SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

Ribes, Prunus, Sambucus genčių augalų uogose aptinkami dideli antocianinų kiekiai,tačiau sintezė vyksta įvairiomis kryptimis, susidaro antocianinų įvairovė – mišinys,kuris gali būti skirtingas netgi to paties augalo skirtingų veislių uogose (Johnstonir kt., 2007), todėl būtina tirti biologinį apsauginį antocianinų, išskirtų iš konkretausaugalo uogų, poveikį.Mitozinis meristeminių svogūno ląstelių aktyvumo rodiklis padeda įvertinti apsauginįegzogeninių veiksnių, tarp jų – ir antocianinų, poveikį (Glinska ir kt., 2007).Svarbu ištirti ne tik bendrą antocianinų poveikį meristeminių svogūno ląstelių ciklui,bet ir atskiroms mitozės fazėms, atsižvelgiant į ląstelių fiksacijos laiką.Darbo tikslas – įrodyti, kad klasikinė testavimo sistema – meristeminės svogūno(Allium cepa L.) šaknelių ląstelės – tinkama iš to paties augalo skirtingų veislių išskirtųantocianinų biologinio aktyvumo skirtumams nustatyti, ir kartu ištirti apsauginį išjuodojo serbento uogų išskirtų antocianinų poveikį meristeminėms ląstelėms.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Antocianinų preparatai išskirti iš juodojoserbento veislių – ‘Ben Tirran’, ‘Joniniai’ ir ‘Kriviai’ – uogų. Jais veiktos valgomojosvogūno ‘Stutgarten Riesen’ šaknų meristemos.Antocianinų ekstraktas išskirtas iš uogų, kurių sunokimo laipsnis – 50 %.Antocianinai buvo ekstrahuojami metanoliu, parūgštintu 0,1N HCl. Po to spektrofotometrupH diferenciniu metodu nustatytas jų kiekis. Ekstinkcija matuota esant 520ir 700 nm bangos ilgiui. Bendra antocianinų koncentracija (mg/l) apskaičiuota pagalcianidin-3-gliukozidą. Antioksidacinis aktyvumas nustatytas spektrofotometriškai,naudojant stabilų DPPH radikalą, Brand-Williams ir kt. metodu (Brand-Williamsir kt., 1995).Vienodo dydžio ‘Stutgarten Riesen’ veislės svogūnai buvo tris dienas daigintikolbutėse su distiliuotu vandeniu. Paskui svogūnai su vienodai išsivysčiusiomis šaknimistamsoje pamerkti į skirtingų koncentracijų antocianinų ekstraktą 3 valandoms.Palaikius ekstrakte šaknelės fiksuotos ledinės acto rūgšties ir etanolo mišiniu (1 : 3).Iš kiekvieno svogūno imta po 5 šakneles, kiekvieno varianto – po 15 šaknelių. Dažytaacetokarminu ir apskaičiuotas mitozinis indeksas. Atskirų mitozės fazių indeksas (%)nustatomos taip: pavyzdžiui, profazės indeksas (%) = ląstelių skaičius profazėje :bendras besidalijančių ląstelių skaičius × 100 (Glinska ir kt., 2007).Rezultatai. Palyginus iš trijų skirtingų juodojo serbento veislių – ‘Ben Tirran’,‘Joniniai’ ir ‘Kriviai’ – uogų išskirtų antocianinų poveikį svogūno šaknelių ląsteliųmitoziniam aktyvumui, nustatyta, kad antocianinų poveikis priklauso nuo juodojoserbento veislės, iš kurios uogų išskirti antocianinai, ir nuo antocianinų koncentracijos.Iš Lietuvoje sukurtų veislių – ‘Joniniai’ (1 lentelė) ir ‘Kriviai’ (3 lentelė) – uogųišskirtų antocianinų teigiamas poveikis mitoziniam ląstelių aktyvumui buvo didesnisnegu iš Škotijoje sukurtos veislės ‘Ben Tirran’ (2 lentelė) uogų išskirtų antocianinų.Skirtumas tarp antocianinų, išskirtų iš skirtingų veislių uogų, buvo ypač ryškus,kai buvo tiriama didžiausia antocianinų koncentracija – 500 µM. Ši koncentracija mitozinįląstelių aktyvumą pastebimai slopino, tačiau poveikis priklausė nuo tirtos veislės.Paveikus iš Lietuvoje sukurtų juodojo serbento veislių uogų išskirtais antocianinais,mitozinis aktyvumas sumažėjo iki kontrolinio lygio, o 500 µM antocianinų, išskirtųiš ‘Ben Tirran’ veislės uogų, koncentracija mitozinį aktyvumą pastebimai slopino. Ne56