eksplantus – mikroūglius <strong>ir</strong> hipokotilius, išsisk<strong>ir</strong>iančius didelėmis regeneracijos invitro potencinėmis galimybėmis. Tang su bendraautoriais vyšnioms <strong>ir</strong> trešnėms regeneruotiin vitro naudojo lapus (Tang <strong>ir</strong> kt., 2002). Kiti tyrėjai trešnėms regeneruotinaudojo sėklaskiltes (Canli, Tian, 2007). Kadangi aronija dauginasi apomiksės būdu,tai iš jos sėklų išaugę palikuonys yra genetiškai vienodi. Todėl aronijai transformuotigalima panaudoti platesnį eksplantų spektrą. Tyrimais nustatėme, kad juodavaisėsaronijos regeneracijai in vitro indukuoti būtina 6 savaites eksplantus auginti tamsoje.Matyt, tamsa, kaip faktorius, veikia eksplanto fiziologinius procesus, nukreiptus į jomorfogenezės indukciją. Nustatyta, kad esant <strong>ir</strong> nedideliam lapų apšvietimui chloroplastaiį šviesos šaltinį pasisuka plokštuma, dėl to padidėja asimiliacija, suintensyvėjaįva<strong>ir</strong>ių medžiagų sintezė (Полевой, 1989). Eksplantų lapų orientacija regeneracijosterpės atžvilgiu taip pat turėjo įtakos regeneracijos intensyvumui. Galbūt lapoabaksialinio pav<strong>ir</strong>šiaus epidermio struktūra <strong>ir</strong> jame vykstantys metabolizmo procesaipalankesni juodavaisės aronijos regeneracijai in vitro.Mūsų tyrimai parodė, kad ta pati TDZ koncentracija regeneracijos terpėje nevienodaiveikia juodavaisės aronijos sk<strong>ir</strong>tingų eksplantų morfogenezę <strong>ir</strong> regeneraciją in vitro.Matyt, sk<strong>ir</strong>tinguose eksplantuose gali būti susikaupęs nevienodas endogeninių citokininųkiekis, kuris <strong>ir</strong> nulemia egzogeninio citokinino poreikį eksplantui regeneruoti.Literatūroje yra duomenų apie kanamicino, kaip transformantų atrankos agento,sėkmingą naudojimą vėlyvosios ievos (Prunus serotina Ehrh.) (20 mg l -1 ) (Liu, Pijut,2006) <strong>ir</strong> tikrojo vynmedžio (Vitis vinifera L.) (20–40 mg l -1 ) in vitro kultūrose (Scorza<strong>ir</strong> kt., 1995). Naminės obels (Malus domestica) ‘Emp<strong>ir</strong>e‘, ‘Freedom‘, ‘Golden‘,‘Delicious‘, ‘Liberty‘, ‘McIntosh‘, <strong>ir</strong> ‘Mutsu‘ veislių bei M.7 <strong>ir</strong> M.26 poskiepių izoliuotųlapų kultūrose <strong>ir</strong> labai mažos kanamicino koncentracijos stipriai slopino ūglių regeneraciją(Yepes <strong>ir</strong> kt., 1994). Aktinidijų transformantams atrinkti naudojama 50 mg l -1kanamicino koncentracija (Vardja <strong>ir</strong> Vardja, 2004). Vienas iš augalų transformacijosetapų – transformuojamo augalo pas<strong>ir</strong>inkto eksplanto užkrėtimas Agrobacterium subinariniais vektoriais. Po šios procedūros būtina agrobakteriją eliminuoti cefotaksimu.Augalų transformacijoje naudojamo cefotaksimo koncentracijos agrobakterijaieliminuoti dažniausiai priklauso nuo augalo rūšies. Mūsų tyrimais nustatyta, kadagrobakterijai eliminuoti po juodavaisės aronijos transformacijos į regeneracijos terpętikslinga dėti 250 arba 500 mg l -1 cefotoksimo. Literatūroje nurodoma, kad trešniųtransformacijos sistemoje naudojama 200 mg l -1 cefotaksimo, aktinidijų – 500 mg l -1(Vardja <strong>ir</strong> Vardja, 2004).Išvados. 1. Nustatytos optimalios sąlygos juodavaisei aronijai regeneruoti <strong>ir</strong>transformuoti in vitro. Tinkamiausi eksplantai – mikroūgliai <strong>ir</strong> hipokotiliai. Geriausiaregeneracijos terpė – MS su 0,3 µM NAR <strong>ir</strong> 10 µM TDZ priedu. Eksplantų morfogenezeiindukuoti būtinas 6 savaičių tamsos periodas.2. Juodavaisės aronijos transformuotiems regenerantams identifikuoti mažiausiaefektyvi selektyvaus agento – kanamicino – koncentracija regeneracijos terpėje –15 mg l -1 , o agrobakterijai eliminuoti geriausia 250 arba 500 mg l -1 cefotaksimo koncentracijaregeneracijos terpėje.52
Padėka. Darbas buvo remiamas Lietuvos valstybinio mokslo <strong>ir</strong> studijų fondo(Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje programos projektas „Vaisiniai augalai– natūralių antocianinų producentai“, Nr. N-07015).Gauta 2009 05 15Parengta spausdinti 2009 06 08Literatūra1. Canli F. A., Tian L. 2008. In vitro regeneration from stored mature cotyledons ofsweet cherry (Prunus avium L.) cultivars. Scientia Horticulturae 116: 34–40.2. Flachowsky H., Hanke V. 2006. Gene transfer as in important approach to resistancebreeding in apple. Journal of fruit and ornamental plant research, 14(1):77–83.3. Yepes L. M., Aldwinekle H. S. 1994. Factors that effect leaf regeneration efficiencyin apple, and effect of antibiotics in morphogenesis. Plant Cell, Tissue andOrgan Culture, 37(3): 257–269.4. Lee S. H., Hyung Ni, Lee G. P., Ghoi J. Y., Kim C. S., Choi S. H. , Jang I. O.,Han D. H., Ryu K. M. 2003. Transformation of Fuji apple plant harboring thecoat protein gene of cucumber mosaic v<strong>ir</strong>us. Plant Pathal. J., 19(3): 162–165.5. Litwińczuk W. 2002. Propagation of Black Chokeberry (Aronia melonocarppaEliot.) through in vitro culture. Electronic Journal of Polish AgriculturalUniversities, 5(2). http://www.ejpau.media.pl/volume5/issue2/horticulture/art-06.html6. Liu X., Pijut P. M. 2008. Plant regeneration from in vitro leaves of mature blackcherry (Prunus serotina). Plant cell Tiss. Organ. Cult., 94: 113–123.7. Matsuda N., Gao M., Isuzugawa K., Takashina T., Nashimura K. 2005.Development of an Agrobacterium – mediated transformation method for pear(Pyrus communis L.) with leaf- section and axillary shoot – meristem plants.Plant Cell Rep. 24: 45–51.8. Murashige T., Skoog F. 1962. A revised medium for rapid growth and bioassayswith tabacco tissue cultures. Physiol. Plant. 15: 473–479.9. Nagaty A. M., Abd El-Fattah H. Belal, El-Deeb M. D., Sourour M. M. andMetry E. A. 2007. Production of genetically modified peach (Prunus persica L.Batsch) El-Sheikh Zewaied cultivar plants. Journal of applied Sciences research,(11): 1 600–1 608.10. Scorza, R., Cords, J. M., Ramming D. W., Emershad R. L. 1995. Transformationof grape (Vitis vinifera L.) zygotic-derived somatic embryos and regeneration oftransgenic plants. Plant Cell Rep. 14: 589–592.11. Staniene G., Stanys V., Bobinas C., Duchowski P., Merkys A. 1999. In vitropropagation of non-traditional horticultural plants (Actinidia, Chaenomeles,Aronia). Zesz. Probl. Post. Nauk Roln., 468: 441–443.53
- Page 1 and 2: Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
- Page 3 and 4: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 5 and 6: Table 1. Dates of blooming periods
- Page 7 and 8: Average yield of apple cultivars ra
- Page 9 and 10: Table 4. Harvest date, end of stora
- Page 11: 10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
- Page 14 and 15: (Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
- Page 16 and 17: yra mažesnis. Vis dėlto chlorofil
- Page 18 and 19: Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
- Page 21 and 22: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 23 and 24: 1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 25 and 26: 4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 27: 9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
- Page 30 and 31: availability of nutrients and incre
- Page 32 and 33: Table 2. Amount of microelements (m
- Page 34 and 35: of P was determined in the apple-tr
- Page 36 and 37: References1. Adriano D. C. 1986. Tr
- Page 39 and 40: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 41 and 42: SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
- Page 43 and 44: Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
- Page 45: action of berries of these cultivar
- Page 48 and 49: 1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
- Page 50 and 51: 2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
- Page 54 and 55: 12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
- Page 56 and 57: Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
- Page 58 and 59: koncentracijos skatino svogūno mer
- Page 60 and 61: 5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
- Page 63 and 64: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 65 and 66: Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
- Page 67 and 68: karto daugiau negu daugiamečiai ro
- Page 69 and 70: Natūrali masės netektis abiem atv
- Page 71 and 72: 6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
- Page 73 and 74: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 75 and 76: 3. F + humistaras, 50 l ha -1 prie
- Page 77 and 78: 2 pav. Humistaro ir papildomo trę
- Page 79 and 80: Nuo tirtų trąšų huminių rūgš
- Page 81 and 82: 2. Eitminavičius L. 1998. Dirvože
- Page 83 and 84: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 85 and 86: (A-L, Gost 26208-84), mineralinis a
- Page 87 and 88: Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
- Page 89 and 90: Lentelės tęsinysTable continuedHR
- Page 91 and 92: 3. Didžiausias svogūnų suminis (
- Page 93: The increase of crop density (r = 0
- Page 96 and 97: žalioji trąša) ir natūralios ki
- Page 98 and 99: Lentelė. Meteorologinės sąlygos
- Page 100 and 101: išeigą (65,8 %). Prekinis derlius
- Page 102 and 103:
Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kon
- Page 104 and 105:
16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
- Page 106 and 107:
investigators, neither single nor r
- Page 108 and 109:
Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
- Page 111 and 112:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 113 and 114:
Object, methods and conditions. P l
- Page 115 and 116:
the sum of chlorophylls a and b. Al
- Page 117 and 118:
nitrate decline (see Fig. 1).The te
- Page 119 and 120:
20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
- Page 121 and 122:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 123 and 124:
Daigams augant matuota tris kartus.
- Page 125 and 126:
Papildomas švitinimas mėlyna švi
- Page 127 and 128:
Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
- Page 129 and 130:
12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
- Page 131 and 132:
14 pav. Daržovių derlius: agurkų
- Page 133 and 134:
saldžiosios paprikos daigų šviti
- Page 135:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 138 and 139:
eikvojimas ir fotokvėpavimas, tod
- Page 140 and 141:
(1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėm
- Page 142 and 143:
įtakos turėjo visi tirti aplinkos
- Page 144 and 145:
14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
- Page 147 and 148:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 149 and 150:
Lentelė. Chrizantemų regenerantų
- Page 151 and 152:
Literatūra1. Adams S. R., Langton
- Page 153 and 154:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 155 and 156:
Table. The light emitting diode com
- Page 157 and 158:
Fig. 2. The contents of phenolic co
- Page 159 and 160:
Nevertheless, our pilot results imp
- Page 161:
veikiamų ‘Luokė’ veislės že
- Page 164 and 165:
selekcijos procesą. Vienas pagrind
- Page 166 and 167:
Tyrimais nustatyta, kad organogenez
- Page 168 and 169:
Žalios spalvos augalai regeneranta
- Page 170 and 171:
9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
- Page 173 and 174:
ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
- Page 175 and 176:
Bandymų veiksnių gradacijos lente
- Page 177 and 178:
GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
- Page 179 and 180:
they should be understandable. The
- Page 181 and 182:
Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
- Page 183 and 184:
S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,