SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAISODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(2).Laikotarpio nuo seno sodo išrovimo iki naujojo įveisimotrukmės įtaka pakartotinai auginamoms obelimsJuozas LanauskasLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,Kauno r., el. paštas j.lanauskas@lsdi.ltLauko bandymai atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute 2004–2008 m.Nuo seno sodo išrovimo iki naujojo įveisimo praėjo 2, 4, 6, 8 ir 10 metų. Išrauto sodo dalyjeiki naujo sodo veisimo kasmet buvo auginami lauko augalai arba daržovės.Iš esmės stipriausiai ‘Šampion’ veislės obelys su B.396 poskiepiu augo pasodintos praėjus6 ir 8 metams po sodo išrovimo: jų kamienų skersmuo tyrimo pabaigoje buvo atitinkamai4,2 ir 4,3 cm. Po trumpiausio ir ilgiausio laikotarpio pasodintos ‘Šampion’ veislės obelysaugo prasčiau. ‘Rubin’ obelys su P 60 poskiepiu, pasodintos praėjus 6 metams po seno sodoišrovimo, augo stipriausiai: jų kamienų skersmuo buvo 5,1 cm.‘Šampion’ veislės obelys, pasodintos po sodo išrovimo praėjus 6 ir 8 metams, derėjogausiausiai: vidutinis trejų metų derlius buvo atitinkamai 15,9 ir 16,3 t ha -1 . ‘Šampion’obelų, pasodintų tuoj po sodo išrovimo ir praėjus po išrovimo 10 metų, derlingumas buvomažesnis – 10,9–10,6 t ha -1 . ‘Rubin’ veislės obelų derlingumas visais atvejais buvo panašus –10,5–11,9 t ha -1 .Didžiausias ‘Šampion’ veislės obelų produktyvumas buvo po 6 metų pertraukos, ‘Rubin’veislės – po 10 metų pertraukos įveistame sode. Didžiausius obuolius užaugino praėjus 4 metamspo sodo išrovimo pasodintos ‘Šampion’ obelys. ‘Rubin’ obelų vidutinė vaisiaus masėvisais atvejais buvo panaši.Reikšminiai žodžiai: obelys, poskiepiai, kamienų skersmuo, derlius, produktyvumas,vaisiaus masė.Įvadas. Sodininkystėje su pakartotiniu augalų auginimu susijusios problemosvadinamos gentiniu dirvos nualinimu (Švirinas, 1990), specifinėmis persodinimo ligomis(Hoestra, 1968), dirvos nuovargiu (Отто, Винклер, 1981). Jos žinomos seniai,tačiau tikslių priežasčių nustatyti vis dar nepavyksta. Daugelis požymių rodo, kadgentinis dirvų nualinimas yra biotinės prigimties. Praktinėje sodininkystėje veiksmingiausiaigentinio dirvos nualinimo padarinius šalina dirvos dezinfekcija platausveikimo spektro biocidais (Gur ir kt., 1998). Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriamamažiau kenksmingų gamtai priemonių paieškai. Nustatyta, kad kai kurie mikroorganizmaisukelia gentiniam dirvų nualinimui būdingus požymius, tačiau ne visijų pažeidžia išskirtinai tik tos pačios genties augalus (Aldea, 1998). Tiriamos siauro21