Leonardituose, kurie naudojami humistarui gaminti, huminių rūgščių yra apie 40255%,fulvo rūgščių – apie 85 % (Rüthnick, http://www.humintech.com). Humistaras –skystas natūralių huminių <strong>ir</strong> fulvo rūgščių t<strong>ir</strong>palas. Jo sudėtyje yra 13,32 % huminėsrūgšties <strong>ir</strong> 3,33 % fulvo rūgšties (iš viso 16,65 % humuso ekstrakto). Svarbu tai, kadneperpuvusiu mėšlu patręšta d<strong>ir</strong>va iki galo išnaudoja maisto medžiagas per penkeriusmetus, o humistaras pradeda veikti jau po savaitės. Dažniausiai 1 litras huminių <strong>ir</strong>fulvo rūgščių t<strong>ir</strong>palo atstoja 7–8 t, o 1 kg koncentruotų šių rūgščių miltelių – apie30 t mėšlo (Metzger, http://www.huminech.com). Huminės <strong>ir</strong> fulvo rūgštys mobilizuojamikroelementus <strong>ir</strong> paverčia juos augalui pasisavinamos formos. Humusinėsmedžiagos pagerina d<strong>ir</strong>vožemio struktūrą, skatina humuso <strong>ir</strong>imo procesus, pagerinamaisto medžiagų pasisavinimą (Peña-Mendez <strong>ir</strong> kt.; 2005), stimuliuoja sėklų dygimą,aktyvina augalų kvėpavimą, didina produktyvumą (Орлов, 1990), turi įtakos d<strong>ir</strong>vožemiofermentų aktyvumui (Pranckietienė <strong>ir</strong> kt., 2008), o jų poveikis priklauso nuoaugalo rūšies <strong>ir</strong> aplinkos sąlygų (Dantas <strong>ir</strong> kt., 2007). Lietuvoje, LŽI Vokės filiale,atliktų tyrimų duomenimis, huminių <strong>ir</strong> fulvo rūgščių turinčios trąšos kartu su delfanu<strong>ir</strong> atonu AZ didina bulvių dygimo energiją, bet sk<strong>ir</strong>tingos veislės į šias trąšas reaguojanevienodai (Tripolskaja, 2005).Darbo tikslas – išt<strong>ir</strong>ti įva<strong>ir</strong>ių humistaro normų įtaką svogūnų produktyvumui <strong>ir</strong>jo rodiklių kitimui, humuso savybių pokyčiams d<strong>ir</strong>vožemyje bei įvertinti šių rodikliųtarpusavio sąveiką <strong>ir</strong> aplinkos veiksnių poveikį jiems.Tyrimo objektas, metodai <strong>ir</strong> sąlygos. Tyrimai atlikti 2006–2007 m. Lietuvossodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystės institute priesmėlio ant lengvo priemolio karbonatingajamesekliai glėjiškame išplautžemyje (IDg8-k / Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols– LVg-p-w-cc). D<strong>ir</strong>vožemio armuo 20–25 cm storio. D<strong>ir</strong>vožemis buvo mažohumusingumo (1,53–1,71 %) <strong>ir</strong> azotingumo (38,2–60,5 kg ha -1 ), labai fosforingas(33–441 mg kg -1 d<strong>ir</strong>vožemio), kalcingas (6 400–10 850 mg kg -1 d<strong>ir</strong>vožemio)<strong>ir</strong> magningas (1 <strong>28</strong>0–2 880 mg kg -1 d<strong>ir</strong>vožemio), vidutinio kalingumo <strong>ir</strong> kalingas(16–163 mg kg -1 d<strong>ir</strong>vožemio).Augalų priešsėlis – užimtas pūdymas. Auginti ‘Babtų didžiųjų’ veislės svogūnai,sėklos norma – 1 mln. vnt. daigių sėklų į hektarą. Svogūnai auginti lygiame pav<strong>ir</strong>šiuje.Sėjos schema – 62 + 8 cm. Sėkla įterpiama į 2–3 cm gylį.B a n d y m o s c h e m a / S c h e m e o f e x p e r i m e n t:1. Be humistaro / Without humistar2. Humistaras / Humistar®, 2 l ha -13. Humistaras / Humistar®, 5 l ha -14. Humistaras / Humistar®, 10 l ha -15. Humistaras / Humistar®, 20 l ha -16. Humistaras / Humistar®, 50 l ha -1Humistaru tręšta prieš sėją, trąša įterpta d<strong>ir</strong>bant d<strong>ir</strong>vą. Sk<strong>ir</strong>tos schemoje nurodytoshumistaro normos, t<strong>ir</strong>palui ruošti imta 500 l ha -1 vandens.Prieš įrengiant bandymą iš lauko ploto ariamojo (0–25 cm) sluoksnio (mineraliniamazotui nustatyti) <strong>ir</strong> poarmeninio sluoksnio paimti d<strong>ir</strong>vožemio ėminiai. Nustatyta:pH KCl(potenciometriniu metodu (ISO 10390:2005), humusas, % (sauso deginimo metodu(ISO 10694:1995), judrieji P 2O 5<strong>ir</strong> K 2O, mg kg -1 (Egnerio-Rimo-Domingo metodu84
(A-L, Gost 26208-84), mineralinis azotas, mg kg -1 (jonometriniu metodu), kalcis <strong>ir</strong>magnis, mg kg -1 (atominės absorbcijos spektrometriniu metodu (SVP D-06). Nuėmussvogūnų derlių buvo paimti d<strong>ir</strong>vožemio ėminiai huminių rūgščių kiekiui d<strong>ir</strong>vožemyjeišt<strong>ir</strong>ti. Huminės <strong>ir</strong> fulvo rūgštys (%) nustatytos Tiurino metodu pagal Ponomariovos<strong>ir</strong> Plotnikovos modifikaciją (Пономарева, Плотникова, 1990). Analizės atliktos LŽIAgrocheminių tyrimų centre.Svogūnai nuimti techninės brandos tarpsnio, pagulus 70 % lapų. Imant derliųnustatyti ropelės produktyvumo rodikliai (ropelės masė, sveriant po 10 ropelių iškiekvieno laukelio, <strong>ir</strong> skersmuo, matuojant jį slankmačiu).Duomenų patikimumas įvertintas vienfaktorinės dispersinės analizės metodu,naudojant programą ANOVA, tarpusavio sąveika – naudojant programą STAT-ENG(Tarakanovas, Raudonius, 2003).M e t e o r o l o g i n ė s s ą l y g o s tyrimo metais buvo sk<strong>ir</strong>tingos (1 pav.).2006 m. vegetacijos laikotarpio oro temperatūra p<strong>ir</strong>muosius du mėnesius buvo artimašių mėnesių vidutinei daugiametei, o liepos mėnesį – 1,6 °C aukštesnė, tačiau trūkodrėgmės (per šiuos mėnesius iškrito vidutiniškai 40 % daugiametės mėnesių krituliųnormos). Rugpjūčio <strong>ir</strong> rugsėjo mėnesių oro temperatūra taip pat buvo aukštesnė užvidutinę daugiametę, bet iškrito 2,5 karto daugiau kritulių nei daugiamečiai šių mėnesiųvidurkiai <strong>ir</strong> sąlygos svogūnams bręsti nebuvo itin palankios. 2006 m. augalųvegetacijos laikotarpis buvo šiltesnis (vidutinė šio laikotarpio oro temperatūra buvo1,0 °C aukštesnė už vidutinę daugiametę) <strong>ir</strong> drėgnesnis (kritulių kiekis buvo 10,6 mmdidesnis už vidutinius daugiamečius). 2007 m. vegetacijos laikotarpis buvo vėsus,bet, palyginti su vidutiniu daugiamečiu, drėgnas. Oro temperatūra gegužės–rugsėjomėnesiais buvo 1,2 °C žemesnė už vidutinę daugiametę, o kritulių iškrito 12,8 mmdaugiau negu daugiametis vidurkis. Dideliu kritulių kiekiu <strong>ir</strong> žemomis temperatūromisišsiskyrė gegužės (104,4 mm <strong>ir</strong> 11,2 °C) <strong>ir</strong> liepos (173,6 mm <strong>ir</strong> 15,2 °C) mėnesiai(daugiamečiai vidurkiai – atitinkamai 43,8 mm <strong>ir</strong> 12,0 °C bei 71,3 mm <strong>ir</strong> 17,7 °C), orugpjūtis buvo šiltas <strong>ir</strong> sausas (iškrito 60 % daugiametės kritulių normos) <strong>ir</strong> svogūnaigalėjo gerai subręsti.1 pav. Meteorologinės sąlygos: a) oro temperatūra °C,b) krituliai, mm. Babtų agrometeorologinės stotelės iMETOS duomenys.Fig. 1. Meteorological conditions: a) a<strong>ir</strong> temperature (°C), b) precipitation (mm).Data by Babtai meteorological station iMETOS85
- Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
- Page 3 and 4:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 5 and 6:
Table 1. Dates of blooming periods
- Page 7 and 8:
Average yield of apple cultivars ra
- Page 9 and 10:
Table 4. Harvest date, end of stora
- Page 11:
10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
- Page 14 and 15:
(Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
- Page 16 and 17:
yra mažesnis. Vis dėlto chlorofil
- Page 18 and 19:
Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
- Page 21 and 22:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 23 and 24:
1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 25 and 26:
4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 27:
9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
- Page 30 and 31:
availability of nutrients and incre
- Page 32 and 33:
Table 2. Amount of microelements (m
- Page 34 and 35: of P was determined in the apple-tr
- Page 36 and 37: References1. Adriano D. C. 1986. Tr
- Page 39 and 40: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 41 and 42: SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
- Page 43 and 44: Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
- Page 45: action of berries of these cultivar
- Page 48 and 49: 1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
- Page 50 and 51: 2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
- Page 52 and 53: eksplantus - mikroūglius ir hipoko
- Page 54 and 55: 12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
- Page 56 and 57: Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
- Page 58 and 59: koncentracijos skatino svogūno mer
- Page 60 and 61: 5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
- Page 63 and 64: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 65 and 66: Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
- Page 67 and 68: karto daugiau negu daugiamečiai ro
- Page 69 and 70: Natūrali masės netektis abiem atv
- Page 71 and 72: 6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
- Page 73 and 74: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 75 and 76: 3. F + humistaras, 50 l ha -1 prie
- Page 77 and 78: 2 pav. Humistaro ir papildomo trę
- Page 79 and 80: Nuo tirtų trąšų huminių rūgš
- Page 81 and 82: 2. Eitminavičius L. 1998. Dirvože
- Page 83: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 87 and 88: Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
- Page 89 and 90: Lentelės tęsinysTable continuedHR
- Page 91 and 92: 3. Didžiausias svogūnų suminis (
- Page 93: The increase of crop density (r = 0
- Page 96 and 97: žalioji trąša) ir natūralios ki
- Page 98 and 99: Lentelė. Meteorologinės sąlygos
- Page 100 and 101: išeigą (65,8 %). Prekinis derlius
- Page 102 and 103: Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kon
- Page 104 and 105: 16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
- Page 106 and 107: investigators, neither single nor r
- Page 108 and 109: Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
- Page 111 and 112: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 113 and 114: Object, methods and conditions. P l
- Page 115 and 116: the sum of chlorophylls a and b. Al
- Page 117 and 118: nitrate decline (see Fig. 1).The te
- Page 119 and 120: 20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
- Page 121 and 122: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 123 and 124: Daigams augant matuota tris kartus.
- Page 125 and 126: Papildomas švitinimas mėlyna švi
- Page 127 and 128: Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
- Page 129 and 130: 12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
- Page 131 and 132: 14 pav. Daržovių derlius: agurkų
- Page 133 and 134: saldžiosios paprikos daigų šviti
- Page 135:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 138 and 139:
eikvojimas ir fotokvėpavimas, tod
- Page 140 and 141:
(1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėm
- Page 142 and 143:
įtakos turėjo visi tirti aplinkos
- Page 144 and 145:
14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
- Page 147 and 148:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 149 and 150:
Lentelė. Chrizantemų regenerantų
- Page 151 and 152:
Literatūra1. Adams S. R., Langton
- Page 153 and 154:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 155 and 156:
Table. The light emitting diode com
- Page 157 and 158:
Fig. 2. The contents of phenolic co
- Page 159 and 160:
Nevertheless, our pilot results imp
- Page 161:
veikiamų ‘Luokė’ veislės že
- Page 164 and 165:
selekcijos procesą. Vienas pagrind
- Page 166 and 167:
Tyrimais nustatyta, kad organogenez
- Page 168 and 169:
Žalios spalvos augalai regeneranta
- Page 170 and 171:
9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
- Page 173 and 174:
ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
- Page 175 and 176:
Bandymų veiksnių gradacijos lente
- Page 177 and 178:
GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
- Page 179 and 180:
they should be understandable. The
- Page 181 and 182:
Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
- Page 183 and 184:
S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,