SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(2).Humistaro ir meteorologinių sąlygų įtakasvogūnų produktyvumui ir humusopokyčiams dirvožemyjeOna Bundinienė, Roma Starkutė, Vytautas ZalatoriusLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,Kauno r., el. paštas o. bundiniene@lsdi.ltTyrimai atlikti 2005–2007 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute priesmėlioant lengvo priemolio karbonatingajame sekliai glėjiškame išplautžemyje (IDg8-k /Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc). Dirvožemio armuo buvo 20–25 cm storio.‘Babtų didžiųjų’ veislės svogūnai auginti lygiame paviršiuje. Sėjos schema – 62 + 8 cm. Tirtahumistaro, naudoto prieš sėją, normų įtaka svogūnų produktyvumui ir jo rodikliams, humusokokybės dirvožemyje pokyčiams ir įvertinta tarpusavio sąveika bei aplinkos veiksnių poveikisšiems veiksniams.Didžiausias svogūnų suminis (24,2 t ha -1 ) ir standartinis (19,2 t ha -1 ) derliai gauti tręšiant20 l ha -1 humistaro. Standartinio derliaus išeiga buvo 79,7 %. Skiriant šią humistaro normąbuvo didžiausias pasėlio tankis, ropelės masė ir jos skersmuo, o huminių rūgščių santykissvogūnų pasėlio dirvožemyje buvo 0,29.Pasėlio tankio (r = 0,64; 23 %), kritulių kiekio tyrimo metų vegetacijos laikotarpiu(r = 0,48; 18 %), ropelės masės (r = 0,34; 12 %) bei huminių rūgščių kiekio dirvožemyje(r = 0, 30; 11 %) didėjimas didino svogūnų standartinį derlių. Fulvo rūgščių (r = -0,34; 12 %)ir temperatūros (r = -0,48; 18 %) didėjimo įtaka buvo silpna, bet neigiama.Reikšminiai žodžiai: fulvo ir huminės rūgštys, humistaras, normos, produktyvumas,svogūnai.Įvadas. Svogūnai turi seklią, silpną šaknų sistemą su mažai šoninių šaknelių iriš dirvožemio paima tik 30 % maisto medžiagų, todėl trąšų svogūnams reikia duotidaugiau nei apskaičiuotam derliui gauti (Brewster, 2008). Apsirūpinimas maisto medžiagomisir klimato sąlygos turi įtakos svogūnų derliui ir kokybei (Sullivan ir kt.,2001).Keičiantis ūkio struktūrai, pereinant prie vienos krypties gamybos ir mažėjantgyvulių skaičiui, mažėja ir organinių trąšų kiekiai. Mėšlas tampa reta ir brangia trąša(Laure, 2008). Pastaruoju metu dirvožemio produktyvumui ir augalų derlingumuididinti bei jų technologinėms savybėms gerinti pradedama naudoti vis daugiau huminiųmedžiagų ir jų junginių su mikroelementais, taip pat produktų, pagamintų išįvairių gamtinių žaliavų (leonarditai, durpės, sapropelis, rudosios ir rausvosios anglys).83