VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

tmą, buvo trumpesnis po laparoskopinės operacijos (7,0±5,4 savaitės) nei laparotominės(9,0±5,1 savaitės), tačiau skirtumas nėra statistiškai patikimas (p > 0,05).Skirtumas statistiškai nereikšmingas ir lyginant laiką iki lytinių santykių pradžios(atitinkamai 10,7±6,1 savaičių ir 12,0±0,0 savaičių, p > 0,05). Lyginant laiką ikiįprastų buities darbų atlikimo pradžios, laparoskopines operacijas patyrusių moterųjis buvo trumpesnis (2,0±1,4 savaitės) nei laparotomines (6,0±4,1 savaitės),p < 0,05. Nė viena laparoskopiniu būdu operuota moteris nevartojo vaistų nuoskausmo. Iš 9 laparotominiu būdu operuotų moterų 3 moterys vartojo vaistusskausmo. Sveikimo periodą po laparoskopijos penkios pacientės įvardino kaiplengvą, viena – vidutinio sunkumo, po laparotomijos – keturios kaip lengvą, keturios– vidutinio sunkumo ir viena – sunkų, statistiškai skirtumas nereikšmingas(p > 0,05). Pooperacinio laikotarpio eigą vertinant balais, skirtumas taip pat statistiškainereikšmingas, p > 0,05.Išvados: Po laparoskopinių limfonodektomijų pacientės greičiau pradėjo atliktibuities darbus. Daugiau moterų po laparotominės operacijos vartojo vaistusnuo skausmo. Moterys, patyrusios laparoskopinę išplėstinę histerektomiją sulimfonodektomija, greičiau grįžo į įprastą gyvenimo ritmą, lytinį gyvenimą beigeriau vertino pooperacinio sveikimo periodą, tačiau skirtumas nėra statistiškaipatikimas.Laparoskopinių ir laparotominių išplėstinių histerektomijų sulimfonodektomija ypatumaiDarbo autorius(-iai): Aistė Milaknytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Gediminas Mečėjus (VU MF Akušerijos ir ginekologijosklinika).Darbo tikslas: Palyginti laparoskopinių išplėstinių histerektomijų su limfonodektomijadėl gimdos kūno piktybinio susirgimo operacijų komplikacijasir operacijų radikalumą su išplėstinėmis laparotominėmis histerektomijomis.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė VMKL Akušerijos ir ginekologijos klinikos2011m. medicininės dokumentacijos analizė. Įtraukimo kriterijai – gimdoskūno piktybinio naviko diagnozė ir atlikta išplėstinė histerektomija su limfonodektomija.Vertintas perioperacinis kraujavimas ir nukraujavimas kaip komplikacijabei pašalintų klubinių limfmazgių skaičius kaip operacijos radikalumas.Statistinė duomenų analizė atlikta SPSSv.17.0, skirtumai laikomi statistiškai reikšmingais,kai p < 0,05.Rezultatai: Detaliai analizei atrinktos 7 laparoskopinės ir 10 laparotominiųišplėstinių histerektomijų su limfonodektomija. Moterų amžius atitinkamai62,6±13,1 metų ir 60,3±9,3 metų. Laparoskopinių operacijų metu viena moterisneteko 500 ml kraujo, laparotominių operacijų metu dvi moterys neteko po 500ml ir viena – 200 ml kraujo. Laparoskopiniu būdu buvo pašalinta daugiau klubiniųlimfmazgių (15,3±9,1) nei laparotominiu (11,1±5,3), tačiau skirtumas statistiškainereikšmingas (p > 0,05). Kairiųjų limfmazgių pašalinta atitinkamai 8,7±5,5 ir25