SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

700 mg l -1 ir didesnės cefotaksimo koncentracijos iš esmės mažino vidutinį ūgliųkiekį, tenkantį eksplantui. Tai rodo, kad juodavaisės aronijos eksplantus po transformacijosprocedūros tikslinga sodinti ant regeneracijos terpės su 250 arba 500 mg l -1cefotaksimo bakterijai eliminuoti.Ištyrus atskirų faktorių, sąlygojančių regeneraciją in vitro, optimalius variantus(regeneracijos terpės sudėtį, kultivavimo sąlygas, kanamicino ir cefotaksimo koncentracijas),būtina įvertinti, kaip minėtų faktorių kompleksas veikia juodavaisės aronijosregeneraciją in vitro. Nustatant visų minėtų faktorių įtaką aronijos regeneracijai in vitro,buvo tirti ne tik mikroūgliai, padauginti mikrovegetyviniu būdu in vitro, ir jų lapai,bet ir iš sėklų išaugintų augalų sėklaskiltės ir hipokotiliai (4 pav.). Eksplantai buvopasodinti ant optimalios juodavaisei aronijai regeneruoti terpės (MS maitinamoji terpėsu 0,3 µM NAR ir 10 µM TDZ) su 15 mg l -1 kanamicino ir 250 mg l -1 cefotaksimo.Nustatyta, kad regeneravusių mikroūglių (46 %) ir hipokotilių (61 %) kiekis iš esmėsnesiskyrė (4 pav.), o regeneravusių lapų ir sėklaskilčių buvo ne daugiau kaip 6,4 %. Įoptimalią regeneracijos terpę įdėjus 15 mg l -1 kanamicino ir 250 mg l -1 cefotaksimo,regeneravusių mikroūglių sumažėjo nuo 100 iki 46 procentų, o lapų – nuo 33,33 procentųiki nulio.4 pav. Juodavaisės aronijos eksplantų regeneracijos dažnis in vitro:1 – mikroūgliai, 2 – lapai, 3 – sėklaskiltės, 4 – hipokotiliaiFig. 4. Regeneration frequency of aronia explants in vitro:1 – microshoots, 2 – leaves, 3 – cotyledons, 4 – hypocotylsMikroūglių ir hipokotilių morfogenezės potencija iš esmės nesiskiria ir regeneracijosin vitro aspektu šie eksplantai yra lygiaverčiai, tačiau lapų ir sėklaskilčiųmorfogenezės potencija maža.Aptarimas. Augalų regeneracijos in vitro sistemos kiekvienai augalų rūšiai arnet veislei yra specifinės (Tang ir kt., 2002; Canli ir Tian, 2007; Liu ir Pijut, 2008.).Mūsų tyrimų duomenimis juodavaisei aronijai regeneruoti in vitro tikslinga naudoti51