kiekis. Dėl savo fizikinių <strong>ir</strong> cheminių savybių humistaras suaktyvina <strong>ir</strong> pagerina d<strong>ir</strong>vosmikrofloros <strong>ir</strong> mikrofaunos gyvybingumą <strong>ir</strong> veiklumą bei teigiamai veikia sėklųdygimą <strong>ir</strong> stiprina šaknų sistemos augimą, ypač gilyn, stiprina augalo imunitetą, o taipadidina atsparumą ligoms, padeda pasisavinti mikroelementus (Stevenson, 1994;Tan, 2003; Tripolskaja, 2005).Nors augalai ima maisto medžiagas <strong>ir</strong> iš d<strong>ir</strong>vožemio, <strong>ir</strong> iš prieš sėją d<strong>ir</strong>bantd<strong>ir</strong>vą išbertų trąšų, bet, užtrukus augalų augimui keletą mėnesių, antroje vegetacijospusėje jų pradeda trūkti. Maisto medžiagų trūkumui pašalinti papildomai tręšiamaper lapus. Tręšimas per lapus efektyvus tada, kai d<strong>ir</strong>vožemio maisto medžiagos yramažai judrios, kai d<strong>ir</strong>va <strong>ir</strong> pod<strong>ir</strong>vis yra sausi, kai augalų šaknų sistema yra silpna <strong>ir</strong>kai taikoma integruota augalų auginimo sistema (Wójcek, 2004). Tręšimo per lapusefektyvumas sustiprėja esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms (Степуро,Матюк, 2008). Tręšimas per lapus trąšomis, kurių sudėtyje yra kalio, ne tik padidinaderlių, bet <strong>ir</strong> pagerina daržovių kokybę (Trejo-Telez <strong>ir</strong> kt., 2007 a; Trejo-Telez <strong>ir</strong> kt.,2007 b; Ghoname <strong>ir</strong> kt., 2007). Kalis, dalyvaudamas medžiagų apykaitoje, skatinabaltymų kaupimąsi, mažina vandens transp<strong>ir</strong>aciją, dalyvauja fotosintezės procesuosebei celiuliozės, hemiceliuliozės, pektininių medžiagų <strong>ir</strong> vitaminų sintezėje, palengvinacukrų transportavimą. Trūkstant kalio, augalai tampa neatsparūs sausroms <strong>ir</strong> šalčiams,jų lapuose susikaupia neperd<strong>ir</strong>bto į organinius junginius mineralinio azoto, blogėjalaikymasis (Ониани, 1981). Tręšimas kalio trąšomis per lapus turi įtakos ropelės masei,bet nedidina lapų skaičiaus (El-Bassiony, 2006). Tai gali būti aiškinama tuo, kadkalis didina azoto, kurį augalai naudoja augimui, panaudojimo efektyvumą (Adam<strong>ir</strong> kt., 1996).Darbo tikslas – išt<strong>ir</strong>ti humistaro <strong>ir</strong> papildomo tręšimo per lapus kalio <strong>ir</strong> azototrąša Final K įtaką svogūnų derliui <strong>ir</strong> produktyvumo rodikliams bei humuso savybiųpokyčiams d<strong>ir</strong>vožemyje <strong>ir</strong> išaiškinti tarpusavio ryšius.Tyrimo objektas, metodai <strong>ir</strong> sąlygos. Tręšimo humistaru <strong>ir</strong> papildomai perlapus Final K trąšomis tyrimai atlikti 2005–2007 m. Lietuvos sodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystėsinstitute priesmėlio ant lengvo priemolio karbonatingajame sekliai glėjiškameišplautžemyje (IDg8-k / Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc).D<strong>ir</strong>vožemio armuo buvo 20–25 cm storio. D<strong>ir</strong>vožemis buvo mažo humusingumo,azotingumo, labai fosforingas, kalcingas <strong>ir</strong> magningas, vidutinio kalingumo <strong>ir</strong> kalingas,šarmiškas (Lentelė).Augalų priešsėlis – užimtas pūdymas. Auginti veislės ‘Babtų didieji’ svogūnai, įhektarą sėta 1 mln. vnt. daigių sėklų. Svogūnai auginti lygiame pav<strong>ir</strong>šiuje. Sėjos schema– 62 + 8 cm. Sėkla įterpiama 2–3 cm gylyje. D<strong>ir</strong>vos d<strong>ir</strong>bimo <strong>ir</strong> pasėlio priežiūrosdarbai atlikti pagal LSDI priimtas rekomendacijas.B a n d y m o s c h e m a / S c h e m e o f e x p e r i m e n t:1. Foninis tręšimas (F) (Cropcare 10 10 20 su mikroelementais, 600 kg ha -1priešsėjinio d<strong>ir</strong>vos d<strong>ir</strong>bimo metu) / Background fertilization (B) (Cropcare 10 10 20 withmicroelements, 600 kg ha -1 at the preplant cultivation)2. F + humistaras, 50 l ha -1 priešsėjinio d<strong>ir</strong>vos d<strong>ir</strong>bimo metu / B + Humistar, 50 l ha -1at the preplant cultivation;74
3. F + humistaras, 50 l ha -1 priešsėjinio d<strong>ir</strong>vos d<strong>ir</strong>bimo metu + Final K, 3 kartusper vegetaciją / B + Humistar, 50 l ha -1 at the preplant cultivation + Final K, 3 times at vegetationtime;4. F + Final K, 3 kartus per vegetaciją / B + Final K, 3 times at vegetation time.Bandymo variantai kartoti po 4 kartus. Laukeliai išdėstyti atsitiktine tvarka.Apskaitinio laukelio plotas – 4,8 m 2 . Humistaras įkultivuotas prieš sėja d<strong>ir</strong>bant d<strong>ir</strong>vą.Kalio <strong>ir</strong> azoto trąša Final K (46 % K 2O <strong>ir</strong> 4,5 % N) tręšta 3 kartus: p<strong>ir</strong>mą kartą tręštaropelės formavimosi pradžioje <strong>ir</strong> kartota kas 7–12 dienų, kas kartą imant 2 l ha -1 trąšos<strong>ir</strong> 500 l ha -1 vandens.1 lentelė. D<strong>ir</strong>vožemio agrocheminiai rodikliai prieš įrengiant bandymusTable 1. Soil agrochemical characteristics before layout of experimentsTyrimo metaiYears of investigationpH KClhumusashumus,%D<strong>ir</strong>vožemio agrocheminiai rodikliaiSoil agrochemical indicesN min.,kg ha -1babtai, 2005–2007 m.judriejiagileP 2O 5K 2O Ca Mgmg kg -1 d<strong>ir</strong>vožemio / soil2005 7,4 1,74 59,6 384 229 8 000 1 9802006 7,6 1,53 60,5 335 161 10 850 2 8802007 7,2 1,71 38,2 401 163 6 400 1 <strong>28</strong>0Prieš bandymo įrengimą iš bandymo lauko ploto ariamojo (0–25 cm) sluoksnio(<strong>ir</strong> iš poarmeninio sluoksnio mineraliniam azotui nustatyti) paimti d<strong>ir</strong>vožemio ėminiai.Juose nustatyta: pH KCl(potenciometriniu metodu (ISO 10390:2005)), humusas, %(sauso deginimo metodu (ISO 10694:1995)), judrieji P 2O 5<strong>ir</strong> K 2O, mg kg -1 (Egnerio-Rimo-Domingo metodu (A-L, Gost 26208-84)), mineralinis azotas, mg kg -1 (jonometriniumetodu), kalcis <strong>ir</strong> magnis, mg kg -1 (atominės absorbcijos spektrometriniu metodu(SVP D-06)). Nuėmus derlių buvo paimti d<strong>ir</strong>vožemio ėminiai huminių <strong>ir</strong> fulvo rūgščiųkiekiui d<strong>ir</strong>vožemyje nustatyti. Huminių <strong>ir</strong> fulvo rūgščių kiekiai (%) nustatyti Tiurinometodu pagal Ponomariovos <strong>ir</strong> Plotnikovos modifikaciją (Пономарева, Плотникова,1980). Analizės atliktos LŽI Agrocheminių tyrimų centre.Svogūnai nuimti techninės brandos tarpsnio. Imant derlių, nustatyti ropelėsproduktyvumo rodikliai: kiekviename laukelyje išmatuota 10 ropelių skersmuo <strong>ir</strong> jospasvertos.Duomenų patikimumas įvertintas vienfaktorinės dispersinės analizės metodu,naudojant programą ANOVA, o tarpusavio ryšiai – programą STAT-ENG (Tarakanovas,Raudonius, 2003).M e t e o r o l o g i n ė s s ą l y g o s svogūnų auginimo metais buvo sk<strong>ir</strong>tingos(1 pav.). 2005 m. gegužės, b<strong>ir</strong>želio <strong>ir</strong> rugpjūčio mėnesiai (ypač rugpjūtis) buvo vėsesni<strong>ir</strong> drėgnesni negu rodo vidutiniai daugiamečiai rodikliai. 2006 m. oro temperatūrap<strong>ir</strong>muosius du mėnesius buvo artima daugiametei, tačiau per abu mėnesius iškrito75
- Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
- Page 3 and 4:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 5 and 6:
Table 1. Dates of blooming periods
- Page 7 and 8:
Average yield of apple cultivars ra
- Page 9 and 10:
Table 4. Harvest date, end of stora
- Page 11:
10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
- Page 14 and 15:
(Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
- Page 16 and 17:
yra mažesnis. Vis dėlto chlorofil
- Page 18 and 19:
Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
- Page 21 and 22:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 23 and 24: 1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 25 and 26: 4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 27: 9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
- Page 30 and 31: availability of nutrients and incre
- Page 32 and 33: Table 2. Amount of microelements (m
- Page 34 and 35: of P was determined in the apple-tr
- Page 36 and 37: References1. Adriano D. C. 1986. Tr
- Page 39 and 40: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 41 and 42: SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
- Page 43 and 44: Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
- Page 45: action of berries of these cultivar
- Page 48 and 49: 1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
- Page 50 and 51: 2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
- Page 52 and 53: eksplantus - mikroūglius ir hipoko
- Page 54 and 55: 12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
- Page 56 and 57: Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
- Page 58 and 59: koncentracijos skatino svogūno mer
- Page 60 and 61: 5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
- Page 63 and 64: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 65 and 66: Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
- Page 67 and 68: karto daugiau negu daugiamečiai ro
- Page 69 and 70: Natūrali masės netektis abiem atv
- Page 71 and 72: 6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
- Page 73: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 77 and 78: 2 pav. Humistaro ir papildomo trę
- Page 79 and 80: Nuo tirtų trąšų huminių rūgš
- Page 81 and 82: 2. Eitminavičius L. 1998. Dirvože
- Page 83 and 84: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 85 and 86: (A-L, Gost 26208-84), mineralinis a
- Page 87 and 88: Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
- Page 89 and 90: Lentelės tęsinysTable continuedHR
- Page 91 and 92: 3. Didžiausias svogūnų suminis (
- Page 93: The increase of crop density (r = 0
- Page 96 and 97: žalioji trąša) ir natūralios ki
- Page 98 and 99: Lentelė. Meteorologinės sąlygos
- Page 100 and 101: išeigą (65,8 %). Prekinis derlius
- Page 102 and 103: Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kon
- Page 104 and 105: 16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
- Page 106 and 107: investigators, neither single nor r
- Page 108 and 109: Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
- Page 111 and 112: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 113 and 114: Object, methods and conditions. P l
- Page 115 and 116: the sum of chlorophylls a and b. Al
- Page 117 and 118: nitrate decline (see Fig. 1).The te
- Page 119 and 120: 20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
- Page 121 and 122: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 123 and 124: Daigams augant matuota tris kartus.
- Page 125 and 126:
Papildomas švitinimas mėlyna švi
- Page 127 and 128:
Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
- Page 129 and 130:
12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
- Page 131 and 132:
14 pav. Daržovių derlius: agurkų
- Page 133 and 134:
saldžiosios paprikos daigų šviti
- Page 135:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 138 and 139:
eikvojimas ir fotokvėpavimas, tod
- Page 140 and 141:
(1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėm
- Page 142 and 143:
įtakos turėjo visi tirti aplinkos
- Page 144 and 145:
14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
- Page 147 and 148:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 149 and 150:
Lentelė. Chrizantemų regenerantų
- Page 151 and 152:
Literatūra1. Adams S. R., Langton
- Page 153 and 154:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 155 and 156:
Table. The light emitting diode com
- Page 157 and 158:
Fig. 2. The contents of phenolic co
- Page 159 and 160:
Nevertheless, our pilot results imp
- Page 161:
veikiamų ‘Luokė’ veislės že
- Page 164 and 165:
selekcijos procesą. Vienas pagrind
- Page 166 and 167:
Tyrimais nustatyta, kad organogenez
- Page 168 and 169:
Žalios spalvos augalai regeneranta
- Page 170 and 171:
9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
- Page 173 and 174:
ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
- Page 175 and 176:
Bandymų veiksnių gradacijos lente
- Page 177 and 178:
GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
- Page 179 and 180:
they should be understandable. The
- Page 181 and 182:
Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
- Page 183 and 184:
S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,