EB svarBos natūralių BuvEinių invEntorizavimo vadovas

ĮvadasPalyginti švelnus Lietuvos klimatas, pereinantis nuo jūrinio į žemyninį,sudaro palankias sąlygas augti spygliuočiams ir lapuočiams medžiams. Miškaiyra viena svarbiausių ir didžiausių pusiau natūralių Lietuvos ekosistemų.Nuo pokario, kai miškai sudarė 19,7 % Lietuvos teritorijos, jų plotas nuolatosdidėjo. Dabar miškai auga 2,136 mln. ha plote ir užima 32,7 % šalies teritorijos.Labiausiai šalyje paplitę miškai, kuriuose vyrauja spygliuočių medynai. Jiesudaro 58,1 % arba 1,155 mln. ha plotą. Miškai, kuriuose vyrauja lapuočiai,užima 826,6 tūkst. ha plotą (41,9 %).Nors įvairaus dydžio miškų auga visoje Lietuvoje, jų paplitimas nėra vienodas.Spygliuočių medynai labiausiai paplitę Vakarų, Rytų ir Pietų Lietuvoje,o lapuočių – vidurinėje šalies dalyje. Tokį pasiskirstymą lemia tiek gamtiniaiir klimatiniai veiksniai, tiek istoriškai susiformavusi ūkinė veikla. Skurdžiuosesmėlinguose regionuose miškai užima 60–70 % ploto, o derlingų priemoliodirvožemių plotuose jų likę labai mažai.Lietuvos miškų buveinės yra labai svarbios Europos fitogeografinio padalijimoatžvilgiu: per Lietuvos teritoriją eina viena svarbiausių augalų arealųlinijų – šiaurrytinė skroblų (Carpinus betulus) paplitimo riba. Šalies teritorijaplyti pereinamojoje spygliuočių miškų ir plačialapių miškų zonoje, kuriojeesama pietinės taigos ir nemoralinių miškų augalijos elementų. Dėl šių priežasčiųLietuvoje yra susiformavusi didelė miškų buveinių įvairovė, buveiniųvidinė struktūra sudėtinga, dažnai netipiška.Lietuvos miškuose aptinkama 14 EB svarbos buveinių tipų (įskaitant medžiaisapaugusias kopas), iš jų 6 buveinių tipai yra prioritetiniai (*).VI-4