VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

CORE), operaciniai (jungčių skaičius, operacijos bei dirbtinės kraujo apytakostrukmė) ir pooperaciniai (hemodinaminiai rodikliai per 24 val. po operacijos,komplikacijos, gydymo trukmė RITS, simpatomimetikų poreikis) duomenys.Abiejų grupių pacientų hemodinamika buvo sekama įvedus Swan-Ganz kateterį.Rezultatai: KIAB gydytų pacientų būklė pagal NYHA buvo sunkesnė (3,2±0,4vs 2,8±0,4, p=0,02), taip pat jų kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija buvo blogesnė(35±5,4% vs 39±4,6%, p=0,03). Operacinės rizikos įvertinimas pagal EuroS-CORE grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (5,5±3,8 vs 4,9±2 p=0,63).TarpKIAB ir milrinono grupių negauta statistiškai patikimų skirtumų vertinant suformuotųjungčių skaičių (3,4±0,8 vs 3,6±0,9 p=0,47), dirbtinės kraujo apytakostrukmę (125±44 min vs 108±23 min, p=0,2) ir operacijos trukmę (244±78 min. vs248,42,min., p=0,9). Vertinant hemodinamikos rodiklius: Vidurinis AKS (66±16mmHg vs 65±21mmHg, p=0,3) ir ŠMT (6,1±2,5 l/min vs 5,2±1,9l/min, p=0,35) –tarp grupių statistiškai reikšmingo skirtumo negauta. Milrinonu gydytiems pacientamspirmosiomis pooperacinėmis valandomis noradrenalinas buvo skiriamasdidesnėmis dozėmis (0val. 0,07±0,06 vs 0,01±0,02 KIAB grupėje, p=0,01 ir 4val.atitinkamai 0,08±0,05 vs 0,03±0,02, p=0,01).Įvertintas pooperacinių komplikacijųdažnis KIAB ir milrinono grupėse: perioperacinis miokardo infarktas (3, 20% vs1, 7%), širdies nepakankamumas (5, 33,3% vs 4, 28,6%), dauginis organų nepakankamumas(2, 13,3% vs 1, 7%), insultas (1, 6,7% vs 1, 7%), inkstų funkcijos sutrikimas(2, 13,3% vs 1, 7%), delyras (2, 12,5% vs 3, 21,4%). 4 (28,6%) pacientamsiš milrinono grupės prireikė KIAB širdies nepakankamumo gydymui pooperaciniamelaikotarpyje. Gydymo trukmė RITS buvo panaši (3,6±1,6 paros KIAB grupėje;5,9±6,9 paros milrinono grupėje).Išvados: Profilaktinis gydymas KIAB taikytas sunkesniems ligoniams. Širdiesminutinis tūris ir sergamumas buvo panašus abiejose grupėse, 29% ligonių milrinonogrupėje dėl progresuojančio širdies silpnumo prireikė gydymo intraaortiniubalionėliu.Delyras intensyviojoje terapijoje po kardiochirurginių operacijų:dažnis ir rizikos veiksniai38Darbo autorius(-iai): Vilma Kuzminskaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Med. m. dr. Ieva Norkienė (VUL SK Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras).Darbo tikslas: 1) nustatyti delyro dažnį intensyviosios terapijos skyriuje pokardiochirurginių operacijų, įvertinant delyro patikros klausimyno pritaikomumą;2) įvertinti galimus delyro rizikos veiksnius.Darbo metodika: Į prospektyvinį kohortinį tyrimą įtraukta 113 pacientų, kuriemsVULSK planiškai atliktos kardiochirurginės operacijos. Tiriamųjų, pasirašiusiųinformuoto sutikimo formą ir atitikusių įtraukimo kriterijus, delyro patikrapradėta praėjus 24 val. po operacijos ir kartota kas 8 valandas kasdien gydymointensyviosios terapijos skyriuje metu. Patikrai naudotas ICDSC (Intensive Care