SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

Tanki lapija turėjo įtakos ir fotosintezės pigmentų kaupimuisi obelų lapuose.Vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių aukštą augalų agrobiologinį potencialą, yraoptimalus fotosintezės pigmentų kiekis ir santykis lapuose (Datt, 1998). Atliktų tyrimųduomenimis iš esmės didžiausias (p ≤ 0,05) bendras chlorofilų a + b kiekis nustatytaslaisvai augančios lyderinės formos vaismedžių lapuose (2 lentelė). Tyrimai sudarantdirbtinį pavėsį parodė, kad didelis pavėsis lemia fotosintezės sulėtėjimą ir sumažinachlorofilų kiekius vaismedžių lapuose (Asada, Ogasawara, 1998). Tačiau šviesa aktyvinane tik chlorofilų sintezę, bet ir jų irimą (Tan ir kt. 2000). Kadangi ėminiai chlorofilųanalizei atlikti buvo imti iš apšviestos vainiko dalies, galima daryti prielaidą, kad dėlstipraus apšviestumo laibosios verpstės formos vainiko išorėje chlorofilų irimo laipsnislapuose lenkė jų sintezę (Boardman, 1977), todėl nustatytas mažesnis chlorofilųkiekis. Laisvai augančios lyderinės formos vainikų tanki lapija ir savita forma mažinoapšviestumą ir tai sąlygojo didesnį chlorofilų kiekį lapuose. Paprastosios verpstėsformos vaismedžių lapuose išryškėjo tos pačios tendencijos (2 lentelė).Svarbus fotosintezės aktyvumo rodiklis yra chlorofilų a/b santykis. Didžiausiasšis rodiklis visais tyrimų metais nustatytas obelų su laibosios verpstės formos vainikaislapuose (2 lentelė). Atsiradus pavėsiui laisvai augančios lyderinės formos vainikuosešis rodiklis sumažėjo dėl suintensyvėjusios chlorofilo b sintezės (Godbold, 1998; Lee,1988). Chlorofilų a/b santykis visų tirtų ‘Auksio’ veislės vaismedžių su P 22 poskiepiulapuose skirtingais metais kito nežymiai ir buvo gana didelis (> 3).Ankstesni kitų autorių darbai įrodė tiesioginį ryšį tarp jaunų obelų derliaus irvainiko lapų indekso (Barritt, 1989; Palmer, 1988). Šios tendencijos išryškėjo ir atliekantmūsų tyrimą (3 lentelė). Nors esminių skirtumų nenustatyta, vaismedžiai sulaisvai augančios formos vainikais pirmaisiais tyrimo metais gausiau žydėjo ir išauginodidesnį derlių. 2006 ir 2007 metais, obelims augant ir didėjant lapų ploto indeksui,atsirado vidinis pavėsis, patenkančios šviesos kiekis buvo pastovus (Sosna, Czaplicka,2008) ir tai galėjo lemti nedidelį laisvai augančios lyderinės ir laibosios verpstės formųvaismedžių derliaus sumažėjimą. Šiais tyrimo metais gausiausiai žydėjo ir didžiausiąderlių iš ploto vieneto išaugino laibosios verpstės formos obelys (3 lentelė).Išvados. 1. Laisvai augančios lyderinės formos obelų didelis lapų ploto indeksas(> 1,5) leidžia daryti prielaidą, kad atsirado vidinis pavėsis vaismedžių vainikoviduje. Laibosios verpstės formos vaismedžių lapų ploto indeksas ir lapų plotas buvomažiausi.2. Vaismedžių su tankesniais vainikais (laisvai augančios lyderinės formos irpaprastosios verpstės formos) lapuose fotosintezės pigmentų rasta daugiau, tačiauchlorofilų a/b santykis pavėsyje augančiuose lapuose buvo mažesnis.3. Išryškėjo tendencija, kad gausiau žydėjo ir derėjo vaismedžiai su geriau saulėsenergiją pasisavinančiais nedidelės apimties laibosios verpstės formos vainikais, kuriųlapų ploto indeksas buvo ~ 1.Gauta 2009 06 01Parengta spausdinti 2009 06 0917