EB svarBos natūralių BuvEinių invEntorizavimo vadovas

EB svarbos natūralių buveiniųinventorizavimo vadovasBuveinių aprašai, būdingos irtipinės rūšys, jų atpažinimasVI. Miškų buveinės: 9010, 9020, 9050,9060, 9070, 9080, 9160, 9180, 9190,91D0, 91E0, 91F0, 91T0Atsakingasis redaktorius ir sudarytojasValerijus RašomavičiusTekstų autoriaiRaimondas ČiuplysVytautas UselisArūnas BalsevičiusDaiva PatalauskaitėValerijus RašomavičiusVilnius, 2012

Mo k s l a s • Ek o n o m i k a • Sa n g l a u d aEuropos sąjungaEuropos regioninėsplėtros fondasKuriame Lietuvos ateitįProjektas bendrai finansuojamas Europos regioninėsplėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomisLeidinys parengtas vykdant projektą„EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas visoje šalyje“Techninė ir kūrybinė grupė:A. IvanauskienėB. JankauskienėG. Vaitonis2012-05-04. Formatas 60×84/16. 8,60 sąl. sp. l. Tiražas 300 egz.Išleido Gamtos tyrimų centras, Akademijos g. 2, 08412 VilniusSpausdino UAB „Petro ofsetas“, Savanorių pr. 174D, 03153 VilniusISBN 978-9986-443-63-6 © Valerijus Rašomavičius, 2012© Gamtos tyrimų centras, 2012© Aplinkos ministerija, 2012

TurinysĮvadas.................................................................................................................VI-4Kai kurių buveinių aprašuose vartojamų terminų paaiškinimai...............VI-5Miško buveinių atpažinimo schema..............................................................VI-8Lietuvos miškų tipologijos vienetų ryšys su EB svarbos buveinių tipais......VI-109010 *Vakarų taiga.........................................................................................VI-149020 *Plačialapių ir mišrūs miškai..............................................................VI-259050 Žolių turtingi eglynai...........................................................................VI-379060 Spygliuočių miškai ant ozų..................................................................VI-479070 Medžiais apaugusios ganyklos............................................................VI-579080 *Pelkėti lapuočių miškai......................................................................VI-699160 Skroblynai..............................................................................................VI-799180 *Griovų ir šlaitų miškai........................................................................VI-899190 Sausieji ąžuolynai..................................................................................VI-9891D0 *Pelkiniai miškai................................................................................VI-10591E0 *Aliuviniai miškai...............................................................................VI-11691F0 Paupių guobynai.................................................................................VI-12991T0 Kerpiniai pušynai...............................................................................VI-140Literatūra.......................................................................................................VI-148VI-3

ĮvadasPalyginti švelnus Lietuvos klimatas, pereinantis nuo jūrinio į žemyninį,sudaro palankias sąlygas augti spygliuočiams ir lapuočiams medžiams. Miškaiyra viena svarbiausių ir didžiausių pusiau natūralių Lietuvos ekosistemų.Nuo pokario, kai miškai sudarė 19,7 % Lietuvos teritorijos, jų plotas nuolatosdidėjo. Dabar miškai auga 2,136 mln. ha plote ir užima 32,7 % šalies teritorijos.Labiausiai šalyje paplitę miškai, kuriuose vyrauja spygliuočių medynai. Jiesudaro 58,1 % arba 1,155 mln. ha plotą. Miškai, kuriuose vyrauja lapuočiai,užima 826,6 tūkst. ha plotą (41,9 %).Nors įvairaus dydžio miškų auga visoje Lietuvoje, jų paplitimas nėra vienodas.Spygliuočių medynai labiausiai paplitę Vakarų, Rytų ir Pietų Lietuvoje,o lapuočių – vidurinėje šalies dalyje. Tokį pasiskirstymą lemia tiek gamtiniaiir klimatiniai veiksniai, tiek istoriškai susiformavusi ūkinė veikla. Skurdžiuosesmėlinguose regionuose miškai užima 60–70 % ploto, o derlingų priemoliodirvožemių plotuose jų likę labai mažai.Lietuvos miškų buveinės yra labai svarbios Europos fitogeografinio padalijimoatžvilgiu: per Lietuvos teritoriją eina viena svarbiausių augalų arealųlinijų – šiaurrytinė skroblų (Carpinus betulus) paplitimo riba. Šalies teritorijaplyti pereinamojoje spygliuočių miškų ir plačialapių miškų zonoje, kuriojeesama pietinės taigos ir nemoralinių miškų augalijos elementų. Dėl šių priežasčiųLietuvoje yra susiformavusi didelė miškų buveinių įvairovė, buveiniųvidinė struktūra sudėtinga, dažnai netipiška.Lietuvos miškuose aptinkama 14 EB svarbos buveinių tipų (įskaitant medžiaisapaugusias kopas), iš jų 6 buveinių tipai yra prioritetiniai (*).VI-4

Kai kurių buveinių aprašuose vartojamų terminųpaaiškinimaiArdas – vienodo aukščio ir struktūros medyno dalis. Skiriami pirmasis,arba viršutinis, ir antrasis, arba žemutinis (žemesnis už pirmąjį ne mažiaukaip 20 %), ardai. Kartais gali būti ir trečiasis ardas, arba pomiškis.Efemeroidai – trumpai vegetuojantys žoliniai augalai, sužaliuojantys irpražystantys pavasarį, kol nesulapoję ir pavėsio nesudaro medžiai. Vasarą efemeroidainunyksta.Eolinis reljefas – vėjo suformuotas smėlio kopų ir gūbrių reljefas.Gamtinė medžių branda – medžių būklė, kai jų aukštis beveik nebedidėjair prasideda senėjimo procesai. Ąžuolai gamtinę brandą pasiekia būdamidaugiau kaip 200 m., pušys, uosiai, klevai, guobiniai – daugiau kaip 170 m.,eglės – 120 m., liepos, skroblai, beržai, juodalksniai – daugiau kaip 90 m.,drebulės – daugiau kaip 80 m., baltalksniai, blindės, gluosniai – daugiau kaip50 m.Hidrotopas – medyno augavietės drėgnumo ar topografinės padėties sąlygos.Hidrotopas (drėgnumo laipsnis) žymimas didžiąja raide: Š – šlaitinis,N – normalaus drėgnumo (sausas), L – laikinai užmirkstantis, U – užmirkęs(durpių sluoksnis – iki 30 cm), P – pelkinis (durpių sluoksnis – daugiau kaip30 cm).Krūmokšnis – daugiametis iki 0,5 m aukščio augalas su keliais arba keliolikaapatinėje dalyje sumedėjusių, viršutinėje dalyje ne visai sumedėjusių,nuo žemės paviršiaus arba arti jo išsišakojusių stiebų. Krūmokšniai paprastaižiemoja po sniegu.Kultūrinis medynas – įveistas medynas, kuriame ryškūs sodinimo požymiai:vienodas ir didelis tankumas, vienoda rūšių sudėtis, medžių išdėstymaseilėmis, vagos ar duobės.Medienos irimo stadija – negyvų medžių ir stambių jų dalių medienossusiskaidymo laipsnis. Skiriamos 3 pagrindinės medienos irimo stadijos: 1 –mediena kieta, 2 – mediena minkštoka iki 3 cm gylio, 3 – mediena minkštokadaugiau kaip 3 cm gylio (nustatoma peiliu).VI-5

Medyno amžius nustatomas pagal vyraujančią medyno rūšį arba kiekvienosrūšies atskirai metų arba amžiaus klasės tikslumu. Visų rūšių medžių vienaamžiaus klasė yra vienoda – 10 metų. Amžiaus klasė žymima romėniškaisskaitmenimis, pvz.: I amžiaus klasė – 1–10 metų, II amžiaus klasė – 11–20metų ir t. t.Medžio storis – kamieno skersmuo 80 cm atstumu nuo jo pagrindo.Nitrofiliniai augalai – augalai, mėgstantys azoto gausų dirvožemį, kurissusidaro dėl tręšimo, besiskaidančių durpių, yrančių kitų organinių medžiagų,užnešamo trąšaus dumblo (aliuvio).Plačialapiai medžiai – pagrindinių lapuočių rūšių medžiai (ąžuolai, uosiai,klevai, liepos, guobiniai, skroblai), suformuojantys klimaksines (galutinessavaiminio vystymosi) bendrijas nepelkinėse augavietėse.Pomiškis – jauni iki 5 m aukščio medžiai, ilgainiui galintys pasiekti pirmąjįmedyno ardą.Psichrofiliniai augalai – augalai, gerai augantys drėgnomis ir šaltomissąlygomis.Retmė, aikštelė – mažiau kaip 0,1 ha užimantis atviras ar pavieniais medžiaisapaugęs plotas, susiformavęs dėl natūralių pažaidų, ganymo, reto atžėlimo,senų atrankinių ar sanitarinių kirtimų.Ruderaliniai augalai – apleistų, pažeistų vietų ir šiukšlynų augalai.Sausminiai miškai – miškai, augantys lygiose vietose ar reljefo pakilumose.Seni medžiai – medžiai, kurių amžius yra tarp techninės ir gamtinėsbrandos.Smulkialapiai medžiai – pakaitinių (po medyno kirtimo ar žuvimo) rūšiųlapuočiai medžiai (plaukuotieji ir karpotieji beržai, drebulės, alksniai, blindės,gluosniai), suformuojantys pradinius medynus. Pelkinėse ir užliejamoseaugavietėse smulkialapiai medžiai gali suformuoti ir klimaksinius medynus.VI-6

Stambus negyvas medis – sausuolis, stuobrys, virtuolis, kurių storis nemažesnis kaip 20 cm.Susivėrimas, padengimas – medžių ar krūmų lajų, žolyno, samanų ir kerpiųprojekcija žemės paviršiuje.Techninė medžių branda – medžių būklė, kai jie yra pasiekę kirtimo amžių.Ąžuolai techninę brandą pasiekia būdami daugiau kaip 120 m., pušys,uosiai, klevai, guobiniai – daugiau kaip 100 m., eglės – 70 m., liepos, skroblai,beržai, juodalksniai – daugiau kaip 60 m., drebulės – daugiau kaip 40 m., baltalksniai,blindės, gluosniai – daugiau kaip 30 m.Trakas – miško krūmai ir nedideli medžiai, kurie natūraliai neišauga ikisavarankiško medyno.Trofotopas – medyno augavietės derlingumo sąlygos. Trofotopas (derlingumolaipsnis) žymimas mažąja raide: a – labai nemaistingas (oligotrofinis),b – nemaistingas (oligomezotrofinis), c – vidutiniškai maistingas (mezotrofinis),d – maistingas (eutrofinis), f – labai maistingas (megatrofinis).Žuvęs medynas – medynas, kuriame žuvo daugiau kaip 70 % pirmojoardo medžių.VI-7

Miško buveinių atpažinimo schema(1) Pievų ar ganyklų ir miško augalijos kompleksai(2) Šienaujamų (rečiau – ganomų) pievų ir medžių ir (arba) krūmų guotų ar pavienių medžių mozaika(3) Ganomi miškai arba pavieniai medžiai ir medžių ir (arba) krūmų guotai pievose (dažniausiaiganomose)(4) Krūmų ardas, sudarytas iš kadagių, ištisinio medžių ardo nėra(5) Miškų buveinės su įvairiais aiškiais medžių, krūmų ir žolių, samanų ir kerpių ardais(6) Pajūrio kopų sistemos miškai(7) Kiti miškai(8) Durpinio dirvožemio (storesnio kaip 20 cm) augavietės(9) Spygliuočių arba mišrūs miškai(10) Lapuočių miškai (gali būti su negausia spygliuočių priemaiša)(11) Mineralinio dirvožemio augavietės (durpių sluoksnis, jei yra, plonesnis kaip 20 cm)(12) Spygliuočių arba mišrūs miškai (spygliuočiai sudaro daugiau kaip 50 %)(13) Ypač sausų žemyninių smėlynų miškai(14) Spygliuočių ir mišrūs miškai ant ozų(15) Kitos augavietės(16) Eglynai su plačialapių medžių priemaiša, kuriuose gausu plačialapių miškų žolinių augalų(17) Mišrūs miškai (pušynai su ąžuolų ir beržų priemaiša), kuriuose auga acidofiliniai žoliniai augalai(18) Kitos buveinės(19) Lapuočių arba mišrūs miškai (lapuočiai sudaro daugiau kaip 50 %)(20) Periodiškai užliejamos, šaltiniuotos ar nuolat užmirkusios augavietės(21) Pelkėtų (nuolat užmirkusių) augaviečių juodalksnynai ir beržynai(22) Kitokio drėgmės režimo augavietės(23) Guobų vyraujami nereguliariai užliejamų upių ir upelių slėnių miškai(24) Kiti užliejamų, bet neužmirkusių augaviečių miškai(25) Kitos augavietės(26) Acidofilinių žolių ir samanų vyraujamos augavietėsVI-8

(27) Ąžuolynai su pušų ar beržų priemaiša(28) Savaiminiai mišrūs drebulynai ir beržynai(29) Plačialapių miškų žolių ir samanų vyraujamos augavietės(30) Griovų ir šlaitų miškai(31) Šlaitų miškai su skroblais(32) Šlaitų miškai be skroblų(33) Kitos augavietės(34) Plačialapių miškai su skroblais(35) Plačialapių miškai be skroblųVI-9

Lietuvos miškų tipologijos vienetų ryšys su EBsvarbos buveinių tipaisLentelėje pateikiamos EB svarbos buveinių galimos sąsajos su Lietuvosmiškų tipologijos vienetais ir dirvožemio tipologinėmis grupėmis. Reti, neaktualūsmiško tipai nenurodomi.Pastebėtina, kad lauko inventorizacijos metu taksoraščių duomenų tiesiogiaitaikyti negalima, nes tie duomenys neretai būna labai bendri, pasitaiko jų neatitikimo,ypač priskiriant miško tipų seriją prie dirvožemio tipologinės grupės. Kiekvienasmiško tipas turi būti nustatomas tikrovėje, o tik po to ieškoma sąsajos subuveinės tipu, įvertinami buveinės išskyrimo požymiai.DirvožemiotipologinėgrupėMiško tipų serijaVyraujančios medžiųrūšysBuveinėstipokodasPastabosNa, ŠaCladoniosaKerpinėP91T0Nb, Šb(La), Lb(Ua), UbPbPaNc,LcVacciniosaBrukninėVaccinio-myrtillosaBrukninė-mėlyninėMyrtillosaMėlyninėMyrtillo-sphagnosaMėlyninė-kimininėCarico-sphagnosaViksvinė-kimininėLedo-sphagnosaGailinė-kimininėOxalidosaKiškiakopūstinėMyrtillo-oxalidosaMėlyninė-kiškiakopūstinėP, B, E, D 9010P, E* 9060 Ant ozųĄ;(P, B, D)+ĄP, B, E 91D0P, B, E 91D0J, B 9080P, B 91D09190 Pajūrio regioneJei daug didžiųjųviksvųE, B, D, P, Bl 9010Bt, J 9010Retai. Žuvusių eglynųvietoje, labiau Š. LietuvojeĄ, L* 9020E;Su nemoralinėmis9050(B, D, J)+E (II arde)rūšimisP, E* 9060 Ant ozųSb*;(Ą, L) +Sb9160Sb priemaiša gali būtikitose miško masyvovietoseVI-10

DirvožemiotipologinėgrupėNd,LdŠc,Šd, ŠfMiško tipų serijaHepatico-oxalidosaŽibuoklinė-kiškiakopūstinėOxalido-nemorosaKiškiakopūstinė-plačialapėOxalidosaKiškiakopūstinėHepatico-oxalidosaŽibuoklinė-kiškiakopūstinėAegopodiosaGaršvinėVyraujančios medžiųrūšysBuveinėstipokodasPastabosP 9010Retai, žvyringosevietoseĄ, L, K, G, U* 9020 Ne slėniuoseE;(B, D, J)+E (II arde)9050P, E 9060 Ant ozųSb*;(Ą, L, U, K )+ SbU, J, Gl;Bt+ U, J, K, Ą, Gl916091E0Sb priemaiša gali būtikitose miško masyvovietoseUpių slėniuoseĄ, U* 9020 Be G, L, K priemaišosE;(B, D, J)+E (II arde)9050Sb* 9160Lėkštesniuose šlaituoseG, L, K*;(U, Ą, Sb)+G, L, K9180Ą, L, K, G, U, Sk* 9020 Ne slėniuoseNf,AegopodiosaGaršvinėSb;(... )+ Sb9160LfUcUd,UfCarico-mixtoherbosaViksvinė-įvairiažolėCalamagrostidosaLendrūninėFilipendulo-mixtoherbosaVingiorykštinė įvairiažolėUrticosaDilgėlinėU, J, Gl;Bt+ U, J, K, Ą, Gl91E0Sk, V;(...)+ Sk, V, G91F0J, B, U 9080E;(B, J, D, P)+E (II 91D0arde)B, J 9080E;(J, B, D)+E (II arde)91D0J, U, Ą, Sk, Gl 91E0Upių slėniuoseUpių slėniuoseKupstuoti, be nemoraliniųrūšiųRetaiVI-11

DirvožemiotipologinėgrupėPc,Miško tipų serijaCaricosaViksvinėVyraujančios medžiųrūšysBuveinėstipokodasJ, B (retai P) 9080PastabosPdCarico-iridosaViksvinė-vilkdalginėE (retai P)91D0Vyrauja iškilimai, mažaididžiųjų viksvų„+“ nurodo būtiną atitinkamų medžių priemaišą„...“ nurodo įvairias rūšis* šie medžiai gali būti ir kaip žymi priemaiša vyraujant smulkialapiams (B, D, J)Dirvožemio tipologinės grupės indekso reikšmėsIndeksas susideda iš hidrotopo (didžioji raidė) ir trofotopo (mažoji raidė)žymenų.Hidrotopai (dirvožemio drėgnumo sąlygos)Š – šlaitų,N – normalaus drėgnumo (ksero- ir mezofiliniai),L – laikinai užmirkstantys (higromezofiliniai),U – užmirkstantys (higrofiliniai),P – pelkiniai (hidro- ir higrofiliniai, durpių daugiau kaip 30 cm).Trofotopai (dirvožemio maistingumo sąlygos)a – labai nemaistingi (oligotrofiniai),b – nemaistingi (oligomezotrofiniai),c – vidutinio maistingumo (mezotrofiniai),d – maistingi (eutrofiniai),f – labai maistingi (megatrofiniai).Vyraujančių medžių rūšių santrumposĄ – ąžuolas, paprastasis (Quercus robur)B – beržas, karpotasis ir plaukuotasis (Betula pendula, Betula pubescens)Bl – blindė (Salix caprea)D – drebulė (Populus tremula)E – eglė, paprastoji (Picea abies)VI-12

G – guoba, kalninė (Ulmus glabra)Gl – gluosnis, baltasis, krantinis, trapusis (Salix alba, Salix triandra, Salixfragilis)K – klevas, paprastasis (Acer platanoides)L – liepa, mažalapė (Tilia cordata)P – pušis, paprastoji (Pinus sylvestris)Sb – skroblas, paprastasis (Carpinus betulus)Sk – skirpstas (Ulmus minor)U – uosis, paprastasis (Fraxinus excelsior)V – vinkšna (Ulmus laevis).VI-13

9010 *Vakarų taigaBendrasis buveinės aprašasŠi buveinė – tai natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai, taip pat gaisravietėsebesiformuojantys pakaitiniai spygliuočių ir lapuočių medžių jaunuolynai.Natūralūs seni miškai atitinka klimaksines arba vėlyvųjų sukcesijosstadijų bendrijas, kuriose antropogeninis poveikis mažas arba jo visainėra. Šie miškai dažniausiai įsikuria maisto medžiagų nedaug teturinčiuosesausuose ir vidutinio drėgnumo jauriniuose smėlio dirvožemiuose. Vakarųtaigos medynuose vyrauja pušys, eglės, įsiterpia karpotųjų beržų ir drebulių,rečiau kitų rūšių lapuočių medžių. Dauguma vakarų taigos buveinių išsiskiriarūšių negausia žoline augalija ir gausia samanų danga.Lietuvoje natūralių, žmogaus nepaliestų miškų išliko tik nedideli fragmentai.Dėl intensyvios miškininkystės nyksta svarbiausi natūralių šio tipo buveiniųpožymiai (heterogeniškamedynoamžiaus ir vertikaliojistruktūra, daugnegyvos ir pūvančiosmedienos, pavieniaiseni medžiai, gaisrųpažaidos), pavojusišnykti gresia daugeliuijautrių rūšių(ypač samanų, kerpių,grybų, vabzdžių).Vis dėlto, nepaisantantropogeninėsveiklos, kai kuriemiškai turi nemažaibūdingų natūralausmiško požymių.Pagal vyraujančiasmedžių rūšis iraugaviečių pobūdįišskiriami šie buveiniųpotipiai:V. Uselio nuotr.VI-14

9010• Natūralūs seni eglynai – ūksmingi miškai su negausia rūšių žolių danga(Vaccinio-Piceion abietis: Linnaeo-Piceetum abietis, Sphagno girgensohnii-Piceetum p. p.).• Natūralūs seni pušynai – sausi ir vidutinio drėgnumo, kai kada drėgnoki miškaiant skurdžių, dažnai rūgščių smėlio dirvožemių. Medynuose, be vyraujančiųPinus sylvestris, dažnai gana gausiai įsiterpia Picea abies. Sintaksonai:Dicrano-Pinion (Peucedano-Pinetum, Leucobryo-Pinetum, Molinio-Pinetum).• Natūralūs seni mišrūs miškai – miškai, kuriuose dažniausiai vyrauja spygliuočiaimedžiai, tačiau nuolat įvairiu santykiu įsiterpia lapuočių, dažniausiaiBetula pendula, Populus tremula, Quercus robur.• Miško gaisravietės – prie šio potipio priskiriami tiek visiškai gaisro sunaikintivakarų taigos plotai, tiek iš dalies ugnies pažeisti medynai su išlikusiaisgyvais medžiais.• Išdegusiuose miško plotuose besiformuojantys jaunuolynai – miškai irkrūmynai, natūraliai atsikuriantys po gaisrų skurdžiose smėlingose augavietėse.Juose vyrauja pionieriniai lapuočiai medžiai (Betula pendula, Populustremula), dažnai su įvairaus gausumo spygliuočių medžių ir krūmųpriemaiša, taip pat išlikusiais ankstesnių kartų medžiais.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Buveinės formuojasi žemyniniuose sausminiuoseplotuose, kurių dirvožemiai nujaurėję ar pajaurėję (išplauti), sausi,drėgni ar laikinai užmirkstantys. Ten, kur dirvožemiai skurdesni ir sausesni,vyrauja pušynai, kur trąšesni ir drėgnesni – eglynai. Šios buveinės miškai labiaupaplitę regionuose, kuriuose kritulių kiekis didesnis (eglynai Vakarų Lietuvoje),vegetacijos sezonas trumpesnis (pušynai Rytų Lietuvoje). Specifinįbuveinių potipį sukuria dėl žaibų atsiradusios gaisravietės.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Taigos miškams natūraliai būdingi fitofagųvabzdžių antplūdžiai, dėl kurių gali susiformuoti specifinės žuvusiųmedynų buveinės.Antropogeniniai veiksniai. Kartais prie buveinės tipo priskirtini žuvęmedynai atsiranda dėl žmogaus sukeltų gaisrų, pakeisto hidrologinio režimoir pan.VI-15

9010Buveinės struktūraGeros būklės buveinėse medynų struktūra sudėtinga ir netolygi. Netolygusmedyno susivėrimas (su aikštelėmis), mozaikiškas išsidėstymas pagalrūšių ir amžiaus sudėtį, ardus. Žuvusiuose ir jaunuose regeneraciniuose medynuosegausu buvusio medyno yrančių liekanų ar išlikusių pavienių medžių.Dėl antropogeninio poveikio dažniausiai dalies požymių nėra.Krūmų, žolių ir samanų ardai įvairaus išsivystymo, priklauso nuo augavietėsir sukcesinės stadijos. Didelė įvairovė samanų, grybų ir bestuburių gyvūnų,kuriems reikalinga yranti ar apdegusi stambi mediena.Sukcesijos kryptysTai ilgą laiką išliekančios buveinės. Natūraliomis sąlygomis jų atsikūrimasnepertraukiamas arba ciklinis – įvairių gamtinių veiksnių (gaisrų, vėjavartų,vabzdžių invazijų) sunaikintų medynų vietose formuojasi pradinių ir tarpiniųstadijų bendrijos, priskiriamos prie tos pačios Vakarų taigos buveinių grupės.Kai kuriais atvejais po gaisrų kuriam laikui gali susiformuoti 4030 Viržynųar 2330 Nesusivėrusių žemyninių smiltpievių buveinės, o žuvusiuose trąšiuoseeglynuose – 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai.Drėgnesnėse augavietėse kaupiantis durpių sluoksniui, taip pat dėl klimatiniųar antropogeninių veiksnių kylant gruntinio vandens lygiui galimasužpelkėjimas ir transformacija į 91D0 *Pelkinius miškus. Savo ruožtu, pasausėjusiosmišku apaugusios pelkės iš dalies gali transformuotis į Vakarų taigosbuveines.Kai kuriais atvejais Vakarų taigos buveinės ilgainiui gali susidaryti vietoje9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, kuriuose spygliuočiai anksčiau negalėjoįsivyrauti dėl antropogeninės veiklos.Į Vakarų taigos buveinę potencialiai gali transformuotis daugiau nei pusė(apie 60 %) visų Lietuvos miškų, jei juose nebūtų ūkininkaujama.Augalų bendrijosPeucedano-Pinetum, Querco roboris-Pinetum (iš dalies), Molinio-Pinetum,Linnaeo-Piceetum, Epilobion angustifolii.VI-16

9010Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisBuveinė gali būti prilyginama šiems Lietuvos miškų tipologijos vienetams:Vaccinio-Pinetum (-Betuletum), Vaccinio-myrtillo-Pinetum (-Piceetum, -Betuletum,-Populetum), Myrtillo-Pinetum (-Piceetum, -Betuletum, -Populetum),Oxalido-Pinetum (-Piceetum, -Betuletum, -Populetum), Myrtillo-oxalido-Pinetum (-Piceetum, -Betuletum, -Populetum), Myrtillo-oxalido-Alnetum (išdalies), Hepatico-oxalido-Pinetum (iš dalies).Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisBuveinė gali sudaryti teritorinius kompleksus su 91D0 *Pelkiniais miškais,9080 *Pelkėtais lapuočių miškais, 9050 Rūšių turtingais eglynais, kartais su91T0 Kerpiniais pušynais, 9020 *Plačialapių ir mišriais miškais ir kitomis buveinėmis.Teritoriškai ir edafinėmis sąlygomis siejasi su 2330 Nesusivėrusiomisžemyninėmis smiltpievėmis, 4030 Viržynais, 6230 *Rūšių turtingais briedgaurynais,6270 *Rūšių gausiomis ganyklomis ir ganomomis pievomis.VI-17

9010Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Alnus spp. (tik žuvusių taigos eglynųvietoje)Betula pendulaBetula pubescensFrangula alnusJuniperus communisPicea abiesPinus sylvestrisPopulus tremulaSorbus aucupariaArctostaphyllos uva-ursiAstragalus arenariusCarex ericetorumCarex globularisChimaphila umbellataDiphasiastrum complanatumGoodyera repensHuperzia selagoLinnaea borealisListera cordataLycopodium annotinumLycopodium clavatumMoneses unifloraPhegopteris connectilisPulsatilla patensPyrola mediaTrientalis europaeaAthyrium filix-feminaCalamagrostis arundinaceaCalluna vulgarisCarex digitataChamerion angustifoliumDeschampsia flexuosaDryopteris dilatataEpipactis atrorubensFestuca ovinaLuzula pilosaMaianthemum bifoliumMelampyrum pratenseMolinia caeruleaMonotropa hypopitysOxalis acetosellaRubus saxatilisSolidago virgaureaVaccinium myrtillusVaccinium vitis-idaeaViola rivinianaAnastrophyllum hellerianumBarbilophozia attenuataBazzania trilobataDicranum majusDicranum spuriumFunaria hygrometricaNowellia curvifoliaOdontoschisma denudatumPlagiothecium undulatumSphagnum wulfianumBrachythecium oedipodiumDicranum polysetumDicranum scopariumHylocomium splendensPleurozium schreberiPtilium crista-castrensisSphagnum capillifoliumThuidium philibertiiThuidium tamariscinumArthonia leucopelleaBryoria nadvornikianaLecanactis abietinaRamalina thraustaVI-18

9010Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų rūšių skaičius – bent 5, iš jų bent 1 – tipinė rūšis (kartais tipiniųrūšių gali ir nebūti, bet tada ryškūs žemiau nurodyti požymiai).• Turi bent 4 struktūrinius požymius iš žemiau išvardytų:◊ žemutinio gaisro žymės, apdegusi negyva mediena;◊ daug apdegusios negyvos medienos („vidutiniškai“ arba „gausiai“ pagalnustatomus parametrus);◊ daug negyvos stambios medienos, balų suma (sausuolis+stuob rys+virtuolis)– ne mažiau kaip 6;◊ negyva stambi visų pagrindinių irimo stadijų mediena;◊ nevienoda medyno struktūra pagal amžių („įvairiaamžis medynas“);◊ mozaikiškas medynas (retmės, aikštelės, išsiskiriančios rūšių ar amžiaussudėties guotai);◊ spygliuočių miškas su smulkialapių lapuočių priemaiša (daugiau kaip5 %) viršutiniame arde;◊ daug gamtinės brandos ir mirštančių brandžių medžių (daugiau kaip5 % viršutinio ardo medžių, įskaitant lapuočius);◊ vyraujančių medžių amžius 10 m. viršija techninę brandą;◊ aptinkama 3 ir daugiau tipinių rūšių.• Žuvę medynai gali neatitikti nurodytų reikalavimų, tačiau tai turi būtine jaunesni kaip 60 m. spygliuočių medynai arba ne jaunesni kaip 30 m.smulkiųjų lapuočių medynai.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Žuvusiuose medynuose pašalinta daugiau kaip 80 % medienos.• Mechaniniai paviršiaus pažeidimai (mineralizacija) apima daugiau kaip30 % paviršiaus.• Ruderaliniai ir invaziniai augalai dengia daugiau kaip 20 % paviršiaus.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 9050 Rūšių turtingų eglynų skiriasi tuo, kad 9010 *Vakarų taigos eglynuosenebūna nemoralinių (plačialapių miškų) rūšių. Nemoralinių rūšiųgali pasitaikyti tik tose vakarų taigos buveinėse, kurių medynus sudaropušys.VI-19

9010• Nuo 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų buveinės mišrių pušų ir plačialapiųmedynų ši buveinė skiriasi tuo, kad joje tarp senų medžių plačialapiai sudaromažumą.• Nuo 9190 Sausųjų ąžuolynų buveinės Vakarų Lietuvos mišrių pušų, smulkialapiųmedžių ir ąžuolų medynų ši buveinė skiriasi tuo, kad joje eglėsvisuose arduose gali dengti daugiau kaip 10 %.• Nuo 91D0 *Pelkinių miškų buveinės seklesnių (sausesnių) variantų ši buveinėskiriasi tuo, kad joje nėra ryškaus kupstuotumo, nėra arba retai aptinkamahigrofitų, skurdesnė samanų įvairovė. Tik 9010 *Vakarų taigospušynuose gali būti gausesnė Molinia caerulea danga ir nedidelė higrofitų(Sphagnum spp., Vaccinium uliginosum, Carex nigra) priemaiša.• Nuo 91T0 Kerpinių pušynų buveinės ši buveinė skiriasi tuo, kad joje nėraryškios kerpių dangos, t. y. jos dengia mažiau kaip 30 % žemės paviršiaus.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,5 ha; mozaikoje – daugiaukaip 5 % kartografuojamo kontūro.• Eglynai su pavienių plačialapių medžių priemaiša priskiriami prie 9010*Vakarų taigos tuo atveju, kai žolių dangoje nėra nemoralinių rūšių.• Jei didesniame 9010 *Vakarų taigos plote pasitaiko 9050 Žolių turtingųeglynų intarpų ir juose yra pakankamai nepažeistiems miškams būdingųpožymių, šie intarpai gali būti prijungiami prie 9010 *Vakarų taigos.• Nusausintose pelkinių miškų augavietėse ilgainiui gali susiformuoti 9010*Vakarų taigos buveinės, tačiau šiose buveinėse susiskaidžiusių durpiųsluoksnis negali būti storesnis kaip 30 cm. Nusausintų augaviečių buveinės,kurių dirvožemiai humusingi, kuriose gausu nitrofilų – Urtica dioica,Impatiens noli-tangere, Rubus idaeus arba yra išlikę higrofitų, nepriskiriamosprie 9010 *Vakarų taigos buveinės.VI-20

9010Z. Gudžinsko nuotr.Arctostaphyllos uva-ursiMiltinė meškauogėZ. Gudžinsko nuotr.Astragalus arenariusSmiltyninė kulkšnėZ. Gudžinsko nuotr.Chimaphila umbellataSkėtinė marenikėZ. Gudžinsko nuotr.Diphasiastrum complanatumDvišakė padraikaVI-21

9010V. Uselio nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Goodyera repensHuperzia selagoŠliaužiančioji sidabriukėStatusis atgirisVI-22Ž. Sinkevičiaus nuotr.Lecanactis abietinaEglinis lekanaktis

9010Z. Gudžinsko nuotr.Leucobryum glaucumMelsvoji balzganėZ. Sinkevičienės nuotr.Linnaea borealisŠiaurinė linėjaZ. Gudžinsko nuotr.Listera cordataŠirdinė dviuogėVI-23

9010Z. Gudžinsko nuotr.Lycopodium clavatumVaistinis pataisasZ. Gudžinsko nuotr.Moneses unifloraVienažiedė žemoklėV. Uselio nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Phegopteris connectilisPlaukuotasis papartuolisPulsatilla patensVėjalandė šilagėlėVI-24

9020 *Plačialapių ir mišrūs miškaiBendrasis buveinės aprašasPrie šios buveinės priskiriami plačialapių ir mišrūs miškai derlingose vidutinioar laikinai perteklinio drėkinimo, bet neužmirkusiose augavietėse.Pagal vyraujančius medžius tai dažniausiai būna ąžuolynai ar liepynai, tačiausu didele Picea abies, Acer platanoides, Fraxinus excelsior, Ulmus glabra, kartaisAlnus incana priemaiša. Regeneracijos stadijų medynuose auga ir Betulapendula, Betula pubescens, Populus tremula. Šių buveinių medynuose neaptinkamaCarpinus betulus. Krūmų ardas menkai ar vidutiniškai išsivystęs.Žolyną sudaro nemoralinės žolės.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Buveinė formuojasi žemyniniuose sausminiuoseplotuose, upių slėnių šlaituose ir aukštesnėse terasose, kurių dirvožemiaividutiniškai derlingi, trąšūs, sausi, drėgni ar laikinai užmirkstantys.Buveinė labiau paplitusi regionuose, kur mažesnis kritulių kiekis (VidurioLietuva), ilgesnis vegetacijos sezonas (Pietvakarių Lietuva).Gamtiniai biologiniai veiksniai. Kai kuriais atvejais spygliuočių vyrauja-V. Rašomavičiaus nuotr.VI-25

9020muose mišriuose trąšiuose medynuose dėl neįprastų meteorologinių ar kitųsąlygų nusilpusius spygliuočius medžius gali sunaikinti fitofagai, tokiu būdusudarydami sąlygas susiformuoti 9020 buveinei.Antropogeniniai veiksniai. Praeityje specialiais kirtimais, deginimais irganymu buvo trukdoma miškuose įsivyrauti spygliuočiams, taip suformuojantar palaikant 9020 buveines.Pastaraisiais dešimtmečiais antropogeninis poveikis dažniausiai neigiamas,nes pašalinami seni plačialapiai medžiai, o mažo skalsumo medynuoseįveisiamos eglių polajinės kultūros, kurios ilgainiui sunaikina tipiškus buveinėsbruožus.Dėl kultūrinių tradicijų dalis buveinių yra susiformavusios senuose dvarųparkuose, archeologinėse ir mitologinėse vietose.VI-26Buveinės struktūraGeros būklės buveinėse medynų struktūra gana sudėtinga ir netolygi.Netolygus medyno susivėrimas (su aikštelėmis), nevienoda rūšių ir amžiaussudėtis, būdingi seni ir mirštantys medžiai. Medynai paprastai dviardžiai.Viršutiniame arde dominuoja Quercus robur, Fraxinus excelsior, Acer platanoides,Tilia cordata, Ulmus spp., galima spygliuočių priemaiša. Prastesnėsbūklės medynuose gali būti daugiau beržų ar drebulių. Antrajame arde augatų pačių rūšių jaunesni medžiai, gali būti guobinių, baltalksnių. Krūmų ardasdažniausiai vešlus, jame dominuoja lazdynai, rečiau kitos rūšys. Žolių dangaištisinė, dažnai vešli, o samanų paprastai negausu. Didelė epifitinių samanų irkerpių įvairovė. Geros būklės buveinėms būdinga daug negyvų medžių (stovintysnudžiūvę medžiai, virtuoliai, stuobriai).Sukcesijos kryptysBuveinės palyginti stabilios. Daugelis jų praeityje buvo ekstensyviai ganomos.Nutrūkus šiai veiklai, buveinėse sutankėja pomiškis ir trakas, įsivyraujaūksmėmėgė augalija. Dėl savo šviesiamėgiškumo ąžuolai negali konkuruotiir atsinaujinti medyne, todėl ąžuolynai pamažu transformuojasi į kitų rūšiųmedynus, taip pat ir į eglynus. Gana sparti sukcesija į 9050 Žolių turtinguseglynus ar lėtesnė į 9010 *Vakarų taigą vyksta psichrofilinėse ir skurdesnėseaugavietėse.

9020Jei buveinėje ganoma, ilgainiui ji gali tapti 9070 Medžiais apaugusia ganykla.Buveinė gali susiformuoti nusausintų šaltiniuotų, pelkėtų ir karbonatingųšlapių medynų (91E0 *Aliuviniai miškai) vietose, rečiau nusausintuose 9080*Pelkiniuose lapuočių miškuose.Augalų bendrijosTilio-Quercetum roboris.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisBuveinė gali būti prilyginama šiems Lietuvos miškų tipologijos vienetams:Oxalido-Quercetum (-Tilietum), Myrtillo-oxalido-Quercetum, Hepatico-oxalido-Quercetum(-Tilietum, -Fraxinetum, -Aceretum), Oxalido-nemoroso-Quercetum(-Fraxinetum, -Tilietum, -Aceretum, -Ulmetum), Aegopodio-Quercetum(-Fraxinetum, -Tilietum, -Aceretum, -Ulmetum), Carico-mixtoherbo-Quercetum(-Fraxinetum, -Tilietum, -Ulmetum).Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisNeretai buveinė ribojasi arba sudaro mozaiką su 9050 Rūšių turtingaiseglynais, 9070 Medžiais apaugusiomis ganyklomis, 9080 *Pelkėtais lapuočiųmiškais, 9180 *Griovų ir šlaitų miškais, 91E0 *Aliuviniais miškais. Gali ribotissu 9060 Spygliuočių miškais ant ozų. Gretimybės atvirose vietose gali būti6410 Melvenynai, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6510 Šienaujamos mezofitųpievos, 6530 *Miškapievės.VI-27

9020VI-28Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Daphne mezereumEuonymus verrucosusAcer platanoidesAlnus incanaCorylus avellanaEuonymus europaeusFraxinus excelsiorLonicera xylosteumPicea abiesQuercus roburTilia cordataUlmus spp.Allium ursinumBromopsis benekeniiCardamine bulbiferaCorydalis cavaCypripedium calceolusEpipactis helleborineFestuca altissimaGalium odoratumLilium martagonNeottia nidus-avisPolygonatum verticillatumRanunculus cassubicusRanunculus lanuginosusSanicula europaeaScrophularia nodosaTrollius europaeusActaea spicataAegopodium podagrariaAnemone nemorosaAnemone ranunculoidesAsarum europaeumBrachypodium sylvaticumCampanula tracheliumCorydalis solidaDryopteris filix-masGagea luteaGeranium sylvaticumHepatica nobilisLamiastrum galeobdolonLathyrus vernusMelampyrum nemorosumMercurialis perennisMilium effusumMycelis muralisMyosotis sylvaticaOxalis acetosellaParis quadrifoliaPhyteuma spicatumPoa nemoralisPolygonatum multiflorumPulmonaria obscuraSilene dioicaStachys sylvaticaStellaria holosteaViola mirabilisViola reichenbachianaAnomodon attenuatusAnomodon viticulosusFrullania dilatataLejeunea cavifoliaMetzgeria furcataNeckera complanataNeckera pennataPorella platyphyllaAnomodon longifoliusAntitrichia curtipendulaAtrichum undulatumCirriphyllum piliferumEurhynchium angustireteEurhynchium hiansPlagiomnium undulatumArthonia byssaceaLobaria pulmonariaThelotrema lepadinum

9020Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų rūšių skaičius – bent 10 (išskyrus medžių rūšis), iš jų bent 2 – tipinėsrūšys.• Seni (perkopę techninės brandos amžių) plačialapiai medžiai sudaro bent5 % medyno pirmojo ardo.• Spygliuočių padengimas pirmajame ir antrajame arduose neviršija 50 %.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Mechaniniai paviršiaus pažeidimai (mineralizacija) apima daugiau kaip30 % paviršiaus.• Ruderaliniai ir invaziniai augalai dengia daugiau kaip 30 % paviršiaus.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 9010 *Vakarų taigos buveinė skiriasi šiais požymiais:◊ tarp senų medžių vyrauja plačialapių rūšys;◊ kai senų plačialapių medžių nedaug, žolių dangoje vyrauja nurodytosbūdingosios rūšys.• Nuo 9050 Žolių turtingų eglynų buveinė skiriasi šiais požymiais:◊ plačialapiai medžiai sudaro ne mažiau kaip 50 % pirmojo medyno ardodangos;◊ kai spygliuočių ir plačialapių medžių yra apylygiai ar vyrauja smulkialapiaimedžiai, plačialapiai medžiai konkuruoja pirmajame arde;◊ eglės antrajame ir trečiajame arduose dengia ne daugiau kaip 50 % paviršiaus.• Nuo 9060 Spygliuočių miškų ant ozų buveinė skiriasi šiais požymiais:◊ plačialapiai medžiai sudaro ne mažiau kaip 50 % medyno pirmojo ardodangos;◊ kai spygliuočių ir plačialapių medžių yra apylygiai ar vyrauja smulkialapiaimedžiai, žolyne vyrauja nurodytos būdingosios 9020, o ne 9060rūšys.• Nuo 9070 Medžiais apaugusių ganyklų buveinė skiriasi aiškia miško struktūra– turi tipišką traką, pomiškį, žolių dangoje vyrauja ūksmėmėgės tipiškosnemoralinės rūšys. Galimos pereinamojo tipo buveinės, tarp kuriųskiriamoji riba neryški. Išskiriant buveinę reikėtų atsižvelgti į tipiškas rū-VI-29

9020šis ir aptinkamų saugomų rūšių augaviečių tvarkymo poreikius, taip pat įišlikusias naudojimo tradicijas.• Nuo 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų ir 91E0 *Aliuvinių miškų buveinė skiriasisausesniu dirvožemiu (N, L hidrotopai), nekupstuotu mikroreljefu,higrofitų ir užliejimą pakenčiančių rūšių nebuvimu ar nereguliarumu,menku jų pastovumu.• Nuo 9160 Skroblynų buveinė skiriasi skroblų nebuvimu tiek tiriamajamesklype, tiek aplinkiniuose miško sklypuose.• Nuo 9180 *Griovų ir šlaitų miškų buveinė skiriasi tuo, kad šlaituose ji galibūti įsikūrusi ten, kur mažiau trąšūs dirvožemiai (Šc), ir ten, kur nėra liepų,klevų ar kalninių guobų.• Nuo 9190 Sausųjų ąžuolynų buveinė skiriasi tuo, kad paplitusi ten, kurtrąšesni dirvožemiai (Nc-f, Lc-f), o žolių dangoje būdingos rūšys sudarobent žymią priemaišą.• Nuo 91F0 Paupių guobynų buveinė skiriasi topografine padėtimi (paprastainėra užliejama potvynių) arba dirvožemio trąšumu.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,5 ha; mozaikoje – daugiaukaip 5 % kartografuojamo kontūro.• Šios buveinės išplitusios visoje šalyje, ypač Vidurio, Šiaurės ir Rytų Lietuvoje,už skroblų arealo ribos, tačiau pavienių masyvų pasitaiko ir Vakarųbei Pietvakarių Lietuvoje.VI-30

9020B. Karpavičienės nuotr.Allium ursinumMeškinis česnakasU. Suško nuotr.Anomodon attenuatusSmulkioji kreivadantėV. Baroniņos nuotr. V. Baroniņos nuotr.Bromopsis benekeniiMiškinė dirsuolėCardamine bulbiferaSvogūninė kartenėVI-31

9020Z. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Cypripedium calceolusPlačialapė klumpaitėCorydalis cavaTuščiaviduris rūtenisVI-32Z. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Daphne mezereumPaprastasis žalčialunkisEpipactis helleborinePlačialapis skiautalūpis

9020Z. Gudžinsko nuotr.Euonymus verrucosusKarpotasis ožekšnisZ. Gudžinsko nuotr.Galium odoratumKvapnusis lipikasU. Suško nuotr.Lejeunea cavifoliaĮgaubtalapė plojenėZ. Gudžinsko nuotr.Lilium martagonMiškinė lelijaVI-33

9020V. Baroniņos nuotr.Lobaria pulmonariaPlačioji platužėU. Suško nuotr.Neckera pennataPlunksninė pliusnėZ. Gudžinsko nuotr.Neottia nidus-avisRusvoji lizduolėV. Uselio nuotr.Polygonatum verticillatumMenturlapė baltašaknėVI-34

9020V. Uselio nuotr.Ranunculus cassubicusKašubinis vėdrynasV. Baroniņos nuotr.Ranunculus lanuginosusVilnotasis vėdrynasD. Matulevičiūtės nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Scrophularia nodosaNariuotasis bervidisTrollius europaeusPaprastasis burbulisVI-35

9020Ž. Sinkevičiaus nuotr.Thelotrema lepadinumDantytoji telotremaVI-36

9050 Žolių turtingi eglynaiBendrasis buveinės aprašasŠi buveinė – tai mišrūs miškai, kurių medynuose vyrauja eglės, dažnai gausiaiįsimaišę plačialapių medžių, ypač ąžuolų. Buveinė susiformuoja reljefo žemesnėsevietose, griovose ir šlaituose, kur yra lengvos mechaninės sudėties, vidutiniodrėgnumo ir apydrėgniai velėniniai jauriniai dirvožemiai, gausūs švelniojo humuso.Buveinėms būdingi aiškūs rūšių, gausūs krūmų ir žolių ardai. Čia įsikuriadaug plačialapių miškams būdingų augalų, veši aukštos žolės ir paparčiai, tuo patmetu buveinėms būdingi ir spygliuočių miškų elementai. Ypač vešli žolių dangasusiformuoja augavietėse, kur aukštas judraus gruntinio vandens lygis.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Buveinės dažniausiai sudaro nedidelius plotusspecifinėse reljefo vietose – žemesnėse vietose, šlaituose, raguvose, nedideliųupelių slėniuose. Jų dirvožemiai dažniausiai lengvi, gana karbonatingi,nuo vidutinio drėgnumo iki šlapių ir šaltiniuotų, tačiau durpių sluoksnionėra. Labiau paplitusios drėgnesnio klimato zonoje – Vakarų Lietuvoje.V. Rašomavičiaus nuotr.VI-37

9050Gamtiniai biologiniai veiksniai. Nėra.Antropogeniniai veiksniai. Medynų tankinimas įveisiant polajines egliųkultūras trąšiuose miškuose gali turėti įtakos buveinių susiformavimui.Buveinės struktūraGeros būklės medynai įvairiaamžiai, dažniausiai dviardžiai. Juose vyraujaeglės, įsimaišę lapuočių. Nesenuose medynuose eglės vyrauja tankiameantrajame arde. Krūmų ardas paprastai vešlus, dominuoja Corylus avellana.Tik labiau psichrofilinėse augavietėse krūmų nedaug. Žolių danga vešli, jojevyrauja plačialapių miškams būdingų rūšių augalai, o spygliuočių miškamsbūdingos žolės taip pat auga nuolat, tačiau nevyrauja. Samanų danga mozaikiška,kai kada menkai išsivysčiusi.Sukcesijos kryptysNatūralios buveinės yra gana stabilios, jų medynas nuolat atsinaujina. Sausesnėsevietose esantys kultūrinės ar pusiau kultūrinės kilmės trąšūs eglynaidėl nepalankių meteorologinių sąlygų (sausringo laikotarpio) gali transformuotisvėl tapdami lapuočių medynais (tarp jų ir 9020 *Plačialapių ir mišriaismiškais). Taip pat ir vienaamžiuose medynuose pasiekusios gamtinę brandąeglės gali (beveik) vienu metu iškristi, bent laikinai užleisdamos vyraujančiaspozicijas lapuočiams. Kai kada stačiuose šlaituose ar upelių slėniuose išretėjuseglėms buveinės gali transformuotis į 9180 *Griovų ir šlaitų miškus arba91E0 *Aliuvinius miškus. Jei vyksta pelkėjimas ir durpių kaupimasis, galimasukcesija į 91D0 *Pelkinius miškus. Natūralios būklės medynai, kurių medžiaijau pasiekę gamtinę brandą ir kuriuose yra daug negyvų medžių, sutampa su9010 *Vakarų taiga. Žuvę ar labai išretėję medynai gali tapti 6430 Eutrofiniaisaukštaisiais žolynais. Į žolių gausius eglynus iš dalies gali transformuotis nusausinti9080 *Pelkiniai lapuočių miškai ir kai kurie 91E0 *Aliuviniai miškai.Augalų bendrijosQuerco-Piceetum, Melico nutantis-Piceetum (iš dalies), Rhodobryo rosei–Piceetum.VI-38

9050Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisBuveinė gali būti prilyginama šiems Lietuvos miškų tipologijos vienetams:Oxalido-Piceetum, Myrtillo-oxalido-Piceetum (iš dalies), Hepatico-oxalido-Piceetum,Oxalido-nemoroso-Piceetum, Aegopodio-Piceetum.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisBuveinė dažnai ribojasi arba sudaro mozaiką su 9010 *Vakarų taiga, 9020*Plačialapių ir mišriais miškais, 9080 *Pelkėtais lapuočių miškais, 9180 *Griovųir šlaitų miškais, 91E0 *Aliuviniais miškais, rečiau su kitų tipų buveinėmis.VI-39

9050Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Daphne mezereumPicea abiesAcer platanoidesAlnus glutinosaAlnus incanaCorylus avellanaEuonymus verrucosusQuercus roburSorbus aucupariaTilia cordataActaea spicataAsarum europaeumBotrychium virginianumCypripedium calceolusDryopteris dilatataDryopteris expansaGalium odoratumGymnocarpium dryopterisLamiastrum galeobdolonLathyrus vernusMatteuccia struthiopterisMelica nutansMercurialis perennisParis quadrifoliaPhegopteris connectilisAthyrium filix-feminaCalamagrostis arundinaceaCarex digitataCarex remotaCrepis paludosaDryopteris filix-masGeum urbanumHepatica nobilisImpatiens noli-tangereLuzula pilosaMoehringia trinerviaMycelis muralisOxalis acetosellaRubus saxatilisViola rivinianaCirriphyllum piliferumRhodobryum roseumAtrichum undulatumBrachythecium oedipodiumBrachythecium rutabulumDicranum scopariumEurhynchium angustireteEurhynchium hiansHylocomium splendensPlagiomnium affinePlagiomnium undulatumPleurozium schreberiVI-40

9050Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų rūšių skaičius – bent 8, iš jų bent 3 – tipinės rūšys (išskyrus medžiųrūšis).• Pirmojo ir antrojo ardų eglės dengia ne mažiau kaip 50 % paviršiaus.• Vyraujančios eglės ne jaunesnės kaip 40 m.• Būdingos žolių rūšys dengia ne mažiau kaip 30 % paviršiaus.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Mechaniniai paviršiaus pažeidimai (mineralizacija) apima daugiau kaip30 % paviršiaus.• Ruderaliniai ir invaziniai augalai dengia daugiau kaip 30 % paviršiaus.■Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 9010 *Vakarų taigos buveinė skiriasi plačialapių miškams būdinganemoralinių žolių danga, galima žymia plačialapių medžių priemaiša, taippat tuo, kad neprivalomi natūralumo ir senų miškų požymiai.• Nuo 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9160 Skroblynų, 9180 *Griovų iršlaitų miškų ir 91E0 *Aliuvinių miškų buveinė skiriasi šiais požymiais:◊ plačialapiai sudaro mažiau kaip 50 % medyno;◊ kai eglių ir plačialapių medžių yra apylygiai ar vyrauja smulkialapiaimedžiai, skiriasi šiais požymiais:■ eglės dominuoja antrajame ir trečiajame arduose (padengimas didesniskaip 50 %),žolių dangoje didelę dalį sudaro eglynų rūšys (Oxalis acetosella,Maianthemum bifolium, Luzula pilosa, Rubus saxatilis, Lycopodiumannotinum).• Nuo 9060 Spygliuočių miškų ant ozų buveinė skiriasi augaviečių geomorfologinėmissąlygomis, taip pat drėgnesniu dirvožemiu ir pušų bei termofiliniožolyno nebuvimu medyne.• Nuo 91D0 *Pelkinių miškų buveinė skiriasi tuo, kad joje nėra durpiųsluoksnio, gausesnių Sphagnum spp., Polytrichum commune ir žolinių higrofitų(Lysimachia vulgaris, Filipendula ulmaria, Viola palustris, Scutellariagalericulata, Caltha palustris, Lycopus europaeus).VI-41

9050Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,5 ha; mozaikoje – daugiaukaip 5 % kartografuojamo kontūro.• Buveinei išskirti, skirtingai nei 9010 *Vakarų taigai, nebūtini natūralumoir senų miškų požymiai.VI-42

9050Z. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Actaea spicataVarpotoji juodžolėBotrychium virginianumVirgininis varpenisZ. Gudžinsko nuotr.Asarum europaeumEuropinė pipirlapėZ. Gudžinsko nuotrCypripedium calceolusPlačialapė klumpaitėVI-43

9050Z. Gudžinsko nuotr.Z. Gudžinsko nuotr Z. Gudžinsko nuotrDaphne mezereumPaprastasis žalčialunkisGalium odoratumKvapnusis lipikasVI-44Z. Gudžinsko nuotrGymnocarpium dryopterisTrikampis tikrapapartis

9050Z. Gudžinsko nuotr Z. Gudžinsko nuotrLathyrus vernusPavasarinis pelėžirnisMatteuccia struthiopterisPaupinis jonpapartisZ. Gudžinsko nuotr Z. Gudžinsko nuotrMercurialis perennisDaugiametis laiškenisParis quadrifoliaKeturlapė vilkauogėVI-45

9050V. Uselio nuotr.Phegopteris connectilisPlaukuotasis papartuolisZ. Gudžinsko nuotrPicea abiesPaprastoji eglėVI-46U. Suško nuotr.Rhodobryum roseumSkrotelinė rožiasamanė

9060 Spygliuočių miškai ant ozųBendrasis buveinės aprašasŠi buveinė – tai spygliuočių miškai, dažnai su lapuočių priemaiša, augantysant ozų ir panašių ledyninių darinių. Ozai – ilgi ir siauri smėlio ir žvyrogūbriai, susidarę iš ledynuose arba po jais tekėjusių vandens srautų suklostytųsąnašų. Įvairaus nuolydžio ir ekspozicijos ozų šlaitai pasižymi skirtingumikroklimatu; tai sudaro sąlygas įsikurti įvairių rūšių augalams ir gyvūnams.Ypač didele rūšių įvairove pasižymi saulėti pietinės ekspozicijos šlaitai. Šiųbuveinių žolyne pasitaiko retų termofilinių ir plačialapių miškams būdingųaugalų (Pulsatilla patens, Dianthus arenarius, Epipactis atrorubens).Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Buveinės formuojasi fliuvioglacialinių geomorfologiniųdarinių šlaituose (dažnai pietinės ekspozicijos), kurie iš aplinkiniųteritorijų išsiskiria karbonatingulengvu smėlio iržvyro dirvožemiu.Gamtiniai biologiniaiveiksniai. Nėra.Antropogeniniai veiksniai.Ozų miškų buveinėseneretai būdavo ganoma, tačiaudabar toks naudojimaslabai retas. Dėl ekstensyvausganymo susidaro retmės, kuriossvarbios specifinei termofilineiflorai ir faunai.Buveinės struktūraMedynai vienaardžiaiarba dviardžiai. Pietinėjeekspozicijoje vyrauja pušys,šiaurinėje gali vyrauti ireglės. Dažna įvairių lapuočiųpriemaiša. Pažeistuose ar at-V. Rašomavičiaus nuotr.VI-47

9060sikuriančiuose medynuose gali vyrauti smulkialapiai – Betula pendula, Populustremula.Krūmų ardas paprastai vešlus, turintis plačialapių miškams būdingų, taippat termofilinių rūšių.Žolių danga mozaikiška, gausi rūšių. Pietinėje pusėje šalia pušynamsįprastų rūšių auga nemažai termofilinių ir kalcifilinių žolių. Pavėsingesnėsevietose vyrauja trąšesnių eglynų ar lapuočių miškų rūšys.Samanų danga taip pat dažniausiai mozaikiška, rečiau ištisinė, kartaismenkai išsivysčiusi.Sukcesijos kryptysIstoriškai kai kurios buveinės gali būti susiformavusios iš 9070 Medžiaisapaugusių ganyklų nustojus jose ganyti. Savaiminė tolesnė sukcesija priklausonuo drėgmės sąlygų. Jei buveinėje gruntinis vanduo yra giliai, ji gali ilgai išliktigana stabili. Drėgnesnėmis sąlygomis termofilinę florą pamažu gali išstumtitankėjantis medynas. Pietvakarinėje šalies dalyje medynas gali transformuotisį 9160 Skroblynus, kitur – į buveines 9010, 9020, 9050, 9180. Jei gana intensyviaiganoma, buveinė gali virsti ir 9070 Medžiais apaugusiomis ganyklomis.Augalų bendrijosSerratulo-Pinetum (iš dalies), Querco-Pinetum (iš dalies), Peucedano-Pinetum(iš dalies), Melico nutantis-Piceetum (iš dalies).Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisBuveinė gali būti prilyginama šiems Lietuvos miškų tipologijos vienetams:Vaccinio-Pinetum, Oxalido-Pinetum (-Piceetum), Hepatico-oxalido-Pinetum(-Piceetum).Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisBuveinė gali sudaryti kompleksą arba ribotis su 6120 *Karbonatinių smėlynųpievomis, 6210 Stepinėmis pievomis. Greta ozų gali būti labai įvairios buveinės.VI-48

9060Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Betula pendulaCorylus avellanaCrataegus spp.Euonymus verrucosusFrangula alnusJuniperus communisLonicera xylosteumPicea abiesPinus sylvestrisQuercus roburRhamnus catharticaSorbus aucupariaViburnum opulusAnthericum ramosumBrachypodium pinnatumCampanula persicifoliaCarex montanaCephalanthera rubraDianthus arenariusEpipactis atrorubensGeranium sanguineumHierochloe australisHypochaeris maculataLaserpitium prutenicumLathyrus nigerLotus corniculatusMelica nutansPimpinella saxifragaPulsatilla patensPulsatilla pratensisSerratula tinctoriaSilene nutansSolidago virgaureaTrifolium alpestreTrifolium montanumVincetoxicum hirundinariaAstragalus arenariusCalamagrostis arundinaceaCarex digitataCarex ericetorumConvallaria majalisDiphasiastrum complanatumFestuca ovinaFragaria vescaGalium borealeHepatica nobilisKnautia arvensisLuzula pilosaMaianthemum bifoliumMycelis muralisOriganum vulgareOrthilia secundaOxalis acetosellaPeucedanum oreoselinumPolygonatum odoratumPulmonaria obscuraScorzonera humilisThymus serpyllumTrientalis europaeaVaccinium myrtillusVaccinium vitis-idaeaViola caninaBrachythecium oedipodiumDicranum polysetumDicranum scopariumHylocomium splendensPleurozium schreberiPohlia nutansVI-49

9060VI-50Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų rūšių skaičius – bent 8 (išskyrus medžių ir krūmų rūšis), iš jųbent 3 – tipinės rūšys.• Pirmojo ardo medžių amžius ne mažesnis kaip 40 m.• Bent dalyje kontūro vyrauja pušys arba smulkialapiai medžiai.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Tankus kultūrinis medynas.• Mechaniniai paviršiaus pažeidimai (mineralizacija) apima daugiau kaip30 % paviršiaus.• Ruderaliniai ir invaziniai augalai dengia daugiau kaip 30 % paviršiaus.■Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 9010 *Vakarų taigos šios buveinės atitinkamos augavietės skiriasinatūraliems ir antropogeninio poveikio nepažeistiems miškams būdingųpožymių stoka.• Nuo 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9160 Skroblynų ir 9180 *Griovųir šlaitų miškų skiriasi šiais požymiais:◊ plačialapiai sudaro mažiau kaip 50 % medyno;◊ kai spygliuočių ir plačialapių medžių yra apylygiai ar vyrauja smulkialapiaimedžiai, skiriasi šiais požymiais:■ seni plačialapiai medžiai sudaro mažiau kaip 5 % medyno,■ skroblai užima mažiau kaip 10 % medyno,■ tarp plačialapių medžių nevyrauja liepos, klevai, kalninės guobos,■ eglės dominuoja antrajame ir trečiajame arduose (padengimas didesniskaip 50 %),žolių dangoje spygliuočių miškams būdingos rūšys dominuoja palygintisu plačialapių miškų tipinėmis rūšimis.• Nuo 9050 Žolių turtingų eglynų buveinė skiriasi geomorfologinėmis augaviečiųsąlygomis, žymia pušų priemaiša ir tipinėmis žolyno rūšimis įšildomosebuveinės vietose.• Nuo 9070 Medžiais apaugusių ganyklų buveinė skiriasi didesniu medynosusivėrimu (daugiau kaip 40 %), iš dalies miško struktūra – joje yra trakas,pomiškis. Galimos pereinamojo tipo buveinės, tarp kurių skiriamoji riba

9060neryški. Išskiriant buveinę reikėtų atsižvelgti į aptinkamų saugomų rūšiųaugaviečių tvarkymo poreikius, taip pat į išlikusias naudojimo tradicijas.• Nuo 91T0 Kerpinių pušynų buveinė skiriasi vešlesniu, gausesniu ir (daugmaž)susivėrusiu žolynu. Ryškesnė kerpių danga galima tik pavienėse vietose– labai įšildomose aikštelėse.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,1 ha; mozaikoje – daugiaukaip 1 % kartografuojamo kontūro.• Buveinių paplitimą reikia sieti su ozų paplitimu – būtina pirmiausia identifikuotigeomorfologinę formą, paskui analizuoti ant jos susiformavusiasmiško buveines.VI-51

9060Z. Gudžinsko nuotr. V. Rašomavičiaus nuotr.Anthericum ramosumŠakotasis šiaudenisBrachypodium pinnatumPlunksninė strugėV. Baroniņos nuotr.Carex montanaKalninė viksvaV. Baroņinos nuotr.Campanula persicifoliaDidžiažiedis katilėlisVI-52

9060Z. Gudžinsko nuotr.Cephalanthera rubraRaudonasis garbenisZ. Gudžinsko nuotr.Epipactis atrorubensTamsialapis skiautalūpisZ. Gudžinsko nuotr.Dianthus arenariusSmiltyninis gvazdikasVI-53

9060Z. Gudžinsko nuotr.Geranium sanguineumRaudonžiedis snaputisZ. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Hierochloe australisPietinė stumbražolėHypochaeris maculataDėmėtoji džiugūnėVI-54

9060V. Baroniņos nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Laserpitium pruthenicumPrūsinis begalisLotus corniculatusPaprastasis garždenisZ. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Melica nutansNusvirusioji striepsnėPulsatilla pratensisPievinė šilagėlėVI-55

9070 Medžiais apaugusios ganyklosBendrasis buveinės aprašasŠi buveinė – tai augalijos kompleksas, kurio įvairus medžių ardas – nuopavienių medžių ir reto miško iki nedidelių medžių ir krūmų guotų – išsidėstotarp didesnių ar mažesnių atvirų ganyklų plotų. Medžių ardą dažniausiaisudaro lapuočiai (Quercus robur, Fraxinus excelsior, Alnus glutinosa, Alnusincana, Betula pendula), rečiau Pinus sylvestris. Dažniausios yra ganyklos supavieniais senais stambiais ąžuolais. Žolių danga labai skirtinga (gali vyrautiir sausamėgiai termofiliniai ir pelkiniai augalai), nes ganyti buvo pradedamaįvairaus tipo miškuose. Tačiau visais atvejais žolinių augalų labai įvairu. Savititokių buveinių tipai susiformuoja upių terasų šlaitų ganyklose, slėnių šlaitųganyklose.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Buveinės formuojasi įvairaus reljefo vietose,sausuose, drėgnuose ar užliejamuose (bet ne nuolat šlapiuose) ir trąšiuose arvidutinio derlingumo dirvožemiuose.V. Rašomavičiaus nuotr.VI-57

9070Gamtiniai biologiniai veiksniai. Iki žemdirbystės ir gyvulininkystės laikotarpiošias buveines formuodavo ir palaikydavo stambieji laukiniai žolėdžiaigyvūnai – stumbrai, taurai, tarpanai. Šiais laikais tokia būklė pasiekiamatik atskirose teritorijose, vietoj išnaikintų rūšių paleidžiant tam tikrų veisliųgyvulius.Antropogeniniai veiksniai. Pagrindinis šias buveines formuojantis veiksnys– reguliarus ganymas. Taip pat jos gali būti formuojamos daliniu miškolydymu. Šiose buveinėse tradiciškai šalinami krūmai, kertami nepageidaujamimedžiai. Buveines galima palaikyti ir šienaujant.VI-58Buveinės struktūraTipiškose buveinėse 10–70 % paviršiaus dengia seni ilgaamžiai lapuočiaimedžiai (ąžuolai, uosiai, liepos, klevai, guobiniai medžiai, laukinės kriaušės)ir stambūs krūmai, (lazdynai), kartais pasitaiko pušų, kadagių, drėgnose vietosegali būti stambių gluosnių, juodalksnių. Žemesniųjų krūmų, jaunesnių irtrumpaamžių medžių bei eglių nėra (jų gali būti mažiau ganomose ir apleistosear neseniai susiformavusiose buveinėse). Žemės paviršių dengia pievinisarba vešlus pusiau šviesiamėgių įvairių aukštų žolių žolynas, kuris varijuojapriklausomai nuo drėgmės, dirvožemio derlingumo ir apšvietimo sąlygų.Intensyviau ganomose ar labai sausose vietose žolynas gali būti neaukštas,tačiau gausus rūšių.Sukcesijos kryptysBuveinės formuojasi iš plačialapių ir mišrių miškų ilgą laiką juose ganantarba po miško lydymo. Prasidėjus intensyviam žemės ir miškų ūkiui XX a.pradžioje dauguma buveinių buvo transformuotos į įprastus miškus arbaatviras žemės ūkio naudmenas. Po II pasaulinio karo buveinės beveik visiškaiišnyko uždraudus miškuose ganyti bei pradėjus masinį žemių melioravimą.Neganant ir nešienaujant buveinėse gana greitai išnyksta pievų augalija, priaugajaunų medžių ir krūmų. Sukcesija dažniausiai vyksta į 9020, 9160, 9180,91E0 ir 91F0 buveines. Kai kada laisvuose plotuose gali įsigalėti spygliuočiai(arba jie įveisiami dirbtinai). Tokios buveinės pamažu gali virsti 9050 Žoliųturtingais eglynais ar net 9010 *Vakarų taiga.Jei buveinė yra ilgai naudojama ganymo ar šienavimo tikslais ir neleidžia-

9070ma priaugti naujai medžių kartai, senieji medžiai ilgainiui nunyksta ir įsivyraujaatvira pieva. Jei ji nėra kultūrinama, tai dažniausiai gali būti 6210, 6410,6510 buveinės.Augalų bendrijosTrifolion medii, Geranion sanguinei, Molinion caeruleae, Arrhenatherionelatioris, Aegopodion podagrariae, Potentillo albae-Quercion.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisNėra atitikmenų.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisBuveinė gali sudaryti mozaiką su 6120, 6210, 6230, 6410, 6430, 6510, 6530pievų buveinėmis, ribotis su 9020, 9160, 9160, 9180, 91E0, 91F0 miškų buveinėmis.VI-59

9070VI-60Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Acer platanoidesFraxinus excelsiorQuercus roburTilia cordataUlmus spp.Alnus glutinosaAlnus incanaBetula pendulaCorylus avellanaCrataegus monogynaJuniperus communisMalus sylvestrisPinus sylvestrisPyrus pyrasterAnemone sylvestrisCampanula bononiensisCentaurea phrygiaGalium borealeGeranium sanguineumGeranium sylvaticumGladiolus imbricatusInula salicinaIris sibiricaLaserpitium latifoliumLaserpitium pruthenicumLibanotis montanaListera ovataOrchis masculaOriganum vulgarePeucedanum oreoselinumRanunculus polyanthemosScorzonera humilisSerratula tinctoriaStachys officinalisSuccisa pratensisTrollius europaeusVicia pisiformisVincetoxicum hirundinariaAgrimonia eupatoriaAgrostis capillarisAnemone nemorosaAstragalus glycyphyllosCampanula persicifoliaCampanula rapunculoidesCarex montanaCentaurea scabiosaClinopodium vulgareDactylis glomerataFragaria vescaGlechoma hederaceaKnautia arvensisLathyrus sylvestrisMelampyrum nemorosumMelittis melissophyllumMolinia caeruleaOrchis ustulataPhleum pratensePolemonium caeruleumPrimula verisPrunella vulgarisPulmonaria angustifoliaSelinum carvifoliaTrifolium montanumTrifolium mediumVeronica chamaedrysVeronica officinalisVicia cassubicaVicia sepiumVicia sylvatica

9070Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų rūšių skaičius – bent 8, iš jų bent 3 – tipinės rūšys (išskyrus medžiųrūšis).• Yra bent 5 tipinių rūšių medžiai, vyresni kaip 70 m.• Medžių lajos dengia ne mažiau kaip 10 % ir ne daugiau kaip 70 % paviršiaus.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Žolinė danga kultūrinė arba dirvoninė.• Mechaniniai paviršiaus pažeidimai (mineralizacija) apima daugiau kaip30 % paviršiaus.• Ruderaliniai ir invaziniai augalai dengia daugiau kaip 30 % paviršiaus.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 6530 *Miškapievių buveinė skiriasi stambių medžių dominavimu,išreikštais pieviniais žolynais po medžių lajomis. Krūmų ir mažesnių medžiųnėra arba jų nedaug, arba jie neseniai įsiveisę.• Nuo kitų miško buveinių tipų ši buveinė skiriasi tuo, kad joje nėra aiškiosmiško struktūros – medyno ardiškumo, pomiškio, trako, vyraujančio ūksmėmėgiožolyno. Tik apleistose vietose gali būti besiformuojanti fragmentiškamiško struktūra.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,5 ha; mozaikoje – daugiaukaip 5 % kartografuojamo kontūro.• Buveinė gali būti panaši į skurdžiose augavietėse esančius išretėjusius9190 Sausųjų ąžuolynų ir 91T0 Kerpinių pušynų medynus, kurių ardinėstruktūra taip pat silpnai išreikšta. Prie Medžiais apaugusių ganyklų reikėtųpriskirti tik gerokai išretėjusius medynus, kuriuose beveik arba visainėra jaunų medžių ir krūmų, yra gausesnio žolyno aikštelių ir buvusio arvykstančio ganymo požymių.• Patariama inventorizuoti ir blogos apsaugos būklės, seniai nebenaudojamasbuveines, kuriose jau susiformavęs tankus pomiškis, tačiau yra senųmedžių su atviroms augavietėms būdingomis lajomis, o žolių arde galimarasti būdingų pievinių rūšių.• Naujai pradėtus ganyti miškus priskirti prie buveinės galima tik tuo atveju,jei juose įrengtos nuolatinės ganyklos (aptvarai).VI-61

9070Z. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Acer platanoidesPaprastasis klevasAnemone sylvestrisLieknoji plukėVI-62V. Uselio nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Campanula bononiensisBoloninis katilėlisCentaurea phrygiaJuodagalvė bajorė

9070Z. Gudžinsko nuotr.Fraxinus excelsiorPaprastasis uosisZ. Gudžinsko nuotr.Geranium sanguineumRaudonžiedis snaputisVI-63

9070V. Rašomavičiaus nuotr.Laserpitium latifoliumPlačialapis begalisV. Baroniņos nuotr.Laserpitium pruthenicumPrūsinis begalisV. Uselio nuotr.Libanotis montanaKalninis skarenisZ. Gudžinsko nuotr.Listera ovataKiaušininė dviguonėVI-65

9070Z. Gudžinsko nuotr. V. Baroniņos nuotr.Origanum vulgarePaprastasis raudonėlisPeucedanum oreoselinumŠilinis saliavasVI-66Z. Gudžinsko nuotr. V. Baroniņos nuotr.Quercus roburPaprastasis ąžuolasRanunculus polyanthemosVagotasis vėdrynas

9070Z. Gudžinsko nuotr.Scorzonera humilisPušyninė gelteklėV. Baroniņos nuotr.Serratula tinctoriaDaržinė geltėZ. Gudžinsko nuotr.Stachys officinalisVaistinė notraZ. Gudžinsko nuotr.Succisa pratensisPievinė miegalėVI-67

9070Z. Gudžinsko nuotr.Ulmus glabraKalninė guobaZ. Gudžinsko nuotr.Tilia cordataMažalapė liepaVI-68Z. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Ulmus minorPaprastasis skirpstasVincetoxicum hirundinariaŠlakinė kregždūnė

9080 *Pelkėti lapuočių miškaiBendrasis buveinės aprašasŠi buveinė – tai perteklinio drėgnumo lapuočių miškai, augantys ant nerūgščiųar rūgščių durpių. Pelkėtus lapuočių miškus nuolat veikia paviršiujetelkšantis vanduo ir kasmet užlieja polaidžio vandenys. Šiam tipui priklausošlapi juodalksnynai, beržynai ir retai – ąžuolynai. Juodalksnynuose greta Alnusglutinosa kai kur pasitaiko Fraxinus excelsior ir Betula pubescens. Betulapubescens vietomis gali būti gausesnis nei Alnus glutinosa. Aplink medžių kamienus,kelmus susidaro kupstai (iki 1 m aukščio), tačiau didžiausius plotusbuveinėse užima šlapi ir nuolat užliejami plotai. Kupstai būna apžėlę samanomis,ypač gausiai – žaliosiomis. Dažnai ant kupstų išauga paparčiai (Dryopteriscarthusiana, Dryopteris cristata, Dryopteris dilatata). Šlapynėse vyraujaviksvos (Carex acutiformis, Carex appropinquata, Carex cespitosa, Carexdiandra, Carex elongata), lendrūnai (Calamagrostis canescens, Calamagrostisneglecta) ir kiti hidrofitai. Pelkėti lapuočių miškai susiformuoja durpingoselokaliose reljefo žemumose, taip pat palei ežerus, upes arba apypelkio miškųkompleksuose. Tokiuose miškuose pasitaikanti skirtingo drėgnumo plotųmozaika lemia augalų bendrijų įvairovę – šlapi juodalksnynai, į kuriuosįsimaišę plaukuotųjų beržų, paviršiuje telkšo vanduo, sausesnėse augavietėseV. Uselio nuotr.VI-69

9080pereina į bendrijas, kurių medžių ardui būdingi Alnus glutinosa ir Fraxinusexcelsior.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Buveinės formuojasi mažai nuotakiose reljefožemumose, paežerėse, apypelkiuose. Vidutinis gruntinio vandens lygis yrasulig žemės paviršiumi ar virš jo. Dažnai yra įvairaus storio gerokai susiskaidžiusiųdurpių sluoksnis.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Kai kada buveinė gali susiformuoti dėlnuolatinės bebrų veiklos.Antropogeniniai veiksniai. Kai kada buveinės susiformuoja lėkštose dirbtiniųtvenkinių ar reguliuojamo vandens lygio ežerų pakrantėse. Dažniausiaiantropogeninis poveikis yra neigiamas dėl miškų sausinimo.Buveinės struktūraMedynai vienaardžiai arba dviardžiai; vyrauja Alnus glutinosa ir Betulapubescens, gali būti įsimaišiusių ir kitų medžių, taip pat ir spygliuočių. Aplinkmedžių kamienus formuojasi didesni ar mažesni kupstai. Ant kupstų dažniausiaiauga plačialapių ir spygliuočių miškams būdingos žolės bei samanos,o tarpukupsčiuose – įvairios aukštosios viksvos ir kiti šlapynėms būdingi augalai.Krūmų ardas dažniausiai negausus.Labai užmirkusiose vietose, kur durpių sluoksnis storas, formuojasi žemaūgiųjuodalksnių, beržiukų ir krūmų (Salix spp., Frangula alnus, Betulahumilis, Myrica gale) bendrijos.Pasausėjusiose vietose plinta nitrofiliškos rūšys – Athyrium filix-femina,Impatiens noli-tangere, Stellaria nemorum, Urtica dioica.Sukcesijos kryptysDaugelis buveinių gali būti susiformavusios iš apleistų šienaujamų žemapelkiųir šlapių pievų. Jei hidrologinis režimas nesikeičia, buveinės išlieka stabilios,nepaisant lėtos evoliucijos oligotrofinių pelkių link kaupiantis durpiųsluoksniui. Seklesnių vietų jaunesniuose lapuočių medynuose (dažniausiaiužaugusiuose po pelkėtų eglynų iškirtimo) neretai vėl susiformuoja žymusVI-70

9080eglių pomiškis ir buveinė ilgainiui transformuojasi į 91D0 *Pelkinį mišką.Nusausinti miškai supanašėja su taiginiais miškais, kartais su mezofiliniaisplačialapių ir mišriais miškais ar žolių turtingais eglynais.Augalų bendrijosCarici elongatae-Alnetum, Sphagno squarrosi-Alnetum, Salicion cinereae(iš dalies).Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisBuveinė gali būti prilyginama šiems Lietuvos miškų tipologijos vienetams:Calamagrostido-Betuletum (-Alnetum, -Populetum, -Quercetum), Filipendulo-Betuletum, Filipendulo-Alnetum (iš dalies), Carico-irido-Alnetum (-Betuletum),Carico-Alnetum (-Betuletum), Carico-Pinetum (iš dalies), Carico-sphagno-Alnetum(-Betuletum) (iš dalies).Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisBuveinė dažnai ribojasi arba sudaro mozaiką su 91E0 *Aliuviniais miškais,91D0 *Pelkiniais miškais, 9050 Rūšių turtingais eglynais. Teritoriškai gretimosesausesnėse vietose gali būti labai įvairios buveinės.VI-71

9080Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Alnus glutinosaBetula pubescensFrangula alnusFraxinus excelsiorQuercus roburRibes nigrumSalix cinereaCalla palustrisCarex acutiformisCarex elongataCarex vesicariaCicuta virosaCorallorhiza trifidaDryopteris cristataHuperzia selagoIris pseudacorusLysimachia thyrsifloraSolanum dulcamaraThelypteris palustrisAgrostis stoloniferaAthyrium filix-feminaCalamagrostis canescensCaltha palustrisCarex appropinquataCarex cespitosaCarex diandraCarex pseudocyperusCarex ripariaComarum palustreCrepis paludosaDryopteris carthusianaFilipendula ulmariaGalium palustreGlyceria striataLycopus europaeusLysimachia vulgarisLythrum salicariaMaianthemum bifoliumOxalis acetosellaPeucedanum palustreRanunculus repensScutellaria galericulataSium latifoliumVaccinium myrtillusViola epipsilaViola palustrisAulacomnium androgynumBazzania trilobataBrachythecium rivulareCalliergonella cuspidataClimacium dendroidesGeocalyx graveolensJungermannia leianthaLophozia incisaMnium hornumSphagnum squarrosumTrichocolea tomentellaAulacomnium palustreBrachythecium rutabulumCalliergon cordifoliumFissidens adianthoidesPlagiomnium elatumPlagiomnium ellipticumPlagiomnium undulatumPlagiothecium nemoraleRhizomnium punctatumRhytidiadelphus triquetrusThuidium tamariscinumVI-72

9080Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų rūšių skaičius – bent 8 (išskyrus medžių rūšis), iš jų bent 3 – tipinėsrūšys.• Vyraujantys medžiai ne jaunesni kaip 30 m.• Medyno susivėrimas ne mažesnis kaip 20 %, pelkiniame krūmyne krūmųsusivėrimas ne mažesnis kaip 40 %.• Pelkinių krūmynų žolių dangoje vyrauja aukštosios viksvos, o durpiųsluoksnis – storesnis kaip 30 cm.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Akivaizdžiai nusausintas medynas.• Mechaniniai paviršiaus pažeidimai apima daugiau kaip 30 % paviršiaus.• Ruderaliniai ir invaziniai augalai dengia daugiau kaip 30 % paviršiaus.• Žolių dangoje daugiau kaip 50 % paviršiaus dengia aukštieji nitrofilai –Urtica dioica, Rubus idaeus, Impatiens noli-tangere.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 91D0 *Pelkinių miškų buveinė skiriasi šiais požymiais:◊ viksviniai juodalksnynai, kurių medyne daug eglių, nuo 91D0 *Pelkiniųmiškų pelkinių eglynų potipio skiriasi tuo, kad juose didesnį plotąužima tarpukupsčiai su higrofitų ir helofitų augalija;◊ viksviniai kimininiai oligomezotrofiniai raistai (dažnai su dominuojančiuberžų ar pušų medynu) nuo 91D0 *Pelkinių miškų pelkinių pušynųir oligotrofinių beržų raistų potipių skiriasi aukštais kupstais irdidesnę dalį užimančiais tarpukupsčiais, kuriuose dominuoja viksvos,nėra kiminų dangos bei oligotrofinių krūmokšnių ir žolių (Oxycoccusspp., Andromeda polifolia, Vaccinium uliginosum, Ledum palustre,Eriophorum vaginatum, Rubus chamaemorus);◊ lendrūniniai beržynai (Uc augavietėse) nuo pelkinių eglynų (91D0*Pelkiniai miškai) skiriasi nedidele eglių danga visuose medyno arduose(mažiau kaip 50 % medyno dangos) ir higrofitų bei helofitų dominavimužolyne palyginti su mezofilinėmis eglynų rūšimis (Oxalisacetosella, Dryopteris carthusiana, Maianthemum bifolium, Vacciniummyrtillus, Rubus saxatilis, Lycopodium annotinum).VI-73

9080• Nuo 91E0 *Aliuvinių miškų buveinė skiriasi tuo, kad neturi plačialapiųmiškams būdingų nemoralinių žolių ir krūmų ir yra aiškiai kupstuota.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,5 ha; mozaikoje – daugiaukaip 5 % kartografuojamo kontūro.• Kai pelkinės buveinės smulkialapių lapuočių ir spygliuočių pagrindiniamemedžių arde yra beveik po lygiai, atskiriant 9080 *Pelkėtus lapuočiųmiškus ir 91D0 *Pelkinius miškus būtina vertinti žolių dangos ypatumus.• Pasausėjusiuose pelkiniuose lapuočių miškuose plinta trąšių augaviečiųrūšys – Athyrium filix-femina, Impatiens noli-tangere, Stellaria nemorum,Urtica dioica. Tokiais atvejais būtina įvertinti galimybę priskirti tokias buveinesprie 91E0 *Aliuvinių miškų.VI-74

9080Z. Gudžinsko nuotr.Calla palustrisPelkinis žinginysD. Matulevičiūtės nuotr.Carex appropinquataŠeriuotoji viksvaVI-75

9080D. Matulevičiūtės nuotr. D. Matulevičiūtės nuotr.Carex elongataPailgoji viksvaClimacium dendroidesPalminė junenėVI-76V. Baroniņos nuotr. V. Uselio nuotr.Corallorhiza trifidaNariuotoji ilgalūpėDryopteris cristataSkiauterinis papartis

9080Z. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Huperzia selagoStatusis atgirisIris pseudacorusGeltonasis vilkdalgisU. Suško nuotr.Jungermannia leianthaLancetinė tiesmėVI-77

9080Z. Gudžinsko nuotr.Listera cordataŠirdinė dviuogėZ. Gudžinsko nuotr.Solanum dulcamaraKarklavijasZ. Gudžinsko nuotr.Thelypteris palustrisPaprastasis pelkiapapartisVI-78

9160 SkroblynaiBendrasis buveinės aprašasPrie skroblynų priskiriami plačialapių ir mišrūs miškai, įsikuriantys antvidutinio drėgnumo priesmėlio ir žvyro ar hidromorfinių molio ir priemoliodirvožemių. Šios buveinės gali užimti įvairaus trofiškumo augavietes: nuomezotrofinių iki eutrofinių. Skroblynų medynas dviardis. Antrajame arde, bedažniausiai vyraujančio Carpinus betulus, gausiai auga Quercus robur, Tiliacordata, Picea abies, nemaža ir Acer platanoides, Ulmus glabra, o drėgnesnėseaugavietėse įsimaišę Fraxinus excelsior. Tarpais šių rūšių medžiai medynegali vyrauti. Pačiose skurdžiausiose augavietėse medžių arde pasitaiko ir Pinussylvestris. Regeneracijos stadijose gausią priemaišą gali sudaryti Betulapendula, Betula pubescens, Populus tremula. Būdingas negausus rūšių krūmųardas. Žolyne vyrauja nemoralinės žolės (Aegopodium podagraria, Carex pilosa,Galium odoratum, Lamiastrum galeobdolon, Mercurialis perennis, Miliumeffusum, Pulmonaria obscura, Stellaria holostea). Labai būdingas pavasarinisaspektas (Anemone nemorosa, Anemone ranunculoides, Corydalis cava, Corydalissolida, Ficaria verna, Gagea lutea). Skroblynai įvairuoja ekologiškai, to-V. Uselio nuotr.VI-79

9160dėl kraštutinių ekologinių variantų skroblynuose aptinkama ir kalcitrofinių,kseroterminių, acidofilinių ar higrofilinių rūšių.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Buveinės formuojasi sunkesnių dirvožemiųsausuminiuose plotuose ir upių slėniuose. Augavietės trąšios ar vidutiniškaitrąšios, nuo sausų iki drėgnų. Paplitimas susijęs su šiltesniu, jūriniu klimatu.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Nėra.Antropogeniniai veiksniai. Antropogeninė veikla praeityje, ribojant spygliuočiųpaplitimą, darė teigiamą poveikį buveinių formavimuisi. Šiais laikaisantropogeninis poveikis paprastai neigiamas, nes skroblas nėra pageidaujamarūšis medynuose, todėl dažniausiai keičiama spygliuočiais.Buveinės struktūraMedynai dviardžiai. Pirmajame arde paprastai vyrauja Quercus robur, Tiliacordata ir kiti plačialapiai. Carpinus betulus dažniausiai vyrauja antrajamearde arba tik sudaro priemaišą. Skurdesnėse augavietėse galima spygliuočiųpriemaiša. Krūmų ardas ne visada ryškus, tačiau gana įvairus. Žolių ardasvešlus, o samanų – menkas ar neišsivystęs.Sukcesijos kryptysKai kurios buveinės gali būti susiformavusios iš apleistų 9070 Medžiaisapaugusių ganyklų ar net iš 9050 Žolių turtingų eglynų dėl antropogeninėsveiklos. Šiuo laikotarpiu labiau psichrofilinėse augavietėse vyksta grįžtamojisukcesija į eglynus. Transformacija į spygliuočių medynus vyksta ir dėl miškųūkinės veiklos. Neretai dėl medynų sutankėjimo vyksta vidinė buveiniųkaita – šviesiamėgiai ąžuolai išstumiami iš vyraujančių pozicijų pirmajamearde, čia įsivyrauja kitos lapuočių rūšys. Kartais buveinė gali susiformuoti išnusausintų pelkinių lapuočių miškų.Augalų bendrijosCarpinion.VI-80

9160Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisBuveinė gali būti prilyginama šiems Lietuvos miškų tipologijos vienetams:Oxalido-Carpinetum (-Quercetum), Hepatico-oxalido-Carpinetum (Tilietum,-Quercetum, -Fraxinetum), Oxalido-nemoroso-Carpinetum (-Quercetum,-Fraxinetum), Aegopodio-Carpinetum (-Quercetum, -Fraxinetum, -Tilietum,-Aceretum).Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisBuveinė gali sudaryti kompleksus su 91E0 *Aliuviniais miškais, 9180*Griovų ir šlaitų miškais, rečiau su 9080 *Pelkėtais lapuočių miškais, 9050 Rūšiųturtingais eglynais ar kitomis buveinėmis.VI-81

9160Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Carpinus betulusAcer platanoidesCorylus avellanaDaphne mezereumEuonymus europaeusEuonymus verrucosusFraxinus excelsiorLonicera xylosteumQuercus roburTilia cordataUlmus glabraAnemone ranunculoidesBromopsis benekeniiCardamine bulbiferaCarex pilosaCerastium sylvaticumCorydalis cavaDactylis polygamaGagea luteaGalium odoratumHedera helixHordelymus europaeusLathraea squamariaLathyrus laevigatusLilium martagonRanunculus lanuginosusSanicula europaeaActaea spicataAegopodium podagrariaAnemone nemorosaAsarum europaeumCampanula tracheliumCarex sylvaticaCircaea lutetianaCorydalis solidaDryopteris filix-masFestuca altissimaGeum urbanumGlyceria lithuanicaLamiastrum galeobdolonLathyrus vernusMelampyrum nemorosumMercurialis perennisMilium effusumOxalis acetosellaParis quadrifoliaPolygonatum multiflorumPulmonaria obscuraRanunculus cassubicusScrophularia nodosaStachys sylvaticaStellaria holosteaViola reichenbachianaAnomodon attenuatusAnomodon viticulosusFrullania dilatataNeckera complanataNeckera pennataPorella platyphyllaAnomodon longifoliusAtrichum undulatumEurhynchium angustireteEurhynchium hiansFissidens bryoidesFissidens taxifoliusMetzgeria furcataPlagiomnium undulatumVI-82

9160Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų rūšių skaičius – bent 8 (išskyrus medžių rūšis), iš jų bent 2 – tipinėsrūšys.• Plačialapiai medžiai sudaro bent 10 % medyno, spygliuočiai – mažiau kaip50 %.• Medyne, pomiškyje arba gretimuose sklypuose yra skroblų.• Vyraujantys medžiai vyresni kaip 40 m.• Medyno susivėrimas daugiau kaip 30 %.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Mechaniniai paviršiaus pažeidimai (mineralizacija) apima daugiau kaip30 % paviršiaus.• Ruderaliniai ir invaziniai augalai dengia daugiau kaip 20 % paviršiaus.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų buveinė skiriasi skroblų priemaišamedyne.• Nuo 9050 Žolių turtingų eglynų skiriasi šiais požymiais:◊ plačialapiai sudaro ne mažiau kaip 50 % pirmojo medyno ardo dangos;◊ kai spygliuočių ir lapuočių medžių yra apylygiai ar vyrauja smulkialapiaimedžiai, eglės pirmajame ir antrajame arduose dengia ne daugiaukaip 50 % paviršiaus, žolyne (beveik) nėra eglynams būdingų rūšių.• Nuo 9060 Spygliuočių miškų ant ozų buveinė skiriasi šiais požymiais:◊ plačialapiai sudaro ne mažiau kaip 50 % pirmojo medyno ardo dangos;◊ kai spygliuočių ir lapuočių medžių yra apylygiai ar vyrauja smulkialapiaimedžiai, žolyne (beveik) nėra taigai būdingų rūšių, yra skroblų.• Nuo 9070 Medžiais apaugusių ganyklų buveinė skiriasi aiškia miško struktūra– turi tipišką traką, pomiškį, žolių dangoje vyrauja labiau ūksminėstipiškos nemoralinės rūšys. Galimos pereinamojo tipo buveinės, tarp kuriųnėra aiškios skiriamosios ribos. Išskiriant buveinę reikėtų atsižvelgti įaptinkamų saugomų rūšių augaviečių tvarkymo poreikius, taip pat į išlikusiasnaudojimo tradicijas.VI-83

9160• Šlaituose ši buveinė nuo 9180 *Griovų ir šlaitų miškų skiriasi tuo, kad josmedyne liepos, klevai, kalninės guobos ir uosiai sudaro mažesnę medynodalį nei skroblai ir ąžuolai.• Nuo 9190 Sausųjų ąžuolynų buveinė skiriasi tuo, kad įsikūrusi trąšesniuosedirvožemiuose (Nc-f, Ld-f), joje vyrauja nemoralinių žolių danga.• Nuo 91E0 *Aliuvinių miškų ir 91F0 Paupių guobynų buveinė skiriasi tuo,kad joje arba išvis nėra, arba menkai tėra higrofitų ir užliejimą rodančiųrūšių. Medyne mažas guobinių medžių vaidmuo, nebūna gluosnių, trakemažai arba nėra Padus avium, Cornus sanguinea, Ribes nigrum, Ribes spicatum.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,5 ha; mozaikoje – daugiaukaip 5 % kartografuojamo kontūro.• Buveinės inventorizuojamos vakarinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse, kuriasapima skroblo arealas.VI-84

9160Z. Gudžinsko nuotr.Anemone ranunculoidesGeltonžiedė plukėU. Suško nuotr.Anomodon viticulosusVytelinė kreivadantėZ. Gudžinsko nuotr.Asarum europaeumEuropinė pipirlapėV. Baroniņos nuotr.Bromopsis benekeniiMiškinė dirsuolėVI-85

9160U. Suško nuotr.Carex pilosaBlakstienotoji viksvaV. Baroniņos nuotr.Cardamine bulbiferaSvogūninė kartenėZ. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Carpinus betulusPaprastasis skroblasCorydalis cavaTuščiaviduris rūtenisVI-86

9160Z. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Gagea luteaPaprastoji vištapienėGalium odoratumKvapnusis lipikasZ. Gudžinsko nuotr. U. Suško nuotr.Hedera helixGebenė lipikėNeckera pennataPlunksninė pliusnėVI-87

9160Z. Gudžinsko nuotr.Quercus roburPaprastasis ąžuolasV. Baroniņos nuotr.Ranunculus lanuginosusVilnotasis vėdrynasVI-88

9180 *Griovų ir šlaitų miškaiBendrasis buveinės aprašasŠi buveinė – tai upių, upelių gilių slėnių ir ežerų stačiuose šlaituose beigriovose aptinkami gausūs rūšių Acer platanoides, Ulmus glabra, Tilia cordata,Fraxinus excelsior miškai, įsikuriantys vidutinio drėgnumo trąšiose ir vidutiniškaiderlingose augavietėse ant karbonatingų drėgmei laidžių priemolioar molio, kartais žvyro dirvožemių. Šie miškai pasižymi vešliu žolynu, kuriamegausu Aegopodium podagraria, Asarum europaeum, Campanula latifolia,Mercurialis perennis, Pulmonaria obscura, Viola mirabilis. Vykstant antrineisukcesijai šios buveinės dažniausiai susiformuoja iš Rhamno-Prunetea klasėskrūmynų.Šio tipo buveinės upių ir upelių gilių slėnių, paežerių stačiuose šlaituosebei griovose užima nedidelius plotelius. Didesnių plotų pasitaiko didžiųjų šaliesupių slėniuose.V. Rašomavičiaus nuotr.VI-89

9180VI-90Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Šio tipo buveinės formuojasi stačiuose šlaituose,dažniausiai upių slėniuose, vidutinio drėgnumo ir derlingumo trąšioseaugavietėse ant karbonatingų drėgmei laidžių priemolio ar molio, kartais žvyrodirvožemių (Šd, Šf augavietės). Palyginti su panašiose vietose augančiaisžolių turtingais eglynais, šios buveinės labiau termofilinės, dažniau įsikuriančiospietinės ekspozicijos šlaituose. Buveinės tipą lemia mažesnė šaltų gruntiniųvandenų įtaka, sunkesni, šilumą labiau akumuliuojantys dirvožemiai.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Kartais šlaituose augančiuose žolių turtinguoseeglynuose dėl meteorologinių ar kitų priežasčių nusilpusias eglesgali sunaikinti vabzdžiai, tokiu būdu sudarydami sąlygas susiformuoti 9180buveinei.Antropogeniniai veiksniai. Antropogeninė veikla buveinės formavimuisipaprastai daro neigiamą poveikį. Kai kuriais atvejais buveinės ilgainiui galisusiformuoti ir dirbtinėmis sąlygomis – stačiuose apleistų karjerų šlaituose,kur yra tinkamos sudėties dirvožemių.Buveinės struktūraTai į 9160 Skroblynus labai panašios buveinės. Medynai dažniausiai dviardžiai;jų pirmame arde dažniausiai vyrauja klevai, ąžuolai, uosiai, liepos,antrajame – liepos, klevai, guobiniai medžiai, skroblai. Kartais pirmąjį ardąsudaro pavieniai seni medžiai. Nesenuose medynuose didelė baltalksnių, drebuliųpriemaiša. Krūmų ardas labai vešlus, sudarytas iš lazdyno ir kitų plačialapiųmiškams būdingų rūšių. Pietinėje šalies dalyje pasitaiko liana Hederahelix. Žolių danga dažniausiai vešli, ištisinė, tik labai ūksmingose vietose praretėjusi.Samanų danga neišsivysčiusi. Statesniuose šlaituose pasitaiko nuošliaužųintarpų, kurių užaugimo stadijos yra pionierinės ir vėlesnės ir kuriuosepagausėja pusiau šviesiamėgių žolių ir krūmų.Sukcesijos kryptysDalis buveinių yra termofiliniais dygiaisiais krūmynais apaugusių šlaitųtolimesnė vystymosi stadija. Labiau psichrofilinėse augavietėse susiformavęmedynai gali toliau vystytis į 9050 Žolių turtingus eglynus. Galima ir atvirkštinėtransformacija iš minėtų eglynų į 9180 buveinę, kai eglės sunyksta ar stai-

9180giai žūva dėl meteorologinių, hidrologinių, biotinių veiksnių ar yra tikslingaiiškertamos. Buveinei būdingas raidos cikliškumas, nes šlaituose natūraliaivyksta erozija. Tai vienur, tai kitur atsiranda grunto nuošliaužų, sunaikinančiųbuvusią miško augaliją ir pradedančių visą sukcesiją iš naujo. Senuosemedynuose ant ilgaamžių medžių kamienų įsikuria daug įvairių epifitiniųsamanų ir kerpių. Tokie medynai supanašėja su 9020 *Plačialapių ir mišriaismiškais.Augalų bendrijosUlmo glabrae-Tilietum cordatae, Carpinion betuli.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisBuveinė gali būti prilyginama šiems Lietuvos miškų tipologijos vienetams:Hepatico-oxalido-Tilietum (Aceretum, -Ulmetum, -Fraxinetum), Aegopodio-Tilietum (Aceretum, -Ulmetum, -Fraxinetum, -Quercetum).Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisBuveinė ribojasi ar sudaro mozaiką su 9160 Skroblynais, 9020 *Plačialapiųir mišriais miškais, 91E0 *Aliuviniais miškais, 91F0 Paupių guobynais. Atvirosevietose besiribojančios buveinės gali būti 6210 Stepinės pievos, 6430 Eutrofiniaiaukštieji žolynai, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos.VI-91

9180Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Ribes alpinumUlmus glabraAcer platanoidesCarpinus betulusCorylus avellanaEuonymus europaeusEuonymus verrucosusFraxinus excelsiorLonicera xylosteumQuercus roburTilia cordataUlmus laevisUlmus minorActaea spicataCampanula latifoliaConioselinum tataricumCorydalis cavaCorydalis intermediaCystopteris fragilisHedera helixIsopyrum thalictroidesLathyrus laevigatusLunaria redivivaPhyteuma spicatumPolypodium vulgareRanunculus lanuginosusViola mirabilisAegopodium podagrariaAnemone nemorosaAnemone ranunculoidesAsarum europaeumCampanula persicifoliaCampanula rapunculoidesCampanula tracheliumConvallaria majalisGeum urbanumHepatica nobilisLamiastrum galeobdolonMelica nutansMercurialis perennisPoa nemoralisPolygonatum multiflorumPulmonaria obscuraStachys sylvaticaStellaria holosteaAnomodon spp.Neckera complanataNeckera pennataPorella platyphyllaEurhynchium hiansPlagiomnium undulatumVI-92

9180Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų rūšių skaičius – bent 8 (išskyrus medžių rūšis), iš jų bent 2 – tipinėsrūšys.• Liepos, klevai ir kalninės guobos pirmajame ir antrajame arduose sudarobent 10 % medyno.• Eglės dengia ne daugiau kaip 50 % paviršiaus.• Plačialapiai medžiai ne jaunesni kaip 40 m.• Medyno susivėrimas ne mažesnis kaip 30 %.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Mechaniniai paviršiaus pažeidimai (mineralizacija) apima daugiau kaip30 % paviršiaus.• Ruderaliniai ir invaziniai augalai dengia daugiau kaip 20 % paviršiaus.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų šios buveinės miškai šlaituose skiriasižymia liepų, klevų, guobų (turi būti bent dvi iš šių rūšių arba bentguoba) priemaiša medyne (sudaro bent 10 % medyno).• Nuo 9050 Žolių turtingų eglynų buveinė skiriasi šiais požymiais:◊ plačialapiai sudaro ne mažiau kaip 50 % pirmojo medyno ardo dangos;◊ kai spygliuočių ir lapuočių medžių yra apylygiai ar vyrauja smulkialapiaimedžiai, eglės antrajame ir trečiajame arduose dengia ne daugiaukaip 50 % paviršiaus, žolyne nėra eglynams būdingų rūšių (Maianthemumbifolium, Luzula pilosa, Rubus saxatilis, Lycopodium annotinum,Vaccinium myrtillus).• Nuo 9060 Spygliuočių miškų ant ozų skiriasi šiais požymiais:◊ plačialapiai sudaro ne mažiau kaip 50 % pirmojo medyno ardo dangos;◊ kai spygliuočių ir lapuočių medžių yra apylygiai ar vyrauja smulkialapiaimedžiai, žolyne nėra 9010 *Vakarų taigos buveinei būdingų rūšių,būdingi plačialapiai dengia bent 10 % paviršiaus.• Nuo 9160 Skroblynų šlaituose buveinė skiriasi tuo, kad jos medyne vyraujaliepos, klevai, guobos ir uosiai, o ne skroblai ir ąžuolai, o žolių dangojeniekad nebūna acidofilinių žolių.VI-93

9180• Nuo 91E0 *Aliuvinių miškų ir 91F0 Paupių guobynų buveinė skiriasi tuo,kad joje arba visai nėra, arba menkai tėra higrofitų ir užliejimą rodančiųrūšių. Nėra arba pasitaiko tik šlaitų papėdėse Salix spp., Ribes nigrum, Ribesspicatum.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,5 ha; mozaikoje – daugiaukaip 5 % kartografuojamo kontūro.• Lėkštų šlaitų miškus, kurių medyne yra skroblų, o žolių dangoje neaptinkamakatilėlių (Campanula latifolia, Campanula rapunculoides, Campanulatrachelium), reikėtų inventorizuoti kaip 9160 Skroblynų buveinę.VI-94

9180Z. Gudžinsko nuotr.Actaea spicataVarpotoji juodžolėZ. Gudžinsko nuotr.Campanula latifoliaPlačialapis katilėlisZ. Gudžinsko nuotr.Corydalis cavaTuščiaviduris rūtenisZ. Gudžinsko nuotr.Hedera helixGebenė lipikėVI-95

9180Z. Gudžinsko nuotr.Lunaria redivivaDaugiametė blizgėU. Suško nuotr.Neckera pennataPlunksninė pliusnėVI-96Z. Gudžinsko nuotr.Phyteuma spicatumVarpotoji glaudenėZ. Gudžinsko nuotr.Polypodium vulgarePaprastoji šertvė

9180V. Baroniņos nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Ranunculus lanuginosusVilnotasis vėdrynasRibes alpinumKalninis serbentasZ. Gudžinsko nuotr.Ulmus glabraKalninė guobaZ. Gudžinsko nuotr.Viola mirabilisPuošnioji našlaitėVI-97

9190 Sausieji ąžuolynaiBendrasis buveinės aprašasŠi buveinė – tai subatlantiniai oligotrofinėse acidofilinėse augavietėseaugantys miškai, kurių medynuose vyrauja Quercus robur, Pinus sylvestris,Betula pendula. Jie formuojasi ten, kur sausi arba vidutiniškai drėgni, rečiaudrėgnoki jauriniai ir velėniniai, jauriniai smėlio arba priesmėlio dirvožemiai.Krūmų arde vyrauja Sorbus aucuparia, Frangula alnus, Corylus avellana, Juniperuscommunis. Žolių dangoje dominuoja būdingi acidofilinių augaviečiųaugalai: Vaccinium myrtillus, Vaccinium vitis-idaea, Pteridium aquilinum,Oxalis acetosella. Žolių ir samanų dangoje taip pat būdingos subatlantinėsrūšys (Deschampsia flexuosa, Leucobryum glaucum, Herzogiella seligeri, Pseudoscleropodiumpurum).Papildoma informacija. 9190 Sausieji ąžuolynai aptinkami kartu su 9010*Vakarų taigos, 9050 Rūšių turtingų eglynų ir 9160 Skroblynų buveinėmis.Sausųjų ąžuolynų buveinės nuo kitų mišrių ir plačialapių miškų skiriasi skurdesnerūšių sudėtimi, būdingomis subatlantinėmis augalų rūšimis ir negausiaV. Uselio nuotr.VI-98

9190eglių priemaiša medynuose. Dėl intensyvaus naudojimo išliko mažai buveinių,kurių medynuose vyrautų ąžuolai, todėl dažniausiai tokių miškų medynuosevyrauja Pinus sylvestris, o Quercus robur sudaro tik įvairaus gausumopriemaišą.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Šio tipo buveinių susidarymas yra nulemtasjūrinio klimato. Jos formuojasi fliuvioglacialinėse lygumose, smėlinguosenujaurėjusiuose sausuose ar gana drėgnuose dirvožemiuose (Nb, Lb). Giminingosbendrijos gali susiformuoti ir žemyninėje dalyje, kur dirvožemiai yrasudėtiniai, t. y. po smėlio sluoksniu turi sunkesnį ir trąšesnį podirvį, tinkantįąžuolams, tačiau nelemiantį žolyno sudėties.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Biologiniai veiksniai buveinės formavimuisididesnio poveikio nedaro.Antropogeniniai veiksniai. Antropogeninė veikla praeityje galėjo veiktimišrius pušų ir ąžuolų medynus – šalinant spygliuočius susiformuodavo šiotipo buveinės. Kertant pušynus dabar irgi neretai paliekami ąžuolai, tačiauskurdžiose augavietėse jie nėra laikomi tiksline rūšimi, todėl jų medynai nėraformuojami. Pasitaiko, kai natūraliai susiformavę skurdūs ąžuolynai yra iškertami,siekiant įveisti našesnį pušų medyną. Sausųjų ąžuolynų drėgnesnivariantai gali susiformuoti nusausintų seklių oligotrofinių ir tarpinių pelkiųvietoje.Buveinės struktūraMedynai vienaardžiai arba dviardžiai, sudaryti iš pušų ir ąžuolų, dažnai suberžų, rečiau drebulių priemaiša. Kartais beržai medyne gali dominuoti. Netir seni ąžuolai gali nesiekti pirmojo ardo. Krūmų ardas gali būti įvairaus tankumo,jame vyrauja Sorbus aucuparia, Frangula alnus. Žolynas dažniausiaiištisinis, jame negausu rūšių, vyrauja varpinės žolės. Samanų danga mozaikiškaarba ištisinė.Sukcesijos kryptysBent dalis buveinių gali būti kilusios iš pušynų su gausesniu ąžuolų pomiškiu.Kadangi buveinės yra taigos miškų zonos pakraštyje, dėl klimato po-VI-99

9190kyčių gali vykti buveinių būklės fliuktuacija, pasireiškianti eglių ir kitų psichrofitųskverbimusi ar atsitraukimu. Pagausėjus eglių ar dėl įvairių priežasčiųsunykus ąžuolams buveinė tampa *9010 Vakarų taiga (jei turi reikalingusnatūralumo požymius). Atvirose sausose vietose susiformavusiose buveinėsevykstant sukcesijai ir formuojantis miško dirvožemiui galima mezofitizacija,kai įsikuria trąšesnių ir ūksmingesnių vietų augalai, taip pat ir eglės. Tokieąžuolynai gali tapti 9020 *Plačialapių ir mišriais miškais.Augalų bendrijosLeucobryo-Pinetum (iš dalies).Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisBuveinė gali būti prilyginama šiems Lietuvos miškų tipologijos vienetams:Vaccinio-Quercetum, Vaccinio-Pinetum (-Betuletum) (iš dalies), Vacciniomyrtillo-Quercetum,Vaccinio-myrtillo-Pinetum (-Betuletum, -Populetum) (išdalies), Myrtillo-Quercetum, Myrtillo-Pinetum (-Betuletum, -Populetum) (išdalies).Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisBuveinė gali ribotis su 9010 *Vakarų taigos, 91D0 *Pelkinių miškų, rečiausu kitomis buveinėmis. Gali būti aptinkama ir greta 2180 Medžiais apaugusiųpajūrio kopų.VI-100

9190Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Quercus roburBetula pendulaFrangula alnusJuniperus communisPinus sylvestrisPopulus tremulaSorbus aucupariaCarex piluliferaDeschampsia flexuosaHieracium laevigatumHieracium aggr. murorumHolcus mollisMolinia caeruleaPolygonatum odoratumTrientalis europaeaCalamagrostis arundinaceaConvallaria majalisDryopteris carthusianaFestuca ovinaLuzula pilosaLysimachia vulgarisMaianthemum bifoliumMelampyrum pratensePteridium aquilinumSolidago virgaureaVaccinium myrtillusVaccinium vitis-idaeaLeucobryum glaucumDicranum polysetumHerzogiella seligeriHylocomium splendensHypnum cupressiformePleurozium schreberiPolytrichum formosumPseudoscleropodium purumVI-101

9190VI-102Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų rūšių skaičius – bent 5 (išskyrus medžių rūšis), iš jų bent 2 – tipinėsrūšys.• Brandesni (vyresni kaip 50 m.) ąžuolai sudaro bent 5 % medyno.• Visi ąžuolai pirmajame ir antrajame arduose dengia bent 10 % paviršiaus.• Eglių padengimas pirmajame ir antrajame arduose ne didesnis kaip 10 %.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Mechaniniai paviršiaus pažeidimai (mineralizacija) apima daugiau kaip30 % paviršiaus.• Ruderaliniai ir invaziniai žoliniai augalai dengia daugiau kaip 30 % paviršiaus.• Invazinių rūšių krūmai ir medžiai dengia daugiau kaip 70 % paviršiaus.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 9010 *Vakarų taigos ir 9060 Spygliuočių miškų ant ozų ši buveinė skiriasieglių, 9060 buveinei būdingų žolių rūšių stoka, taip pat šiais požymiais:◊ pirmajame arba antrajame arde arba tarp senų medžių vyrauja ąžuolai;◊ kai medyne vyrauja smulkialapiai, ąžuolai sudaro bent 10 %;◊ kai vyrauja pušys arba smulkialapiai, ąžuolai sudaro bent 10 %, o žolinėjedangoje nėra nemoralinių rūšių arba jos tik pavienės. Žolynepaprastai vyrauja būdingosios varpinių rūšys;◊ eglių padengimas ne didesnis kaip 10 %.• Nuo 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų bei kitų lapuočių miškų buveinių šibuveinė skiriasi tuo, kad yra paplitusi tik skurdžiuose dirvožemiuose (Na,Nb, La, Lb, Ua) ir neturi nemoralinio žolyno.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,1 ha; mozaikoje – daugiaukaip 1 % kartografuojamo kontūro.• Dėl intensyvaus naudojimo išliko mažai buveinių, kurių medynuose vyraujaąžuolai. Dažniausiai tokių miškų medynuose vyrauja Pinus sylvestris,o Quercus robur sudaro tik įvairaus gausumo priemaišą.• Tikėtina buveinę aptikti vakarinėje šalies dalyje (labiau Nemuno deltosregione).

9190V. Uselio nuotr. Z. Sinkevičienės nuotr.Carex piluliferaGumulinė viksvaDeschampsia flexuosaLanksčioji šluotsmilgėZ. Gudžinsko nuotr.Leucobryum glaucumMelsvoji balzganėVI-103

9190V. Rašomavičiaus nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Molinia caeruleaTrientalis europaeaMelsvoji melvenėMiškinė septynikėVI-104Z. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Polygonatum odoratumQuercus roburVaistinė baltašaknėPaprastasis ąžuolas

91D0 *Pelkiniai miškaiBendrasis buveinės aprašasŠi buveinė – tai spygliuočių ir mišrūs miškai, augantys drėgnuose ir šlapiuosedurpiniuose dirvožemiuose, kurių gruntinio vandens lygis nuolataukštas. Vanduo čia visada labai negausus maisto medžiagų. Medžių ardus sudaroPicea abies, Pinus sylvestris, kai kur gana gausu Betula pubescens, retkarčiaispasitaiko Alnus glutinosa. Žolių ir krūmokšnių arde vyrauja Vacciniumgenties augalai, pelkiniuose pušynuose bei mišriuose pušų ir beržų miškuosegausu Ledum palustre, taip pat aptinkama aukštapelkėms būdingų augalų.Pelkiniai miškai pasižymi ištisine samanų danga, kurios pagrindiniaikomponentai yra Sphagnum genties samanos: eglynuose dažni Sphagnum girgensohnii,Sphagnum palustre, pušynuose ir mišriuose miškuose – Sphagnummagellanicum, Sphagnum angustifolium, Sphagnum capillifolium. Pelkiniamsmiškams būdingi aplink medžių kamienus susidarantys neaukšti kauburiai.Šis buveinių tipas apima visus aukštapelkių raistus, buveinės įeina į apypelkiomiškų kompleksus ir formuojasi rūgščių durpių pilnuose lokaliuosereljefo pažemėjimuose.V. Uselio nuotr.VI-105

91D0Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Buveinės formuojasi įvairių geomorfologiniųsąlygų vietovėse, kuriose dirvožemiai lengvesni, nuolat užmirkę, yra plonesnisar storesnis durpių sluoksnis, kurio pH gali svyruoti nuo rūgštaus ikibeveik neutralaus.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Buveinių formavimąsi daugiausia lemiadurpėdaros ir durpių mineralizacijos procesai.Antropogeniniai veiksniai. Nemažai pelkinių miškų yra susiformavęapsausintų atvirų pelkių vietoje. Rytų Lietuvoje nemažai atvirų aukštapelkiųbuveinių transformavosi į pelkinius miškus ir dėl geros gaisrinės saugos. Paprastaiantropogeninė veikla neigiamai atsiliepia buveinės savybėms.Buveinės struktūraBuveinės struktūra labai įvairuoja priklausomai nuo augavietės sąlygų.Oligotrofinėse augavietėse auga aukštapelkiniai (gailiniai, švyliniai) pušynaiir beržynai. Oligomezotrofinėse augavietėse, kur durpių sluoksnis labai storas,auga tarpinio tipo pelkiniai (viksviniai ir kimininiai) pušynai ir beržynai(kartais su juodalksnių, eglių priemaiša), o augavietėse, kur durpių sluoksnisplonas, – vaivoriniai (mėlyniniai ir kimininiai) pušynai, beržynai, kartaiseglynai. Mezotrofinėse augavietėse auga pelkiniai eglynai. Buveinės, kuriosedurpių sluoksnis labai storas, išsiskiria neaukštu (3–10 m) ir išretėjusiu (20–60 % padengimo) vienaardžiu medynu. Seklesnių durpynų medynai paprastaidviardžiai. Nederlingose augavietėse senų medynų pirmajame arde dominuojapušys, pasitaiko eglių. Trąšesnėse vietose vyrauja eglės, pasitaiko juodalksnių,beržų ar pušų. Prie šios buveinės priskiriami ir nuo gamtos stichijų(gaisrų, fitofagų antplūdžių) žuvę, tačiau savaime atsikuriantys medynai, jeijie nesitransformuoja į atvirų pelkių buveines. Pakaitinių medynų pirmajamearde gali vyrauti smulkialapiai medžiai. Mezotrofinių augaviečių pirmajamearde vyrauja juodalksniai, tačiau šiose augavietėse visada yra gana tankus antrasiseglių ardas. Trakas yra tik oligomezotrofiniuose ir mezotrofiniuose medynuose.Žolių ir krūmokšnių danga visose augavietėse vidutinio tankumoarba tanki. Samanų danga visada gerai išvystyta, ryškus kupstuotumas.VI-106

91D0Sukcesijos kryptysBent dalis buveinių yra susiformavusios pasausėjusių atvirų pelkių vietoje(iš 7110, 7120, 7140 buveinių). Jei nesikeičia hidrologinės sąlygos, buveinėspalyginti stabilios. Pelkiniams pušynams būdingas raidos cikliškumas, sukeliamasgaisrų. Jei sausringesnėmis sąlygomis aukštapelkiniuose pušynuoseišdega viršutinis durpių sluoksnis, buveinė per keletą metų transformuojasi į7140 Tarpines pelkes ir liūnus. Jei durpių sluoksnis smarkiau nenukenčia, galisusiformuoti 7110 *Aktyvios aukštapelkės ar vykti pelkinių miškų regeneracija(buveinės tipas nesikeičia). Išdegus seklesnių durpynų pušynams formuojasipakaitiniai pelkiniai beržynai (buveinės tipas lieka tas pats arba buveinėvirsta 9080 *Pelkėtais lapuočių miškais). Cikliškumas būdingas ir natūraliemspelkiniams eglynams, kurie nukenčia nuo nepalankių meteorologinių sąlygųar vabzdžių antplūdžių. Čia taip pat pereinama pakaitinių smulkialapių medynųstadija.Kintant hidrologinėms sąlygoms drėgnėjimo link (dėl klimato pokyčiųar atkūrus pažeistą hidrologinį režimą) gilių durpynų buveinės gali transformuotisį atviras pelkes – 7110, 7140. Mezotrofinėse augavietėse pakilusgruntinio vandens lygiui buveinės transformuojasi į 9080 *Pelkėtus lapuočiųmiškus.Jei pelkiniuose miškuose gruntinio vandens lygis krinta, aukštapelkiniaimedynai supanašėja su seklių durpynų medynais, o pastarieji transformuojasiį 9010 *Vakarų taigos pušynus ir eglynus. Nusausėjus pelkiniams eglynams,dėl pagausėjusio laisvo azoto įsikuria daug nitrofilų. Priklausomai nuo dirvožemiomineralinės sudėties (karbonatingumo) tokie medynai ilgainiui galivirsti taigos eglynais arba 9050 Žolių turtingais eglynais.Augalų bendrijosLedo-Pinetum (išskyrus plynraisčius), Betuletum pubescentis, Sphagno girgensohnii-Piceetum,Vaccinio uliginosi-Pinetum.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisBuveinė gali būti prilyginama šiems Lietuvos miškų tipologijos vienetams:Vaccinio-Quercetum, Vaccinio-Pinetum (-Betuletum) (iš dalies), Vaccinio-VI-107

91D0myrtillo-Quercetum, Vaccinio-myrtillo-Pinetum (-Betuletum, -Populetum) (išdalies), Myrtillo-Quercetum, Myrtillo-Pinetum (-Betuletum, -Populetum) (išdalies).Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisBuveinė dažnai ribojasi ir sudaro kompleksus su įvairiomis pelkių buveinėmis(7110, 7120, 7140), taip pat su 9080 *Pelkėtais lapuočių miškais, 9010*Vakarų taiga.VI-108

91D0Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Alnus glutinosaBetula nanaBetula pubescensFrangula alnusPicea abiesPinus sylvestrisSalix auritaAndromeda polifoliaCarex echinataCarex globularisCarex loliaceaCarex paucifloraCarex rostrataChamaedaphne calyculataCorallorhiza trifidaDryopteris cristataHuperzia selagoListera cordataMoneses unifloraRubus chamaemorusVaccinium uliginosumCalamagrostis canescensCalluna vulgarisCarex chordorhizaCarex cinereaCarex lasiocarpaCarex nigraComarum palustreDryopteris carthusianaEriophorum vaginatumFilipendula ulmariaLedum palustreLycopodium annotinumLysimachia thyrsifloraLysimachia vulgarisMenyanthes trifoliataMolinia caeruleaOxalis acetosellaOxycoccus palustrisRubus saxatilisTrientalis europaeaVaccinium myrtillusVaccinium vitis-idaeaViola palustrisAnastrophyllum hellerianumBazzania trilobataNowellia curvifoliaOdontoschisma denudatumPlagiochila asplenioidesPseudobryum cinclidioidesSphagnum angustifoliumSphagnum girgensohniiSphagnum palustreSphagnum wulfianumTrichocolea tomentellaAulacomnium palustreDicranum bergeriDicranum polysetumHylocomium splendensLepidozia reptansPleurozium schreberiPolytrichum communePolytrichum longisetumPolytrichum strictumRhizomnium punctatumRhytidiadelphus triquetrusSphagnum capillifoliumSphagnum fallaxSphagnum flexuosumSphagnum magellanicumThuidium tamariscinumVI-109

91D0Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų rūšių skaičius – bent 5, iš jų bent 2 – tipinės rūšys (išskyrus medžiusir krūmus).• Medyno susivėrimas ne mažesnis kaip 20 %.• Vyraujantys medžiai ne jaunesni kaip 40 m. (išskyrus atsikuriančius savaiminiusmedynus žuvusių vietoje).• Durpių sluoksnis storesnis kaip 20 cm.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Akivaizdus sausinimo poveikis, dėl kurio išnykę higrofitai, higrofilinės samanos.• Mechaniniai paviršiaus pažeidimai (mineralizacija) apima daugiau kaip30 % paviršiaus.• Ruderaliniai ir invaziniai augalai dengia daugiau kaip 30 % paviršiaus.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 9010 *Vakarų taigos ši buveinė skiriasi ryškiu durpių sluoksniu (storesniukaip 20 cm), kupstuota vešlia samanų danga ir tuo, kad čia nuolatauga higrofitai (būdingos rūšys, nesikartojančios 9010 buveinėje).• Nuo 9050 Žolių turtingų eglynų ir 91E0 *Aliuvinių miškų pelkiniai eglynaiskiriasi arba kiminų ir kitų higrofilinių samanų gausa, arba būdingųhigrofitų didesniu vaidmeniu nei nemoralinių žolių (9020, 9050, 91E0 būdingosrūšys).• Nuo 9080* Pelkėtų lapuočių miškų buveinė skiriasi eglių dominavimumedyne (pirmajame arba antrajame ir trečiajame arduose) arba tarpukupsčių,kur auga 9080 tipui būdingos žolės, užimamu mažesniu plotu neikupstų ir plokščių pakilumų plotas, kur auga būdingų labiau mezofiliniųrūšių samanos, žolės ir krūmokšniai.• Nuo 7110 *Aktyvių aukštapelkių ir 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinėskiriasi tuo, kad brandaus amžiaus medžiai (kurių gyvybingos šakos yrakamieno viršutinėje dalyje) yra aukštesni kaip 5 m ir dengia daugiau kaip20 % paviršiaus.VI-110

91D0Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,5 ha; mozaikoje – daugiaukaip 5 % kartografuojamo kontūro.• Kai pelkinės buveinės pagrindiniame medžių arde spygliuočių ir smulkialapiųlapuočių yra beveik po lygiai, nustatant 91D0 *Pelkinius miškus ir9080 *Pelkėtus lapuočių miškus, būtina vertinti žolių dangos ypatumus.• Inventorizuojant aukštapelkinį kompleksą, visos jo dalys turi būti priskirtosprie EB svarbos buveinių (3160, 7110, 7140, 7150, 9080, 91D0). Pereinamosiosaukštapelkių dalys priskiriamos prie atitinkamų buveinių pagalvyraujančius požymius. Brėžiant kontūrų ribas, neturi likti EB svarbosbuveinėms nepriklausančių aukštapelkės plotų.• Jei aukštapelkėje brandūs medžiai dengia mažiau kaip 20 % paviršiaus arbajų nėra, o jauni ir bręstantys medžiai kartu su brandžiais dengia iki 50 %paviršiaus, buveinė priskiriama prie 7110 *Aktyvių aukštapelkių ir 7140Tarpinių pelkių ir liūnų. Jei medžių padengimas viršija 50 % – skiriami91D0 *Pelkiniai miškai arba 7120 Degradavusios aukštapelkės. Pereinamojojezonoje 91D0 *Pelkinių miškų buveinę galima atskirti pagal išryškėjusįaukštesniųjų krūmokšnių (Ledum palustre, Chamaedaphne calyculata,Vaccinium uliginosum) ardą.• Gaisrų paveiktose vietose ar dėl pakilusio gruntinio vandens (pelkiniuoseeglynuose ir dėl biotinių priežasčių) pagrindinis medynas gali būti žuvęs(likę stuobriai, virtuoliai), o jo vietoje gali formuotis pakaitinis medynas(dažniausiai beržų). Tokia buveinė priskiriama prie 91D0 *Pelkinių miškų.Jei po gaisro pelkinio pušyno medynas neatsikuria arba jo atsikūrimasmenkas, padrikas, buveinė pagal būdingas rūšis gali būti priskiriama prie7110 *Aktyvių aukštapelkių arba 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų.VI-111

91D0V. Uselio nuotr. V. Uselio nuotr.Andromeda polifoliaSiauralapė balžuvaCarex echinataŽvaigždėtoji viksvaV. Uselio nuotr.Carex paucifloraRetažiedė viksvaV. Uselio nuotr.Carex loliaceaSvidrinė viksvaVI-112

91D0D. Matulevičiūtės nuotr. V. Uselio nuotr.Carex rostrataSnapuotoji viksvaChamaedaphne calyculataDurpyninis bereinisV. Baroniņos nuotr. V. Uselio nuotr.Corallorhiza trifidaNariuotoji ilgalūpėDryopteris cristataSkiauterinis papartisVI-113

91D0Z. Gudžinsko nuotr.Huperzia selagoStatusis atgirisZ. Gudžinsko nuotr.Listera cordataŠirdinė dviguonėZ. Gudžinsko nuotr.Moneses unifloraVienažiedė žemoklėZ. Gudžinsko nuotr.Vaccinium uliginosumVaivorasVI-114

91D0Z. Gudžinsko nuotr.Rubus chamaemorusAvietė tekšėV. Uselio nuotr.Sphagnum wulfianumVulfo kiminasVI-115

91E0 *Aliuviniai miškaiBendrasis buveinės aprašasŠi buveinė – tai upių slėniuose įsikūrę plačialapių, dažniausiai uosių irjuodalksnių, miškai, užliejami kasmetinių pavasario potvynių, tačiau besiformuojantyslaidžiuose vandeniui ir geros aeracijos dirvožemiuose. Tokie miškaineišsilaiko nuolat vandens apsemtose teritorijose. Medžių ardus sudaroAlnus glutinosa ir Fraxinus excelsior, tačiau vietomis pasitaiko Ulmus glabra,Alnus incana, Salix fragilis. Žolių danga labai vešli, gausu drėgmėmėgių žolių(Eupatorium cannabinum, Cardamine amara, Cirsium oleraceum, Crepis paludosa,Lycopus europaeus, Ranunculus repens, Solanum dulcamara). Kadangidirvožemiai trąšūs, šioms augavietėms būdingi nitrofiliniai augalai. Drėgnesnėseaugavietėse aplink medžių kamienus kartais susiformuoja nedideli,plokšti kauburiai, ištisai apžėlę samanomis ir žoliniais augalais.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Buveinė formuojasi upių salpose, šaltiniuotosevietose, taip pat moreninio reljefo karbonatinėse, periodiškai užmirks-V. Uselio nuotr.VI-116

91E0tančiose žemumose. Buveinės dirvožemiai aliuviniai, rečiau glėjiniai (nesalpose), labai trąšūs (Ld-f, Ud-f), periodiškai užliejami, tačiau nėra nuolatužmirkę (išskyrus šaltiniuotas vietas). Durpių sluoksnio paprastai nėra arbajis plonas (plonesnis kaip 30 cm).Gamtiniai biologiniai veiksniai. Buveinę modifikuojantis veiksnys galibūti bebrų veikla.Antropogeniniai veiksniai. Sausinant pelkinius lapuočių miškus dalisjų gali tapti aliuvinių miškų buveinėmis. Antropogeninė veikla daro didelįpoveikį upių nešmenų ir mineralinių medžiagų sudėčiai. Tai gali veikti ir salposebesiformuojančių miškų struktūrą. Dėl antropogeninio poveikio aliuviniųmiškų tipo buveinės gali formuotis dirbamų laukų supamose nuotakiosedaubose ant deliuvinių dirvožemių.Buveinės struktūraMedynai įvairuoja priklausomai nuo augavietės sąlygų. Nuolat užliejamoseir gausiausiai trąšaus dumblo gaunančiose buveinėse vyrauja aukštųjųgluosnių (Salix fragilis, Salix alba) medynai su vešlia nitrofilinių žolių danga.Gausiai želia laipiojantys ir vijokliniai augalai – Humulus lupulus, Rubuscaesius, Calystegia sepium. Potvynių mažiau veikiamose vietose auga įvairiųlapuočių medynai, kurių sudėtyje dažniausiai vyrauja uosiai, nors pasitaikoalksnių, klevų, ievų ir kitų medžių. Pionieriniuose medynuose vyraujabaltalksniai ir ievos. Trakas gausus ir įvairus. Žolių dangoje dažnai vyraujaplačialapių miškams būdingos rūšys, tačiau gana gausūs ir nitrofiliniai beiužliejimą pakenčiantys augalai. Nedidelių, mažai karbonatingų ar šaltavandeniųupių slėniuose auga mišrūs eglių, juodalksnių, beržų ar eglių, uosių,juodalksnių medynai. Trako ir žolyno sudėtis priklauso nuo dirvožemio drėgnumoir maistingumo, tačiau vis vien dominuoja mažiau reiklios plačialapiųir užliejamų miškų rūšys. Šaltiniuotose vietose ir labai trąšiuose glėjiniuosedirvožemiuose auga uosių ir juodalksnių medynai (kartais su liepų ar guobųpriemaiša), turintys vešlų pomiškį ir traką. Samanų danga aliuviniuose miškuoseišsivysčiusi nevienodai, ryškesnė šlapesnėse vietose.Sukcesijos kryptysBuveinės medynai gali būti kilę apaugus mišku salpinėms pievoms iraukštiesiems žolynams (6430, 6450, 6510), kartais iš nusausintų 9080 *PelkėtųVI-117

91E0lapuočių miškų. Sukcesijos metu vyksta vidiniai buveinės pokyčiai, dažniausiaiplačialapių medžių įsivyravimo link. Didžiųjų upių salpose tokie medynaigali tapti 91F0 Paupių guobynų buveinėmis. Kartais dėl bebrų veiklos arpotvynio ir ledonešio ardomosios veiklos buveinės gali smarkiai nukentėti irtransformuotis į 6430 Eutrofinius aukštuosius žolynus. Upių vagos eroziniaiprocesai nuolat vykdo lėtą salpinių buveinių, tarp jų ir aliuvinių miškų „perdislokavimą“.Užtvindytose vietose formuojasi 9080 *Pelkėti lapuočių miškaiarba miško buveinės sunyksta. Dėl nusausinimo buveinės gali transformuotisį 9160 Skroblynus, 9020 *Plačialapių ir mišriuosius miškus ar 9050 Žolių turtinguseglynus.Augalų bendrijosAlnion incanae, Salicion albae.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisBuveinė gali būti prilyginama šiems Lietuvos miškų tipologijos vienetams:Oxalido-nemoroso-Fraxinetum (-Alnetum), Aegopodio-Fraxinetum (-Alnetum),Carico-mixtoherbo-Fraxinetum (-Alnetum, Salicetum), Filipendulo-Fraxinetum (-Salicetum), Filipendulo-Alnetum (iš dalies), Urtico-Fraxinetum(-Alnetum, -Salicetum).Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisKadangi upių slėnių geomorfologinės sąlygos yra įvairios, teritoriškaijie gali ribotis su pagrindinėmis žemyninių miškų buveinėmis (9010, 9020,9160). Mažai nuotakiose pelkėtose vietose galimas palaipsnis perėjimas į 9080*Pelkėtus lapuočių miškus. Upių slėniuose buveinės dažnai ribojasi ar sudaromozaiką su 9050 Žolių turtingais eglynais, 9180 *Griovų ir šlaitų miškais, 6430Eutrofiniais aukštaisiais žolynais, 6450 Aliuvinėmis pievomis ir kitomis pievomis.Platesniuose slėniuose kai kur galimas ryšys su 9070 Medžiais apaugusiomisganyklomis, 91F0 Paupių guobynais.VI-118

91E0Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Daphne mezereumFraxinus excelsiorRhamnus catharcticaRibes spicatumAlnus glutinosaAlnus incanaCorylus avellanaEuonymus europaeusLonicera xylosteumPadus aviumRibes nigrumSalix albaSalix fragilisSorbus aucupariaTilia cordataUlmus glabraViburnum opulusAdoxa moschatellinaAllium ursinumAnemone ranunculoidesAsarum europaeumCardamine amaraCarex remotaChrysosplenium alternifoliumCircaea alpinaCircaea lutetianaDactylorhiza fuchsiiEquisetum telmateiaGeranium robertianumGlyceria lithuanicaHedera helixHumulus lupulusLunaria redivivaMatteuccia struthiopterisPoa remotaRanunculus cassubicusThalictrum aquilegifoliumAegopodium podagrariaAlliaria petiolataAngelica sylvestrisAnthriscus sylvestrisAthyrium filix-feminaBrachypodium sylvaticumCampanula tracheliumCarex sylvaticaChaerophyllum aromaticumCirsium oleraceumCrepis paludosaDryopteris dilatataDryopteris expansaElymus caninusEquisetum pratenseEupatorium cannabinumFestuca giganteaFicaria vernaFilipendula ulmariaGagea luteaGalium palustreGeum rivaleGeum urbanumGlechoma hederaceaImpatiens noli-tangereLamiastrum galeobdolonLamium maculatumLycopus europaeusVI-119

91E0Lysimachia nummulariaMercurialis perennisMyosotis scorpioidesOxalis acetosellaPhalaroides arundinaceaPolygonatum multiflorumRanunculus repensRubus caesiusSilene dioicaSolanum dulcamaraStachys sylvaticaStellaria nemorumUrtica dioicaPlagiomnium undulatumBrachythecium rivulareBrachythecium rutabulumCirriphylum piliferumConocephalum conicumEurhynchium angustireteEurhynchium hiansPellia spp.Plagiomnium elatumCratoneuron filicinumVI-120

91E0Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų rūšių skaičius – bent 8 (išskyrus medžių ir krūmų rūšis), iš jųbent 2 – tipinės rūšys.• Vyraujantys medžiai ne jaunesni kaip 30 m.• Medyno susivėrimas ne mažesnis kaip 30 %.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Sodintos eglės sudaro daugiau kaip 20 % medyno.• Mechaniniai paviršiaus pažeidimai (mineralizacija) apima daugiau kaip30 % paviršiaus.• Ruderaliniai ir invaziniai augalai dengia daugiau kaip 40 % paviršiaus.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9160 Skroblynų ir 9180 *Griovų iršlaitų miškų ši buveinė skiriasi hidrologinėmis sąlygomis (yra užliejamaarba šaltiniuotose vietose) ir nitrofilinių bei užliejimą rodančių rūšių (nesikartojančiųbūdingų rūšių) nuolatiniu paplitimu.• Nuo 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų buveinė skiriasi žymia nemoraliniųplačialapių miškams ar šaltiniuotoms vietoms būdingų rūšių (Aegopodiumpodagraria, Lamiastrum galeobdolon, Mercurialis perennis, Cirsiumoleraceum, Cardamine amara) priemaiša.• Nuo 91D0 *Pelkinių miškų buveinė skiriasi tuo, kad jos pelkėtuose upeliųslėniuose nėra tankios eglių dangos (nesiekia 50 %), fragmentiška samanųdanga, plonesnis durpių sluoksnis ar jo visai nėra, taip pat vyraujančiomisbūdingomis rūšimis.• Nuo 91F0 Paupių guobynų buveinė skiriasi tuo, kad jos didesnių upių salpųir slėnių šlaitų papėdžių medyne ar pomiškyje nėra guobinių medžių(jei yra pavienių, tai jie neviršija 5 % dangos), trūksta guobynams būdingųefemeroidų ir tipiškų krūmų rūšių.VI-121

91E0Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,5 ha; mozaikoje – daugiaukaip 5 % kartografuojamo kontūro.• Žinotina, kad buveinės formuojasi ne tik nuolatinių ir atvirų vandenstėkmių poveikio zonoje. Jų gali būti šaltiniuotuose sklypuose, molingų,nelaidžių vandeniui dirvožemių augavietėse, kuriose susidaro laikinos pavasarinėstėkmės arba kritulių vandens srautai.• Aliuvinių miškų buveinės gali būti išskiriamos ir nusausintose augavietėse,tačiau jos taip pat turi atitikti minimalius rūšių sudėties reikalavimus.• Pasausėjusiuose pelkiniuose lapuočių miškuose plinta trąšių augaviečiųrūšys – Athyrium filix-femina, Impatiens noli-tangere, Stellaria nemorum,Urtica dioica, todėl pagal rūšių sudėtį jie darosi panašūs į 91E0 *Aliuviniusmiškus. Tačiau prie pastarosios buveinės galima priskirti tik tokius nusausintuspelkinius medynus, kurių žolynas pasidaro mozaikiškas ir gaususbūdingų rūšių, susiformuoja gausesnis būdingų rūšių trakas.VI-122

91E0Z. Gudžinsko nuotr. B. Karpavičienės nuotr.Adoxa moschatellinaMuskusinis ūksminasAllium ursinumMeškinis česnakasZ. Gudžinsko nuotr.Asarum europaeumEuropinė pipirlapėV. Baroniņos nuotr.Carex remotaRetavarpė viksvaVI-123

91E0Z. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Cardamine pratensisPievinė kardenėChrysosplenium alternifoliumPražangialapė blužnutėV. Baroniņos nuotr.Circaea alpinaMažoji dantenėV. Uselio nuotr.Circaea lutetianaDidžioji dantenėVI-124

91E0Z. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Dactylorhiza fuchsiiAukštoji gegūnėDaphne mezereumPaprastasis žalčialunkisZ. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Equisetum telmateiaDidysis asiūklisFraxinus excelsiorPaprastasis uosisVI-125

91E0Z. Gudžinsko nuotr.Geranium robertianumRaudonstiebis snaputisV. Baroniņos nuotr.Glyceria lithuanicaLietuvinė monažolėVI-126Z. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Hedera helixGebenė lipikėHumulus lupulusPaprastasis apynys

91E0Z. Gudžinsko nuotr.Lunaria redivivaDaugiametė blizgėZ. Gudžinsko nuotr.Matteuccia struthiopterisPaupinis jonpapartisVI-127

91E0V. Uselio nuotr.Ranunculus cassubicusKašubinis vėdrynasVI-128Z. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Rhamnus catharticaDygioji šunobelėRibes spicatumIlgakekis serbentas

91F0 Paupių guobynaiBendrasis buveinės aprašasŠi buveinė – tai kietųjų lapuočių miškai, įsikuriantys upių slėniuose, periodiškaiužliejami potvynių arba pakilusio gruntinio vandens. Šie miškaidažniausiai auga ant aliuvinių ir deliuvinių sąnašų. Dirvožemiai po potvyniųgreitai išdžiūsta, nors kai kuriais atvejais nuolatos išlieka drėgni. Buveinės sudaroneplačias juostas aukščiausiuose upių salpų lygmenyse, kai kada įsikuriaslėnių šlaitų papėdėse ir drėgnose apatinėse terasose. Tokiose augavietėse susiformavęguobynai nepatiria potvynių poveikio ir yra drėkinami vien krituliųarba negiliai tekančio gruntinio vandens. Pagal augavietės drėkinimosąlygas medžių arde vyrauja uosiai (Fraxinus excelsior), guobos, vinkšnos irskirpstai (Ulmus glabra, Ulmus laevis, Ulmus minor) arba ąžuolai (Quercusrobur). Pomiškis, trakas ir žolių danga labai įvairūs ir gerai išsivystę. Pavasarį,dar neišsprogus medžių pumpurams, šiose buveinėse trumpam suveši pavasariniaiefemeroidai.V. Uselio nuotr.VI-129

91F0VI-130Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Buveinės formuojasi didžiųjų upių salpųaukštuosiuose lygmenyse, žemutinių terasų papėdėse, ant aukštesnių pavaginiųgūbrių. Upių potvynių užliejamos nereguliariai. Dirvožemiai labai derlingi,juose gausu karbonatų ir azoto.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Biologiniai veiksniai gali modifikuotibuveines. Brandūs Ulmus spp. medžiai dažnai pažeidžiami guobų maro, todėldaugelyje šio tipo buveinių jie apnykę ar auga tik pomiškyje.Antropogeniniai veiksniai. Praeityje praktiškai visi paupių guobynaidėl našių dirvožemių buvo paversti žemės ūkio naudmenomis, todėl liko tiknedideli jų fragmentai. Intensyvi žemės ūkio veikla daro didelį poveikį upiųnešmenų ir mineralinių medžiagų sudėčiai. Tai veikia ir salpose besiformuojančiųmiškų struktūrą. Per paskutinius keletą dešimtmečių padaugėjo upiųnešmenų, jie gausiai klostosi žemupių pavaginiuose gūbriuose, kurie tamparečiau apsemiami ir veikiami ledonešių. Dėl menkesnio naudojimo žemėsūkyje šie gūbriai apauga aliuviniais miškais, kurie, esant tinkamoms sąlygoms,transformuojasi į paupių guobynus. Buveines modifikuoja ir ganymas.Buveinės struktūraBuveinė panaši į vidutinių ir didesnių upių 91E0 *Aliuvinius miškus. Medynąsudaro įvairios lapuočių rūšys (dažniausiai Fraxinus excelsior, Ulmus spp.,Quercus robur), iš kurių dažnai nė viena aiškiai nedominuoja. Jaunesniuose irpažeistuose medynuose būdinga alksnių, drebulių, gluosnių priemaiša. Ryškusantrasis ardas, kuriame visada daug guobinių medžių. Trakas labai turtingasir vešlus, išsiskiriantis termofilinėmis rūšimis. Žolių danga vešli kaip iraliuvinių miškų uosynų, joje gausu įvairių pavasarinių efemeroidų ir vijokliniųaugalų. Samanų danga skurdi.Sukcesijos kryptysŠio tipo buveinės paprastai formuojasi iš aliuvinių miškų ir yra galutinėdidžiųjų upių salpų užaugimo stadija. Praeityje jos buvo verčiamos ganyklomisir dirbamais laukais, jų pereinamoji stadija neretai būdavo 9070 Medžiaisapaugusios ganyklos. Tų buveinių liekanos – pavieniai seni ąžuolai, vinkšnos –išlikusios nuošaliose vietose. Nedideli buveinių fragmentai ir dabar kartais

91F0patenka į ganyklų plotus ir gali būti minėtos buveinės formavimosi stadijos.Dėl upių ardomosios veiklos buveinės taip pat gali lėčiau ar sparčiau nykti.Augalų bendrijosFicario-Ulmetum campestris.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisBuveinė gali būti prilyginama šiems Lietuvos miškų tipologijos vienetams:Aegopodio-Ulmetum, Aegopodio-Fraxinetum (-Quercetum, Aceretum) (iš dalies),Carico-mixtiherbo-Ulmetum, Carico-mixtoherbo-Fraxinetum (-Quercetum)(iš dalies).Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmis91F0 Paupių guobynai dažniau ribojasi su 91E0 *Aliuviniais miškais, 9180*Griovų ir šlaitų miškais, 6430 Eutrofiniais aukštaisiais žolynais, 6510 Šienaujamomismezofitų pievomis, taip pat įvairiomis kitomis upių slėnius supančiomismiškų ir pievų buveinėmis.VI-131

91F0Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Cornus sanguineaCrataegus spp.Malus sylvestrisRhamnus catharcticaRibes spicatumUlmus laevisUlmus minorAcer platanoidesAlnus glutinosaAlnus incanaCoryllus avellanaDaphne mezereumEuonymus europaeusFraxinus excelsiorLonicera xylosteumPadus aviumPopulus tremulaQuercus roburRosa caninaRibes nigrumSalix fragilisTilia cordataUlmus glabraAdoxa moschatellinaAsarum europaeumCampanula latifoliaCorydalis solidaGagea luteaHedera helixHumulus lupulusLunaria redivivaMatteuccia struthiopterisPhyteuma spicatumRanunculus cassubicusAegopodium podagrariaAjuga reptansAnemone ranunculoidesAngelica sylvestrisBrachypodium sylvaticumCampanula tracheliumCarex remotaCarex sylvaticaChaerophyllum aromaticumChrysosplenium alternifoliumCircaea lutetianaElymus caninusEquisetum pratenseFestuca giganteaFicaria vernaFilipendula ulmariaGeranium robertianumGeum rivaleGeum urbanumGlechoma hederaceaImpatiens noli-tangereLamiastrum galeobdolonLamium maculatumLycopus europaeusLysimachia nummulariaMercurialis perennisPolygonatum multiflorumPulmonaria obscuraRanunculus lanuginosusRubus caesiusSilene dioicaVI-132

91F0Solanum dulcamaraStachys sylvaticaStellaria holosteaStellaria nemorumUrtica dioicaViola mirabilisAtrichum undulatumBrachythecium rivulareBrachythecium rutabulumCirriphyllum piliferumEurhynchium angustireteEurhynchium hiansFissidens adianthoidesPlagiomnium elatumPlagiomnium undulatumVI-133

91F0Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų rūšių skaičius – bent 8 (iš jų bent 2 – medžių ir krūmų), iš jų bent3 – tipinės rūšys.• Tipinių medžių ir krūmų rūšių skaičius – bent 2.• Medyne ar pomiškyje yra guobinių medžių.• Vyraujantys medžiai ne jaunesni kaip 30 m.• Medyno susivėrimas ne mažesnis kaip 30 %.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Mechaniniai paviršiaus pažeidimai (mineralizacija) apima daugiau kaip30 % paviršiaus.• Ruderaliniai ir invaziniai augalai dengia daugiau kaip 20 % paviršiaus.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9160 Skroblynų ir 9180 *Griovųir šlaitų miškų ši buveinė skiriasi topografinėmis sąlygomis (yra upių irupelių slėniuose), medyno sudėtimi ir nurodytų tipinių medžių ir krūmųrūšių pastovumu.• Nuo 91E0 *Aliuvinių miškų buveinė skiriasi guobinių medžių priemaišamedyne ar pomiškyje (dengia bent 5 %), taip pat tipinių krūmų rūšių pastovumu.Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,1 ha; mozaikoje – daugiaukaip 1 % kartografuojamo kontūro.• Miško buveinės su guobiniais medžiais stambių raguvų pašlaitėse, trąšiose,vandeniui nelaidžiose lygumų augavietėse dažniausiai priskiriamosprie 91E0 *Aliuvinių miškų.VI-134

91F0Z. Gudžinsko nuotr.Adoxa moschatellinaMuskusinis ūksminasZ. Gudžinsko nuotr.Campanula latifoliaPlačialapis katilėlisZ. Gudžinsko nuotr.Asarum europaeumEuropinė pipirlapėZ. Gudžinsko nuotr.Crataegus sp.GudobelėVI-135

91F0Z. Gudžinsko nuotr.Cornus sanguineaRaudonoji sedulaZ. Gudžinsko nuotr.Corydalis solidaPaprastasis rūtenisZ. Gudžinsko nuotr.Daphne mezereumPaprastasis žalčialunkisZ. Gudžinsko nuotr.Gagea luteaPaprastoji vištapienėVI-136

91F0Z. Gudžinsko nuotr.Hedera helixGebenė lipikėZ. Gudžinsko nuotr.Humulus lupulusPaprastasis apynysZ. Gudžinsko nuotr.Matteuccia struthiopterisPaupinis jonpapartisVI-137

91F0Z. Gudžinsko nuotr.Phyteuma spicatumVarpotoji glaudenėZ. Gudžinsko nuotr.Lunaria redivivaDaugiametė blizgėZ. Gudžinsko nuotr.Ribes spicatumIlgakekis serbentasZ. Gudžinsko nuotr.Rhamnus catharticaDygioji šunobelėVI-138

91F0V. Uselio nuotr.Ulmus laevisPaprastoji vinkšnaZ. Gudžinsko nuotr.Ulmus minorPaprastasis skirpstasVI-139

91T0 Kerpiniai pušynaiBendrasis buveinės aprašasŠi buveinė – tai smėlinguose zandruose ir kontinentinėse kopose susiformavępušynai, kuriuose kerpių danga gausi arba vyraujanti. Kerpiniai pušynaiauga ypač sausose ir nederlingose augavietėse. Jų dirvožemiai stipriai pajaurėję,rūgščios reakcijos; jiems būdinga gerai išreikšta šiurkščioji paklotė.Medynams būdingos žemos, kreivakamienės pušys ir negausi beržų priemaiša.Krūmų ardas dažniausiai negausus; jame vyrauja Juniperus communis.Žolių danga skurdi. Samanų ir kerpių danga mozaikiška, į ją įsiterpia plikospaklotės ar netgi atviro smėlio lopiniai. Reljefo žemumose samanos paprastaisudaro ištisinę dangą su negausiai įsiterpiančiomis kerpėmis. Natūraliose buveinėseneretai pastebima gaisrų žymių.Buveinę formuojantys veiksniaiGamtiniai fiziniai veiksniai. Buveinės formuojasi itin sausuose ir nederlinguosesmėlio dirvožemiuose (Na, Ša). Eoliniame reljefe jos paprastai užima kopųir kauburių viršūnes bei pietinius šlaitus, sudaro juostas pamiškėse, prie miškų retmiųir laukymių. Kerpiniai pušynai dažnai formuojasi ir išsilaiko dėl žemutiniųgaisrų. Jie labiau paplitę sausesnio ir kontinentinio klimato sąlygomis.Gamtiniai biologiniai veiksniai. Vienarūšiai skurdoki medynai mažiauatsparūs vabzdžių, kurie gali paveikti buveinės struktūrą, invazijoms.VI-140V. Rašomavičiaus Uselio nuotr. nuotr.

91T0Antropogeniniai veiksniai. Pietų Lietuvos regione šio tipo buveinėse istoriškaibūdavo renkamos samanos gyvulių kraikui. Tokios pažaidos buvo palankiosdominuojančios kerpių dangos formavimuisi. Antropogeninės kilmėsgaisrai taip pat labai prisidėjo prie buveinės išplitimo. Naudojant miškus ekstensyviai,jie būdavo mažesnio susivėrimo, todėl paklotė būdavo labiau įkaitinamair palankesnė kerpių dangai. Dabartiniais laikais šių veiksnių beveik neliko. Tikmiško kirtimai lokaliai sukuria laikinas labiau įkaitinamas vietas.Buveinės struktūraBuveinę sudaro vienaardžiai arba dviardžiai beveik gryni pušų medynai,neretai su Betula pendula priemaiša. Pušys dažnai žemaūgės, išsikraipiusios.Eglės neauga arba jų negausu.Krūmų ardą dažniausiai sudaro Juniperus communis, taip pat negausūsBetula pendula, Pinus sylvestris, Frangula alnus, Sorbus aucuparia. Žolių irkrūmokšnių danga negausi, padrika, mozaikiška. Samanų danga dažnai gausi,tačiau taip pat mozaikiška, sudaro kompleksą su kerpėmis apžėlusios iratviros paklotės lopiniais.Sukcesijos kryptysKerpiniai pušynai sudaro dinaminę pusiausvyrą su drėgnesnių ir trąšesniųpušynų buveinėmis (iš dalies 9010 *Vakarų taigos). Jei nėra natūralių ardirbtinių pažaidų, kerpiniai pušynai degraduoja – didėja eutrofizacija, samanųdangos susivėrimas ir kerpės nyksta. Per stiprios pažaidos gali medynąlabai praretinti ir sudaryti sąlygas 2330 Nesusivėrusių žemyninių smiltpieviųsusiformavimui.Augalų bendrijosCladonio-Pinetum.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisBuveinė gali būti prilyginama šiam Lietuvos miškų tipologijos vienetui:Cladonio-Pinetum.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisBuveinė dažnai sudaro kompleksą su 9010 *Vakarų taigos pušynais. Gali ribotisar sudaryti mozaiką su 2330 Nesusivėrusiomis žemyninėmis smiltpievėmis.VI-141

91T0Būdingos augalų rūšys (tipinės rūšys paryškintos)Betula pendulaFrangula alnusJuniperus communisPinus sylvestrisArctostaphyllos uva-ursiArnica montanaAstragalus arenariusCarex arenariaCorynephorus canescensGypsophila fastigiataHieracium umbellatumKoeleria glaucaPulsatilla patensScorzonera humilisThymus serpyllumCalamagrostis epigejosCalluna vulgarisCarex ericetorumChimaphila umbellataDeschampsia flexuosaFestuca ovinaFestuca polesicaMelampyrum pratensePilosella officinarumPulsatilla pratensisRumex acetosellaSolidago virgaureaTrientalis europaeaVaccinium myrtillusVaccinium vitis-idaeaBuxbaumia aphyllaDicranum spuriumPtilidium ciliareDicranum polysetumPohlia nutansPolytrichum juniperinumPolytrichum piliferumCetraria aculeataCetraria islandicaCladonia spp.Trapeliopsis granulosaVI-142

91T0Buveinės atpažinimasMinimalūs buveinės reikalavimai• Būdingų žolių ir krūmokšnių rūšių skaičius – bent 5, iš jų bent 2 – tipinėsrūšys.• Kerpių danga sudaro bent 5 % paviršiaus.• Vyraujantys medžiai ne jaunesni kaip 40 m.• Medyno susivėrimas ne mažesnis kaip 30 %.• Eglių padengimas neviršija 10 %.Neigiami požymiai, dėl kurių buveinė neišskiriama• Kultūrinio medyno požymiai – sodinimo vagos, didelis ir vienodas medžiųtankis.• Mechaniniai paviršiaus pažeidimai (mineralizacija) apima daugiau kaip30 % paviršiaus.• Ruderaliniai ir invaziniai augalai dengia daugiau kaip 20 % paviršiaus.Skiriamieji buveinės požymiai• Nuo 9010 *Vakarų taigos atitinkamos šios buveinės augavietės skiriasikerpių danga (padengimas – bent 5 %), eglių stoka ir pietinėmis rūšimis(Corynephorus cannescens, Koeleria glauca, Gypsophila fastigiata, Hieraciumumbellatum, Festuca polesica).Patarimai• Mažiausias inventorizuojamas buveinės plotas – 0,5 ha; mozaikoje –daugiau kaip 5 % kartografuojamo kontūro.• Panašių augaviečių natūralūs, antropogeninio poveikio nepažeistimiškai, turintys kerpių dangą ir eglių priemaišą, tačiau neturintys pietiniųrūšių, gali būti priskiriami prie prioritetinės 9010 *Vakarų taigosbuveinės.• Pajūryje augantys gausūs kerpių pušynai priskiriami prie 2180 Medžiaisapaugusių pajūrio kopų.• Didžiausi buveinių plotai telkiasi Pietų ir Pietryčių Lietuvos smėlėtosioselygumose, kitur jos labai retos arba jų visai nepasitaiko.VI-143

91T0Z. Gudžinsko nuotr.Arctostaphyllos uva-ursiMiltinė meškauogėZ. Gudžinsko nuotr.Arnica montanaKalninė arnikaVI-144Z. Gudžinsko nuotr. U. Suško nuotr.Astragalus arenariusSmiltyninė kulkšnėBuxbaumia aphyllaBelapis sėmainis

91T0Z. Gudžinsko nuotr.Carex arenariaSmiltyninė viksvaZ. Gudžinsko nuotr.Cetraria islandicaIslandinė kerpenaJ. Sendžikaitės nuotr.Cladonia sp.ŠiurėVI-145

91T0Z. Gudžinsko nuotr.Corynephorus canescensSmiltyninis šepetukasZ. Gudžinsko nuotr.Hieracium umbellatumSkėtinė vanagėZ. Gudžinsko nuotr.Gypsophila fastigiataStačioji gubojaV. Baroniņos nuotr.Koeleria glaucaMelsvoji kelerijaVI-146

91T0Z. Gudžinsko nuotr.Pulsatilla patensVėjalandė šilagėlėU. Suško nuotr.Ptilidium ciliarePlačiaskiautė blakstienėZ. Gudžinsko nuotr. Z. Gudžinsko nuotr.Scorzonera humilisPušyninė gelteklėThymus serpyllumPaprastasis čiobrelisVI-147

Literatūra1. Balevičienė J. 1988: Lesa. – Rastitelnyj pokrov nacional’nogo parka LitovskojSSSR, Vilnius, 13–44.2. Balevičienė J. 1991: Sintaksonomo-fitogeografičeskaja strukturarastitel’nosti Litvy, Vilnius.3. Balevičienė J., Balevičius A., Grigaitė O., Patalauskaitė D., RašomavičiusV., Sinkevičienė Z., Stankevičiūtė J. 2000: Lietuvos raudonojiknyga. Augalų bendrijos, Vilnius.4. Balsevičius A. 2000: Girukės miško Tilio-Carpinetum betuli Traczyk1962 bendrijų dinamika. – Botanica Lithuanica 6(2), 157–173.5. Brukas A., Bielskus K., Balsevičius A., Mažėtis R., Pranaitis A. 2006:Buktos giria (istorija, ūkininkavimas, socialinės ir gamtinės vertybės), Kaunas.6. Čiuplys R. 2001: Phytosociological characteristics of Lithuanian forestsdominated by Fraxinus excelsior. – Botanica Lithuanica 7(1), 3–25.7. Čiuplys R. 2002: The Serratulo-Pinetum communities in Lithuania. – BotanicaLithuanica 8(3), 215–237.8. Čiuplys R. 2004: Notes on the diversity and distribution of communitiesof the Vaccinio-Piceetea class in Lithuania. – Coniferous forest vegetation –Differentiation, dynamics and transformations, Poznan, 35–47.9. Karazija S. 1988: Lietuvos miškų tipai, Vilnius.10. Karazija S., Vaičiūnas V. 2000: Ekologinis miškų vaidmuo Lietuvoje, Kaunas.11. Kizienė B., Tučienė A. 1986: Lugovyje fitocenozy. – Osnovy okhranyrastitel’nogo pokrova Litovskoj SSR, Vilnius, 133–166.12. Navasaitis M., Ozolinčius R., Smaliukas D., Balevičienė J. 2003: Lietuvosdendroflora, Vilnius.13. Ozolinčius R. (red.) 2006: Miško augaviečių tipai, Kaunas.14. Patalauskaitė D. 1998: Asociacijos Tilio-Carpinetum betuli Traczyk1962 bendrijos Akmenos slėnyje. – Botanica Lithuanica 4(1), 45–54.15. Patalauskaitė D. 1999: Paprastojo skroblo (Carpinus betulus) radimvietėuž arealo ribos. – Botanica Lithuanica 5(2), 191–194.16. Patalauskaitė D. 2008: On the Quercetalia robori-petraeae in Lithuania.– Botanica Lithuanica 14(2), 113–119.17. Rašomavičius V. (red.) 1994: Aukštadvario apylinkių augmenija, Vilnius,162–170.18. Rašomavičius V. (red.) 1998: Lietuvos augalija. 1. Pievos, Kaunas, Vilnius.19. Rašomavičius V. (red.) 2001: Europinės svarbos buveinės Lietuvoje, Vilnius.VI-148