EB svarBos natūralių BuvEinių invEntorizavimo vadovas

91T0Antropogeniniai veiksniai. Pietų Lietuvos regione šio tipo buveinėse istoriškaibūdavo renkamos samanos gyvulių kraikui. Tokios pažaidos buvo palankiosdominuojančios kerpių dangos formavimuisi. Antropogeninės kilmėsgaisrai taip pat labai prisidėjo prie buveinės išplitimo. Naudojant miškus ekstensyviai,jie būdavo mažesnio susivėrimo, todėl paklotė būdavo labiau įkaitinamair palankesnė kerpių dangai. Dabartiniais laikais šių veiksnių beveik neliko. Tikmiško kirtimai lokaliai sukuria laikinas labiau įkaitinamas vietas.Buveinės struktūraBuveinę sudaro vienaardžiai arba dviardžiai beveik gryni pušų medynai,neretai su Betula pendula priemaiša. Pušys dažnai žemaūgės, išsikraipiusios.Eglės neauga arba jų negausu.Krūmų ardą dažniausiai sudaro Juniperus communis, taip pat negausūsBetula pendula, Pinus sylvestris, Frangula alnus, Sorbus aucuparia. Žolių irkrūmokšnių danga negausi, padrika, mozaikiška. Samanų danga dažnai gausi,tačiau taip pat mozaikiška, sudaro kompleksą su kerpėmis apžėlusios iratviros paklotės lopiniais.Sukcesijos kryptysKerpiniai pušynai sudaro dinaminę pusiausvyrą su drėgnesnių ir trąšesniųpušynų buveinėmis (iš dalies 9010 *Vakarų taigos). Jei nėra natūralių ardirbtinių pažaidų, kerpiniai pušynai degraduoja – didėja eutrofizacija, samanųdangos susivėrimas ir kerpės nyksta. Per stiprios pažaidos gali medynąlabai praretinti ir sudaryti sąlygas 2330 Nesusivėrusių žemyninių smiltpieviųsusiformavimui.Augalų bendrijosCladonio-Pinetum.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisBuveinė gali būti prilyginama šiam Lietuvos miškų tipologijos vienetui:Cladonio-Pinetum.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisBuveinė dažnai sudaro kompleksą su 9010 *Vakarų taigos pušynais. Gali ribotisar sudaryti mozaiką su 2330 Nesusivėrusiomis žemyninėmis smiltpievėmis.VI-141