EB svarBos natūralių BuvEinių invEntorizavimo vadovas

91F0VI-130Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Buveinės formuojasi didžiųjų upių salpųaukštuosiuose lygmenyse, žemutinių terasų papėdėse, ant aukštesnių pavaginiųgūbrių. Upių potvynių užliejamos nereguliariai. Dirvožemiai labai derlingi,juose gausu karbonatų ir azoto.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Biologiniai veiksniai gali modifikuotibuveines. Brandūs Ulmus spp. medžiai dažnai pažeidžiami guobų maro, todėldaugelyje šio tipo buveinių jie apnykę ar auga tik pomiškyje.Antropogeniniai veiksniai. Praeityje praktiškai visi paupių guobynaidėl našių dirvožemių buvo paversti žemės ūkio naudmenomis, todėl liko tiknedideli jų fragmentai. Intensyvi žemės ūkio veikla daro didelį poveikį upiųnešmenų ir mineralinių medžiagų sudėčiai. Tai veikia ir salpose besiformuojančiųmiškų struktūrą. Per paskutinius keletą dešimtmečių padaugėjo upiųnešmenų, jie gausiai klostosi žemupių pavaginiuose gūbriuose, kurie tamparečiau apsemiami ir veikiami ledonešių. Dėl menkesnio naudojimo žemėsūkyje šie gūbriai apauga aliuviniais miškais, kurie, esant tinkamoms sąlygoms,transformuojasi į paupių guobynus. Buveines modifikuoja ir ganymas.Buveinės struktūraBuveinė panaši į vidutinių ir didesnių upių 91E0 *Aliuvinius miškus. Medynąsudaro įvairios lapuočių rūšys (dažniausiai Fraxinus excelsior, Ulmus spp.,Quercus robur), iš kurių dažnai nė viena aiškiai nedominuoja. Jaunesniuose irpažeistuose medynuose būdinga alksnių, drebulių, gluosnių priemaiša. Ryškusantrasis ardas, kuriame visada daug guobinių medžių. Trakas labai turtingasir vešlus, išsiskiriantis termofilinėmis rūšimis. Žolių danga vešli kaip iraliuvinių miškų uosynų, joje gausu įvairių pavasarinių efemeroidų ir vijokliniųaugalų. Samanų danga skurdi.Sukcesijos kryptysŠio tipo buveinės paprastai formuojasi iš aliuvinių miškų ir yra galutinėdidžiųjų upių salpų užaugimo stadija. Praeityje jos buvo verčiamos ganyklomisir dirbamais laukais, jų pereinamoji stadija neretai būdavo 9070 Medžiaisapaugusios ganyklos. Tų buveinių liekanos – pavieniai seni ąžuolai, vinkšnos –išlikusios nuošaliose vietose. Nedideli buveinių fragmentai ir dabar kartais