SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(2)

More documents

Recommendations

Info

Standartinis derlius taip pat buvo veikiamas tirtų veiksnių. Pasėlio tankio (r = 0,64,23 %), kritulių kiekio tyrimo metų vegetacijos laikotarpiu (r = 0,48, 18 %), ropelėsmasės (r = 0,34, 12 %) bei huminių rūgščių kiekio dirvožemyje (r = 0, 30, 11 %) didėjimasdidino svogūnų standartinį derlių, o fulvo rūgščių kiekio dirvožemyje didėjimas(r = -0,34, 12 %) ir temperatūros kilimas (r = -0,49, 18 %) derlių mažino.Aptarimas. Trąšų su huminėmis rūgštimis panaudojimas stimuliuoja maistomedžiagų pasisavinimą, ypač fosforo, ir tokiu būdu gerina augalų augimą, dėl to didėjaderlius (Ayuso ir kt.; 1996, Cimrin, Yilmaz, 2005). Yra duomenų (Malik, Azam,1985), kad mažesnės huminių rūgščių koncentracijos didina augalų šaknų masę.Mūsų duomenys parodė, kad didžiausios masės ir skersmens svogūno ropelės išaugotręšiant 20 l ha -1 humistaro.Huminės rūgštys bulvių derlių padidino vidutiniškai 1,5 karto. 6 l ha -1 huminiųrūgščių norma bulvių derlius padidino nuo 500 iki 700 kg ha -1 , o 24 l ha -1 – mažiaunei 6 ar 12 l ha -1 . Derliaus padidėjimą lėmė stipresnis ir greitesnis augalų augimasir geresnis apsirūpinimas fosforu ir kitomis maisto medžiagomis (Day ir kt., 2000).Suomių tyrėjai (Kuisma, http://www.petla.fi) nurodo, kad 50 l ha -1 humistaro įterpimasprieš sėją padidina suminį ir standartinį bulvių derlius 6–7 %, tačiau nedidina prekiniųgumbų kiekio. Lietuvoje, LŽŪU, atliktų tyrimų duomenimis, bulvių derlius padidėjanuo 2,3 iki 5,1 %. Veikiant humistarui bulvių gumbuose susikaupia daugiau sausųjųmedžiagų ir mažiau krakmolo, o cukrinių runkelių šakniavaisiuose – daugiau kalioir mažiau natrio (Laure, 2008). Tai pat LŽŪU atliktų tyrimų duomenys parodė, kadbulvių gumbų derliui teigiamą įtaką daro 0,5 % huminių medžiagų kiekis, esantis skystosiosespecialiose trąšose 3-5-6. Augalus tręšiant papildomai butonizacijos tarpsniu,bulvių gumbų derlius padidėja 2,6 t ha -1 , o nitratų sumažėja 48,7 % (Pranckietienė,Kučinskas, 2008). Mūsų tyrimų duomenys parodė, kad tręšiant 20 l ha -1 humistaro,gautas didžiausias standartinis derlius ir jo išeiga buvo didžiausia, o normos didinimasiki 50 l ha -1 , palyginti su 20 l ha -1 norma, derliaus nedidino.Dirvožemio humuso kokybę lemia humuso ir fulvo rūgščių santykis, kuris labaipriklauso nuo dirvožemio tipo (Weber, http://www.humintech.com/), ir kuo jis didesnis,tuo humuso kokybė geresnė (Tripolskaja, 2005; Laure, 2008). Mūsų tyrimųduomenys parodė, kad visos tirtos humistaro normos didino huminių rūgščių kiekiusdirvožemyje, o huminių ir fulvo rūgščių santykis didėjo. Didžiausias humuso ir fulvorūgščių santykis gautas skiriant 20 l ha -1 humistaro.Suomių tyrėjai pastebi, kad huminių medžiagų veikimas priklauso nuo dirvožemiosavybių ir jame esančių mitybos elementų judrumo (Kuisma, http://www.petla.fi), taip pat aplinkos sąlygų (Dantas ir kt., 2007). Atliktos takų analizės duomenysparodė, kad svogūnų derliui įtakos turėjo meteorologinės sąlygos, huminių ir fulvorūgščių kiekis dirvožemyje, pasėlio tankis bei ropelės masės ir skersmens didėjimas(6 pav.). Ropelės masės augimui ir skersmens didėjimui įtakos turėjo meteorologinėssąlygos ir pasėlio tankis.Išvados. 1. Tręšiant humistaru (norma – 20 l ha -1 ), svogūnų pasėlio tankis buvodidžiausias.2. Didžiausia svogūno ropelės masė (46,6 g) ir skersmuo (41,9 mm) gauti tręšiant20 l ha -1 humistaro.90
3. Didžiausias svogūnų suminis (24,2 t ha -1 ) ir standartinis (19,2 t ha -1 ) derliaigauti tręšiant 20 l ha -1 humistaro. Standartinio derliaus išeiga buvo 79,7 %.4. Didžiausias humuso ir fulvo rūgščių santykis (0,29) svogūnų pasėlio dirvožemyjegautas tręšiant 20 l ha -1 humistaro.5. Pasėlio tankio (r = 0,64, 23 %), kritulių kiekio tyrimo metų vegetacijos laikotarpiu(r = 0,48, 18 %), ropelės masės (r = 0,34, 12 %) bei huminių rūgščių kiekiodirvožemyje (r = 0, 30, 11 %) didėjimas didino svogūnų standartinį derlių. Fulvo rūgščiųkiekio dirvožemyje didėjimas (r = -0,34, 12 %) ir temperatūros kilimas (r = -0,49,18 % ) derlių mažino.Gauta 2009 05 28Parengta spausdinti 2009 06 10Literatūra1. Ayuso M., Hernάndez T., Garcia C., Pascual J. A. 1996. Stimulation of barleygrowth and nutrient absorption by humic substances originating from variousorganic materials. Bioresource Technology, 57(3): 251–257.2. Brewster J. L. 2008. Onions and other vegetable Alliums (2nd edition). CABI,Wellesbourne.3. Cimrin K. M., Yilmaz I. 2005. Humic acid applications to lettuce do not improveyield but do improve phosphorus availability. Acta Agriculturae Scandinavica,55(1): 58–63.4. Day K. S., Thornton R., Kreeft H. 2000. Humic acid products for improvedphosphorus fertilizer management. In: E. A. Gharbour, G. Davies (eds.),Humic substances versatile components of plants, soils and water. Cambridge,321–324.5. Dantas B. F., Pereira M. S., Ribeiro de Sa L., Trajano Maia J. L., Bassoi L. H.2007. Effect of humic substances and weather conditions on leaf biochemicalchanges of fertigated guava tree, during orchard establishment. Revista Brasileirade Fruticultura, 29(3): 63–638.6. Kuisma P. Humic substance extract on potato. http://www.petla.fi7. Laurė R. 2008. The effects of biostimulants and mineral nutrition elements onthe yield of agricultural crops, their quality and soil biological activity: summaryof doctoral dissertation. Kaunas.8. Malik K. A., Azam F. 1985. Effect of humic acid on wheat (Triticum aestivum L.)seedling growth. Environmental and Experimental Botany, 25(3): 245–252.9. Metzger L. Humic&fulvic acids: The black gold of agriculture? http://www.humintech.com10. Peña-Mendez E., Havel J., Patočka J. 2005. Humic substances compounds ofstill unknown structure: applications in agriculture, industry, environment, andbiomedicine. Journal of Applied Biomedicine, 3: 13–24.91
Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
Page 3 and 4:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 5 and 6:
Table 1. Dates of blooming periods
Page 7 and 8:
Average yield of apple cultivars ra
Page 9 and 10:
Table 4. Harvest date, end of stora
Page 11:
10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
Page 14 and 15:
(Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
Page 16 and 17:
yra mažesnis. Vis dėlto chlorofil
Page 18 and 19:
Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
Page 21 and 22:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 23 and 24:
1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
Page 25 and 26:
4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
Page 27:
9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
Page 30 and 31:
availability of nutrients and incre
Page 32 and 33:
Table 2. Amount of microelements (m
Page 34 and 35:
of P was determined in the apple-tr
Page 36 and 37:
References1. Adriano D. C. 1986. Tr
Page 39 and 40: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 41 and 42: SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
Page 43 and 44: Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
Page 45: action of berries of these cultivar
Page 48 and 49: 1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
Page 50 and 51: 2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
Page 52 and 53: eksplantus - mikroūglius ir hipoko
Page 54 and 55: 12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
Page 56 and 57: Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
Page 58 and 59: koncentracijos skatino svogūno mer
Page 60 and 61: 5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
Page 65 and 66: Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
Page 67 and 68: karto daugiau negu daugiamečiai ro
Page 69 and 70: Natūrali masės netektis abiem atv
Page 71 and 72: 6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
Page 75 and 76: 3. F + humistaras, 50 l ha -1 prie
Page 77 and 78: 2 pav. Humistaro ir papildomo trę
Page 79 and 80: Nuo tirtų trąšų huminių rūgš
Page 81 and 82: 2. Eitminavičius L. 1998. Dirvože
Page 85 and 86: (A-L, Gost 26208-84), mineralinis a
Page 87 and 88: Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
Page 89: Lentelės tęsinysTable continuedHR
Page 93: The increase of crop density (r = 0
Page 96 and 97: žalioji trąša) ir natūralios ki
Page 98 and 99: Lentelė. Meteorologinės sąlygos
Page 100 and 101: išeigą (65,8 %). Prekinis derlius
Page 102 and 103: Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kon
Page 104 and 105: 16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
Page 106 and 107: investigators, neither single nor r
Page 108 and 109: Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
Page 111 and 112: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 113 and 114: Object, methods and conditions. P l
Page 115 and 116: the sum of chlorophylls a and b. Al
Page 117 and 118: nitrate decline (see Fig. 1).The te
Page 119 and 120: 20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
Page 123 and 124: Daigams augant matuota tris kartus.
Page 125 and 126: Papildomas švitinimas mėlyna švi
Page 127 and 128: Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
Page 129 and 130: 12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
Page 131 and 132: 14 pav. Daržovių derlius: agurkų
Page 133 and 134: saldžiosios paprikos daigų šviti
Page 135: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
Page 138 and 139: eikvojimas ir fotokvėpavimas, tod
Page 140 and 141:
(1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėm
Page 142 and 143:
įtakos turėjo visi tirti aplinkos
Page 144 and 145:
14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
Page 147 and 148:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 149 and 150:
Lentelė. Chrizantemų regenerantų
Page 151 and 152:
Literatūra1. Adams S. R., Langton
Page 153 and 154:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 155 and 156:
Table. The light emitting diode com
Page 157 and 158:
Fig. 2. The contents of phenolic co
Page 159 and 160:
Nevertheless, our pilot results imp
Page 161:
veikiamų ‘Luokė’ veislės že
Page 164 and 165:
selekcijos procesą. Vienas pagrind
Page 166 and 167:
Tyrimais nustatyta, kad organogenez
Page 168 and 169:
Žalios spalvos augalai regeneranta
Page 170 and 171:
9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
Page 173 and 174:
ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
Page 175 and 176:
Bandymų veiksnių gradacijos lente
Page 177 and 178:
GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
Page 179 and 180:
they should be understandable. The
Page 181 and 182:
Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
Page 183 and 184:
S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,
show all

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(2)

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(2)