VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO ... - SMD

centro medicininės dokumentacijos analizė. Įtraukimo kriterijai: diagnozuotasnagų grybelis, padarytas mikrobiologinis pasėlis ir išaugusios Candida gentiesmielės. Vertintas mielių atsparumas priešgrybeliniams preparatams. Statistinėduomenų analizė atlikta SPSSv.17.0, skirtumai laikomi statistiškai patikimais, kaip < 0,05.Rezultatai: Detaliai analizei atrinkti 156 pacientai, iš jų 108 moterys (69,2proc.) ir 48 vyrai (30,8 proc.). Pacientų amžius 50,79±17,18 metų. 102 atvejais(65,4 proc.) nagų grybelio lokalizacija – kojų nagai, 54 atvejais (34,6 proc.) – rankųnagai. 62 pasėliuose (39,7 proc) išaugo C.krusei, 58 (37,2 proc.) – C.saprophyticus,30 (19,2 proc.) – C.albicans, 5 (3,2 proc.) – C.tropicalis ir 1 (0,6 proc.) – C.glabrata.C.krusei atspariausia flukonazoliui (atsparu 52, mažai jautru 6 atvejais) ir itrakonazoliui(atsparu 40, mažai jautru 18 atvejais), jautriausia – ketokonazoliui, amfotericinuiB ir nistatinui (visiems vaistams jautri 97 proc. atvejų) Atsparumasitrakonazoliui nustatytas 77 atvejais (49,4 proc), mažai jautrus – 60 atvejų (38,5proc.), flukonazoliui – atsparus 84 (53,8 proc.), mažai jautrus 35 (22,4 proc.) atvejais.Ketokonazoliui, klotrimazoliui, amfotericinui B, nistatinui jautrių mielių nustatytadaugiau negu 96 proc. visų atvejų. Abiems, itrakonazoliui ir flukonazoliui,atsparių ar mažai jautrių mielių išaugo 104 atvejais (67,9 proc.), koreliacija tarp jųyra stipri (r=0,6, p < 0,05).Išvados: Candida mielės, išaugusios tiriant nagų grybelį, buvo atspariausiositrakonazoliui ir flukonazoliui, koreliacija tarp atsparumo jiems buvo stipri.Kirpėjų odos priežiūros žinių ir įpročių tyrimasDarbo autorius(-iai): Edita Naruševičiūtė-Skripkienė, Monika Niedvaraitė (5k.), Kristina Kiliūtė (5 k.), Eglė Ramelytė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Matilda Bylaitė (Vilniaus universiteto Medicinosfakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos kirpėjų odos priežiūros žinias ir kasdieninėjepraktikoje taikomus odos priežiūros įgūdžius, nes kirpėjos dėl jų darbo pobūdžiopriklauso didelės rizikos profesinių odos ligų išsivystymo grupei.Darbo metodika: 2011 m. atlikta anketinė apklausa 145 grožio salonuoseseptyniuose atsitiktiniu būdu parinktuose Lietuvos miestuose. Pateikta originalianoniminė anketa iš 36 klausimų, apimanti demografinius duomenis, klausimusapie profesinius odos ligų rizikos veiksnius, patiriamus dermatologinius simptomus,odos priežiūros įpročius. Duomenys analizuoti SPSS 17.0 ir MS Excel 2007programomis.Rezultatai: Apklausta 150 kirpėjų iš 145 grožio salonų. Daugumą sudarė moterys– 139 (92,6 proc.). Vidutinis darbo stažas 12 metų±9,1585. Vidutinė studijųtrukmė 20,6 mėn. ±13,7438. Apie odos ir plaukų problemas studijuodami savospecialybę mokėsi 142 (94,67 proc.) kirpėjai. Atopinėmis ligomis serga 21 (14proc.) respondentas: 6 (4 proc.) atopiniu dermatitu, 15 (10 proc.) alerginiu rinitu,4 (2,66 proc.) – astma.Skundų dėl odos turi net 100 (66,6 proc.) respondentų. Kla-230