajamomis pripažįstami tik jų uždirbti komisiniai, bet ne trečiųjų asmenųvardu surenkamos lėšos.Pajamoms gali būti priskiriamos tik tos sumos, kurios priklauso įmonei. Ar visa pardavimosuma priklauso įmonei, sprendžiama pagal tokius požymius:1. Įmonei tenka rizika ir atsakomybė dėl užsakymo įvykdymo, ji įsipareigoja pati pristatytipirkėjui tinkamas prekes ar suteikti paslaugas ir iš to gauna ekonominės naudos.2. Įmonė prisiima visą su prekėmis susijusią riziką iki to laiko, kol bus visiškai įvykdytaspirkėjo užsakymas ir iš to gauta ekonominės naudos.3. Įmonė pati nustato prekių ar paslaugų kainas.4. Pateikdama tinkamas naudoti prekes, jų dalis ar suteikdama paslaugas, įmonė,pirmiausia prisiima atsakomybę įvykdyti užsakymą, todėl gali reikšmingai padidinti prekių arpaslaugų vertę.5. Vykdydama pirkėjų užsakymus, įmonė gali pati pasirinkti prekių ar paslaugų tiekėjus.6. Įmonė pati gali nustatyti produkto ar paslaugos rūšį, tipą, ypatybes, reikalavimus.7. Vykdydama užsakymą, įmonė prisiima visą atsargų praradimo riziką, kol josperduodamos klientui.8. Įmonė prisiima pardavimo į skolą (pirkėjo kredito) riziką.Pridėtinės vertės mokestis, nors jis gaunamas kartu su įmonės pajamomis, negali būti jomspriskiriamas.Tarpininkavimo veikla užsiimančios įmonės pajamoms nepriskiriamos trečiųjų asmenųvardu surinktos sumos.Tarpininkavimo veiklą vykdančios įmonės atskiriamos pagal tokius požymius:1. Ne įmonė tarpininkė, o tiekėjas prisiima atsakomybę įvykdyti užsakymą ir pirkėjuipristatyti tinkamas prekes ar suteikti paslaugas. Įmonė tarpininkė neprisiima rizikos ir pajamomispripažįsta tik savo uždirbtą pajamų dalį.2. Suma, kurią uždirba įmonė tarpininkė yra tiksliai apibrėžta. Pavyzdžiui, jei įmonėuždirba sutartyje nustatytą sumą, nepriklausomą nuo pardavimo sandorių sumos, arba jei ji uždirba38 VAS MR / 141

Audito ir apskaitos tarnybafiksuotą procentą nuo pardavimo sumos, tai galima spręsti, kad įmonė yra tiekėjo agentas.3. Ne įmonė tarpininkė, o tiekėjas prisiima pardavimo į skolą (pirkėjo kredito) riziką.Sprendimas, ar visa pardavimo suma priklauso įmonei, ar ji yra tarpininkė, daromasįvertinus ir apibendrinus visų esamų požymių reikšmingumą.PavyzdysĮmonė „T“ aviakompanijos „A“ pavedimu platina bilietus ir už tai gauna komisinius.Komisinių dydis apibrėžtas sutartyje. Jie sudaro 15% parduotų bilietų kainos. Įmonė „T“ 20X3 m.kovo mėn. pardavė bilietų už 300 000 Lt ir apskaitoje užregistravo:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose ar 272 Pinigai kasoje arbaD 245 Kitos per vienus metus gautinos sumos (jei parduota į skolą) 300 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 45 000K 442 Skolos tiekėjams 255 000Sudarydama 20X3 m. finansines ataskaitas, įmonė „T“ pelno (nuostolių) ataskaitos Istraipsnyje Pardavimo pajamos parodys 45 000 Lt komisinių sumą.Jei įmonė yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja ir parduoda PVM apmokestinamasprekes ar paslaugas, uždirbtos pajamos ir pardavimo PVM apskaitoje registruojama atskirai:271 Pinigai sąskaitose bankuose ar D 272 Pinigai kasoje (jei pinigai gauti iš karto)D 241 Pirkėjų skolos (jei parduota į skolą)K 4465 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestisK 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamosPavyzdysPridėtinės vertės mokesčio mokėtoja plastikiniais indais prekiaujanti įmonė „P“ pardavė įskolą įmonei „B“ prekių už 47 200 Lt, įskaitant ir pridėtinės vertės mokestį. Tačiau pajamomispripažįstama tik pajamų suma, likusi atskaičius teisės aktų nustatyto dydžio pridėtinės vertėsmokestį (PVM), nes įmonė jį turės sumokėti į biudžetą. Įmonė PVM sąskaitoje faktūroje nurodė8 400 Lt PVM. Apskaitoje ši pardavimo operacija užregistruojama taip:D 241 Pirkėjų skolos 48 400K 4465 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis 8 400K 50 Pardavimo pajamos 40 00038 VAS MR / 142

Audito ir apskaitos tarnybaSudarydama finansines ataskaitas, įmonė „P“ pelno (nuostolių) ataskaitos I straipsnyjePardavimo pajamos parodys 40 000 Lt parduotų prekių pajamas.Įmonės savininkų (dalyvių, narių) įnašai pajamomis nelaikomi. Pavyzdžiui, padengiantūkinės bendrijos nuostolius papildomais savininkų įnašais, pajamų pripažįstama ir pelno (nuostolių)ataskaitoje rodoma, bet apskaitoje registruojamas nuosavo kapitalo padidėjimas, parodomas įmonėsnuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Pavyzdžių pateikta aiškinant standarto 127 punktą.102. Vadovaujantis kaupimo principu, pajamos apskaitoje registruojamos, kai josuždirbamos, neatsižvelgiant, kada gaunami pinigai.Pajamos laikomos uždirbtomis ir registruojamos apskaitoje tada, kai pardavėjas įvykdosutarties sąlygas ir visa su prekėmis ar paslaugomis susijusi rizika, dabartinė ir būsima naudaperduodama pirkėjui. Gautos įplaukos, nesusijusios su rizikos ir naudos perdavimu, apskaitojeregistruojamos kaip gauta išankstinė įmoka, kuri pajamomis bus laikoma su prekėmis arpaslaugomis susijusią riziką ir naudą perdavus pirkėjui. Rizikos ir naudos perdavimas dažnai (betnebūtinai) sutampa su nuosavybės teisės perdavimu.Ne visada pajamų pripažinimas sutampa su sąskaitos išrašymu, todėl pasibaigusataskaitiniam laikotarpiui, prieš sudarydama finansines ataskaitas, įmonė turi patikrinti, ar visosataskaitinio laikotarpio pajamos yra užregistruotos.PavyzdysĮmonė ,,X“ 20X1 m. spalio 9 d. pasirašė su pirkėju prekių, kurių vertė 100 000 Lt,pardavimo sutartį. Sutartyje numatyta, kad prekių nuosavybė ir su ja susijusi rizika perduodamapirkėjui perduodant prekes. Už prekes pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 20X2 m. sausio 19 d.Pirkėjas atsiėmė prekes 20X1 m. gruodžio 10 d.Kadangi su prekėmis susijusi rizika ir nauda pirkėjui perduodama kartu su prekėmis,pardavimo pajamos pripažįstamos ir apskaitoje registruojamos 20X1 m. gruodžio 10 d.:D 241 Pirkėjų skolos 100 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 100 000Sudarydama 20X1 m. finansines ataskaitas, įmonė ,,X“ parodys 100 000 Lt šio sandoriopajamų 20X1 m. pelno (nuostolių) ataskaitos I straipsnyje Pardavimo pajamos ir 100 000 Lt pirkėjoskolą balanso B dalies II straipsnyje Per vienus metus gautinos sumos.38 VAS MR / 143

Audito ir apskaitos tarnybaPavyzdysĮmonė „A“ 20X1 m. gavo 12 000 Lt už žurnalo, kuris bus leidžiamas kas ketvirtį,20X2 metų prenumeratą. Pirmo ketvirčio žurnalas bus išleistas ir išsiųstas prenumeratoriams20X2 m. balandžio mėn.Neatsižvelgiant į gautos išankstinės įmokos dydį, pajamos nepripažįstamos tol, kol prekė(šiuo atveju žurnalas) bus pateikta pirkėjui. Už prenumeratą 20X1 m. gautas avansas apskaitojeregistruojamas kaip įsipareigojimas ir pripažįstamas pajamomis tada, kai pardavėjas išsiunčiaužsakytą prekę pirkėjui:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose arba D 272 Pinigai kasoje 12 000K 443 Gauti išankstiniai mokėjimai 12 000Sudarydama 20X1 m. finansines ataskaitas, įmonė „A“ parodė gautą 12 000 Lt avansąbalanso E dalies II straipsnyje Trumpalaikiai įsipareigojimai.Įmonė „A“ 20X2 m. balandžio mėnesį išsiuntė pirmo ketvirčio žurnalą prenumeratoriamsir pripažino 3 000 Lt (12 000 Lt : 4) pajamų, apskaitoje užregistravo:D 443 Gauti išankstiniai mokėjimai 3 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 3 000Jei įmonė „A“ sudaro 20X2 m. I ketvirčio finansines ataskaitas, ji pelno (nuostolių)ataskaitos I straipsnyje Pardavimo pajamos parodo 3 000 Lt pajamų.103. Pardavimo pajamų straipsnyje pateikiamos su tipine įmonės veikla susijusiospardavimo pajamos. Pardavimo pajamos apskaitoje mažinamos pirkėjams suteiktų nuolaidųir pirkėjų grąžintų prekių verte.Pardavimo pajamos turi būti mažinamos pirkėjams suteiktų nuolaidų ir pirkėjų grąžintųprekių suma. Nuolaida – suma, kuria sumažinama kaina. Ją suteikia prekių (paslaugų) pardavėjas.Nuolaidomis gali būti kompensuojami ne laiku ar nekokybiškai įvykdyti pardavėjo įsipareigojimai.Nuolaidos mažina pardavimo pajamas. Įmonės taiko kiekio, apmokėjimo, sezonines ir kitasnuolaidas, kurios gali būti suteikiamos prekes parduodant arba vėliau. Prekės gali būtinukainojamos, jei jos brokuotos, nekokybiškos ar nesukomplektuotos.PavyzdysSmulkiąja buitine technika prekiaujanti įmonė „A“ 20X1 m. birželio 1 d. pasirašė sutartį su38 VAS MR / 144

Audito ir apskaitos tarnybapirkėju įmone „B“. Sutartyje numatyta, kad įmonė „B“ iš įmonės „A“ pirks 400 siuvamųjų mašinųpo 170 Lt, iš viso už 68 000 Lt (400 vnt. x 170 Lt). Šių mašinų savikaina sudaro 40 000 Lt (400 vnt.x 100 Lt). Įmonė „A“ 20X1 m. birželio 15 d. išsiuntė prekes įmonei „B“, kuri už jas sumokėjo tąpačią dieną. Prekių nuosavybės teisė ir rizika perduota pirkėjui perduodant prekes. Pajamas įmonė„A“ apskaitoje užregistruoja 20X1 m. birželio 15 d., kai prekes perduoda įmonei „B“:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 68 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 68 000irD 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 40 000K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 40 000Atsivežus ir išpakavus prekes, paaiškėjo, kad 5 siuvamosios mašinos nesukomplektuotos,todėl įmonė „B“ grąžino jas pardavėjui. Įmonėje „A“ jų savikaina buvo 500 Lt (5 vnt. x 100 Lt).Kai pirkėjas grąžino nesukomplektuotas prekes, įmonės „A“ apskaitoje grąžintų prekių sumakoreguojama parduotų prekių savikaina ir sumažinamos pripažintos pajamos:D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 500K 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 500irD 509 Suteiktos nuolaidos, grąžinimai (–) 850K 271 Pinigai sąskaitose bankuosearba 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 850Sudarydama 20X1 m. finansines ataskaitas, įmonė „A“ pelno (nuostolių) ataskaitosI straipsnyje Pardavimo pajamos parodys 67 150 Lt (68 000 Lt – 850 Lt) iš šio sandorio pajamų.104. Tipine veikla laikomos ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonėkeletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią ji laiko pagrindine. Netipinėveikla yra finansinė ir investicinė, ir kita įmonės veikla.Šioje ataskaitoje informacija sugrupuojama ir tipinės ir kitos veiklos straipsnių duomenysparodomi atskirai, kad būtų galima teisingai įvertinti įmonės veiklos rezultatus.Tipinė veikla – įmonės įprastinės veiklos dalis. Įmonė savo apskaitos politikoje nustato,kurios pajamos turi būti priskiriamos tipinės veiklos pajamoms, ir numato jų apskaičiavimo būdus.Apskaitos politikoje patvirtintų pajamų priskyrimo tipinės ir kitos (netipinės) veiklos pajamomsnuostatų įmonėje turi būti laikomasi kuo ilgiau ir jos gali būti keičiamos tik esant pagrįstųpriežasčių.38 VAS MR / 145

Audito ir apskaitos tarnybaTa pati veikla vienoje įmonėje gali būti tipinė, o kitoje – netipinė. Pavyzdžiui, įmonės, kuriiš patalpų nuomos gauna didelę pajamų dalį, patalpų nuoma bus tipinė veikla, o įmonės, kuri tikkartais išnuomoja keletą laisvų kabinetų ir nenumato plėsti šios veiklos, nuomos pajamos buspriskiriamos netipinei (kitai) veiklai.105. Prekių pardavimo ar paslaugų suteikimo pajamos turi būti pripažįstamos,apskaitoje registruojamos ir finansinėse ataskaitose pateikiamos, kai prekės parduotos arpaslaugos suteiktos, o pajamų suma gali būti patikimai įvertinta.106. Prekės laikomos parduotomis, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:106.1. Pardavėjas su prekėmis susijusią riziką ir jų teikiamą naudą yra perdavęspirkėjui.106.2. Parduotų prekių pardavėjas nevaldo ir nekontroliuoja.106.3. Tikėtina, kad su prekių pardavimo sandoriu susijusi ekonominė nauda busgauta ir galima patikimai įvertinti jos dydį.106.4. Sąnaudos, susijusios su prekių pardavimo sandoriu, gali būti patikimaiįvertintos.PavyzdysVykdydama sutartį, įmonė „B“ pagamina ir pirkėjui išsiunčia prekes per 3 mėnesius, kaigauna pirkėjo įmoką. Prekių nuosavybė ir su jomis susijusi rizika pagal sutartyje numatytas sąlygasperduodama pirkėjui prekių išsiuntimo metu. Pirkėjas 20X1 m. gegužės 10 d. sumokėjo 100 000 Lt.Įmonė pagamino ir 20X1 m. birželio 1 d. pirkėjui išsiuntė prekių už 80 000 Lt, 20X1 m. liepos 1 d.– už 20 000 Lt.Įmonės „B“ pajamos pripažįstamos išsiuntus prekes: 80 000 Lt – 20X1 m. birželio 1 d. ir20 000 Lt – 20X1 m. liepos 1 d.20X1 m. gegužės 10 d. iš anksto gauta suma apskaitoje registruojama:D 271 Pinigai sąskaitos bankuose 100 000K 443 Gauti išankstiniai mokėjimai 100 00020X1 m. birželio 1 d. išsiuntus pirkėjui dalį prekių, apskaitoje registruojamos pardavimopajamos:D 443 Gauti išankstiniai mokėjimai 80 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 80 00038 VAS MR / 146

Audito ir apskaitos tarnybaJei įmonė „B“ sudaro 20X1 m. pusmečio finansines ataskaitas, ji pelno (nuostolių)ataskaitos I straipsnyje Pardavimo pajamos parodo 80 000 Lt pajamų.20X1 m. liepos 1 d. pirkėjui išsiuntus likusias prekes, įmonės „B“ apskaitojeregistruojamos pardavimo pajamos:D 443 Gauti išankstiniai mokėjimai 20 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 20 000Sudarydama 20X1 metų finansines ataskaitas, įmonė „B“ pelno (nuostolių) ataskaitosI straipsnyje Pardavimo pajamos parodys 100 000 Lt (80 000 Lt + 20 000 Lt) šio sandorio pajamų.107. Rizika laikoma perduota, kada pardavėjas prekes nustoja valdyti irkontroliuoti, o pirkėjas tampa atsakingas už prekes ir perima jų nuosavybės teikiamą naudą.108. Paslaugų teikimo pajamos pripažįstamos, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:108.1. Pajamų suma gali būti patikimai įvertinta.108.2. Sandoris yra baigtas arba jo įvykdymo lygis iki paskutinės ataskaitiniolaikotarpio dienos gali būti patikimai įvertintas.108.3. Tikėtina, kad su paslaugų teikimo sandoriu susijusi ekonominė nauda bus gauta.108.4. Sąnaudos, susijusios su paslaugų teikimo sandoriu ir jo įvykdymu, gali būtipatikimai įvertintos.PavyzdysĮmonė „A“ eksportuoja prekes į X šalį. Prekės yra gabenamos jūriniu laivu. Prekiųpardavimo diena nustatoma prekybos sutartimi, kuria pirkėjas ir pardavėjas dėl sąlygų susitariapagal Tarptautinių prekybos rūmų priimtas INCOTERMS taisykles. Sutartyje numatyta, kad prekiųnuosavybės teisė ir rizika pirkėjui perduodama laive, sutartyje nurodytame uoste „X“. Įmonė20X1 m. spalio 9 d. išsiuntė pirkėjui prekių už 100 000 Lt. Pirkėjas už prekes sumokėjo 20X1 m.spalio 20 d. Prekės uostą „X“ pasiekė ir laive buvo perduotos pirkėjui 20X1 m. lapkričio 15 d.Prekių nuosavybė ir su prekėmis susijusi rizika išsiunčiant jas pirkėjui neperduodama,todėl pajamos negali būti pripažįstamos.Pardavimo pajamos įmonės „A“ apskaitoje registruojamos 20X1 m. lapkričio 15 d., kaiprekės pasiekė „X“ uostą ir buvo perduotos pirkėjui:38 VAS MR / 147

Audito ir apskaitos tarnybaD 443 Gauti išankstiniai mokėjimai 100 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 100 000Dažniausiai pasitaikantis, prekių perdavimo metu pajamų nesukuriantis sandoris yrakomiso santykiai. Šiuo atveju pardavėjas, komitentas, perduoda prekes komisionieriui, kurisparduoda jas trečiosioms šalims. Komisionierius bet kuriuo metu gali grąžinti prekes atgal be jokiųišlygų, todėl jam perduotos prekės nelaikomos parduotomis, nes su jomis susijusi rizika neperduota.PavyzdysVardiniais akinių rėmeliais prekiaujanti įmonė „V“ yra pasirašiusi sutartį su įmone „D“ ir20X1 m. spalio 10 d. išsiuntė jai prekes, kurių pardavimo kaina 10 000 Lt.Įmonė „D“ 20X1 m. spalio 10 d. iš įmonės „V“ gautas 10 000 Lt vertės prekes registruojanebalansinėse sąskaitose:D 0XX Trečiųjų šalių turtas (įmonė „V“) 10 000K 0XY Įsipareigojimai trečiosioms šalims 10 000Įmonė „D“ parduoda prekes ir gauna nuo parduotų prekių priklausantį sutartyje nustatytąatlygį. Sutartyje nustatyta, kad, pardavusi gautus akinių rėmelius, įmonė ,,D“ atsiskaito su įmone„V“, o neparduotus gali grąžinti. Kiekvieno mėnesio pabaigoje įmonė ,,D“ pateikia įmonei „V“ataskaitą apie parduotus akinių rėmelius. Spalio mėnesio ataskaitoje įmonė „D“ nurodė, kad akiniųrėmelių pardavė už 6 000 Lt, dėl to jai buvo apskaičiuotas 600 Lt atlygis.Pardavusi prekes, įmonė „D“ išsiunčia pranešimą įmonei „V“. Įmonė „D“ prekiaujanaudodama kasos aparatą, todėl apskaitoje registruoja gautus pinigus, skolą tiekėjui ir uždirbtaspajamas:D 272 Pinigai kasoje 6 000K 442 Skolos tiekėjams 5 400K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 600Sudarydama 20X1 m. finansines ataskaitas, įmonė „D“ pelno (nuostolių) ataskaitosI straipsnyje Pardavimo pajamos parodys 600 Lt pajamų.Įmonė ,,D“ turi teisę grąžinti neparduotas prekes, todėl įmonės „V“ gaunamos pajamospriklauso nuo įmonės „D“ pardavimo sandorių sumos. Įmonės „V“ ir įmonės „D“ sandorisnelaikomas pardavimu ir pajamos nepripažįstamos tol, kol prekės parduodamos. Todėl gavusipranešimą apie parduotas prekes, spalio mėnesį įmonė „V“ pajamomis turi pripažinti 6 000 Lt:D 241 Pirkėjų skolos 5 40038 VAS MR / 148

Audito ir apskaitos tarnybaD 618 Kitos veiklos sąnaudos 600K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 6 000Sudarydama 20X1 m. finansines ataskaitas, įmonė „V“ pelno (nuostolių) ataskaitosI straipsnyje Pardavimo pajamos parodys 6 000 Lt pajamų.PavyzdysĮmonė „B“ parduoda buitinę techniką išsimokėtinai ir turi teisę prekę atsiimti, jei pirkėjasneatsiskaito. Pirkėjas 20X1 m. spalio 10 d. įsigijo automatinę skalbimo mašiną už 1 800 Ltišsimokėtinai iki 20X2 m. balandžio 1 d.Įmonės „B“ 20X1 m. spalio 10 d. apskaitoje registruojamos parduotų prekių pajamos, nesvisa prekės rizika ir nauda yra perduota pirkėjui, nesvarbu, kad pardavėjas turi teisę prekę atsiimti,jei pirkėjas neatsiskaitys:D 241 Pirkėjų skolos 1 800K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 1 800Sudarydama 20X1 m. finansines ataskaitas, įmonė „B“ pelno (nuostolių) ataskaitosI straipsnyje Pardavimo pajamos parodys 1 800 Lt pajamų.109. Jei sandorio patikimai įvertinti negalima ir nėra galimybių atgauti patirtųišlaidų, jos pripažįstamos sąnaudomis. Pajamų šiuo atveju nepripažįstama.Pagal palyginimo principą pajamos ir sąnaudos, susijusios su tuo pačiu sandoriu, turi būtipripažįstamos tą patį ataskaitinį laikotarpį. Sąnaudos pripažįstamos tada, kai jos uždirba atitinkamaspajamas. Tačiau pajamos nepripažįstamos, jeigu negalima patikimai įvertinti sąnaudų. Esanttokioms aplinkybėms, visos už parduotas prekes jau gautos sumos yra pripažįstamosįsipareigojimais.PavyzdysĮmonė „A“ pradėjo gaminti naujus maisto gaminius iš ekologiškų produktų ir pagalpasirašytą sutartį su pirkėju UAB ,,B“ 20X1 m. birželio 15 d. pateikė į parduotuvę pirmąją šiųgaminių siuntą. Išsiųstų gaminių pagaminimo savikaina yra 10 000 Lt, pardavimo kaina 13 000 Lt.Pirkėjas sumokėjo 20X1 m. birželio 18 d.38 VAS MR / 149

Audito ir apskaitos tarnybaKadangi pagal sutarties sąlygas įmonė „A“ yra įsipareigojusi kompensuoti pirkėjuinuostolius, patirtus iki 20X1 m. liepos 1 d. dėl sugedusių gaminių, ji neturi tikslios informacijos,kiek patirs išlaidų pardavusi pirmąją naujų gaminių siuntą, todėl 20X1 m. birželio 18 d iš pirkėjogautą sumą apskaitoje pripažįsta įsipareigojimu ir užregistruoja tokiais įrašais:D 271 Pinigai sąskaitos bankuose 13 000K 443 Gauti išankstiniai mokėjimai 13 000Jei įmonė „A“ sudaro 20X1 m. pusmečio finansines ataskaitas, ji pagal minėtą sandorįgautus 13 000 Lt parodo balanso straipsnyje Trumpalaikiai įsipareigojimai.Įmonė „A“ pagal minėtą sandorį pajamas pripažįsta pasibaigus įsipareigojimų terminui,t. y. 20X1 m. liepos 1 d. Apskaitoje daromi įrašai:D 443 Gauti išankstiniai mokėjimai 13 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 13 000Jei įmonė „A“ sudaro 20X1 m. 7 mėnesių finansines ataskaitas, ji 13 000 Lt minėtosandorio pajamų parodo pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje Pardavimo pajamos.Parduotų gaminių savikaina apskaitoje užregistruojama ir sugedusių gaminių sąnaudosnurašomos pagal standarto 75 ir 110 punktų nuostatas.110. Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimoprincipais tą ataskaitinį laikotarpį, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos,neatsižvelgiant į laiką, kada buvo išleisti pinigai. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpįpadarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su uždirbtomis pajamomis ir ateinančiaisataskaitiniais laikotarpiais jos neteiks ekonominės naudos, tokios išlaidos pripažįstamossąnaudomis tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada buvo patirtos.Kaupimo principas numato, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitojeregistruojami, kai jie įvyksta, neatsižvelgiant, kada buvo gauti ar sumokėti pinigai. Pagal kaupimoprincipą sąnaudos apskaitoje pripažįstamos ir registruojamos, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant įlaiką, kada buvo išleisti pinigai.PavyzdysĮmonė „A“ nuo 20X1 m. gruodžio 1 d. išsinuomojo prekybos patalpas, kuriose numato38 VAS MR / 150

Audito ir apskaitos tarnybaprekiauti statybinėmis ir apdailos medžiagomis. Įmonė „A“ už patalpų nuomą sumokėjo nuomotojui5 000 Lt nuomos mokesčio (mėnesio nuomos mokestis 1 000 Lt) avansą.D 202 Išankstiniai mokėjimai 5 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 5 000Gruodžio mėnesį patirta 300 Lt parduotuvės eksploatavimo išlaidų (sąskaitosneapmokėtos).Įmonė „A“ 20X1 m. gruodžio 31 d. pripažįsta 1 000 Lt gruodžio mėnesio patalpų nuomosmokesčio sąnaudų (nors sumokėta buvo 5 000 Lt, bet tik 1 000 Lt nuomos mokesčio pripažįstamasąnaudomis, nes tik ši suma yra susijusi su įmonės gruodžio mėnesio veikla ir per šį mėnesįuždirbtomis pardavimo pajamomis). Taip pat pripažįstama 300 Lt parduotuvės eksploatavimosąnaudų, nors ši suma dar nesumokėta, bet išlaidos, susijusios su įmonės gruodžio mėnesio veikla irper šį mėnesį uždirbtomis pardavimo pajamomis, jau patirtos (paslaugos jau gautos). Apskaitojeregistruojama:D 612 Patalpų išlaikymo, nuomos sąnaudos 1 300K 202 Išankstiniai mokėjimai 1 000K 442 Skolos tiekėjams 300Sudarydama 20X1 m. finansines ataskaitas, įmonė „A“ pelno (nuostolių) ataskaitosIV straipsnyje Veiklos sąnaudos parodys 1 300 Lt prekybos patalpų išlaikymo ir nuomos sąnaudų.Pagal palyginimo principą paslaugų teikimo pajamos turi būti siejamos su sąnaudomis,patirtomis toms pajamoms uždirbti, todėl paslaugų teikimo sąnaudos turi būti pripažįstamosparduotų paslaugų savikaina ir parodomos pelno (nuostolių) ataskaitos II straipsnyje Pardavimosavikaina tą patį laikotarpį, kurį buvo pripažintos už suteiktas paslaugas gautos pajamos.Pagamintos produkcijos savikaina, apskaičiuota pagal įmonėje taikomus produkcijossavikainos skaičiavimo būdus, pripažįstama parduotos produkcijos savikaina tada, kai įmonėpagamintą produkciją parduoda ir uždirba atitinkamas pajamas, o pajamų suma gali būti įvertintaremiantis išsamia, teisinga, tikslia, objektyvia informacija.Perparduotų prekių savikaina pripažįstama tada, kai įgytos prekės būna parduotos iruždirba pajamų, o šių pajamų suma gali būti įvertinta remiantis išsamia, teisinga, tikslia, objektyviainformacija.PavyzdysĮmonė „A“ 20X1 m. spalio 20 d. sudarė sutartį su įmone „B“ dėl reklamos paslaugų. Pagal38 VAS MR / 151

Audito ir apskaitos tarnybasutartį įmonė „A“ turi sukurti įmonei „B“ reklaminį filmą, kuris turi būti transliuojamas perteleviziją.Reklaminis filmas sukurtas 20X1 m. gruodžio 2 d. Jam kurti įmonė „A“ išleido 35 000 Lt(autorių atlyginimams, filmavimo įrangos ir patalpų nuomai, techninių darbuotojų darboužmokesčiui ir kt.). Įmonė „A“ išrašo įmonei „B“ 45 000 Lt sąskaitą už reklaminio filmo sukūrimąir pagaminimą. Kadangi paslaugą suteikusi įmonė „A“ apskaitoje registruoja pajamas, filmosukūrimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kaip ir pajamos:D 241 Pirkėjų skolos 45 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 45 000irD 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 35 000K 203 Nebaigtos vykdyti sutartys 35 000Sudarydama 20X1 m. finansines ataskaitas, įmonė „A“ pelno (nuostolių) ataskaitosI straipsnyje Pardavimo pajamos parodys 45 000 Lt reklaminio filmo sukūrimo pajamas irII straipsnyje Pardavimo savikaina – 35 000 Lt filmo sukūrimo savikainą.Išlaidos, kurios negali būti siejamos su konkrečių ataskaitinių laikotarpių pajamomis, taippat su ateinančių ataskaitinių laikotarpių ekonomine nauda, pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinįlaikotarpį, kada patiriamos, t. y. kai gaunamos paslaugos, apskaičiuojamas darbo užmokestis ir t. t.Tai įmonės bendrosios ir administracinės ar su prekių pardavimu susijusios išlaidos, pavyzdžiui,įmonės vadovo atlygis, pardavimų vadybininko darbo užmokestis ir jų komandiruočių išlaidos,reklamos, konsultacijų, turto draudimo, apskaitos, ryšių, turto netekimo ir pan. Jei tokios išlaidossusijusios su tipine įmonės veikla, jos priskiriamos įmonės veiklos sąnaudoms ir parodomos pelno(nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos.111. Vykdant statybos ir kitas ilgalaikes sutartis, pajamos pripažįstamos uždirbtomisatsižvelgiant į darbų įvykdymo lygį. Pagal statybos ir kitas ilgalaikes sutartis patirtos išlaidospripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai pripažįstamos pagal šias sutartisuždirbtos pajamos.Vykdant statybos ir kitas ilgalaikes sutartis uždirbtos pajamos ir jas atitinkančios sąnaudospripažįstamos ir pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomos, kai sutartyje nustatyta tvarka užsakovaspriima atliktus darbus, pavyzdžiui, pasirašydamas darbų priėmimo–perdavimo aktą.38 VAS MR / 152

Audito ir apskaitos tarnybaNebaigtų vykdyti statybos sutarčių sąnaudos apskaitoje registruojamos nebaigtų vykdytisutarčių sąskaitoje:D 203 Nebaigtos vykdyti sutartysK 201X Atsargos (pagal atsargų grupes)K 442 Skolos tiekėjamsK 444 Mokėtinas darbo užmokestisK 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokosK 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimaiUžsakovui priėmus atliktus statybos darbus, įmonė pripažįsta statybos darbų sutartiespajamas, statybos darbų sutarties sąnaudas ir apskaitoje užregistruoja:D 241 Pirkėjų skolosD 443 Gauti išankstiniai mokėjimai (jeigu buvo gautas avansas)K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamosK 4465 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (jei įmonė PVM mokėtoja)irD 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikainaK 203 Nebaigtos vykdyti sutartysPavyzdysĮmonės „S“ veikla – statybos darbai. Įmonė 20X1 m. sudarė gyvenamojo namo statybossutartį, kurioje numatyta darbus baigti 20X2 m. Bendra statybos sutarties suma 363 000 Lt.Sutartyje nustatyta, kad užsakovas mokės tik už faktiškai atliktus darbus. Namas turi būti pastatytasiki 20X1 m. pabaigos, o jo apdaila padaryta iki 20X2 m. vasario 1 d. Įmonė „S“ apskaičiavo, kadsutarties sąnaudos bus 280 000 Lt.Užsakovas 20X1 m. gruodžio mėn. sumokėjo įmonei „S“ 100 000 Lt avansą. Įmonė „S“apskaitoje užregistravo:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 100 000K 443 Gauti išankstiniai mokėjimai 100 000Vykdant sutartį per 20X1 metus sunaudota įmonės atsargų už 100 000 Lt, atliktasubrangovų darbų už 75 000 Lt, pagal darbo sutartis apskaičiuota 35 000 Lt statybos darbininkųdarbo užmokesčio ir 10 636,5 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų.Įmonė „S“ 20X1 metais patirtas šios sutarties vykdymo išlaidas apskaitoje registruoja:D 203 Nebaigtos vykdyti sutartys 220 636,5K 201X Atsargos (pagal atsargų grupes) 100 00038 VAS MR / 153

Audito ir apskaitos tarnybaK 442 Skolos tiekėjams (subrangovų darbų vertė) 75 000K 444 Mokėtinas darbo užmokestis 35 000K 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos 10 636,5Pirmas sutarties darbų etapas buvo baigtas ir darbų perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas20X1 m. gruodžio 30 d. Įmonė „S“ apskaičiavo, kad 20X1 m. baigtiems namo statybos darbamstenka 200 000 Lt sąnaudų ir pagal faktiškai baigtų darbų dalį nustatė sutarties darbų lygio procentą:200 000 Lt : 280 000 Lt x 100 = 71%.Įmonė „S“ pagal sutarties įvykdymo lygį apskaičiavo 213 000 Lt (300 000 Lt x 71 : 100)atliktų darbų vertę ir išrašė užsakovui PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė 213 000 Lt statybosdarbų vertę, 44 730 Lt 21 proc. pardavimo PVM ir visą 257 730 Lt sumą. Apskaitoje užregistravopripažintas pajamas, pirkėjo skolą ir pardavimo savikainą:D 241 Pirkėjų skolos (213 000 Lt – 100 000 Lt) 113 000D 443 Gauti išankstiniai mokėjimai 100 000K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 213 000K 4465 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis 44 730irD 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 200 000K 203 Nebaigtos vykdyti sutartys 200 000Sudarydama 20X1 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, įmonė „S“ pagal minėtąstatybos sutartį pelno (nuostolių) ataskaitos I straipsnyje Pardavimo pajamos parodė 213 000 Ltpajamų, II straipsnyje Pardavimo savikaina 200 000 Lt savikainą, o balanso straipsnyje Atsargos,išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 20 636,5 Lt (220 636,5 Lt – 200 000 Lt)nebaigtų vykdyti sutarčių sąnaudų.Vykdant namo apdailos darbus, 20X2 m. sausio mėn. sunaudota įmonės atsargų už55 000 Lt, pagal darbo sutartis apskaičiuota 4 000 Lt statybos darbininkų darbo užmokesčio ir1 215,6 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. Darbų perdavimo–priėmimo aktą įmonė „S“ iružsakovas pasirašė 20X2 m. sausio 30 d.Įmonė „S“ apskaičiavo, kad namo apdailos darbams 20X2 m. tenka 80 852,1 Lt(20 636,5 Lt + 55 000 Lt + 4 000 Lt + 1 215,6 Lt) sąnaudų, ir pagal faktiškai baigtų darbų dalįnustatė sutarties darbų lygio procentą:80 852,1 Lt : 280 000 Lt x 100 = 29%.Įmonė „S“ pagal sutarties įvykdymo lygį apskaičiavo 87 000 Lt (300 000 Lt x 29 : 100)atliktų darbų vertę ir išrašė užsakovui PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė 87 000 Lt statybos38 VAS MR / 154

Audito ir apskaitos tarnybadarbų vertę, 18 270 Lt 21 proc. pardavimo PVM ir visą 105 270 Lt sumą. Apskaitoje užregistravopripažintas pajamas, pirkėjo skolą ir pardavimo savikainą:D 241 Pirkėjų skolos (87 000 Lt + 18 270 Lt) 105 270K 500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos 87 000K 4465 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis 18 270irD 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 80 852,1K 203 Nebaigtos vykdyti sutartys (220 636,5 Lt – 200 000 Lt) 20 636,5K 201X Atsargos (pagal atsargų grupes) 55 000K 444 Mokėtinas darbo užmokestis 4 000K 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos 1 215,6Sudarydama 20X2 m. finansines ataskaitas, pagal minėtą statybos sutartį įmonė „S“ pelno(nuostolių) ataskaitos I straipsnyje Pardavimo pajamos parodė 87 000 Lt pajamų ir II straipsnyjePardavimo savikaina – 80 852,1 Lt.112. Pardavimo savikainą sudaro paslaugų teikimo sąnaudos, perparduotų prekių irparduotos produkcijos savikaina. Į šį straipsnį turi būti įtraukiama išlaidų dalis, kuri tiesiogiaisusijusi su paslaugomis, produkcija ir prekėmis, parduotomis per ataskaitinį laikotarpį, atėmusjas perkant gautas nuolaidas.Pardavimo savikainą sudaro per ataskaitinį laikotarpį parduotų prekių įsigijimo savikaina,parduotos produkcijos pasigaminimo savikaina ir suteiktų paslaugų teikimo sąnaudos, t. y.įskaičiuojama tik ta šio ar ankstesnių ataskaitinių laikotarpių išlaidų dalis, kuri tiesiogiai susijusi suprekėmis, produkcija ar paslaugomis, parduotomis per ataskaitinį laikotarpį.Paslaugų teikimo sąnaudos apima šiam tikslui sunaudotas žaliavas, medžiagas,komplektuojamuosius gaminius, kitą trumpalaikį turtą, darbo užmokesčio sąnaudas, teikiantpaslaugas naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, trečiųjų asmenųsuteiktų paslaugų ir panašias sąnaudas. Į paslaugų teikimo sąnaudas neįskaičiuojamos įmonėspatirtos veiklos sąnaudos, kurios susijusios su visa įmonės veikla ir negali būti priskirtoskonkrečioms paslaugoms.Per ataskaitinį laikotarpį parduotų prekių, suteiktų paslaugų ar atliktų darbų savikainossuma parodoma pelno (nuostolių) ataskaitos II straipsnyje Pardavimo savikaina.Pardavus produkciją, pardavimo savikaina apskaitoje registruojama tokiais įrašais:D 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina38 VAS MR / 155

Audito ir apskaitos tarnybaK 2013 Pagaminta produkcijaPardavus perparduoti įsigytas prekes, pardavimo savikaina apskaitoje registruojama:D 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikainaK 2013 Pagaminta produkcijaTeikiant trumpalaikes paslaugas ar atliekant trumpalaikius darbus, apskaitoje registruojamapardavimo savikaina ir patirtos išlaidos:D 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikainaK 201X Atsargos (pagal atsargų grupes)K 442 Skolos tiekėjamsK 444 Mokėtinas darbo užmokestisK 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokosK 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimaiSuteikus paslaugas ar atlikus darbus pagal ilgalaikę sutartį, pardavimo savikaina apskaitojeregistruojama tokiais įrašais:D 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikainaK 203 Nebaigtos vykdyti sutartysJei parduotoms prekėms ar atsargoms, sunaudotoms teikiant paslaugas, įmonė gaunanuolaidą, pardavimo savikaina mažinama nuolaidos, tenkančios parduotoms prekėms arsunaudotoms atsargoms, suma. Apskaitoje daromi tokie įrašai:D 442 Skolos tiekėjams (jei tiekėjui dar sumokėta)D 245 Kitos per vienus metus gautinos sumos (jei tiekėjui jau sumokėta)K 609 Gautos nuolaidos, grąžinimai (–)PavyzdysĮmonei „S“ priklausantis stomatologinis kabinetas per 20X1 metus į skolą įsigijostomatologinių medžiagų už 50 000 Lt (medžiagų likučio laikotarpio pradžioje nebuvo). Apskaitojedaromi tokie įrašai:D 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės 50 000K 442 Skolos tiekėjams 50 000Teikdama stomatologines paslaugas, 20X1 metais įmonė sunaudojo stomatologiniųmedžiagų už 40 000 Lt. Šias medžiagas įmonė pripažino suteiktų paslaugų sąnaudomis ir apskaitojeužregistravo:D 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 40 00038 VAS MR / 156

Audito ir apskaitos tarnybaK 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės 40 000Tiekėjai 20X1 m. gruodžio mėn. įmonės pirktoms medžiagoms suteikė 10% (5 000 Lt)nuolaidą. Gavusi nuolaidą, įmonės „S“ 4 000 Lt (40 000 Lt x 10) koreguoja suteiktų paslaugųsavikainą ir 1 000 Lt (10 000 Lt x 10) dar nesunaudotų medžiagų vertę, todėl apskaitoje darotokius įrašus:D 442 Skolos tiekėjams 5 000K 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės 1 000K 609 Gautos nuolaidos, grąžinimai (–) 4 000Sudarydama 20X1 m. finansines ataskaitas, įmonė „S“ pelno (nuostolių) ataskaitosII straipsnyje Pardavimo savikaina parodys 36 000 Lt (40 000 Lt – 4 000 Lt) suteiktų paslaugųsavikainą.113. Perparduotų prekių ar parduotos produkcijos savikaina nustatoma taikant tuospačius apskaičiavimo (nuolat ar periodiškai) ir įkainojimo (FIFO, konkrečių kainų) būdus,kurie taikomi perparduoti skirtų prekių ar pagamintos produkcijos apskaitai.Taikant periodišką atsargų apskaitos būdą, parduotos produkcijos savikainaapskaičiuojama ir apskaitoje registruojama tam tikro laikotarpio, pavyzdžiui, mėnesio ar ketvirčiopabaigoje. Parduotų prekių savikaina apskaičiuojama pagal formulę:P = Lpr + S – Lp, kurP – parduotų prekių savikainaS – per laikotarpį įsigytų prekių savikainaLpr – įsigytų prekių likutis laikotarpio pradžiojeLp – įsigytų prekių likutis laikotarpio pabaigojePagamintos produkcijos savikaina apskaičiuojama pagal formulę:G = Npr + I – Npr , kurG – pagamintos produkcijos savikainaI – gamybos išlaidosNpr – nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pradžiojeNpr – nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pabaigojeTaikant nuolatinį atsargų apskaitos būdą, parduotų prekių ar parduotos produkcijossavikaina skaičiuojama ir apskaitoje registruojama po kiekvieno pardavimo.38 VAS MR / 157

Audito ir apskaitos tarnybaPavyzdysPagal įmonės apskaitos duomenis įmonės „L“, kuri spausdina leidinius, sandėlyje20X1 m. sausio 1 d. buvo 35 100 Lt (450 vnt. x 78 Lt) leidinio „XL“ likutis, 2000 Lt nebaigtosgamybos likutis. Leidykla per 20X1 m. sausio mėn. leidiniui „XL“ gaminti sunaudojo medžiagų už100 000 Lt, apskaičiavo 59 030 Lt leidyklos darbuotojų darbo užmokesčio ir valstybinio socialiniodraudimo įmokų. Buvo apskaičiuotas 1 000 Lt leidyklos įrengimų nusidėvėjimas. Iš viso buvoatspausdinta 2 000 leidinių „XL“. Visos šios išlaidos kaupiamos 2012 sąskaitoje Nebaigtosgamybos savikaina, apskaitoje daromi įrašai:D 2012 Nebaigtos gamybos savikaina 160 030K 2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės 100 000K 444 Mokėtinas darbo užmokestis 45 070K 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos 13 960K 1223 Mašinų ir įrenginių savikainos nusidėvėjimas (–) 1 000Sausio mėnesio pabaigoje atlikus inventorizaciją, nustatytas 3 000 Lt leidinio „XL“nebaigtos gamybos likutis. Apskaičiuojama (2 000 Lt + 160 030 Lt – 3 000 Lt = 159 030 Lt) irapskaitoje registruojama pagamintos produkcijos savikaina:D 2013 Pagaminta produkcija 159 030K 2012 Nebaigtos gamybos savikaina 159 030Vieno atspausdinto leidinio „XL“ savikaina yra 79,52 Lt (159 030 Lt : 2000 vnt.).Jei parduotos produkcijos apskaitai leidykla taiko periodišką atsargų apskaitos būdą irFIFO įkainojimo būdą, tai sausio mėnesio pabaigoje atlikusi pagamintos produkcijos inventorizacijąir nustačiusi 500 vnt. leidinio „XL“ likutį, kurio vertė yra 39 760 Lt (500 vnt. x 79,52 Lt),apskaičiuoja (35 100 Lt + 159 030 Lt – 39 760 Lt = 154 370 Lt) ir apskaitoje registruoja parduotosprodukcijos savikainą:D 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 154 370K 2013 Pagaminta produkcija 154 370Jei parduotos produkcijos apskaitai leidykla taiko nuolatinį atsargų apskaitos būdą ir FIFOįkainojimo būdą, o sausio 15 d. pardavė 800 leidinių „XL“, kurių savikaina yra 62 932 Lt (450 vnt.x 78 Lt + 350 vnt. x 79,52 Lt), tai apskaitoje registruoja:D 600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 62 932K 2013 Pagaminta produkcija 62 93238 VAS MR / 158

Audito ir apskaitos tarnyba114. Veiklos sąnaudos atspindi per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas, susijusias sutipine įmonės veikla ir sudarančias sąlygas pajamoms per tą laikotarpį uždirbti. Veiklossąnaudos turi būti pripažįstamos, apskaitoje registruojamos ir finansinėse ataskaitosepateikiamos tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį jos susidarė.Veiklos sąnaudos – per ataskaitinį laikotarpį patirtos išlaidos, susijusios su įprastine įmonėsveikla, vykdoma neatsižvelgiant į prekių, produkcijos, paslaugų pardavimo apimtį, išskyrus finansinę,investicinę ir kitą veiklą.Veiklos sąnaudos gali būti skirstomos į pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas.Pardavimo sąnaudos – išlaidos, susijusios su ataskaitinio laikotarpio prekių, produkcijos, paslaugųpardavimu, tačiau negali būti priskirtos konkrečioms pardavimo pajamoms. Bendrosios iradministracinės sąnaudos – išlaidos, nesusijusios su prekių, paslaugų pardavimu, tačiau susijusios suįmonės valdymu ir jos tipine veikla.PavyzdysĮmonė „A“ 20X1 m. organizavo velykinę savo produkcijos reklamos kampaniją. Užįmonės produkcijos reklamos laiką televizijos eteryje gauta 10 000 Lt sąskaita su 30 dienųmokėjimo atidėjimu, už reklamą spaudoje sumokėta 1 500 Lt iš karto gavus sąskaitą.Kadangi patirtų reklamos išlaidų negalima patikimai susieti su ekonominės naudospadidėjimu ateityje, visas šias išlaidas įmonė pripažįsta pardavimo sąnaudomis tada, kai jospatiriamos (gaunamos paslaugos), apskaitoje registruojama:D 615 Gautų paslaugų sąnaudos 11 500K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 1 500K 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 10 000Įmonė „A“ 20X1 m. pelno (nuostolių) ataskaitos IV skyriuje Veiklos sąnaudos parodys11 500 Lt reklamos sąnaudų.PavyzdysĮmonė „K“ 20X1 m. sausio 2 d. iš įmonės „M“ pagal panaudos sutartį gavo automobilį,kurį naudos savo veikloje. Įmonė „K“ metams apdraudė automobilį, automobilio metinė draudimoįmoka – 2 400 Lt. Panaudos sutartyje nenumatyta kompensuoti draudimo išlaidų.Įmonė „K“ 20X1 m. sausio 2 d. sumoka metinę draudimo įmoką, apskaitoje padaro įrašus:D 202 Išankstiniai mokėjimai 2 40038 VAS MR / 159

Audito ir apskaitos tarnybaK 271 Pinigai sąskaitose bankuose 2 400Naudojamo turto draudimo išlaidos kiekvieną mėnesį veiklos sąnaudoms priskiriamos po200 Lt, apskaitoje daromi įrašai:D 615 Gautų paslaugų sąnaudos 200K 202 Išankstiniai mokėjimai 200Sudarydama 20X1 m. pirmo ketvirčio finansines ataskaitas, įmonė „K“ pelno (nuostolių)ataskaitos IV skyriuje Veiklos sąnaudos parodys 600 Lt (200 Lt x 3) automobilio draudimosąnaudų.115. Veiklos sąnaudoms priskiriamos draudimo, reprezentavimo, reklamos,komandiruočių išlaidos, įvairūs su veikla susiję mokesčiai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto,nesusigrąžinamas pridėtinės vertės, išskyrus pelno, sumokėtos baudos už netinkamą sutarčiųvykdymą ar nekokybišką produkciją, žalos atlyginimas, turto nurašymo, išskyrus joperleidimą, nuostoliai. Veiklos sąnaudoms taip pat priskiriamos per ataskaitinį laikotarpįpatirtos darbo užmokesčio, socialinio draudimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos),patalpų išlaikymo ar nuomos išlaidos, jei jos nebuvo priskirtos pagamintos produkcijossavikainai, ir kitos išlaidos.Pelno (nuostolių) ataskaitos IV straipsnyje Veiklos sąnaudos parodoma ataskaitiniolaikotarpio veiklos sąnaudų suma.Apskaitoje veiklos sąnaudos gali būti registruojamos atskirose sąskaitose pagal jų pobūdį,pavyzdžiui, darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusios, ilgalaikio turto amortizacijos irnusidėvėjimo sąnaudos, patalpų išlaikymo, nuomos, remonto ir eksploatacijos, komandiruočių,gautų paslaugų sąnaudos, veiklos mokesčių, turto praradimo ir kitos veiklos sąnaudos. Veiklossąnaudos sumažinamos gautų nuolaidų suma.Jei patiriama veiklos sąnaudų, už kurias sumokama ne iš karto, apskaitoje daromi įrašaiatitinkamose įsipareigojimų sąskaitose:D 61X Veiklos sąnaudos (pagal išlaidų pobūdį)K 444 Mokėtinas darbo užmokestisK 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokosK 4463 Mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokosK 4466 Kiti į biudžetą mokėtini mokesčiaiK 447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai38 VAS MR / 160

Audito ir apskaitos tarnybaJei patiriama sąnaudų, už kurias sumokama iš karto, daromi įrašai:D 61X Veiklos sąnaudos (pagal išlaidų pobūdį)K 272 Pinigai kasoje ar K 271 Pinigai sąskaitose bankuose116. Kitos veiklos straipsnyje parodoma nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojoturto perleidimo pelnas (nuostolis) ir kitos su tipine įmonės veikla nesusijusios pajamos arsąnaudos.PavyzdysĮmonė „B“ už 12 000 Lt pardavė lengvąjį automobilį, kuris buvo naudojamas įmonėsreikmėms. Automobilio įsigijimo savikaina 30 000 Lt, sukauptas nusidėvėjimas 21 000 Lt, likutinėvertė 9 000 Lt (30 000 Lt – 21 000 Lt). Apskaičiuotas sandorio rezultatas yra 3 000 Lt (12 000 Lt –9 000 Lt) pelnas. Pirkėjas iš karto sumokėjo įmonei „B“ 12 000 Lt.Įmonės „B“ apskaitoje daromi tokie įrašai:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 12 000D 1233 Transporto priemonių savikainos nusidėvėjimas (–) 21 000K 1230 Transporto priemonių savikaina 30 000K 521 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas 3 000Įmonės „B“ pelno (nuostolių) ataskaitos V straipsnyje Kita veikla parodomas 3 000 Ltlengvojo automobilio pardavimo pelnas.Jei šis automobilis būtų parduotas už 8 000 Lt, apskaičiuotas sandorio rezultatas būtų1 000 Lt (8 000 Lt – 9 000 Lt) nuostolis dėl turto perleidimo, lygus jo likutinės vertės ir pardavimopajamų skirtumui, apskaitoje registruojama:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 8 000D 1233 Transporto priemonių savikainos nusidėvėjimas (–) 21 000D 621 Ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai 1 000K 1230 Transporto priemonių savikaina 30 000Įmonės „B“ pelno (nuostolių) ataskaitos V straipsnyje Kita veikla būtų parodomas 1 000 Ltlengvojo automobilio pardavimo nuostolis.Kitos veiklos pajamoms ir sąnaudoms priskiriamos įmonės tipinei arba finansinei irinvesticinei įmonės veiklai nepriskirtos pajamos ir sąnaudos.38 VAS MR / 161

Audito ir apskaitos tarnybaPavyzdysĮmonės „C“ tipinė veikla yra viešojo maitinimo paslaugos. Be to, įmonė „C“ turi šiltnamį,kuriame augina gėles patalpoms puošti, o kartais ir parduoti.Per ataskaitinį laikotarpį įmonė išnuomojo nenaudojamas patalpas ir gavo 12 000 Ltpajamų, perleido naudotą kavos aparatą už 1 500 Lt (šio aparato likutinė vertė 1 000 Lt) ir gavo500 Lt pelną iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo, be to, pardavė gėles, už kurias gavo1 300 Lt pajamų.Įmonės „C“ kitos (netipinės) veiklos pajamų iš viso:12 000 Lt + 500 Lt + 1 300 Lt = 13 800 Lt.Per ataskaitinį laikotarpį įmonė „C“ patyrė 8 000 Lt išnuomotų patalpų eksploatavimosąnaudų (2 000 Lt šildymo, 3 000 Lt nusidėvėjimo, 3 000 Lt valymo ir kitos priežiūros) ir 1 000 Ltparduotų gėlių užauginimo sanaudų.Iš viso kitos veiklos sąnaudų:8 000 Lt + 1 000 Lt = 9 000 Lt.Įmonė „C“ pelno (nuostolių) ataskaitos VI straipsnyje Kita veikla parodys 4 800 Lt kitos(netipinės) veiklos rezultatą, apskaičiuotą iš gautų ataskaitinio laikotarpio kitos veiklos pajamųatėmus patirtas kitos veiklos sąnaudas:13 800 Lt – 9 000 Lt = 4 800 Lt.117. Finansinės ir investicinės veiklos straipsnyje parodoma palūkanos už gautas ir(ar) suteiktas paskolas ar banke laikomus pinigus, pelnas (nuostoliai) dėl valiutos kursopokyčio, gautos ir sumokėtos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, gautidividendai, palūkanos už finansinės nuomos būdu įsigyjamą turtą, finansinio turto irįsipareigojimų perleidimo rezultatas ir kitos su finansine ir investicine veikla susijusios pajamosar sąnaudos.PavyzdysĮmonės „D“ tipinė veikla yra automobilių remontas. Per ataskaitinį laikotarpį įmonė atlikošias finansinės ir investicinės veiklos ūkines operacijas:1. Laikė terminuotąjį indėlį, už kurį pagal sutartį buvo apskaičiuota 3 000 Lt palūkanų.2. Apskaičiavo ir sumokėjo 650 Lt palūkanų už finansinės nuomos (lizingo) būdu įsigytąnaują diagnostinę įrangą.38 VAS MR / 162

Audito ir apskaitos tarnybaĮmonės „D“ apskaitoje užregistruojama 3 000 Lt finansinės ir investicinės veiklos pajamųir 650 Lt finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų.Pelno (nuostolių) ataskaitos VII straipsnyje Finansinė ir investicinė veikla bus parodytas2 350 Lt (3 000 Lt – 650 Lt) finansinės ir investicinės veiklos rezultatas, apskaičiuotas iš finansinėsir investicinės veiklos pajamų atėmus patirtas finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas.118. Pelno mokesčio straipsnyje parodomos pelno mokesčio sąnaudos, apskaičiuotospagal ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų duomenis ir Lietuvos Respublikos pelnomokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) reikalavimus.Ataskaitinių finansinių metų pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčiosuma parodoma pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje IX straipsnyje Pelno mokestis.PavyzdysSudarydama 20X6 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, įmonė „A“ apskaičiavo už20X6 metus mokėtiną 10 000 Lt pelno mokestį ir apskaitoje užregistravo pelno mokesčio sąnaudasir pelno mokesčio įsipareigojimą:D 65 Pelno mokestis 10 000K 4464 Pelno mokesčio įsipareigojimai 10 000Apskaičiuota pelno mokesčio suma parodoma 20X6 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių)ataskaitos IX straipsnyje Pelno mokestis, o balanso straipsnyje Trumpalaikiai įsipareigojimaiparodoma 10 000 Lt mokėtino į valstybės biudžetą pelno mokesčio.Įmonė „A“ Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka 20X7 m. kovo mėn. pateikė pelnomokesčio deklaraciją, sumokėjo pelno mokestį ir apskaitoje užregistravo:D 4464 Pelno mokesčio įsipareigojimai 10 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 10 000119. Turi būti apskaičiuoti ir pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikti ataskaitiniolaikotarpio tipinės ir visos įmonės veiklos rezultatai (bendrasis pelnas (nuostoliai), tipinėsveiklos pelnas (nuostoliai), pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą ir grynasis pelnas(nuostoliai). Grynasis pelnas (nuostoliai) parodo galutinį įmonės veiklos rezultatą, t. y.uždirbtą pelną, kuris gali būti skirstomas, arba nuostolius.38 VAS MR / 163

Audito ir apskaitos tarnybaI. Pardavimo pajamosPelno (nuostolių) ataskaitos rodiklių skaičiavimasII.Pardavimo savikainaIII. Bendrasis pelnas (nuostoliai) I – IIIV.Veiklos sąnaudosV. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) III – IVVI.VII.Kita veiklaFinansinė ir investicinė veiklaVIII. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą V + VI + VIIIX.Pelno mokestisX. Grynasis pelnas (nuostoliai) VI – VIII – IXPelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklosrezultatas – grynasis pelnas (nuostoliai), turi sutapti su apskaitoje ataskaitinių metų nepaskirstytojopelno (nuostolių) sąskaitoje užregistruota suma.Pasibaigus finansiniams metams, apskaitoje uždaromos pajamų ir sąnaudų, įskaitantapskaičiuoto pelno mokesčio, sąskaitos ir apskaičiuotas rezultatas – pelnas ar nuostoliai –užregistruojamas ataskaitinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitoje.V. NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIŲ ASMENŲ NUOSAVASKAPITALAS IR NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA120. Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų nuosavą kapitalą sudaroindividualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrųjų narių ar komanditorių įnašai, perataskaitinį ir ankstesnius ataskaitinius laikotarpius uždirbtas, bet dar nepaskirstytas, pelnasarba nepadengti nuostoliai.Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų nuosavą kapitalą sudarančiųindividualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrųjų narių ar komanditorių įnašų perdavimąįmonei ir įmonės uždirbto pelno paskirstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos individualiųįmonių ir Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymai.38 VAS MR / 164

Audito ir apskaitos tarnybaFinansinėse ataskaitose individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrųjų narių arkomanditorių įnašų ir įmonės uždirbto nepaskirstyto pelno (nuostolių) likučiai ataskaitiniolaikotarpio pabaigoje parodomi balanso C dalyje Nuosavas kapitalas, o nuosavo kapitalo pokyčiųataskaitoje šios sumos detalizuojamos.121. Savininkų įnašų straipsnyje parodoma individualiai įmonei jo savininkoperduotų pinigų ar kitokio savininkui nuosavybės teise priklausančio turto vertė, nustatytapagal teisės aktų reikalavimus.Kai individualios įmonės savininkas kaip įnašą perduoda pinigus, įmonės apskaitoje gautipinigai ir savininko įnašas registruojami tokiais įrašais:D 271 Pinigai sąskaitose bankuoseK 301 Savininkų įnašų sumaJei savininkas kaip savo įnašą perduoda įmonei kitą jam nuosavybės teise priklausantįturtą, gautas turtas ir savininko įnašas įmonės apskaitoje registruojami pagal Individualių įmoniųįstatymo reikalavimus nustatyta verte tokiais įrašais:D 12X0 Ilgalaikio materialiojo turto savikaina (pagal turto pobūdį)K 301 Savininkų įnašų sumaKaip įnašą gautą turtą užregistravus apskaitoje, tolesnė jo apskaita yra ta pati, kaip ir užįmonės lėšas įsigyto turto.Patikėjimo teise individualiai įmonei perduotas turtas įmonės finansinėse ataskaitosenerodomas. Informaciją apie tokį turtą kontrolės tikslais įmonė turėtų kaupti nebalansinėsesąskaitose. Jei naudojamas patikėjimo teise gautas turtas turi reikšmingos įtakos įmonės veiklosrezultatams, aiškinamajame rašte pateikiama informacija apie jį.PavyzdysGyventojas 20X6 m. gruodžio 10 d. įsteigė individualią įmonę „Y“, perdavė jai siuvimomašiną, o perdavimo akte nurodė 7 000 Lt staklių vertę. Be to, į įmonės vardu atidarytą sąskaitąbanke pervedė 13 000 Lt ir mokėjimo pavedime nurodė, kad tai savininko įnašas.Gavus pinigus į įmonės sąskaitą, įmonės apskaitoje užregistruojama gautų staklių vertė,pinigai ir 20 000 Lt (7 000 Lt + 13 000 Lt) savininko įnašas:D 1220 Mašinų ir įrenginių savikaina 7 00038 VAS MR / 165

Audito ir apskaitos tarnybaD 271 Pinigai sąskaitose bankuose 13 000K 301 Savininkų įnašų suma 20 000Sudarant 20X6 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, 20 000 Lt savininko įnašų vertėparodoma balanso straipsnyje Savininkų įnašai.Individualios įmonės „Y“ 20X6 metų balanso ištraukaNUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAIPastabosNr.FinansiniaimetaiC. Nuosavas kapitalas 20 000 0I. Savininkų įnašai 20 000 0Praėjęfinansiniaimetai122. Savininkų įnašų padidėjimas apskaitoje registruojamas ir finansinių ataskaitųnuosavo kapitalo dalyje parodomas, kai teisės aktų nustatyta tvarka:122.1. Individualios įmonės savininkas perduoda pinigus arba jam nuosavybės teisepriklausantį turtą individualios įmonės nuosavybėn.122.2. Ūkinė bendrija įregistruoja bendrijos veiklos sutarties pakeitimus dėl tikrųjųnarių ar komanditorių įsipareigojimų įnešti įnašus į bendriją.123. Bendrijos veiklos sutarties ar jos pakeitimo įregistravimo dieną apskaitojeregistruojama visa bendrijos veiklos sutartyje nurodyta įnašų suma. Tikrųjų narių arkomanditorių dar nesumokėta dalis apskaitoje registruojama kontrarinėje savininkų įnašųsąskaitoje, kaip iš jų gautini įnašai. Ūkinės bendrijos finansinių ataskaitų nuosavo kapitalodalyje parodomi faktiškai iš savininkų gauti įnašai.Bendrijos veiklos sutarties ar jos pakeitimo įregistravimo dieną apskaitoje registruojamavisa bendrijos veiklos sutartyje nurodyta įnašų vertė, faktiškai gauti dalyvių (tikrųjų narių ar tikrųjųnarių ir komanditorių) įnašai pinigais, kitu turtu ir dar negautų įnašų vertė. Negautų įnašų vertėužregistruojama kontrarinėje 302 sąskaitoje Nesumokėti įnašai (–). Daromi įrašai:D 12X0 Ilgalaikio materialiojo turto savikaina (pagal turto pobūdį)D 271 Pinigai sąskaitose bankuoseD 302 Nesumokėti įnašai (–)K 301 Savininkų įnašų suma38 VAS MR / 166

Audito ir apskaitos tarnybaIš dalyvių gautas turtinis įnašas apskaitoje užregistruojamas bendrijos veiklos sutartyjenurodyta verte. Kaip įnašą gautą turtą užregistravus apskaitoje, tolesnė jo apskaita yra ta pati, kaip iruž įmonės lėšas įsigyto turto.Gavus iš dalyvių pinigus ar kitą sutartyje numatytą turtą, apskaitoje užregistruotinesumokėti įnašai nurašomi tokiais įrašais:D 12X0 Ilgalaikio materialiojo turto savikaina (pagal turto pobūdį)D 271 Pinigai sąskaitose bankuoseK 302 Nesumokėti įnašai (–)Į balanso straipsnį Savininkų įnašai įrašoma savininkų įnašų suma, lygi ūkinės bendrijosdalyvių įmonei faktiškai perduotų pinigų ir nepiniginių įnašų vertei.PavyzdysSteigiamos bendrijos „A“ jungtinės veiklos sutartyje nustatyta, kad du tikrieji nariai kaipsavo įnašus tikrajai ūkinei bendrijai „A“ perduoda jiems nuosavybės teise priklausantį ilgalaikįmaterialųjį turtą (baldus ir kompiuterinę techniką), kurio vertė, patvirtinta visų bendrijos tikrųjųnarių sprendimu, yra 20 000 Lt (baldų 13 000 Lt, kompiuterinės technikos 7 000 Lt), trečias narysprivalo 10 000 Lt įnešti į bendrijos kasą per šešis mėnesius nuo bendrijos įregistravimo įstatymųnustatyta tvarka dienos. Dviejų narių įnašai turtu buvo perduoti 20X6 m. rugsėjo 29 d. Bendrija „A“buvo įregistruota 20X6 m. spalio 1 d. Registruojant savininkų įnašus, 20X6 m. spalio 1 d.apskaitoje daromi tokie įrašai:D 1240 Kitos įrangos savikaina 20 000D 302 Nesumokėti įnašai (–) 10 000K 301 Savininkų įnašų suma 30 00020X6 metų pabaigoje trečias tikrasis narys savo įsipareigojimo įnešti pinigus į bendrijoskasą dar nebuvo įvykdęs. Sudarant 20X6 metų finansines ataskaitas, balanso straipsnyje Savininkųįnašai parodoma 20 000 Lt (30 000 Lt – 10 000 Lt) apskaitoje užregistruota savininkų įnašų sumaatėmus nesumokėtų įnašų sumą.Bendrijos „A“ 20X6 metų balanso ištraukaNUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAIPastabosNr.FinansiniaimetaiC. Nuosavas kapitalas 20 000 0I. Savininkų įnašai 20 000 0Praėjęfinansiniaimetai38 VAS MR / 167

Audito ir apskaitos tarnyba124. Savininkų įnašų sumažėjimas apskaitoje registruojamas, kai teisės aktųnustatyta tvarka:124.1. Individualios įmonės savininkas iš individualios įmonės atsiima savo piniginįar turtinį įnašą.124.2. Ūkinė bendrija įregistruoja bendrijos veiklos sutarties pakeitimą dėl bendrijostikrojo nario ar komanditoriaus pasitraukimo iš bendrijos ir apskaitoje užregistruoja savoįsipareigojimą iš bendrijos pasitraukusiam asmeniui.Kai savininkas iš individualios įmonės atsiima savo piniginį ar turtinį įnašą, individualiosįmonės apskaitoje registruojamas savininkų įnašų sumažėjimas.Jei individualios įmonės savininkas iš individualios įmonės savo piniginį ar turtinį įnašąatsiima pinigais, apskaitoje registruojama tokiais įrašais:D 301 Savininkų įnašų sumaK 271 Pinigai sąskaitose bankuose arba K 272 Pinigai kasojeJei individualios įmonės savininkas susigrąžina savo turtinį įnašą, kuris yra ilgalaikismaterialusis turtas, savininko įnašų ir įmonės ilgalaikio turto sumažėjimas ir nepaskirstytojo pelnopadidėjimas apskaitoje registruojamas suma, kuri yra savininko turtinio įnašo vertės įnešimo datą iršio turto likutinės vertės skirtumas. Apskaitoje daromi įrašai:D 301 Savininkų įnašaiD 1223 Mašinų ir įrenginių savikainos nusidėvėjimas (–)K 1220 Mašinų ir įrenginių savikainaK 34 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)PavyzdysIndividuali įmonė įregistruota 20X0 m. sausio 5 d. Įmonės savininkas įsteigtai įmoneiperdavė turtinį įnašą – du kompiuterius, perdavimo akte nurodė 10 000 Lt vertę. Be to, į įmonėssąskaitą banke savininkas pervedė 6 000 Lt įnašą.Savininkas 20X2 m. birželio 30 d. vieną kompiuterį atsiėmė. Pagal įmonės apskaitosduomenis šio kompiuterio vertė, nurodyta perduodant turtą įmonei, buvo 5 000 Lt, o 20X2 m.birželio 30 d. apskaičiuota nusidėvėjimo suma 2 320 Lt.Perdavus kompiuterį savininkui, individualios įmonės apskaitoje nurašomas ilgalaikismaterialusis turtas ir užregistruojamas savininkų įnašų sumažėjimas ir nepaskirstytasis pelnas:38 VAS MR / 168

Audito ir apskaitos tarnybaD 301 Savininkų įnašų suma 5 000D 1223 Mašinų ir įrenginių savikainos nusidėvėjimas (–) (80 x 29 mėn.) 2 320K 1220 Mašinų ir įrenginių savikaina 5 000K 34 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 2 320125. Kai iš ūkinės bendrijos pasitraukiančiam tikrajam nariui ar komanditoriuigrąžinamas jo įnašas, apskaitoje bendra savininkų įnašų suma, jeigu ko kita nenurodytabendrijos veiklos sutartyje, mažinama tikrojo nario ar komanditoriaus įnašo, atitinkančiobendrijos turto dalį, verte, o nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) – tikrajam nariui arkomanditoriui tenkančia pelno (nuostolių) dalimi.Pasitraukus iš ūkinės bendrijos dalyviui, bendrijos veiklos sutarties pakeitimus įregistravusJuridinių asmenų registre, apskaitoje registruojamas įsipareigojimas grąžinti pasitraukusiam išūkinės bendrijos asmeniui jo įnašo dydį atitinkančią bendrijos turto dalį, apskaičiuotą vadovaujantisŪkinių bendrijų įstatymu ir bendrijos veiklos sutartyje nustatyta tvarka. Iš ūkinės bendrijospasitraukusiam asmeniui priklausanti bendrijos turto dalis padidinama jam tenkančianepaskirstytojo pelno dalimi ar sumažinama jam tenkančia nepaskirstytojo bendrijos nuostoliodalimi.Jei ūkinė bendrija priėmė sprendimą pasitraukusio asmens įnašą (piniginį ar turtinį)grąžinti pinigais, jam tenkanti bendrijos turto dalis padidinama jam tenkančia nepaskirstytojo pelnodalimi ir apskaitoje registruojama:D 301 Savininkų įnašų sumaD 34 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)K 271 Pinigai sąskaitose bankuose, K 272 Pinigai kasoje (kai išmokama iš karto)K 445 Įmonės savininkams mokėtinos sumos (jei bus sumokėta vėliau)Jeigu pasitraukusiam asmeniui tenka nuostolių dalis, apskaitoje registruojamas savininkųįnašų ir nepaskirstytųjų nuostolių sumažėjimas:D 301 Savininkų įnašų sumaK 271 Pinigai sąskaitose bankuose, K 272 Pinigai kasoje (kai išmokama iš karto)arba K 445 Įmonės savininkams mokėtinos sumos (jei bus sumokėta vėliau)K 34 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)38 VAS MR / 169

Audito ir apskaitos tarnybaPavyzdysTŪB „B“ įsteigta 20X0 m. sausio 2 d. Vienas iš TŪB „B“ narių nusprendė pasitraukti išbendrijos, todėl 20X2 m. birželio 28 d. Juridinių asmenų registre TŪB „B“ įregistravo bendrijosveiklos sutarties pakeitimą. Pasitraukančio nario įnašas 20X0 m. sausio 2 d. buvo 5 000 Lt vertėsstaklės.Vadovaudamasis Ūkinių bendrijų įstatymu ir bendrijos veiklos sutartimi, TŪB „B“ dalyviųsusirinkimas priėmė sprendimą pasitraukančio nario įnašą grąžinti pinigais. Pagal TŪB „B“20X2 m. birželio 28 d. finansinių ataskaitų duomenis pasitraukančiam nariui priklauso 800 Lt pelnodalis.TŪB „B“ apskaitoje registruoja savininkų įnašų ir nepaskirstytojo pelno sumažėjimą:D 301 Savininkų įnašų suma 5 000D 34 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 800K 271 Pinigai sąskaitose bankuose, arbaK 272 Pinigai kasoje (jei sumokėta iš karto) arbaK 445 Įmonės savininkams mokėtinos sumos (jei bus sumokėta vėliau) 5 800Jeigu bendrovės veiklos rezultatas būtų nuostolis, tai pasitraukančiam nariui tektųnuostolių dalis, pavyzdžiui, 560 Lt. TŪB „B“ apskaitoje būtų registruojamas savininkų įnašų irnepaskirstytųjų nuostolių sumažėjimas:D 301 Savininkų įnašų suma 5 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose arbaK 272 Pinigai kasoje arbaK 445 Įmonės savininkams mokėtinos sumos (jei bus sumokėta vėliau) 4 440K 34 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 560Jei ūkinė bendrija priėmė sprendimą grąžinti pasitraukusiam dalyviui jo nepiniginį įnašą,apskaitoje registruojamas savininkų įnašų sumažėjimas, įmonės ilgalaikio turto perleidimas irnepaskirstytojo pelno padidinimas suma, kuri yra savininko turtinio įnašo vertės jo įnešimo datą irto turto likutinės vertės skirtumas:D 301 Savininkų įnašaiD 1223 Mašinų ir įrenginių savikainos nusidėvėjimas (–)K 1220 Mašinų ir įrenginių savikainaK 34 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)38 VAS MR / 170

Audito ir apskaitos tarnybaGrąžinant turtinį įnašą, apskaičiuotas nepaskirstytasis pelnas koreguojamas iš ūkinėsbendrijos pasitraukiančiam dalyviui tenkančia paskirtytojo pelno ar nuostolių suma.PavyzdysTŪB „B“ įsteigta 20X0 m. sausio 2 d. Bendriją įsteigė keturi dalyviai. Bendrijos veiklossutartyje buvo nustatyta dalyvio A bendrijai perduodamo turtinio įnašo – staklių – vertė 5 000 Lt.Dalyviai B, C ir D įnašus sumokėjo pinigais po 5 000 Lt.Vienas iš TŪB „B“ narių nusprendė pasitraukti iš bendrijos, todėl 20X2 m. birželio 30 d.TŪB „B“ įregistravo bendrijos veiklos sutarties pakeitimą Juridinių asmenų registre. Pagal TŪB„B“ 20X2 m. birželio 30 d. finansinių ataskaitų duomenis bendrijos nuosavas kapitalas buvo23 200 Lt, iš jo 20 000 Lt savininkų įnašų, 3 200 Lt nepaskirstytojo pelno. TŪB „B“ paskirsčiuspelną, kiekvienam dalyviui teko po 800 Lt (3 200 Lt : 4).Vadovaudamasi Ūkinių bendrijų įstatymo nuostatomis dėl nepiniginio įnašo, kuris yraindividualiais požymiais apibūdintas daiktas, grąžinimo ir bendrijos veiklos sutartimi, TŪB „B“priėmė sprendimą pasitraukančiam nariui grąžinti stakles. Pagal apskaitos duomenis stakliųnusidėvėjimo suma 2 320 Lt.Perdavusi stakles iš bendrijos pasitraukiančiam dalyviui, TŪB „B“ apskaitoje registruojasavininkų įnašų ir ilgalaikio materialiojo turto sumažėjimą ir nepaskirstytojo pelno padidinimąstaklių nusidėvėjimo suma:D 301 Savininkų įnašų suma 5 000D 1223 Mašinų ir įrenginių savikainos nusidėvėjimas (–) (80 x 29 mėn.) 2 320K 1220 Mašinų ir įrenginių savikaina 5 000K 34 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 2 320Grąžindama turtinį įnašą, TŪB „B“ paskirsto apskaičiuotą 2 320 Lt nepaskirstytąjį pelną.Kiekvienam dalyviui teko po 580 Lt (2 320 Lt : 4).Apskaitoje registruojama iš ūkinės bendrijos pasitraukiančiam dalyviui priklausantiišmokėti 1 380 Lt (580 Lt + 800 Lt) pelno suma:D 34 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 1 380K 271 Pinigai sąskaitose bankuose, K272 Pinigai kasoje (jei sumokama iš karto)K 445 Įmonės savininkams mokėtinos sumos (jei bus sumokėta vėliau) 1 38038 VAS MR / 171

Audito ir apskaitos tarnyba126. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens nepaskirstytąjį pelną sudarouždirbtas pelnas, o nepaskirstytuosius nuostolius – patirti nuostoliai. Nepaskirstytasis pelnasdidinamas registruojant apskaitoje ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną, mažinamasregistruojant ataskaitinio laikotarpio nuostolius, išmokėjus individualios įmonės savininkuipelną ar ūkinės bendrijos tikriesiems nariams priėmus sprendimą paskirstyti pelną.Finansinėse ataskaitose apibendrinama per ataskaitinį laikotarpį įvykusių ūkinių operacijųinformacija ir fiksuojama paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos finansinė būklė ir veiklosrezultatai.Į individualios įmonės balanso straipsnį Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) įrašomasankstesniais ir ataskaitiniais finansiniais metais uždirbtas ir dar neišmokėtas pelnas arba per tuoslaikotarpius patirti ir dar nepadengti nuostoliai.Individualios įmonės savininko sprendimu jam išmokėta įmonės pelno dalis apskaitojeregistruojama:D 34 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)K 271 Pinigai sąskaitose bankuose ar D 272 Pinigai kasojeIndividualios įmonės savininkui išmokėtos asmeniniams poreikiams sumos pagalIndividualių įmonių įstatymo nuostatas laikomos avansu išmokėtu pelnu, todėl apskaitojeregistruojamos kaip trumpalaikis turtas:D 264 Įmonės savininkų asmeniniams poreikiams išmokėtos lėšosK 271 Pinigai sąskaitose bankuose ar D 272 Pinigai kasojeKai individualios įmonės savininko sprendimu finansinių metų nepaskirstytas pelnassumažinamas per metus savininko asmeniniams poreikiams išmokėtų lėšų suma, įmonės apskaitojeregistruojama:D 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)K 263 Įmonės savininkams avansu išmokėtas pelnasĮ ūkinės bendrijos balanso straipsnį Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) įrašomasankstesniais ir ataskaitiniais finansiniais metais uždirbtas ir dar nepaskirstytas pelnas arba per tuoslaikotarpius patirti ir dar nepadengti nuostoliai. Kadangi sprendimas dėl ūkinės bendrijos pelnopaskirstymo priimamas ne anksčiau, kaip patvirtinamas finansinių ataskaitų rinkinys, pelnopaskirstymo rezultatai apskaitoje registruojami ir finansinėse ataskaitose parodomi, kai pelnaspaskirstomas bendrijos dalyviams, t. y. jau kitą ataskaitinį laikotarpį.Ūkinės bendrijos dalyviams išmokėta trumpesnio kaip finansiniai metai laikotarpio pelno38 VAS MR / 172

Audito ir apskaitos tarnybadalis pagal Ūkinių bendrijų įstatymo nuostatas laikoma avansu išmokėtu finansinių metų pelnu,apskaitoje registruojama kaip trumpalaikis turtas:D 263 Įmonės savininkams avansu išmokėtas pelnasK 271 Pinigai sąskaitose bankuose ar D 272 Pinigai kasojeŪkinės bendrijos nariams asmeniniams poreikiams išmokėtos sumos pagal Ūkinių bendrijųįstatymo nuostatas laikomos avansu išmokėtu pelnu, todėl apskaitoje registruojamos kaiptrumpalaikis turtas:D 264 Įmonės savininkų asmeniniams poreikiams išmokėtos lėšosK 271 Pinigai sąskaitose bankuose ar D 272 Pinigai kasojeSudarant finansines ataskaitas, dalyviams avansu išmokėtas pelnas ir asmeniniamsporeikiams išmokėtos lėšos parodomos balanso B dalies II straipsnyje Kitas trumpalaikis turtas.Kai, pasibaigus finansiniams metams, paskirstomas ūkinės bendrijos finansinių metųpelnas, įmonės apskaitoje nepaskirstytasis pelnas mažinamas dalyviams per finansinius metusavansu išmokėto pelno ir asmeniniams narių poreikiams išmokėtų lėšų sumomis ir apskaitojeregistruojama dalyviams likusi sumokėti suma:D 34 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)K 263 Įmonės savininkams avansu išmokėtas pelnasK 264 Įmonės savininkų asmeniniams poreikiams išmokėtos lėšosK 445 Įmonės savininkams mokėtinos sumosĮsipareigojimas įmonės savininkams apskaitoje nurašomas išmokėjus savininkams pelnodalį, likusią atskaičius per ataskaitinį laikotarpį avansu išmokėtą pelną:D 445 Įmonės savininkams mokėtinos sumosK 271 Pinigai sąskaitose bankuose, K 272 Pinigai kasojeKai apskaičiuojamos valstybinio sveikatos draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatosdraudimo (PSD) įmokos nuo individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos narių asmeniniamsporeikiams išmokėtų lėšų, apie kurias deklaracija pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaipsu darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, apskaitoje registruojamosįmonės veiklos sąnaudos:D 616 Veiklos mokesčių sąnaudosK 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokosK 4463 Mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokosVSD ir PSD įmokos finansinėse ataskaitose parodomos pelno (nuostolių) ataskaitosIV straipsnyje Veiklos sąnaudos.38 VAS MR / 173

Audito ir apskaitos tarnybaPavyzdysŪkinės bendrijos „A“ nariams 20X3 m. išmokėtas 20X3 m. 6 mėnesių paskirstytas pelnas.Bendrijos nariui V. Pavardeniui buvo išmokėta 10 000 Lt. Be to, per 20X3 m. V. Pavardeniuiasmeniniams poreikiams buvo išmokėta 15 000 Lt kaip avansu išmokamo pelno. Iš viso perfinansinius metus V. Pavardeniui buvo išmokėta 25 000 Lt (10 000 Lt + 15 000 Lt). Patvirtinus20X3 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir paskirsčius ūkinės bendrijos „A“ 20X3 m. finansinių metųpelną, jos nariui V. Pavardeniui tenkanti 27 000 Lt pelno dalis mažinama per finansinius metus jauišmokėtu 25 000 Lt avansu.Paskirsčius 6 mėnesių ūkinės bendrijos pelną, bendrijos nariui V. Pavardeniui buvoišmokėta 10 000 Lt. Įmonės apskaitoje registruojamas avansu išmokėtas pelnas:D 263 Įmonės savininkams avansu išmokėtas pelnas 10 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 10 000Bendrijos dalyviui V. Pavardeniui per 20X3 m. išmokėtos lėšos jo asmeniniamsporeikiams, įmonės apskaitoje užregistruojamos kaip avansu išmokėtas pelnas:D 264 Įmonės savininkų asmeniniams poreikiams išmokėtos lėšos 15 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 15 000Bendrija apskaičiavo 3 945 Lt VSD (26,3%) ir 1 350 Lt PSD (9%) įmokas nuo nariuiV. Pavardeniui asmeniniams poreikiams išmokėtų lėšų, apie kurias deklaracija pateikiamaValstybinei mokesčių inspekcijai, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiaissusijusių pajamų, ir apskaitoje užregistravo 5 295 Lt (3 945 Lt + 1 350 Lt) įmonės veiklos sąnaudų:D 616 Veiklos mokesčių sąnaudos 5 295K 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos 3 945K 4463 Mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokos 1 350Bendrijos dalyvių susirinkime 20X4 m. vasario 5 d. patvirtintos 20X3 m. gruodžio 31 d.finansinės ataskaitos ir paskirstytas pelnas. Bendrijos nariui V. Pavardeniui tenkanti 27 000 Ltpelno dalis mažinama jam per finansinius metus jau išmokėto 25 000 Lt avanso suma, apskaitojemažinamas nepaskirstytasis pelnas, išankstinės išmokos savininkams ir registruojama likusisumokėti 2 000 Lt (27 000 Lt – 25 000 Lt) suma:D 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 27 000K 263 Įmonės savininkams avansu išmokėtas pelnas 10 000K 264 Įmonės savininkų asmeniniams poreikiams išmokėtos lėšos 15 000K 445 Įmonės savininkams mokėtinos sumos 2 00038 VAS MR / 174

Audito ir apskaitos tarnybaKai individualios įmonės savininkui ar ūkinės bendrijos nariui suteikiama paskola, kurią jisįsipareigojo grąžinti, apskaitoje registruojama ir finansinėse ataskaitose parodoma ne pelnopanaudojimas, o gautina suma:D 163 Ilgalaikės paskolos įmonės savininkams arbaD 242 Paskolos įmonės savininkams (trumpalaikė paskola)K 272 Pinigai kasoje arba K 271 Pinigai sąskaitose bankuoseKai savininkas grąžinta paskolą ar jos dalį, registruojama:D 272 Pinigai kasoje arba D 271 Pinigai sąskaitose bankuoseK 242 Paskolos įmonės savininkamsĮmonės savininkams išmokėtų paskolų apskaitai taikomos finansinio turto nuostatos.127. Nepaskirstytieji nuostoliai mažinami registruojant apskaitoje grynąjįataskaitinio laikotarpio pelną, gavus savininkų įnašus nuostoliams padengti. Nepaskirstytiejinuostoliai didinami registruojant apskaitoje per ataskaitinį laikotarpį patirtus nuostolius.Nepaskirstytieji nuostoliai – tai įmonės sukaupti ir dar nepadengti nuostoliai. Padengiantįmonės nuostolius papildomais savininkų įnašais, įmonės apskaitoje registruojamas pelno(nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių metų pelnas, o nuosavo kapitalo pokyčiųataskaitoje parodomas įmonės nuosavo kapitalo padidėjimas.Gavus savininkų įnašus nuostoliams padengti, apskaitoje registruojama:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose arba 272 Pinigai kasojeK 34 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintam ataskaitinių metų pelnui registruoti apskaitojeįmonė gali naudoti papildomą, pavyzdžiui, 3412 buhalterinę sąskaitą Pelno (nuostolių) ataskaitojenepripažintas ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai).PavyzdysŪkinės bendrijos „Ū“ dalyviai nutarė padengti bendrijos nuostolius papildomais įnašais.Nuostoliams padengti ūkinės bendrijos nariai į bendrijos sąskaitą banke pervedė 30 000 Lt.Savininkų įnašai pajamomis nepripažįstami, todėl 30 000 Lt mažinami bendrijos nuostoliai.Gavus papildomus savininkų įnašus, apskaitoje registruojama:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 30 000K 34 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 30 00038 VAS MR / 175

Audito ir apskaitos tarnyba128. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje pateikiama informacija apie nuosavokapitalo pokyčius. Pateikiami ataskaitinio laikotarpio ir praėjusių finansinių metų pradžios,ir pabaigos duomenys. Pavyzdinė nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma pateikta šiostandarto 3 priede.Standarto 3 priede pateikta pavyzdinė nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma gali būtitikslinama, išskaidant ataskaitos straipsnių sumas į smulkesnes ir parodant duomenis atskiroseeilutėse ar stulpeliuose.129. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje apie neribotos civilinės atsakomybėsjuridinių asmenų savininkų įnašų, nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ir nuosavo kapitalopokyčius pateikiami tokie duomenys:129.1. likučiai praėjusių finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;129.2. ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpių grynasis pelnas arbanuostoliai (-);129.3. savininkų įnašų didinimas arba mažinimas (-);129.4. paskirstyto pelno išmokos savininkams;129.5. likučiai ataskaitinių metų pabaigoje.Pateikiami paaiškinimai, kokie duomenys ir kurioje nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoseilutėje turi būti parodomi. Siekiant išsamiau paaiškinti ataskaitos sudarymą, pateikiamaskiekvienos ataskaitos eilutės turinį atskleidžiantis pavyzdys. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoseilučių duomenys yra susieti tarpusavyje.1 eilutė. Likutis praėjusių finansinių metų pradžiojeŠioje eilutėje įrašomi nuosavo kapitalo (savininkų įnašų ir nepaskirstytojo pelno)duomenys praėjusių finansinių metų pradžioje. Šie duomenys perrašomi iš ankstesnių metų nuosavokapitalo pokyčių ataskaitos.PavyzdysTŪB „Ū“ įregistruota Juridinių asmenų registre 20X0 metais. Bendrijos dalyvių jaiperduotų įnašų suma 20X2 m. gruodžio 31 d. buvo 100 000 Lt, nepaskirstytasis pelnas – 50 000 Lt.38 VAS MR / 176

Audito ir apskaitos tarnyba20X4 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ištraukaRodikliaiSavininkųįnašaiLitai_(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Nepaskirstytasispelnas(nuostoliai)Iš viso1. Likutis praėjusių finansinių metų pradžioje 100 000 50 000 100 0002 eilutė. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai)Šioje eilutėje įrašomas praėjusiais metais uždirbtas grynasis pelnas ar patirti nuostoliai. Šisuma turi sutapti su pelno (nuostolių) ataskaitos praėjusių metų duomenimis.80 000 Lt.Pavyzdžio tęsinysTŪB „Ū“ 20X3 metų grynasis pelnas, nurodytas pelno (nuostolių) ataskaitoje, buvo20X4 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ištraukaRodikliaiSavininkųįnašaiLitai_(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Nepaskirstytasispelnas(nuostoliai)Iš viso1. Likutis praėjusių finansinių metų pradžioje 100 000 50 000 100 0002. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) 80 0003 eilutė. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas)Pavyzdžio tęsinys20X3 metais TŪB „Ū“ priėmė sprendimą grąžinti 10 000 Lt įnašą pasitraukiančiamdalyviui. Ši suma mažina bendrijos nuosavą kapitalą, todėl ataskaitoje parodoma su minuso ženkluarba skliaustuose.20X4 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ištrauka38 VAS MR / 177

Audito ir apskaitos tarnybaLitai_(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)RodikliaiSavininkųįnašaiNepaskirstytasispelnas(nuostoliai)Iš viso1. Likutis praėjusių finansinių metų pradžioje 100 000 50 000 100 0002. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) 80 000 80 0003. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas) (10 000) (10 000)4 eilutė. Paskirstyto pelno išmokos savininkamsPavyzdžio tęsinys20X3 metais TŪB „Ū“ priėmė sprendimą paskirstyti bendrijos dalyviams 50 000 Lt20X2 finansinių metų pelną. Be to, 20X3 metais TŪB „Ū“ išmokėjo 9 000 Lt pasitraukiančiamdalyviui tenkančią nepaskirstytojo pelno dalį. Paskirstyta 59 000 Lt (50 000 Lt + 9 000 Lt) sumamažina bendrijos nuosavą kapitalą, todėl ataskaitoje parodoma su minuso ženklu arba skliaustuose.20X4 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ištraukaRodikliaiSavininkųįnašaiLitai_(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Nepaskirstytasispelnas(nuostoliai)Iš viso1. Likutis praėjusių finansinių metų pradžioje 100 000 50 000 100 0002. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) 80 000 80 0003. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas) (10 000) (10 0004. Paskirstyto pelno išmokos savininkams (59 000) (59 000)5 eilutė. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigojeŠioje eilutėje įrašomi nuosavo kapitalo sąskaitų likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.Šios eilutės duomenys apskaičiuojami prie praėjusių finansinių metų nuosavo kapitalo likučiųpridedant (atimant) ataskaitinių finansinių metų pokyčius. Ataskaitos duomenys turi sutapti subalanso savininkų įnašų, nepaskirstytojo pelno ir nuosavo kapitalo straipsnių praėjusių metųduomenimis.38 VAS MR / 178

Audito ir apskaitos tarnybaApskaičiuojant nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos 5 eilutės praėjusių finansinių metųpabaigos duomenis, susumuojami ataskaitos 1–4 eilučių duomenys.Pavyzdžio tęsinysTŪB „Ū“ 20X3 m. gruodžio 31 d. balanso lyginamieji (praėjusių metų) duomenys:savininkų įnašai 90 000 Lt, nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 71 000 Lt ir nuosavo kapitalo iš viso111 000 Lt.20X4 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ištraukaRodikliaiSavininkųįnašaiLitai_(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Nepaskirstytasispelnas(nuostoliai)Iš viso1. Likutis praėjusių finansinių metų pradžioje 100 000 50 000 100 0002. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) 80 000 80 0003. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas) (10 000) (10 000)4. Paskirstyto pelno išmokos savininkams (59 000) (59 000)5. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje 90 000 71 000 111 0006 eilutė. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai)Šioje eilutėje įrašomas finansiniais metais uždirbtas grynasis pelnas ar patirti nuostoliai. Šisuma turi sutapti su pelno (nuostolių) ataskaitos finansinių metų duomenimis.20 000 Lt.Pavyzdžio tęsinys20X4 metais TŪB „Ū“ grynasis pelnas, parodytas pelno (nuostolių) ataskaitoje, buvo20X4 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ištraukaLitai_(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)38 VAS MR / 179

Audito ir apskaitos tarnybaRodikliaiSavininkųįnašaiNepaskirstytasispelnas(nuostoliai)Iš viso1. Likutis praėjusių finansinių metų pradžioje 100 000 50 000 100 0002. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) 80 000 80 0003. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas) (10 000) (10 000)4. Paskirstyto pelno išmokos savininkams (59 000) (59 000)5. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje 90 000 71 000 111 0006. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) 20 0007 eilutė. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas)Šioje eilutėje parodomos savininkų įnašų padidėjimo ir sumažėjimo sumos. Šioje eilutėjetaip pat parodomos pirmų įnašų sumos įsteigus įmonę.Pavyzdžio tęsinysTŪB „Ū“ 20X4 metais priėmė sprendimą iš bendrijos pasitraukiančiam dalyviui 20 000 Ltturtinį įnašą grąžinti pinigais. Ši suma mažina bendrijos nuosavą kapitalą, todėl ataskaitojeparodoma su minuso ženklu arba skliaustuose.20X4 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ištraukaRodikliaiSavininkųįnašaiLitai_(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Nepaskirstytasispelnas(nuostoliai)Iš viso1. Likutis praėjusių finansinių metų pradžioje 100 000 50 000 100 0002. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) 80 000 80 0003. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas) (10 000) (10 000)4. Paskirstyto pelno išmokos savininkams (59 000) (59 000)5. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje 90 000 71 000 111 0006. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) 20 0007. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas) (20 000) (20 000)8 eilutė. Paskirstyto pelno išmokos savininkams38 VAS MR / 180

Audito ir apskaitos tarnybaPavyzdžio tęsinysTŪB „Ū“ 20X4 metais priėmė sprendimą paskirstyti bendrijos dalyviams 20X3 m.gruodžio 31 d. ataskaitose nurodytą 71 000 Lt nepaskirstytojo pelno sumą. Be to, TŪB „Ū“20X4 metais išmokėjo 2 000 Lt pasitraukiančiam dalyviui tenkančią 20X4 m. nepaskirstytojo pelnodalį. TŪB „Ū“ 20X4 metais iš viso paskirstė 73 000 Lt (71 000 Lt + 2 000 Lt) nepaskirstytojopelno.Paskirstyta suma mažina bendrijos nuosavą kapitalą, todėl ataskaitoje parodoma su minusoženklu arba skliaustuose.20X4 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ištraukaRodikliaiSavininkųįnašaiLitai_(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Nepaskirstytasispelnas(nuostoliai)Iš viso1. Likutis praėjusių finansinių metų pradžioje 100 000 50 000 100 0002. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) 80 000 80 0003. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas) (10 000) (10 000)4. Paskirstyto pelno išmokos savininkams (59 000) (59 000)5. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje 90 000 71 000 111 0006. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) 20 000 20 0007. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas) (20 000) (20 000)8. Paskirstyto pelno išmokos savininkams (73 000) (73 000)9 eilutė. Likutis ataskaitinių finansinių metų pabaigojeŠioje eilutėje įrašomi nuosavo kapitalo sąskaitų likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.Eilutės duomenys apskaičiuojami prie praėjusių finansinių metų nuosavo kapitalo likučio pridedant(atimant) pokyčius per ataskaitinius finansinius metus. Eilutės duomenys turi sutapti su balansosavininkų įnašų, nepaskirstytojo pelno ir nuosavo kapitalo straipsnių finansinių metų duomenimis.Pavyzdžio tęsinysTŪB „Ū“ 20X4 m. gruodžio 31 d. balanso finansinių metų duomenys: savininkų įnašai70 000 Lt, nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 18 000 Lt ir nuosavo kapitalo iš viso 88 000 Lt.20X4 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ištraukaLitai_(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)38 VAS MR / 181

Audito ir apskaitos tarnybaRodikliaiSavininkųįnašaiNepaskirstytasispelnas(nuostoliai)Iš viso1. Likutis praėjusių finansinių metų pradžioje 100 000 50 000 150 0002. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) 80 000 80 0003. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas) (10 000) (10 000)4. Paskirstyto pelno išmokos savininkams (59 000) (59 000)5. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje 90 000 71 000 161 0006. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) 20 000 20 0007. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas) (20 000) (20 000)8. Paskirstyto pelno išmokos savininkams (73 000) (73 000)9. Likutis ataskaitinių finansinių metų pabaigoje 70 000 18 000 88 000130. Ataskaitoje pateikti savininkų įnašų, nepaskirstytojo pelno (nuostolių) irnuosavo kapitalo likučių ataskaitinių ir praėjusių finansinių metų pabaigos duomenys turisutapti su balanso C dalies duomenimis.Pavyzdys pateiktas aiškinant standarto 129 punktą.131. Ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpių grynojo pelno (nuostolių)duomenys į ataskaitą įrašomi iš pelno (nuostolių) ataskaitos.VI. MAŽOSIOS BENDRIJOS NUOSAVAS KAPITALAS132. Balanso nuosavo kapitalo dalyje parodomi savininkų įnašai, per ataskaitinį irankstesnius ataskaitinius laikotarpius uždirbtas, bet dar nepaskirstytas pelnas arbanepadengti nuostoliai.Į balanso C dalies eilutę Nuosavas kapitalas įrašoma savininkų įnašų ir mažosios bendrijosnepaskirstytojo pelno (nuostolių) suma.suma.Į balanso I eilutę Savininkų įnašai įrašoma mažosios bendrijos narių faktiškai įneštų įnašų38 VAS MR / 182

Audito ir apskaitos tarnybaĮ balanso II eilutę Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) įrašomas ankstesniais ir perataskaitinį laikotarpį uždirbtas ir dar nepaskirstytas pelnas arba per tuos laikotarpius patirti ir darnepadengti nuostoliai.133. Savininkų įnašų sąskaitoje registruojama visa mažosios bendrijos steigimosutartyje ar akte nurodyta įnašų vertė. Mažosios bendrijos narių dar nesumokėta dalisapskaitoje registruojama kontrarinėje savininkų įnašų sąskaitoje, kaip iš jų gautini įnašai.Balanso savininkų įnašų straipsnyje parodomi iš mažosios bendrijos narių faktiškai gautiįnašai.Pagal Mažųjų bendrijų įstatymą mažosios bendrijos nario įnašas yra nariui nuosavybėsteise priklausantis turtas, perduotas mažajai bendrijai. Įnašu gali būti pinigai ar kitoks turtas.Steigiant mažąją bendriją, apskaitoje registruojama mažosios bendrijos steigimo sutartyjear akte nurodyta įnašų vertė. Atsižvelgiant į įnašų įnešimo tvarką ir terminus, jie registruojamisavininkų įnašų arba kontrarinėje savininkų įnašų sąskaitoje kaip gautini įnašai.PavyzdysDu fiziniai asmenys 20X2 m. rugsėjo 1 d. nutarė įsteigti MB „A“. Į MB „A“ jie nusprendėįnešti kompiuterį ir 1 000 Lt grynais pinigais. MB „A“ steigėjai nusprendė ir steigimo sutartyjenurodė, kad nepiniginio įnašo, t. y. kompiuterio, vertė yra 1 190 Lt.Įregistravus mažąją bendriją Juridinių asmenų registre 20X2 m. rugsėjo 3 d., apskaitojedaromi tokie įrašai:D 1240 Kitos įrangos savikaina 1 190D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 1 000K 301 Savininkų įnašų suma 2 190MB „A“ pirmų finansinių metų pradžia rugsėjo 3 d., o pabaiga – gruodžio 31 d.Sudarydama balansą, MB „A“ į balanso I eilutę Savininkų įnašai įrašė 2 190 Lt bendrijos nariųįneštų įnašų.MB „A“ balanso ištraukaNuosavas kapitalas ir įsipareigojimaiPastabosNr.FinansiniaimetaiC. Nuosavas kapitalas 7 890I. Savininkų įnašai 2 190II. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 5 700Praėjęfinansiniaimetai38 VAS MR / 183

Audito ir apskaitos tarnybaPavyzdysKeturi fiziniai asmenys 20X2 m. gruodžio 20 d. nutarė įsteigti MB „B“. Jie nusprendė įmažąją bendriją įnešti po 500 Lt, iš viso 2 000 Lt. Steigimo sutartyje mažosios bendrijos steigėjainurodė, kad visi iš karto įneša po 100 Lt, o likusią sumą, t. y. 1 600 Lt, turi įnešti per 6 mėnesiusnuo mažosios bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre.Mažosios bendrijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.Kai MB „B“ 20X3 m. sausio 2 d. įregistruojama Juridinių asmenų registre, apskaitojedaromi tokie įrašai:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 400D 302 Nesumokėti įnašai (–) 1 600K 301 Savininkų įnašų suma 2 000Iš mažosios bendrijos narių gautini įnašai apskaitoje registruojami savininkų įnašųsąskaitai kontrarinėje sąskaitoje, bet ne turto dalyje kaip gautinos sumos.Du MB „B“ nariai 20X3 m. vasario 10 d. įnešė likusią įnašo dalį, t. y. 800 Lt. Apskaitojedaromi tokie įrašai:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 800K 302 Nesumokėti įnašai 800Trečiasis narys 20X3 m. kovo 25 d. įnešė 400 Lt, t. y. likusią įnašo dalį. Apskaitoje daromitokie įrašai:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 400K 302 Nesumokėti įnašai 400Vadovaudamiesi Mažųjų bendrijų įstatymo nuostatomis, MB „B“ nariai 20X3 m. birželio2 d. nusprendė skirstyti trumpesnio kaip finansiniai metai laikotarpio pelną, t. y. penkių mėnesių,todėl buvo sudarytos finansinės ataskaitos.MB „B“ balanso ištraukaNuosavas kapitalas ir įsipareigojimaiPastabosNr.FinansiniaimetaiC. Nuosavas kapitalas 10 170I. Savininkų įnašai 1 600II. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 8 570Praėjęfinansiniaimetai38 VAS MR / 184

Audito ir apskaitos tarnybaMB „A“ 20X3 m. sausio 2 d. įregistruota Juridinių asmenų registre. Mažosios bendrijosfinansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.20X3 m. sausio 2 d. apskaitoje daromi įrašai:D 1220 Mašinų ir įrenginių savikaina 2 800D 1240 Kitos įrangos savikaina 1 000D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 1 550K 301 Savininkų įnašų suma 5 350Trečiasis mažosios bendrijos narys nusprendė pasitraukti iš MB „A“ ir atsiimti įnašą. Apietai informavo bendriją 20X3 m. spalio 30 d. Vadovaudamasi Mažųjų bendrijų įstatymonuostatomis, mažoji bendrija sudaro dešimties mėnesių finansines ataskaitas.MB „A“ buvo nustačiusi staklių 5 metų naudingo tarnavimo laiką ir 400 Lt likvidacinęvertę. Nusidėvėjimą apskaičiuodama taikė tiesiogiai proporcingą (tiesinį) ilgalaikio materialiojoturto nusidėvėjimo metodą.Apskaičiuojama mėnesio nusidėvėjimo suma:20X3 m. spalio 30 d. balanso II eilutėje Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) parodyta3 560 Lt nepaskirstytojo pelno. Apskaičiuojama trečiojo steigėjo įnašo dalis savininkų kapitale:2 800 : 5 350 = 0,52.Pasitraukančiam nariui tenkanti pelno dalis yra 1 851,2 Lt, t. y. 3 560 Lt x 0,52.MB „A“ nuostatuose nustatyta, kad iš bendrijos pasitraukančiam nariui kompensuojamagrąžinamo įnašo vertė, jeigu to įnašo likutinė vertė pasidarė mažesnė už priimant įnašą nustatytąvertę. Pasitraukiančiam nariui grąžinamos staklės, kurių likutinė vertė yra 2 400 Lt (2 800 Lt –400 Lt) ir kompensuojama 400 Lt įnašo dalis. MB „A“ 20X3 m. lapkričio 18 d. apskaitojeregistruojama pasitraukančiam nariui tenkanti pelno dalis:D 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 1 851,2K 271 Pinigai sąskaitose bankuose arbaK 445 Įmonės savininkams mokėtinos sumos 1 851,2MB „A“ apskaitoje registruojama pasitraukiančiam nariui grąžinamas įnašas, nurašomųstaklių likutinė vertė ir kompensuojama įnašo dalis:D 301 Savininkų įnašų suma 2 800D 1223 Mašinų ir įrenginių savikainos nusidėvėjimas (–) (40 x 10 mėn.) 40038 VAS MR / 186

Audito ir apskaitos tarnybaK 1220 Mašinų ir įrenginių savikaina 2 800K 271 Pinigai sąskaitose bankuose arbaK 445 Įmonės savininkams mokėtinos sumos 400Jeigu pasitraukančiam nariui kompensuojama visa 2 800 Lt įnašo vertė ir sumokama jamtenkanti 1 851,2 Lt pelno dalis, MB „A“ 20X3 m. lapkričio 18 d. apskaitoje registruoja savininkųįnašų ir nepaskirstytojo pelno sumažėjimą:D 301 Savininkų įnašų suma 2 800D 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 1 851,2K 271 Pinigai sąskaitose bankuose arbaK 445 Įmonės savininkams mokėtinos sumos 4 651,2Jeigu MB „A“ 20X3 m. spalio 30 d. balanso II straipsnyje Nepaskirstytasis pelnas(nuostoliai) būtų parodyta, pavyzdžiui, 500 Lt nepaskirstytųjų nuostolių, pasitraukančiam nariuitenkanti nuostolių dalis būtų:500 Lt x 0,52 = 260 Lt.Jei pasitraukiantis narys nuspręstų atsiimti įnašą, MB „A“ 20X3 m. lapkričio 18 d.apskaitoje registruotų savininkų įnašų, nepaskirstytųjų nuostolių ir atitinkamo turto sumažėjimą:D 301 Savininkų įnašų suma 2 800D 1223 Mašinų ir įrenginių savikainos nusidėvėjimas (–) (40 x 10 mėn.) 400K 1220 Mašinų ir įrenginių savikaina 2 800K 271 Pinigai sąskaitose bankuose arbaK 445 Įmonės savininkams mokėtinos sumos (400 – 260) 140K 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 260Jeigu pasitraukančiam nariui kompensuojama įnašo vertė, bet jam tenka nuostolių dalis(260 Lt), MB „A“ 20X3 m. lapkričio 18 d. apskaitoje registruoja savininkų įnašų ir nepaskirstytųjųnuostolių sumažėjimą:D 301 Savininkų įnašų suma 2 800K 271 Pinigai sąskaitose bankuose arbaK 445 Įmonės savininkams mokėtinos sumos 2 540K 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 260135. Nepaskirstytasis pelnas didinamas, kai registruojamas finansinių metų grynasispelnas. Nepaskirstytasis pelnas mažinamas mažosios bendrijos nariams priėmus sprendimąpaskirstyti pelną ar registruojant per finansinius metus patirtus nuostolius.38 VAS MR / 187

Audito ir apskaitos tarnybaPelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuoto finansinių metų grynojo pelno (nuostolių) sumaįrašoma į balanso II eilutę Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).Per finansinius metus uždirbtas pelnas apskaitoje registruojamas didinant nepaskirstytąjįpelną. Jeigu įmonė naudoja papildomą 39 sąskaitą Pajamų ir sąnaudų suvestinė, daromas įrašas:D 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinėK 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)pelną:Per finansinius metus patirti nuostoliai apskaitoje registruojami mažinant nepaskirstytąjįD 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)K 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinėPavyzdys, kokie įrašai daromi apskaitoje, kai nepaskirstytasis pelnas mažinamas dėl pelnopaskirstymo, pateiktas standarto 136 punkto aiškinime.136. Neatsižvelgiant į tai, kada pelnas buvo uždirbtas, apskaitoje jo paskirstymasregistruojamas, kai mažosios bendrijos nariai priima sprendimą jį paskirstyti.Pagal Mažųjų bendrijų įstatymą mažosios bendrijos narių susirinkimas, patvirtinęs metiniųfinansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti mažosios bendrijos pelną. Mažosios bendrijos nariamsskirta mažosios bendrijos pelno dalis paskirstoma proporcingai pagal kiekvieno jų įnašo dydį.Kiekvienam nariui tenkanti pelno dalis turi būti mažinama per finansinius metus avansu išmokėtopelno suma. Pelno paskirstymas apskaitoje registruojamas, kai mažosios bendrijos nariųsusirinkimas jį paskirsto.PavyzdysMB „D“ įsteigė trys fiziniai asmenys 20X2 m. rugsėjo 5 d. Mažosios bendrijos finansiniaimetai sutampa su kalendoriniais metais.MB „D“ finansinių metų pradžia yra rugsėjo 5 d., o pabaiga – gruodžio 31 d.Mažosios bendrijos narių susirinkimas, įvykęs 20X3 m. balandžio 20 d., patvirtino20X2 m. finansines ataskaitas ir nusprendė paskirstyti 10 000 Lt per ataskaitinį laikotarpį uždirbtopelno.38 VAS MR / 188

Audito ir apskaitos tarnybaMB „D“ per 20X2 metus avansu išmokėtas pelnasMB „D“ narys Įnašas (Lt) Nario įnašassudaro savininkųkapitalo dalį (%)Per 20X2 metusavansu išmokėta pelno(Lt)Pirmas 1 600 40 2 500Antras 1 100 27,5 1 800Trečias 1 300 32,5 3 100Iš viso: 4 000 100 7 400Apskaičiuojama privaloma išmokėti 20X2 metų pelno dalis:Pirmam nariui: 10 000 x 0,4 – 2 500 = 1 500 Lt,Antram nariui: 10 000 x 0,275 – 1 800 = 950 Lt,Trečiam nariui: 10 000 x 0,325 – 3 100 = 150 Lt.Pelno paskirstymas apskaitoje registruojamas 20X3 m. balandžio 20 d.:D 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 10 000K 263 Įmonės savininkams avansu išmokėtas pelnas 7 400K 445 Įmonės savininkams mokėtinos sumos (1 500 + 950 + 150) 2 600Mažosios bendrijos nariams asmeniniams poreikiams išmokėtos lėšos pagal Mažųjųbendrijų įstatymo nuostatas laikomos avansu išmokamu pelnu. Išmokėjus pinigus, apskaitojeregistruojamos kaip trumpalaikis turtas:D 264 Įmonės savininkų asmeniniams poreikiams išmokėtos lėšosD 272 Pinigai kasoje ar D 271 Pinigai sąskaitose bankuoseKai mažosios bendrijos nariui avansu išmokama pelno, paskirstyto už trumpesnį kaipfinansiniai metai laikotarpį, apskaitoje registruojamas trumpalaikis turtas:D 263 Įmonės savininkams avansu išmokėtas pelnasK 272 Kasa arba K 271 Pinigai sąskaitose bankuoseKai pasibaigus mažosios bendrijos finansiniams metams paskirstomas ūkinės bendrijosfinansinių metų pelnas, apskaitoje nepaskirstytasis pelnas mažinamas per finansinius metus avansuišmokėto pelno ir asmeniniams narių poreikiams išmokėtų lėšų sumomis ir registruojama dalyviamslikusi sumokėti suma:D 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)K 263 Įmonės savininkams avansu išmokėtas pelnasK 264 Įmonės savininkų asmeniniams poreikiams išmokėtos lėšosK 445 Įmonės savininkams mokėtinos sumos38 VAS MR / 189

Audito ir apskaitos tarnybaPavyzdysMB „D“ nariams 20X3 m. išmokėtas 20X3 m. 6 mėnesių paskirstytas pelnas. Bendrijosnariui V. P. buvo išmokėta 10 000 Lt. Be to, per 20X3 m. šiam nariui buvo išmokėta 15 000 Lt joasmeniniams poreikiams. Iš viso per finansinius metus V. P. avansu buvo išmokėta 25 000 Lt(10 000 Lt + 15 000 Lt) pelno. Patvirtinus 20X3 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir paskirsčiusMB „D“ 20X3 m. finansinių metų pelną, jos nariui V. P. tenkanti 27 000 Lt pelno dalis sumažinamaper finansinius metus jau išmokėtu 25 000 Lt avansu, 2 000 Lt lieka išmokėti.Kai mažosios bendrijos nariui V. P. išmokamas MB „D“ 20X3 m. 6 mėnesių paskirstytaspelnas, apskaitoje registruojama:D 263 Įmonės savininkams avansu išmokėtas pelnas 10 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 10 000Kai mažosios bendrijos nariui V. P. išmokama lėšų asmeniniams poreikiams, apskaitojeregistruojama:D 264 Įmonės savininkų asmeniniams poreikiams išmokėtos lėšos 15 000K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 15 000Kai mažoji bendrija apskaičiuoja 3 945 Lt (26,3%) valstybinio socialinio draudimo ir1 350 Lt (9%) privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo bendrijos narių asmeniniams poreikiamsišmokėtų lėšų, kurios Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruojamos kaip su darbo santykiais ar jųesmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, apskaitoje registruojama 5 295 Lt (3 945 Lt +1 350 Lt) veiklos sąnaudų:D 616 Veiklos mokesčių sąnaudos 5 295K 4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos 3 945K 4463 Mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokos 1 350Kai paskirsčius mažosios bendrijos finansinių metų pelną, jos nariui tenkanti pelno dalissumažinama jau išmokėto avanso suma, apskaitoje mažinamas nepaskirstytasis pelnas, išankstinėsišmokos savininkams ir registruojama bendrijos nariui likusi sumokėti suma:D 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 27 000K 263 Įmonės savininkams avansu išmokėtas pelnas 10 000K 264 Įmonės savininkų asmeniniams poreikiams išmokėtos lėšos 15 000K 445 Įmonės savininkams mokėtinos sumos (finansinių metų paskirstytas pelnas)arba K 271 Pinigai sąskaitose bankuose 2 000Pagal Mažųjų bendrijų įstatymą mažosios bendrijos, kai per finansinius metus išmokų38 VAS MR / 190

Audito ir apskaitos tarnybamažosios bendrijos nariui, kaip avansu išmokėto pelno, suma viršija jam tenkančią metų pelno dalį,laikoma, kad suma, nuo kurios bendrija apskaičiavo ir sumokėjo valstybinio socialinio draudimoįmokas, grąžinama paskiausiai.PavyzdysMB „D“ bendrijos nariui per finansinius metus avansu išmokėta 25 000 Lt (15 000 Lt joasmeniniams poreikiams ir 10 000 Lt bendrijos paskirstyto 6 mėnesių pelno dalis) suma jamtenkančią finansinių metų pelno dalį (17 000 Lt) viršijo 8 000 Lt. Apskaitoje mažinamasnepaskirstytasis pelnas ir, pirmiausiai, nurašoma išankstinių išmokų bendrijos nario asmeniniamsporeikiams suma, vėliau – už trumpesnį kaip finansiniai metai laikotarpį paskirstyto pelno išmokėtadalis:D 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 17 000K 264 Įmonės savininkų asmeniniams poreikiams išmokėtos lėšos 15 000K 263 Įmonės savininkams avansu išmokėtas pelnas 2 000Narys iš jam išmokėtos 6 mėn. paskirstyto pelno dalies bendrijai turi grąžinti 8 000 Lt(25 000 Lt – 17 000 Lt). Kai narys grąžina mažajai bendrijai jam avansu išmokėto pelno dalį,apskaitoje registruojama:D 271 Pinigai sąskaitose bankuose 8 000K 263 Įmonės savininkams avansu išmokėtas pelnas 8 000VII.ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS137. Kai įstatymų nustatyta tvarka įmonės reorganizuojamos jungimo būdu pagalįmonės reorganizavimo sąlygas prijungiant vieną įmonę prie kitos arba sujungiant dvi ardaugiau įmonių į vieną, po jungimo veikiančių įmonių apskaitoje reorganizuotų įmonių turtoir įsipareigojimų balansinės vertės sudedamos.Įmonės reorganizuojamos pagal jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas Civiliniokodekso nustatytais jungimo būdais – prijungimo arba sujungimo (toliau – jungimas).Pagal šio standarto nuostatas prijungimu laikomas vienos ar daugiau įmonių prijungimasprie kitos įmonės, kuri po reorganizavimo tęsia savo veiklą ir kuri perima reorganizuojamų įmoniųturtą, įsipareigojimus, visas jų teises ir pareigas, o kitų įmonių veikla nutraukiama. Sujungimulaikomas dviejų ar daugiau įmonių sujungimas į naują įmonę, kuri perima reorganizuojamų įmonių38 VAS MR / 191

Audito ir apskaitos tarnybaturtą, įsipareigojimus, visas jų teises ir pareigas, o sujungtų įmonių veikla nutraukiama. Atliekantjungimą, įmonių balansai sujungiami pridedant įsigytosios įmonės turto ir įsipareigojimų balansinesvertes prie įsigyjančiosios įmonės turto ir įsipareigojimų balansinių verčių.PavyzdysV. Pavardenis, kuriam priklauso IĮ „V“, paveldėjo IĮ „A“. V. Pavardenis nusprendėprijungti IĮ „A“ prie IĮ „V. Po reorganizavimo IĮ“A“ veikla nutraukiama, o IĮ „V“ ir toliau tęsiaveiklą. Tęsiančios veiklą IĮ „V“ apskaitoje IĮ „A“ turtas ir įsipareigojimai registruojami jųbalansinėmis vertėmis, o savininko įnašai sudedami.Įmonių balansų duomenys iki reorganizavimoLtStraipsniai IĮ „V“ IĮ „A“Ilgalaikis materialusis turtas 18 000 5 000Atsargos 3 000 6 000Per vienus metus gautinos sumos 5 000 4 000Pinigai 2 000 3 000TURTO IŠ VISO: 28 000 18 000Savininkų įnašai 15 000 10 000Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 2 000 (2 000)Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 11 000 10 000NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO: 28 000 18 000Užbaigus jungimą ir perėmus IĮ „A“ turtą ir įsipareigojimus, IĮ „V“ apskaitoje, atitinkamųsąskaitų grupių sąskaitose, daromi tokie įrašai:D 12X0 Ilgalaikio materialiojo turto savikaina 5 000D 201X Atsargos 6 000D 24X Per vienus metus gautinos sumos 4 000D 27X Pinigai 3 000D 34X Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 2 000K 301 Savininkų įnašų suma 10 000K 44X Trumpalaikiai įsipareigojimai 10 00038 VAS MR / 192

Audito ir apskaitos tarnybaPerdavusios turtą ir įsipareigojimus IĮ „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai:D 301 Savininkų įnašų suma 10 000D 44X Trumpalaikiai įsipareigojimai 10 000K 34X Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 2 000K 12X0 Ilgalaikio materialiojo turto savikaina 5 000K 201X Atsargos 6 000K 24X Per vienus metus gautinos sumos 4 000K 27X Pinigai 3 000IĮ „V“ balanso duomenys po IĮ „A“ turto ir įsipareigojimų prijungimoLtStraipsniaiUAB „V“Ilgalaikis materialusis turtas 23 000Atsargos 9 000Per vienus metus gautinos sumos 9 000Pinigai 5 000TURTO IŠ VISO: 46 000Įstatinis kapitalas 25 000Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 22 000NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO: 46 000Kai įmonė reorganizuojama jungimo būdu, ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitųaiškinamajame rašte atskleidžiama tokia informacija:1. Jungiamų įmonių pavadinimai ir veikla.2. Po jungimo atsiradusios ar tęsiančios veiklą įmonės veiklos pradžia.3. Informacija, leidžianti finansinių ataskaitų vartotojams įvertinti per ataskaitiniusfinansinius metus atlikto įmonių jungimo pobūdį.4. Įmonės gauto turto ir įsipareigojimų registravimo apskaitoje būdas.138. Įstatymų nustatyta tvarka įmonė gali būti reorganizuojama skaidymo būdu.Padalijant ar išdalijant skaidomas įmones, perduodamo turto ir įsipareigojimų balansinėsvertės nurašomos. Po padalijimo sukurtų ar po išdalijimo veikiančių įmonių apskaitoje visasturtas ir įsipareigojimai registruojami balansine verte. Turtas ir įsipareigojimai įmonėms38 VAS MR / 193

Audito ir apskaitos tarnybapaskirstomi pagal reorganizavimo sąlygas.Įmonės reorganizuojamos pagal jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas, Civiliniokodekso nustatytais skaidymo būdais – padalijimo arba išdalijimo (toliau – skaidymas).Pagal šio standarto nuostatas padalijimu laikomas vienos įmonės skaidymas įsteigiant dviar daugiau įmonių, kurioms perduodama suskaidytos įmonės turto ir įsipareigojimų dalys.Padalijimo procese dalyvauja po padalijimo pasibaigianti įmonė ir įsteigtos naujos įmonės.Išdalijimu laikomas skaidomos įmonės turto ir įsipareigojimų išdalijimas kitoms veikiančiomsįmonėms. Išdalijimo procese dalyvauja po išdalijimo pasibaigianti įmonė ir veikiančios įmonės.Suskaidytų įmonių turtą ir įsipareigojimus perima ir apskaitoje registruoja po skaidymosukurtos naujos ar veiklą tęsiančios įmonės pakeistų įstatų įregistravimo datą, jeigu skaidymosąlygose nenustatyta kitaip. Turtas ir įsipareigojimai įmonėms paskirstomi pagal skaidymo sąlygas.Svarbu, kad skaidymo sąlygose būtų aiškiai apibrėžtas skaidomos įmonės ir po skaidymoįsteigtų naujų ar veikiančių įmonių savininkų įnašų ir nepaskirstytojo pelno dydis ir sudėtis, nes jųdydis arba pokytis turės būti registruojami po reorganizavimo veiksiančių įmonių apskaitoje irparodomi finansinėse ataskaitose. Prieš skaidymą įmonės turi užtikrinti, kad iki skaidymo pradžiosturtas ir įsipareigojimai apskaitoje buvo užregistruoti ir finansinėse ataskaitose parodyti šio versloapskaitos standarto nustatyta tvarka. Prieš sudarydama finansines ataskaitas, kiekviena įmonė turinurašyti beviltiškas skolas, netinkamą naudoti turtą ir pan.Po skaidymo įsteigtų naujų ar veikiančių įmonių savininkų įnašai ir nepaskirstytasis pelnasregistruojami skaidymo sąlygose nurodytomis sumomis. Gautas turtas ir įsipareigojimai įsteigtųnaujų ar veikiančių įmonių apskaitoje registruojami pagal priėmimo ir perdavimo dienos duomenis.Padalijant ar išdalijant skaidomas įmones, iš apskaitos registrų nurašomos perduoto turto irįsipareigojimų balansinės vertės. Jeigu skaidymo sąlygose nenurodyta, kokiose nuosavo kapitalosąskaitose turėtų būti registruojamas turto ir įsipareigojimų verčių skirtumas, jis registruojamasnepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitose.PavyzdysTŪB „Ū“ dalyvių susirinkime priimtas sprendimas skaidyti įmonę padalijimo būdu įsteigiamas naujas įmones TŪB „T“ ir TŪB „B“. Skaidymo sąlygose numatyta, kad po padalijimoįsteigtų naujų įmonių „T“ ir „B“ apskaitoje bus registruojamos lygių gauto turto ir įsipareigojimųdalių, t. y. po 50 proc., balansinės vertės, nurodytos sumos ir nuosavo kapitalo sąskaitos, kuriose tossumos turi būti registruojamos. Skaidymo sąlygose numatyta, kad kiekviena įmonė „T“ ir „B“ turės38 VAS MR / 194

Audito ir apskaitos tarnyba10 000 Lt savininkų įnašų ir kiekviena iš įmonės „Ū“ gauna turtą, kurio balansinė vertė yra100 000 Lt, įsipareigojimų – 60 000 Lt, nepaskirstytojo pelno, atsirandančio dėl turto,įsipareigojimų ir formuojamo įstatinio kapitalo sumų skirtumo, – 30 000 Lt. Viso įsteigtų naujųįmonių „T“ ir „B“ gaunamo turto, nepaskirstytojo pelno ir įsipareigojimų balansinė vertė perdavimometu tampa įsigijimo savikaina.Turto ir įsipareigojimų paskirstymo duomenys priėmimo–perdavimo dienąLtStraipsniai Įmonė „Ū“ Įmonė „T“ Įmonė „B“Balansinėvertė priešskaidymąPokyčiai, atsiradęnuo skaidymosąlygų datos ikipriėmimo irperdavimo datosBalansinėvertė poskaidymoBalansinėvertėBalansinėvertėTurtas 200 000 0 0 100 000 100 000Įstatinis kapitalas 20 000 0 0 10 000 10 000Nepaskirstytasispelnas (nuostoliai)60 000 0 0 30 000 30 000Rezervai 0 0 0 0 0Įsipareigojimai 120 000 0 0 60 000 60 000Po skaidymo įmonėje „Ū“ turto ir įsipareigojimų nelieka ir įmonė nustoja veikti.Turto ir įsipareigojimų priėmimo ir perdavimo dieną įmonių „T“ ar „B“ apskaitojeregistruojama:D 1XXX, 2XXX Turtas 100 000K 301 Savininkų įnašų suma 10 000K 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 30 000K 4XXX Įsipareigojimai 60 000Po reorganizavimo skaidymo būdu įsteigtos naujos įmonės ataskaitų aiškinamajame raštepirmais ir antrais finansiniais metais atskleidžiama:1. Taikytas skaidymo būdas (išdalijimas, padalijimas), suskaidytos įmonės pavadinimas irveiklos sritis.2. Suformuoto nuosavo kapitalo dydis ir sudėtis.3. apskaitos metodas Įmonės gauto turto ir įsipareigojimų registravimo apskaitoje būdas.4. Įmonės gauto turto ir įsipareigojimų sudėtis ir apskaitoje užregistruota jų vertė.38 VAS MR / 195

Audito ir apskaitos tarnybaPo išdalijimo tęsiančios veiklą įmonės aiškinamajame rašte ar sutrumpintameaiškinamajame rašte pirmais ir antrais finansiniais metais atskleidžiama:1. Nuosavo kapitalo dydžio ir sudėties pokytis dėl išdalijimo.2. Įmonės gauto turto ir įsipareigojimų registravimo apskaitoje būdas.3. Įmonės gauto turto ir įsipareigojimų sudėtis, apskaitoje užregistruota gauto turto irįsipareigojimų vertė.139. Pertvarkant neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, ūkinėsoperacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami ir finansinėse ataskaitose pateikiami 35-ojo verslo apskaitos standarto „Įmonių pertvarkymas“ nustatyta tvarka. Jei ūkinė bendrijaar individuali įmonė pertvarkoma į mažąją bendriją, taikomos 35-ojo verslo apskaitosstandarto VI skyriaus nuostatos.140. Pertvarkant mažąsias bendrijas, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitojeregistruojami ir finansinėse ataskaitose pateikiami 35-ojo verslo apskaitos standarto „Įmoniųpertvarkymas“ nustatyta tvarka. Mažąją bendriją pertvarkant į akcinę ar uždarąją akcinębendrovę, taikomos tokios pat 35-ojo verslo apskaitos standarto „Įmonių pertvarkymas“ Vskyriaus nuostatos, kaip ir finansines ataskaitas sudarančioms individualioms įmonėms,pertvarkomoms į akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę. Mažąją bendriją pertvarkant įindividualią įmonę ar ūkinę bendriją, taikomos 35-ojo verslo apskaitos standarto „Įmoniųpertvarkymas“ VI skyriaus nuostatos.Mažąją bendriją pertvarkant į akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę, taikomos 35-ojo versloapskaitos standarto „Įmonių pertvarkymas“ V skyriaus Ūkinės bendrijos, individualios įmonės armažosios bendrijos pertvarkymas į akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę nuostatos.Mažąją bendriją pertvarkant į individualią įmonę ar ūkinę bendriją, taikomos 35-ojo versloapskaitos standarto „Įmonių pertvarkymas“ VI skyriaus Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės,mažosios bendrijos pertvarkymas į individualią įmonę ir ūkinę bendriją nuostatos.141. Finansinės ataskaitos rengiamos vadovaujantis veiklos tęstinumo principu, t. y.daroma prielaida, kad įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir jos nenumatoma likviduoti,nebent būtų priimamas sprendimas ją likviduoti.Įmonė gali būti likviduojama savininkų, teismo sprendimu ar kitais teisės aktų numatytais38 VAS MR / 196

Audito ir apskaitos tarnybaatvejais. Jeigu įmonė turi patikimos informacijos, kad po paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienosjos veiklą numatoma nutraukti, tai rengdama ataskaitinio laikotarpio finansines ataskaitas įmonėneturėtų vadovautis veiklos tęstinumo principu. Aiškinamajame rašte įmonė turi nurodyti, kad jąnumatoma likviduoti, todėl rengdama finansines ataskaitas ji netaiko veiklos tęstinumo principo.142. Priėmus sprendimą likviduoti įmonę, ji netaiko veiklos tęstinumo principo irrengia likvidavimo pradžios finansines ataskaitas. Likvidavimo pradžios balanse visas turtasir įsipareigojimai parodomi kaip trumpalaikiai. Kai parduodamas arba paskirstomas visaslikviduojamos įmonės turtas ir atsiskaitoma su kreditoriais ir savininkais, rengiamoslikvidavimo pabaigos finansinės ataskaitos. Likvidavimo pabaigos balanse turto, nuosavokapitalo ir įsipareigojimų straipsnių duomenys turi būti lygūs nuliui. Jei ataskaitiniolaikotarpio pabaigoje įmonės likvidavimas nėra baigtas, sudaromos likviduojamos įmonėsmetinės finansinės ataskaitos. Likviduojamos įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudėtisnesiskiria nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio.PavyzdysĮvertinę preliminarius 20X0 metų finansinius rezultatus, įmonės „B“ savininkai priėmėsprendimą nutraukti veiklą ir likviduoti įmonę. Rengdama 20X0 metų finansines ataskaitas, dėl šiosprendimo įmonė veiklos tęstinumo principo netaiko, t. y. įmonės ilgalaikis turtas balanseparodomas trumpalaikio turto straipsniuose, o ilgalaikių įsipareigojimų straipsnių sumosperkeliamos į balanso trumpalaikių įsipareigojimų straipsnius. Likvidavimo pradžios finansinėsataskaitos rengiamos pagal 20X1 m. vasario 15 d. duomenis.Priėmus sprendimą likviduoti įmonę, likvidavimo pradžios finansinės ataskaitossudaromos pagal sprendimo likviduoti įmonę priėmimo dienos arba kitos datos, nuo kuriosįsigalioja sprendimas dėl įmonės likvidavimo, duomenis.Likvidavimo pradžios finansinėse ataskaitose pateikiama finansinių metų ir praėjusių metųlyginamoji informacija. Pavyzdžiui, jei likviduojamos įmonės finansinės ataskaitos rengiamos20X9 m. balandžio 15 d., tai turi būti pateikiama atitinkama 20X8 m. gruodžio 31 d. lyginamojiinformacija. Jei tokios informacijos nėra arba perskaičiuoti praėjusio ataskaitinio laikotarpioduomenis netaikant veiklos tęstinumo principo per daug sudėtinga, praėjusių finansinių metųlyginamųjų duomenų likvidavimo finansinėse ataskaitose įmonė gali neteikti.38 VAS MR / 197

Audito ir apskaitos tarnybaNeribotos civilinės atsakomybės įmonės likvidavimo pradžios finansinėms ataskaitomssudaryti naudojamos šio standarto 1, 2 ir 3 prieduose pateiktos ataskaitų formos ir sudaromasaiškinamasis raštas. Mažosios bendrijos likvidavimo pradžios finansinėms ataskaitoms sudarytinaudojamos šio standarto 1 ir 2 prieduose pateiktos ataskaitų formos ir sudaromas aiškinamasisraštas.Sudarant likviduojamos įmonės balansą, nėra taikomas veiklos tęstinumo principas, todėllikvidavimo pradžios balanse visas įmonės turtas ir įsipareigojimai yra parodomi balansotrumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų dalyje.PavyzdysSvarstydami 20X8 metų įmonės veiklos rezultatus, TŪB „A“ dalyviai 20X9 m. balandžio15 d. priėmė sprendimą likviduoti įmonę. Įmonė buvo likviduota 20X9 m. gruodžio 31 d.Įmonės TŪB „A“ likvidavimo pradžios balansas.Likviduojama TŪB „A“(įmonės pavadinimas)Įmonės kodas XXXXXX, Zzzzzzz g. 13, Yyyyy(įmonės kodas, adresas)20X9 M. BALANDŽIO 15 D. LIKVIDAVIMO PRADŽIOS BALANSAS20X9 m. gegužės 15 d.20X9-01-01–20X9-04-15(ataskaitinis laikotarpis)(ataskaitos sudarymo data)Litai(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Eil.Nr.TURTASPastabosNr.FinansiniaimetaiPraėjęfinansiniaimetaiA. Ilgalaikis turtas 0 2 260 000I. Nematerialusis turtas 0 10 000II. Materialusis turtas 0 2 250 000III.IV.Finansinis turtasKitas ilgalaikis turtasB. Trumpalaikis turtas 2 663 100 425 100I. Atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtosvykdyti sutartys2 650 000 400 000II. Per vienus metus gautinos sumos 8 000 25 000III. Kitas trumpalaikis turtas 100 100IV. Pinigai 5 000 10038 VAS MR / 198

Audito ir apskaitos tarnybaTurto iš viso: 2 663 100 2 685 100Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimaiC. Nuosavas kapitalas 95 000 155 000I. Savininkų įnašai 300 000 300 000II. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) (205 000) (150 000)D. Dotacijos, subsidijos 0 0E. Įsipareigojimai 2 568 100 2 530 100I. Ilgalaikiai įsipareigojimai 0 1 400 000II. Trumpalaikiai įsipareigojimai 2 568 100 1 130 100Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso: 2 663 100 2 685 100Įmonės likvidavimo pradžios aiškinamajame rašte atskleidžiamos veiklos nutraukimopriežastys, pažymima data, nuo kurios netaikomas veiklos tęstinumo principas, nurodoma, kad dėlveiklos tęstinumo principo netaikymo visas įmonės balanso ilgalaikio turto straipsniuose parodytasturtas perkeliamas į trumpalaikio turto straipsnius ir nurodoma, kokios ilgalaikio turto grupės irkokia kiekvienos turto grupės suma buvo perkelta į trumpalaikio turto grupę, numatoma įmonėsveiklos pabaigos data.Jei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonės likvidavimas nėra baigtas, sudaromoslikviduojamos įmonės metinės finansinės ataskaitos. Likviduojamos neribotos civilinėsatsakomybės įmonės finansinėms ataskaitoms sudaryti naudojamos šio standarto 1, 2 ir 3 prieduosepateiktos ataskaitų formos ir sudaromas aiškinamasis raštas. Likviduojamos mažosios bendrijosfinansinėms ataskaitoms sudaryti naudojamos standarto 1 ir 2 prieduose pateiktos ataskaitų formosir sudaromas aiškinamasis raštas.Sudarant likviduojamos įmonės finansines ataskaitas, laikomasi tų pačių taisyklių, kaip irrengiant įmonės likvidavimo pradžios finansines ataskaitas. Likvidavimo metu gautos pajamos irpatirtos sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstamos įprastinės veiklos pajamomis arbasąnaudomis. Likviduojamos įmonės finansinėse ataskaitose pateikiami praėjusių metų lyginamiejiduomenys. Jeigu praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansinės ataskaitos buvo sudarytos taikantveiklos tęstinumo principą, likviduojamos įmonės finansinėse ataskaitose lyginamieji duomenysnekoreguojami, o aiškinamajame rašte pažymima, kad lyginamoji informacija parengta pagal kitusapskaitos principus.Jei parduodamas arba paskirstomas visas likviduojamos įmonės turtas ir atsiskaitoma sukreditoriais ir savininkais, sudaromos įmonės likvidavimo pabaigos finansinės ataskaitos. Sudarant38 VAS MR / 199

Audito ir apskaitos tarnybaįmonės likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas, laikomasi tų pačių taisyklių, kaip ir rengiantįmonės likvidavimo finansines ataskaitas, naudojamos tokios pačios ataskaitų formos, parengiamasaiškinamasis raštas.Dažniausiai įmonės likvidavimo pabaigos balanse nurodyti turto, nuosavo kapitalo irįsipareigojimų straipsnių duomenys lygūs nuliui. Aiškinamajame rašte turi būti pateikiamainformacija apie likvidavimo pabaigoje įmonės savininkams paskirstytą turtą.Jei likviduojant įmonę su visais kreditoriais atsiskaityti nepavyksta, pabaigus likviduotiįmonę, sudaromas likvidavimo balansas, kuriame turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimųstraipsnių duomenys taip pat lygūs nuliui, tačiau aiškinamajame rašte turi būti pateikiamainformacija apie neįvykdytus įsipareigojimus.Pavyzdžio tęsinysBaigus likviduoti įmonę, sudaromas likvidavimo pabaigos balansas.Likviduojama TŪB „A“(įmonės pavadinimas)Įmonės kodas XXXXXX, Zzzzzzz g. 13, Yyyyy(įmonės kodas, adresas)20X9 M. GRUODŽIO 31 D. LIKVIDAVIMO PABAIGOS BALANSAS20X9 m. gruodžio 31 d.(ataskaitos sudarymo diena)Metų(ataskaitinis laikotarpis)Litai(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Eil.Nr.TURTASPastabosNr.FinansiniaimetaiPraėjęfinansiniaimetaiA. Ilgalaikis turtas 0 2 260 000I. Nematerialusis turtas 0 10 000II. Materialusis turtas 0 2 250 000III.IV.Finansinis turtasKitas ilgalaikis turtasB. Trumpalaikis turtas 0 425 100I. Atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdytisutartys0 400 000II. Per vienus metus gautinos sumos 0 25 000III. Kitas trumpalaikis turtas 0 10038 VAS MR / 200

Audito ir apskaitos tarnybaIV. Pinigai 0 100Turto iš viso: 0 2 685 100Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimaiC. Nuosavas kapitalas 0 155 000I. Savininkų įnašai 0 300 000II. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 0 (150 000)D. Dotacijos, subsidijos 0 0E. Įsipareigojimai 0 2 530 100I. Ilgalaikiai įsipareigojimai 0 1 400 000II. Trumpalaikiai įsipareigojimai 0 1 130 100Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso: 0 2 685 100VIII. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS AIŠKINAMAJAME RAŠTE143. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens aiškinamajame raštepateikiama tokia informacija:143.1. Jo pavadinimas, teisinė forma, kodas, adresas, įregistravimo data, veikloslaikotarpis, jeigu jis yra ribotas, filialų ir atstovybių skaičius.143.2. Trumpas veiklos sričių apibūdinimas. Ataskaitinių finansinių metų irpraėjusių finansinių metų vidutinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą.Vidutinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą apskaičiuojamas pagal Vidutinio metų sąrašiniodarbuotojų skaičiaus apskaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 134 (Žin., 2002, Nr. 51-1955; 2004, Nr. 19-598).Pagal nurodytą finansų ministro įsakymą vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius yraapskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį. Vidurkio apskaičiavimui reikalingi 13 mėnesiųduomenys. Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius gali būti apskaičiuojamas pagal formulę:kur:D – vidutinis ataskaitinių metų sąrašinis darbuotojų skaičius;38 VAS MR / 201

Audito ir apskaitos tarnybaDgr0 – praėjusių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius;Ds – ataskaitinių metų sausio 31 d. darbuotojų skaičius;Dv – ataskaitinių metų vasario 28 d. arba 29 d. darbuotojų skaičius;… – kitų ataskaitinio laikotarpio mėnesių darbuotojų skaičius;Dl – ataskaitinių metų lapkričio 30 d. darbuotojų skaičius;Dgr1 – ataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius.sveiko skaičiaus.Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius aiškinamajame rašte pateikiamas suapvalintas ikiPavyzdysKŪB „A“ įsteigta 20X2 m. sausio mėn. Įmonės finansiniai metai sutampa su kalendoriniaismetais. Įmonė sausio mėnesį priėmė tris darbuotojus, o liepos mėnesį – dar du.KŪB „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodo, kadvidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius yra 4, t. y. pagal formulę apskaičiuoja ir suapvalina:143.3. Kad jis apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas sudaro pagal 38-ąjį versloapskaitos standartą „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijųbuhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“.PavyzdysTikroji ūkinė bendrija „A“ buhalterinę apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas sudaro pagal38-ąjį verslo apskaitos standartą „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjųbendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“.143.4. Jei finansiniais metais buvo keičiama apskaitos politika, trumpas tų pakeitimųapibūdinimas ir priežastys.Pastovumo principas reikalauja, kad skirtingų laikotarpių įmonės finansinių ataskaitųduomenis būtų galima palyginti, todėl visais ataskaitiniais laikotarpiais turi būti laikomasi tos38 VAS MR / 202

Audito ir apskaitos tarnybaĮmonės „E“ tipinės veiklos pardavimo pajamos 20X7 metais buvo 780 000 Lt, iš jų150 000 Lt automobilių dalių pardavimo ir 630 000 Lt remonto paslaugų teikimo pajamos.Automobilių dalių pardavimo savikaina buvo 120 000 Lt, remonto paslaugų teikimo savikaina –420 000 Lt, iš viso pardavimo savikaina sudarė 540 000 Lt.Eil.Nr.Įmonės „E“ 20X7 metų pelno (nuostolių) ataskaitos ištraukaStraipsniaiPastabosNr.20X7m. 20X6 m.I. Pardavimo pajamas 1 780 000 550 000II. Pardavimo savikaina 1 540 000 365 000III. Bendrasis pelnas (nuostoliai ) 240 000 185 000IV. Veiklos sąnaudos 106 000 92 000V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) 134 000 93000VI. Kita veikla 0 7 000VII. Finansinė ir investicinė veikla 0 0VIII. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 134 000 100 000Įmonės „E“ 20X7 metų pelno (nuostolių) ataskaitos lyginamoji 20X6 m. informacijapateikiama neperskaičiuota.Įmonės „E“ 20X7 metų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka1 pastaba. 20X7 metais įmonė pakeitė pajamų ir sąnaudų pripažinimo politiką. Nuo 20X7metų automobilių dalių pardavimo pajamos ir sąnaudos parodomos kaip ataskaitinio laikotarpiotipinės veiklos pardavimo pajamos ir savikaina, bet ne kitos veiklos pajamos ir sąnaudos.143.5. Bendrijos veiklos sutartyje nurodyta bendra savininkų įnašų vertė, faktiškainegautų ir (ar) grąžintinų įnašų vertė.143.6. Garantijos pobūdis, suma, jei užtikrindamas kito asmens įsipareigojimus jisyra suteikęs garantiją.143.7. Kita svarbi informacija.PavyzdysTŪB „A“ dalyviai 20X2 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą 50 000 Lt padidintisavininkų įnašus ir pervesti pinigus į bendrijos sąskaitą banke. Buvo nuspręsta, kad visi dalyviaipinigus į TŪB „A“ sąskaitą banke turi pervesti iki 20X3 m. kovo 31 d. Iki 20X2 m. gruodžio 31 d.38 VAS MR / 204

Audito ir apskaitos tarnybapinigai į sąskaitą dar nebuvo pervesti. Bendrijos veiklos sutarties pakeitimas įsigaliojo(įregistruotas Juridinių asmenų registre) 20X3 m. vasario 10 d.Sudarydama 20X2 m. gruodžio 31d. finansines ataskaitas, TŪB „A“ aiškinamajame raštepateikia informaciją.TŪB „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka6 pastaba. Dalyvių susirinkimas 20X2 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą 50 000 Ltpadidinti savininkų įnašus papildomais įnašais. Pinigus numatoma pervesti į bendrijos sąskaitąbanke iki 20X3 m. kovo 31 d. Bendrijos veiklos sutarties pakeitimas įregistruotas Juridinių asmenųregistre 20X3 m. vasario 10 d.144. Mažosios bendrijos aiškinamajame rašte pateikiama tokia informacija:144.1. Jos pavadinimas, kodas, adresas, įregistravimo data, veiklos laikotarpis, jeigujis yra ribotas, filialų ir atstovybių skaičius.Pavyzdys„MB „A“, kodas 3XXXXX011, buveinė Paukštelio g. 2, Vilnius, įregistruota 20X2 m.spalio 10 d. MB „A“ turi du filialus.“144.2. Trumpas veiklos sričių apibūdinimas.Pavyzdys„MB „A“ veikla – teikti maitinimo paslaugas, organizuoti konferencijas.“144.3. Jei ji turi darbuotojų, ataskaitinių finansinių metų ir praėjusių finansiniųmetų vidutinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą.Vidutinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą apskaičiuojamas pagal Vidutinio metų sąrašiniodarbuotojų skaičiaus apskaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 134 (Žin., 2002, Nr. 51-1955; 2004, Nr. 19-598). Pagalnurodytą finansų ministro įsakymą vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius yra apskaičiuojamas38 VAS MR / 205

Audito ir apskaitos tarnybataikant chronologinį vidurkį. Vidurkio apskaičiavimui reikalingi 13 mėnesių duomenys. Vidutinissąrašinis darbuotojų skaičius gali būti apskaičiuojamas pagal formulę:kur:D – vidutinis ataskaitinių metų sąrašinis darbuotojų skaičius;Dgr0 – praėjusių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius;Ds – ataskaitinių metų sausio 31 d. darbuotojų skaičius;Dv – ataskaitinių metų vasario 28 d. arba 29 d. darbuotojų skaičius;… – kitų ataskaitinio laikotarpio mėnesių darbuotojų skaičius;Dl – ataskaitinių metų lapkričio 30 d. darbuotojų skaičius;Dgr1 – ataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius.Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius aiškinamajame rašte pateikiamas suapvalintas ikisveiko skaičiaus.PavyzdysMB „A“ įsteigta 20X2 m. lapkričio 25 d. Jos finansiniai metai sutampa su kalendoriniaismetais. MB „A“ sausio mėnesį priėmė tris darbuotojus, o liepos mėnesį – dar du.Kadangi MB „A“ turi darbuotojų, ji aiškinamajame rašte atskleidžia, kad vidutinissąrašinis darbuotojų skaičius yra 4, t. y. pagal formulę apskaičiuoja ir suapvalina:144.4. Kad ji apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas sudaro pagal 38-ąjį versloapskaitos standartą „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijųbuhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“.PavyzdysMB „A“ buhalterinę apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas sudaro pagal 38-ąjį versloapskaitos standartą „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijųbuhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“.38 VAS MR / 206

Audito ir apskaitos tarnyba38-ojo verslo apskaitos standarto„Neribotos civilinės atsakomybės juridiniųasmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinėapskaita ir finansinės ataskaitos“ metodiniųrekomendacijų priedasNERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIŲ ASMENŲ IR MAŽŲJŲBENDRIJŲ PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS1 ILGALAIKIS TURTAS11 Nematerialusis turtas110 Nematerialiojo turto savikaina111 Nematerialiojo turto vertės amortizacija (–)112 Išankstiniai mokėjimai už nematerialųjį turtą12 Materialusis turtas120 Žemės savikaina121 Pastatai ir statiniai1210 Pastatų ir statinių savikaina1212 Ruošiami naudoti pastatai ir statiniai1213 Pastatų ir statinių savikainos nusidėvėjimas (–)122 Mašinos ir įrenginiai1220 Mašinų ir įrenginių savikaina1222 Ruošiamos naudoti mašinos ir įrenginiai1223 Mašinų ir įrenginių savikainos nusidėvėjimas (–)123 Transporto priemonės1230 Transporto priemonių savikaina1232 Ruošiamos naudoti transporto priemonės1233 Transporto priemonių savikainos nusidėvėjimas (–)124 Kita įranga38 VAS MR / 211

Audito ir apskaitos tarnyba1240 Kitos įrangos savikaina1242 Ruošiama naudoti kita įranga1243 Kitos įrangos savikainos nusidėvėjimas (–)125 Statomas ar rekonstruojamas ilgalaikis materialusis turtas126 Kitas materialusis turtas1260 Kito materialiojo turto savikaina1262 Ruošiamas naudoti kitas materialusis turtas1263 Kito materialiojo turto savikainos nusidėvėjimas (–)127 Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą16 Finansinis turtas160 Ilgalaikės investicijos161 Po vienų metų gautinos sumos162 Ilgalaikiai terminuotieji indėliai163 Ilgalaikės paskolos įmonės savininkams164 Kitas ilgalaikis finansinis turtas17 Kitas ilgalaikis turtas2 TRUMPALAIKIS TURTAS20 Atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys201 Atsargos2011 Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės2012 Nebaigtos gamybos savikaina2013 Pagaminta produkcija2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti2015 Atsargos kelyje2016 Atsargos pas trečiuosius asmenis202 Išankstiniai mokėjimai38 VAS MR / 212

Audito ir apskaitos tarnyba203 Nebaigtos vykdyti sutartys24 Per vienus metus gautinos sumos241 Pirkėjų skolos242 Paskolos įmonės savininkams243 Gautinas pridėtinės vertės mokestis244 Iš atskaitingų asmenų gautinos sumos245 Kitos per vienus metus gautinos sumos26 Kitas trumpalaikis turtas261 Trumpalaikės investicijos262 Terminuotieji indėliai263 Įmonės savininkams avansu išmokėtas pelnas264 Įmonės savininkų asmeniniams poreikiams išmokėtos lėšos265 Visas kitas trumpalaikis turtas27 Pinigai271 Pinigai sąskaitose bankuose272 Pinigai kasoje3 NUOSAVAS KAPITALAS, DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS30 Savininkų įnašai301 Savininkų įnašų suma302 Nesumokėti įnašai (–)34 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)342 Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)35 Dotacijos ir subsidijos4 ĮSIPAREIGOJIMAI38 VAS MR / 213

Audito ir apskaitos tarnyba40 Ilgalaikiai įsipareigojimai401 Ilgalaikės finansinės skolos402 Ilgalaikės skolos tiekėjams403 Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai44 Trumpalaikiai įsipareigojimai440 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis441 Trumpalaikės finansinės skolos442 Skolos tiekėjams443 Gauti išankstiniai mokėjimai444 Mokėtinas darbo užmokestis445 Įmonės savininkams mokėtinos sumos446 Mokėtini mokesčiai:4461 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis4462 Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos4463 Mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokos4464 Pelno mokesčio įsipareigojimai4465 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis4466 Kiti į biudžetą mokėtini mokesčiai447 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai5 PAJAMOS50 Pardavimo pajamos500 Parduotų prekių ir paslaugų pajamos509 Suteiktos nuolaidos, grąžinimai (–)52 Kitos veiklos pajamos521 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas522 Kitos netipinės veiklos pajamos38 VAS MR / 214

Audito ir apskaitos tarnyba53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos530 Palūkanų pajamos531 Dividendų pajamos532 Investicijų perleidimo pelnas533 Pelnas dėl teigiamo valiutų kursų pokyčio534 Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos6 SĄNAUDOS60 Pardavimo savikaina600 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina601 Pirkimų suma605 Atsargų padidėjimas (sumažėjimas)609 Gautos nuolaidos, grąžinimai (–)61 Veiklos sąnaudos610 Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos611 Ilgalaikio turto amortizacijos, nusidėvėjimo sąnaudos612 Patalpų išlaikymo, nuomos sąnaudos613 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos614 Komandiruočių sąnaudos615 Gautų paslaugų sąnaudos616 Veiklos mokesčių sąnaudos617 Turto praradimo ir nurašymo sąnaudos618 Kitos veiklos sąnaudos619 Gautos nuolaidos (–)62 Kitos veiklos sąnaudos621 Ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai622 Kitos netipinės veiklos sąnaudos38 VAS MR / 215

Audito ir apskaitos tarnyba63 Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos630 Palūkanų sąnaudos631 Investicijų perleidimo nuostoliai632 Nuostoliai dėl neigiamo valiutų kursų pokyčio633 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos65 Pelno mokestis38 VAS MR / 216

Audito ir apskaitos tarnyba38-ojo verslo apskaitos standarto„Neribotos civilinės atsakomybėsjuridinių asmenų ir mažųjų bendrijųbuhalterinė apskaita ir finansinėsataskaitos“1 priedas(Pavyzdinė balanso forma)(įmonės pavadinimas)__________________(ataskaitinis laikotarpis)(įmonės kodas, adresas)(Tvirtinimo žyma)20…..m……...................………d. BALANSAS_____________________________ Nr. _____(ataskaitos sudarymo data)____________________________(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Eil.TURTASPasta-FinansiniaiPraėjęNr.bosmetaifinansiniaiNr.metaiA. Ilgalaikis turtasI. Nematerialusis turtasII.Materialusis turtasIII.Finansinis turtasIV.Kitas ilgalaikis turtasB. Trumpalaikis turtasI. Atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdytisutartysII.Per vienus metus gautinos sumosIII.Kitas trumpalaikis turtasIV.PinigaiTurto iš viso:Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimaiC. Nuosavas kapitalas38 VAS MR / 217

Audito ir apskaitos tarnybaI. Savininkų įnašaiII. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)D. Dotacijos, subsidijosE. ĮsipareigojimaiI. Ilgalaikiai įsipareigojimaiII. Trumpalaikiai įsipareigojimaiNuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso:______________________ _______________ ____________________(vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)_________________________ _______________ ___________________(vyriausiojo buhalterio (buhalterio) (parašas) (vardas ir pavardė)arba galinčio tvarkyti apskaitą kitoasmens pareigų pavadinimas)38 VAS MR / 218

Audito ir apskaitos tarnyba38-ojo verslo apskaitos standarto„Neribotos civilinės atsakomybėsjuridinių asmenų ir mažųjų bendrijųbuhalterinė apskaita ir finansinėsataskaitos“2 priedas(Pavyzdinė pelno (nuostolių) ataskaitos forma)(įmonės pavadinimas)(įmonės kodas, adresas)(Tvirtinimo žyma)20…..m….............…………d. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA_____________________________ Nr. _____(ataskaitos sudarymo data)____________________(ataskaitinis laikotarpis)_______________________________(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Eil. Nr. Straipsniai PastabosNr.I. Pardavimo pajamosII. Pardavimo savikainaIII. Bendrasis pelnas (nuostoliai)IV. Veiklos sąnaudosV. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai)VI. Kita veiklaVII. Finansinė ir investicinė veiklaVIII. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimąIX. Pelno mokestisX. Grynasis pelnas (nuostoliai)FinansiniaimetaiPraėjęfinansiniaimetai_______________________ _______________ ___________________(vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)______________________________ _______________ ___________________(vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba (parašas) (vardas ir pavardė)galinčio tvarkyti apskaitą kito asmenspareigų pavadinimas)38 VAS MR / 219

Audito ir apskaitos tarnyba38-ojo verslo apskaitos standarto„Neribotos civilinės atsakomybėsjuridinių asmenų ir mažųjų bendrijųbuhalterinė apskaita ir finansinėsataskaitos“3 priedas(Pavyzdinė nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma)___________________________________________________________________(įmonės pavadinimas)___________________________________________________________________(įmonės kodas, adresas)(Tvirtinimo žyma)20…..m….............…………d. NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA_____________________________ Nr. _____(ataskaitos sudarymo data)____________________(ataskaitinis laikotarpis)_______________________________(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)Rodikliai1. Likutis praėjusių finansinių metų pradžioje2. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas(nuostoliai)3. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas)4. Paskirstyto pelno išmokos savininkams5. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje6. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas(nuostoliai)7. Savininkų įnašų didinimas (mažinimas)8. Paskirstyto pelno išmokos savininkams9. Likutis ataskaitinių finansinių metųpabaigojeSavininkųįnašaiNepaskirstytasispelnas(nuostoliai)Iš viso_______________________ _______________ ___________________(vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)______________________________ _______________ ___________________(vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba (parašas) (vardas ir pavardė)galinčio tvarkyti apskaitą kito asmenspareigų pavadinimas)______________________38 VAS MR / 220