derliumi, padidėjo atitinkamai 3,1 <strong>ir</strong> 2,9 t ha -1 , standartinio derliaus išeiga – atitinkamai7,7 <strong>ir</strong> 9,8 %. Tręšiant šiomis trąšomis gauti didesni negu tręšiant kitomis t<strong>ir</strong>tomistrąšomis burokėlių suminiai derliai. Matyt, tam įtakos turėjo <strong>ir</strong> trąšose esantis kalcis,laisvosios aminorūgštys bei mikroelementai.Didžiausi ‘Kamuolių 2’ veislės burokėlių standartiniai derliai (atitinkamai 33,3<strong>ir</strong> 33,0 t ha -1 ) gauti tręšiant Tradeboru <strong>ir</strong> Boraminu Ca, tačiau sk<strong>ir</strong>tumai, palyginti sukitomis boro trąšomis tręštų <strong>ir</strong> netgi be boro augintų burokėlių derliumi, buvo neesminiai(2 pav.). Standartinio derliaus išeiga, tręšiant šiomis trąšomis, buvo atitinkamai70,3 <strong>ir</strong> 71,4 %.Standartinio derliaus burokėliai buvo laikyti saugykloje. P<strong>ir</strong>moji patikra atliktasausio p<strong>ir</strong>mąjį dešimtadienį, tai yra po 3 mėnesių saugojimo. Pastebėta, kad‘Kamuolių 2’ veislės burokėlių laikymo nuostoliai buvo mažesni negu ‘Boro’ F 1burokėlių,tačiau didesnis ‘Boro’ F 1burokėlių standartinis derlius užtikrino <strong>ir</strong> didesniusprekinės produkcijos kiekius. ‘Boro’ F 1burokėlių laikymo nuostoliai po p<strong>ir</strong>mosiospatikros buvo 9,3 %, ‘Kamuolių 2’ veislės burokėlių – 8,5 % (3 pav.).3 pav. Papildomo tręšimo boro trąšomis įtaka raudonųjų burokėliųprodukcijos laikymuisi (variantai pateikti metodinėje dalyje)Fig. 3. Influence of supplementary boron fertilizers on red beet storage(the variants of fertilization shown at the methodical part)68
Natūrali masės netektis abiem atvejais sudarė du trečdalius nuostolių. T<strong>ir</strong>tos borotrąšos padidino tinkamos realizuoti burokėlių produkcijos kiekį, o laikymo nuostoliaisumažėjo. Mažiausi ‘Boro’ F 1laikymo nuostoliai <strong>ir</strong> didesni prekinės produkcijos kiekiaibuvo laikant Boramino Ca <strong>ir</strong> Lyderio®Bor trąšomis tręštus burokėlius. Mažiausi‘Kamuolių 2’ veislės burokėlių laikymo nuostoliai buvo <strong>ir</strong> daugiausia prekinės produkcijosgauta laikant Boraminu Ca <strong>ir</strong> Tradeboru tręštus šakniavaisius.Po antrosios patikros, tai yra po beveik septynių mėnesių laikymo, ‘Boro’ F 1burokėliųprekinės produkcijos, palyginti su prekine produkcija po p<strong>ir</strong>mosios patikros,sumažėjo nuo vidutiniškai 32,5 iki 24,1 t ha -1 , ‘Kamuolių 2’ veislės burokėlių – atitinkamainuo 30,0 iki 25,7 t ha -1 (3 pav.). Labai padidėjo netinkamos realizuoti produkcijoskiekis (‘Boro’ F 1burokėlių – nuo vidutiniškai 2,3 iki 20,4 %, ‚‘Kamuolių 2’ veislėsburokėlių – nuo 2,3 iki 10,0 %). Natūralios netekties nuostoliai padidėjo atitinkamai5,2–5,3 % (3 pav.).T<strong>ir</strong>tos boro trąšos ‘Boro’ F 1burokėlių prekinės produkcijos kiekius, palygintisu be boro trąšų augintų burokėlių prekine produkcija, padidino 8,4 %, ‘Kamuolių 2’veislės burokėlių – 5,3 %. Netinkamos realizuoti produkcijos kiekis sumažėjo atitinkamai2,6 <strong>ir</strong> 1,8 t ha -1 . Didesni ‘Boro’ F 1<strong>ir</strong> ‘Kamuolių 2’ veislių burokėlių prekinėsprodukcijos kiekiai po beveik septynių mėnesių laikymo gauti tręšiant burokėliusBoramino Ca <strong>ir</strong> Lyderio®Bor trąšomis (3 pav.).Aptarimas. Daugelyje pasaulio šalių atlikti tyrimai parodė, kad boras turiįtakos daržovių derliui. Mažo boringumo d<strong>ir</strong>vožemiuose Brazilijoje, panaudojus2,0 kg ha -1 B, saulėgrąžų derlius padidėjo 3,6–15,8 %, stiebų – 7,2–18,9 %, o po jųaugančių augalų grūdų derlius – 4,2–13,5 %. Naudotas Agriboras veikė taip pat, kaipboro rūgštis <strong>ir</strong> boraksas (Renukadevi <strong>ir</strong> kt., 2002). Kalkinguose Bangladešo d<strong>ir</strong>vožemiuosedidžiausias kopūstų derlius <strong>ir</strong> gūžės masė gauti tręšiant 4 kg ha -1 boro (Alam,2007). Didžiausias žiedinių kopūstų derlius, tręšiant boraksu, gautas, kai boro norma– 5 kg ha -1 (Pizetta <strong>ir</strong> kt., 2005). Maksimalus standartinis morkų derlius gautas,kai boro norma t<strong>ir</strong>pale – 0,55 mg kg -1 , o kritinė boro koncentracija d<strong>ir</strong>vožemyje –0,45 mg kg-1 (Mesquita Filho <strong>ir</strong> kt., 2005). Kai kurių autorių teigimu (Hemphill<strong>ir</strong> kt., 1982), boras nedidina burokėlių derliaus, bet mažina sus<strong>ir</strong>gimo vėžiu tikimybę.Lenkų tyrėjų teigimu, papildomas žemuogių tręšimas boru nedidino derliaus, uogosmasės, deformuotų uogų kiekio, t<strong>ir</strong>pių sausųjų medžiagų kiekio <strong>ir</strong> titruojamojo rūgštumo(Wojcik, Lewandowski, 2003). Mūsų tyrimuose didžiausias ‘Boro’ F 1burokėliųstandartinis derlius <strong>ir</strong> geriausia standartinio derliaus išeiga gauti tręšiant BoraminuCa <strong>ir</strong> Lyderiu®Bor, o ‘Kamuolių 2’ veislės burokėlių – tręšiant Tradeboru <strong>ir</strong> BoraminuCa per lapus. Pastaruoju atveju esminių sk<strong>ir</strong>tumų tarp sk<strong>ir</strong>tingomis boro trąšomistręštų burokėlių nebuvo (2 pav.).Pastebėta, kad ‘Boro’ F 1burokėliams boro trąšos darė didesnę įtaką negu‘Kamuolių 2’ veislės burokėliams. Augalų veislės įtaką boro trąšų efektyvumuinurodo <strong>ir</strong> kiti tyrėjai (Hussain <strong>ir</strong> kt., 2008). Didžiausias ‘Rekord’ veislės saulėgrąžųderlius gautas tręšiant 8 kg ha -1 , o ’Funtua‘ veislės – 4 kg ha -1 boro. Optimali boronorma t<strong>ir</strong>toms veislėms buvo 5,6–8,4 kg ha -1 . Panaudojus 0,5 kg boro, efekto negauta(Oyinlola, 2007).Literatūroje aptinkama duomenų, kad boras kartu su kalciu pagerina salierų69
- Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
- Page 3 and 4:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 5 and 6:
Table 1. Dates of blooming periods
- Page 7 and 8:
Average yield of apple cultivars ra
- Page 9 and 10:
Table 4. Harvest date, end of stora
- Page 11:
10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
- Page 14 and 15:
(Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
- Page 16 and 17:
yra mažesnis. Vis dėlto chlorofil
- Page 18 and 19: Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
- Page 21 and 22: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 23 and 24: 1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 25 and 26: 4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 27: 9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
- Page 30 and 31: availability of nutrients and incre
- Page 32 and 33: Table 2. Amount of microelements (m
- Page 34 and 35: of P was determined in the apple-tr
- Page 36 and 37: References1. Adriano D. C. 1986. Tr
- Page 39 and 40: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 41 and 42: SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
- Page 43 and 44: Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
- Page 45: action of berries of these cultivar
- Page 48 and 49: 1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
- Page 50 and 51: 2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
- Page 52 and 53: eksplantus - mikroūglius ir hipoko
- Page 54 and 55: 12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
- Page 56 and 57: Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
- Page 58 and 59: koncentracijos skatino svogūno mer
- Page 60 and 61: 5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
- Page 63 and 64: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 65 and 66: Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
- Page 67: karto daugiau negu daugiamečiai ro
- Page 71 and 72: 6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
- Page 73 and 74: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 75 and 76: 3. F + humistaras, 50 l ha -1 prie
- Page 77 and 78: 2 pav. Humistaro ir papildomo trę
- Page 79 and 80: Nuo tirtų trąšų huminių rūgš
- Page 81 and 82: 2. Eitminavičius L. 1998. Dirvože
- Page 83 and 84: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 85 and 86: (A-L, Gost 26208-84), mineralinis a
- Page 87 and 88: Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
- Page 89 and 90: Lentelės tęsinysTable continuedHR
- Page 91 and 92: 3. Didžiausias svogūnų suminis (
- Page 93: The increase of crop density (r = 0
- Page 96 and 97: žalioji trąša) ir natūralios ki
- Page 98 and 99: Lentelė. Meteorologinės sąlygos
- Page 100 and 101: išeigą (65,8 %). Prekinis derlius
- Page 102 and 103: Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kon
- Page 104 and 105: 16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
- Page 106 and 107: investigators, neither single nor r
- Page 108 and 109: Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
- Page 111 and 112: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 113 and 114: Object, methods and conditions. P l
- Page 115 and 116: the sum of chlorophylls a and b. Al
- Page 117 and 118: nitrate decline (see Fig. 1).The te
- Page 119 and 120:
20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
- Page 121 and 122:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 123 and 124:
Daigams augant matuota tris kartus.
- Page 125 and 126:
Papildomas švitinimas mėlyna švi
- Page 127 and 128:
Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
- Page 129 and 130:
12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
- Page 131 and 132:
14 pav. Daržovių derlius: agurkų
- Page 133 and 134:
saldžiosios paprikos daigų šviti
- Page 135:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 138 and 139:
eikvojimas ir fotokvėpavimas, tod
- Page 140 and 141:
(1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėm
- Page 142 and 143:
įtakos turėjo visi tirti aplinkos
- Page 144 and 145:
14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
- Page 147 and 148:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 149 and 150:
Lentelė. Chrizantemų regenerantų
- Page 151 and 152:
Literatūra1. Adams S. R., Langton
- Page 153 and 154:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 155 and 156:
Table. The light emitting diode com
- Page 157 and 158:
Fig. 2. The contents of phenolic co
- Page 159 and 160:
Nevertheless, our pilot results imp
- Page 161:
veikiamų ‘Luokė’ veislės že
- Page 164 and 165:
selekcijos procesą. Vienas pagrind
- Page 166 and 167:
Tyrimais nustatyta, kad organogenez
- Page 168 and 169:
Žalios spalvos augalai regeneranta
- Page 170 and 171:
9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
- Page 173 and 174:
ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
- Page 175 and 176:
Bandymų veiksnių gradacijos lente
- Page 177 and 178:
GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
- Page 179 and 180:
they should be understandable. The
- Page 181 and 182:
Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
- Page 183 and 184:
S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,