SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

Aptarimas. Pasirinktas objektas tinkamas kaip testas antocianinų poveikiui svogūnomeristeminių ląstelių mitoziniam aktyvumui tirti. Šį objektą pasirinkome dėlto, kad jį labai patogu naudoti citologiniams tyrimams atlikti, ir dėl to, kad Alliumtestas yra plačiai naudojamas antimutagenezės tyrimams (Türkoğlu, 2007; Glinskair kt., 2007; Ragunathan, Panneerselvam, 2007). Palyginus mūsų tyrimų rezultatus suGlinska ir kt. (2007) atliktų antocianinų poveikio priklausomumo nuo dozės tyrimųrezultatais, matyti, kad jie iš esmės sutampa. Kita vertus, nustatytas antocianinų poveikiopriklausomumas nuo veislės, iš kurios uogų buvo išskirti antocianinai. Pirminiaisduomenimis, efektyvesni antocianinai, išskirti iš Lietuvoje sukurtų veislių. Labaiįdomus ir dėsningas egzogeninių antocianinų poveikis atskiroms ląstelės mitozėsfazėms, kaip jos kaupėsi profazėje. Toks ląstelių persiskirstymas, blokuojant ląsteliųdalijimosi mitozės fazėmis eigą, gali būti vertinamas nevienareikšmiškai. Akivaizdu,kad slopinamas ląstelių perėjimas per mitozės fazes, tačiau šis slopinimas gali būtiteigiamas reiškinys. Gerai žinoma, kad kai kurie vėžio supresoriai (ypač p53) specialiaislopina ląstelės ciklą tuo atveju, jeigu ląstelėje yra DNR pažaidų. Uždelstamecikle vyksta reparacijos procesai (Ronen, Glickman, 2001; Whittle ir kt., 2001; Adimoolam,Ford, 2003; Bassal, El-Osta, 2005). Kad gali būti kažkas panašaus, galimaspręsti iš to, kad bendras besidalijančių ląstelių kiekis (mitozinis aktyvumas), paveikusantocianinais, yra didesnis.Išvados. 1. Nustatyta, kad antocianinų poveikis ląstelių mitoziniam aktyvumuipriklauso nuo juodojo serbento veislės, iš kurios uogų išskirti antocianinų preparatai,ir jų koncentracijos.2. Antocianinų apsauginis poveikis valgomojo svogūno meristeminėms ląstelėmspasireiškia didesniu mitoziniu aktyvumu ir didesne ląstelių koncentracija profazėje.Padėka. Dėkojame Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui už finansinęparamą biotechnologijos programos projektui „Antocianinai“ vykdyti.Gauta 2009 05 13Parengta spausdinti 2009 06 08Literatūra1. Adimoolam S., Ford J. M. 2003. p53 and regulation of DNA damage recognitionduring nucleotide excision repair. DNA Repair, 2: 947–954.2. Bassal S., El-Osta A. 2005. DNA damage detection and the involvement of epigeneticstates. Human Mutation, 25: 101–109.3. Blando F., Gerardi C., Nicoletti I. 2004. Sours cherry (Prunus cerasus L.)anthocyanins as ingredients for functional foods. Journal of Biomedicine andBiotechnology, 5: 253–2584. Brand-Williams W, Cuvelier M. E., Berset C. 1995. Use of free radical methodto evaluate antioxidant activity. Lebensmittel Wissenschaft und Technologie, 28:25–30.59