CORE), operaciniai (jungčių skaičius, operacijos bei dirbtinės kraujo apytakostrukmė) ir pooperaciniai (hemodinaminiai rodikliai per 24 val. po operacijos,komplikacijos, gydymo trukmė RITS, simpatomimetikų poreikis) duomenys.Abiejų grupių pacientų hemodinamika buvo sekama įvedus Swan-Ganz kateterį.Rezultatai: KIAB gydytų pacientų būklė pagal NYHA buvo sunkesnė (3,2±0,4vs 2,8±0,4, p=0,02), taip pat jų kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija buvo blogesnė(35±5,4% vs 39±4,6%, p=0,03). Operacinės rizikos įvertinimas pagal EuroS-CORE grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (5,5±3,8 vs 4,9±2 p=0,63).TarpKIAB ir milrinono grupių negauta statistiškai patikimų skirtumų vertinant suformuotųjungčių skaičių (3,4±0,8 vs 3,6±0,9 p=0,47), dirbtinės kraujo apytakostrukmę (125±44 min vs 108±23 min, p=0,2) ir operacijos trukmę (244±78 min. vs248,42,min., p=0,9). Vertinant hemodinamikos rodiklius: Vidurinis AKS (66±16mmHg vs 65±21mmHg, p=0,3) ir ŠMT (6,1±2,5 l/min vs 5,2±1,9l/min, p=0,35) –tarp grupių statistiškai reikšmingo skirtumo negauta. Milrinonu gydytiems pacientamspirmosiomis pooperacinėmis valandomis noradrenalinas buvo skiriamasdidesnėmis dozėmis (0val. 0,07±0,06 vs 0,01±0,02 KIAB grupėje, p=0,01 ir 4val.atitinkamai 0,08±0,05 vs 0,03±0,02, p=0,01).Įvertintas pooperacinių komplikacijųdažnis KIAB ir milrinono grupėse: perioperacinis miokardo infarktas (3, 20% vs1, 7%), širdies nepakankamumas (5, 33,3% vs 4, 28,6%), dauginis organų nepakankamumas(2, 13,3% vs 1, 7%), insultas (1, 6,7% vs 1, 7%), inkstų funkcijos sutrikimas(2, 13,3% vs 1, 7%), delyras (2, 12,5% vs 3, 21,4%). 4 (28,6%) pacientamsiš milrinono grupės prireikė KIAB širdies nepakankamumo gydymui pooperaciniamelaikotarpyje. Gydymo trukmė RITS buvo panaši (3,6±1,6 paros KIAB grupėje;5,9±6,9 paros milrinono grupėje).Išvados: Profilaktinis gydymas KIAB taikytas sunkesniems ligoniams. Širdiesminutinis tūris ir sergamumas buvo panašus abiejose grupėse, 29% ligonių milrinonogrupėje dėl progresuojančio širdies silpnumo prireikė gydymo intraaortiniubalionėliu.Delyras intensyviojoje terapijoje po kardiochirurginių operacijų:dažnis ir rizikos veiksniai38Darbo autorius(-iai): Vilma Kuzminskaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Med. m. dr. Ieva Norkienė (VUL SK Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras).Darbo tikslas: 1) nustatyti delyro dažnį intensyviosios terapijos skyriuje pokardiochirurginių operacijų, įvertinant delyro patikros klausimyno pritaikomumą;2) įvertinti galimus delyro rizikos veiksnius.Darbo metodika: Į prospektyvinį kohortinį tyrimą įtraukta 113 pacientų, kuriemsVULSK planiškai atliktos kardiochirurginės operacijos. Tiriamųjų, pasirašiusiųinformuoto sutikimo formą ir atitikusių įtraukimo kriterijus, delyro patikrapradėta praėjus 24 val. po operacijos ir kartota kas 8 valandas kasdien gydymointensyviosios terapijos skyriuje metu. Patikrai naudotas ICDSC (Intensive Care
Delirium Screening Checklist) delyro klausimynas, kuris, gavus autorių sutikimą,išverstas dvigubu vertimu ir pritaikytas naudojimui lietuvių kalba. Prieš operacijąpažintinės funkcijos įvertintos Protinės būklės mini tyrimu. Galimi rizikos veiksniaisuskirstyti į tris grupes: priešoperacinius, intraoperacinius ir pooperacinius.Demografiniai, klinikinio, laboratorinio ištyrimo duomenys, sveikatos būklės rodikliairinkti apklausiant pacientą prieš operaciją ir, tolesniame etape, iš pacientoligos istorijos. Tiriamuosius suskirsčius į delyro ir ne-delyro grupes, atlikta univariacinėir multivariacinė analizė bei įvertintas ryšys tarp galimų rizikos veiksniųir delyro atsiradimo.Rezultatai: Delyras nustatytas 8,33% pacientų po vainikinių arterijų jungčiųsuformavimo operacijų ir 17,95% – po vožtuvų operacijų. Delyro dažnis visojeoperuotų ligonių kohortoje siekė 13,33%. Analizuojant priešoperacinius rizikosveiksnius nustatyta, kad delyro riziką po vainikinių arterijų jungčių suformavimooperacijų didina kūno masės indeksas (OR=1,19; PI=1,02-1,43). Kitų reikšmingųdemografinių rodiklių skirtumų tarp grupių nerasta. Iš intraoperacinių veiksniųdidžiausią įtaką delyro išsivystymui turėjo anestezijos (OR=1,77; PI=1,05-2,97)ir operacijos (OR=1,82; PI=1,07-3,12) trukmė. Patyrusiesiems delyrą po vainikiniųjungčių suformavimo operacijų, įsotinimas deguonimi operacijos metubuvo reikšmingai mažesnis (OR=1,70; PI=1,06-2,73). Multivariacinės analizėsmetu nustatyta, kad pooperaciniu laikotarpiu didžiausią įtaką delyro išsivystymuiturėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmė (OR=1,22; PI=1,01-1,48), gydymointensyviosios terapijos skyriuje trukmė (OR=1,91; PI=1,22-3,00) bei eritrocitųmasės transfuzijų poreikis (OR=2,14; PI=1,02-4,52) po vožtuvų operacijų. Delyroatsiradimui svarbus hemoglobino kiekis po operacijos (OR=0,95; PI=0,91-0,997).Išvados: Delyras – dažna pooperacinė komplikacija, nustatoma 13,3% ligoniųpo kardiochirurginių operacijų. ICDSC metodas – objektyvus, greitas, lengvaipritaikomas delyro diagnostikos intensyviojoje terapijoje būdas. Nepriklausomidelyro išsivystymo veiksniai – anestezijos, operacijos trukmė, intraoperacinis oksigenacijossumažėjimas, dirbtinės plaučių ventiliacijos, gydymo intensyviosiosterapijos skyriuje trukmė, pooperacinė anemija. Delyro atsiradimui po operacijosįtakos turi modifikuojami intraoperacinio ir pooperacinio periodo rizikos veiksniai,susiję su sutrikusia deguonies pernaša audiniams – anemija ir hipoksemija.Įvairių veiksnių įtaka sprendimui dėl gyvybės palaikomojo gydymonutraukimo ir neintensyvinimoDarbo autorius(-iai): Kšyštof Ovčinikov (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Saulius Vosylius (VU MF Anesteziologijos ir reanimatologijosklinika).Darbo tikslas: išsiaiškinti, kokie veiksniai gali turėti įtakos intensyvios terapijosskyriaus darbuotojų pasirinkimui, sprendžiant dėl gyvybės palaikomojo gydymosustabdymo arba nutraukimo.Darbo metodika: atlikta 28 gydytojų ir 48 slaugytojų anketinė apklausa Res-39
- Page 1 and 2: VILNIAUS UNIVERSITETOMEDICINOS FAKU
- Page 3 and 4: VU MF 2011-2012 STUDIJŲ METAISDrau
- Page 5 and 6: Mieli Kolegos,Vėl pavasaris, ir St
- Page 8 and 9: Neinvazyviai ir invazyviai nustatyt
- Page 10 and 11: Pėdos anatominių ypatumų ir kūn
- Page 12 and 13: Pediatrijos būrelis ..............
- Page 14 and 15: Perilunarinių riešo išnirimų ch
- Page 17 and 18: Abdominalinės chirurgijos BŪRELIS
- Page 19 and 20: Darbo tikslas: Įvertinti nutukusi
- Page 21 and 22: tirtų VULSK Radiologijos ir brandu
- Page 23 and 24: Rezultatai: 16 (41,03%) pacientų b
- Page 25 and 26: tmą, buvo trumpesnis po laparoskop
- Page 27 and 28: gijos klinika).Darbo tikslas: Palyg
- Page 29 and 30: atliktas Vilniaus miesto klinikinė
- Page 31 and 32: su FHA KMI vidurkis statistiškai p
- Page 33 and 34: Pasirinktas statistinio reikšmingu
- Page 35 and 36: nuo audinių hidracijos būklės. N
- Page 37: Darbo metodika: Prospektyvinis tyri
- Page 41 and 42: prietaisu (Masimo Corp., Irvine, US
- Page 43 and 44: atlikta naudojant SAS programinę
- Page 45 and 46: Kraujotakos pokyčiai palaikant ski
- Page 47 and 48: Vaistų nuo skausmo vartojimas skau
- Page 49 and 50: Mirtingumo rizikos įvertinimas atl
- Page 51 and 52: nė transliuminalinė koronarų ang
- Page 53 and 54: ŠN bei reikšmingo miego arterijų
- Page 55 and 56: Antiseptikų veiksmingumo palyginim
- Page 57 and 58: Endokrinologijos būrelisBūrelio p
- Page 59 and 60: kimas (anamnestiniai duomenys), ry
- Page 61 and 62: Darbo tikslas: Įvertinti VU MF stu
- Page 63 and 64: Opiniu kolitu sergančiųjų gyveni
- Page 65 and 66: Rezultatai: Iš 28134 FGDS aprašų
- Page 67 and 68: masės indeksas (KMI), kintamųjų
- Page 69 and 70: joms vaistą. Po 12 mėn. vaistą t
- Page 71 and 72: nesius po slankstelių lūžio, ta
- Page 73 and 74: sijęs su koronarografiniais radini
- Page 75 and 76: Veiksniai lemiantys atipinę miokar
- Page 77 and 78: Antrinių prieširdžių pertvaros
- Page 79 and 80: Veiksniai, lemiantys pacientų mirt
- Page 81 and 82: skalę depresija dažniau serga vyr
- Page 83 and 84: TPV 41,07%, NPV 94,95%.Išvados: Nu
- Page 85 and 86: patikimas didžiausias išgyvenumas
- Page 87 and 88: Laboratorinės diagnostikos būreli
- Page 89 and 90:
Morfologijos būrelisBūrelio pirmi
- Page 91 and 92:
nys. Didžiausia abiejų lyčių va
- Page 93 and 94:
Rezultatai: Nustatyti žymūs epoch
- Page 95 and 96:
naujagimio ūgio ir mamos gimimo ū
- Page 97 and 98:
ir apatinių galūnių ilgųjų kau
- Page 99 and 100:
kirstymą pagal tris skirtingus met
- Page 101 and 102:
Nefrologijos būrelisBūrelio pirmi
- Page 103 and 104:
koronarinė širdies liga. Vizualia
- Page 105 and 106:
tyvius antikūnus bei donoro-recipi
- Page 107 and 108:
Rezultatai: Imtį sudarė 79 (53%)
- Page 109 and 110:
%. Kuriem dalinė - po vienerių, d
- Page 111 and 112:
high flow (n=4, 66,7%), low flow (n
- Page 113 and 114:
daugiausiai EB įvyksta pirmadienia
- Page 115 and 116:
miego trukme (r=0,412; p=0,014), di
- Page 117 and 118:
kad: IS neturi įtakos nėštumui 6
- Page 119 and 120:
mingas spalvos pokytis stebimas fiz
- Page 121 and 122:
Įvairių specialybių gydytojų pa
- Page 123 and 124:
fiziologiniame tirpale. Dantys atsi
- Page 125 and 126:
tikimumas nustatytas pagal stjudent
- Page 127 and 128:
jei p>0,01 - nulinės hipotezės at
- Page 129 and 130:
Trimačių (3D) filmų įtaka regė
- Page 131 and 132:
Onkologijos BūrelisBūrelio pirmin
- Page 133 and 134:
IL-18 ir kreatinino pokyčių tyrim
- Page 135 and 136:
trukmėje ir recidyvų skaičiuje l
- Page 137 and 138:
pe mBNI 18±12,38b. (min.4, max.35)
- Page 139 and 140:
4kHz(p=0,013)). Klausos apsaugą da
- Page 141 and 142:
=0,86, bcl6 r=0,777. Koreliacija ta
- Page 143 and 144:
atų gamyboje. Tyrimo metu panaudot
- Page 145 and 146:
Pediatrijos būrelisBūrelio pirmin
- Page 147 and 148:
2001m. Nuo 2009 m. stebėtas gana s
- Page 149 and 150:
tadienį, šeštadienį ir sekmadie
- Page 151 and 152:
sumažėjęs ir 24 vaikams MTL padi
- Page 153 and 154:
„stambaus sudėjimo“(vidurkis-2
- Page 155 and 156:
jog berniukų ir mergaičių lipid
- Page 157 and 158:
eaktyviais artritais, nors nepatiks
- Page 159 and 160:
mas-66,66%. Liga diagnozuojama remi
- Page 161 and 162:
Vaikų hipertrofinės kardiomiopati
- Page 163 and 164:
Visuomenės žinios ir požiūris
- Page 165 and 166:
Dažniausi infekcijų sukėlėjai v
- Page 167 and 168:
kito nepriklausantys simptomai. 6.
- Page 169 and 170:
koreliacija tarp Patirto streso kla
- Page 171 and 172:
Darbo tikslas: 1. Įvertinti gimdyv
- Page 173 and 174:
Darbo metodika: 2011 m. 10-12 mėne
- Page 175 and 176:
9-15 testinių klausimų atsakymų
- Page 177 and 178:
tai - Vilniaus kolegijų studentai
- Page 179 and 180:
nį nuoseklumą,rasta,kad Cronbach
- Page 181 and 182:
Darbo metodika: Retrospektyviai iš
- Page 183 and 184:
Darbo metodika: 2012 m. kovo mėnes
- Page 185 and 186:
Asmenų, atliekančių jėgos treni
- Page 187 and 188:
padidėja. 25 (62,5%) manė, kad la
- Page 189 and 190:
mankštą, stebi mokytojas. 86 (87,
- Page 191 and 192:
Ankilozuojančio spondilito papliti
- Page 193 and 194:
stipriai supurčius ( purtyto vaiko
- Page 195 and 196:
versitetinė ligonine).Darbo tiksla
- Page 197 and 198:
II gr.(p0,05). Rankos jėgataip pat
- Page 199 and 200:
35 (53%) (p=0,035); Akmenų dydis 1
- Page 201 and 202:
koordinaciją (atitinkamai 88 (51.7
- Page 203 and 204:
Kad šiuo metu dietos laikosi, nuro
- Page 205 and 206:
sveikatai nepakankamos. Mergaičių
- Page 207 and 208:
Vilniaus universiteto Medicinos fak
- Page 209 and 210:
Rezultatai: Įvertintas tiriamųjų
- Page 211 and 212:
tojai. Suteikiamas savarankiškumo
- Page 213 and 214:
daranti įtaką gyvenamosios aplink
- Page 215 and 216:
Vilniaus universiteto medicinos stu
- Page 217 and 218:
tinkamos 109 anketos. Duomenų anal
- Page 219 and 220:
dinus patalpą, šie rodikliai suda
- Page 221 and 222:
skirtumas ΔM=-0,11;PI{-0,4;0,1}. 5
- Page 223 and 224:
lų krūvį ir sumažinančiu sąve
- Page 225 and 226:
Nevaisingumo rodikliai skirtingo am
- Page 227 and 228:
stebėtas pooperacinės žaizdos su
- Page 229 and 230:
vičiūtė (VU MF Infekcinių, krū
- Page 231 and 232:
sikinius egzemai būdingus požymiu
- Page 233 and 234:
kas yra SPF faktorius; dėl odos pa
- Page 235 and 236:
Gretutinių ligų paplitimas tarp s
- Page 237 and 238:
2,8% de novo pokyčių atvejų, pav