25.26.27.Wróbel S. 2006. Oat response to boron fertilization. Bulletin IHAR, 239:155–164.Анспок П. И. 1990. Микроудобрения. Ленинград.Барбер С. А. 1988. Биологическая доступность питательных веществ впочве. Москва.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. <strong>28</strong>(2).Influence of supplementary boron fertilizer on red beet yield and storageO. Bundinienė, V. Zalatorius, P. ViškelisSummaryInvestigations of supplementary boron fertilizer were carried out at the Lithuanian Instituteof Horticulture, in calcaric epihypogleyic luvisol of sandy loam on light loam soil (IDg8-k /Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc)in 2005–2007. There was in the soil littleamount of humus and nitrogen, big amount of phosphorus, calcium and magnesium, averageand big amount of potassium, small and average amount of boron; the soil was alkaline. Storageinvestigations were carried out at the LIH Biochemistry and Technology laboratory, in thedepository, in 2005–2008. There was investigated the influence of supplementary boron fertilizeron productivity and production storability of different red beet species (Beta vulgaris L.var. conditiva Alef.).Supplementary boron fertilizer more influenced the yield of red beet hybrids, and theinfluence of fertilizer on red beet cultivar ‘Kamuoliai 2’ was smaller. Applying supplementaryfertilization through leaves with Boramin Ca and Lyderis®Bor there was obtained the biggeststandard red beet ‘Boro’ F 1yield – correspondingly 37.9 and 38.1 t ha -1 , and fertilizing withTradebor – the biggest yield of cultivar ‘Kamuolių 2’ (33.3 t ha -1 ). The output of standard yieldwas correspondingly 77,9; 75,8 and 70,3 %.The biggest amounts (26,7 and 25,9 t ha -1 ) of marketable production of red beet cultivar‘Boro’ F 1were obtained storing red beet fertilized with Boramin Ca and Lyderis®Bor almostfor seven months. Storage losses comprised correspondingly 29.8 and 31.7 %.The biggest amounts of marketable production of red beet cultivar ‘Kamuoliai 2’ (26.8and 26.3 t ha -1 ) were obtained storing red beet fertilized with Boramin Ca and Lyderis®Bor.Storage losses were correspondingly 19.0 and 19.3 %.Key words: boron fertilizer, red beet, yield, storage, supplementary fertilizer, marketableproduction.72
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. <strong>28</strong>(2).Tręšimo humistaru <strong>ir</strong> Final K įtaka svogūnųproduktyvumui <strong>ir</strong> humuso pokyčiams d<strong>ir</strong>vožemyjeOna Bundinienė, Vytautas Zalatorius, Danguolė KavaliauskaitėLietuvos sodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,Kauno r., el. paštas o. bundiniene@lsdi.ltTyrimai atlikti 2005–2007 m. Lietuvos sodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystės institute priesmėlioant lengvo priemolio karbonatingajame sekliai glėjiškame išplautžemyje (IDg8-k / Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc). D<strong>ir</strong>vožemio armuo buvo 20–25 cm storio. Svogūnai‘Babtų didieji’ auginti lygiame pav<strong>ir</strong>šiuje. Sėjos schema – 62 + 8. Tyrimų tikslas – nustatytihumistaro <strong>ir</strong> papildomo tręšimo kalio <strong>ir</strong> azoto trąša Final K įtaką svogūnų produktyvumui <strong>ir</strong>humuso savybių pokyčiams d<strong>ir</strong>vožemyje bei įvertinti tarpusavio ryšius.Didžiausias ropinių svogūnų standartinis derlius (21,6 t ha -1 ) <strong>ir</strong> didžiausia standartinioderliaus išeiga (81,1%) gauti patręšus prieš sėją humistaru (50 l ha -1 ) <strong>ir</strong> vegetacijos laikotarpiuFinal K (tris kartus per vegetacijos laikotarpį po 2 l ha -1 ). Tręšiant šių trąšų deriniu gautadidžiausia svogūno ropelės vidutinė masė (54,8 g).Daugiausia huminių (0,063 %) <strong>ir</strong> mažiausiai fulvo (0,<strong>28</strong>5 %) rūgščių bei didžiausias šiųrūgščių santykis, palyginti su kitais t<strong>ir</strong>tais variantais, buvo gauti tręšiant prieš sėją humistaru<strong>ir</strong> papildomai vegetacijos laikotarpiu Final K.Svogūno ropelės masės didėjimo įtaka suminio <strong>ir</strong> standartinio derliaus didėjimui buvodidžiausia <strong>ir</strong> stipri (33 %, r = 0,95 <strong>ir</strong> 31 %, r = 0,96). Skersmens įtaka buvo mažesnė <strong>ir</strong> stipri(atitinkamai 25 %, r = 0,74 <strong>ir</strong> 26 %, r = 0,78). Huminių rūgščių kiekio didėjimas turėjo teigiamos,dominuojančios <strong>ir</strong> netiesioginės vidutinio stiprumo (atitinkamai r = 0,54 <strong>ir</strong> r = 0,59)įtakos. Fulvo rūgščių įtaka taip pat buvo teigiama, bet silpnesnė (atitinkamai 14 %, r = 0,41<strong>ir</strong> 15 %, r = 0,46).Reikšminiai žodžiai: derlius, Final K, humistaras, huminės rūgštys, papildomas tręšimas,ropinis svogūnas.Įvadas. Ilgalaikės intensyvios augalų auginimo technologijos nenaudojant organiniųtrąšų mažina d<strong>ir</strong>vožemio derlingumą <strong>ir</strong> jo biologinį aktyvumą (Laurė, 2008;Zakarauskaitė <strong>ir</strong> kt., 2008; Pranckietienė <strong>ir</strong> kt., 2008). Mineralinės trąšos yra efektyvesnės,kai d<strong>ir</strong>voje yra pakankamai organinių medžiagų (Eitminavičius, 1998; Аутко,2004), todėl p<strong>ir</strong>miausia reikėtų pas<strong>ir</strong>ūpinti organinėmis trąšomis, kurios gerina d<strong>ir</strong>vožemiostruktūringumą <strong>ir</strong> didina humuso kiekį jame. Tręšiant humistaru, kaip <strong>ir</strong> kitomisorganinėmis trąšomis, yra reguliuojamas d<strong>ir</strong>vožemio rūgštumas <strong>ir</strong> buferingumas,optimizuojamas vandens <strong>ir</strong> maisto medžiagų pasisavinimas, skaidomi net<strong>ir</strong>pūs fosforojunginiai, aktyvinamas fotosintezės procesas, mažinamas nuodingų medžiagų73
- Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
- Page 3 and 4:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 5 and 6:
Table 1. Dates of blooming periods
- Page 7 and 8:
Average yield of apple cultivars ra
- Page 9 and 10:
Table 4. Harvest date, end of stora
- Page 11:
10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
- Page 14 and 15:
(Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
- Page 16 and 17:
yra mažesnis. Vis dėlto chlorofil
- Page 18 and 19:
Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
- Page 21 and 22: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 23 and 24: 1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 25 and 26: 4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 27: 9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
- Page 30 and 31: availability of nutrients and incre
- Page 32 and 33: Table 2. Amount of microelements (m
- Page 34 and 35: of P was determined in the apple-tr
- Page 36 and 37: References1. Adriano D. C. 1986. Tr
- Page 39 and 40: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 41 and 42: SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
- Page 43 and 44: Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
- Page 45: action of berries of these cultivar
- Page 48 and 49: 1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
- Page 50 and 51: 2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
- Page 52 and 53: eksplantus - mikroūglius ir hipoko
- Page 54 and 55: 12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
- Page 56 and 57: Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
- Page 58 and 59: koncentracijos skatino svogūno mer
- Page 60 and 61: 5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
- Page 63 and 64: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 65 and 66: Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
- Page 67 and 68: karto daugiau negu daugiamečiai ro
- Page 69 and 70: Natūrali masės netektis abiem atv
- Page 71: 6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
- Page 75 and 76: 3. F + humistaras, 50 l ha -1 prie
- Page 77 and 78: 2 pav. Humistaro ir papildomo trę
- Page 79 and 80: Nuo tirtų trąšų huminių rūgš
- Page 81 and 82: 2. Eitminavičius L. 1998. Dirvože
- Page 83 and 84: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 85 and 86: (A-L, Gost 26208-84), mineralinis a
- Page 87 and 88: Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
- Page 89 and 90: Lentelės tęsinysTable continuedHR
- Page 91 and 92: 3. Didžiausias svogūnų suminis (
- Page 93: The increase of crop density (r = 0
- Page 96 and 97: žalioji trąša) ir natūralios ki
- Page 98 and 99: Lentelė. Meteorologinės sąlygos
- Page 100 and 101: išeigą (65,8 %). Prekinis derlius
- Page 102 and 103: Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kon
- Page 104 and 105: 16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
- Page 106 and 107: investigators, neither single nor r
- Page 108 and 109: Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
- Page 111 and 112: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 113 and 114: Object, methods and conditions. P l
- Page 115 and 116: the sum of chlorophylls a and b. Al
- Page 117 and 118: nitrate decline (see Fig. 1).The te
- Page 119 and 120: 20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
- Page 121 and 122: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 123 and 124:
Daigams augant matuota tris kartus.
- Page 125 and 126:
Papildomas švitinimas mėlyna švi
- Page 127 and 128:
Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
- Page 129 and 130:
12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
- Page 131 and 132:
14 pav. Daržovių derlius: agurkų
- Page 133 and 134:
saldžiosios paprikos daigų šviti
- Page 135:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 138 and 139:
eikvojimas ir fotokvėpavimas, tod
- Page 140 and 141:
(1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėm
- Page 142 and 143:
įtakos turėjo visi tirti aplinkos
- Page 144 and 145:
14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
- Page 147 and 148:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 149 and 150:
Lentelė. Chrizantemų regenerantų
- Page 151 and 152:
Literatūra1. Adams S. R., Langton
- Page 153 and 154:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 155 and 156:
Table. The light emitting diode com
- Page 157 and 158:
Fig. 2. The contents of phenolic co
- Page 159 and 160:
Nevertheless, our pilot results imp
- Page 161:
veikiamų ‘Luokė’ veislės že
- Page 164 and 165:
selekcijos procesą. Vienas pagrind
- Page 166 and 167:
Tyrimais nustatyta, kad organogenez
- Page 168 and 169:
Žalios spalvos augalai regeneranta
- Page 170 and 171:
9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
- Page 173 and 174:
ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
- Page 175 and 176:
Bandymų veiksnių gradacijos lente
- Page 177 and 178:
GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
- Page 179 and 180:
they should be understandable. The
- Page 181 and 182:
Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
- Page 183 and 184:
S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,