,,žydėjimas“ - Vilniaus universitetas

Redaktoriaus skiltisMinint þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“55-meèio sukaktá gal gera proga pasidþiaugti,kad tolokai nueita. Þurnalà skaito jau treèiojikarta. Dar turime autoriø nuo pirmojo numerio irgarbaus amþiaus skaitytojø (tiesa, jau nedaug).Mus paliko legendomis tampantys þurnalo kûrëjaiakademikai J.Matulis, P.Slavënas, J.Kubilius,T.Ivanauskas ir kiti áþymûs Lietuvos mokslininkai,buvæ prie þurnalo lopðio.Redakcija atsiþvelgë á skaitytojø pageidavimus.Laiškai, susitikimai, konferencijos sulaukdavoatgarsio þurnalo puslapiuose. O kur dar „Mokslo irgyvenimo“ þurnalo dienos rajonuose, kuriosemokslininkø grupës susitikdavo su skaitytojais.Ypaè laukiami buvo gamtos mokslø atstovai:medikai, fizikai, astronomai, gamtosaugininkai.Skaitytojus domino mokslo istorijos, pedagogikosstraipsniai, kelioniø apraðymai.Mus dþiugino kiekvienas jaunas autorius,atnešæs á redakcijà naujos tematikos straipsná.Auginomës naujø autoriø kartà – skelbëme jaunøjømokslininkø konkursus, kiek galëdami skatinomejuos JAV lietuvio E.Èapo pinigine premija.Sparèiai kintantis gyvenimas ir þurnalà skatinoieðkoti naujø galimybiø. Ëmëme leisti þurnalonumerius, skirtus universitetams: Vilniaus, Kauno,Klaipëdos. Europos Sàjungos valstybëms:Suomijai, Vokietijai, Danijai, Norvegijai, Švedijai.Specialius numerius Lietuvos mokslø akademijos60-meèiui, Karo akademijai, Statistikos departamentui,Olimpinei akademijai ir kt.Visus prabëgusius metus þurnalas buvoiðtikimas kilniai ir be galo svarbiai mokslo populiarinimoidëjai. Menkas mokslo prestiþas valdþioje irvisuomenëje, galimybë internetu smalsuoliuikasdien apkeliauti pasaulá atitraukia jaunimà nuoskaitymo knygø, spaudos, þinoma, santykinaimaþëja ir tradiciniø þurnalø paklausa. Þurnalaskurstë paþinimo dþiaugsmà ir suvokimà, kadmokslas – ne tik þinios, bet ir kultûros, dvasiniogyvenimo sudëtinë dalis. Mûsø redakcijos pasirinktaskelias – perteikti mokslo þinias ið pirmøjøðaltiniø, ið mokslininkø. Þurnalo skaitytojai pamëgoiðkilius mokslininkus, talentingus mokslo populiarintojus.Tebûnie man leista ið daugybës autoriøpirmiausia padëkoti fizikui prof. J.Grigui uþnesavanaudiðkà daugiametá talkinimà redakcijaikuriant projektus, „maitinant“ redakcijà talentingopopuliarintojo plaèios tematikos straipsniais,þurnalui pagelbëjusiems akad. A.Gaiþuèiui, prof.E.K.Zavadskui. Nuoðirdûs þurnalo talkininkai buvoV.Vasiliauskienë, J.A.Krikðtopaitis, A.Dubietis,V.Þiugþda, L.Klimka, E.Bacevièius, M.Kuodytë,J.Vaitkus, J.R.Stonis, chemikë S.Kanopkaitë,astronomai V.Straiþys (nuo pirmojo numerio),G.Kakaras, kalbininkai Z.Zinkevièius, A.Sabaliauskas,A.Piroèkinas, geologai V.Baltrûnas, V.Korkutis,geografai R.Ðalna, S.Vaitekûnas, medikai A.Marcinkevièius,V.J.Sirvydis, L.Griciûtë, statistikasP.Adlys, miškininkai L.Kairiûkðtis, R.Ozolinèius irdaugelis kitø, taip pat Anapilin jau iðëjusiejiÈ.Kudaba, J.Matulis, K.Daukša, J.Jurginis,V.Merkys, J.Pikèilingis, A.Gaigalas, V.Chomskis,A.Basalykas, È.Grizickas.Redakcijos darbuotojams buvo ádomu irmalonu bendrauti su visais autoriais, tad mes juosminime su pagarba ir dëkingumu. Augome,turtëjome mokslo þiniomis mes ir, tikimës, þurnaloskaitytojai, kuriø turëjome ne tik Lietuvoje, bet irJAV, Kanadoje, Australijoje, Italijoje, Rusijoje.Bûkite pasveikinti, iðtikimieji mûsø þurnaloskaitytojai, „Mokslo ir gyvenimo“ penkiasdešimtpenktojo gimtadienio, graþios sukakties proga.Átempkime ir protà, ir jausmus,Ir dangø tyrinëkime, ir þemæ.Ir þmogø, ir dievus. Ir savo sielà.Ieðkokim ryðio. Ir prasmës. Ir tikslo.Dalykimës stebuklu su visaisIr niekam jo vienam neatiduokim.Justinas MarcinkevièiusVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS2 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

Prof. habil. dr. Jonas GRIGASAr keièiasivisatosaudinys?damentalios visatos konstantos, o mesgyvename daugiamatëje erdvëje ir suvokiametik trimatës erdvës ðeðëlá.Fizikai taip pat pripaþásta, kad daugeliokonstantø vertës gali bûti rezultataspaprasèiausio atsitiktinumo, ágytoankstyvosios visatos atsitiktiniø ávykiø irelementariøjø daleliø procesuose. Stygøteorijoje galimas milþiniškas (10 500 ) galimøpasauliø skaièius su skirtingais dësniaisir konstantomis. Neaišku, kodëlmes gyvename pasaulyje su tokiais dësniaisir konstantomis. Todël turime bûtiatviri bauginanèiai galimybei, kad mûsøvisata yra tik viena ið daugelio – multivisatosdalis – ir skirtingos multivisatos dalysatitinka skirtingus teorijos sprendinius,o mûsø atrasti gamtos dësniai tëratiktai daugelio multivisatos daliø lokaliødësniø vienas rinkinys.Nëra jokio kitokio daugelio konstantøskaitmeniniø verèiø paaiðkinimo išskyrustai, kad jos sudaro retà deriná, kurisKai kurie dalykai niekada nesikeièia.Mes juos vadiname konstantomis. Šviesosgreitis c, gravitacijos konstanta G,elektrono masë m elaikomi vienodais irnekintanèiais visatoje. Jie yra tarsi fizikosrûmo pastoliai ir apibûdina visatosaudiná. Fizika iðtobulëjo vis tiksliau matuojantšiuos dydþius.Taèiau niekas niekada nepaaiðkino,kodël ðie dydþiai yra konstantos. Ir kodëlðviesos sklidimo greitis laisvoje erdvëjeyra bûtent c = 299 792 458 km/s,gravitacijos konstanta SI sistemos vienetaisG = 6.673 × 10 –11 , o elektrono masëm e= 9,10938188 × 10 –31 kg. Jeigujos bûtø nors truputá kitokios, atomø sandarabûtø kitokia ir mums paþástama gyvybëÞemëje bûtø neámanoma. Siekispaaiškinti šias konstantas buvo viena iðvaromøjø jëgø sukurti vieningà visatosapraðymo teorijà. Fizikai tikëjosi, kad tokiateorija parodys, jog kiekviena ðiøgamtos konstantø gali turëti tik vienà galimàvertæ. Ji atskleistø uþslëptà tvarkàtariamame gamtos chaotiškume.Taèiau pastaraisiais metais ðiø konstantøpastovumu pradedama abejoti.Mokslininkai mano, kad geriausia kandidatëá vieningàjà visatos teorijà – stygøteorijos variantà, vadinamà M-teorija, yranuosekli tik tuomet, jeigu visata turi septynisar daugiau erdvës ir laiko matmenis.Tada galima bûtø daryti išvadà, kadminëtosios konstantos galëtø bûti ne funleidoiðsirutulioti gyvybei ir sàmonei. Mûsøstebima visata gali bûti viena ið daugelioizoliuotø oaziø, apsupta begalinësnegyvos erdvës – keistos vietos, kur vyraujaskirtingos visatos jëgos ir kuriojetokios dalelës kaip elektronai ir sudëtingesnëssandaros, anglies ir kiti atomaiar DNR molekulës negalëtø egzistuoti.Jei bandytumëte persikelti á toká kità pasaulá,jûs nustotumëte egzistuoti.Todël stygø teorija viena ranka duoda,kita – atima. Ji buvo sukurta ið daliessiekiant paaiðkinti atrodanèias atsitiktinesfizikos konstantø vertes. Taèiau kol kasðiø konstantø verèiø ji nepaaiškina. Apskritai,þodis „konstanta“ gali bûti neteisingaisuprantamas. Mums þinomos konstantosgali kisti erdvëje ir laike. Jei kintadaugiamatës erdvës matmenys, mûsø trimaèiopasaulio konstantos taip pat kis.Jei galëtume paþvelgti labai toli á erdvæ,galbût galëtume matyti sritis, kur konstantosyra kitokios. Nuo 1930 metø mokslininkaireiškia abejones, ar mums þinomoskonstantos tikrai yra konstantos. Stygø teorijaðioms abejonëms suteikia teorinæ galimybæ,bet joms išsklaidyti ar patvirtintireikia ypatingø eksperimentø.Problema, kad jei atomø matmenyskeièiasi laike, tai ilgio, masës, laiko irkitø dydþiø laboratoriniai matavimo prietaisaitaip pat kis. Konstantø pastovumàtikrinantys prietaisai turi matuoti bedimensiniusdydþius, nepriklausomusMokslas ir ir gyvenimas 2012 Nr. 10 10 3

nuo vienetø sistemos, pavyzdþiui, protonoir elektrono masiø ar kitø dydþiøsantyká. Vienas toks santykis ypaè ádomus.Jis jungia ðviesos greitá c, elektronokrûvá e, Planko konstantà h ir vakuumodielektrinæ skvarbà ε 0. Ðiø dydþiø sàryðáalfa, α = e 2 /2ε 0hc, vadinamà smulkiosiosstruktûros konstanta, pirmà kartà1916 m. pavartojo Arnoldas Zomerfeldas(Sommerfeld), taikydamas kvantinæfizikà elektromagnetizmui. Šis sàryðisávertina reliatyvistiná (c) ir kvantiná (h)dydþius elektromagnetinei (e) elektringøjødaleliø sàveikai tuðèioje erdvëje (ε 0).Jis lygus 1/137,03599976 arba apytikriaiα = 1/137.Jei α bûtø kitoks, visas mus supantisgyvasis pasaulis bûtø kitoks. Jei α bûtømaþesnis, medþiagø tankis bûtø maþesnisproporcingai α 3 , molekuliø ryšiai suirtøþemesnëse temperatûrose proporcingaiα 2 , padidëtø stabiliø elementøskaièius periodinëje lentelëje proporcingai1/α. Jei α bûtø gerokai didesnis, maþiatomø branduoliai neegzistuotø, nesjø protonø elektrinë stûma virðytø traukà,jungianèià branduolá sudaranèias daleles.Kita vertus, α vertë 0.1 susprogdintøanglies atomus.Branduolinës reakcijos þvaigþdëseypaè jautrios α dydþiui. Kad ávyktø branduoliøsintezë, þvaigþdës gravitacija turisukurti deðimèiø milijonø laipsniø temperatûrà,kuri priverèia jungtis branduoliusnugalint milþiniðkas jø stûmos jëgas.Jei α virðytø 0.1, branduoliø sintezë bûtøneámanoma. Jei α padidëtø vos 4proc., þvaigþdës nustotø gaminti anglá,vienà ið pagrindiniø gyvybës elementø.Atominiai laikrodþiai gali pastebëti αkitimà. Jei α pakistø daugiau nei keturiaisvienetais iš 10 15 per trejus metus, geriausiatominiai laikrodþiai tai pastebëtø. Taèiaudar nepastebëjo. Bet tai nereiškia,kad α nekinta laike, nes treji metai yra akimirkakosminiais mastais. Lëto α kitimoilgoje visatos istorijoje galime ir nepastebëti.Laimei, fizikai turi kitokiø patikrinimø.Praëjusio amþiaus septintajame deðimtmetyjeprancûzø atominës energetikoskomisija pastebëjo keistà urano izotopøsantyká Oklo (Gabonas) kasykloje. Atrodë,tarsi èia bûtø palaidotos branduolinioreaktoriaus atliekos, tarsiprieð du milijardus metø èiabûtø veikæs gamtinis branduolinisreaktorius.1976 m. AleksandrasŠliachteris iš Peterburgobranduolinës fizikos institutopastebëjo, kad gamtiniøreaktoriø galimybë veikti labai priklausonuo α dydþio. Jei α bûtø buvusibent truputá kitokia, grandininë reakcijanebûtø vykusi. Bet ji vyko. Ir tai rodo, kadper pastaruosius du milijardus metø αþenkliai nekito. Norint patikrinti α pastovumàilgesniu laiku, reikia atsigræþti á dangø.Ðviesai reikia milijardø metø nuo tolimødangaus kûnø pasiekti mûsø teleskopus.Ji neða fizikos dësniø ir konstantømomentinæ nuotraukà to laiko, kai jipradëjo savo kelionæ ar susidûrë su medþiagasavo kelyje.Astronomai susidomëjo fizikos konstantøpastovumu jau 1965 m., kai tik buvoatrasti kvazarai. Jie yra labai ryðkûstolimi nuo Þemës ðviesos ðaltiniai. Tolimamekelyje ðviesa sklisdama nuo jø neiðvengiamaisusiduria su jaunø galaktikødujø pakraðèiais. Dujos sugeria tamtikrø daþniø kvazarø ðviesà, tarsi áspausdamosá kvazaro spektrà siaurø linijøbrûkðniná kodà. Kai dujos sugeria ðviesà,atomø elektronai perðoka ið maþesnësenergijos á aukðtesnës energijos bûsenà.Ðiø energijø bûsenos priklauso nuo to,kaip stipriai atomø branduoliai laiko elektronus,t.y. nuo elektromagnetiniø jëgøtarp jø stiprio arba smulkiosios struktûroskonstantos α vertës. Jei konstanta α buvokitokia tada, kai ðviesa buvo sugertakaþkokioje visatos dalyje, tai ðviesos spektraibûtø kitokie nei matomi dabar laboratoriniuoseeksperimentuose.Kaip skelbia þurnalas Scientific American(2012 m. sausis), 1999 m. DþonasVebas (John K.Webb) ir Viktoras V.Flambaumas(Victor V.Flambaum) iš AustralijosNaujojo Pietø Velso universiteto, dideliutikslumu iðtyræ 128 kvazarø ðviesossugerties spektrus, nustatë konstantosα padidëjimà ðeðiomis dalimis ið milijonoper laikotarpá nuo 6 iki 12 milijardømetø. Bet ypatingas visatos paslapèiø atradimasreikalauja ir ypatingø árodymø.Nors 2003 m. Sergejus Levšakovasiš Jofës fizikos ir technikos instituto Peterburge,Ralfas Kvastas (Ralf Quast) išHamburgo universiteto ir kiti tyrëjai nepatvirtinoðiø rezultatø, Vebas ir Flambaumas2010 m., išanalizavæ daug duomenøið Europos pietø labai didelio teleskopoir Mauna Kea Havajø teleskopo, nustatëkonstantos α erdvinæ priklausomybæ,t.y. kad ji keièiasi priklausomai nuoerdvës krypties.Jei šis atradimas pasitvirtins, pasekmësbus ádomios. Jei α kinta, jos efektaiprivalo iðsaugoti energijà ir impulsà, ojie turi veikti visatos gravitaciná laukà.Prieš 20 metø Dþonas Barovas (JohnD.Barrow), João Magueijo ir HåvardasB.Sandvikas iš Londono Imperinio koledþosukûrë elektromagnetizmo teorijà sukintama α konstanta. Ji rodo, kad α kitimaskeletà daliø ið milijono daug neveikiavisatos plëtimosi, nes visatoje elektromagnetinëjëga yra daug silpnesnënei gravitacija. Taèiau pats visatos plëtimasisveikia α. Konstantos α kitimà lemiaelektrinio ir magnetinio laukø energijosneatitikimas. Pirmuosius deðimtistûkstanèiø kosminës istorijos metø visatojevyravo spinduliuotë prieð elektringàsiasdaleles ir laikë elektrinius ir magnetiniuslaukus pusiausvyroje. Visatai pleèiantisspinduliuotë maþëjo ir kosmosepradëjo vyrauti besikurianti medþiaga.Elektrinë ir magnetinë energijos tapo nelygios,α pradëjo lëtai logaritmiškai augtilaike. Prieð maþdaug ðeðis milijardusmetø tamsioji energija pradëjo greitintivisatos plëtrà ir α tapo beveik pastovi.Bet kokia teorija privalo numatyti naujasprognozes. Ši teorija kelia mintá, kadkintant konstantai α skirtingi kûnai turëtøkristi skirtingu greièiu. Galilëjus spëjo,kad vakuume visi kûnai – lengvi ir sunkûs– turi kristi vienodu greièiu. Apollo15 astronautas Davidas Skotas (DavidScott) tai patvirtino, Mënulyje mëtydamasplunksnà ir plaktukà. Bet jei α kinta,taip nebûtø. Konstantos α kitimas kuriavisø elektringøjø daleliø jëgà. Kuo daugiauprotonø atomas turi savo branduolyje,tuo labiau jis jaus ðià jëgà.Tad kur šis konstantos α bruzdesysveda mokslà? Mokslininkai ið visø gamtoskonstantø sutelkë dëmesá á α tik dëlto, kad jos kitimo efektai yra geriausiaipatikrinami. Jei α kinta, tai šviesos greitisir kitos konstantos taip patkis. O ðviesos greièio pastovumasyra reliatyvumoteorijos pagrindas. Jeikonstantos keièiasi, taireiškia, kad pasaulis keièiasiið vidaus, kad keièiasijo vidinis mechanizmas,kad jis yra labiaupermainingas, nei mokslininkaikada nors tikëjosi.4 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

Ðiuolaikinës visuomenës raida neatsiejama nuo informacijos,kuri yra svarbiausias ðiuolaikinës visuomenës efektyvausfunkcionavimo elementas. Ja remiasi mokslas, technika,politika, ekonomika ir kitos visuomeninio gyvenimo sritys. Taippat ir visi socialiniai institutai, kuriø funkcionavimo sëkmëdaugiausia priklauso nuo informacijos turëjimo ir efektyvausjos naudojimo. Tà galimybæ suteikia internetas.Prof. habil. dr.Valdas PRUSKUSInternetofenomenas:Internetas neretai dar vadinamas „languá pasaulá“, kurá kasmet praveria vis daugiauþmoniø. Jo naudotojø nuolat daugëja.Prieð deðimtmetá (2000) ÐiaurësAmerikoje jø buvo 147,5 mln., Vakarø Europoje– 91,8 mln., Azijoje – 75,5 mln.2005 m. aktyviø interneto naudotojøiðaugo 48 proc. Kanadoje ir Australijoje,Ðvedijoje – 53 proc., Vokietijoje – 36 proc.,D.Britanijoje – 38 proc., Prancûzijoje – 26proc., Ispanijoje – 22 proc., Japonijoje –29 proc., Brazilijoje – 6 procentais. Akivaizdu,kad ðalys pagal besinaudojanèiøinternetu þmoniø skaièiø skiriasi (NUA InternetSurveya – http:/i/nua.ie/surveys/howmny online/index.html.) 1Pastaraisiais metais pastebimai padaugëjointerneto naudotojø ir Lietuvoje. 2011m. beveik ketvirtadalis (23 proc.) mûsøkraðto gyventojø naudojosi ðviesolaidiniuinternetu. Toks susidomëjimas suprantamas.Interneto dëka galime bendrauti suþmonëmis, esanèiais ðalyse ir þemynuoseuþ tûkstanèiø kilometrø. Dar daugiau – juosmatyti, perduoti ne tik sausà informacijà,bet ir pademostruoti savo santyká su ja.Todël internetas šiandien tampa ne tikpatogiausia informacijos perdavimo, betir individo saviraiškos priemone, suteikian-1Nelengva nustatyti tikrà besinaudojanèiøjøinternetu skaièiø, kadangi nëra sukurta patikimaapskaitos kriterijø sistema. Be to, ir naudojamikompiuteriai labai skiriasi galingumu. Antai VakarøEuropos ðalyse ir JAV naudojami galingesnikompiuteriai, o pietø ðalyse silpnesni. Todël nustatytitikrà ðalies kompiuterizavimo laipsná ir jo„galingumà“ sunku.iððûkiaiðiuolaikineikultûraièia dideliø galimybiø kûrybiðkai jà perteikti(Winstonas, 1997).Bûtent tai ir sudarë prielaidas atsirastinaujai – interneto kultûrai, kurios pagrindinisatributas – kompiuteris. Jo dëka sukurtikultûros produktai, pasinaudojant informacijaið ávairiø ðaltiniø ir jà atitinkamaipagal individo siekius modifikuojant, tapomasiniu reiðkiniu. Kartu ir iððûkiu netik aukðtajai kultûrai, produktø sklaidos visuomenëjeautentiðkumui, bet ir tradicinëmsinformacijos sklaidos formoms beiinstitucijoms (bibliotekoms) gyvuoti. Taiskatina ádëmiau ásiþiûrëti á naujosios internetokultûros kûrimo ypatumus ir jos poveikávisuomenei.Apie interneto privalumus paskelbtanemaþai tekstø. Tyrëjai ypaè stengiasi parodytinaudà, kurià teikia internetas, padëdamasbendrauti ir priimti sprendimus.Taip pat galimybes, kurias siûlo naujos informacinëstechnologijos ir jø naudojimasðaliø ekonominei ir socialinei paþangai(Gunduzas, 2005; Winstonas, 1997; Harmekingas,2005; Werneris, 2005; Keenas,2006). Taèiau kur kas maþiau tekstø, kuriuosesiekiama ir kritiðkai ávertinti internetoásigalëjimo mûsø gyvenime pasekmes(Bednarekas, 2007).Kartu aiðkëja, kad interneto kultûrospuoselëjami informacijos gavimo ir perdavimobûdai, nors ir palengvina þmoniøbendravimà, taèiau já ir gerokai nuskurdina.Jie neugdo betarpiðko bendravimoágûdþiø, nes já formalizuoja, ásprausdamiá interneto techniniø raiðkos galimybiø diktuojamusrëmus (Kaèerauskas, 2010). Taitik dar labiau skatina susvetimëjimà. Virtualusbendravimas internetinëje erdvëjenegali atstoti þmoniø betarpiðko bendravimodþiaugsmo.Kita vertus, tampa iððûkiu ðiuolaikineikultûrai (ypaè aukðtajai, elitinei) ir jos teikiamiemskultûros produktams, kuriuosinternautai gali laisvai be didelio vargo modifikuotiir netgi nepataisomai iðkreipti irsumenkinti, nes cenzûros nëra, o savicenzûradaþnai labai menka. Taigi internetas,kaip ir kiekvienas reiškinys ir jo raiška, turine tik pozityviø, bet ir negatyviø pasekmiø.Jø gilesnis suvokimas padëtø geriaupaþinti ðá reiðkiná, jo prigimtá ir kritiðkiauvertinti siûlomas galimybes ir iððûkiusðiuolaikinei kultûrai.Šio straipsnio tikslas kaip tik ir bûtøatskleisti interneto ir jo puoselëjamos internetokultûros kûrimo ypatumus ir iððûkiusðiuolaikinei kultûrai.Vartotojiðka visuomenëir internetasPagrindinë interneto funkcija – gauti irperduoti informacijà áveikiant geografiniusir fizinius barjerus. Tad nenuostabu, kadðalia tokiø individo gyvenimo kokybës vertinimokriterijø, kaip materialinis aprûpinimas(gerovë), sveikata, komfortabili aplinkair saugumo jausmas, atsiranda irnaujas – informacijos komfortabilumas,t.y. turëti galimybiø gauti išsamios informacijosvisais rûpimais klausimais ir jakeistis su þmonëmis, gyvenanèiais kitoseðalyse ir kontinentuose, neiðeinant iðnamø. Taigi interneto komfortabilumas nûnaitampa svarbia sudëtine individo gyvenimokokybës dalimi (Harmekingas,2005). Reikia pripaþinti, kad galimybëbendrauti virtualioje erdvëje su þmonëmis,esanèiais uþ tûkstanèiø kilometrø, pakeitëmûsø gyvenimà.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 5

Mums jau nereikia eiti á kino teatrà þiûrëtikino filmo ar á teatrà – spektaklio, taigalime padaryti mums patogiu laiku pasitelkdamikompiuterá, multimedijø sistemasir kt. (Kændzierskis, 2007; 180–182).Priemoniø asortimentas nuolat gausëja.Kartu ir galimybiø spektras.Be to, internetas leidþia gërëtis þymiausiødainininkø pasirodymais, lankytisgarsiausiuose pasaulio muziejuose irparodose, keliauti po dykumas ir kopti áaukðèiausius kalnus. Taip pat gërëtismums neþinomø vietoviø graþiausiaisvaizdais ir tolimiausiø kraðtø kultûra, paproèiaisir tradicijomis.Galime lankytis virtualiai kiekvienamemums rûpimo miesto rajone, kultûrosrenginyje, negaiðdami laiko bilietui ásigyti,kas nuolatinio skubëjimo laikais yra didelisprivalumas.Kita vertus, internetas atveria galimybesir individo saviraiškai. Jokia kita þmogaussukurta informacijos perdavimo priemonëtaip nepaskatino individo saviraiðkoskaip kompiuteris. Kûrëjais jis padarëmilijonus internautø, átraukdamas á pokalbiøtinklus ir taip sudarydamas beveik neribotasgalimybes ne tik bendrauti su tolimiausiøkraðtø ir kontinentø þmonëmis,bet ir keistis informacija, jà papildyti gautàjaið ávairiø ðaltiniø ir taip sukurti savusinterneto kultûros produktus, kurie imafunkcionuoti internetinëje erdvëje kaip savarankiðkikultûriniai fenomenai.Negalime nepastebëti ir fakto, kad internetasišlaisvino kalbà ið senø formø, þodþiamssuteikë naujà semantinæ prasmæ,jà iðplëtë, á santrumpø kûrimo procesàátraukdamas visà internetu besinaudojanèiàbendruomenæ. Priimtiniausiø santrumpøvartojimo paieškos tebesitæsia. Akivaizdu,kad labai padidëjo informacijos kiekioperdavimo galimybës (Goban-Klas,2006). Taèiau bene patraukliausias internetoypatumas – beveik neribota laisvë irrealaus cenzoriaus nebuvimas. Kitaip tariant,jos erdvëje visiška laisvë. Internautaigali bet kokias kultûros vertybes (tekstus,vaizdus ir kt.) iðkreipti, deformuoti, suteiktijiems prieðingà prasmæ pagal savusporeikius ir tikslus.Viskas priklauso nuo asmens vidiniocenzoriaus – turi já ar ne. Pavyzdþiui, internautaikuria savo bendravimo kalbà,kuri gerokai deformuota (Bednarekas,2007; 115–118; Kedzieska, 2007). Kartaisatrodo kaip pasityèiojimas ið kalbos normø...ir kalbininkø pastangø puoselëtigimtosios kalbos kultûros standartus. Arbakad ir tai, kad niekas ið bendraujanèiøjøkartais neþino, su kuo bendrauja, kastu esi – hakeris, virusø skleidëjas, gëjus...Pats esi ir teksto kûrëjas, ir jo pateikëjas.Tave maþai domina ir aplinkiniø reakcija átavo kûrybà… Taigi iðnyksta aiðkus, autentiðkasteksto kûrëjas, kaip tai yra tradicinëskultûros produktø kûrimo atveju, kaiyra aiðkus, þinomas, o ne anoniminis autorius.Vadinasi, internete neretai bendraujamaanonimiðkai, gaunami ir anonimiðki(be pavardës) tekstai, kuriø autorystëneaiðki. Tuomet nuolat kyla ne tik autorystës,bet ir kultûros kokybës klausimas.Taip iðplaunamos ribos tarp tradicinës irinterneto kultûros (realios ir virtualios).Tad nenuostabu, kad internetas ir jokultûra bei produktai priimami ir vertinaminevienareikðmiðkai (Gunduzas, 2005).Interneto iððûkiai kultûraiNeabejotina, kad internetas, suteikdamasdideles galimybes skleisti informacijà,kuri tampa kultûros dalimi, prisideda irprie jos plëtotës. Kita vertus, internetas irjo puoselëjama interneto kultûra meta iððûkiustradicinei kultûrai ir jos raiðkos formoms(Bàk, 2011; 299–301).Pirmas ir bene didþiausias interneto iððûkis– poveikis aukðtajai kultûrai ir jos sklaidosautentiðkumui. Šito esmë – gyvenamevartotojiðkoje visuomenëje, kuri orientuojamus vartoti kuo daugiau, geriau ir kokybiðkiau.Ekonominiø produktø kûrimasir jø gausinimas atitinka mûsø lûkesèius.Mes kaip vartotojai jø nuolat siekiame ir pasiekiame,nes materialiniø gërybiø kûrimasyra unifikuotas masinës gamybos, kuriàgalima beveik neribotai plëtoti.Taèiau ðiandien vartojimas vis labiausiejamas ne tik su materialiniø vertybiø vartojimu.Þmonës gerai jauèiasi ne tik bûdamisotûs, bet kai patenkinti ir kiti,aukštesni – dvasiniai ir ypaè saviraiškos –poreikiai (Maslovas).Þmonës nori bûti laimingi. O laimë visdaþniau siejama ne tik su materialiais dalykais,bet ir su individo savijauta ir saviraiška.Todël visame pasaulyje domimasi netik bendrojo vidaus produkto (BVP) augimogalimybëmis, bet ir pilieèiø bendrosvidaus laimës (BVL) kûrimu. BVL – tai netik ekonominë gerovë, ekonominis augimas,efektyvumas, bet ir tokie individo gerovædidinantys veiksniai, kaip pasitenkinimasdarbu, socialinis saugumas, pasitikëjimasvalstybe, pagarba þmogaus teisëms,ðvari ir saugi aplinka, visuomenës santarvë,ir ypaè saviraiðkos ir kûrybos laisvë. Bûtentjà veiksmingai ir garantuoja internetas,sudarantis sàlygas bûti laimingiems internetoerdvëje, pajusti bendravimo, emocijøadrenalinà, gauti ten visko ir daugiau,ir geriau, ir vizualiau. Gauti tai, á kà orientuojavartotojiðka visuomenë.Tokius reikalavimus ji kelia ir kultûrai.Nors ši nëra taip aktuali þmoniø bendruomenësgyvenimui ir jam funkcionuoti, kaipekonomika, taèiau jos svarba ir bûtinumuniekas neabejoja.Tiesa, kultûros produktams ir jø kûrybaimasiškumas nebûdingas, jie ið esmësorientuoti á individualø vartojimà. Tai pastebëjojau K.Marksas. Daugelis ðiuolaikiniøkultûros tyrëjø linkæ pripaþinti, kadmaterialiø gërybiø kûrimas, jø komercializacijayra prieðinga kûrimui kultûros vertybiø.Tiesa, ir jos (Gobanas Klasas,2006:136) gali bûti parduotos su pelnu,nors jø vertë yra nenuspëjama, kadanginegali bûti ávertinta remiantis ekonominiaiskriterijais (Pruskus, 2005).Taèiau internetas siûlo galimybæ aukðtàjàkultûrà padaryti virtualiai prieinamàkiekvienam. Nenuostabu, kad maþëja populiarumastokiø kultûrinio dalyvavimo formøkaip iðëjimas ið namø pasiþmonëti. Teatrø,muziejø ir parodø lankymas maþëja.Lenkijoje 2010 m. atlikti tyrimai rodo –tik 38 proc. lenkø keletà kartø buvo kine,15 proc. teatre (Pankovzki, 2010:6-7). Ovirtualus dalyvavimas kultûriniuose renginiuoseauga. Lenkai ypaè noriai lanko muziejus(taip pat Luvrà, Oksfordà). Panašisituacija ir Lietuvoje.Kyla klausimas, ar toks virtualus lan-6 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

kymas (ypaè teatrø, muziejø) yra visavertisir tolygus natûraliam apsilankymui? Argali internetinis lankymas atstoti muziejø,teatrø atmosferà, jø dvasià? Tai gali pajustitik bûdamas teatre, muziejuje, bet negalipajusti sëdëdamas prie komputerio monitoriaus.Taèiau tokiø gretos gausëja, o lankanèiøjøteatrus ir parodas maþëja. Vadinasi,áprastiniai aukðtosios kultûros produktøgavimo bûdai praranda savo vertæ, kartunuvertinama ir aukðtoji kultûra.Vertæ ágyja globalinio kaimo kultûra.Savo ruoþtu ji skatina masinës kultûrossklaidà ir jos produktø kûrimà. Šiame procesedalyvauja daugybë þmoniø, kurienepasiþymi kompetencijomis, taèiaukompiuterio dëka gali sëkmingai modeliuotiir kurti kultûros produktus – surogatusir, svarbiausia, laisvai juos siûlyti virtualioserdvës rinkoje.Suprantama, kad kuriant tuos masinëskultûros produktus ir skleidþiant internetinëjeerdvëje menkai paisoma ir autoriniøteisiø. Sunku nustatyti ir patá jø kûrëjà,kuris neretai bûna mëgëjas be jokioprofesionalaus pasirengimo. Todël nenuostabu,kad gamina ir teikia netiksliàinformacijà, kuria naudotis yra pavojinga(ypaè Vikipedijos).Tarp internautø gana plaèiai paplitæsmetodas kopijuok – klijuok kelia itin daugklausimø dël kûrinio, sumontuoto pasinaudojantávairiais ðaltiniais, teisëtumo irautorystës. Kaip þinome, kûrinio autoriausteises gina ástatymas, kuris draudþia pasinaudotibe leidimo þodine, matematineforma iðreikðta idëja, jà transformuoti plastiðkai,fotografiðkai, architektûriškai, audiovizualiaiir kt.Interneto erdvëje ðis reikalavimas negalioja.Kiekvienas internautas gali reikðtislaisvai, naudotis kitø informacija nenurodydamasðaltinio. Taigi internetas metaiððûká aukðtajai kultûrai. Daþniausiai jisreiðkiasi menkinimu ir iðkraipymais, pateikiantdeformuotus jos pavidalus dël internautømëgëjiškumo, menko dalyko išmanymoir noro prasiblaðkyti, bûti kûrëjais,siûlyti savus kultûros produktus, sukurtuspasinaudojant aukðtosios kultûros pavyzdþiais(Keenas, 2007).Antras interneto iððûkis kultûrai – autentiðkøkultûros produktø (muzikiniø,knygø) pardavimo maþëjimas dël neteisëtokûriniø kopijavimo ir platinimo siekiantpasipelnyti. Kitaip sakant, internetassudaro palankias sàlygas ir galimybes piratavimui– neteisëtai kûriniø sklaidai, beautoriaus þinios ir sutikimo siekiant pasipelnyti.Piratavimas vyksta visose šalyse,nors jo mastai ir skirtingi. Dël to labiausiainukenèia muzikos ir kino filmø gamintojai,kuriø produktai yra itin paklausûs, betmaþiausiai apsaugoti (DVD kasetës).Nustatyta, kad 40 proc. parduodamøáraðø yra nelegalûs. Dël piratavimo kûrëjøpajamos smunka treèdaliu, prarandamosdarbo vietos, maþëja atlikëjø.2005 m. amerikieèiø agentûra LEK Colsultingpateikë raportà apie JAV filmø ir muzikosproduktø gamintojø patirtus nuostoliusdël neteisëto kopijø platinimo. Iš jo matyti,kad tais metais JAV kino industrija neteko6,1 mldr. dol., o muzikos – net 13,8mrd. (Keenas, 2007:118-119.). Suprantama,šie skaièiai dar neatspindi tikrosios reikaløpadëties, nes vargu ar praktiðkai ámanomavisus paþeidimus nustatyti. Taèiau irpateikti faktai leidþia susidaryti vaizdà apiepiratavimo mastà ir jo pasekmes.Lietuvoje tokie tyrimai lig šiol neatlikti.Neabejotina, kad mûsø kûrëjø patiriaminuostoliai dël neteisëto naudojimosi jø kûriniaisyra daug kuklesni. Atrodo, kad labiausiaidël to nukenèia muzikos pasaulioatstovai. Taèiau tai nereiðkia, kad problemamenkesnë.Yra ir šviesioji piratavimo pusë. Kûrinioadekvatus, be saviveiklinës adaptacijosir kupiûrø masinis platinimas, nors irbe autoriaus leidimo, neabejotinai prisidedaprie jo reklamos ir sklaidos. Kartuformuojamas ir atitinkamas jo poreikis netik internetinëje erdvëje.Treèias interneto iððûkis kultûrai – retinaraðytinio þodþio sergëtojø, bibliotekøskaitytojø gretas. Internetas þodinæ kultûràkeièia vizualine. Todël atsiradus internetuisparèiai maþëja bibliotekos skaitytojøvisose ðalyse. Ne iðimtis ir Lietuva.Menkëja ir knygø skaitomumas. Dar 2005m. atliktas sociologinis tyrimas atskleidë,kad knygø neskaito treèdalis, laikraðèiø –apie 70 proc. mûsø ðalies gyventojø. Poporos metø Lietuvos vartotojø institutouþsakymu atliktas suaugusiøjø skaitymoáproèiø tyrimas patvirtino panašià tendencijà:31 proc. lietuviø per metus neperskaitënë vienos knygos, iki 3 knygø per metusperskaitë 34 proc., o daugiau negu15 knygø – vos 10 proc. respondentø.2009 ir 2010 m. atliktos apklausos rodo,kad padëtis në kiek nepasikeitusi – vienasið trijø lietuviø neskaito knygø ir daugiaunei dvigubai tiek neprenumeruojaspaudos leidiniø. (Auga antra lietuviø karta,neskaitanti knygø. // Veidas, 2011 m.,rugsëjo 03, p. 1–6.) Panaði padëtis ir kaimyninëjeLenkijoje. 2010 m. tik 12 proc.lenkø per metus perskaitë 6 knygas, 56proc. tik vienà knygà, o 46 proc. në vienosknygos (Bàkas, 2011; 304).Kad knygø skaitymas nëra populiarusbûdas leisti laisvalaiká, liudija ir smarkiaisumaþëjæ jø tiraþai. Leidyklos „Mintis“ tiraþaiper deðimt metø smuko du kartus,o palyginti su 1991 m., net septynis. Šiandienskaitomiausios knygos leidþiamosvos 2–3 tûkst. tiraþu, o prieð deðimtmetájie siekdavo 10–20 tûkstanèiø.Bibliotekos taip pat dabar gyvena paèiussunkiausius laikus. Vien 2010 m. šalyjebuvo uþdarytos 29 viešosios bibliotekos,ið jø net 25 – kaimuose. Per pastaruosius5 metus skaitytojø skaièius bibliotekosesumaþëjo 38 tûkstanèiais (augaantra lietuviø karta, neskaitanti knygø.// Veidas, 2011 m., rugsëjo 03, p. 2–3).Taèiau ðiandien nemaþai þmoniø, net ir ateinanèiøá bibliotekà, ieðko ne knygø, bet... interneto. Kodël? Jame galima rastiviskà, todël knyga pamaþu praranda savosvarbà kaip kultûros faktas. Jà keièiaelektroninë knyga, sudaranti galimybæ atsisiøstireikiamà leidiná bet kada ir nepaisantatstumo. Galima spëti, kad ateityjeknygos bus skaitmeninës ir visai nemokamoskaip Vikipedijoje.Taigi, kaip matëme, internetas iðpleèiaþmogaus galimybes naudotis ávairiaisinformaciniais ðaltiniais ir daro juos prieinamus.Taip pat ir internetinëje erdvëje siûlomaispavieniø internautø sukurtais produktais,kuriais internetinë erdvë dël chaotiðkosindividø saviraiðkos vis labiau uþterðiama.Tad þmogui darosi vis sunkiauatsirinkti, kur tikra informacija, kuria galimapasitikëti, ir kuria – ne.Bûtent èia ir atsiranda niða bibliotekoms.Ateities biblioteka – internetizuotabiblioteka. Tai reiðkia, kad bibliotekos,siekdamos iðlikti ir bûti reikalingos, privaloturëti savà dalá internetinës kultûros rinkoje,pagrindiná dëmesá kreipti á kelis momentus.Pirma, rengti tekstus, tinkanèius internetiniamnaudojimui (el. knygø ir kt.).Antra, kurti atitinkamas profiliuotas(pagal mokslo kryptis ir šakas) bei teminesinformaciniø duomenø bazes, kuriomisgalëtø naudotis potencialûs internautai.Kartu garantuoti, kad jos bûtø prieinamos.Treèia, apmokyti internautus, kaipnaudotis esamais informacijos ðaltiniais,kad nebûtø paþeistos autorinës taisës irkûrëjø interesai.Ðia linkme jau dirba mûsø šalies bibliotekos.Tarp jø gan sëkmingai darbuojasiir VGTU biblioteka.Taigi internetas ir jo puoselëjama kultûrameta iððûkius ðiuolaikinei kultûrai, ákuriuos vienareikðmio paprasto atsakymonëra. Aiðku viena: internetas ir jo puoselëjamakultûra (jos produktai) plësis.Tad svarbu ðá fenomenà geriau paþinti irsuvokti jo galimybiø spektrà, o svarbiausia,rasti bendrø interesø sàlyèio taðkø,kurie atvertø galimybes ðiuolaikinei kultûraipasinaudoti interneto ir jo puoselëjamoskultûros teikiamomis galimybëmis,ieðkant naujø kultûriniø produktø irpaslaugø teikimo formø, o internautø sukurtiemsproduktams – daugiau atsakomybësir skaidrumo.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 7

Vëþinës ligos yra viena didþiausiø mirties prieþasèiø pasaulyje. Prognozuojama,kad jø ir toliau turëtø daugëti dël gyventojø senëjimo ir jø gausëjimo ekonomiðkai besivystanèioseðalyse. Serganèiø þmoniø iðgyvenamumas paprastai yra maþesnis besivystanèioseðalyse, kadangi ligos vëlai diagnozuojamos ir nepradedamos laiku gydyti. Daugeliovëþiniø ligø bûtø galima išvengti, jei bûtø ágyvendinta tabako kontrolës programa, vykdomavakcinacija (kepenø ir gimdos kaklelio vëþio), skatinamas fizinis aktyvumas ir sveikamityba, o jau susirgus – ankstyva ligos diagnostika ir efektyvus gydymas.Dr. Rûta ARAMINAITËVUOI Moksliniø tyrimø centras,Biomedicininës fizikos laboratorijaVëþio diagnostikosateitisDienos šviesojeApšvietus ultravioletine spinduliuoteCdSe kvantiniø taðkø daleliø dydis didëja nuo 2 nm iki 6 nm1 pav. Skirtingo kadmio selenido kvantiniøtaðkø dydþio tirpalai dienos šviesoje (viršuje) irþadinant ultravioletine spinduliuote (apaèioje)Mokslininkai labai intensyviai ieðkonaujø vëþio diagnostikos ir terapijos bûdø.Ðiuo metu skiriamos didþiulës investicijosnaujø ir inovatyviø priemoniø, ypaènanotechnologijø, raidai ir taikymui. Nanotechnologijosnaudojamos ávairiausiosesrityse – kosmoso, energetikos, statybos,transporto, chemijos, aplinkos, tekstilësir drabuþiø, celiuliozës bei maisto pramonëje,taip pat ir medicinoje. Jau yra sukurtosmodernios ir patikimos diagnostinëspriemonës, naujos kartos vaistai, nanorobotaidalyvauja operuojant ir gydant.Þodis „nano“ iðvertus ið graikø kalbosreiðkia „nykðtukas“. Visos dalelës, kuriosyra nanometro (nm) dydþio, yra vadinamosnanodalelëmis. Yra þinomos ir tyrinëjamosaukso, sidabro, supermagnetinës(Fe 3O 4) nanodalelës, tarp jø yra irkvantiniai taškai. Pirmà kartà M.Faradëjussusintetino koloidinio aukso nanodaleles1857 metais. O po gero ðimtmeèiopasirodë pirmasis straipsnis apie švino teluridoir švino selenido nanodaleliø sintezæ.XX a. mokslininkai jas pavadino kvantiniaistaškais, nes tik tuomet, sukûruskvantinës mechanikos principus, buvogalima suprasti jø savybes ir specifinæ ðvytëjimoprigimtá. Kvantiniai taškai – tai sferinësformos neorganiniai puslaidininkiniaikristalai, kuriø skersmuo nuo 1 iki 10 nm.1982 m. R.Rosettis ir L.Brusas pirmieji aprašëkvantiniø taðkø liuminescencines savybes.Buvo nustatyta, kad tos paèios sudëtiesnanodalelës fotoliuminescencinëssavybës priklauso nuo jos dydþio (1 pav.).Tyrimai naudojant kvantinius taškus labaipopuliarûs. Visuose þemynuose dirbantysmokslininkai ieško naujø sintezësbûdø, jø pavirðiaus modifikavimo metodikø,atliekami eksperimentai làsteliø kultûrosebei su maþais eksperimentiniaisgyvûnais (2 pav.). Nuo sintezës bûdo irnaudojamø cheminiø elementø priklausokvantiniø taðkø spektrinës savybës, jø intensyvumas,toksiškumas biologiniamsobjektams. Jie buvo panaudoti daugiaspalviameksperimentiniø gyvûnø vaizdinimui(2 pav. (A)). Sukurta daugybë skirtingøspalvø ir intensyvumo kvantiniø taðkø.Panašiai kaip tapytojas daþais galigauti bet koká atspalvá, taip ir tyrëjai sintetinaávairiø atspalviø kvantinius taškus, beto, jie yra universalesni bei stabilesni neikurti tokios sistemos vëþinëms làstelëmsidentifikuoti? O jei prie kvantiniø taðkø pavirðiausprikabintume tam tikrà vaistà irbaltymà, atpaþástantá tik tam tikro tipo làsteles,bûtø ámanomas ir selektyvus gydymas.Naudojant tokius daugiafunkciuskvantinius taškus (3 pav. (A)), turinèius savopavirðiuje navikines làsteles atpaþástanèiusbaltymus, ir prieðvëþinius preparatus,bûtø galima selektyviai transportuoti vaistusá navikines làsteles ir apsaugoti visàorganizmà nuo paðalinio vaistø poveikio(3 pav. (B)). Ðiuo metu naudojant chemoterapijàar spinduliná gydymà yra apnuodijamasvisas þmogaus organizmas, dëlto susilpnëja imuninë sistema ir þmoguspraranda didþiàjà dalá savo energijos, iðgyvenafiziná ir emociná skausmà.Prieš keletà metø, atsiþvelgiant á kvantiniøtaðkø optines savybes, kilo mintis patradiciniaifluorescenciniaiorganiniaidaþai, šiuo metunaudojami medicinoje.Kvantiniø taðkøpagalba buvo vizualizuotalàsteliø struktûra(2 pav. (B)). Kadangiyra darbø, kuriuosekvantiniai taðkainaudojami kaipfluorescenciniaiþymenys, prie jø prikabinusatitinkamusbaltymus galima vizualizuotiatskiraslàstelës organeles irorganus, kaip pavaizduota2 pav., todëlkilo idëja, jei jaugalima selektyviaipaþymëti làsteles, taikodël negalima su-2 pav. (A) þaliais, geltonais ir raudonais kvantiniais taškais paþymëtimikrotaikiniai gyvoje pelëje. (Adaptuota iš Gao X. ir kt., Nat.Biotechnol., 2004). (B) Daugiaspalvis fiksuotø þmogaus epiteliolàsteliø vaizdinimas skirtingos spalvos kvantiniais taškais. Priekvantiniø taðkø pavirðiaus prikabinus specifinius baltymus, pavykoskirtingomis spalvomis paþymëti làstelës organeles. Branduolys yramëlynas, specifinis Ki67 baltymas branduolio viduje – roþinis,mitochondrijos – geltonos, mikrovamzdeliai – þali, o aktino filamentai– raudoni (Adaptuota iš Delehanty J.B., 2009)8 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

naudoti juos kaip kitø molekuliø energijossuþadinimo donorus. Vilniaus universitetoOnkologijos institute esanèiame Moksliniøtyrimø centre, Biomedicininës fizikos laboratorijoje,yra vykdomi šios tematikosmoksliniai tyrimai. Susibûrusiø mokslininkøgrupë su entuziastingu prof. Rièardu Rotomskiuvykdo tyrimus, kurie yra naudinginanomedicinai pasauliniu mastu. Tiriamakvantiniø taðkø ir sensibilizatoriø, kurie nau-ir gydymoCitoplazmaEndoplazministinklasRibosomaMitochondrijaBranduolys subranduolëliuReagentoávedimas áþmogausorganizmàGoldþio aparatasReagentassusitelkianavikiniamedarinyjetoriai yra medþiagos, kurios gerai sugeriaenergijà (fotonà) ir perduoda jà kitoms molekulëms.Fotosensibilizuota navikø terapijanëra naujas dalykas, ji yra gerai išstudijuotair naudojama gydant vëþá. Gydymaspagrástas tuo, kad fotosensibilizatoriusporfirinas, priklausantis organiniø junginiøgrupei ir randamas gyvuose organizmuose,yra labiau linkæs kauptis navikinëselàstelëse, kurios dël pasikeitusiø savosavybiø pradeda intensyviau maitintis, kadgalëtø patenkinti išaugusius poreikius, taiyra ágytø pranaðumà prieš normalias làsteles.Paveikus fotosensibilizatoriø tam tikrobangos ilgio ðviesa, sukeliamos fotocheminësreakacijos, kuriø metu susidaro sin-LàstelësmembranaŠviesospluoštasDaugiafunkciskvantinis taškasKvantinis taškasChlorinas e6AntikûnasAntigenas3 pav. (A) Selektyvaus daugiafunkcio kvantinio taðko prisikabinimas prie làstelës, turinèios atitinkamàreceptoriø. (B) Fotosensibilizuota navikø terapija. Reagentas yra daugiafunkcis kvantinis taškasReagentoaktyvavimasšviesaSelektyvinavikodestrukcijadojami fotosensibilizuotoje navikø terapijoje,sàveika, ieðkoma bûdø, kaip ðá kompleksàpritaikyti vëþio gydymui. Atlikti vandenyjetirpiø kvantiniø taškø ir fotosensibilizatoriø,kuriuose yra parodyta efektyvienergijos pernaša, tyrimai. Fotosensibilizagletinisdeguonis, kuris yra praþûtingas làstelëms.Šia savybe buvo pasinaudota – jipritaikyta fluorescencinei diagnostikai irfotosensibilizuotai navikø terapijai (3 pav.(B)). Plaèiai paplitæs fotosensibilizatorius,naudojamas odos, krûtinës, gerklø, virðki-nimo trakto navikams gydyti, yra fotofrinas.Ši medþiaga gauta chromatografiškai iðgryninushematoporfirino miðiná. Ðiuo metususintetintø fotosensibilizatoriø spektrasyra daug didesnis, taèiau praeis nemaþailaiko, kol juos bus galima praktiškai naudoti.Laboratorijoje intensyviai vykdomichlorino e6 ir kvantinio taško komplekso(KT-Ce6) tyrimai (J.Valanèiûnaitë ir kt. Chemija22 (2011) 181–187). Chlorinas e6 yrafotosensibilizatorius, kurio fotofizikinës savybësleidþia já naudoti fotosensibilizuotainavikø terapijai. Jis yra antros kartos fotosensibilizatorius,priklausantis tetrapiroloklasës junginiams. Jo privalumas – fotostabilus,gana didelis singletinio deguoniesgeneravimo kvantinis naðumas, neapðviestas– netoksiðkas, sugeria ðviesà raudonojojespektro srityje, o tai leidþia ðviesaiprasiskverbti giliau á ðvitinamà audiná,t.y. ðá sensibilizatoriø galima naudoti ne tikpavirðiniams odos navikams gydyti, bet iresant paþeidimams gilesniuose audiniøsluoksniuose. Laboratorijoje vykdomi sukurtokomplekso tyrimai làsteliø kultûrose,norima iðsiaiðkinti KT-Ce6 pasiskirstymàlàstelëse, jo fototoksiná efektà. Vëliauruoðiamasi iðtirti komplekso migracijà eksperimentiniuosegyvûnuose. Iðsiaiðkinti pasiðalinimoið organizmo dësningumus.Mûsø darbas padeda sëkmingainaudoti kvantinius taškus navikiniø dariniøbei kitø paþaidos vietø vaizdinimui ir diagnostikai,kadangi apie gydymà ðioje stadijojedar anksti kalbëti, nes nëra specifiniønavikiniø làsteliø markeriø (antikûnø), kuriaisgalëtume selektyviai atskirti paþeistaslàsteles nuo sveikø. Teigti, kad þymenøišvis nëra, negalime, tiek normalios, tiekvëþinës làstelës jø turi, tik vëþinëse làstelëseatitinkamo þymens ekspresija didesnë.Tyrimø rezultatai ne tik papildys ir pagilinssupratimà apie fundamentinius reiškinius,vykstanèius kvantiniam taškui sàveikaujantsu aplinkos molekulëmis, bet ir suteiksdaug naujos informacijos apie kvantiniøtaðkø akumuliacijos, migracijos, pasiskirstymoir paðalinimo procesus biologinëseterpëse. Sukaupti duomenys bus naudingikuriant specifinius nanoþymenis biomedicinai,þymeklius navikø diagnostikai irvaizdinimui bei potencialius vaistus fotosensibilizuotainavikø terapijai.Moksliniai tyrimai yra finansuojami pagalEuropos Sàjungos struktûriniø fondøÞmogiðkøjø iðtekliø plëtros veiksmø programos,Mokslininkø ir kitø tyrëjø mobilumoir studentø moksliniø darbø skatinimopriemonës (VP1-3.1-ÐMM-01) ágyvendinamàprojektà „Podoktorantûros (postdoc) staþuoèiø ágyvendinimas Lietuvoje“.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 9

Eþerai yra išskirtinis kraštovaizdþio elementas, turintis ne tik rekreacinæ vertæ, t.y.teikiantis atgaivà karðtà dienà, dþiuginantis aká groþiu, bet ir svarbus ûkiniu-komerciniupoþiûriu. Lietuvoje yra apie 3 tûkstanèius didesniø nei 0,5 ha ir dar antra tiekmaþesniø natûraliø bei dirbtiniø eþerø. Daugumos jø gylis – vos keletas metrø, taèiaugiliausiø Lietuvos eþerø, pvz., Tauragno, gelmë siekia 62,5 metro.Judita KOREIVIENË,Jûratë KASPEROVIÈIENË,Jûratë KAROSIENË,Irma VITONYTËGamtos tyrimø centro Botanikos institutas,Hidrobotanikos laboratorijaIntensyvi praëjusiø deðimtmeèiøþmoniø ûkinë veikla turëjo daþniausiaineigiamà átakà eþerø funkcionavimui irvandens kokybei. Dabartinës vandenstelkiniø ekologinës problemos, didëjantisrekreacijos ir kaimo turizmo poreikistaip pat rodo, kokie svarbûs darnûs aplinkosauginiaiir ûkio plëtros sprendimai,siekiant iðsaugoti biologinæ ávairovæ, geràvandens kokybæ. Globalûs klimato pokyèiai,intensyvi þmogaus ûkinë veiklagreitina eþerø eutrofikacijos (biologinioproduktyvumo didëjimo) procesus, degradacijàir nykimà. Ðiuos procesus ypaèspartina pagrindiniø maistiniø medþiagø(fosforo ir azoto junginiø) pritekëjimas ávandens telkinius ið baseinø, skatinantisjuose tarpstanèiø pirminiø producentø –vandens augalø, dumbliø ir melsvabakteriø– augimà. Intensyvus dumbliø irmelsvabakteriø vystymasis vadinamasvandens „þydëjimu“. Nors Lietuvoje deramairûpinamasi eþerø bûkle, stebiminegyvosios (abiotinës) ir gyvosios (biotinës)aplinkos pokyèiai, taèiau iðvengtieþerø „þydëjimo“ nepavyksta.Dumbliai ir melsvabakterës yra natûralusvandens ekosistemø komponentas,susiformavæs per ilgà evoliucijà ir atliekantisiðskirtiná vaidmená. Šie organizmaiiš vandens ir angliesdvideginio (CO 2), naudodamisaulës energijà, sukuriaorganinius junginius,kuriuos kiti vandens organizmaivartoja kaip maistà irenergijos ðaltiná ir iðskiria deguoná.Jø dëka formuojasivisos kitos mitybinës grandys.Kita vertus, dël intensyvausdumbliø ir melsvabakteriøaugimo susidariusi vandens pavirðiujeplëvelë apriboja ðviesos prasiskverbimàá gilesnius vandens sluoksnius, maþinapanirusiø vandens augalø rûðiø ávairovæir gausumà. Dël to maþëja jais mintanèiøgyvûnø, t.y. suardoma visa ekosistemair sutrikdomas natûralus vandensKà turime þinoti apie „þydinèius“ eþerusir juose slypinèius pavojusMauragimbë(Spyrogyra),siûliniaiþaliadumbliaiEþerø,þydëjimasBentosiniø siûliniø þaliadumbliø, darvadinamø maurais, sankaupos eþerøpakrantëse. Ðie ,,þydëjimai” nepavojingiþmoniø sveikatai,10 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

Rafidofitainiø(Gonyostomumsemen) dumbliøsukeltas vandens,,þydëjimas”savireguliacijos procesas. Augalams nepanaudojuspertekliniø maistiniø medþiagø,staigiai suveði dumbliai ir melsvabakterës– vanduo pradeda „þydëti“.Pastaràjá deðimtmetá pasirodë nemaþaipublikacijø, susijusiø su vandens ,,þy-Bentosinës siûlinës melsvabakterës,iðkilusios á vandens pavirðiø.Ðie ,,þydëjimai”, priklausomai nuomelsvabakteriø rûðies, gali bûtipavojingi dël iðskiriamø toksiniøjunginiødëjimo“ problematika. Taèiau daugelioLietuvos visuomenei skirtø straipsniø, kuriuoseaptariamas ðis reiðkinys ir vertinamijo padariniai, teiginiai ir vaizdai ne visuometatitinka tikrovæ. Norime atkreiptidëmesá, kad kai kuriose „þydinèiø“ eþerønuotraukose aiðkiai matomi ne dumbliais,o plûdenomis ir/ar maurëmis, t.y. smulkiais,laisvai plûduriuojanèiais vandensaugalais, aptrauktas eþerø pavirðius arbaklaidingai nurodomos vandens ,,þydëjimà”sukelianèios rûðys ir pateikiamosjø iliustracijos. Taip pat straipsniuose arbakitose þiniasklaidos priemonëse nurodoma,kad deguoná suvartoja sparèiaiaugantys dumbliai ir dël to pradeda dustiþuvys. Tuo tarpu deguonies kiekio maþëjimui„þydëjimo“ metu átakos turi intensyvusjo vartojimas mikroorganizmams skaidantnegyvø dumbliø ir melsvabakteriø biomasæ.Dar reiktø atkreipti dëmesá á tai, kad„þydëjimà“ sukelianèios melsvabakterëssintetina toksines medþiagas, dël kuriø galiþûti þuvys ir kiti gyvi organizmai. Alerginësligos, virškinimo trakto sutrikimai, hepatitøprotrûkiai ir kiti negalavimai, kuriaisskundþiasi poilsiautojai vasaros laikotarpiu,taip pat gali bûti susijæ su melsvabakteriøsintetinamais ir iðskiriamais toksinais.Þmonës, neávertindami gyvosios ir negyvosiosaplinkos ryšio sudëtingumo,daþnai patys iðprovokuoja ,,þydëjimus“.Vyburûnë (Oscillatoria),siûlinës melsvabakterësGonyostomum semenPavyzdys galëtøbûti áþuvinimas baltaisiaisamûrais,mintanèiais vandensaugalais. Perdidelis amûrø skaièiustelkinyje gali netik sunaikinti augalus,bet ir pagausintivandenyje lengvaiskaidomø organiniømedþiagø, kurias pasisavina dumbliai irmelsvabakterës. Kad nereikëtø vëliau prietokio nemalonaus „þydinèio“ vandens telkiniosëdëti ir virti þuvienæ, siûlome, prieðásikiðant á vandens ekosistemos funkcionavimà,pasikonsultuoti su šios sritiesspecialistais. Remdamiesi ilgamete patirtimiir þiniomis apie gëlavandenius dumbliusir melsvabakteres, norime kitu aspektupaþvelgti á jø sukeliamo vandens„þydëjimo“ problemà eþeruose, akcentuotikylanèias grësmes organizmams ir,be abejo, þmogaus sveikatai.Eþerø vandens „þydëjimà“ gali sukeltibentosinës ir planktoninës dumbliø beimelsvabakteriø rûðys. Bentosiniai, t.y.vandens telkiniø dugno nuosëdose augantyssiûliniai þaliadumbliai: þaliadriekë(Mougeotia), mauragimbë (Spyrogyra),zignema (Zygnema), maurarykðtë(Cladophora) ir melsvabakterës: vyburûnë(Oscillatoria), pinklûnë (Phormidium),gleiviai (Aphanothece). Ðiø organizmøformuojamos sankaupos ir plëvës iðkylaá vandens pavirðiø, o irdamos skleidþianemalonø kvapà. Perteklines maistinesmedþiagas lengvai pasisavina plûduriuojantysvandens storymëje planktonodumbliai ir/ar melsvabakterës, kuriemsintensyviai augant sumaþëja vandensskaidrumas, pasikeièia spalva, susidaromelsvai þalios sankaupos.Vandens „þydëjimai“ yra ne tik estetinëir ekologinë problema, jø pavojus priklausonuo „þydëjimus“ sukelianèiø dumbliø,ypaè melsvabakteriø rûðiø, kurios galisintetinti toksines medþiagas, o yrant làstelëmsjas išskirti á aplinkà. Lietuvoje aptinkamadaugiau nei 50 toksiniø melsvabakteriørûðiø. Nustatyta, kad septyniolikaið jø gausiai dauginasi Lietuvos eþerøplanktone ir sukelia vandens ,,þydëjimus“.Pavojingiausi yra melsvabakteriø smulkiadumbliø(Microcystis), vandenkrëèio(Anabaena), þvynakrëèio (Aphanizomenon),vyburûnës (Oscillatoria, Planktothrix)ir kitø gaminami toksinai (dar kitaip vadinamicianotoksinais). Pagal poveiká gyviemsorganizmams ir þmogui cianotoksinaiskirstomi á keturias grupes, ið kuriøpatys pavojingiausi yra neurotoksinai (veikiantysnervø sistemà) ir hepatotoksinai(paþeidþiantys kepenis). Neurotoksinaipasiþymi staigiu poveikiu. Á organizmà patekustoksiðko eþero vandens, po 15–30min. pradeda dilgèioti lûpos, lieþuvis, burna,tirpti veidas, þmogus ima vemti ar viduriuoti.Ðios grupës toksinai paralyþiuojaskeleto ir kvëpavimo sistemos raumenis,sutrikdydami kvëpavimo funkcijà, irper keliasdeðimt minuèiø ar keletà valandøþmogus uþdûsta. Pavojingiausi ið neurotoksinøyra saksitoksinai, kurie yra keliskartus toksiškesni nei kobros ar skorpiononuodai. Neurotoksinai pavojingi dëlsukeliamø staigiø susirgimø ir mirèiø, taèiaudauguma jø greitai suyra ir nesikaupiaaplinkoje. Ðiuo metu vis daugëja árodymø,kad melsvabakteriø sintetinamasneurotoksinas, maþo molekulinio svorioreaktyvi aminorûgštis beta-N-metilamino-L-alaninas (BMAA), gali sukelti Alzhaimerio,Parkinsono ir iðsëtinës sklerozës ligas.Dël hepatotoksinø poveikio þûva kepenølàstelës, prasideda kraujavimas kepenyse,ištinka hemoraginis šokas, pasi-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 11

taiko ir mirèiø. Ðiø toksinø poveikis lëtesnisnei neurotoksinø, simptomai pasireiðkiaper parà ar keletà parø. Hepatotoksinaisuyra lëtai, todël kaupiasi organizme(ypaè kepenyse, maþiau raumenyse) irgali sukelti vëþines ligas. Jie kaupiasi irþuvyse bei tokiø eþerø vandeniu laistomosedarþovëse, todël rizikuojama, kad áPavojingas, galimaitoksiškas planktoniniøsiûliniø melsvabakteriø,,þydëjimas”Þvynakrëtis(Aphanizomenon),siûlinës melsvabakterësVandenkrëtis(Anabaena),siûlinësmelsvabakterësorganizmà kartu pateks minëtieji toksinai.Pasaulyje yra uþregistruoti þmoniø, gyvûnøintoksikacijos cianotoksinais ir mirtiesatvejai, taèiau Lietuvoje tokios statistikosiki šiol nëra. Ið pokalbiø su gyventojaisyra þinomas atvejis, kai netikëtai pointensyvaus vandens ,,þydëjimo“ staiganugaiðo sodyboje prie eþero gyvenantysdu ðunys. Skrodimo metu rastos pakitusioskepenys, ir, nors iðsamûs tyrimai nebuvoatlikti, galima átarti, kad ðunø þûtiesprieþastis galëjo bûti eþero vanduo, kuriamebuvo melsvabakteriø iðskirtø hepatotoksinø.Taip pat yra þinomi þmoniø alerginiaisusirgimai iðsimaudþius „þydinèiame“vandenyje. Vienas liûdniausiø atvejøávyko Brazilijoje 1996 m., kai apsinuodijæhepatotoksinais mirë 52 hemodializëscentro pacientai, jiems buvo nustatytiávairûs patologiniai kepenø funkcijø pakitimai(Carmichael ir kt., 2001). Dializëscentre buvo naudojamas vandens saugyklosvanduo, kuriame kaupësi Microcystismelsvabakterës, sintetinanèios hepatotoksinøgrupei priklausanèius mikrocystinus.Galime tik pasidþiaugti, kad Lietuvaturi pakankamai gëlo poþeminio vandensatsargø, todël eþerø vanduo geriamajamvandeniui praktiškai nenaudojamas.Taèiau melsvabakteriø sintetinamitoksinai á þmogaus organizmà gali patektiir maudantis, plaukiojant, nardant, uþsiimantaktyviu vandens sportu tokiuoseeþeruose. Europoje ir kitose pasaulio ðalysevykdomas toksinø monitoringas,kontroliuojama rekreaciniø vandens telkiniøbûklë ir vandens kokybë maudyklose.Ðiais metais, pasikeitus ankstesniø(HN 92: 2007) higienos normø reikalavimamsir suderinus juos su Europos Sàjungos,Lietuvoje pradëti paruoðiamiejipotencialiai toksiniø melsvabakteriø ávertinimomaudyklose darbai. LietuvosPavojingas planktoniniø kokoidiniømelsvabakteriø ,,þydëjimas”Bentosinës kokoidinës melsvabakterësgleiviai (Aphanothece), iðkilæ á vandenspavirðiø. ,,Þydëjimai”, priklausomai nuomelsvabakteriø rûðies, gali bûti pavojingi dëliðskiriamø toksiniø junginiøeþeruose atlikti cianotoksinø tyrimai parodë,kad jø kiekis eþerø vandenyje neviršijohigienos normø leidþiamø kiekiø.Vis dëlto vasarà besimaudantiems þmonëmspatartume vengti þaliai melsvø sànaðø,kuriø galima pamatyti eþerø pakran-Smulkiadumblis(Microcystis),kokoidinësmelsvabakterës12 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

tëse, nes jose cianotoksinø koncentracijosgali bûti iki 100 kartø didesnës nei giluminëjeeþero dalyje. Labiausiai toksinamsjautrûs ir paþeidþiami yra maþi vaikai,senyvi ir alergiðki þmonës. Be abejo,neverta bijoti kiekvieno ,,þydinèio“ eþero,taèiau atsargumas labai praverstø.Kalbant apie eþerø ,,þydëjimus“ reikiapaminëti ir kità problemà, kuri taip patglaudþiai siejasi su þmogaus ûkine veiklair globalia klimato kaita. Tai svetimkraðèiø,ið kitø ðaliø atplitusiø melsvabakteriøir dumbliø rûðiø sëkmingas ásikûrimas.Viena tokiø rûðiø yra ið Skandinavijos plintantysrafidofitainiø klasei priklausantysdumbliai Gonyostomum semen, kuriø pavieniøatvejø iki XX a. antrosios pusës buvoaptinkama Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje,Norvegijoje, Austrijoje ir DidþiojojeBritanijoje. Per kelis pastaruosius deðimtmeèiusGonyostomum vis daþniauaptinkamas Centrinëje ir Pietø Europojebei Lietuvos kaimyniniø ðaliø eþeruose,jie sparèiai plinta, sukelia vandens „þydëjimus“,neigiamai veikia vietines rûðis irvandens telkiniø rekreacines savybes. Gonyostomumdumbliai neturi sienelës, juosið iðorës gaubia tik membrana, todël susidûræsu kliûtimi greitai suyra ir organizmuspadengia glièiu sluoksniu. Šiø dumbliøpoveikis þmogui ir kitiems gyviemsorganizmams dar maþai iðtirtas, jø sintetinamosbiologiškai aktyvios medþiagosneþinomos, taèiau Skandinavijos šalyseuþregistruoti nusiskundimai dël alerginiøodos ligø ir virðkinimo sistemos sutrikimø.Lietuvoje Gonyostomum aptikti daugiaukaip 50 eþerø; dauguma jø yra nedideli,rudos vandens spalvos (huminiai). Šiødumbliø gausu ir poilsiautojø pamëgtuoseRuðkio, Natalkos (Rietavo r.), Grauþerio(Trakø r.), Kaniûkø, Neteèiaus ir Pabezninkø(Varënos r.) eþeruose. Gonyostomumaugimo, plitimo ypatumus ir jø sintetinamasmedþiagas tiria Gamtos tyrimøcentro Botanikos instituto ir Vilniaus universitetomokslininkai (Lietuvos Mokslo Tarybosfinansuojamas Nacionalinës programos„Lietuvos ekosistemos: klimato kaitair þmogaus poveikis“ projektas BeGONY).Vandens „þydëjimo“ problemos ir jøsprendimai svarbûs ne tik moksliniu poþiûriu.Norint turëti ðvarius eþerus ir saugiàaplinkà poilsiautojams, ,,þydinèiø“vandens telkiniø cianotoksinø tyrimai turëtøbûti átraukti á maudyklø stebësenosnormatyvus. Kvieèiame ir visuomenæpraneðti mûsø tyrëjø grupei apie ,,þydinèius“Lietuvos eþerus, pateikti nuotraukø,nurodyti tikslø vandens telkinio pavadinimà,kokiame rajone jis telkðo, pastebëtoreiðkinio datà ir atveþti vandensmëginiø á mûsø laboratorijà.HidrologøkonferencijaXXVII Ðiaurës ir Baltijos ðaliøhidrologø konferencija dþiuginodalyviø geografijaOulu universitetas, SuomijaDr. Diana MEILUTYTË-BARAUSKIENË,dr. Jûratë KRIAUÈIÛNIENËÐiø metø rugpjûèio 13-osios rytàOulu universitete (Suomija) susirinkodaugiau kaip 240 mokslininkø –taip prasidëjo tris dienas truksiantitarptautinë hidrologø konferencija„Baseinø atkûrimas ir vandens apsauga(Catchment Restoration andWater Protection)“. Tai jau dvidešimtseptintoji Ðiaurës ir Baltijos ðaliø hidrologøkonferencija. Ðiø metø konferencijàsuorganizavo Oulu universitetoVandens iðtekliø naudojimo ir aplinkosinþinerijos problemø laboratorija(Suomija) bei Šiaurës ðaliø hidrologøasociacija (NHF, http://nhf-hydrology.org/).Konferencija vyksta kasdveji metai vis kitoje šalyje ir jos iniciatoriaiyra NHF. Konferencijø tikslas– skatinti hidrologijos mokslokrypties atstovø keitimàsi patirtimi,kurti ir stiprinti bendradarbiavimà.Šiemet konferencijoje dalyvavonet 40 ðaliø atstovø ir dar daugiaumoksliniø institucijø: Danija (Aarhusuniversitetas, Roskilde universitetas,Aplinkos ministerija, Danijos technikosuniversitetas), Estija (Estijosgamtos fondas, Meteorologijos ir hidrologijosinstitutas, Estijos gamtosmokslø universitetas), Latvija (Latvijosuniversitetas, Rygos technologijosuniversitetas, Latvijos þemës ûkiouniversitetas), Lietuva (Lietuvos energetikosinstitutas, Gamtos paveldofondas, Aleksandro Stulginskio universitetas,Mykolo Romerio universitetas,Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas), Norvegija (Norvegijosgyvosios gamtos mokslø universitetas,Norvegijos þemës ûkio ir aplinkosmoksliniø tyrimø institutas – Bioforsk,Norvegijos vandens iðtekliø irenergijos direktoratas, Norvegijosmokslo ir technologijø universitetas,Oslo universitetas), Suomija (Aplinkosministerija, Oulu universitetas,Suomijos aplinkos institutas – SYKE,Turku universitetas, Helsinkio technologijosuniversitetas, Suomijos geologijostarnyba, Ekonominës plëtroscentras, Þuvininkystës moksliniø tyrimøinstitutas, Miðkø tyrimø institutas,Vandens apsaugos asociacija,Aalto universitetas, Tampere technologijosuniversitetas, Jyvaskyla uni-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 13

Þuvitakisversitetas, Seinajoki taikomøjø moksløuniversitetas), Švedija (Švedijos meteorologijosir hidrologijos institutas – SMHI,Umea universitetas, Lundo universitetas,Lulea technologijos universitetas, Švedijosþemës ûkio mokslø universitetas, Karališkasistechnologijos institutas, Umeauniversitetas, Sweco), Egiptas (Zagazigouniversitetas), Turkija (Ege universitetas,Stambulo technikos universitetas,Pamukalës universitetas), Slovënija (Slovënijosmokslø akademijos Hidrologijosinstitutas), Serbija (Serbijos universitetas),Èekija (Èekijos technikos universitetas,Gamtos iðsaugojimo agentûra, Atmosferosfizikos institutas), Kanada(Monrealio universitetas), Taivanas (NacionalinisChiao Tungo universitetas),Naujoji Zelandija (Aucklando technologijosuniversitetas), Èilë (Þemës ûkio tyrimøinstitutas), Australija (Nacionalinispoþeminio vandens moksliniø tyrimø irmokymø centras), Nigerija (Laivyboskompanija), Austrija (Gamtos iðtekliø irgyvosios gamtos mokslø universitetas),Bulgarija (Pecso universitetas), IranasAnt Oulujoki upësárengta hidroelektrinëÞuvø apskaita þuvitakyje(Azado universitetas, Tabrizo universitetas),Lenkija (Tarptautinis Lenkijos moksløakademijos institutas, Lodzës universitetas,Adomo Mickevièiaus universitetas),Šveicarija (Technologijos institutas,Šveicarijos federalinis miško, sniego irkraštovaizdþio moksliniø tyrimø institutas),Vokietija (Heidelbergo universitetas,Rostocko universitetas), Japonija(Kagoshimos universitetas, Kinkio universitetas,Hokkaido universitetas), Korëja(Chungnamo nacionalinis universitetas),Albanija (N. N. SH.), JungtinësAmerikos Valstijos (Ðiaurës vakarø universitetas,kompanija Beta Analytic), Nyderlandai(Vandens ciklø moksliniø tyrimøinstitutas) ir Italija (Ekosistemø tyrimoinstitutas).Á konferencijà gausiai susirinkusiusdalyvius pasveikino Oulu universiteto rektoriusLauris Lajunenas, konferencijosmokslinio komiteto pirmininkas prof.Bjornas Klovë ir konferencijos organizatorëdr. Riitta Kamula. Konferencijos dalyviaiiðklausë pasaulinio lygio mokslininkøplenarinius praneðimus. Prof. AaronasPackmanas (Ðiaurës vakarø universitetas,Jungtinës Amerikos Valstijos)perskaitë praneðimà tema „Sàveikostarp poþeminio ir paviršinio vandensapþvalga upiø vandens kokybës degradacijosir ekosistemos kontekste“. Jopranešime akcentuota, kad vandens telkiniøekosistemos bûklë priklauso nuohidrologiniø, morfologiniø ir hidrocheminiøprocesø sàveikos upëje. Apie klimatoir hidrologijos sàveikaujanèià sistemàpasakojo prof. Cintia BertacchiUvo (Lundo universitetas, Švedija). Kartusu dr. Peru Gustavu Stalnacke (IAHSICWQ, Norvegija) diskutavom apiemaistiniø medþiagø kaupimàsi vandenstelkinyje nuo iðtakø iki upës þioèiø. NikolaiFribergas (Aarhus universitetas,Danija) praneðimo metu siûlë atkurtivandens telkiniø ekosistemas besikeièianèioklimato fone. Dr. Johnas Doherty(Flinderso universitetas, Australija) papasakojo,kaip aplinkos bûklës modeliavimorezultatus populiariau pristatytiprojektuotojams ir plaèiajai visuomenei.Konferencijos metu mokslinius praneðimusskaitë daugiau kaip 200 mokslininkø.Buvo pristatyta apie 40 stendiniøpraneðimø. Konferencijoje nagrinëtosðios pagrindinës su baseinø atkûrimuir vandens apsauga susijusios temos:poþeminio vandens sistemos; neðmenøsrautai; krituliai ir vandens balansas;klimatas ir hidrologija; durpynai irmiškai; poplûdþiai ir sausros; upiø procesaiir klimato kaita; nitratø srautai ir vandensapsauga; šalto klimato hidrologi-Plaèiau apie pagrindinákonferencijos organizatoriø – Ðiaurës hidrologø asociacijà (NHF)NHF susikûrë 1972 metais. Asociacijos nariai yra Danija, Estija, Islandija,Latvija, Lietuva, Norvegija, Suomija ir Švedija. Kiekvienai šaliai atstovauja duatstovai – valdybos narys ir jo pavaduotojas. Asociacija aktyviai dalyvauja šioseveiklose:konferencijø, seminarø ir forumø organizavimas;naujienlaiðkio ir ávairiø ataskaitø skelbimas asociacijos puslapyje, siekiantinformuoti apie ávairius renginius, kurie gali bûti ádomûs hidrologams;mokslinio þurnalo „Hydrology Research“ leidyba (5 kartus per metus). Ðáþurnalà yra uþsiprenumeravæ daugiau kaip 250 moksliniø institucijø;apdovanoja kas dvejus metus vykstanèioje konferencijoje geriausià jaunojomokslininko straipsná ir stendiná praneðimà.14 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

ja; hidroenergetika ir aplinka; miestøhidrologija; vandens apsauga; vandenskokybës monitoringas.Konferencijoje dalyvavo 10 mokslininkøið skirtingø Lietuvos mokslo ir studijøinstitucijø. Lietuvos energetikos institutuiatstovavo Hidrologijos laboratorijosvadovë dr. Jûratë Kriauèiûnienë(pranešimas „Kurðiø mariø vandens balansoneapibrëþtumo vertinimas“ kartusu bendraautoriumi Dariumi Jakimavièiumi)ir dr. Diana Meilutytë-Barauskienë(„Poplûdþiø trendø nustatymas LiemasLietuvoje: ar ji veikia?“. Vilniaus Gediminotechnikos universitetui atstovavoGintautas Sabas. Jis kartu su dr. ArvyduŠikšniu ir prof. Narimantu TituÞdankumi parengë stendiná pranešimà„Hidroelektrinës þemutinio bjefo nenusistovëjusiostëkmës skaitmeniniai irekspediciniai tyrimai“.Konferencijos metu, be oficialiosiosdalies, buvo pasiûlyta ir spalvinga kultûrinëprograma. Pirmosios konferencijosdienos pabaigoje sveèiai buvo pa-JuliuiNorkevièiui –80SOulu miesto centretuvos upëse“, dr. Diana Ðarauskienë).Gamtos paveldo fondo atstovas dr. ZenonasGulbinas perskaitë praneðimà„Pelkiø atkûrimas maþø upeliø baseinuose:veikla, rezultatai ir patirtis“. AleksandroStulginskio universitetui atstovavoprof. Arvydas Povilaitis („Hidrologinioreþimo atkûrimas Dovinës upësbaseine“), o prof. Saulius Vaikasas sukolegomis pristatë net tris praneðimus:„Maþos hidroelektrinës poveikis biotineiaplinkai“ (bendraautoriai dr. VirginijaPliuraitë ir dr. Nijolë Bastienë), „Neðmenøakumuliacija Nemuno baseinouþliejamose teritorijose ir jos poveikisKurðiø mariø sedimentacijai“ (bendraautorisprof. Alfonsas Rimkus), „Pasikartojanèiøpotvyniø poveikis upës inþinerinëmskonstrukcijoms“ (bendraautorisprof. Borisas Gjunsburgis, Rygos technologijosuniversitetas, Latvija). MykoloRomerio universiteto doktorantë LoretaSteponënaitë perskaitë praneðimà „Vandensdirektyvos 2000/60/EC ágyvendinikviestiá vakarienæ Oulu miesto merijoje,antrosios dienos pabaigoje suorganizuotasvakaras-turnyras, kuriame pasirodëkiekviena ðalis (pirmà kartà já laimëjoLietuvos atstovai). Baigiantis konferencijaibuvo pasiûlyta teminë ekskursijapo Oulu miestà aplankant miestoparkà, kuriame ant Oulujoki upës árengtahidroelektrinë.Pabendravæ mokslinëmis temomis,uþmezgæ kontaktus bei ágavæ naujospatirties konferencijos dalyviai iðsiskirstësutaræ susitikti 2014 m. konferencijojeŠvedijoje.Konferencijos darbø santraukosišleistos knyga „Proceedings of XXVIINordic Hydrological Conference: „CatchmentRestoration and Water Protection“.ISBN 978-951-42-9894-3. 2012,Oulu, Helsinki, 217 p.“ Konferencijosmetu atrinkti geriausi straipsniai busišspausdinti þurnale Hydrology Research,kuris yra átrauktas á ISI cituojamøþurnalø sàraðà.„Mokslo ir gyvenimo“ redakcijanuoðirdþiai sveikina kolegàJuliø neeilinio gimtadienioproga. Pedagoginës spaudosveteranas yra apkeliavæs mokyklëlesir mokyklas, paþásta daugybæLietuvos mokyklø mokytojø,kiekvienam jø nepagaili geroþodþio ið ðiltø susitikimø. Matematikosmokytojas ir poezijosgerbëjas, keliautojas ir þurnalistas,pastaràjá deðimtmetá skyræsmokslo populiarinimui Gediminotechnikos universiteto „Inþinerijos“laikraðèio redakcijoje.Gausus Jo straipsniø ir daugelioknygø skaitytojø bûrys miniautoriø kaip subtilø ir áþvalgøplunksnos darbininkà.Visada kupinas energijos irkilniø sumanymø Jubiliatasnepamirðta senø draugø. Tadbûk tvirtas dar daug daug metø!„Mokslo ir gyvenimo“redakcijaMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 15

Lietuva – tranzito kraðtas. Daugelis keliø – kraðto pasididþiavimas, nacionalinisturtas. Projektuojant, statant ir rekonstruojant Lietuvos kelius dalyvavo ir dalyvaujaávairiø kartø Keliø katedros absolventai. Juos vienija viena mokykla – ðiemet savogyvavimo 90-metá ðvenèianti VGTU Keliø katedra.Pokario metai: keliø irtiltø projektø skaièiavimai, atliktilogaritmine liniuoteKeliø katedros veikla prasidëjo Lietuvosuniversitete, ásteigtame 1922 metais.Lietuvos universitetas tuomet tapo centru,kuriame nacionaliniu lygmeniu buvo formuojamosmokslo ir studijø kryptys, dës-Edita JUÈIÛTËFundamentalûskeliø inþinerijosprojektai vienijaabsolventusKeliø katedra 1956 m.: pirmoje eilëje – laborantas Jonas Indrelë, vyr. dëst. Vytautas Likevièius,katedros vedëjas doc. techn. m. kand Jonas Kiðkinas, doc. techn. m. kand. Stasys Lukoðiûnas,laborantas Juozas Buraga; antroje eilëje – vyr. dëst. geol.- min. m. kand. Albinas Tamaðevièius,laborantas Vytautas Jasulaitis, vyr. dëst. techn. m. kand. Linas Vidugiris,vyr. dëst. Evaldas Palðaitis, asistentas Anicetas Bagdonastë þinomi Lietuvos ir á Lietuvà ið uþsieniosugráþæ intelektualai inþinieriai, aukðèiausiðalies pareigûnai ir valstybës veikëjai. Èiauþsimezgë akademinës tradicijos, kai kurieuniversiteto padaliniai vëliau tapo pagrindune tik dabartinëms aukðtosiomsmokykloms, bet ir kai kurioms katedroms.Tarpukario Lietuvoje susisiekimoinþinieriai nebuvo rengiami, Keliø katedrosdëstytojai sauskeliø ir geleþinkeliø disciplinasdëstë tada rengiamiems platausprofilio statybos inþinieriams. Statybosskyriuje studentams paskaitas skaitë ið uþsieniosugráþæ tuomet garsûs profesoriai:Vincas Èepinskis, Platonas Jankauskas,Steponas Kolupaila, Kazimieras Vasiliauskas,Pranas Jodelë, pirmasis Keliø katedrosvedëjas Jonas Ðimoliûnas, Zigmas Þemaitis,Povilas Èechavièius ir kiti.1944 m., dar tebevykstant karui, savoKelininkø laboratorijojeveiklà Kauno valstybiniame universiteteatkûrë ir Keliø katedra. Tais paèiais metaisá pirmà kursà buvo priimti ir pirmiejikeliø specialybës studentai.„1945 m. studijas pradëjau VDU Keliøskyriuje. Buvo ankstyvas pokario laikas,daug ko trûkdavo, net maisto kortelësegzistavo. Kai kurie studentai dingdavoir jø nebesulaukdavome auditorijose...Studijas baigëme tik devyni kelininkai. Keliøkatedroje pradëjau dirbti 1954 metais.Buvau jauniausias ið visø katedros dëstytojø,todël buvo ðiek tiek sunku vadovautisavo buvusiems dëstytojams. Visi, þinoma,stengëmës, nors dabar sudëtingaspræsti, kokie mes tada buvome dëstytojai,galbût kai kam buvome ir „kirviai“... Studijuotibuvo sudaromos dvi bûsimøjø kelininkøgrupës po 25 studentus. Inþinieriaistapdavo ne visi, nes kai kuriems nepavykdavoáveikti matematikos, medþiagø atsparumo„rifø“... – apie kelininkø studijas pasakojaprieð 50 metø Keliø katedrai vadovavæsdoc. dr. Linas Vidugiris.Kaip atsimena daugeliui kelininkø kartødëstæs doc. dr. Linas Vidugiris, po karolabai trûko keliø inþinerijos vadovëliø. Vyresnëskartos dëstytojai, kurie buvo studijavæVokietijoje, Austrijoje, turëjo vadovëliusvokieèiø kalba, o rusiðkø vadovëliøbeveik nebuvo.„Be to, ir rusø kalbos dar nemokëjome.Todël pagrindinis katedros rûpestisbuvo parengti keliø specialybës vadovë-16 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

lius lietuviø kalba. Teko praðyti mokslo ministropavaduotojo, beje, taip pat kelininko,Vaclovo Pranaièio paramos. Gavæ pritarimà,per penkerius metus su katedrosdëstytojais iðleidome vadovëlio „Keliø tiesimas“pirmàjà dalá, o dar po penkeriø metøir antràjà. Katedros kûrimosi metaisKelio bandiniø ëmimasvienos katedrosKaip teigia tuometis Keliø katedros vedëjasdoc. dr. Kazys Sakalauskas, Keliøkatedra dirbo daug ûkiskaitiniø, moksliniødarbø. Buvo ypaè aktualûs keliø kokybësir asfalto betono, bitumo, mineraliniømedþiagø tyrimai. „Mûsø laboratorijojeëmëme bandinius, juos tirdavome,projektavome asfalto miðinius. Tai buvone tik mokslinë, bet ir ûkinë veikla. Gaudavomedaug lëðø ið ministerijos, vykdydavomeuþsakymus. Daug bendradarbiaudavomesu tuomeèiais statybos tresdëstytojai,pasirinkæ atskiras mokslo sritis,dirbo daugiau individualø moksliná darbà.Pamaþu pradëjome bendradarbiautisu Automobiliø transporto ir plentø ministerija,kurios vadovai domëjosi keliø sankasosgruntø, drëgmës reþimo sankasoje,keliø statybiniø medþiagø (þvyro, skaldos,dolomitø) tyrimais. Tada ypaè populiarûsbuvo asfaltbetonio tyrimai: buvoruoðiama daug jø miðiniø, aukðtoje temperatûrojespecialiose „kepyklose“ juoskaitindavome, formuodavome ávairiusbandinius ir paèius geriausius variantussiûlydavome ministerijai. Per ðiuos penkiasdeðimtmetø, be abejonës, daug kaspasikeitë. 1945 metais dar teko studijuotilogaritminës liniuotës disciplinà... Tai buvovienintelë priemonë, kurià naudojomerengdami sudëtingus keliø ir tiltø projektus.Vëliau institute atsirado labai didelëskaièiavimo maðina – pirmasis kompiuteris.Labai pasikeitë ir keliai: ðiandien iðsostinës ir á gimtàjá kaimà Kupiðkio rajonevaþiuoju jau iðasfaltuotu keliu. Ypaè dþiuginamûsø kraðto svarbiausioji transportoarterija – Vilniaus–Kauno–Klaipëdos automagistralë,á kurià ádëtas didelis daugelioKeliø katedros absolventø indëlis“, –pasakoja doc. dr. Linas Vidugiris.Pirmieji moksliniai tyrimai –bandomieji dangø ruoþai Kauno–Gardino kelyjeNuo 1951 iki 1969 m. inþinieriai kelininkaibuvo rengiami Kauno politechnikosinstitute. Nuo 1969 m. rudens semestroiki dabar – Vilniaus Gedimino technikosuniversitete (tuomeèiame VISI, VTU).Vienas ið esminiø Keliø katedros mokslinësveiklos bruoþø – glaudûs ryðiai su gamyba,kurie buvo plëtojami jau nuo pirmøjøkatedros ásikûrimo metø. Nors tarpukarioLietuvoje specialistø, turinèiøaukðtàjá keliø tiesimo srities iðsilavinimà,buvo labai maþai, tokiais moksliniais darbaisdomëjosi inþinieriai entuziastai. Pirmuosiusmokslinius darbus atlikoinþ. J. Gabrys. Jo iniciatyva Kauno–Gardino kelyje 1930–1931 m. buvo árengtipirmieji asfaltbetonio ir cementbetoniodangø bandomieji ruoþai.Pirmàjà ûkiskaitinæ sutartá su Sàjunginiukeliø mokslinio tyrimo institutu Maskvojesudarë katedros vyr. dëstytojas A. Tamaðevièius,kuris pagal tyrimø programà1951 m. árengë Lietuvoje 23 stebëjimopostus, stebëjo juose gruntø terminá reþimà,gruntø tankio ir stiprumo svyravimus,sezonines iðkylas uþðàlant ir atðylantgruntui.Keliø katedros materialinë bazë ypaèsustiprëjo nuo 1965 m., kai Lietuvos automobiliøtransporto ir plentø ministerija pasiûlëkatedros kolektyvui dalyvauti svarbiausiøautomobiliø keliø tiesimo darbø kokybëskontrolëje. Taip katedra ásipareigojopagal tam tikrus keliø valdybø uþsakymusparinkti betono ir asfaltbetonio miðiniøsudëtis, tirti ir kontroliuoti betono ir asfaltbetoniogamyklø gaminamø miðiniø sudëtisbei gaminamos produkcijos kokybæ,grunto sutankinimà keliø þemës sankasojeir t.t. 1965 m. katedra gavo uþsakymusið penkiø keliø valdybø, o nuo 1967 m. pradþiosnet ið devyniø – Kauno, Alytaus, Panevëþio,Ukmergës, Kybartø, Marijampolës,Këdainiø, Raseiniø ir Kauno tiltø statybosvaldybos. Ûkiskaitiniø darbø metinëapimtis padidëjo iki 70 tûkst. rubliø, o1969 m. ji jau pasiekë 90 tûkst. rubliø.1969 m. Keliø katedrai persikëlus iðKauno á Vilniø (VISI), darbai ágijo konkre-Kartografijatesnæ mokslinæ kryptá. Metinë moksliniødarbø apimtis svyravo tarp 80 ir 90 tûkst.rubliø. Ðiuos darbus finansavo dvi ministerijos– Automobiliø transporto ir plentøbei Komunalinio ûkio. Per dar kitus duveiklos deðimtmeèius Keliø katedros darbuotojaiásigijo arba pasigamino daugybæunikaliø prietaisø, aparatø ir toliau nagrinëjokeliø tiesimo darbø kokybës problemas.Ásigytø ir pasigamintø árengimøvertë virðijo 135 tûkstanèius.Lietuvos magistralësparametrais nenusileidovakarietiðkiems standartamsMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 17

tais, gamybos ámonëmis. Beje, ministerijojetaip pat dirbo mûsø absolventai, todëltokie ryðiai buvo abipusiai – kartuspræsdami keliø tiesybos problemas, kurdavomeinovacijas gamybai ir tobulindavomesavo studijø programas. Norëèiaupabrëþti, kad mokslo ryðiai su gamyba buvolabai glaudûs jau tada.Doc. dr. Kazys Sakalauskas ásitikinæs,kad tikroji Lietuvos keliø tiesimo istorija prasidëjonuo Þemaièiø plento tiesimo. TuometisAutomobiliø transporto ir plentø ministrasVladislovas Martinaitis, vadovavæskeliø ir tiltø atstatymui po Antrojo pasauliniokaro, sukûrë kokybiðkø keliø ir automagistraliøtinklo vizijà ir uþtikrino jos ágyvendinimofinansavimà ið centralizuotø fondø.Numatæs ateities poreikius, jis palaikydavoitin glaudþius ryðius su Maskvoje buvusiøcentralizuotø fondø vadovais.„Dël tokiø subtiliø aplinkybiø Lietuvosautomobiliø magistralës savo parametraisnenusileido to meto vakarietiðkiems standartams.Atsimenu, kaip kartà konferencijojeÐvedijoje parodëme graþias Lietuvoskeliø fotografijas, o ðvedø mokslininkaipaklausë: „O kur jûsø maðinos?“ EismasLietuvoje nebuvo didelis, taèiau daugtoliau á ateitá þiûrintys kelininkai projektavolabai dideles Vilnius–Kaunas–Klaipëdaautomagistrales. Projektuojant ðiuoskelius Maskvoje mûsø keliø inþinieriai iðgirsdavoklausimø: „Kam vienoje atkarpojedu tokie dideli keliai?“ Mûsø kelininkaiatsakydavæ, kad vienas ið jø bus atsarginis...Ir tolimuose kraðtuose lietuviai kelininkaigarsëjo savo prestiþine tvarka irdarbðtumu. Teko lankytis ir Kolymos srityje(Ðiaurës Rusija), kur mûsø specialistaitiesdavo kelius á naftos iðtekliø gavybosplotus. Statybos bûriai ið Lietuvos vaþiuodavoten pasisemti darbo patirties.Keliai buvo tiesiami þiemà, kadangi amþinoáðalo þemëje vasarà buvo patvinusi pelkë“,– pasakoja ilgametis katedros vedëjasdoc. dr. Kazys Sakalauskas.Katedros veikloje – pasaulyjeanalogø neturintis eksperimentinisruoþasBandomojo ruoþo árengimo eigaLietuvai atgavus Nepriklausomybæ,keitësi norminiø dokumentø bazë bei reikalavimaikeliø tiesybos medþiagoms,bandymo metodams, árangai. Keliø katedrosmokslininkai greitai ásijungë á keliø sritiesnorminës bazës kûrimo procesus. Perdvideðimt dvejus Nepriklausomybës metusKeliø katedros mokslininkai parengëarba buvo rengimo grupiø nariai daugiaunei 60 norminiø dokumentø: Lietuvosstandartø, rekomendacijø, statybos taisykliø,reglamentø.18 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

1999 m. kartu su Vilniaus miesto savivaldybeákurta Automobiliø keliø mokslolaboratorija. Pagrindinis ðios laboratorijostikslas – keliø tiesimo medþiagø,miesto gatviø ir automobiliø keliø dangøkonstrukcijø tyrimas, naujø technologijøtaikymas, dangø eksploataciniø charakteristikøtyrimas, rekomendacijø gatviø irkeliø tiesimo kokybei gerinti kûrimas.Laboratorijà atestavusi Aplinkos ministerijasuteikë teisæ rengti automobiliø keliø,geleþinkeliø ir tiltø projektus, atlikti autorinæir techninæ prieþiûrà ypaè svarbiuosestatybos projektuose. 2000 m. laboratorijaisuteikta teisë atlikti dalinæ statinioprojekto ekspertizæ, techninæ statinio ekspertizæbei finansinæ ekonominæ susisiekimostatiniø grupës ekspertizæ. Laboratorijaper savo veiklos deðimtmetá vykdëdaugybæ svarbiø Lietuvos keliams mokslotyrimo darbø: geosintetiniø medþiagøtaikymas dangø konstrukcijose, polimeraismodifikuotø bitumø naudojimas asfaltbetoniosavybëms gerinti. Besipleèiantmokslinei tyrimø veiklai, 2009 m. Keliø katedrosAutomobiliø keliø mokslo laboratorijospagrindu ákurtas Aplinkos inþinerijosfakulteto Keliø tyrimo institutas.Vienas ið reikðmingiausiø katedrosmokslininkø projektø – automobiliø keliøeksperimentiniø dangø konstrukcijø bandomasisruoþas. 2007 m. Lietuvos automobiliøkeliø direkcijos prie Susisiekimo ministerijosuþsakymu ir koordinuojant VGTUKeliø katedrai, Pagiriø gyvenvietëje árengtaseksperimentinis ruoþas. Árengto eksperimentiniødangø konstrukcijø bandomojoruoþo skersinio profilio parametrai atitinkaIII kelio kategorijà, dangos konstrukcija– III dangos konstrukcijos klasæ pagalSTR 2.06.03:2001 „Automobiliø keliai“.Bandomàjá ruoþà, kurio ilgis yra 710 m, sudaro23 vienodo ilgio (30 m) ir vienas 20 milgio ruoþeliai. Kiekviename ruoþelyje árengtaskirtingos sudëties dangos konstrukcija.Trys 30 m ilgio ruoþeliai yra vienodosdangos konstrukcijos, taèiau jose árengtosskirtingø rûðiø geosintetinës medþiagos asfaltoir dangos pagrindo sluoksniuose.Kaip pagrindinë (bazinë konstrukcija) imtadaugiausiai naudojama dangos konstrukcija.Ðis eksperimentinis ruoþas – pasaulyjeanalogø neturintis kelio dangø konstrukcijøbandomasis ruoþas.Specialybë, kurireikalinga visais laikaisPer devyniø deðimtmeèiø gyvavimo istorijàKeliø katedrai teko nekart keisti adresà,pavaldumà, darbo pobûdá ir statusà.Lietuvos universitetas, Vytauto Didþiojouniversitetas, Kauno politechnikos institutas,Vilniaus inþinerinis statybos institutas.Keliø katedra dirbo ir ne vienamefakultete: Technikos, Statybos, Hidrotechnikos,Santechnikos, Miestø statybos, Inþineriniøkomunikacijø, Miestø inþinerijosir Aplinkos inþinerijos fakultete. Keliø katedrosmokslininkai á gyvenimà iðleido 63inþinieriø kelininkø laidas – parengë 1592inþinierius. Þvelgiant á katedros parengtøspecialistø statistikà, aiðkëja, kad keliø inþinerijosspecialybë, nepaisant politiniøpokyèiø, ekonominiø nuosmukiø ir pakilimø,yra ir bus reikalinga visais laikais.Kelininkø tiesiami keliai ir tiltai Vakarø Sibire po 1980 metø„1995 m. atsigavo Lietuvos ûkis ir palaikantryðius su verslu pavyko uþsiaugintinaujø specialistø kartà. Buvo metø, kai studentøkelininkø trûkdavo, kai á antrosiospakopos studijas susirinkdavo tik 8 studentai.Taèiau vëliau kelininkø poreikis augo irdabar kasmet bakalauro studijas baigiaapie 100 studentø. Emigruojanèiø á uþsienánëra daug, Lietuvos rinkà aprûpinameið esmës, – teigia Keliø katedros vedëjasprof. dr. Alfredas Laurinavièius. – Daugelismûsø studentø yra motyvuoti, þinantys, kokádarbà dirbs pabaigæ studijas. Negalimeteigti, kad rengiame lengvai ákandamasstudijas: sunkus studijø procesas, tenkastudijuoti daug techniniø, „sunkiø“ mokomøjødalykø, ávykdyti daug uþduoèiø iráveikti daug barjerø, taèiau nenuleidæ reikalavimøkartelës mes iðlaikome gerà studijøkokybæ, kuri ir pritraukia jaunus þmones.Nelengva ir pati kelininko specialybë– ne ið tø romantiðkøjø, kurios padeda tapti„þvaigþdëmis“ ar garantuotø greitus dideliuspinigus. Kiekvienam norëtøsi prie ðv.Kûèiø stalo suspëti ne uþpustytu, klampiu,o ðvariu keliu. Todël tikram kelininkui reikiair tikro, nesuvaidinto patriotizmo jausmo.“Keliø katedra ðiandien bendradarbiaujasu dviem kolegijomis – Kauno technikos irVilniaus technikos ir dizaino kolegija. Prieštrejus metus parengta iðlyginamøjø studijøprograma, todël studentai, baigæ kolegijasir norintys turëti universitetiná iðsilavinimà,gali studijuoti mûsø katedroje.„Atsiþvelgiame á gamybininkø nuomonæ,pageidavimus, todël á studijø programàátraukëme keliø tiesybos medþiagø laboratoriniusdarbus (Keliø tiesybos medþiagømokomojoje laboratorijoje). Ásteigëmeir dar kità padaliná – Keliø tyrimoinstitutà (Linkmenø gatvëje). Studentaiinstitute gali daryti ávairius bandymus, susipaþintisu prietaisais, medþiagø savybëmis,atlikti laboratorinius darbus – su naujausiomistechnologijomis susipaþinti netik ið keliø inþinerijos vadovëliø. Galimepasidþiaugti, kad pirmosios pakopos iðsilavinimasyra pakankamai fundamentalusir studentai turi gerø galimybiø magistrostudijas tæsti uþsienyje ar studijuodamigiminingose magistrantûros studijø programosemûsø universitete. Lietuvos keliøstatybos ámonës pradeda dirbti ne tikvietinëje rinkoje, o ir Lenkijoje, Rusijoje,Baltarusijoje, Kaliningrado srityje“, – pasakojaprof. dr. Alfredas Laurinavièius.Keliø katedros vedëjas ásitikinæs, kadkatedros mokslininkø ir absolventø darbaiduos impulsà dar ne vienam dideliamprojektui. Tobulinant keliø tinklà, katedrosveikloje numatyti krašto keliø ir geleþinkeliøkonstrukcijø bei statiniø atitikimo Europosnormatyvams tyrimai, keliø tiesimomedþiagø, gatviø ir keliø dangø konstrukcijøtyrimai ir eismo saugumo Lietuvos automobiliøkeliuose gerinimas.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 19

Visuomeneiapie geologijà„Mokslo ir gyvenimo“ 55 metø kelyjeValentinas BALTRÛNASMan buvo 10 metø, kai pasirodë pirmasis„Mokslo ir gyvenimo“ (MG) numeris.Deja, iš to laiko nedaug kà prisimenu.Bet prisimenu, kad tëvø namuose visadaant stalo gulëdavo pluoðtas ávairiø þurnalø,tarp jø ir MG. Tad nuo maþens pratinausijá vartyti, skaitinëti, o kuo toliau, tuoatidþiau. Matyt, ðio þurnalo puslapiai paþadinonorà keliauti, paþinti gamtà, tyrinëtiaplinkà, ypaè aukštesnëse klasëse.Bene didþiausià átakà tada, taip pat jaustudijuojant geologijà Vilniaus universitetedarë gana daþni Èeslovo Kudabosstraipsniai apie ádomias Lietuvos vietas (Ignalinosir Trakø apylinkes, Plateliø, Rubikiøir Tauragnø eþerus, jø pakrantëse ásikûrusiussenuosius kaimus ir kt.). Ðiandiensunku pasakyti, kas lëmë mano susidomëjimàgeologija. Aiðku, kad ne tik „ðimtaprocentiniai“geologiniai ar geologø paraðytistraipsniai, bet ir išsamesni gamtosaprašymai, kuriuose daugiau ar maþiau vyravomokslo apie Þemës gelmes reikðmingumasir ádomumas. Tarp tokiø buvo publikacijosapie Saulës sistemà, planetas,ypaè Mënulá, taip pat kometas ir meteoritus.Pastarieji, kaip savitos uolienos, liudijanèiosplanetø susidarymo laikus, nuo senodomino geologus. Taip pat ir á mûsøkraðtà kritæ Þemaitkiemio (V.Suchockis,1965), Juodþiø (A.Juška ir V.Vasiljevas,1969), kiti meteoritai.Pirmieji deðimtmeèiaiPavarèius MG pirmøjø keliolikos metøþurnalus, taip pat sisteminæ rodyklæ, matyti,kad iš pradþiø apie geologijos fundamentiniusklausimus nebuvo daugrašoma, daþniau apie Lietuvos ir kitø ðaliøgelmiø turtus – naudingàsias iðkasenas(A.Vala, 1959; A.Gaigalas, 1960; M.Usonis,1966; P.Suveizdis, 1970). Konkreèiauraðyta apie Lietuvos druskas (A.Vala, 1957;P.Suveizdis, 1962; V.Mikaila, 1970), dolomità(H.Paulauskas, 1964; S.Þeiba, 1968),molá (V.Mikaila, 1969), mineraliná vandená1 pav. PalaidotasMizarø meteoritiniskrateris prieDruskininkø pagalRimantà Gailiø irGediminà Motuzà(MG, Nr.2, 1977):a – geografinëpadëtis, b – pjûvisper astroblemàSutartiniai þenklai.Ávairiø geologiniøsistemø uolienos:1 – kvartero,2 – paleogeno,3, 4 – kreidos,5 – triaso,6 – virðutinioproterozojauskambro,7 – archajaus-proterozojaus,8 – sutrupintøuolienø zona,9 – lûþiai Þemësplutoje,10 – astroblemoskontûrai,11 – græþiniø vietos,12 – pjûvio linija2 pav. Ðatrijos gelmiø pjûvis pagalVytautà Vonsavièiø (MG, Nr.10, 1973)Sutartiniai þenklai. 1-5 – apledëjimøpaliktos morenos, 6 – virðutinë jura,7 – apatinis triasas, 8 – molis, 9 – aleuritas,10 – smëlis, 11 – þvirgþdas, 12 – gargþdas,13 – rieduliai, 14 – þvyras.(A.Kondratas, 1958; V.Mikaila, 1969; P.Dagilisir P.Kazlauskas, 1970), naftà (P.Vaitiekûnas,1957; P.Suveizdis, 1961; K.Sakalauskas,1961, 1968; R.Gailius, 1966), gintarà(H.Kristapavièius, 1959; M.Beconis,1961; V.Vasiliauskas, 1963; V.Katinas,1969), anglá (M.Usonis, 1966) ir kt.Labai intriguojantys buvo kai kurie probleminiaistraipsniai apie mûsø kraðte vykusiusþemës drebëjimus (V.Gudelis,1958), Lietuvà dengusius ledynus (A.Garunkštis,1959; V.Gudelis, 1963; A.Jurgaitis,1970), „pasauliná tvanà“ (P.Vaitiekûnas,1959), mûsø ðalá uþliejusias jûras (A.Gaigalas,1960), þemynø „plaukiojimà“20 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

Vienas patikimiausiømokymosi bûdø – studentøpraktiniai uþsiëmimai(Lapës oloje – garsiojojeBirþø rajono smegduobëje)(A.Basalykas, 1967); Baltijos dugnà irkrantø dinamikà (V.Gudelis, 1969, 1983);akmenis su „geometriniais“ þenklais (V.Talimaa,1970), Lietuvos Þemës gelmiø pulsà(V.Gudelis, 1974), didþiuosius kraštoriedulius ir geologinius gamtos paminklus(A.Linèius, 1959; V.Narbutas, 1959), uolienasir mineralus (V.Kotoviè, 1965; R.Gailius,1968). Apie mûsø kraðto þemëlapiusbuvo raðoma nemaþai, taèiau apie pirmàjáLietuvos geologiná þemëlapá MG skaitytojusinformavo tik A. Grigelis 1970 metais.Tais paèiais metais V.Èepulytë,V.Juodkazis ir P.Suveizdis bendrais bruoþaisaptarë Lietuvos geologijà.Þinoma, ðià „lietuviðkàjà“ geologijàkartkartëmis papildydavo retoki, bet ádomûsstraipsniai apie kitø kraðtø geologijosádomybes (D.Bilenkinas, 1962; L.Bobrovas,1963; L.Podolnis, 1963; M.Peþiu,1966 ir kiti). Apie þinomus geologus ir keliautojustaip pat rašyta palyginti nedaug.Tai apie J.Èerská (N.Fijalkauskytë, 1958),I.Domeikà (V.Mikaila, 1962), M.Bajoriûnà(V.Skuodis, 1962), V.Obruèevà (È.Kudaba,1962), J.Dalinkevièiø (J.Paðkevièius, 1963).Su geologija, ypaè su kvartero geologija,labai susieta fizinë geografija (geomorfologija,hidrologija ir kt.). Tad A.Basalyko,V.Gudelio, A.Garunkšèio, È.Kudabos,A.Mikalausko, A.Seibuèio ir kitø mokslininkøstraipsniai apie ledynø traukimàsi ið Lietuvosir jø sukurtà reljefà, aukštumas, slëniusir eþerus, Kurðiø nerijà, Raigardà, Upytæir daugelá kitø vietoviø skaitytojams kartupasakojo apie paskutiniojo ir dabar tebesitæsianèiokvartero periodo laikus, jø paleogeografijà,aplinkà keitusius galingusgamtos reiškinius. Vis gausëjanti mokslinëir mokslo populiarinimo literatûra gimtàjakalba skatino besimokantá jaunimà jadomëtis ir skaityti, papildyti didelá specialiøvadovëliø trûkumà.ÁsibëgëjusKaip matome ið pateiktos informacijos,MG ið pat pradþiø subûrë autoriø aktyvàið Geologijos ir geografijos instituto(vëliau – Geologijos instituto ir LMA Geografijosskyriaus), taip pat Vilniaus universitetoGamtos mokslø fakulteto mokslininkø.Vëlesniais deðimtmeèiais, sparèiaigausëjant þinioms apie Þemës gelmesmûsø kraðte ir kitose ðalyse, didëjant geologijosmokslus baigusiø specialistø bûriui,raðanèiø autoriø ratas iðsiplëtë, norsir nedaug. Be vyresniøjø autoriø, á raðanèiøjøgretas ásijungë ir buvæ jø mokiniai.Aptariamø klausimø tematika pasidarëávairesnë. Vëlesnes (beveik 40 metø) publikacijasMG galima suskirstyti á 4–5 stambiastemines grupes, kuriø raida daug susijusisu Þemës gelmiø valstybiniais tyrimais,moksliniø tyrimø nagrinëjamomisproblemomis, aplinkosaugos aktualijomis,politinëmis permainomis.Fundamentinëms þinioms apie kraðtogeologinæ sandarà atsirasti lemiamosreikðmës turëjo ávairaus mastelio geologiniokartografavimo darbai, lydimi gangausiø giliø græþiniø ir geologinio turinioþemëlapiø (V.Baltrûnas ir A.Šliaupa, 1984,1989). MG skaitytojai galëjo susipaþinti sumûsø kraðto labai seno ir giliai slûgsanèiokristalinio pamato uþgesusiø ugnikalniøpëdsakais bei iðsprogdintø meteoritiniøkrateriø poþymiais (R.Gailius ir G.Motuza,1977; G.Motuza, 1982), aukðèiauslûgsanèiais silûro periodo jûroje suklostytaissluoksniais (J.Paðkevièius, 2005) beibrachiopodø radiniais juose (P.Musteikis,1988), palaidotais slëniais (V.Vonsavièius,1975), plokðèiakalvëmis (J.Satkûnas,1988), Baltijos dugno nuosëdomis (A.Grigelis,1998) ir daugeliu kitø geologiniø atradimø(1 pav.).Gausëjanèios þinios leido autoriamsrašyti ir platesnëmis globaliomis, taip patfundamentinio mokslo temomis. Tarp jøapie Þemës pulsavimà (A.Basalykas,1983) ir Þemës apledëjimus (A.Gaigalas,1986), besikeièiantá Þemës veidà (V.Vainauskas,1989), Þemës ir þmogaus santykius(V.Dvareckas ir A.Gaigalas, 1998),geotektonikos ir litologijos sandûrà(V.Narbutas, 1986), poþeminæ hidrosferà(V.Juodkazis, 1988), Baltijos dugnonuosëdas ir reljefà (A.Grigelis, 1998),eþerø nuosëdas (M.Kabailienë, 2006), ledynøveiklà ir morenø susidarymà (D.Karmazienë,2008; V.Baltrûnas, 2010), gyvybësraidà geologinëje praeityje (A.Grigelis,2003, 2011; J.Satkûnas, 2012),daþnai prisimenant þymiøjø geologø(K.E.Eichvaldo, V.Vernadskio, A. Fersmano,I. Domeikos, J. Dalinkevièiaus, V.Èepulytës,È.Pakucko, V.Gudelio, V.Talimaair kitø) nuveiktus darbus ir jø pomëgius(V.Narbutas, 1983; A.Semaška, 1984;È.Kudaba, 1988; V.Gudelis, 1988; J.Paðkevièiusir A.Grigelis, 1993; S.Krauþlys,1998; A.Grigelis, 2002, 2004, 2005, 2007;V.Baltrûnas, 2003; A.Gaigalas, 2004;G.Þalûdienë, 2009 ir kiti).Išliko susidomëjimas kraðto gelmiø iðtekliais,kuriø bendras vaizdas buvo ganáspûdingas (MG, 1982, Nr. 12; V.Kadûnas,1998; V.Korkutis, 2009 ir kiti). Nemaþëjosusidomëjimas Þemës gelmiø ðiluma(P.Suveizdis, 1981; P.Suveizdis ir V.Rastenienë,1999; V.Baltrûnas ir P.Suveizdis,1999; S.Šliaupa, 2008;), naftos ištekliaisir naudojimu (R.Tarvydas, 1988; V.Korkutis,O.Zdanavièiûtë, 1999; O.Zdanavièiûtë,1999, 2004; R.Vaitiekûnas, 2006), moliosavybëmis (P.Ðimkevièius, 1977), durpëmisir sapropeliu (V.Kadûnas, 1999), didþiausiumûsø turtu – geriamu poþeminiuvandeniu (A.Zuzevièius, 1998; V.Juodkazisir L.Papievis, 2006, A.Klimas, 2006).Nukelta á 33 p.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 21

Jonas Rimantas STONIS, Andrius REMEIKIS, Arûnas DIÐKUS2012 m. keturiø tyrëjø grupë ið Lietuvos atliko tyrimus Gvatemaloje, kuridël 36 metus trukusio pilietinio karo ilgà laikà buvo per daug pavojingatyrëjams. Net ir dabar didelæ ðalies dalá kontroliuoja ginkluoti narkokarteliøbanditai. Gvatemala – nepaprastai ádomios ir ávairios, bet darmenkai iðtyrinëtos gamtos ðalis. Kol kas nëra pakankamai moksliniøduomenø, kurie leistø suvokti evoliucinius gamtos procesus CentrinësAmerikos ðirdyje – Gvatemaloje. Spausdinamas kelionës dienoraðtissusideda ið 3 daliø: „Skaitytojø gàsdinimai“, „Dþiaugiamës mokslopartneriais“ ir „Áspûdþiai bei atradimai“.1 dalis. Skaitytojø gàsdinimaiSostinës gyventojaiSu sunkiu„chaya“ lapøkroviniuJauku tik universiteto aptvaruoseAtvykstame á Gvatemalos La Auroraoro uostà naktá. Ne juokais persigàstame,kai pakeliui á sostinæ mûsø maðinà taranuojajuodas visureigis. Sumanus vietinistaksistas nesutrinka, išsuka iš kelio irnuvairuoja siauromis gatvelëmis (ðtai pirmasispatarimas skaitytojams – pasistenkiteá Gvatemalà neatvykti naktá). Susitinkamesu mûsø mokslo partneriais Gvatemalosdel Valle universitete. Universitetasaptvertas aukðtomis mûrinëmis tvoromis,aplinkui apsaugininkai su ðautuvais.Patekti galima tik pro siaurà áëjimà irtik parodþius dokumentus. Uþdarame kiemesaugu ir jauku. Taèiau mûsø kolegosprofesoriaus Dþeko (prof. Ph. D. JackSchuster) kabineto durys iðvarpytos kulkø.Jø þymiø matyti ir kitur. Ne vienas profesoriausstudentas buvo suþeistas arbanukautas. Taèiau tai buvo anksèiau, dabarramu. Ðvieèia saulë ir verda akademinisgyvenimas. Dr. Dþekas parûpina leidimusrinkti mokslinæ medþiagà, suderinameekspediciniø darbø planà, numatomemedþiagos rinkimo vietoves. Ekspedicijospradþioje, karštose dþiunglëse,esame lydimi vietiniø kolegø nusamdytosargybinio. Bet mums tai, pripaþinsime,nedaug rûpi. Esame ánikæ á savo tiriamøorganizmø paieðkas. Daugiausiai uþ viskàmus kankina bjaurios trombikulidinëserkës, tirpdanèios þmogaus audinius (randailiks visam gyvenimui, bet apie erkes– kituose þurnalo numeriuose).22 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

Gvatemalos gamtànesunku ásimylëti, betar verta rizikuoti?Dþiungliø apsuptisenovës majømiesto TikaliogriuvësiaiNuskriaudë studentusProfesorius Dþekas pasakoja, kaipdu jo studentai iðvaþiavo á atokià vietovæatlikti tyrimø kursiniams darbams,árengti ðviesiniø gaudykliø vabzdþiamsrinkti. Tam jie net gavo vietos seniûnoleidimà. Taèiau po kokios valandos atëjopulkas vietiniø indënø (majø), visasgaudykles sudauþë, studentus sumuðëir privertë „suësti“ visus vabzdþius, kurietik buvo gaudyklëse. Kitus du studentus(irgi sumaniusius patyrinëti atokiørajonø gamtà) taip pat sulaikë piktivietiniai ir uþdarë á gilias duobes þemëje.Laimei, vëliau pro ðalá ëjo kareiviai,išgirdo studentus ir juos išlaisvino.Þmonës nukapotomis galvomisInterneto paieðkos eilutëje surinkæ þodþius„peten drug gangs“ galite iðvystiðiurpiø vaizdø – visiðkai niekuo dëtø þmoniø(jaunø moterø, vyrø, vaikø) nukapotomisgalvomis... Kartais ginkluotos gaujossustabdo autobusus su uþsienio turistaisir apiplëðia. Jeigu tikëtume „Wikileaks“pavieðinta informacija, GvatemalosVyriausybë jau kreipësi á JAV pagalbos,nes ji nebekontroliuoja net 60 proc.ðalies teritorijos. Tai antroji Kolumbija. Þinoma,tûkstanèiai keliautojø plûste plûstaá Gvatemalà. Tai pigi ir labai ádomi ðalis.Daugelis turistø gráþta namo laimingi, pilnitik maloniø áspûdþiø. Taèiau paþástameir tokiø lietuviø keliautojø, kuriuos ðiojeðalyje apiplëðë ar kitaip nuskriaudë.Þinoma, daugelis Gvatemalos þmoniøyra geranoriðki ir besiðypsantys. Spëjame,gal todël, jog beveik visi (iðskyrusmaþameèius) gimë pilietinio karo sûkuryje,patyrë sunkumø, tad jie net neásivaizduoja,kad gali bûti kitaip, ir mokadþiaugtis tuo maþu, ko mes jau nebevertintume.Biologinë ávairovëGvatemaloje yra 12 (kai kas tvirtina,kad 19) skirtingø gamtiniø vietoviø (ekoregionøarba ekosistemø grupiø) su skirtingomisklimato sàlygomis ir skirtingaaugalija. Pradedant pajûrinëmis pelkëmisir mangrovëmis, karðtaisiais Petenoþemumø miðkais ar amþinai drëgnais Karibøpakrantës miðkais bei baigiant aukðtikalniøpuðynais ar pievomis. Gvatemala,kaip ir Kosta Rika, yra pats mëgstamiausiasbotanikø (tyrinëtojø) kraðtas. Iðviso Gvatemaloje aptikta beveik 10 tûkst.augalø rûðiø (apie 8 tûkst. magnolijûnø,beveik 2 tûkst. papartûnø ir puðûnø). Iððiø augalø apie 1170, pasirodo, besà endemikai(vadinasi, endemizmas siekiaapie 12 proc.). Þinduoliø ðioje ðalyje gyvena250 rûðiø, paukðèiø – 600, ropliø –231, o varliagyviø – 88. Tarp ropliø ir varliagyviøypaè daug endemikø, tai yra rû-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 23

Agutis –4 kg svoriograuþikasDaugelis medþiøspygliuoti Bairdo tapyrasðiø, neaptinkamø niekur kitur pasaulyje,tik Gvatemaloje: ropliai endemikai sudarobeveik penktadalá þinomos faunos(19 proc.), o varliagyviai endemikai – netketvirtadalá (25 proc.). Taigi èia tikrai yrakà veikti. Smulkiøjø gyvûnø fauna dar labaimenkai iðtyrinëta. Ðtai todël mûsø tyrimøtikslas – atrasti ir apraðyti iki ðiolmokslui neþinomas rûðis.Perspëjimai tiems,kurie þada vykti á GvatemalàVis dëlto svarbiausia Gvatemaloje –ne gyvûnai ir augalai, o jûsø saugumas.Gvatemalos sostinëje net atviruose sunkveþimiuose,kurie veþioja tuðèius butelius,stovi dideliu ðautuvu ginkluotas sargybinis.Kà jau bekalbëti apie gatves, parduotuvesar kavines. Vienoje centriniø gatviø(kur pilna þmoniø) viduryje baltos dienoskavinëje valgome ledus. Ðalia vos ne ásirëmæsá mûsø kolegos ðonà stovi ginkluotas,ðaudyti pasirengæs apsauginis. Jeivaistinëje jums ko nors prisireikë, kiðkitepinigus per skylæ grotose, nes èia vaistinësniekada nebûna atviros. Nesëskite ábet koká (átartinà, nepatikimà) taksi, nesinaudokitemiesto autobusais (kasdien nuþudonet autobusø vairuotojus arba konduktorius,kà jau kalbëti apie keistus atvykëlius).Neapsistokite 1-ojoje ar 2-ojojesostinës zonose (miestas suskirstytas á keliolikazonø). Negyvenkite pigiuose vieðbuèiuose(apvogs). Neslampinëkite pomiestà, o jeigu jau iðëjote – nesineðkitejokiø daiktø, nusiimkite laikrodá (o moterys– dar ir papuoðalus). Nesudarykite iliuzijos,kad jûsø kiðenëje yra pinigø (norsið tikrøjø gal tik nosinë). Nesustokite sankryþoselyg koks sutrikæs þmogelis dairydamiesiá ðalis; jei einate – tai þingsniuokitelyg tiksliai þinodami, kur einate.Neišsitraukite viešai fotoaparato arba mobiliojotelefono kaip kokie bûsimo apiplëðimoaukos – turistai. Sutemus geriau nekiðkiteá laukà nosies, net jeigu girdësitešaudant arba kokias vaizduotæ audrinanèiasmanifestacijas (tai abejotina, nesnaktá gatvës tuðèios, visi padorûs þmonësslepiasi, lieka tik banditai). DabarGvatemaloje áprasta naktimis þudyti moteris(be jokios mums suprantamosprieþasties). Po Gvatemalos provincijaskeliaukite tik prabangesniais autobusaisir tik dienos metu. Nevaþiuokite marðrutais,kurie paskelbti itin pavojingais. Venkiterajonø, kuriuos kontroliuoja narkokarteliai,nes ðalies vyriausybë bejëgë. Niekadasu savimi nesiveþiokite dokumentø,o tik kokybiðkas jø kopijas (originaluspalikite prabangaus vieðbuèio seife).Bûkite kelionëje pasirengæ ginkluotø kariðkiøpatikrai, nesiveþiokite vaisiø (draudþiamadël vaismedþiø kenkëjø iðplitimopavojaus). Niekada nevartokite vandensið èiaupo (net dantims valyti arba arbatai).Liûèiø sezono metu vartokite antimaliarinestabletes. Pasiskiepykite. Bereikalo nevaikðèiokite po þolæ ar krûmynusþemumø rajonuose (labai gausutrombikulidiniø erkiø). Jei nekalbate ispaniðkai,nesitikëkite, kad Gvatemalojejums kà nors paaiðkins. Nepasitikëkiteþmonëmis, kurie be aiðkaus reikalo bandosu jumis bièiuliautis. O gaila...Majai mano, kadbaltieji vagia jø vaikusBûtina þinoti, kad ðioje ðalyje (kaip irkai kur kitur) negalima fotografuoti þmoniønegavus jø leidimo. Be to, tarp majøgyvuoja ásitikinimas, kad baltieji vagia jøvaikus. Mûsø kolegos, Gvatemalos universitetomokslininkai, papasakojo atvejá,kaip kaimelyje pasivaikðèioti iðëjo vienaatvykëlë amerikietë. Tuo metu kaþkokiamajø moteris pasigedo savo vaiko, pradëjodairytis ir klausinëti, kur jos vaikas.Tuoj atsirado vienas vietinis „iðminèius“,kuris parodë pirðtu á amerikietæ ir pasakë,kad tai ji pavogë vaikà. Vietiniai ið kartogriebësi lazdø, parbloðkë niekuo dëtàamerikietæ ant þemës ir taip jà sudauþëbei suþalojo lytinius organus lazdomis,kad ði vëliau metus pragulëjo iðtikta komos.Majø vaikas, þinoma, atsirado. Buvokaþkur netoliese nubëgæs, taèiau tainiekam nebuvo ádomu...Dabar majø yra 6 mln. (dauguma gyvenaJukatane, Meksikoje). 1517 m. pirmiejikolonistai iðsilaipino Jukatane, þu-Verþiasi SangijitougnikalnisJ.R.STONIO irA.DIŠKAUSnuotraukos24 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

Callicore drugiøhemolimfa nuodingadë vietinius. Majai visada buvo dþiungliøgyventojai, taèiau tada jie dar giliau pasitraukëá dþiungles ir ilgai kovësi. Visusatvykëlius arba paimdavo á nelaisvæ, arbanegailestingai nuþudydavo. Taèiauaukomis tapdavo ir savi gentainiai, juksenovës majams buvo bûdingas beatodairiðkasþmoniø aukojimas (gyvoms aukomsiðplëðdavo ðirdis, nukirsdavo galvas,kurios ridendavosi nuo piramidþiølaiptø kaip kamuoliai). Ðiandien majø socialinëpadëtis Gvatemaloje yra apgailëtina.Jie laikomi þemiausio sluoksnioþmonëmis. Majø tikrai nerasite tarp universitetostudentø, jie dirba paèius juodþiausiusdarbus uþ maþiausià atlygá. Perneseniai vykusá pilietiná karà vyriausybëskariai iðþudë iðtisus majø kaimus vien dëlátarimo, kad jie gali bûti nusiteikæ prieðiðkai.Daugelá kitø privertë bëgti ið ðaliesá Meksikà. Tad jeigu jûs – baltaodisturistas ar mokslininkas, ar net Gvatemalosuniversiteto profesorius, nesitikëkiteið majø didelio palankumo...Sparnuotos moters – deivës skulptûraDeveniø-Bobeliø namuose Amerikoje taikliaisimbolizuoja tos šeimos aurà, kuri tradiciðkaieina per visà Vileiðiø-Deveniø-Bobeliø gentá.ReikðmingiSveèiuose pasLietuvos laisvësbylos vaidilutæ irtautinës kultûrosmecenatæ DaliàBobelienætarnavimoTëvyneiþenklaiIrena SKOMSKIENËTen norisi viskà apþiûrëtiGvatemalos gamtà nesunku ásimylëti.Miðkai èia visiðkai nepanaðûs á mûsiðkius.Ant medþiø ðakø – epifitai (ávairiosbromelijos), miðke auganèios þoliø ir medþiørûðys – europieèiui daþniausiai visiðkaineatpaþástamos. Viename miðke aptinkameindënø tradiciná augalà, kurá vietiniaivadina „chaya“ (lot. Cridoscolus aconitifolius).Nuo senovës laikø majai (ir actekai)ðá augalà labai vertino kaip svarbøtaip jiems trûkstamø baltymø ðaltiná. Ið ðioaugalo lapø ir stiebø indënai daro nuovirusir geria. Mes, pamatæ, kaip sunkiaigvatemalieèiams vaikams tenka ið miðkoneðioti didþiulius ryðulius, uþsigeidëme fotografijø.Taèiau netrunka ið kaþkur prisistatytivyresni þmonës ir mus priverèia iððios vietovës kuo greièiau neðdintis. Iðlydikaip su kokia garbës palyda: ir iš priekio,ir iš uþ nugaros, su didelëmis maèetëmis(kad nepersigalvotume).(Tæsiná skaitykite kitame þurnalonumeryje)Dalia BobelienëPaveldëtos vertybësDalia nepaprastai šiltai mena savosenelá Jonà Vileiðá, kurio meilë ðeimaibuvo ypatinga. Pelnyta viso gimtojokaimo þmoniø, o vëliau ir Lietuvos pagarba.Buvæs varpininkas, Vasario 16-osios akto signataras, pirmøjø visuomeniniøtautiniø ir kultûriniø organizacijørëmëjas Jonas Vileišis sulenkëjusioVilniaus laikais visur sëjo demokratiniushumanistinius pradus, tuo uþkrësdamasir visà savo atþalynà. Nepamirškimejo þodþiø: „Jauèiuosi laimingas,kad ið pavergtos ir niekinamostautos iðaugome sau þmonëmis sudràsia pretenzija reikðtis ðiame pasaulyjeir lygiai su kitais tarti savo þodá kaiplaisvi su laisvais“. Tuo keliu nuëjo ir joanûkë Dalia Devenytë-Bobelienë.Jos vaikystæ gimtame sodþiuje, ne-toli Ukmergës, ðalia istoriniø Deltuvosir Leonpolio piliakalniø, sujaukë Antrasispasaulinis karas. Jos tëvà gydytojàMykolà Devená, visø mylimà ir gerbiamà,okupantai ištrëmë á Sibirà 1940metais. Kadangi jis buvo Amerikos pilietis,baigæs Jeilio universitete medicinosmokslus, ir vedæs lietuvaitæ ûkininkavoLietuvoje, dël to buvo paskelbtas„pavojingu saugumui nusikaltëliu“.Motina Alena Vileiðytë-Devenienë,1938–1940 m. Lietuvos þemës ûkio rûmønarë ir Lietuvos ûkininkiø draugijosákûrëja bei vadovë, atsitiktinai likusisu trimis mokyklinio amþiaus vaikais,bematant pasijuto „liaudies priešo“ šeima.Kito kelio nebuvo – energingos,herojiškai atkaklios motinos sumanumodëka visi iðtrûko ið okupuotos Lietuvosir atsidûrë uþ Atlanto.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 25

Dievas neapleidoTas kelias svetur buvo paþymëtasskausmo ir didþiulio vargo. Apie tà laikotarpáDalia net prisiminimø neásileido á savoatmintá.„Buvau tiek traumuota karo baisybiø,kad Vokietijoje patirti bombardavimo áspûdþiai,kaip to meto kasdienybë, paralyþiavomano vaikystæ. Laimë, kad mama nenuleidorankø. Pasinaudojusi dingstimi,kad yra Amerikos pilieèio vaikø motina,áveikë didþiules kliûtis, kol išvaþiavo á Amerikàsu ið tiesø fantastiðka viltimi – iðgelbëtiið Vorkutos lagerio ir ðeimos tëvà. AlenosDevenienës dvejø metø detektyvo irromano verti þygiai tokiu dramatišku laikotarpiupasiekë tikslà. Ir mes pagaliauvisi atsidûrëme laisvame pasaulyje“, – pasakojapaðnekovë.Prof. Vaclovas Birþiðkasveikina Dalià Devenytæ-Bobelienæ jos vestuviø dienà.1955 m. rugpjûèio 7-ojiSavæs ieðkojimas ir atradimai1950 m. Amerikoje Dalia baigë gimnazijàir ástojo á Providenso Brauno (ProvidenceBrown) koledþà. Studijuodamasociologijà aktyviai reiðkësi studentø veikloje.Bûdama sociologø klubo pirmininke,iðplëtojo jo veiklà ir suartëjo su JAVLietuviø studentø sàjunga. 1953 m. ji jauatstovavo tai organizacijai studentø suvaþiavimeBrukline ir pasiraðë patriotinio turiniorezoliucijà. Ðtai viena jos eilutë:„Per darbà ir mokslà siekti to, kas ðiandienLietuvoje ágyjama krauju ir dvasiniupasipriešinimu smurtui. Garbæ ir teisæ savokraštui” (Tëvynë,1953, Nr 14).Tai buvo dar tik graþi preliudija á tolesnævisuomeninæ politinæ ir kultûrinæ DaliosDevenytës veiklà, plëtojant liberalø studentøsàjûdá. Drauge su Vytautu Kavoliu, GiedreZauniûte ir kitais bendraminèiais 1953m. surengë konferencijà Niujorke. Esmæsuformulavo toliaregiškai, jog ir ðiandienvaikai ir anûkai gali tuo vadovautis: „Suartëtisu Lietuva, studijuoti jos problemas,kurti jos ateitá“ (Vienybë, 1954, Nr.3).Vasaros atostogas Dalia praleisdavosavo tëvø sodyboje. Ir ko tik ji nemokëjograþiame, tvarkingame tëvø ûkyje – netgitraktoriø valdyti. Tai buvæs palaimingasmetas, išlikæs visam gyvenimui. Tebeþavitëvo Mykolo Devenio tolerancija visiemsþmonëms. „Tëvai mus, vaikus, visurveþdavosi. Visi drauge dalyvaudavomebendruomenës posëdþiuose. Pagarba kitam,pareigingumas, savo þodþio tesëjimasbuvo ðventas dalykas. Tëvas mokë:niekada nedejuok, kad negali. Jeigu yrabent vienas, kuris gali, – gali ir tu. Dël toað niekada nevengiau jokio darbo ir pareigos.Mano tëvas niekuomet kitam nelinkëjoblogo. Visiems kiek galëdamas padëjoir nelaikë jokiø nuoskaudø. Niekadanesiskundë, neprisimindavo jau gyvendamasAmerikoje netgi Sibiro kalëjimo, kainusilpusá ir bemirðtantá uþmetë ant lavonøveþimo, nes jis dar buvo reikalingaskaip gydytojas“.Genuose uþprogramuota energija irsumanumas jà anksti iðskyrë ið bendraamþiø,ypaè visuomeninëje veikloje. Nepamirštamasir Nepriklausomø studentø sàjungossuvaþiavimas 1954 m. rugsëjo 8dienà. Remiantis jos suformuluota programaákurta Lietuviø studentø santara, kuriostikslas – Lietuvos nepriklausomybës atstatymas.Tada Dalia jau buvo dr. Kazio Bobeliosuþadëtinë. Pavergtos Tëvynës problemosjuos suartino visam gyvenimui.1941 m. Lietuvos sukilimo, LAF dalyvisK.Bobelis kaip politikas buvo gerbiamasAmerikos lietuviø organizacijø ir daug kurrenkamas. Ðià puikià porà vestuviø dienà(1955 m. rugpjûèio 7 d.) nuoširdþiai sveikinoir Lietuvos kultûros istorikas, bibliografasprof. Vaclovas Birþiška.„Mano tëvai globojo visus tris broliusBirþiškas – Mykolà, Viktorà, ypaè Vaclovà.Mudu labai graþiai bendravome pasitikëdamivienas kitu. Að buvau pagalbininkëvisuose jo darbuose, ypaè kai jis raðë garsøjáAleksandrynà, man ir dedikuotà. Taisenøjø iki XIX a. lietuviø raðytojø biografijøir bibliografijø tritomis. Tada að visaipjam padëjau – ir po visas bibliotekas veþiojau,ir jo prašymu finansinius reikalus tvarkiau.Talkinaujam ir kai raðë kitas savo knygotyrinespublikacijas bei su Ignu KapoèiumiBostone leido Lietuviø enciklopedijà.Tai labai mielas mûsø bendradarbiavimoir bièiulystës laikas. Svarbiausia, kadVaclovo Birþiðkos dëka að giliau paþinauLietuvos kultûros lobynà. Ir tuo gyvenu ikiðiol“, – prisimena šiandien Dalia.BALF’o vadovë – trisdeðimt metø„Bendro Amerikos lietuviø ðalpos fondoBALF pradininkë buvo mano mama. Jidalyvavo ir 1943 m. rugsëjo 2–3 d. pirmajameAmerikos lietuviø kongrese Pitsberge,kuriame nutarta steigti karo pabëgëliamsir Sibiro tremtiniams paramà. AlenaDevenienë buvo iðgirsta, kai kalbëjo, joglabai myli vargšæ Lietuvà ir negali jaustisgerai, kai kiti kenèia. Iðgelbëjusi vyrà, jauèiasilaiminga ir daugiau atlyginta uþ kitus.Mano mama tapo visø tremtiniø ir „dipukø“globëja ir savo veikla daug prisidëjo,kad BALF’as 1944 m. liepos 31 d. buvopriimtas á Amerikos tautiná karo fondà.Kadangi dar bûdama moksleivë talkinausavo mamai ðioje veikloje, tai 1961m. buvau iðrinkta á BALF’o direktoratà irperëmiau ið mamos tas pareigas: rûpintistremtiniø likimais, jø darbo ir bûsto garantijomis,bendrauti su JAV kongreso nariaisir senatoriais dël imigracijos ástatymo.Rinkome aukas, rëmëme ir pasitraukusiusiš Lietuvos. Taip pat sistemingaisiøsdavome siuntinius Sibiro tremtiniamsbei politiniams kaliniams. Ypaè daug ðelpëmedisidentiná judëjimà. Rinkome paraðuspo reikalavimais padëti kalinamiesiemsKGB kalëjimuose. Tokiø paraðø sukauptaper 40 000. Tai didþiulio ir ilgo darborezultatas“, – prisiminimais mielai dalijasipaðnekovë.Tai dar ne visi jos visuomeninio darbobarai. Dalia Bobelienë ir buvusi Amerikosuniversitetø moterø draugijos 1961–1964m., ir Èikagos Lietuviø moterø klubo narëir pirmininkë. 1965 m. ákurtas gydytojømoterø draugijos stipendijø fondas jauniemsgydytojams-studentams. DirboBalzeko muziejaus valdyboje.26 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

Laisvës statulos paunksmëjeNiekas nepaneigs, kad lobizmas, paþintyssu politikos virðûnëmis padedasiekti tikslo. Ypaè tai svarbu maþøjø tautøatstovams. Lietuvybës puoselëjimo,kovos uþ Tëvynës laisvæ, nepriklausomybæsëkmæ daug lëmë kontaktai su prezidentais,parlamentarais, remianèiaisLietuvos siekius. „Ilgai bendradarbiavomesu JAV Respublikonø partijos senatoriumiForsteriu, tapusiu parlamentoUþsienio reikalø komiteto pirmininku.Man su vyru teko dirbti jo rinkiminëjekampanijoje ir tuo pelnëme jo palankumàLietuvos reikalams. Taip pat remdavomekongreso nará E.Dervinská. Tai leidovisur ir visada sakyti, jog tai – Lietuvosdraugai. Vëliau ásijungiau á Èikagoslietuviø respublikonø klubà, kuris rëmërespublikonø kandidatus. Kongreso narysÈarzlas Persis paskyrë mane á JAVprezidento Ronaldo Reigano kultûrinækomisijà Amerikos pilieèiø praeities palikimuiišsaugoti visame pasaulyje. Aš pasinaudojausavo padëtimi ir pereiðkiau,kad ir Lietuva gali pasirûpinti savo tremtiniøpalaikø perkëlimu ið Sibiro á Tëvynæ.Taip pat iðsaugoti ir tvarkyti tremtiniøkapus. Ir buvo gera suþinoti, kad vëliaušios akcijos pradëtos vykdyti. Dabar ekspedicijosá lietuviø ir kitø tautø sovietinëstremties vietas rengiamos kasmet.Jos itin populiarios tarp jaunimo. Kuriasitremties paveldo išsaugojimo draugijos.Kai JAV 1986 m. paminëjo demokratijosðimtmetá, mes taip pat suorganizavomesavo renginá Niujorke prie Laisvës statulos.Tuo pagerbëme visø tautø þuvusiusþmones uþ laisvæ. Tarp jø – ir Lietuvoskankinius.D.Bobelienë (antraið kairës) pasJAV prezidentàR.ReiganàReikšminga ir tai, kad dr. Kazys Bobelisuþ Lietuvos kovà dël nepriklausomybësbuvo apdovanotas medaliu Ellis island.Helsinkio epopëja: kova bepaliaubøDalia ir Kazys Bobeliai – nepaprastospolitinës misijos išeivijoje dalyviai, aukørinkëjai, daugybës VLIK’ui, ALT’ui, Pasaulineipabaltijieèiø santalkai, Tautos fonduipolitiniø dokumentø autoriai ir talkininkai.Tokia jau jø lemtis – tarnauti lietuvybësiðsaugojimo, kovos dël Tëvynës laisvësidëjai. Niekada nerûpëjo puotos arvien savo gerovë. Visur drauge, bendrøtikslø vedami. Ir VLIK’as buvo abiejø bendradirva. Kaip ir daugelis, jiedu nemokëjokitaip gyventi. Ypaè iðskirtini ðeimosgyvenime Helsinkio baigiamojo Akto bylosparengimo ir pasirašymo metai,didþiulio pavojaus laikotarpis Lietuvai,gresiant likti ilgam sovietø átakos sferoje.Teko sutelkti daug jëgø ir sveikatospaaukoti, kad Aktas bûtø paskelbtastoks, kokio laukë ir tikëjosi okupuota Lietuva.Nors to meto spauda arðiai puolëpatriotus, dar ilgai purvais drabstë ir poAkto paskelbimo, bet kova buvo laimëta.Jos iniciatoriai išliko nepalauþti, nesugniuþdyti.Matyt, tai lëmë dvasinis paveldasið seneliø ir tëvø – raktas, kaip gyventi.Prisimindama tà bylà Dalia pasakoja,kaip1975 m. suorganizavo Pasaulinëspabaltijieèiø santalkos susibûrimà(World Baltic Council), kuris ëmë funkcionuoti,kai Helsinkyje 33 Europos valstybës,JAV, Kanada ir TSRS pasiraðë Helsinkiobaigiamàjá Aktà (Taikos, humanizmoir kitø tautø laisviø ir þmogaus teisiøgerbimo dokumentà).To rezultatai:1976 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijojeásikûrë Helsinkio grupë.1979 m. nusiøstas laiškas TSRS vyriausybei.Memorandumà pasiraðë 45 pabaltijieèiai,kurie kreipësi á viso pasauliopolitinius lyderius dël Molotovo-Ribentropopakto pripaþinimo neteisëtu.1983 m. Strasbûre Europos parlamentaspirmà kartà priëmë rezoliucijà Baltijosvalstybiø reikalu. 1985 m. Kopenhagojesurengtas Baltø tribunolas su tæsiniu Stokholme,Gotlando saloje ir Helsinkyje.1985 m. rudená Vengrijos sostinëje BudapeðteESB konferencijoje keltas klausimasdël mokslinio, techninio ir kultûriniogenocido Baltijos valstybëse.1986 m. Ðveicarijos sostinëje Bernesvarstyta þmogaus teisiø bûklë TSRS,1986 m. rudená Vienoje per Pasaulio pabaltijieèiøsantalkos manifestacijà kaip irŠveicarijoje atidarytas spaudos ir informacijosklubas.Ne maþiau reikšminga, kad visà šiàVLIK’o europietiðkàjà epopëjà vainikuoja1990 m. kovo mën. ásteigtas DemokratinësLietuvos atstatymo fondas ir pirmasisiðeivijos aukø ánašas – pusë milijono.Laisvës ir Taikos þygio metu jø iniciatoriusir bendraminèius Dalià ir Kazá Bobeliusdaug kur lydëjo ir jø vaikai, aktyvûsakcijø dalyviai.Tautinës kultûros labui„Reikia rûpintis ne tik tautos iðlikimu,bet jos augimu./.../ ir kultûros turtëjimu“.VydûnasVileiðiø-Devenø-Bobeliø generacijai taibuvo ne þodþiai, o konkreèiø darbø programa.Ne ðiaip sau mûsø muzikos patriarchasÈeslovas Sasnauskas chorinæ dainàMaironio posmais „Kur bëga Ðeðupë“ dedikavobûtent Petrui Vileiðiui, tiltø statybosinþinieriui, Þaliojo tilto Vilniuje statytojui irtautiniø kultûriniø draugijø puoselëtojui beitautinës Miko Petrausko operos „Birutë“pastatymo Vilniuje (1906) mecenatui.Jonas Vileišis (1872–1942) dar labiauiðplëtojo tarnavimo Lietuvai tradicijà. Jisjuridiškai áteisino finansavimà tautos kultûraiir menui remti. 1907 m. buvo iðrinktasá komitetà Lietuviø tautos namamssteigti ir Tulpiø rûmø fondui bei Operos irdramos teatro Kaune statybai.Mykolas Devenis (1891–1978), vosbaigæs Jeilio universitetà ir ásikûræs Voterberiomieste, ëmë remti lietuviø aktoriøgastroles, o kompozitoriø Mikà Petrauskà,ðiam kuriant operà „Eglë þalèiø karalienë“,1923 m. apgyvendino savo namuoseir globojo iki pat operos premjeros,kurià ir finansavo. Po metø operosMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 27

Lina BARÐAUSKIENËLietuvos sveikatos mokslø universitetoVA muziejaus vedëjaAnot vokieèiø istoriko profesoriausJorno Ruseno (Jorn Ruse), „praeitis yrakeistas dalykas. Ji yra praëjusi ir vis dëltodabartiðka. Ji turi tarnauti gyvenimui“.Veterinarijos akademija ðiemet ðvenèiaákûrimo 75-metá, todël sugráþkime á praeitáir paþvelkime, kas buvo reikðminga dabarèiaiir ateièiai, ir ávertinkime istorijos palikimosvarbà ðiandien. Sugráþdama prie akademijoskûrimo iðtakø, remiuosi pirmojoSu anûkëmispartitûra iðleista Bostone ir dedikuotarëmëjui Mykolui Deveniui ir pagrindiniamatlikëjui Kiprui Petrauskui. AlenaVileišytë-Devenienë 1946 m. Amerikojebandë atkurti Tëvynës mylëtojødraugijà (ákurtà 1896 m.), bet tà veiklàišplëtoti buvo lemta jos dukrai Daliai.Tai ji su profesoriumi Vaclovu Birþiškapradëjo lituanistinës lektûros leidybàAmerikoje. Ir nepajuto, kaip tapo nacionalinëskultûros puoselëtoja.1974 m., kai Dalios tëvai ákûrë Deveniøšeimos kultûros fondà, paskyrëjà fondo prezidente. Tas pareigas Daliaeina iki šiol. Išleido serijà knygø apietautos Atgimimo patriarchø Vileiðiø giminæir sukaupë JAV lietuviø politiniøvisuomeniniø organizacijø darbø ir dokumentøarchyvà – istoriografijà. Tarpsvarbiausiøjø – Amerikos lietuviø tarybosleidinys Joseph Ehret The ForgottenBalts, kuriame dr. Kazys Bobelis,ALT‘o pirmininkas, pateikë ávadà. Taippat šis fondas parëmë pirmosios Lietuvojepo Atgimimo susikûrusios kultûrinësiðeivijos kompozitoriaus VladoJakubëno draugijos parengtà monografijàapie Vladà Jakubënà (Dokumentai,laiðkai, straipsniai, atsiminimai, kûrybosapþvalga, K., 1999).Turininga kasdienybëLietuvos Laisvës byloje Dalia Bobelienëdar nepavargo, nes liko dardaug kas jos dainon nesudëta. Vienaaktualiausiø intencijø – dialogas su Lietuvosnacionaliniu operos ir baleto teatru,kad Lietuvai pirmininkaujant ESbûtø pastatytas lietuviø kompozitoriausVlado Jakubëno baletas „Vaivos juosta“(Kaunas, 1943). Dramatiðkas ðiokûrinio likimas. Antrojo pasaulinio karometais sudegë dalis partitûros, ochoreografijos ið viso nespëta sukurti.Taigi, restauravus veikalà, galima jamsuteikti karo aukos statusà. Ðá kompozitoriausVlado Jakubëno draugijosprojektà finansuoja Dalios Bobelienësvadovaujamas Deveniø kultûros fondas:jau parengta baleto instrumentuotë(kompozitorius Marius Baranauskas)ir netrukus bus á CD áraðyta visabaleto muzika. Tokios paramos tautiniamveikalui restauruoti ir pastatyti nesulauktaper 22 metus ið Kultûros ministerijos.Todël Dalios Bobelienësdosni parama sceniniam „Vaivos juostos“atgimimui ið karo pelenø – nepaprastaisvarus ir reikðmingas kultûrosþenklas. Taip pat ir genties tautinës kultûrosmecenavimo misijos tæstinumas.Dalios ir Kazio Bobeliø ðeimos mecenavimohorizontai vis pleèiasi. SvarbiausiasDeveniø fondo tikslas – remtiVileiðianos knygø leidybà, tæsti anksèiauJAV leistø ðios tematikos knygøekspozicijas. Be to, Lietuvoje padëtaatstatyti evangelikø reformatø baþnyèià,atkurti naðlaièiø globos namai„Uþuovëja“. Taip pat DKF remia bûsimàVileiðiø paminklo kûrimà ir pastatymàVilniuje, prie Arsenalo. Dalia Bobelienëyra viena ið Vasario 16-osiossignatarø namø rëmëjø.„Labdara ir pagalba savo tëvynei,kova uþ jos gerovæ ir iðlikimà ant platausEuropos vieðkelio – paveldëta vertybë.Taimûsø ðeimos kraujyje“, – sakojubiliatë, Lietuvos ir uþsienio lietuviøvisuomenës veikëja Dalia Devenytë-Bobelienë.Dr. StasysJankauskas –pirmasis VArektoriusrektoriaus Stasio Jankausko prisiminimais,išspausdintais knygoje „Veterinarinë medicinanepriklausomoje Lietuvoje“.Nuo 1918 m. Veterinarijos departamentasir Veterinarijos gydytojø suvaþiavimaskëlë aukðtosios veterinarijos mokyklos steigimoklausimà, nes po Pirmojo pasauliniokaro Lietuvoje trûko veterinarijos specialistø.1922 m. buvo atidarytas Veterinarijosskyrius Kauno universiteto Medicinosfakultete, kuriame buvo 6 katedros, dirbo11 dëstytojø. Studijø programa buvo plati,o pedagogø maþai, kiekvienas dëstë pokeletà dalykø. Teturëjo vienà 70 kv. m pastatà,kuriame buvo ir auditorija, ir anatomijosmuziejus, ir prozektoriumas, ir profesoriauskabinetas, jame netgi buvo operuojama.Profesoriai E.Nonevièius ir L.Gogelissavo butuose árengë katedras ir laboratorijas,nuomà mokëjo patys, negaudamijokiø lëðø ið valstybës. Skyrius savoklinikø neturëjo, todël nebuvo tinkamopraktinio mokymo. Dël prastø mokymo sàlygø,lëðø trûkumo ir organizacinio darboklaidø 1928 m. skyrius buvo uþdarytas, ovietoj jo Gruzdþiø aukðtesniojoje gyvulininkystësmokykloje pradëta rengti veterinarijostechnikus, gydytojø pagalbininkus,manant, kad taip bus išspræstos šalies problemos.Þemës ûkio ministras teigë, kad28 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

Veterinarijos akademijai – 75veterinarijos felèeriai „turëtø dirbti visà paprastàir sunkesná darbà, o veterinarijos gydytojaijuos priþiûrëti ir administruoti“. Taibuvo þingsnis atgal, nes gydytojai suprato,kad iðkilo grësmë veterinarijos paþangai.Anot Veterinarijos gydytojø sàjungospirmininko K.Kanaukos, „veterinarijos gydytojaipraktikai yra didþiausi juodadarbiai,dirbà ir per ðaltá, ir per lietø, dirbà ne dëlduonos kasdieninës, bet dël to, kad tai yramûsø tautos gyvybinis interesas, ðià pareigàkartà pasiëmæs, turi jà atlikti, nes nuoto priklauso tautos gerovë“.Nepaisant nepalankiø aplinkybiø, Veterinarijosdepartamentas vylësi ákurti aukðtàjàmokyklà, o tai galima buvo pasiekti tikgerai pasirengus, ávertinus padarytas klaidas.Sistemingai, kruopðèiai, nors ir neoficialiai,tam buvo ruoðiamasi ne vienus metus.Veterinarijos departamento direktoriusP.Mironas ir inspektorius S.Jankauskas,Valstybinës veterinarijos bakteriologijos laboratorijosdirektorius J.Bielkevièius, S.Putvinskis– tai tie atkaklûs, ryþtingi þmonës,kurie toli á ateitá numatë akademijos vizijà irsiekë jà materializuoti.Pirmiausia reikëjo þemës ûkio ministràJ.Aleksà átikinti, kad tuometei Valstybineiveterinarijos bakteriologijos laboratorijaireikalingas naujas pastatas. Gavus pritarimàjo statybai, buvo surastas erdvus sklypassu perspektyva plëstis, o Þemës ûkioministerijos inþinierius J.Jasiukaitis suprojektavorûmus taip, kad jie tiktø ir aukðtajaimokyklai: su erdviomis laboratorijomis irdidele auditorija. Statyba baigta 1933 m.,o laboratorija pervardyta Valstybiniu veterinarijosbakteriologijos institutu. Jo direktoriusJ.Bielkevièius pasirûpino, kad árangair instrumentai bûtø pakeisti moderniais,Valstybinioveterinarijosbakteriologijosinstituto statybapradëta 1931 m.Nuo 1936 m. –VeterinarijosakademijaPirmosios LVA laidos studentai, 1941 m.kurie leido atlikti mokslinius tyrimus, efektyviaudiagnozuoti ligas, plësti serumø, vakcinø,biologiniø preparatø gamybà.Lemtingi pokyèiai ávyko, kai þemësûkio ministru 1935-aisiais tapo agronomasStasys Putvinskis-Putvis, kuris papraðëS.Jankauskà kuo greièiau pateikti finansiniaisir ekonominiais argumentaispagrástà memorandumà dël aukðtosiosveterinarijos mokyklos steigimo bûtinybës.Ministro entuziazmas paspartino valdininkuspriimti sprendimà: Ministrø kabinetoposëdyje patvirtintà ástatymà steigtiVeterinarijos akademijà pasiraðë RespublikosPrezidentas A.Smetona ir MinistrasPirmininkas J.Tûbelis.1936 m. rugsëjo 19 d. Bakteriologijosinstituto rûmuose buvo iðkilmingai atidarytaVeterinarijos akademija.Ji dar nebuvo savarankiška, nes bendrøjødalykø studentai mokësi Kauno universitete,tik gyvuliø anatomijà studijavoBakteriologijos institute, kurio funkcijas irturtà vëliau perëmë Akademija. 1938 m.liepos 25 d. ásigaliojus Statutui, Akademijatapo savarankiðka aukðtàja mokykla,padëjusia pamatus veterinarijos ir gyvulininkystësmokslams Lietuvoje. Ji iðsprendëveterinarijos gydytojø trûkumo problemas,sukûrë sàlygas gyvulininkystës plëtrai,maisto produktø kokybës gerinimui.Þinia apie naujà, modernià aukštàjà mokyklàgreit pasklido Europoje.Akademija, kurios vadovu paskirtasS.Jankauskas, buvo ásteigta ant tvirtø pamatø.Jos pedagogai ir mokslininkai – gabûsVokietijos, Austrijos, Ðveicarijos, Prancûzijos,Ðvedijos, Estijos, Latvijos aukðtøjømokyklø absolventai. Pirmaisiais metaispriimta 16 studentø ir 9 laisvieji klausytojai.Kiekvienas ketinàs studijuoti þinojo,koks sunkus veterinarijos gydytojo darbas,todël studijavo tik ryþtingieji.Didþiulis indëlis steigiant Akademijàyra tuomeèio þemës ûkio ministro S. Putvinskio.Per atidarymo iškilmes Veterinarijosgydytojø sàjungos pirmininkas, bûsimasisAkademijos prorektorius KostasKanauka sakë, kad ðá Putvinskio þygá ilgaiminës dabartinës ir bûsianèios Lietuvosveterinarijos gydytojø kartos, o anotgenerolo J.Bulotos, Akademijos ásteigimuS.Putvinskis pastatë sau gerà ir tvirtà paminklà,nors Lietuviø enciklopedijoje nëranet uþsiminta, kad Putvinskis yra Akademijosákûrëjas.Nepaisant sunkumø, Akademija iðgyvenoir plëtësi. Erdvus, toliaregiðkai parinktassklypas tam sudarë puikias sàlygas irpo 20 metø, ir dabar, kai Veterinarijos akademijatapo sudëtine naujo, iðskirtinio Lietuvossveikatos mokslø universiteto dalimi.2010 m., kai Kauno medicinos akademijosir Lietuvos veterinarijos akademijossenatai nutarë jungtis á vienà universitetà,ji pradëjo raðyti naujà istorijos puslapá. Tegulðiø iðkiliø asmenybiø veikla mus ákvepiadirbti, kad universitetas klestëtø, irstengtis, kad istorijos puslapiai bûtø uþpildytigraþiausiais mûsø darbais.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 29

Biochemikai, 1979 m.Biofizikai, 1979 m.Biochemijos irbiofizikos katedroskeliasProf. Dobilas KIRVELISVilniaus universiteto Gamtosmokslø fakulteto (VU GMF) Biochemijosir biofizikos katedra buvo ákurta 1962 m.dviejø ryþtingø to meto universiteto vadovø,gerai suprantanèiø naujø mokslo krypèiøsvarbà, matematiko rektoriaus J.Kubiliausir geografo GMF dekano V.Chomskiosprendimu. 1962 m. kovo 27 d. VUTarybos posëdyje nutarta:„...2. Ápareigoti GMF dekanà V.Chomskáartimiausiu laiku organizuoti biologø -biofizikø specialybæ.3. Prašyti LTSR Ministrø Tarybos Valstybináaukðtojo ir viduriniojo specialiojomokslo komitetà 1962/63 m.m. ásteigtiGamtos fakultete biofizikos-biochemijoskatedrà ir skirti nuo 1962 m. papildomaistudentø kasmet po 20 þmoniø naujoskrypties biologams ruoðti.4. Suaktyvinti mokslo tiriamàjá darbànaujose biologijos srityse, panaudojant fizikos,chemijos ir matematikos metodus,nukreipiant jaunus darbuotojus á perspektyviasgamtos mokslo sritis.“Taip 1962 m. rugsëjo 1 d. Gamtos fakulteteatsirado sukeistu pavadinimu Biochemijosir biofizikos katedra, biochemijosir biofizikos mokslinës-mokomosios laboratorijos,á pirmàjá kursà buvo priimti pirmiejistudentai biofizikai. (Penktø studijø metø galepaaiðkëjo, kad jie galës gauti tik biologo,biofizikos specializacijos diplomus.)Pirmieji studentai biochemikai buvo priimtimetais anksèiau – 1961 m. á Chemijosfakultetà. Jø atsiradimà lëmë tuomeèioChemijos fakulteto dekano, Organinëschemijos katedros vedëjo doc. L.Jasinskoperspektyvus numatymas, kad chemijosmokslø ateitis – biochemija. Šios idëjosvedamas, jis jau anksèiau dël biochemijosspecialistø ruoðimo buvo kreipæsis árektoriø. Tiesa, oficialiuose universiteto ruoðiamøspecialistø dokumentuose jie ávardytikaip gamtiniø junginiø specializacijoschemikai (biochemijos, kaip ir biofizikos,specialistø Vilniaus universitetui ruoðtiMaskvos valdþia teisës nedavë; biochemikøir biofizikø oficialios specialybës atsiradotik Lietuvos nepriklausomybës metais).1962 m. rugsëjo 1 d. viename GMFMineralogijos katedros kambaryje atsiradobiochemijos, o dviejuose Zoologijoskatedros kambariuose – biofizikos laboratorijos.Katedros vedëju antraeilëms pareigomsbuvo pakviestas MA Chemijosinstitute bei Onkologijos institute dirbæsdoc. A.Malachovskis. Biochemijos laboratorijosvyr. laborante priimta biologëR.Duðauskienë, o vyr. preparatore – B.Sadeckienë.Biochemikø ruoðimu Chemijosfakultete rûpinosi doc. G.Dienys.30 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

Biofizikos studijoms bei moksliniamstyrimams organizuoti rektorius J.Kubiliuspakvietë Kauno medicinos instituto fizikàE.Naruðevièiø, kà tik baigusá KPI kompiuteriøinþinieriø, jau porà metø besidomintánervø sistema D.Kirvelá ir ið KMI á VU Medicinosfakulteto ðeðtàjá kursà perkeltà studentàmedikà Stp. Bagdonà. Taip biofizikoslaboratorijoje atsirado vyr. dëst. E.Naruðevièius,asist. D.Kirvelis, vyr. lab.Stp.Bagdonas. Be to, laborantu priimtasfizikos studentas Z.Martûnas. Kitais, 1963m., á VU biofizikos laboratorijà (rektoriøJ.Kubiliaus ir K.Barðausko susitarimu) papildomaipaskirti KPI absolventai, kompiuteriøinþinerijos specialistai V.Vanagas irH.Vaitkevièius. Prisiviliojus ið Zoologijoskatedros laborantà E.Tuzikà, biofizikos laboratorijabuvo sukomplektuota.Ðitaip atsirado Biochemijos ir biofizikoskatedra, kuriai jos ákûrëjas rektoriusJ.Kubilius pavedë modernizuoti biologijoskatedras ir biologø ruoðimà naujømoksliniø tyrimø bei idëjø dvasia. TadaTSRS, kaip ir visame pasaulyje, prasidëjodviejø naujø biologijos ðakø – molekulinësbiologijos ir biokibernetikos – raida,þadanti radikaliai pakeisti visuomenës gyvenimotechnologijas. Biochemikai, gamtiniøjunginiø chemijos specialistai Lietuvojepradëjo rengti biochemijos, o biofizikai– biokibernetikos specialistus.Šiø abiejø biologijos mokslo krypèiøpradininku Vilniaus universitete, bet betæstinumo ryðio, laikytinas profesorius AndriusSniadeckis, lygiai prieð 200 metødëstæs ir paraðæs „Organiniø bûtybiø teorijà“.Paþvelkime, ar per keturiasdeðimtir daugiau metø Biochemijos ir biofizikoskatedra ávykdë savo misijà?Pirmieji þingsniai (1962–1969)Biochemijos ir biofizikos laboratorijos1962–1969 m. plëtojosi savarankiðkai irnepriklausomai. Doc. A.Malachovskisskaitë biochemijos paskaitas biologams,o vyr. dëst. E.Naruðevièius – biofizikà biologamsir medikams. Po pusmeèio parengtasbiochemijos laboratorinis praktikumasbiologams ir biochemikams irbiofizikos laboratorinis praktikumas –biologams. Buvo sudarinëjami biochemikøir atskirai biofizikø mokymo planai,atsiþvelgiant á Maskvos universiteto mokymoplanus. 1963 m. pradþioje E.Naruðevièiusir D.Kirvelis preliminarius biofizikøruoðimo planus aptarë Maskvos irLeningrado universitetø Biofizikos katedrose,o tø paèiø metø rugsëjá jie abu praëjobiofizikos dëstytojø specializavimokursus Maskvos universiteto Biofizikoskatedroje. Pradëta ir biologijos studentuskreipti á biochemijà, atsirado pirmiejibiologai – biochemikai, rengiantys diplominiusdarbus.1963–1965 m. Maskvos universitetas,plësdamas naujøjø biologijos mokslo krypèiøtyrimus bei studijas, ið periferiniø universitetørinko gabesniuosius studentus irkvietë studijuoti biochemijà ir biofizikà. Taipið Vilniaus universiteto biochemijos studijøiðsiøsti J.Kulys, B.Juodka, L.Grinius,J.Kadziauskas ir kiti. Studijuoti biofizikosbuvo siunèiami ir fizikai, ir biologai. Maskvapriëmë tik biologus, o fizikus gràþino.Maskvos universiteto biofizikos studijos iðmûsø auklëtiniø biologø reikalavo vienømetø daugiau, tai jie ásitvirtino ne Biofizikoskatedroje. Taip mûsø biologas A.BagdonasMaskvoje tapo aukðtosios nervinësveiklos specialistu (ðiandien jis yra VU Filosofijosfakulteto Socialinio darbo katedrosvedëjas, profesorius).Buvo organizuojamas ir mokslinio tyrimodarbas. Biochemikø mokslinæ tematikàlëmë A.Malachovskio biologiðkai aktyviømedþiagø tyrimai, atliekami MAChemijos ir Onkologijos institutuose. Ðietyrimai vëliau apibendrinti doc. A.Malachovskiobiologijos mokslø daktaro disertacijoje.Biofizikai pradëjo naujus mokslinius tyrimus.Baigiantis 1962 m. fakulteto biofizikaiVilniaus mastu surengë keliø mënesiøseminarà „Nervø sistemos kibernetika“. Jamegausiai dalyvavo ávairiausiø mokslo srièiømokslininkai ir net „Sigmos“ inþinieriai,kuriantys lietuviðkà ESM „Rûta“. Buvo suformuluotabiofizikø mokslinë tematika:„Problema: Kibernetika, kibernetikos taikymasbiologijoje ir medicinoje. Tema: Regosanalizatoriaus neuroelektriniø procesøtyrimas ir modeliavimas“.Mokslinei problematikai išryškinti1963 m. vasarà biofizikai prie Kretuonoeþero suorganizavo respublikinæ, o 1964m. prie Juodøjø Lakajø ir 1965 m. prie Raðioseþerø – sàjungines neurokibernetikosmokyklas, kuriø rezultatai 1966 m.apibendrinti pirmajame katedros moksliniameleidinyje „Neuroniniø tinklø dinamika“(rusø kalba).1963 m. rudená E.Naruðevièius ir V.Vanagassu pirmuoju moksliniu praneðimudalyvavo Tarptautinëje elektrofiziologijoskonferencijoje Rostove prie Dono, kur buvosusidomëta vynuoginës sraigës nervøsistema bei jos neuronø eksperimentiniaistyrimais. Išmokti darbo su vynuogine sraigeeksperimentiniø metodikø á Rostovoprie Dono universiteto Biofizikos ir fiziologijoskatedrà pasiøstas diplomantas zoologasR.Þiliukas, kuris jas sëkmingai ádiegëBiofizikos laboratorijoje. Apgynæs iš ichtiologijosdiplominá darbà, jis paliktas dirbtiBiofizikos laboratorijoje vyr. laborantu.1963 m. baigiantis biofizikai pirmiejiuniversitete sudarë ûkiskaitinæ sutartámoksliniams neuronø tyrimams su besikurianèiagamykla „Venta“. Pradëti vynuoginëssraigës neuronø tyrimai buvo lemtingitolesniems moksliniams tyrimams.Fizikui E.Naruðevièiui kibernetiniai tyrimaibuvo svetimi, jis mokslinæ tematikà pasukomembranø joniniø procesø tyrimokryptimi. Ir ðioje kryptyje jis atkreipë dëmesáá tikrai tuo laiku naujà ir perspektyviàCa2+ jonø svarbà membranø joniniampralaidumui.Tokia fizikinë-cheminë kryptis nebuvopriimtina kompiuteriø inþinieriams D.Kirveliui,V.Vanagui, H.Vaitkevièiui ir net medikuiStp. Bagdonui. Dël tematikos nesutarimø1964 m. D.Kirvelis iðvyko á tikslinæaspirantûrà Maskvoje, TSRS MA Valdymoproblemø institute, o 1965 m. á TSRS MASkaièiavimo centrà ir MVU iðvyko V.Vanagasir H.Vaitkevièius. Taip biofizikos laboratorijojeiki 1969 m. nutrûko neurokibernetiniaimoksliniai tyrimai, vyko tik membranøjoniniø procesø ir mechanizmø tyrimaibei jø modeliavimas. Ðiai tematikaiplëtoti buvo skirta 1966 m. sàjunginë mokyklaTrakuose ir 1967 m. bei 1968 m. simpoziumaiPalangoje, kuriø rezultatai paskelbtileidiniuose „Statistinë elektrofiziologijaI ir II d.d.“ (rusø kalba). Á Maskvàiðvykus trims biofizikams, á jø vietas buvopriimti biologas neakivaizdininkas A.Smilgevièius,inþ. J.Sabaliauskas, biologëR.Kvyklytë-Ruzgienë. Taip Biochemijos irbiofizikos katedroje susiformavo làstelësbiofizikos laboratorija, vadovaujama vyr.dëst. E.Naruðevièiaus. Ðios moksliniø tyrimøkrypties biologijos mokslø kandidatinesdisertacijas apgynë E.Naruðevièius,R.Þiliukas, R.Ruzgienë.1965 m. netikëtai katedra tapo trilype– Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedra.Dël vidiniø konfliktø maþa GMF Darvinizmoir genetikos katedra buvo panaikintair genetikos vardu prijungta prie Biochemijosir biofizikos katedros. Á katedràperkelti: prof. P.Snarskis, vyr. dëst. V.Raðkauskas,vyr. dëst. V.Ranèelis. Taip pat genetikøgrupæ papildë ið aspirantûros gráþæsR.Lekevièius. Po keleriø metø, 1972m. V.Ranèeliui apgynus kandidatinæ disertacijà,genetikai perkelti á Botanikos katedrà,ir jis buvo paskirtas Botanikos ir genetikoskatedros vedëju.Bet 1967–1968 m. dël Gamtos fakultetevykusiø konfliktø, nepaisant Biochemijosir biofizikos katedros moksliniø laimëjimø,ávyko radikalios permainos. 1969m. atsisakyta kasmet kvieèiamo vadovautikatedrai doc. A.Malachovskio paslaugøir netikëtai GMF Taryba neperatestavoE.Naruðevièiaus.Pabaiga kitame numeryjeMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 31

SveikinameKai pasaulá iðvydo pirmasis „Moksloir gyvenimo“ numeris, Tau,Elena Mickevièiene, visø mûsøðvelniai vadinamai Elyte, tebuvo20 metø. Tada Tu, vartydamapirmàjá þurnalo numerá, nemanei,kad „Mokslo ir gyvenimo“ redakcijataps Tavo antraisiais namais.Þmonës ir metaiSveikiname Tave, mielà kolegæ,bièiulæ, talentingà þurnalo kalbostvarkytojà, be galo darbðèià irþurnalui iðtikimà darbuotojà,sukaupusià neákainojamà patirtákeliuose þurnalui labai reikalingødarbø baruose. Ir ne tik. Tu skleidigiedrà, rimtá ne tik darbø kasdienybëje,bet ir laisvalaikiu, kurioþurnalo darbininkai neturi per daug.Malonu þinoti, kad ávairiausiøSudëtingo, prasmingogyvenimo atspindþiaiJulius NORKEVIÈIUSDoc. Algimantas Nakas neslepia: raðytiapie profesoriø Marijonà Martynaitá buvonelengva. Jis dar nepamirðo, kad, tarybiniaislaikais bûsimos knygos herojøpaskyrus tuomeèio Kauno politechnikosinstituto rektoriumi, sklandë ne itin pagarbioskalbos. Joms pritarë ir kai kas ið akademinësvisuomenës. Iðliko ir iki dabar nepakeitusiønuomonës, atseit, siaurø paþiûrøpolitikas, iðtikimas anø laikø nomenklatûrospatikëtinis. Ávairiø archyvø dokumentaisaugo visai kitoká atminimà apieðá þmogø. Kaip ir knygos autoriaus, ne vienusmetus dirbusio M.Martynaièio vadovaujamameinstitute, kolegø, bendradarbiø,þmonos Zenonos, dukros Jolantos,sûnaus Arvydo, buvusiø kurso draugø, giminaièiø,bièiuliø prisiminimai.Kas ið tikrøjø yra profesorius MarijonasMartynaitis? Á ðá klausimà iðsamiai atsakodoc. Algimanto Nako knyga „ProfesoriusMarijonas Martynaitis permainø verpetuose“.Ji paraðyta visapusiðkai iðtyrinëjus405 archyvø bylas bei iðnagrinëjuslaikraðèiø „Uþ tarybiná mokslà“, „Komjaunimotiesa“, „Tiesa“, þurnalø „Mokslas irtechnika“, „Mokslas ir gyvenimas“ publikacijas,susirinkimø, posëdþiø, pasitarimøprotokolus. Pagelbëjo ir trisdeðimties profesoriø,paþinojusiø, kartu dirbusiø,uþrašyti, perskaityti prisiminimai. Taip patðeimos archyve saugomi prof. Zigmo Þemaièio,Eduardo Mieþelaièio, DonatosBarðauskienës, „Jaunystës“ choro menovadovo laiðkai bei paties M.Martynaièiopas. Nuoðirdaus, iðtikimo klasës draugopaveiktas besimokydamas gimnazijojeástojo á komjaunimà. Prasidëjus karui priverstinispasitraukimas á Rytus. Vëliau permestasá Lietuvà partizaninei veiklai, kuribeveik ir neprasidëjo, nes sugedo radijosiøstuvas. Pirmaisiais pokario metais(1944–1946) komjaunimo CK studentøskyriaus vedëjas, sekretorius mokyklø reikalams.Ne kartà kritikuotas pasitarimuose,plenumuose, spaudoje ir pagaliau atleidþiamas.Kai kuriø prisiminimais – prieþastisne darbo trûkumai, o atsisakymassu liaudies gynëjø palyda raginti þmonesstoti á kolûkius, dalyvauti lietuviø trëmimooperacijose.Atleistas tø paèiø 1946 m. rugsëjáM.Martynaitis gráþo á Vytauto Didþiojo universitetàtæsti studijø. Kurso draugai, bendradarbiaiprisimena, kad apie savo praeitájis niekam nepasakojo, nesigyrë. Paprasèiausiaistengësi tuos metus uþmirðti.Pasinërë á studijas. 1950 m. lapkrièio29 d. labai gerai apgynë diplominá projektà.Per visas studijas iðlaikë 32 egzaminus,ið kuriø 28 ávertinti penketais ir 4 –ketvertais. M.Martynaièiui iðduotas diplomassu pagyrimu, suteikta silikatø technologijosspecialybës inþinieriaus kvalifikacija.M.Martynaitis lieka dirbti KPI Silikatøtechnologijos katedroje.Po metø kitø vedë kurso draugæ ZenonàVitkutæ. Gausûs knygos puslapiaipasakoja, kad bûsimasis profesorius visasjëgas skiria kasdieniam darbui, visagalva pasineria á mokslà, taèiau nepamirštair ðeimos, nuoðirdþiai ja rûpinasi.Prabëgo penkeri metai, ir M.MartynaitisLietuvos þemës ûkio akademijos ir Kaunopolitechnikos instituto jungtinëje mokslotaryboje sëkmingai apgynë daktaro disertacijà„Anhidritinio cemento Kirdoniøgipso pagrindu fiziniø-mechaniniø ir fiziniø-cheminiøsavybiø tyrimas“. Tuo mokspublikuotiatsiminimai apie profesoriusA.Purënà, K.Barðauskà.Pateiktieji duomenys neleidþia abejotirašinio pradþioje pasakytais doc. A.Nakoþodþiais. Ne taip paprasta sugrupuoti, apibendrintisukauptà tokià gausià medþiagà.Dar sudëtingiau jà teisingai, objektyviai,be iðankstinio nusistatymo sulydyti ádidelës apimties (566 p.), didoko formatoknygà. Kiekvienas, perskaitæs jà, susidarystvirtà nuomonæ, kad Marijonas Martynaitis– doras, kuklus, pareigingas, sàþiningas,nepripaþástantis jokiø privilegijø irniekam jø neteikiantis darbuotojas, talentingasvadovas, kruopðtus, be galo darbðtusmokslininkas, þmonà, vaikus mylintis,bet jokiø nuolaidø nedarantis tëvas.Knygos autorius subtiliai primena ir neitin malonias profesoriaus jaunystës atkar-32 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

srièiø ne vienas mokslo þmogusTau jauèia pagarbà ir dëkingumàuþ iðlasytas kalbos ðiukðleles, uþpaklotà þodþiui patalëlá.Per 35-erius darbo redakcijojemetus teko patirti ir santvarkøgriûtá, ir bendradarbiø kaità.Iðauginai dvi dukras, sulaukeivaikaièiø, o vis dar darbðtuolësbitelës ávaizdþio neprarandi. Tad 35metø þurnalo tarsi enciklopedijostomø redaktorei – ilgiausiø, sveikøir laimingø metø!Bendradarbiailinë veikla nesibaigë. Knygoje pateiktasmokslo ir publicistiniø darbø sàraðas primena,kad rektorius statybiniø medþiagøklausimais paskelbë 31 straipsná. Aukðtojomokslo istorijos, plëtotës ir praktikosklausimus nagrinëjo 44 publikacijose.Monografijoje pateikti dokumentai, kolegø,bendradarbiø prisiminimai átikinamaiparodo, kad ne tuometë nomenklatûra pasirinkoM.Martynaitá rektoriumi, o prieð taivadovavæs institutui K.Barðauskas já sistemingairengë toms pareigoms, visomisprogomis skelbë, kad mokslininkas jo ápëdinis.Pirmtako pasirinkimas buvo geras.Profesorius daug nuveikë tobulinant studijøprocesà, leidþiant lietuviðkà mokomàjàliteratûrà, puoselëjant mokslinius tyrimus.Ádomiai paraðyti, dalykiðki knygos puslapiaiskaitytojà átikina, kad prof. MarijonasMartynaitis aukštojo mokslo, inþinerijos istorijojeišliks kaip profesionalus pedagogas,mokslininkas ir inþinierius, kuris ne tikmokëjo generuoti idëjas, bet, svarbiausia,sugebëjo jas ágyvendinti arba sëkmingaivadovavo jas ágyvendinant. Jis puikiai iðmanësavo darbà, gebëjo daryti teisingussprendimus, daug prisidëjo prie lietuviøtautos techninës paþangos. Tai buvo platausakiraèio specialistas, didelës erudicijosir labai inteligentiðkas þmogus, nugyvenæssudëtingà ir prasmingà gyvenimà.Kiekvienas, kuris perskaitys monografijà,iðgirs iðsamø atsakymà á anksèiauiðkilusá klausimà, jam išsisklaidys abejonësdël girdëtø ávairiausiø kalbø. Beliekapridurti, kad monografijos autorius doc.Algimantas Nakas liko iðtikimas pamëgtairaðymo manierai: pateikia iðsamià politinæ,visuomeninio gyvenimo bûklæ, kuriojeaugo, brendo jo knygos pagrindinisveikëjas. Per jo kasdienæ veiklà, nesibaigianèiusrûpesèius papasakojo mûsø ðaliesaukðtojo mokslo istorijà, jo plëtotæ irproblemø sprendimà.Atkelta ið 21 p.VisuomeneiDaug dëmesio sulaukë tokiosreikšmingos aplinkosaugos problemos,kaip aplinkos teršimas, iðtekliø naudojimasir saugomø teritorijø plëtra. Taiklausimai, susijæ su mûsø gyvenamosiosaplinkos geologija (A. Gaigalas,1981, 1983, 2000, 2006), geologinës informacijospanaudojimu planuojant teritorijas(V.Baltrûnas ir A.Ðliaupa, 1984;V.Baltrûnas, 1997; O.Pustelnikovas,1997; J.Valiûnas, 1998; S.Suzdalevas,N.Blaþauskas ir S.Gulbinskas, 2010),sunkiøjø metalø sklaida dirvoþemyje irdugno nuosëdose (R.Taraðkevièius irA.Radzevièius, 1998). Visada skaitytojusdomino ir tebedomina karstiniai procesaibei smegduobiø susidarymas Birþøir Pasvalio rajonuose, dël to iðkilæ aktualûsaplinkos apsaugos klausimai(E.Vodzinskas, 1982, 1988; A.Linèius irV.Narbutas, 1999). Palyginti daug buvoraðanèiø apie geologinius ir kraðtovaizdþiodraustinius, gamtos paminklus, iðkiliasLietuvos vietoves (V.Vonsavièius,1973; V.Mikaila, 1978, 1985; A.Linèius,1984, 1989; V.Narbutas, 1985; J.Paðkevièiusir V.Baltrûnas, 1979; V.Baltrûnas,1982, A.Gaigalas, 1999; V.BaltrûnasV.Vaitkevièius ir kiti, 1999; R.Petroðius,2000; V.Baltrûnas ir B.Karmaza, 2004;J.Satkûnas ir A.Nicius, 1999, 2006,2010; V.Ðuminskaitë, 2010; S.Saarmann,2011 ir kiti (2 pav.). Su šia tematikasiejasi ir muziejininkystës klausimai.MG raðyta apie Geologijos instituto muziejøir jam dovanotas vertingas kolekcijas,bûsimà Lietuvos geologijos muziejøVievyje (A.Uginèius ir B.Poðkienë,1998; B.Poðkienë ir A.Uginèius, 1999),Respublikiná Vaclovo Into akmenø muziejøMosëdyje (A.Meškauskas, 2006),Karaliauèiaus gintaro kolekcijos pëdsakus(A.Gaigalas, 2001).Visada buvo ádomu skaityti apie mûsømokslininkø iðvykas á uþsienio ðalis.Tai áspûdþiai ið tarptautiniø geologø kongresø,simpoziumø, ávairiø komisijø pasitarimø(A.Jurgaitis, 1978; J.Satkûnas,2004, 2005; A.Gaigalas, 1999, 2006;V.Baltrûnas, 2011), ne vienus metus trukusiusgeologinius tyrimus tolimoje Afrikosšalyje – Mozambike (G.Motuza,1983, 1984, 1986), mokslininkø iðvykasir ekspedicinius darbus Prancûzijoje(A.Gaigalas, 1997; L.Þ.Gelumbauskaitëir A.Grigelis, 2006), Norvegijojeapiegeologijà(G.Motuza, 1999), Belgijoje (G.Bièkauskas,2006), Grenlandijoje (V.Baltrûnasir P.Ðinkûnas, 2006; V.Baltrûnas ir B.Karmaza,2008), Sacharoje (J.Satkûnas,2008), Japonijoje (J.Satkûnas, 2009),Aliaskoje (A.Grigelis, 2010) ir kitur.Visas temas ir autorius, þinoma, sunkuišvardyti. Taèiau ádomus informacijosšaltinis ilgà laikà buvo trumpos þinutësskyreliuose „Atsakymai á klausimus“,„Mokslo ir technikos naujienos“,„Ávairenybës“. Jose kartais labai aktualiaiskambëdavo tokios temos, kaip tarptautinis„Dinozauro“ projektas (1988) arrasta dinozaurø lizdavietë (1988), ugnikalniaiir ozono sluoksnis (1988) ar ozonoskylës máslës ir prognozës (1988),raudonasis smëlis prie Spindþiaus eþero(1983) ar didþiausiø Lietuvos akmenødeðimtukas (1989) ir kitos. Šiandien,þinoma, tokias þinias ir þinutes visuomenëgauna daug operatyviau, gausiauir vaizdingiau internetu. Tad vis didesnævertæ ágauna originalios, giliau apmàstytos,gvildenanèios aktualias problemaspublikacijos. Nemaþai apibendrintosinformacijos apie geologiniø institucijønuveiktus darbus bûdavo ir yrapateikiama ávairiø jubiliejiniø datø minëjimuose,tarp jø ir pastaraisiais metaisskirtiems Lietuvos geologijos tarnybos70-meèiui (2010) bei Geologijos ir geografijosinstituto 70-meèiui (2011).Labai didelis nuostolis geologijosmokslui ir jo populiarinimui buvo prof.habil. dr. Algirdo Gaigalo, MG redkolegijosnario, ankstyva netektis 2009metais. Mokslo bendruomenë netekoþymaus mokslininko ir pedagogo, oplaèioji visuomenë – aktyvaus ðvietëjo,aplinkosaugininko, mokslo populiarintojo.Tai pajuto ir MG skaitytojai...* * *Manau, kad per savo gyvavimo 55metus MG stropiai ir kantriai dirbo mokslinioðvietimo darbà, daug prisidëjo priegeomokslø (geologijos ir geografijos)populiarinimo, jaunimo profesinio orientavimo.Gal ir ne visos geologijos mokslošakos vienodai buvo pristatomos þurnale,gal ne visos naujienos pasiekdavoskaitytojus, bet tai jau institucijø beijoms atstovaujanèiø specialistø rûpestingumoproblema. Þurnalas visada irvisiems buvo atviras.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 33

Vytautas JUODKAZISVilniaus universitetas, Gamtosmokslø fakultetasKlaipëdoskraðto savanoriøkariuomenëskariai Klaipëdoje(LCVA nuotr.)Kad ir kur bûtum, kad ir kur gyventum,mintimis vis nuklysti á gimtuosius namus– prisimeni gimtojo Klaipëdos kraðtoistorinius ávykius, iðkilius þmones, kuriuosdar vaiku bûdamas matei ir gerbeiuþ jø dvasios galias bei meilæ savo þemei,á kuriuos, nors jø jau nëra, galëjai ir galiatsiremti kai tau sunku.Rambyno kalno vaizdas iðkairiojo Nemuno kranto pusës(iš „Ðilutës kraðtas“, 2000)Birþelio 23 d., pakviestas Pagëgiø savivaldybës,vaþiavau ið Vilniaus á 2012metø Joniniø ðventæ Rambyno kalne, kuriostradicijos siekia pagonybës, „Birutësdraugijos“ kûrimosi ir veiklos, taip pattarpukario Lietuvos laikus. Legendos byloja,kad kalnas kadaise buvo gerokaididesnis ir aukðtesnis, kad jame gyvenoprûsø ir lietuviø vyriausiasis kunigas – þynysKriviø Krivaitis, kad èia priþiûrima vaidiluèiødegë amþinoji ugnis. Monotoniðkai,lyg skaièiuodamas kilometrus, dûzgëvariklis ir automobilis lengvai skriejopanemuniø plentu – keliu, kuriuo kadaiseá Lietuvà ir á Þemaitijà traukë Kryþiuoèiøordino kariauna.Rambyno kalnas – nedidelë MaþosiosLietuvos dalelë, esanti deðiniajameNemuno krante, po Pirmojo pasauliniokaro Paryþiaus konferencijos sprendimubuvo gràþinta Lietuvai ir pradëta vadintiKlaipëdos kraðtu. Taèiau Vakarø valstybës,ypaè Vokietija, valdþiusi ðá kraðtà 500metø, taip pat Prancûzija ir Lenkija, turëjusiossavø politiniø interesø, uþginèijokonferencijos sprendimà. Tad KlaipëdosKlaipëdossukilimo 90-àsiasmetines pasikraðtà iki galutinio sprendimo laikinai buvopavesta administruoti Antantës nareiPrancûzijai.Klaipëdos kraðto po Pirmojo pasauliniokaro nebûtumëme atgavæ, jei ne pasiðventæsavo ðaliai Maþosios ir DidþiosiosLietuvos politikai, kurie po Pirmojopasaulinio karo Paryþiaus taikos konferencijoje(1919 m.) apgynë Lietuvos teisæá ðià teritorijà, o Klaipëdos sukilimokariai savanoriai 1923 m. sausio 15 d.ginklu sugràþino nors nedidelæ, bet labaisvarbià Lietuvos valstybei MaþosiosLietuvos dalelæ – Klaipëdos kraðto teritorijà,plytinèià deðiniajame Nemunokrante. Tai buvo ne atsitiktinë sëkmë, okova uþ prigimtinæ lietuviø ir prûsø þemæ.Tad dabartinei ir bûsimosioms kartomsverta priminti ávykius, kuriø dëka turimeKlaipëdà su jûros uostu – vartais áplatøjá pasaulá, unikalø gamtos kampelá– Kurðiø nerijà, Nemuno þemaslëná suKurðiø mariomis ir Rusnæ – þvejø buveinæ.Taèiau svarbiausia, Lietuva turi norsir nedidelæ, bet tikrà Maþosios Lietuvosþemës teritorijà.Prûsø Lietuvos tautinës tarybos vardu 1918 m.lapkrièio 30 d.Tilþëje pasiraðyto akto dëlMaþosios Lietuvos prisijungimo prie LietuvosRespublikos tekstas (1936 m. išleistasmeninis plakatas)Politinio ryþto ir veiklos rezultatasPirmojo pasaulinio karo pabaiga suteikëviltá daugeliui tautø, tarp jø ir lietuviø.Vieni jø tada gyveno buvusioje LietuvosDidþiojoje Kunigaikðtystëje ir nuo 1793metø, po Antrojo Lietuvos ir Lenkijos valstybës(Þeèpospolitos) padalinimo, buvopavergti rusø. Kita mûsø tautieèiø dalisgyveno Prûsø Lietuvoje, kuri po Melno taikos(1422 m.), sudarytos Vytauto Didþiojosu Kryþiuoèiø ordinu, atiteko vokieèiams.1918 m. vasario 16 d. Lietuva paskelbëLietuvos nepriklausomybæ, o tø paèiømetø lapkrièio 30 d. Tilþëje MaþosiosLietuvos tautinës tarybos vardu buvo paskelbtasaktas dël Maþosios Lietuvos prisijungimoprie Lietuvos Respublikos. Jápasiraðë 24 asmenys, tarp jø MartynasJankus, Jonas Vanagaitis, Erdmonas Simonaitis,Jurgis Lëbartas, Viktoras Gailius,Enzys Jagomastas ir kiti to krašto lietuvininkai– visuomenës veikëjai. Nenuostabu,kad aktas gimë Tilþëje – èia gyvenoir dirbo filosofas Vydûnas, èia Jagomastøðeima spausdino lietuviðkas knygasir vokiðkoje aplinkoje skleidë lietuviðkàperiodinæ spaudà, o netoliese, kitojeNemuno pusëje, Bitënuose, gyveno ir lietuviðkasknygas spausdino bei „Auðrà“leido Martynas Jankus.Pirmasis pasaulinis karas daugeliokariavusiø ðaliø lûkesèiø nepateisino irpaliko daug neiðspræstø klausimø. Europosþemëlapio „perbraiþymà“, kurápradëjo generolai, teko uþbaigti politikams.Derëtis dël taikos sutarties sàlygøsuinteresuotø ðaliø diplomatai susirinkoá konferencijà Paryþiuje, kur pagrindinávaidmená vaidino Antantës ðalys –Prancûzija, Anglija, Italija, Japonija, JAV.34 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

eikðdavosi Lenkija, kuri bandë „atgaivinti“idëjà, kad Klaipëdos kraðtui bûtøsuteiktas „laisvojo kraðto – Freistaat‘o“statusas. Tai nebuvo paranku Vokietijai,nes turëti reikalø su silpna, kà tik atkurtamitetas (VMLGK), pirmininku išrinktasMartynas Jankus.1923 01 09 d. – oficialiai paskelbta,kad Klaipëdos kraðtà ima valdyti VMLGKir Erdmono Simonaièio direktorija.tinkant...Dalyvauti konferencijoje 1919 m. vasario16 d. á Paryþiø iðvyko ir Lietuvos delegacija,vadovaujama uþsienio reikalø ministroAugustino Voldemaro. Jos sudëtyjebuvo ir Maþosios Lietuvos atstovaidr. V.Gaigalaitis, E.Simonaitis, A.Brakasir kiti. Delegacija këlë reikalavimà Rytprûsiølietuviø gyvenamàsias sritis atskirtinuo Vokietijos ir prijungti prie Lietuvos,taèiau tam nepritarë daugelio ðaliø Paryþiauskonferencijos delegatø. Dël buvusiosVokietijos teritorijos deðiniajamekrante, vëliau pradëtos vadinti Klaipëdoskraðtu, taip pat ásiliepsnojo aistros, nestas palyginti nedidelis þemës lopinëlisdomino ir kitas valstybes. Paryþiaus konferencijojejis tapo lyg ir „Gordijaus mazgu“,kurá teko „perkirsti“ dar silpnai, kàtik ið Rusijos imperijos gniauþtø išsilaisvinusiaiLietuvos valstybei.Klaipëdos kraðto teritorija, be Lietuvos,buvo suinteresuotos ir Vokietija bei Lenkija.Vokieèiai tiesiog pareiðkë, kad Klaipëdoskraðtas yra vokieèiø þemë ir negalibûti atskirta nuo Vokietijos – Nemunasyra mûsø upë, bet ne mûsø siena reikalavojie. Lenkijai norëjosi turëti priëjimà netik prie Vyslos, bet ir prie Nemuno þioèiø– Klaipëdos uosto. Jà palaikë Prancûzija,o Vokietija ir Rusija nenorëjo, kad Lenkijaágytø kokias nors teises á Klaipëdos kraðtà.Negalima sakyti, kad Paryþiaus konferencijojeLietuvos teisë á Klaipëdos kraðtàbuvo neigiama. Á vokieèiø reikalavimuspalikti kraðtà jiems konferencijos pirmininkasÞorþas Klemanso (Clemenceau) atsakëðiais þodþiais: Ginèijamas kraðtas visadabuvo lietuviðkas – jo daugumos gyventojøkalba ir kilmë yra lietuviðka. Tasfaktas, kad Klaipëdos miestas daugiausiayra vokiðkas, negalëtø pateisinti visoto kraðto palikimo Vokietijos suverenume.Taèiau Prancûzija, palankiai nusiteikusiLenkijos atþvilgiu, iðkëlë sàlygà, kad Lietuvaateityje sutiktø su Lenkija sudaryti federacijà.Kol ta sàlyga bus ávykdyta, Klaipëdoskraðtas ir Klaipëdos uostas laikinaituri bûti valdomas Antantës valstybiøpaskirtø Prancûzijos pareigûnø.Vokietija Versalio sutartá pasiraðë irneteko juridiniø teisiø á ðá kraðtà. Nors posutarties pasiraðymo Klaipëdos kraðtoreikalai Lietuvai klostësi lyg ir palankiai,taèiau Antantës valdymo metu tarptautinëjeaplinkoje jie buvo plaèiai aptarinëjami.Vis aktyviau tuose aptarimuoseVyriausiojo Maþosios Lietuvos gelbëjimo komiteto, sudaryto 1922 m. gruodþio 22 d., nariai irbendradarbiai: sëdi ið kairës – V.Ðaulinskis, J.Lëbartas, komiteto pirmininkas M.Jankus,J.Vanagaitis; stovi S.Darius, A.Ivaðkevièius, A.Marcinkevièius, J.Pronckus (LCVA nuotr.)Lietuvos valstybe buvo daug geriau, negusu tarptautiná „laisvojo kraðto“ statusàturinèia teritorija. Todël Vokietija neoficialiaidiplomatiniais kanalais „ragino“Lietuvà jëga uþimti ginèijamà teritorijà.Rusija taip pat davë suprasti, kad á tuosreikalus ji nesikið. Laikas buvo palankus,nes 1920–1922 m. visos didþiosios valstybës(JAV, Sovietø Rusija, Anglija, Prancûzija,Italija ir Japonija ir kt.) jau buvopripaþinusios Lietuvos suverenitetà. Pribrendolaikas veikti – staigiai pradëjo suktispolitinis ir karinis mechanizmas. Iðþemiau pateikto teksto galima suprasti,kokia sparta buvo veikiama (Klaipëdoskraðto prisijungimo prie Didþiosios Lietuvosveiksmø chronologija):1921 11 11 d. – Lietuvos Respublikosseimas priëmë nutarimà dël Klaipëdoskraðto prijungimo prie Didþiosios Lietuvos.1922 12 22 d. – sudarytas VyriausiasisMaþosios Lietuvos gelbëjimo ko-1923 01 10 d. – á Klaipëdos kraðtàáþengë 1500 sukilëliø rinktinë, ið kuriø 300kovotojø buvo kraðto vietiniai gyventojai.1923 01 15 d. – Klaipëdos kraðtas irKlaipëdos miestas buvo uþimti sukilëliø.1923 01 19 d. – Ðilutëje ávyko VMLGKomiteto skyriø – Visuotinio Klaipëdoskraðto seimo suvaþiavimas, kuris, kaipaukðèiausioji kraðtui atstovaujanti institucija,paskelbë kraðto gyventojø valià apieKlaipëdos kraðto prisijungimà prie DidþiosiosLietuvos autonomijos teisëmis.1923 01 24 d. – Lietuvos Respublikosseimas 1923 01 19 d. VMLGK nutarimàpatvirtino.1924 05 08 d. – Paryþiuje Lietuvasu Didþiàja Britanija, Prancûzija, Italija irJaponija pasiraðë Klaipëdos kraðto perdavimosu autonominëmis teisëmis konvencijà.Pabaiga kitame numeryjeMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 35

Ar mokslovisuomenë yra pasiryþusiProf. JuozasAlgimantas KRIKÐTOPAITISatlikti jai skirtàmisijà?Prieðkario Lietuvos aukðtojo moksloinstitucijos subrandino galingà plejadà iðsilavinusiøasmenø, ásiliejusiø á aktyvià kûrybinæveiklà. Jie – tai tas XX a. NepriklausomosLietuvos intelektinis pagrindas, antkurio formavosi plati, ávairiapusë moderniosvalstybës raiška, jos gyvybingumogalia. Be aktyvios ðio intelektinio potencialoveiklos nebûtø pavykæ iðgelbëti nacionaliniøvertybiø Antrojo pasaulinio karometais ir vëlesniø smurtiniø ávykiø sûkuriuose.Pabrëþiu: prieðkaryje (3-ias ir 4-tas deðimtmeèiai) ágyta ðvietimo ir aukðtojomokslo sistemø patirtis tapo ne tikesminiu kultûrinës rezistencijos faktoriumi,bet ir tautos iðlikimo vertybe karo metaisbei pokariu.Ir štai dabar iškyla klausimas: „Ar Lietuvaikaip ir kitoms dviem Baltijos pajûrio valstybëms– Latvijai bei Estijai pakaks praeityjesukauptø nacionaliniø vertybiø, siekiantoriai iðlikti Europos integracijos audrose?“Tas klausimas, kaip rodo pastarøjø mënesiøávykiai, yra ir aktualus, ir svarbus. Betprieš mus iðkyla kitas, net svarbesnis klausimas:„Gal mes jau esame pasiryþæ atsisakytiilgai ir sunkiai brandintos savasties –savojo autentiðkumo; gal ði ypatybë mumstrukdo „pasinerti“ á eurointegracijos siûlomus„malonumus“? Manau, tuos klausimusturëtø svarstyti mokslinë visuomenë, pasitelkusiistorinës ir politinës patirties iðmintá,grástà tyrimais ir jø rezultatø analize. Tai ápareigojamus – mokslininkams ne tik prognozuoti,bet ir parengti bendrø veiksmø strategijà.Grësmingai artëjanti bëda akivaizdi:ðiandien nematau entuziastø, kuriems paminëtireikalai rûpëtø labiau nei komfortasir sotaus gyvenimo siekiai.Naujø pseudovertybiø paviliotiems asmenimsmano keliami klausimai gali atrodytisentimentalûs ir styrantys tarsi gëdingosreliktinës ataugos. Bet istorinë savimonë,pilietinë pareiga ir mokslininko etikareikalauja kelti esminius tautos kultûraiklausimus ir stengtis juos neatidëliojusnagrinëti. Deja, mes esame ásukti ávykstanèiø ðalia mûsø politiniø, ekonominiøir socialiniø ávykiø sûkurá, kuris trukdosusikaupti esmingam darbui. Kiekvienàmûsø þingsná lydi klausimas: „Ar pavyksgauti lëðø siekiamiems valstybei ir kultûraireikðmingiems tikslams?“ Ðtai todëlnuolat pasukame á laikinø, bet „naudingø“vienadieniø uþdaviniø akligatvius.Labai pavojinga pasiduoti ðiandien viliojanèiaiskambanèiam ðûkiui „viskà sutvarkysvisagalë rinka“. Ðià frazæ mëgstadeklaruoti iðsigimstanèio liberalizmo ekstremistai,ásigalintys posovietiniame areale.Manau, sàþiningas ir kompetentingasmokslininkas iðdrás atsakyti: „Ne, ne viskàgali iðspræsti rinka – ji nëra visagalë“. Dardaugiau, absoliutizavus tezæ viskà sutvarkysrinka, atsiranda tendencijos, ardanèioscivilizacijos pagrindus. Juos skaldo hipertechnologizuotasgyvenimo bûdas ir ið toišplaukianèios pasekmës. Bëda ta, kad rinkosfaktorius yra bejëgis stimuliuoti kultûrossritis ir mokslo fundamentaliuosius dalykus,kurie yra bûtini nepriklausomos iridentitetà puoselëjanèios valstybës tikslams.Kita jau ásiðaknijusi blogybë – tai nuolatosvykstanti vyriausybiø kaita. Mat kiekvienavaldþia, inicijuojanti naujus politiniusbei taktinius valdymo sprendimus, iðmuðaið vagos kûrybinæ bei intelektinæ veiklà;èia nukenèia universitetø darbas, reikalaujantisnuoseklumo ir atidos. Mes tai patiriame„savo kailiu“ kasdien.Pasaulyje vyraujanti civilizacija vis atkakliaumeta akademiniam mokslui iððûká,reikalaujantá paklusti nurodymui: „mokslasprivalo siûlyti konkreèias inovacijas“.Priëmus ðá iððûká, du dalykai lieka neapibrëþti:kaip iðpildyti mokslo misijà, skirtà tautoskultûrai, ir kaip pasiekti radikaliai reikðmingøinovacijø? Kaip tai suderinti? Manau,tai neámanoma. Suderinimas neámanomasdël dviejø esminiø faktø.Pirmasis faktas skamba taip: mokslomisija, skirta tautos kultûrai, reikalaujakomercijai nenaudingø darbø. Suprantama,tokiems darbams neámanoma gautifinansavimo ið komercinës srities (mecenavimasmûsø kraðte dar nesubrendæsveiksmas – realiai jo dar nëra); lieka tikvalstybinë parama, bet èia turi bûti kryptingaiangaþuota valstybinë kultûros strategija;deja, ji nenaudinga politiniams „þaidimams“ir iš to išplaukiantiems ekonominiamstikslams. Todël neturime tikrosstrategijos – egzistuoja tik trumpalaikësuþduotys. Jei vyriausybiø lyderiai gebëtøir norëtø þvelgti á ateitá, suvoktø, kad kultûrakaip civilizacijos vertybë yra esmingainvesticija visomis jos prasmëmis.Antràjá faktà apibûdinanti tezë: mokslomisija, siekianti ið esmës naujø, ypaèfundamentaliø rezultatø, reikalauja dideliølaiko ir fiziniø ištekliø, o svarbiausia –milþiniðkø investicijø. Be jø neámanomi jokieesminiai ir radikalûs atradimai. Deja,Baltijos ðalys laiko išteklius jau prarado,o fiziniai ištekliai sparèiai senka; taip patakivaizdu: milþiniškos investicijos plaukiakitomis kryptimis. Iðkyla dilema – suderintinesuderinamus dalykus. Jei mumssvarbu neprarasti tautines vertybes ir savitumà,turime ryþtis inovacijø sàskaita didintikultûros finansavimà. Toks dalinisprieðybiø derinimas, perskirstant prioritetøsvorius, reikalauja ir aiðkios kultûros politikosstrategijos, suderintos su visaisvalstybës strategijos parametrais. Deja, nëviena Baltijos valstybë neturi aiðkios ir stabiliosstrategijos. Ji keièiasi kartu su valdþioskaita. O tai reiðkia, kad tautinio iðlikimoproblema yra kebli; bet tikrà pavojøkelia mûsø paèiø neryþtingumas spræstiesmines problemas.Reikia apgailestauti, kad su tokiomisliûdnomis mintimis pasitinku mokslinësminties skleidëjo – „Mokslo ir gyvenimo“þurnalo jubiliejinæ datà – jo gyvavimo 55-metá. Ypatingos datos proga mes – mokslinësbendruomenës nariai – privalomepripaþinti þurnalo nuopelnus mûsø tautai:leidinys kartu su autoriais, atlikdamigarbingà visuomenës ðvietimo misijà, ugdëpagarbà mokslui ir pasitikëjimà intelektogaliomis, plëtë istorinës minties irbendrojo išsilavinimo horizontus.Vartant storus Mokslo ir gyvenimo áriðtørinkiniø puslapius, ið atminties labirintøiðnyra didþios Lietuvos gamtos mokslø figûros– Pauliaus Slavëno, Juozo Matulio,Jono Janickio, Povilo Brazdþiûno, KazimieroBarðausko ir daugelio kitø. Sunku èiabûtø iðvardyti visus dorus bei iðkilius inteligentus,kurie nebuvo uþsisklendæ siauro-36 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

,Bëda ta, kad rinkos faktorius yra bejëgis stimuliuotikultûros sritis ir mokslo fundamentaliuosius dalykus,kurie yra bûtini nepriklausomos ir identitetàpuoselëjanèios valstybës tikslams.,je savo srityje, nes jiems rûpëjo patiesmokslo esmë, kultûros vertybiø kûrimo reikalai.Jie jaustøsi áþeisti, jei kas juos pavadintøintelektualais. Ðie mûsø iðkilûs ðviesuoliaipasiðventë visuomenës ðvietimui,lavinimui, nes gerai þinojo, kad ðalies ateitágali lemti mokslo þmonës, plaèiai atvëræakis kultûros reikalams. Dabar jau sunkuaptikti tokio masto egzotinæ retenybæ – inteligentà.Juos sutrypë, paþemino egoistinëselgsenos asmenys, turintys gerà iðsilavinimàir dël to nesigëdinantys iðdidþiaipareikðti „mes intelektualai“. Tai þmonës,kuriems rûpi bet kuria kaina dominuoti visuomenëjeir „blizgëti“ TV ekranuose, paniekinuskitus – ðalia esanèius.Pastaraisiais metais iš aukðtø akademiniøtribûnø teko išgirsti þodþius, teigianèius,kad mokslas Lietuvoje populiarinamasprastai. Keista, kad tai skamba iðmokslui atstovaujanèiø asmenø lûpø, kuriepatys neprenumeruoja mûsø mokslàpopuliarinanèiø leidiniø: þurnalo Mokslasir gyvenimas ir savaitraðèio Mokslo Lietuva(tuo klausimu specialiai pasidomëjau).Tad kas gi turëtø tuo uþsiimti, jei ne akademiniogyvenimo dalyviai? Kai dar aktyviaireiðkësi mûsø sparèiai retëjantis paskutiniøjøinteligentø bûrelis, toks klausimas nebuvokilæs. Aukðèiausius akademiniuslaipsnius bei vardus turintis mokslininkasinteligentasvisada ne tik su malonumurašë populiarius straipsnius, bet ir aktyviaiskatino tai daryti jaunàjà tyrinëtojø kartà.Jis tai suprato ir kaip pilietinæ pareigà, irkaip savo garbingà misijà, tæsianèià Vasario16-osios Lietuvos inteligentø tradicijà –nuolatos rûpintis tautos iðsilavinimu.Ir dar, jei kalbame apie kokybiðkas studijøprogramas, derëtø nepamirðti, kadmokslinës minties skleidimo visuomenëjegebëjimas turi bûti puoselëjamas mûsøuniversitetuose. Visø pirma todël, kadþiniø perteikimas visuomenei yra vienasið universalaus þinojimo elementø (prisiminkimepradinæ sàvokos universitasreikðmæ). Be to, studijø metas yra palankiausiasperiodas ádiegti jaunam þmoguiporeiká savo þiniomis dalytis su kitais,išmokyti já perduoti mintis dviem pagrindinëmiskryptimis – profesionalams ir visuomenei,t.y. sugebëti vienu atveju reikðtimintis dalykiðkai (mokslinës srities þinovams)ir kitu – populiariai. Man net keistaèia, Lietuvoje, kalbëti apie tai, þinant kaipsavo akademinæ veiklà plëtoja prestiþà turintysVakarø universitetai. Esu susipaþinæssu Niujorko universiteto Politechnikosinstituto darbu ir todël þinau, kad ðioakademinio instituto Humanitariniø ir socialiniømokslø fakultetas turi bakalauriniøir magistriniø studijø programas, skirtasruoðti þurnalistams, rašantiems apie mokslàir technologijà. O ðalia to èia skaitomibûsimiems inþinieriams paskaitø kursai,supaþindinantys su etika, psichologija, raðymokultûra ir kitomis specialistams bûtinomissocialiniø ir humanitariniø disciplinøþiniomis. Ádomu, kad ten veikia seminaras,nagrinëjantis ir kritiðkai vertinantismokslà populiarinanèios spaudos tekstus.Taip pat þinau, kad garsëjantys savo studijøkokybe Kalifornijos (Berklyje), DþonoHopkinso, Kornelio universitetai darbuojasimokslo ir visuomenës konsolidavimo kryptimis.Analogiðkai tematikai tinkamà dëmesáskiria arti mûsø esantis Helsinkio universitetas.Matant, kaip rûpinamasi mokslopropagandos reikalais sveèiose ðalyse, darosinejauku savoje paniurusioje ir iniciatyvasslopinanèioje padangëje.Turime didþiuotis, kad apie mokslà rimtaipasakoja Mokslas ir gyvenimas – vienintelisþurnalas, iðkëlæs garbingo þodþio vëliavà,nesuterðtà reklamos ir informaciniøðiukðliø. Maþai kas þino, kaip sunkiai sekasiredakcijai prikalbinti ðiek tiek á prieká prasiverþusámokslininkà, kad jis paraðytø apiesavo sritá nors vienà puslapëlá. Visa laimë,kad inteligentø puoselëta ðvietëjiðka tradicijadar vis rusena: þurnalà gerbia, vertina irstraipsniø autoriai, ir iðtikimi skaitytojai.Plinta apgailëtina mintis, kad mûsø visuomeneipakaks graþiø vaizdø ir pavirðutiniðkairaðanèiø importiniø þurnaliukøIliustruotasis mokslas ir Iliustruotoji istorija.Drástu paklausti: kà skaitytojas ten aptinka?Visiems, kurie domisi mokslu, ten randajau þinomus dalykus ir dar ðiek tiek vëluojanèiønaujienø. Leidinukas tarsi vaikiðkasbarðkutis atrodo graþiai: puikispauda, iðraiðkingas nuotraukø ir paveiksliukømontaþas daro áspûdá pramogø mëgëjams,kaip ir jø garbinamo Disneylandotriukai. Tad drástu paklausti: koks þurnaliukoindëlis á mûsø kultûrà? Atsakymasakivaizdus – nulinis.Dþiugu, kad pagaliau pasirodë pirmiejiinformatyvaus, versto á lietuviø kalbà þurnaloNational Geographic numeriai. Tikmane kankina negera nuojauta: mûsø dabarsujaukta visuomenë gali jo neávertinti.Dël ðios prieþasties turëjo uþsidaryti turiningoþurnalo Scientific American lietuviškovertimo leidinys, taip ir neprasiskverbæsá Lietuvos skaitytojø namus.Ar gali su minëtais dviem rimtais þurnalaiskonkuruoti kuklus ir tik keliaisgrašiais šelpiamas Mokslas ir gyvenimas?Èia þodis „konkuruoti“ netinka, nes sàmoningøþmoniø visuomenëje turëtø vyktidraugiðkas lenktyniavimas ar bendradarbiavimas(kooperacija). Bet jei ir tai bûtøsunku, galima siûlyti kiekvienam leidiniuigarbingà savarankiðkà darbà savo uþsibrëþtøtikslø ribose. Todël á iðkeltà klausimàatsakau – ne konkuruoti, bet judëtidviejø veiklos pobûdþiø kryptimi: kûrybiniobendradarbiavimo ir savarankiškos leidybinësveiklos, siekianèios lenktyniautidalykinës kompetencijos plotmëje.Mokslo ir gyvenimo privalumai: jo tekstuosesukauptas intelektinis turtas jau yraLietuvos kultûros vertybë, bylojanti apiemûsø mokslinës veiklos raidà, apie iðkiliasasmenybes, apie svarbius kraðto kultûraiávykius. Jame rasime ir naujausiø þiniø iðpriekiniø mokslo linijø, ir temø, aptarianèiømûsø mokslo bei visuomenës tendencijas– rimtai argumentuotas jø analizes irnet prognozes. Në vienam importuotamleidiniui tie dalykai nerûpi ir nerûpës. Paþvelgusá visø Mokslo ir gyvenimo þurnalonumeriø sankaupà, nesunku ásitikinti, kadtai enciklopedinio pobûdþio lobynas, kuriuoturëtø didþiuotis visuomenë, o ypaèakademinë bendruomenë. Bet ar rûpi kam,kad abejingi kultûrai asmenys, lëtai smaugdamiþurnalo leidimà, naikina savo nepakartojamà,ilgai kauptà intelektiná turtà – esminænacionalinæ vertybæ.Pasiûlyto straipsnio klausiamos formospavadinimas reikalauja tiesaus atsakymo.Apibendrinus tai, kas èia buvo iðsakyta, atsakymasskambëtø taip: dabartinë visuomenësdalis, atstovaujanti mokslo sritims,jau yra praradusi gebëjimà atlikti tautos kultûrosugdymo ir jos savigynos galiø plëtojimomisijà. Toks atsakymas provokuojaplatesná pokalbá, išplaukiantá ið šios temos,bet tai jau kito straipsnio reikalas.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 37

Iððûkis tylaiBûtent toká ryþtingà judesá – iððûká visuomenei ðiø metø pavasarápadarë bene tyliausia mokymo institucija Vilniuje – Lietuvos kurèiøjøir neprigirdinèiøjø ugdymo centras (toliau LKNUC). O ávykis,nustebinæs ne tik kurèiøjø, bet ir visà ðalies ðvietimo bendruomenæ,buvo tas, kad balandþio 24–27 dienomis Centre vykusios mokyklosakreditacijos átampà apvainikavo ypatinga þinia – keturiø ðvietimoekspertø vertinimo grupë, vadovaujama Jono Vaðèiagos, 2012 m.geguþës 21 d. Ðvietimo ir mokslo ministerijos Vidurinio ugdymoprogramos akreditacijos komisijai pateikë paþymà, kurioje konstatuojama,jog ði grupë, ávertinusi pastarøjø trejø metø viduriniougdymo programà, siûlo LKNUC ðià programà akredituoti, t.y. konstatuotiaukðèiausià pripaþinimà – suteikti gimnazijos statusà. Tad mokykla, surinkusi 17balø uþ privalomus kriterijus bei 168 taðkus iš 180 galimø, tà vertintojø verdiktàpriëmë kaip ypatingà dovanà bendruomenei bei jos 26-iems abiturientams.Þurnalistë Angelina Orenderaitytë-Liaudanskienë, apsilankiusiCentre Mokslo ir þiniø dienà, papraðë ðá unikalø pasiekimà pakomentuotiLKNUC direktoræ Gerdà LepeðkienæA.O.: Direktore, kaip bendruomenëpriëmë ðià geràjà þinià?G.L.: Mums tas faktas sukëlë savotiðkàðokà ir... pasitenkinimà savo darbu. Prisipaþinsiu,tebesidþiaugiame ir dabar, oir atostogos buvo kaip niekada ðaunios –jau be rûpesèiø galëjome pasimëgauti kelionëmisir pramogomis.Pagaliau toks aukðtas mûsø sutelktosveiklos ir profesiniø kompetencijø ávertinimasyra ir pagarbos þenklas praeièiai beipaveldui – juk mûsø ástaigai kitàmet sukaks180 metø, tai primena byla Nr. 567/2/3295Lietuvos valstybiniame istorijos archyve, fiksuojantifaktà, jog kurèiøjø ir nebyliøjø mokyklaásteigiama 1833 m. geguþës 2 d.!A.O.: Malonëkite nors trumpai papasakotiJûsø vadovaujamos ástaigosraidos istorijà.G.L.: Reikëtø sakyti, kad tai sëkmësistorija. Tik pagalvokime, juk á kokybiðkàbendràjá ugdymà klausos negalià turintiemsmokiniams eita beveik du ðimtmeèius,nes sumanytojai turëjo viltingà vizijà– duoti brandø iðsilavinimà ir tylojeskendintiems. Iðties ðiandien yra geraproga prisiminti Vilniaus vyskupà JonàKosakovská-Nepomucenà (dar vadintàNepomuku), kuris, apsilankæs Vienoskurèiøjø mokykloje, uþsidegë noru ásteigtitokià ástaigà ir Vilniuje. Jo pastangomisvienuolis Zygmundas Anzelmas metusmokësi kurèiøjø ugdymo Austrijoje,o ið ten gráþæs 1806 m., pradëjo privaèiaimokyti vilnieèius. Deja, mirus vyskupui,jo þiniø prireikë jau Rusijos carienei, kurioskvietimu jis iðvyko tokios mokyklossteigti á Pavlovskà, esantá ðalia Sankt Peterburgo.Taèiau ten uþtrukæs vos penkeriusmetus, jis gráþo Vilniun, kad ávykdytøJ.Kosakovskio testamentà – uþ 800rubliø palikimà ásteigtø kurèiøjø mokyklàSubaèiaus g. 18-ajame name, kur mokyklaveikë iki 1812 m., Rusijos ir Prancûzijoskaro. Vëliau kurèiaisiais ëmë rûpintisvienuoliai misionieriai bei Vilniausuniversitetas, kuris 1817 m. Teisës fakultetostudentà Karolá Malakauskà penkeriemsmetams pasiuntë mokytis surdopedagogospecialybës á Varðuvos F.Falkovskiokurèiøjø ir nebyliøjø institutà. Vëliaujo ugdyti abiejø lyèiø sutrikusios klausosvilnieèiai buvo mokomi lenkø kalbos,gaudavo liudijimus apie spaustuvininkoar siuvëjo amato iðmanymà. Na, o vykdydamasJ.Kosakovskio fondo uþduotá,K.Malakauskas 1833 m. ásteigë ir mokyklà,kuri, turëdama patalpas Labdariø g.3, iðsilaikë 10 metø. Deja, vëlesnius 7 deðimtmeèiuskurèiaisiais niekas nebesirûpinoir tik 1925 m. lenkø okupacinë valdþiabuvo atidariusi kurèiøjø mokyklà, kurioje,be bendrøjø dalykø, vaikai dar mokësistaliaus bei siuvëjo amato.1939 m. Vilniø gràþinus Lietuvai, atsiradogalimybë kurtiesiems mokytis lietuviøkalba. Deja, 1942 m. kiti okupantai,jau naciai, jà uþdarë. Treti okupantai, sovietai,S. Konarskio g. 1945 m. atidarë dviklasækurèiøjø ir nebyliøjø mokyklà su 40ávairaus amþiaus kurèiøjø. Nauja internatinëkurèiøjø mokykla buvo pastatyta tik1954 m. Filaretø gatvëje. Jos direktoriaisdirbo: Bronius Jauniškis (1957–1966), LeonasGeleþevièius (1966–1985), JuozasBenecijus Ignatavièius (1985–1988), DaliaBaltuðienë (1987–1994).Man ðiai ástaigai tenka vadovauti nuo1994 metø. Þenkliausi pokyèiai prasidëjo2001 m., kai mums buvo leista vykdyti viduriniougdymo programà ir turëti pirmuosiusabiturientus (iki tol kurtieji brandosatestatus galëjo ágyti tik vakarinëse mokyklose),bei 2005 m., kai mokykla buvopavadinta Lietuvos kurèiøjø ir neprigirdinèiøjøugdymo centru.Neslëpsiu pasididþiavimo, jog per pastaruosius11 metø á gyvenimà palydëjomenet 108 abiturientus, kurie pasirinko studijasVilniaus pedagoginiame universitete,Vilniaus dailës akademijoje, Vytauto Didþiojouniversitete, Lietuvos kûno kultûrosakademijoje, ávairiose Vilniaus kolegijosebei profesinio rengimo centruose.A.O.: Ar išlaikote ryšius ir kaip sualumnais?G.L.: O taip – jie daþni sveèiai, juo labiau,kad vis atsinaujiname „gyvuoju tiltu“– mûsø centro intelektiná branduolá yra papildæðie buvæ mokiniai: Nijolë ir VytautasPivorai, Rasa Kaunelytë, Ada Zabulionytë,Ieva Peèiulytë-Silaeva, Violeta Komarovskaja,Vaida ir Tomas Ivanauskai.A.O.: Koks jø indëlis á centro veiklà?G.L.: Bendromis pastangomis 2003m. ásteigëme Socialinës integracijos ir komunikacijosskyriø, 2006 m. – Gestotyrosir metodiniø priemoniø rengimo skyriø, o2010 m. pradëjo veikti ikimokyklinio ugdymogrupë ir mûsø patalpose esanèiosostinës lopðelio-darþelio „Uþupiukas“grupëje pradëti ugdyti vaikai, turintyskochliarinius implantus.A.O.: Kas pasikeis centre nuo ðiorugsëjo?G.L.: Pirmiausia struktûra: atsirandanauji skyriai – Gimnazijos (vedëja Jolita Levickienë),Neformaliojo švietimo ir socializacijos(vedëja Viktorija Kilikevièienë), Ðvietimopagalbos, vertinimo ir konsultavimo(vedëja Daiva Burkauskienë). Stengsimës38 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

ið akiø ir toliau neiðleisti perspektyvos, gryninsimeporeikius, tobulinsime vizijas, nesCentras yra ne tik ugdymo, bet ir metodinis,teikiantis pagalbà visø ðalies mokykløpedagogams ir specialistams, ugdantiemsvaikus, turinèius klausos sutrikimø. Centropedagogai ir toliau rengs seminarus irpraktinius mokymus, ves atviras pamokasðalies aukðtøjø mokyklø studentams. KadangiCentras yra institucija su efektyviaibesimokanèia, planingai skleidþianèia patirtáir aktyviai diegianèia naujoves bendruomene(net 17 mokytojø ið 25 turi kompiuteriusir specializuotus kabinetus), mums2008–2011 m. Gestotyros ir metodiniø priemoniørengimo skyriaus parengtos ir iðleistos specialiosios mokymopriemonës, iðdalintos 138 mokymo ástaigoms.L.Geleþevièius, M.Poðytë. Sakytinës kalbosmokymas: Mokytojo knyga, 2008 m.L.Geleþevièius, M.Poðytë. Sakytinës kalbosmokymas: Pratybos, 2008 m.Rûta Markauskienë, Jolita Uljanovienë.Uþduotys veiksmaþodþiø vartojimui átvirtinti,pratybø sàsiuvinis, 2008 m.B.Oganauskienë, M.Poðiûtë-Þebelienë,V.Ðlapðinskienë. Tekstø kûrimo sàsiuvinis: paveiksløserijos ir uþduotys raðiniams, 2008 m.M.Poðiûtë-Þebelienë, V.Ðlapðinskienë.Tekstø kûrimo sàsiuvinis: paveikslø serijosir uþduotys raðiniams, 2008 m.Kompiuterinis lietuviø gestø kalbos gramatikosvadovëlis, 2008 m.J.Uljanovienë, R.Markauskienë. Þiûrëk irkalbëk (komplektas DVD+knyga), 2009 m.R.Toleikienë, J.Lembertienë. Reikðminësþodþio dalys, 2009 m.J.Uljanovienë, R.Markauskienë. Dalykinëspraktinës veiklos uþduotys, 2009 m.Medicinos terminø aiðkinamasis þodynëlis,2009 m.Tarptautiniø þodþiø aiðkinamasis þodynëlis,2009 m.R.Markauskienë, J.Uljanovienë. Uþduotysskaitvardþio vartojimui átvirtinti, 2010 m.J.Naimavièiûtë-Skuolienë, R.Kumðtytë.Happy Rill 1, 2010 m.S.Koroliovë, M.Poðytë. Sintaksë ir skyryba,2011 m.D.Bakanienë, J.Tumosienë. Mano pasaulis,2011 m.N-14. Sudëtingos gyvenimo situacijosir pasirinkimø galimybës (mokomàjà medþiagàsudarë Bagdonaitë R., BurneckytëM., Jurelë A., Kavaliauskaitë V.), kompiuterinëjelaikmenoje, 2011 m.J.Levickienë, M.Poðiûtë-Þebelienë. Literatûrosvadovëlis (knyga) 9 klasei, 2011 m.J.Levickienë, M.Poðiûtë-Þebelienë. Literatûrosvadovëlis (knyga) 10 klasei, 2011 m.Teisës terminø aiðkinamasis þodynëlis,2011 m.Psichologijos terminø aiðkinamasis þodynëlis,2011 m.yra pavykæ sukurti pozityvià ir modernià ugdymoerdvæ. 10-èiai gimnazistø tenka 9kompiuteriai, kuriø operacinë sistema yrane senesnë nei Windows XP, árengta 12mokomøjø dalykø kabinetø: lietuviø kalbos,anglø kalbos, lietuviø gestø kalbos,biologijos, technologijø, fizikos-chemijos,istorijos, geografijos, matematikos, informaciniøtechnologijø bei dailës, kurie aprûpintidaugialypës terpës projektoriais,naudojamos 7 interaktyvios lentos. Ðiuolaikinëmismokymo priemonëmis aprûpintasir sensorinis kambarys bei medþio apdirbimoir ðaltkalviø dirbtuvës. Iðties visi mûsø119 mokiniø turi iðskirtines sàlygas tobulëti– jø paslaugoms klausos ir kalbos treniruokliai,kopijuokliai, spausdintuvai, keturioskompiuterinës darbo vietos skaitykloje,jaukus bendrabutis ir geltonasis autobusiukas,universalios sporto ir treniruokliø salës,elektroninis dienynas TAMO.A.O.: Kokie yra Centro kontaktai suakademinëmis bendruomenëmis?G.L.: Mûsø veiklos partneriai yra Vilniausuniversiteto Filosofijos fakulteto bei MykoloRomerio universiteto dëstytojai: profesoriusAlbinas Bagdonas, dr. Antanas Valantinas.Mûsø specialistai Lietuvos edukologijos universitetedësto 80 val. gestø kalbos kursàlituanistams, palaikome ryðius ir su Vilniausuniversitetinës vaikø ligoninës klausos tyrimøposkyriu, Specialiosios psichologijos irpedagogikos centru.Mes labai branginame mokslininkø patarimus,áþvalgas, analizuojame tyrimus – todëlmums ir sekasi: 30 proc. vaikø, pradëjusiølankyti mûsø mokyklà, mokosi gimnazijinëseklasëse. Ir dar. Mûsø laimëjimøgarantas yra patyræ surdopedagogai: AlfonsasMitkus, Skaidrë Barèienë, Bronë Oganauskienë,Milda Poðiûtë-Þebelienë, VitalijaSlapðinskienë, Inga Ðilaikienë ir kiti. Na,o idëjø verþliai veiklai pasisemiame ið tarptautiniobendradarbavimo ir projektinësveiklos su giminingomis ástaigomis Danijoje,Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Norvegijoje,Prancûzijoje, Rusijoje ir Ðvedijoje.A.O.: 18 metø prie mokyklos vairo...Irið kur tas Jûsø uþtaisas daryti iðpirmo þvilgsnio neámanomus dalykus?G.L.: Ið giminës genø. Visi mes – ukmergiðkiainuo Vidiðkiø: Vaitoniai, Aliðauskaiesame svajokliai, mokantys optimistiškaisiekti tikslo. Beje, man autoritetaisiðlieka teta ir dëdë pedagogai: StanislavaBalakauskienë ir Pranas Paðkonis, garsuslituanistas Kanadoje.Niekada nebijojau eksperimentuoti irrizikuoti. Antai, studijuodama Vilniaus pedagoginiameinstitute biologijà ir þemësûkio pagrindus, rasdavau laiko ir paraðiutizmui,ir lengvajai atletikai, ir ornitologinëmsekspedicijoms bei akademiniamchorui. Na, o pagal paskyrimà 1973 m. pradëjusidirbti auklëtoja kurèiøjø internatinëjemokykloje vëlgi nebijojau neþinios. Vykausavæs iðbandyti á Maskvà, kur baigiautarties ir klausos kursus, o 1991 m. Ðiauliøpedagoginiame institute ágijau surdopedagogësdiplomà. 2005 m. baigiau dar ir vadybàÐMM surengtuose kursuose, esuekspertë, turiu I vadybinæ kategorijà. Didþiuojuosi,jog pavyko suburti bendraminèiøkomandà, su kuria jokie sunkumai nebaisûs,o problemos tiesiog išnyksta.O labiausiai dþiaugiuosi mûsø bendruomenësnariø aistra kurti ir prisijaukintinaujoves!Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 39

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos fakulteto Aplinkosapsaugos katedros vedëjo, Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus prof. Prano Baltrënotitulus, ávertinimus ne taip paprasta iðvardyti. Jis ir Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gediminoordino kavalierius, Pasaulinës intelektinës nuosavybës organizacijos aukso medalio ir sertifikatolaimëtojas, Lietuvos Respublikos mokslo premijos laureatas, nusipelnæs iðradëjas. Tairodo profesoriaus ávairiapusæ, produktyvià mokslinæ veiklà. Prie to bûtina pridurti, kad jisnuoðirdþiai rûpinasi jaunøjø mokslininkø ugdymu. Kaip sekasi ðiame darbo bare, PranasBALTRËNAS mielai sutiko papasakoti þurnalistui Juliui NORKEVIÈIUI.– Profesoriau, ar prisimenate visussavo doktorantus? Pakalbëkime apiejuos, nes tai atskleis, ko gero, daugeliuimaþai þinomà Jûsø mokslinës veikloskryptá.– Pirmasis mano doktorantas buvo PovilasVabalas. Jis 1993 m. apgynë disertacijà„Pjezoelektrinis aerozoliø koncentracijosmatavimas, jo tobulinimas ir taikymas“,kurioje sprendþiami oro uþterðtumokontrolës metodai, kuriami nauji davikliaibei prietaisai. Tai, galima sakyti, pirmasismokslinis darbas, glaudþiai susijæs su manotyrinëjama tematika. Vëliau tik vadovavauaplinkosauginës tematikos disertacijoms.Šitai patvirtina 1995 m. mokslø daktarutapæs Saulius Vasarevièius, apgynæsdisertacijà „Pneumoimpulsiniø árenginiø teoriniaiir eksperimentiniai tyrimai, pneumoimpulsomodeliavimas ir panaudojimasdulkëtumui maþinti“. Ir po metø mokslødaktaro disertacijà „Maþo naðumo grûdëtøfiltrø kûrimas oro valymui statybiniø medþiagøpramonëje“ apgynæs AleksandrasSpruogis. Tais paèiais metais daktaro disertacijà„Maþøjø elektrostatiniø oro valy-Pirmoje eilëje iðkairës: dr. RolandasMasilevièius, prof.habil. dr. PranasBaltrënas,dr. AleksandrasSpruogis; antrojeeilëje: dr. MantasPranskevièius,doc. dr. RasaVaiðkûnaitë, dr.Dalia Jasinevièienë,dr. Agnë Kazlauskienë,doc. dr. AuðraZigmontienë,dr. Violeta Bolutienë,dr. Povilas Vabalas;treèioje eilëje: doc.dr. Dainius Paliulis,doc. dr. GytautasIgnatavièius,dr. MindaugasKvasauskas, doc. dr.Vaidotas Vaiðis, dr.Alvydas Zagorskis,prof. dr. SauliusVasarevièiusSistemingaiugdomimo filtrø tyrimai ir panaudojimas“ apgynëmano doktorantas Algimantas Bakas.Toliau buvo ketveriø metø pertrauka, pokurios mano vadovaujamas Dainius Paliulisapgynë disertacijà „Adsorbcinis oro valymasnuo sieros ir azoto oksidø, teoriniaiir eksperimentiniai aspektai ir jo tobulinimas“,vëliau Dalia Jasinevièienë – „Terðaløsu atmosferos krituliais sklaidos ávertinimas“.Paskui vël kasmet maniškiai apgindavodisertacijas. Tai 2001 m. Rolandas Masilevièius(„Áelektrinimo efekto medienos deginiamsvalyti audeklo filtrais tyrimai ir taikymas“),2002 m. Gytautas Ignatavièius(„Uþterðtumo sunkiaisiais metalais specifikosbei jø sklaidos tyrimai kariniuose poligonuoseir aplinkosauginës rekomendacijos“),2003 m. Auðra Zigmontienë („Oro va-aplinkosaugosmokslininkailymo aktyviuoju dumblu tyrimai ir taikymas“),2004 m. Rasa Vaiðkûnaitë („Biofiltrosu suaktyvinta puðø þieviø ákrova tyrimai irtaikymas orui valyti“), 2005 m. Vaidotas Vaiðis(„Naftos produktus sugerianèiø biosorbentøtyrimas ir ávertinimas“), 2006 m. EvelinaBrannvall („Sunkiøjø metalø ir naftosproduktø kelio aplinkoje tyrimai ir maþinimasnaudojant gamtinius sorbentus“).– Kas bûdinga Jûsø, profesoriau, vadovautødoktorantø disertacijoms?– Visus juos vienija aplinkos apsaugostematika, kurioje kiekvienas, manopadedamas ir patariamas, surado savoniðà ir subrandino savità poþiûrá. Du ið jø,kaip ir að mokslinës veiklos pradþioje, nevienus metus paskyrë dulkëtumui tirti,penki nagrinëjo ávairius filtrus ir sorbentusorui valyti. Tiek pat nagrinëjo tarðosmaþinimo klausimus bendràja prasme.Tik paties pirmojo doktoranto Kazio Serbentosdisertacijos tema kiek skyrësi – jis40 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

aptarë þmoniø saugà darbe, ieðkojo bûdø,kaip apsisaugoti nuo traumø.Kitas bendras bruoþas – pasirinktos temosiðsami analizë, grindþiama teoriniaisir eksperimentiniais tyrimais. Ir dar – remiantisjø rezultatais buvo sukurtas ar patobulintasne vienas oro filtras, pneumoimpulsinisárenginys ar kitoks prietaisas dulkëtumui,cheminei taršai maþinti ir jos koncentracijainustatyti. Aštuoniø disertantøtø tikslà, randi kelius, bûdus, kaip já ágyvendinti.Tai labai svarbi pirmojo pokalbiosu doktorantu tema. Aptardami, kaipiðsamiau iðnagrinëti pasirinktà moksliniodarbo temà, sudarydami smulkø planà,nepamirðtame ryðiø su praktika, su gamyba.Apmàstome, kokie moksliniai tyrimai,eksperimentai bus vykdomi nemokslinëse laboratorijose, o praktiniamedarbe. Kad doktorantø gauti rezultatai, ið-apsaugos mokslininkø stygiumi. Taèiau vëliaujø atsirado, todël ginant disertacijas dalyvaudavojau tik po vienà uþsienietá. Uþtatvertinant jaunøjø mokslininkø pirmuosiusmokslo darbus prisidëjo buvæ doktorantaiAleksandras Spruogis, Povilas Vabalas,Saulius Vasarevièius, Rolandas Masilevièius,Vaidotas Vaiðis, Dainius Paliulis, AušraZigmontienë, Rasa Vaiðkûnaitë ir kiti, kuriøkasdienë veikla glaudþiai susijusi supraktiniais aplinkosaugos rûpesèiais.– Nuo 1993 m. iki dabar kasmet sunedidele pertraukële Jûs parengiate povienà jaunàjá mokslininkà. Ir ðiandienjau turite aðtuoniolika savo mokiniø. Taiiðryðkina ne vien Jûsø kaip mokslininkodarbðtumà, bet ir nepaprastà gebëjimàsudominti ir patraukti gabø jaunimànelengvu mokslo keliu.– Sudominti lengviau, bet iðlaikyti dëmesáilgam, sistemingai ir kantriai dirbti yrakur kas sunkiau. Reikia ir vadovo uþsispyrimo,reiklumo. Man šito nestinga, ir doktorantailaiku parengia daktaro disertacijà,sëkmingai jà apgina. Tik 2007-ieji trumpamðià graþià sekà pertraukë. Baigiantis 2007–2008 mokslo metams daktaro disertacijàsëkmingai apgynë dukra Edita. Tiesa, nebuvaujos oficialus vadovas, bet nemaþailaiko skyriau dukrai. Ir ne vien dràsindamas,moraliai palaikydamas, bet ir dalykiniaispatarimais, pamokymais. Todël gynimasvyko sklandþiai, nors disertacijos tema„Sunkiøjø metalø pernaðos ið dirvoþemioá medá tyrimai ir ávertinimas“ – ne iðlengvøjø, reikalaujanti didelio susikaupimo,kruopðtumo. Pavadinimas primena, kaddarbo autorë gilinosi á aplinkos inþinerijosir kraðtotvarkos tematikà, atliko tyrimus, susijusiussu aplinkos tarðos maþinimu ir ðalinimu.Doktorantei ágyvendinti uþsibrëþtustikslus padëjo iðsamus ir visapusiðkas medþiøir dirvoþemio tyrimas.„Medis ištisas dvidešimt keturias valandasbe maþiausio poilsio raðo iðsamø regionogamtos pokyèiø metraðtá. Tik reikiasugebëti perskaityti, kas paraðyta. Doktorantëðito atkakliai mokësi. Tiesa, gal nevisus þodþius, uþraðytus medþio metraðtyje,idealiai perskaitë, bet faktus tiksliaisuþinojo ir nustatë vyraujanèias tendencijas“,– taip darbo mokslinis vadovas prof.Donatas Butkus vaizdþiai apibûdino EditosBaltrënaitës pasirinktà tyrimø kryptá.Tyrimais nustatyta, kad sunkieji metalai,patekdami per šaknis, lapus, galikauptis ávairiose medþio dalyse. Dël ðiossavybës jie priskirtini aplinkos uþterštumobioindikatoriams. Ir dar – ávairios medþiorûðys geba ið dirvoþemio á kamienà perneðtinet apie 60 proc. dirvoþemyje esanèiøsunkiøjø metalø. Ið èia galima darytigana svarbias praktines išvadas.– Dukros mokslo daktaro disertacikûrybiniaidarbai ávertinti iðradëjo patentu.Prie kiekvieno tokio ávertinimo prisidëjo pasiûlytadarbo idëja, svarstymo ar realizavimoverta mintis. Taip pat svarbios doktorantødisertacijos tema perengtos mokslinësrekomendacijos, kuriomis sëkmingainaudojosi gamybininkai, aplinkos apsaugosdarbuotojai. Ypaè vertingi siûlymai,kaip vietines þaliavas – kiminus, dumblà,puðø þievæ ir kt. – naudoti dirvoþemiui, oruiir apskritai aplinkai tirti bei švarinti.– Profesoriau, á Jûsø mokslinësveiklos praktiðkumà, ryšius su gamybaatkreiptas dëmesys vienoje mokslinëjekonferencijoje, ávairaus lygio pasitarimuosetai nurodyta kaip sektinaskasdienos darbo bruoþas. Kaip Jûs ðitosiekiate?– Kai þinai, ko nori, turi aiðkø, konkrevados,prielaidos neliktø tik tarp katedros,savojo universitetø sienø, kryptingai siekiu,kad su jais galëtø susipaþinti ir uþsienioðaliø garsiausi aplinkos apsaugosspecialistai. Todël ginant beveik visø manodoktorantø disertacijas dalyvaudavovienas ar net keli uþsienio mokslininkai.Buvo ne vienas atvejis, kai jie sudarë disertacijosgynimo komiteto daugumà, okai kada – net pusæ visø nariø. Penkiø iðtrylikos disertacijø vienas ið oponentø buvouþsienietis. Apskritai, ginant mano doktorantødisertacijas dalyvavo beveik dvideðimtuþsienieèiø, aktyviausias ið jø –Olegas Rusakas iš Sankt Peterburgo.Uþsienio mokslininkø gausa ypaè pasiþymëjopirmøjø mano vadovautø doktorantødisertacijos gynimo komitetai. Tai galimapaaiðkinti ir savø kvalifikuotø aplinkosMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 41

Þemës dienos paminëjimasjos rengimo rûpesèiai, siekis juos palengvinti,atrodo, nesutrukdë Jums,profesoriau, nuoðirdþiai rûpintis ir doktorantësAgnës Kazlauskienës reikalais.– Doktorantæ ið áprastinio darbo rengimoritmo ðiek tiek iðmuðë pirmagimësrûpesèiai. Taèiau neilgam. Agnë greitai vëlkibo á studijas, nes beveik visus dukrelësauginimo rûpesèius pasiëmë mama ir vyras.Tad 2007-øjø gruodþio viduryje AgnëKazlauskienë apgynë daktaro disertacijà„Autokeliø slidumui maþinti naudojamødruskø poveikis aplinkai“.– Kasmet bent vienas Jûsø globotinisapgina disertacijà ir baigia doktorantûrosstudijas. Minëtasis pavyzdysprimena, kad Jûsø kasdienos veiklos,visos katedros graþi tradicija nebuvopaþeista.– Taip. Jà 2009 m. pratæsë Alvydas Zagorskis,kuris gilinosi á biotechnologijø taikymàorui valyti. Su ðiuo doktorantu buvomalonu bendrauti. Tai nepaprastai rûpestingas,darbðtus, imlus jaunuolis. Á visuspatarimus, pastabas atidþiai ásiklausëir nepriekaiðtingai vykdë, kritiðkai permàstydamas.Pakankamai sëkmingai atlikoreikalingus eksperimentus, moksliniustyrimus. Jo disertacija pripaþinta geriausiujaunojo mokslininko darbu. Jis jaupelnë ne vienà apdovanojimà, pripaþinimàðalyje ir tarptautiniu mastu. Mane, kaipvadovà, dþiugina ðio gabaus, darbðtausjauno mokslininko laimëjimai, kryptingasdarbas plëtojant pasirinktà temà. Graþiàtradicijà tæsia Mindaugas Kvasauskas, parengæsdisertacijà apie bioreaktoriø eksperimentiniustyrimus ir jø procesø modeliavimà,naudojant organines atliekas.Violeta Èepanko, apibendrinusi nuotekøvalymo dumblu eksperimentinius tyrimusir dumblo kaip tràðos naudojimo energetiniammiðkui auginti ir ðilumai iðgauti deginant.Mantas Pranskevièius – „Skirtingosþemënaudos dirvoþemiø bendrosiosanglies kiekio ir anglies dioksido emisijostyrimai bei ávertinimas“.– Kai kas skundþiasi, kad sunku prikalbintijaunimà rinktis doktorantûrosstudijas.– Mes kol kas su tokia problema nesusidûrëme.Aplinkos apsaugos katedra kasmetpriima tris keturis doktorantus. Beveikvisi yra baigæ mûsø katedros magistrantûrà.Savi naudingesni, daug þinantys – beveikvisi, iðskyrus nedideles iðimtis, laikubaigia doktorantûros studijas ir apgina disertacijà.Kodël taip sakau? Beveik visi bûsimiejidoktorantai, dar mokydamiesi magistrantûroje,átraukiami á ûkiskaitinius darbus,vienas kitas ádarbinamas Aplinkos apsaugosinstitute. Ir mes, dëstytojai, geriaupaþástame jø bûdà ið paskaitø ir praktinësveiklos. Pirmiausia svarbu, ar jie turi polinkámokslinei veiklai. Doktorantûros kandidataiiðsamiau susipaþásta su moksliniodarbo metodika, aparatûra, katedros, institutoaplinka. Susigyvena su bendradarbiais,kurie padràsina, pataria. O nepritampantisprie kolektyvo labai greitai iðkrenta.Bet mûsiðkiai labai retai atsisako pasirinktødoktorantûros studijø, nes kiekvieno gabumaibûna atidþiai patikrinti praktinëje veikloje.Ðito negalime padaryti su atëjusiais iðkitur. Be to, ne vienø metø patirtis parodë,kad neretai kitø aukðtøjø mokyklø absolventaibûna silpniau pasirengæ ir ne tokio tvirtocharakterio. Todël ne vieno doktorantûrosstudijos bûna ne tokios sëkmingos.– Doktorantø sëkmës komponentas– vadovo asmenybë ir kompetencija.Prof. Pranas Baltrënas savo doktorantamsnegaili þiniø, patarimø. Bendraujanuoðirdþiai, dalykiðkai, bet prireikus pasakoir grieþtesná þodá, pabara kaip savovaikus. Taèiau moka ir pareikalauti viskàlaiku ir gerai padaryti. Tai irgi turi reikðmës,kad Jûsø doktorantai studijas baigiaapgynæ disertacijà. Ir jø jau aðtuoniolika.Bet galima bûtø sakyti, kad Jûs sukûrëtesavo tematikos mokslo mokyklà,kuriai reikalingi ir habilituoti daktarai.– Apie tai negalvojau ir, atvirai sakant,nesiekiu. Taèiau jau iðugdþiau vienà profesoriø,kuris sëkmingai atliko habilitacijosprocedûrà. Profesorius Saulius Vasarevièiusir að sëkmingai daugiau kaip du deðimtmeèiusdirbame petys á petá. Abu paskelbëmenemaþai bendrø straipsniø ta tema,kuria Saulius rengë darbà. Šis jaunas,gabus mokslininkas sëkmingai praëjo habilitacijosprocedûrà ir jau yra profesorius.– Kaip dël bûsimøjø jaunøjø mokslininkødisertacijø tematikos? Jie patyssugalvoja ar Jûs, katedros kolegossiûlote?– Naujas tyrimø temas pasiûlo pats gyvenimas.Kai kurios susijusios su mûsø gyvenimosparta, naujø technologijø skverbimusiá visas kasdienës veiklos sritis. Vienaið nûdienos aktualijø – visuotinis planetosatðilimas, atsirandantis dël vis spartëjanèiospasaulio ekonomikos. Todël ðiandienvienas svarbiausiø mokslininkø uþdaviniø– kurti aplinkosaugos mechanizmusgamtai iðsaugoti. Ðiai problemai spræsti bûtinigerai parengti aplinkosaugos sritiesspecialistai. Tai itin svarbi universitetø, okonkreèiai – Aplinkos apsaugos katedrosmokslininkø uþduotis. Kol þmogus kiðis ágamtos veiklà, tol reikës ir aplinkosaugosspecialistø. Aplinkosauga ir ekologija – benesvarbiausi ðiandienos þmonijos tikslai.Arba þmonija ðias problemas sugebës iðspræsti,arba jos laukia liûdna ateitis.Tai gerai supranta Aplinkos apsaugoskatedros darbuotojai. Jie ásitikinæ, kad pagrindinistikslas – parengti plataus profilioávairaus lygio specialistus – bakalaurus, magistrus,daktarus, gebanèius padëti pramonësámonëms ir organizacijoms ágyvendintimaþinanèius ar net visai panaikinanèius aplinkostarðà aplinkosaugos projektus. Šiuostikslus spræsti padeda pradëta studentamsdëstyti nûdienos reikalavimus atitinkanti aplinkosapsaugos inþinerijos studijø programa.Ji aprëpia ávairias aplinkosaugines sritis:oro valymo technologijas, atliekø tvarkymo,aplinkos monitoringo sistemas, pramonësir transporto aplinkosaugà.Esame ádiegæ naujà tarptautinæ magistrantûrosstudijø programà – aplinkosapsaugos vadyba ir ðvarioji gamyba. Jàágyvendiname kartu su septyniais uþsie-42 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10

nio universitetais. Ðià programà dëstytinuoðirdþiai padeda buvæ doktorantai, kuriømoksliniai aplinkosaugos srities laimëjimaitaikomi ir Lietuvoje, ir Vakarø ðalyse.Jie dalyvauja ir tarptautinëse programose.Vienos ið jø tikslas – atkurti dirvoþemá,uþterðtà sovietiniø kariniø baziø.Buvusiø tarybiniø kariniø baziø bûkledomëjosi ir mano doktorantas GytautasIgnatavièius. Jis atliko išsamius moksliniustyrimus ir dalá jø apibendrino daktaro disertacijoje,kurià prieð kelerius metus sëkmingaiapgynë. Taip pat pateikë praneðimui,kuris skaitytas XII pasaulio lietuviømokslo ir kûrybos simpoziume, vykusiameLemonte. Praneðimas teigiamai ávertintasuþsienio ir lietuviø spaudoje.– Jûs, profesoriau, esate ar ne penkiolikosLietuvos patentø autorius.Skaièiuojant ir rusiškus iðradimus, susidarytøiki 70. Ir turite savo pasekëjø.– Taip. Dvylika doktorantø kartu sumokslo daktaro diplomu gavo ir patentopaþymëjimà. Tai Alvydas Zagorskis(2), Vaidotas Vaiðis, Agnë Kazlauskienë,Evelina Brannvall, Povilas Vabalas, KazysSerbenta, Algimantas Bakas, RolandasMasilevièius, Auðra Zigmontienë,Gytautas Ignatavièius, Rasa Vaiðkûnaitë,Violeta Èepanko.Keli buvæ doktorantai ðiuo metu dirbakitose institucijose ir uþima gana aukðtaspareigas, pvz., Aleksandras Spruogis yraAplinkos ministerijos viceministras, RolandasMasilevièius yra Vilniaus regiono aplinkosapsaugos departamento direktorius,Gytautas Ignatavièius dirba Aplinkosministerijos Aplinkos apsaugos valdymoagentûroje ekspertu, Algimantas Bakas –Komunaliniø atliekø asociacijos prezidentas,Evelina Brannwall iðvyko á Ðvedijà irdirba Lulia universitete. O du buvæ doktorantaiuþima pareigas VGTU administracijoje:Vaidotas Vaiðis – Mokslo skyriausvedëjas, Rasa Vaiðkûnaitë – Aplinkosinþinerijos fakulteto mokslo prodekanë.– Aèiû uþ ádomø, turiningà pokalbá.Kuo geriausios sëkmës.Þurnalo projektà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASRemia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijasLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISKÆSTUTIS MAKARIÛNASGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantasPAULIUS JURKUSREDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305VilniusTELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2012-10-10SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 LtSpausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.comSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2012Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMASTurinys2012Eina nuo 1957 m. 2012 m. Nr. 10 (646) spalisJ. GRIGAS Ar keièiasi visatos audinys? ................... 3V.PRUSKUS Interneto fenomenas: iððûkiaiðiuolaikinei kultûrai ................................................... 5R.ARAMINAITË Vëþio diagnostikos irgydymo ateitis .......................................................... 8J.KOREIVIENË, J.KASPEROVIÈIENË,J.KAROSIENË, I.VITONYTË Eþerø ,,þydëjimas“ .... 10D.MEILUTYTË-BARAUSKIENË,J.KRIAUÈIÛNIENË Hidrologø konferencija ........... 13Juliui Norkevièiui – 80 ............................................ 15E.JUÈIÛTË Fundamentalûs keliøinþinerijos projektai vienija vienoskatedros absolventus ............................................. 16V.BALTRÛNAS Visuomenei apie geologijà ............ 20J.R.STONIS, A.REMEIKIS, A.DIÐKUSGvatemalos dienoraðtis ......................................... 22I.SKOMSKIENË Reikðmingi tarnavimoTëvynei þenklai ...................................................... 25L.BARÐAUSKIENË Veterinarijosakademijai – 75 ...................................................... 28D.KIRVELIS Biochemijos ir biofizikoskatedros kelias ....................................................... 30Sveikiname ............................................................ 32J.NORKEVIÈIUS Sudëtingo, prasmingogyvenimo atspindþiai ............................................. 32V.JUODKAZIS Klaipëdos sukilimo 90-àsiasmetines pasitinkant... ............................................. 34J.A.KRIKÐTOPAITIS Ar mokslo visuomenëyra pasiryþusi atlikti jai skirtà misijà ....................... 36A.ORENDERAITYTË-LIAUDANSKIENË,G.LEPEÐKIENË Iððûkis tylai .................................. 38P.BALTRËNAS, J.NORKEVIÈIUS Sistemingaiugdomi aplinkosaugos mokslininkai ..................... 4010Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10 43

Mûsø laisvë prisikëlëið pelenø – lyg stebuklingaspaukðtis Feniksas. Laisveiatkovoti reikëjo ðviesiosdvasios, stiprios valios,dràsos ir pasiaukojamøveiksmø. Laimë, kad lemiamumomentu ðias savybesmûsø tauta parodë.Kiekvienas ið mûsø pinaLietuvai vainikà, be abejo,kaip kas moka, jauèia, gali.Poetas, ásiklausæs á savo sielosir ðirdies plazdëjimà, suteikiajiems skaidrià mintá ir skambø,lakø þodá, ásimenantá kartøkartoms. Kartais tie þodþiaitampa dainomis, kurios muslydi nuo pat lopðio.Tai lyg noras gráþti prietautiniø ðaknø. Archetipai,alegorijos, metaforos ir simboliaipadeda áþvelgti tai, kas yrauþ daiktø, uþ kasdienybës. Ðieþenklai, neðantys idëjà irmintá, turi ir dar vienà, nemaþiau svarbià, ypatybæ –estetiná-emociná kodà. Ir taimatome ne tik paminkluosear istoriniuose paveiksluose,bet ir paèiose maþiausiosemeno formose – visur, kurslypi kultûros, civilizacijos irgroþio pëdsakai.Ðioje knygoje skaitytojaspamatys daugybæ darbø, kuriøokupacijos metais negalimabuvo rodyti vieðai. Fragmentiðkiprisiminimai, muzikos,dailës kûryba, literatûraliudija, kaip skubëta uþpildytibaltàsias dëmes, nes lig ðiolbendrajame sovietinës kultûroskontekste mûsø menokûrëjø bandymai bûti lietuviðkaisbuvo paniekinti, paþemintiarba visiðkai atmesti.Todël tai, kas buvo iðkovota irapginta, privalo bûti iðsaugota,pratæsta ir gausinama.Gyvenimà kasdien papildonauji ávykiai ir þenklai. Norsðios knygos uþmojis ir apimtisnemenka, ji toli graþu negaliparodyti visko, kas ávyko, kasuþgimë Lietuvoje per tuosatgimusios dvasios laikus. Betir tai, kà skaitytojas jojepamatys, su kuo per jà susipaþins,manau, vis dëlto norskukliai, bet aiðkiai parodys,kuo mes buvome, kas esameir kuo bûsime.Ið RimantoDichavièiausknygos „Laisvëspaþenklinti“44 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 10ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2012 Nr. 10, 1- 44, Indeksas 5052, kaina 4,5 Lt