EB svarBos natūralių BuvEinių invEntorizavimo vadovas

9080 *Pelkėti lapuočių miškaiBendrasis buveinės aprašasŠi buveinė – tai perteklinio drėgnumo lapuočių miškai, augantys ant nerūgščiųar rūgščių durpių. Pelkėtus lapuočių miškus nuolat veikia paviršiujetelkšantis vanduo ir kasmet užlieja polaidžio vandenys. Šiam tipui priklausošlapi juodalksnynai, beržynai ir retai – ąžuolynai. Juodalksnynuose greta Alnusglutinosa kai kur pasitaiko Fraxinus excelsior ir Betula pubescens. Betulapubescens vietomis gali būti gausesnis nei Alnus glutinosa. Aplink medžių kamienus,kelmus susidaro kupstai (iki 1 m aukščio), tačiau didžiausius plotusbuveinėse užima šlapi ir nuolat užliejami plotai. Kupstai būna apžėlę samanomis,ypač gausiai – žaliosiomis. Dažnai ant kupstų išauga paparčiai (Dryopteriscarthusiana, Dryopteris cristata, Dryopteris dilatata). Šlapynėse vyraujaviksvos (Carex acutiformis, Carex appropinquata, Carex cespitosa, Carexdiandra, Carex elongata), lendrūnai (Calamagrostis canescens, Calamagrostisneglecta) ir kiti hidrofitai. Pelkėti lapuočių miškai susiformuoja durpingoselokaliose reljefo žemumose, taip pat palei ežerus, upes arba apypelkio miškųkompleksuose. Tokiuose miškuose pasitaikanti skirtingo drėgnumo plotųmozaika lemia augalų bendrijų įvairovę – šlapi juodalksnynai, į kuriuosįsimaišę plaukuotųjų beržų, paviršiuje telkšo vanduo, sausesnėse augavietėseV. Uselio nuotr.VI-69