Prieš svogūnų sėją į d<strong>ir</strong>vą įkultivuotas humistaras suminį svogūnų derlių,palyginti su vien Cropcare 10 10 20 su mikroelementais tręštų svogūnų derliumi,padidino 2,9 t ha -1 . Standartinis derlius padidėjo 2,4 t ha -1 , o standartinioderliaus išeiga – 0,8 %. Didžiausi ropelių derliai <strong>ir</strong> standartinio derliaus išeigagauti tręšiant humistaru <strong>ir</strong> vegetacijos laikotarpiu – kalio <strong>ir</strong> azoto trąša Final K.Suminio derliaus priedas, palyginti su derliumi, gautu tręšiant vien tik Cropcare10 10 20 su mikroelementais, padidėjo 3,8 t ha -1 , standartinio – 4,9 t ha -1 , o standartinioderliaus išeiga – 7,4 % (sk<strong>ir</strong>tumai esminiai), palyginti su derliumi, gaututręšiant papildomai humistaru (50 l ha -1 humistaro prieš sėją) – atitinkamai 0,8;2,4 (esminis) <strong>ir</strong> 6,7 (esminis). Tręšiant papildomai vien tik Final K (3 kartus per vegetacijąpo 2 l ha -1 ) gauti panašūs derliai kaip <strong>ir</strong> tręšiant papildomai vien humistaru,tačiau standartinio derliaus išeiga buvo 4,7 % didesnė nei tręšiant humistaru. Matyt,kalis pagerino ropelių brendimą <strong>ir</strong> dėl to padidėjo standartinių ropelių kiekis.Svogūno ropelės masės <strong>ir</strong> skersmens didėjimas turėjo tiesioginės teigiamos įtakossuminio (atitinkamai r = 0,95 <strong>ir</strong> r = 0,74) <strong>ir</strong> standartinio derliaus (atitinkamai r = 0,96<strong>ir</strong> r = 0,78) didėjimui.D<strong>ir</strong>vožemis visais tyrimo metais buvo mažai humusingas (Lentelė). Organinėsmedžiagos įterpimas skatino humuso susidarymą <strong>ir</strong> spartino humifikacjos procesą.Auginant svogūnus be trąšų, d<strong>ir</strong>vožemio ėminiuose rasta 0,052 % huminių <strong>ir</strong> 0,276 %fulvo rūgščių, o jų santykis buvo 0,170 (4 pav.).4 pav. Tręšimo humistaru <strong>ir</strong> papildomai Final K įtaka huminių rūgščių pokyčiuisvogūnų pasėlio d<strong>ir</strong>vožemyje. HR – huminės rūgštys, FR – fulvo rūgštys.Fig. 4. Influence of humistare and supplementary fertilization with Final K on the change of humicacids in the soil of onion crop. HA – humic acid, FA – fulvic acid.Babtai, 2005–2007 m.78
Nuo t<strong>ir</strong>tų trąšų huminių rūgščių kiekis d<strong>ir</strong>vožemyje padidėjo vidutiniškai 0,06 %,fulvo – 0,014 %, palyginti su kiekiu, rastu d<strong>ir</strong>vožemyje tręšiant svogūnų pasėlį vien tikCropcare 10 10 20 su mikroelementais, o huminių <strong>ir</strong> fulvo rūgščių santykis – 0,023.Didžiausias huminių rūgščių kiekis (0,063 %) d<strong>ir</strong>vožemyje bei huminių <strong>ir</strong> fulvo rūgščiųsantykis buvo patręšus svogūnus prieš sėją humistaru <strong>ir</strong> vegetacijos metu Final K.Takų analizės rezultatai rodo, kad suminio <strong>ir</strong> standartinio derliaus didėjimui huminiųrūgščių didėjimas turėjo teigiamos, dominuojančios <strong>ir</strong> netiesioginės vidutiniostiprumo (atitinkamai r = 0,54 <strong>ir</strong> r = 0,59) įtakos (5 pav.). Fulvo rūgščių įtaka taip patbuvo teigiama, bet silpnesnė (atitinkamai r = 0,41 <strong>ir</strong> r = 0,46).5 pav. Ropelės masės, skersmens bei huminių <strong>ir</strong> fulvo rūgščiųkiekio d<strong>ir</strong>vožemyje įtaka suminiam <strong>ir</strong> standartiniam svogūnų derliuiFig. 5. Influence of weight, diameter and quality of humic and fulvicacids on onion yieldBabtai, 2005–2007 m.Iš šių t<strong>ir</strong>tų veiksnių (ropelės masė, skersmuo, huminių <strong>ir</strong> fulvo rūgščių kiekiai)didžiausios įtakos suminio <strong>ir</strong> standartinio derliaus didėjimui turėjo ropelės masės didėjimas.Šis veiksnys suminį derlių didino 33 %, standartinį – 31 %. Skersmens įtakabuvo kiek mažesnė (atitinkamai 25 <strong>ir</strong> 26 %) (5 pav.).Aptarimas. Estijoje atliktų tyrimų duomenimis, didžiausias derlius gautas tręšiantbulves Cropcare 8 12 23 <strong>ir</strong> humistaru. Humistaro panaudojimas padidino gumbųkiekį kere <strong>ir</strong> prekinių (31–59 mm) gumbų procentą (Vasar, Särekanno, 2004). Panašūsduomenys gauti <strong>ir</strong> Lietuvoje. Humistaras, kurio sudėtyje yra huminių <strong>ir</strong> fulvorūgščių, didino stambių bulvių gumbų išeiga (Staugaitis <strong>ir</strong> kt., 2004). Mūsų tyrimųduomenimis, humistaras standartinį svogūnų ropelių derlių, palyginti su derliumi,gautu tręšiant vien tik Cropcare 10 10 20 su mikroelementais, padidino 2,3 t ha -1 , tačiaustandartinio derliaus išeiga padidėjo tik 0,8 %. Įva<strong>ir</strong>iose šalyse atlikti tyrimai parodė,kad tręšimas kaliu per lapus didino svogūnų augimą, ropelių derlių <strong>ir</strong> jų kokybę(El-Bassiony, 2006; Ghoname <strong>ir</strong> kt., 2007; Мойсевич, 2008). Mūsų tyrimų rezultataiparodė, kad tręšiant kalio <strong>ir</strong> azoto trąša Final K, palyginti su tręšimu humistaru, stan-79
- Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
- Page 3 and 4:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 5 and 6:
Table 1. Dates of blooming periods
- Page 7 and 8:
Average yield of apple cultivars ra
- Page 9 and 10:
Table 4. Harvest date, end of stora
- Page 11:
10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
- Page 14 and 15:
(Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
- Page 16 and 17:
yra mažesnis. Vis dėlto chlorofil
- Page 18 and 19:
Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
- Page 21 and 22:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 23 and 24:
1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 25 and 26:
4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 27: 9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
- Page 30 and 31: availability of nutrients and incre
- Page 32 and 33: Table 2. Amount of microelements (m
- Page 34 and 35: of P was determined in the apple-tr
- Page 36 and 37: References1. Adriano D. C. 1986. Tr
- Page 39 and 40: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 41 and 42: SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
- Page 43 and 44: Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
- Page 45: action of berries of these cultivar
- Page 48 and 49: 1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
- Page 50 and 51: 2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
- Page 52 and 53: eksplantus - mikroūglius ir hipoko
- Page 54 and 55: 12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
- Page 56 and 57: Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
- Page 58 and 59: koncentracijos skatino svogūno mer
- Page 60 and 61: 5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
- Page 63 and 64: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 65 and 66: Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
- Page 67 and 68: karto daugiau negu daugiamečiai ro
- Page 69 and 70: Natūrali masės netektis abiem atv
- Page 71 and 72: 6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
- Page 73 and 74: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 75 and 76: 3. F + humistaras, 50 l ha -1 prie
- Page 77: 2 pav. Humistaro ir papildomo trę
- Page 81 and 82: 2. Eitminavičius L. 1998. Dirvože
- Page 83 and 84: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 85 and 86: (A-L, Gost 26208-84), mineralinis a
- Page 87 and 88: Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
- Page 89 and 90: Lentelės tęsinysTable continuedHR
- Page 91 and 92: 3. Didžiausias svogūnų suminis (
- Page 93: The increase of crop density (r = 0
- Page 96 and 97: žalioji trąša) ir natūralios ki
- Page 98 and 99: Lentelė. Meteorologinės sąlygos
- Page 100 and 101: išeigą (65,8 %). Prekinis derlius
- Page 102 and 103: Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kon
- Page 104 and 105: 16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
- Page 106 and 107: investigators, neither single nor r
- Page 108 and 109: Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
- Page 111 and 112: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 113 and 114: Object, methods and conditions. P l
- Page 115 and 116: the sum of chlorophylls a and b. Al
- Page 117 and 118: nitrate decline (see Fig. 1).The te
- Page 119 and 120: 20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
- Page 121 and 122: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 123 and 124: Daigams augant matuota tris kartus.
- Page 125 and 126: Papildomas švitinimas mėlyna švi
- Page 127 and 128: Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
- Page 129 and 130:
12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
- Page 131 and 132:
14 pav. Daržovių derlius: agurkų
- Page 133 and 134:
saldžiosios paprikos daigų šviti
- Page 135:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 138 and 139:
eikvojimas ir fotokvėpavimas, tod
- Page 140 and 141:
(1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėm
- Page 142 and 143:
įtakos turėjo visi tirti aplinkos
- Page 144 and 145:
14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
- Page 147 and 148:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 149 and 150:
Lentelė. Chrizantemų regenerantų
- Page 151 and 152:
Literatūra1. Adams S. R., Langton
- Page 153 and 154:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 155 and 156:
Table. The light emitting diode com
- Page 157 and 158:
Fig. 2. The contents of phenolic co
- Page 159 and 160:
Nevertheless, our pilot results imp
- Page 161:
veikiamų ‘Luokė’ veislės že
- Page 164 and 165:
selekcijos procesą. Vienas pagrind
- Page 166 and 167:
Tyrimais nustatyta, kad organogenez
- Page 168 and 169:
Žalios spalvos augalai regeneranta
- Page 170 and 171:
9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
- Page 173 and 174:
ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
- Page 175 and 176:
Bandymų veiksnių gradacijos lente
- Page 177 and 178:
GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
- Page 179 and 180:
they should be understandable. The
- Page 181 and 182:
Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
- Page 183 and 184:
S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,