EB svarBos natūralių BuvEinių invEntorizavimo vadovas

9080pereina į bendrijas, kurių medžių ardui būdingi Alnus glutinosa ir Fraxinusexcelsior.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Buveinės formuojasi mažai nuotakiose reljefožemumose, paežerėse, apypelkiuose. Vidutinis gruntinio vandens lygis yrasulig žemės paviršiumi ar virš jo. Dažnai yra įvairaus storio gerokai susiskaidžiusiųdurpių sluoksnis.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Kai kada buveinė gali susiformuoti dėlnuolatinės bebrų veiklos.Antropogeniniai veiksniai. Kai kada buveinės susiformuoja lėkštose dirbtiniųtvenkinių ar reguliuojamo vandens lygio ežerų pakrantėse. Dažniausiaiantropogeninis poveikis yra neigiamas dėl miškų sausinimo.Buveinės struktūraMedynai vienaardžiai arba dviardžiai; vyrauja Alnus glutinosa ir Betulapubescens, gali būti įsimaišiusių ir kitų medžių, taip pat ir spygliuočių. Aplinkmedžių kamienus formuojasi didesni ar mažesni kupstai. Ant kupstų dažniausiaiauga plačialapių ir spygliuočių miškams būdingos žolės bei samanos,o tarpukupsčiuose – įvairios aukštosios viksvos ir kiti šlapynėms būdingi augalai.Krūmų ardas dažniausiai negausus.Labai užmirkusiose vietose, kur durpių sluoksnis storas, formuojasi žemaūgiųjuodalksnių, beržiukų ir krūmų (Salix spp., Frangula alnus, Betulahumilis, Myrica gale) bendrijos.Pasausėjusiose vietose plinta nitrofiliškos rūšys – Athyrium filix-femina,Impatiens noli-tangere, Stellaria nemorum, Urtica dioica.Sukcesijos kryptysDaugelis buveinių gali būti susiformavusios iš apleistų šienaujamų žemapelkiųir šlapių pievų. Jei hidrologinis režimas nesikeičia, buveinės išlieka stabilios,nepaisant lėtos evoliucijos oligotrofinių pelkių link kaupiantis durpiųsluoksniui. Seklesnių vietų jaunesniuose lapuočių medynuose (dažniausiaiužaugusiuose po pelkėtų eglynų iškirtimo) neretai vėl susiformuoja žymusVI-70