SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

T y r i m o v a r i a n t a i / Variants of fertilization1) Netręšta (kontrolė) / Not fertilized (control)2) „Biokal 01“ tręšta tris kartus per augalų vegetaciją / Fertilized with “Biokal 01” for3 times during vegetation,3) Kalio magnezija (K 90) tręšta prieš sėją, „Biokal 01“ – tris kartus per augalų vegetaciją/ Fertilized with potassium magnesia before sowing; fertilized with “Biokal 01”for 3 times during vegetation,4) „Biokal 01“ apdorotos sėklos, tręšta tris kartus per augalų vegetaciją / Seeds treatedwith “Biokal 01” before sowing; fertilized for 3 times during vegetationSkystomis trąšomis „Biokal 01“ svogūnai tręšti per lapus pradedant nuo 4–6 lapųtarpsnio ir kartojant kas 12–15 dienų. Kiekvieną kartą tirpalui paruošti buvo imta10 l ha -1 skystų trąšų ir 200 l ha -1 vandens. Ketvirtame variante sėklos prieš sėją 48 val.mirkytos „Biokal 01“ tirpale (3 dalys preparato ir 10 dalių vandens), po to išdžiovintosir pasėtos.Bandymo variantai kartoti po keturis kartus. Laukeliai išdėstyti sistemine tvarka.Apskaitinio laukelio plotas – 4,2 m 2 .Valgomųjų svogūnų derlius nuimtas jiems pasiekus techninę brandą. Prieš derliausnuėmimą atlikti biometriniai ropelės matavimai (išmatuotas 10 ropelių skersmuo irjie pasverti).Imant derlių iš variantų paimti 12–15 kg ėminiai svogūnų ropelių laikymosityrimams atlikti. Svogūnai laikyti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutoBiochemijos ir technologijos laboratorijos saugykloje. Joje temperatūra buvo 18–20 °C,o drėgmė – 60–70 %. Svogūnų ropelių išlaikymas buvo tikrintas po 3 ir 6 mėnesių:atskirti gerai išsilaikę ir sugedę (supuvusios, sužėlusios, t. y. netinkamos vartoti svogūnųropelės) svogūnai ir apskaičiuota natūrali netektis, t. y. nudžiūvimas. Duomenųpatikimumas įvertintas vienfaktorinės dispersinės analizės metodu, naudojant programąANOVA (Tarakanovas, Raudonius, 2003).M e t e o r o l o g i n ė s s ą l y g o s. 2005 m. pavasarį vyravo sausesnis ir šaltesnisoras. Svogūnai dygo nevienodai, tačiau vegetacijos viduryje ir iki derliaus nuėmimoaugo patenkinamai. Gausesni krituliai iškrito liepos mėnesį. 2006 metais gegužėsmėnesį, pirmoje vegetacijos pusėje, augalams sudygti ir augti sąlygos buvo blogos –trūko drėgmės. Buvo sulėtėjęs augimas, todėl augalai dygo ilgai ir sudygo pavėluotai.Vėliau, t. y. antroje vegetacijos pusėje, sąlygos augalams augti buvo palankios.Užteko drėgmės ir šilumos. 2007 m. vegetacijos laikotarpis buvo vėsus ir, palygintisu daugiamečiu vidurkiu, sausas. Oro temperatūra balandžio–spalio mėnesiais buvo1,2 °C žemesnė už daugiametę vidutinę, o kritulių iškrito 12,8 mm daugiau negu daugiametisvidurkis. Gegužės mėnesio pirmasis ir antrasis dešimtadieniai buvo gerokaivėsesni, o trečiasis – šiltas, bet visas mėnuo buvo lietingas (104,4 mm, daugiametisvidurkis – 44,2 mm). Birželio dviejų pirmųjų dešimtadienių temperatūros buvo artimosvidutinei, o trečiasis buvo gana vėsus. Pirmasis mėnesio dešimtadienis buvo sausas, betdrėgmės pakako, nes praėjęs mėnuo buvo lietingas, o kiti du dešimtadieniai – drėgni.Liepos mėnuo buvo vėsus ir lietingas. Per mėnesį iškrito 2,3 karto daugiau krituliųnegu daugiametis vidurkis. Vien tik liepos 7 dieną iškrito 72 mm kritulių, tai sudaro41,5 proc. visos mėnesio normos, arba beveik 6 kartus daugiau negu daugiametėvidutinė dešimtadienio kritulių norma. Rugpjūčio mėnesio temperatūra buvo artimadaugiametei vidutinei ir pirmieji du dešimtadieniai augalams augti buvo palankūs –užteko drėgmės ir šilumos.97