SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(2)

More documents

Recommendations

Info

dartinio derliaus išeiga padidėjo 4,7 %. Didžiausias svogūnų derlius gautas tręšiantpapildomai humistaru ir vegetacijos metu kalio ir azoto trąša Final K. Standartinisderlius, palyginti su Cropcare 10 10 20 su mikroelementai tręštų svogūnų derliumi,padidėjo 29,3 %, standartinio derliaus išeiga – 7,9 %, ropelės masė – 25,1 %.Humuso kokybė priklauso nuo huminių ir fulvo rūgščių santykio ir kuo jis didesnis,tuo humuso kokybė geresnė. Lietuvos dirvožemiuose fulvo rūgščių yra daugiau neihuminių (Tripolskaja, 2005) ir humuso tipas yra fulvatinis (Eitminavičius, 1998). Irstantorganinei medžiagai, vyrauja huminių rūgščių susidarymo procesai. Tai rodo huminių irfulvo rūgščių santykio padidėjimas nuo 0,950 dirvožemyje, tręštame tik mineralinėmistrąšomis, iki 0,958–0,995 tręšiant organinėmis medžiagomis (Slepetiene, Slepetys,2005). Jei humuse yra daugiau huminių rūgščių ir dirvožemyje susidaro fosfohumatai,sumažėja cheminės sorbcijos imlumas, dėl to padidėja fosforo absorbcija, katijonųmainų geba ir mažiau katijonų ir anijonų patenka į gruntinius vandenis (Pranckietienėir kt., 2008; Humic Substances ..., 1990). Svarbiausia huminių rūgščių savybė yra gebėjimassurišti netirpius metalų jonus, oksidus ir hidroksidus ir lėtai atiduoti augalamsjiems tinkamu metu, o fulvo rūgštys pagreitina ir stimuliuoja veiksmingumą (Sachs,http://www. huminitech.com.; Stevenson, 1994). Mūsų tyrimų duomenys parodė, kad,tręšiant humistaru ir papildomai vegetacijos laikotarpiu Final K, huminių rūgščių kiekisbuvo didesnis, o fulvo – mažesnis nei naudojant kitas tirtas trąšas. Huminių ir fulvorūgčių santykis tręšiant šiuo trąšų deriniu buvo didžiausias.Išvados. 1. Didžiausias svogūnų derlingumas (standartinis derlius – 21,6 t ha -1 ,standartinio derliaus išeiga – 81,1 %) gautas tręšiant prieš sėją humistaru ir papildomaivegetacijos laikotarpiu Final K.2. Didžiausia svogūno ropelės vidutinė masė (54,8 g) gauta tręšiant prieš sėjąhumistaru ir papildomai vegetacijos laikotarpiu Final K.3. Daugiausia huminių (0,063 %) ir mažiausiai fulvo (0,285 %) rūgščių beididžiausias šių rūgščių santykis buvo tręšiant prieš sėją humistaru ir papildomai vegetacijoslaikotarpiu Final K.4. Svogūno ropelės masės didėjimo įtaka suminio ir standartinio derliaus didėjimuibuvo didžiausia ir stipri (atitinkamai 33 %, r = 0,95 ir 31 %, r = 0,96). Skersmens įtakabuvo mažesnė ir stipri (atitinkamai 25 %, r = 0,74 ir 26 %, r = 0,78). Huminių rūgščiųkiekio didėjimas turėjo teigiamos, dominuojančios ir netiesioginės vidutinio stiprumo(atitinkamai 18 %, r = 0,54 ir 20 %, r = 0,59) įtakos. Fulvo rūgščių įtaka taip pat buvoteigiama, bet silpnesnė (atitinkamai 14 %, r = 0,41 ir 15 %, r = 0,46).Gauta 2009 05 25Parengta spausdinti 2009 06 10Literatūra1. Adam S. M., Abou El-Salehein E. H., Abd Alla A. M. 1996. Effect of N andK fertilizers as foliar spray on tomatoes under greenhouse conditions. ZagazigJournal of Agricultural Research, 23(4): 629–640.80
2. Eitminavičius L. 1998. Dirvožemio organinė medžiaga (humusas). Kn.:J. Mažvila (sudaryt.). Lietuvos dirvožemių agrocheminės savybės ir jų kaita.Lietuvos žemdirbystės institutas, Kaunas, 105–123.3. El-Bassiony A. M. 2006. Effect of potassium fertilization on growth, yield andquality of onion plants. Journal of applied sciences research, 2(10): 780–785.4. Ghoname A., El-Bassiony A. M., Riadand G. S., Abd El-Baky M. M. H. 2007.Reducing onion bulbs flaking and increasing bulb yield and quality by potassiumand calcium application. Australian Journal of Basic and Applied Sciences,1(4): 610–618.5. Humic Substances in Soil and Crop Sciences: Selected Readings. 1990.P. Maccarthy, C. E. Clapp, R. L. Malcolm, P. R. Blogom (eds). Madison.6. Laurė R. 2008. The effects of biostimulants and mineral nutrition elements onthe yield of agricultural crops, their quality and soil biological activity: summaryof doctoral dissertation. Kaunas.7. Pranckietienė I., Mažeika R., Šidlauskas G., Pranckietis V., Vagusevičienė I.,Dromantienė R., Cigienė A., Tranavičienė A. 2008. Humuso trąšų įtaka dirvožemiobiologiniam aktyvumui ir vasarinių rapsų produktyvumui. Vagos, 78(31):23–28.8. Sachs P. 2004. Humus: still mystery & humic acids based products. http://www.nofa.org/tnt/humus9. Slepetiene A., Slepetys J. 2005. Status of humus in soil under various long-termtillage systems. Geoderma, V(127): 207–215.10. Staugaitis G., Tripolskaja L., Petrauskienė R. 2004. Research on efficiency ofnatural organic compounds and microelements for agricultural crops. Дождевыечерви и плодородие почв: материалы конференции. Владимир, 167–168.11. Stevenson F. J. 1994. Humus chemistry: genesis, composition, reactions. JohnWiley and Sons, New York.12. Tan K. H. 2003. Humic matter in moil and the environment: principles and controversies.Books in Soils, Plants, and the Environment. New York.13. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinėanalizė, taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketoSELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija.14. Trejo-Telez L. I., Rodriguez-Mendoza M. N., Alcantar-Gonzalez G., Gomez-Merino F. C. 2007a. Effect of foliar fertilization on plant growth and qualityof Mexican husk tomato (Physalis ixocarpa Brot.). Acta Horticulturae, 729:295–299.15. Trejo-Telez L. I., Rodriguez-Mendoza M. N., Alcantar-Gonzalez G., Gomez-Merino F. C. 2007b. Micronutrient foliar fertilization increases quality of tomato(Lycopersicum esculentum L.) in alkaline soils. Acta Horticulturae, 729:301–306.16. Tripolskaja L. 2005. Organinės trąšos ir jų poveikis aplinkai. Lietuvos žemdirbystėsinstitutas, Akademija, Kėdainių r.17. Vasar V., Särekanno M. 2004. Influence of humistaro n productivity of potatomeristemplants. Transactions of the Estonian Agricultural University, Agronomy,219: 67–69.18. Wójcek P. 2004. Uptake of mineral nutrients from foliar fertilization. Journal offruit and ornamental plant research (special ed. vol.), 12: 201–218.81
Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
Page 3 and 4:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 5 and 6:
Table 1. Dates of blooming periods
Page 7 and 8:
Average yield of apple cultivars ra
Page 9 and 10:
Table 4. Harvest date, end of stora
Page 11:
10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
Page 14 and 15:
(Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
Page 16 and 17:
yra mažesnis. Vis dėlto chlorofil
Page 18 and 19:
Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
Page 21 and 22:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 23 and 24:
1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
Page 25 and 26:
4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
Page 27:
9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
Page 30 and 31: availability of nutrients and incre
Page 32 and 33: Table 2. Amount of microelements (m
Page 34 and 35: of P was determined in the apple-tr
Page 36 and 37: References1. Adriano D. C. 1986. Tr
Page 39 and 40: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 41 and 42: SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
Page 43 and 44: Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
Page 45: action of berries of these cultivar
Page 48 and 49: 1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
Page 50 and 51: 2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
Page 52 and 53: eksplantus - mikroūglius ir hipoko
Page 54 and 55: 12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
Page 56 and 57: Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
Page 58 and 59: koncentracijos skatino svogūno mer
Page 60 and 61: 5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
Page 65 and 66: Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
Page 67 and 68: karto daugiau negu daugiamečiai ro
Page 69 and 70: Natūrali masės netektis abiem atv
Page 71 and 72: 6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
Page 75 and 76: 3. F + humistaras, 50 l ha -1 prie
Page 77 and 78: 2 pav. Humistaro ir papildomo trę
Page 79: Nuo tirtų trąšų huminių rūgš
Page 85 and 86: (A-L, Gost 26208-84), mineralinis a
Page 87 and 88: Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
Page 89 and 90: Lentelės tęsinysTable continuedHR
Page 91 and 92: 3. Didžiausias svogūnų suminis (
Page 93: The increase of crop density (r = 0
Page 96 and 97: žalioji trąša) ir natūralios ki
Page 98 and 99: Lentelė. Meteorologinės sąlygos
Page 100 and 101: išeigą (65,8 %). Prekinis derlius
Page 102 and 103: Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kon
Page 104 and 105: 16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
Page 106 and 107: investigators, neither single nor r
Page 108 and 109: Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
Page 111 and 112: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 113 and 114: Object, methods and conditions. P l
Page 115 and 116: the sum of chlorophylls a and b. Al
Page 117 and 118: nitrate decline (see Fig. 1).The te
Page 119 and 120: 20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
Page 123 and 124: Daigams augant matuota tris kartus.
Page 125 and 126: Papildomas švitinimas mėlyna švi
Page 127 and 128: Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
Page 129 and 130: 12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
Page 131 and 132:
14 pav. Daržovių derlius: agurkų
Page 133 and 134:
saldžiosios paprikos daigų šviti
Page 135:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
Page 138 and 139:
eikvojimas ir fotokvėpavimas, tod
Page 140 and 141:
(1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėm
Page 142 and 143:
įtakos turėjo visi tirti aplinkos
Page 144 and 145:
14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
Page 147 and 148:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 149 and 150:
Lentelė. Chrizantemų regenerantų
Page 151 and 152:
Literatūra1. Adams S. R., Langton
Page 153 and 154:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 155 and 156:
Table. The light emitting diode com
Page 157 and 158:
Fig. 2. The contents of phenolic co
Page 159 and 160:
Nevertheless, our pilot results imp
Page 161:
veikiamų ‘Luokė’ veislės že
Page 164 and 165:
selekcijos procesą. Vienas pagrind
Page 166 and 167:
Tyrimais nustatyta, kad organogenez
Page 168 and 169:
Žalios spalvos augalai regeneranta
Page 170 and 171:
9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
Page 173 and 174:
ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
Page 175 and 176:
Bandymų veiksnių gradacijos lente
Page 177 and 178:
GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
Page 179 and 180:
they should be understandable. The
Page 181 and 182:
Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
Page 183 and 184:
S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,
show all

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(2)

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(2)