91E0 *Aliuviniai miškaiBendrasis buveinės aprašasŠi buveinė – tai upių slėniuose įsikūrę plačialapių, dažniausiai uosių irjuodalksnių, miškai, užliejami kasmetinių pavasario potvynių, tačiau besiformuojantyslaidžiuose vandeniui ir geros aeracijos dirvožemiuose. Tokie miškaineišsilaiko nuolat vandens apsemtose teritorijose. Medžių ardus sudaroAlnus glutinosa ir Fraxinus excelsior, tačiau vietomis pasitaiko Ulmus glabra,Alnus incana, Salix fragilis. Žolių danga labai vešli, gausu drėgmėmėgių žolių(Eupatorium cannabinum, Cardamine amara, Cirsium oleraceum, Crepis paludosa,Lycopus europaeus, Ranunculus repens, Solanum dulcamara). Kadangidirvožemiai trąšūs, šioms augavietėms būdingi nitrofiliniai augalai. Drėgnesnėseaugavietėse aplink medžių kamienus kartais susiformuoja nedideli,plokšti kauburiai, ištisai apžėlę samanomis ir žoliniais augalais.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Buveinė formuojasi upių salpose, šaltiniuotosevietose, taip pat moreninio reljefo karbonatinėse, periodiškai užmirks-V. Uselio nuotr.VI-116
91E0tančiose žemumose. Buveinės dirvožemiai aliuviniai, rečiau glėjiniai (nesalpose), labai trąšūs (Ld-f, Ud-f), periodiškai užliejami, tačiau nėra nuolatužmirkę (išskyrus šaltiniuotas vietas). Durpių sluoksnio paprastai nėra arbajis plonas (plonesnis kaip 30 cm).Gamtiniai biologiniai veiksniai. Buveinę modifikuojantis veiksnys galibūti bebrų veikla.Antropogeniniai veiksniai. Sausinant pelkinius lapuočių miškus dalisjų gali tapti aliuvinių miškų buveinėmis. Antropogeninė veikla daro didelįpoveikį upių nešmenų ir mineralinių medžiagų sudėčiai. Tai gali veikti ir salposebesiformuojančių miškų struktūrą. Dėl antropogeninio poveikio aliuviniųmiškų tipo buveinės gali formuotis dirbamų laukų supamose nuotakiosedaubose ant deliuvinių dirvožemių.Buveinės struktūraMedynai įvairuoja priklausomai nuo augavietės sąlygų. Nuolat užliejamoseir gausiausiai trąšaus dumblo gaunančiose buveinėse vyrauja aukštųjųgluosnių (Salix fragilis, Salix alba) medynai su vešlia nitrofilinių žolių danga.Gausiai želia laipiojantys ir vijokliniai augalai – Humulus lupulus, Rubuscaesius, Calystegia sepium. Potvynių mažiau veikiamose vietose auga įvairiųlapuočių medynai, kurių sudėtyje dažniausiai vyrauja uosiai, nors pasitaikoalksnių, klevų, ievų ir kitų medžių. Pionieriniuose medynuose vyraujabaltalksniai ir ievos. Trakas gausus ir įvairus. Žolių dangoje dažnai vyraujaplačialapių miškams būdingos rūšys, tačiau gana gausūs ir nitrofiliniai beiužliejimą pakenčiantys augalai. Nedidelių, mažai karbonatingų ar šaltavandeniųupių slėniuose auga mišrūs eglių, juodalksnių, beržų ar eglių, uosių,juodalksnių medynai. Trako ir žolyno sudėtis priklauso nuo dirvožemio drėgnumoir maistingumo, tačiau vis vien dominuoja mažiau reiklios plačialapiųir užliejamų miškų rūšys. Šaltiniuotose vietose ir labai trąšiuose glėjiniuosedirvožemiuose auga uosių ir juodalksnių medynai (kartais su liepų ar guobųpriemaiša), turintys vešlų pomiškį ir traką. Samanų danga aliuviniuose miškuoseišsivysčiusi nevienodai, ryškesnė šlapesnėse vietose.Sukcesijos kryptysBuveinės medynai gali būti kilę apaugus mišku salpinėms pievoms iraukštiesiems žolynams (6430, 6450, 6510), kartais iš nusausintų 9080 *PelkėtųVI-117