SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

Standartinis derlius taip pat buvo veikiamas tirtų veiksnių. Pasėlio tankio (r = 0,64,23 %), kritulių kiekio tyrimo metų vegetacijos laikotarpiu (r = 0,48, 18 %), ropelėsmasės (r = 0,34, 12 %) bei huminių rūgščių kiekio dirvožemyje (r = 0, 30, 11 %) didėjimasdidino svogūnų standartinį derlių, o fulvo rūgščių kiekio dirvožemyje didėjimas(r = -0,34, 12 %) ir temperatūros kilimas (r = -0,49, 18 %) derlių mažino.Aptarimas. Trąšų su huminėmis rūgštimis panaudojimas stimuliuoja maistomedžiagų pasisavinimą, ypač fosforo, ir tokiu būdu gerina augalų augimą, dėl to didėjaderlius (Ayuso ir kt.; 1996, Cimrin, Yilmaz, 2005). Yra duomenų (Malik, Azam,1985), kad mažesnės huminių rūgščių koncentracijos didina augalų šaknų masę.Mūsų duomenys parodė, kad didžiausios masės ir skersmens svogūno ropelės išaugotręšiant 20 l ha -1 humistaro.Huminės rūgštys bulvių derlių padidino vidutiniškai 1,5 karto. 6 l ha -1 huminiųrūgščių norma bulvių derlius padidino nuo 500 iki 700 kg ha -1 , o 24 l ha -1 – mažiaunei 6 ar 12 l ha -1 . Derliaus padidėjimą lėmė stipresnis ir greitesnis augalų augimasir geresnis apsirūpinimas fosforu ir kitomis maisto medžiagomis (Day ir kt., 2000).Suomių tyrėjai (Kuisma, http://www.petla.fi) nurodo, kad 50 l ha -1 humistaro įterpimasprieš sėją padidina suminį ir standartinį bulvių derlius 6–7 %, tačiau nedidina prekiniųgumbų kiekio. Lietuvoje, LŽŪU, atliktų tyrimų duomenimis, bulvių derlius padidėjanuo 2,3 iki 5,1 %. Veikiant humistarui bulvių gumbuose susikaupia daugiau sausųjųmedžiagų ir mažiau krakmolo, o cukrinių runkelių šakniavaisiuose – daugiau kalioir mažiau natrio (Laure, 2008). Tai pat LŽŪU atliktų tyrimų duomenys parodė, kadbulvių gumbų derliui teigiamą įtaką daro 0,5 % huminių medžiagų kiekis, esantis skystosiosespecialiose trąšose 3-5-6. Augalus tręšiant papildomai butonizacijos tarpsniu,bulvių gumbų derlius padidėja 2,6 t ha -1 , o nitratų sumažėja 48,7 % (Pranckietienė,Kučinskas, 2008). Mūsų tyrimų duomenys parodė, kad tręšiant 20 l ha -1 humistaro,gautas didžiausias standartinis derlius ir jo išeiga buvo didžiausia, o normos didinimasiki 50 l ha -1 , palyginti su 20 l ha -1 norma, derliaus nedidino.Dirvožemio humuso kokybę lemia humuso ir fulvo rūgščių santykis, kuris labaipriklauso nuo dirvožemio tipo (Weber, http://www.humintech.com/), ir kuo jis didesnis,tuo humuso kokybė geresnė (Tripolskaja, 2005; Laure, 2008). Mūsų tyrimųduomenys parodė, kad visos tirtos humistaro normos didino huminių rūgščių kiekiusdirvožemyje, o huminių ir fulvo rūgščių santykis didėjo. Didžiausias humuso ir fulvorūgščių santykis gautas skiriant 20 l ha -1 humistaro.Suomių tyrėjai pastebi, kad huminių medžiagų veikimas priklauso nuo dirvožemiosavybių ir jame esančių mitybos elementų judrumo (Kuisma, http://www.petla.fi), taip pat aplinkos sąlygų (Dantas ir kt., 2007). Atliktos takų analizės duomenysparodė, kad svogūnų derliui įtakos turėjo meteorologinės sąlygos, huminių ir fulvorūgščių kiekis dirvožemyje, pasėlio tankis bei ropelės masės ir skersmens didėjimas(6 pav.). Ropelės masės augimui ir skersmens didėjimui įtakos turėjo meteorologinėssąlygos ir pasėlio tankis.Išvados. 1. Tręšiant humistaru (norma – 20 l ha -1 ), svogūnų pasėlio tankis buvodidžiausias.2. Didžiausia svogūno ropelės masė (46,6 g) ir skersmuo (41,9 mm) gauti tręšiant20 l ha -1 humistaro.90