vidutiniškai 42 % daugiametės kritulių normos, o rugpjūtis buvo šiltesnis, bet labailietingas (kritulių iškrito 2,3 karto daugiau už daugiametę normą). Abejų bandymometų liepos mėnesiai buvo karšti (oro temperatūra 1,5 °C aukštesnė už daugiametęvidutinę) <strong>ir</strong> labai sausi, ypač 2005 m., kai iškrito tik 5,3 % daugiametės mėnesio krituliųnormos. Abejų bandymo metų rugsėjo mėnesiai taip pat buvo šiltesni, bet 2005 m. –sausi (kritulių iškrito 67 % daugiametės kritulių normos), o 2006 m. – lietingi (krituliųiškrito 2,8 karto daugiau negu daugiamečiai rodikliai). Augalų vegetacijos laikotarpis2005 m. buvo šiltas <strong>ir</strong> sausesnis negu vidutiniai daugiamečiai rodikliai, 2006 m. – šiltesnis<strong>ir</strong> drėgnesnis už vidutinį daugiametį, o 2007 m. vegetacijos laikotarpis buvo vėsus,bet, palyginti su daugiamečiu vidurkiu, drėgnas. Oro temperatūra balandžio–rugsėjomėnesiais buvo 1,1 °C žemesnė negu daugiametė vidutinė, o kritulių iškrito 25,9 mmdaugiau negu daugiametis vidurkis. Dideliu kritulių kiekiu <strong>ir</strong> žemomis temperatūromisišsiskyrė gegužės (atitinkamai 104,4 mm <strong>ir</strong> 11,2 °C) <strong>ir</strong> liepos (173,6 mm <strong>ir</strong> 15,2 °C)mėnesiai (daugiamečiai vidurkiai – atitinkamai 43,8 mm <strong>ir</strong> 12,0 °C bei 71,3 mm <strong>ir</strong>17,7 °C).1 pav. Meteorologinės sąlygos svogūnų vegetacijos laikotarpiu:a) oro temperatūra, °C; b) krituliai, mm.Kauno meteorologinės stoties duomenys.Fig. 1. Meteorological conditions during onion vegetation time: a) a<strong>ir</strong> temperature(°C), b) precipitation (mm). Data of Kaunas meteorological station.Rezultatai. Svogūnų tręšimas humistaru, humistaru <strong>ir</strong> vegetacijos laikotarpiu FinalK arba vien tik Final K padidino ropelės masę, palyginti su vien tik kompleksinėmistrąšomis Cropcare 10 10 20 su mikroelementais tręštais svogūnais, 14,8–25,1 %,skersmenį – 9,1–12,0 %. Šiek tiek didesnė ropelės masė buvo tręšiant humistaro <strong>ir</strong>papildomai vegetacijos laikotarpiu kalio <strong>ir</strong> azoto trąša Final K, o skersmuo – tręšiantFinal K, tačiau esminių sk<strong>ir</strong>tumų tarp rodiklių nebuvo (2 pav.).Svogūnų suminis derlius, tręšiant humistaru, Final K <strong>ir</strong> jų deriniu, padidėjo vidutiniškai13,8 %, standartinis – 21,2 %, o jo išeiga – 6,2 % (3 pav.).76
2 pav. Humistaro <strong>ir</strong> papildomo tręšimo Final K įtaka svogūnųproduktyvumo rodiklių kaitaiFig. 2. Influence of humistare and supplementary fertilization with Final K onindices of onion productivityBabtai, 2005–2007 m.3 pav. Humistaro <strong>ir</strong> papildomo tręšimo Final K įtaka svogūnų derliuiFig. 3. Influence of humistare and supplementary fertilization withFinal K on onion yieldBabtai, 2005–2007 m.77
- Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
- Page 3 and 4:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 5 and 6:
Table 1. Dates of blooming periods
- Page 7 and 8:
Average yield of apple cultivars ra
- Page 9 and 10:
Table 4. Harvest date, end of stora
- Page 11:
10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
- Page 14 and 15:
(Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
- Page 16 and 17:
yra mažesnis. Vis dėlto chlorofil
- Page 18 and 19:
Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
- Page 21 and 22:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 23 and 24:
1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 25 and 26: 4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 27: 9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
- Page 30 and 31: availability of nutrients and incre
- Page 32 and 33: Table 2. Amount of microelements (m
- Page 34 and 35: of P was determined in the apple-tr
- Page 36 and 37: References1. Adriano D. C. 1986. Tr
- Page 39 and 40: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 41 and 42: SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
- Page 43 and 44: Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
- Page 45: action of berries of these cultivar
- Page 48 and 49: 1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
- Page 50 and 51: 2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
- Page 52 and 53: eksplantus - mikroūglius ir hipoko
- Page 54 and 55: 12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
- Page 56 and 57: Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
- Page 58 and 59: koncentracijos skatino svogūno mer
- Page 60 and 61: 5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
- Page 63 and 64: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 65 and 66: Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
- Page 67 and 68: karto daugiau negu daugiamečiai ro
- Page 69 and 70: Natūrali masės netektis abiem atv
- Page 71 and 72: 6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
- Page 73 and 74: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 75: 3. F + humistaras, 50 l ha -1 prie
- Page 79 and 80: Nuo tirtų trąšų huminių rūgš
- Page 81 and 82: 2. Eitminavičius L. 1998. Dirvože
- Page 83 and 84: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 85 and 86: (A-L, Gost 26208-84), mineralinis a
- Page 87 and 88: Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
- Page 89 and 90: Lentelės tęsinysTable continuedHR
- Page 91 and 92: 3. Didžiausias svogūnų suminis (
- Page 93: The increase of crop density (r = 0
- Page 96 and 97: žalioji trąša) ir natūralios ki
- Page 98 and 99: Lentelė. Meteorologinės sąlygos
- Page 100 and 101: išeigą (65,8 %). Prekinis derlius
- Page 102 and 103: Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kon
- Page 104 and 105: 16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
- Page 106 and 107: investigators, neither single nor r
- Page 108 and 109: Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
- Page 111 and 112: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 113 and 114: Object, methods and conditions. P l
- Page 115 and 116: the sum of chlorophylls a and b. Al
- Page 117 and 118: nitrate decline (see Fig. 1).The te
- Page 119 and 120: 20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
- Page 121 and 122: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 123 and 124: Daigams augant matuota tris kartus.
- Page 125 and 126: Papildomas švitinimas mėlyna švi
- Page 127 and 128:
Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
- Page 129 and 130:
12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
- Page 131 and 132:
14 pav. Daržovių derlius: agurkų
- Page 133 and 134:
saldžiosios paprikos daigų šviti
- Page 135:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 138 and 139:
eikvojimas ir fotokvėpavimas, tod
- Page 140 and 141:
(1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėm
- Page 142 and 143:
įtakos turėjo visi tirti aplinkos
- Page 144 and 145:
14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
- Page 147 and 148:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 149 and 150:
Lentelė. Chrizantemų regenerantų
- Page 151 and 152:
Literatūra1. Adams S. R., Langton
- Page 153 and 154:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 155 and 156:
Table. The light emitting diode com
- Page 157 and 158:
Fig. 2. The contents of phenolic co
- Page 159 and 160:
Nevertheless, our pilot results imp
- Page 161:
veikiamų ‘Luokė’ veislės že
- Page 164 and 165:
selekcijos procesą. Vienas pagrind
- Page 166 and 167:
Tyrimais nustatyta, kad organogenez
- Page 168 and 169:
Žalios spalvos augalai regeneranta
- Page 170 and 171:
9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
- Page 173 and 174:
ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
- Page 175 and 176:
Bandymų veiksnių gradacijos lente
- Page 177 and 178:
GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
- Page 179 and 180:
they should be understandable. The
- Page 181 and 182:
Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
- Page 183 and 184:
S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,