SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(2)

More documents

Recommendations

Info

Žalios spalvos augalai regenerantai su gerai išvystyta šaknų sistema buvo perkeltiį vegetacinius indus.Aptarimas. Rapsų transformacijai naudojami įvairūs eksplantai: stiebo tarpubambliai(Fry ir kt., 1987), stiebo segmentai (Pua ir kt., 1987), skilčialapiai (Moloneyir kt., 1989), hipokotiliai (Cardoza, Stewart, 2003). Literatūroje teigiama, kad genetineitransformacijai tinkamiausi hipokotiliai, tačiau pažymima, kad rapsų hipokotiliaiyra labai jautrūs Agrobacterium poveikiui ir labai greitai tampa nekrotiniai (Cardoza,Stewart, 2003; Sonntag, 2007), be to, stiebo segmentai išsiskiria didesne nei hipokotiliairegeneracine galia (Ovesna ir kt., 1993).Mūsų tyrimuose žieminių rapsų stiebo segmentai pridėtinius ūglius formavo nuo60,42 (‘Elvis’) iki 95,14 % (‘Silvia’) dažniu. Somatinių audinių inokuliavimas bakterijomis,turinčiomis skirtingas plazmides, neturėjo esminės įtakos veislių ‘Libea’,‘Liprima’ (pART-BnMYBsn-MYBanti ir pHellsgate-BnICE) ir ‘Siska’ (pHellsgate-BnICE) organogenezės procesui: ūglius formavo 79,86–96,53 % inokuliuotų eksplantų.Kitų tirtų žieminių rapsų veislių ūglių susiformavimo dažnis po kokultivavimo su A. tumefacienslabai sumažėjo, nesvarbu kokia buvo vektoriaus konstrukcija. Didžiausiasagrobakterijų neigiamas poveikis nustatytas veislės ‘Banjo H’ audiniams: šios veislėseksplantai pridėtinius ūglius formavo 21,53–37,50 % dažniu, nelygu plazmidės tipas.Ūglių regeneracijos dažnio po inokuliavimo agrobakterijomis priklausomumas nuo genotiponustatytas ir atliekant tyrimus su kitais augalais (Sriskandarajah ir kt., 2004).Tyrimais nustatyta, kad atsparių kanamicinui ūglių susiformavimo dažnį indukcijosterpėje labiausiai lemia augalo genotipo ir plazmidės sąveika. Veislės ‘Liprima’eksplantai daugiausia neetioliuotų ūglių formavo po kokultivavimo su agrobakterijomis,turinčiomis pART-BnMYBsn-MYBanti. Veislių ‘Banjo H’, ‘Silvia’, ‘Libea’ir ‘Siska’ ūglių atsparumą kanamicinui labiausiai skatino agrobakterijos, turinčiosplazmidę pHellsgate-BnCBF. Veislių ‘Elvis’ ir ‘Valesca’ didesnis atsparių ūgliųkiekis gautas inokuliuojant eksplantus su agrobakterijomis, turinčiomis pHellsgate-BnICE – atitinkamai 92,31 ir 59,88 %. Veislės ‘Insider’ eksplantai atsparius ūgliuspanašiu dažniu formavo po kokultivavimo su agrobakterijomis, turinčiomis pHellsgate-BnCBFir pHellsgate-BnICE. Neetiliuotų ūglių susiformavimo priklausomumasnuo transformacijai naudojamų plazmidžių nustatytas ir atliekant tyrimus su žiediniaiskopūstais (Chakrabarty ir kt., 2002), vasariniais rapsais (Sonntag, 2007), miežiais(Murray ir kt., 2004).Į šaknydinimo terpę taip pat buvo dedama antibiotikų, todėl perkėlus neetioliuotusūglius į šią terpę buvo vykdoma atsparių kanamicinui regenerantų atranka. ‘Banjo H’veislės didžiausias atsparių regenerantų kiekis gautas po inokuliavimo agrobakterijomissu pHellsgate-BnICE, ‘Elvis’, ‘Valesca’, ‘Libea’, ‘Liprima’ ir ‘Insider’ veislių – supHellsgate-BnCBF, ‘Silvia’ ir ‘Siska’ veislių – su pART-BnMYBsn-MYBanti.Išvados. 1. Žieminių rapsų organogenezės proceso intensyvumą in vitro lėmėaugalo genotipas ir inokuliavimui naudojamo vektoriaus konstrukcija. Stiebo segmentoinokuliavimas A. tumefaciens labai slopino penkių iš aštuonių tirtų veisliųpridėtinių ūglių susiformavimą.2. Inokuliavimas A. tumefaciens didino atsparių kanamicinui ūglių susiformavimodažnį – tai priklausė nuo augalo genotipo ir vektoriaus konstrukcijos. Daugiausia168
kanamicinui atsparių augalų regenerantų gauta inokuliavus žieminių rapsų stiebosegmentus agrobakterijomis, turinčiomis pHellsgate-BnCBF konstrukciją.Padėka. Tyrimus rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (projektasATSPARUMAS ŠALČIUI, reg. Nr. N-07014). Autorės dėkoja Biotechnologijosinstituto mokslininkėms dr. A. Ražanskienei ir dr. V. Kazanavičiūtei už tyrimamsnaudotus A. tumefaciens vektorius.Gauta 2009 05 07Parengta spausdinti 2009 06 05Literatūra1. Altenbach S. B., Kuo C. C., Staraci L. C., Pearson K. W., Wainwright C.,Georgescu A., Townsend J. 1992. Accumulation of a Brazil nut albumin in seedsof transgenic canola results in enhanced levels of seed protein methionine. PlantMolecular Biology, 18: 235–246.2. Cardoza V., Stewart C. N. 2004. Agrobacterium-mediated transformation of canola.In: I. S. Curtis (eds.), Transgenic Crops of the World – Essential Protocols.Kluwer Academic Publishers, Netherlands, 379–387.3. Cardoza V., Stewart C. N. 2003. Increased Agrobacterium-mediated transformationand rooting efficiencies in canola (Brassica napus L.) from hypocotylssegment explants. Plant Cell Reports, 21: 599–604.4. Chakrabarty R., Viswakarma N., Bhat S. R., Kirti P. B., Singh B. D., Chopra V. L.2002. Agrobacterium-mediated transformation of cauliflower: optimization ofprotocol and development of Bt-trasgenic cauliflower. Journal of Bioscience,27(5): 495–502.5. De Block M., De Brower D., Tenning P. 1989. Transformation of Brassica napusand Brassica oleracea using Agrobacterium tumefaciens and the expression ofthe bar and neo genes in the transgenic plants. Plant Physiology, 91: 694–701.6. Fry J., Barnason A., Horsch R. B. 1987. Transformation of Brassica napus withAgrobacterium based vectors. Plant Cell Reports, 6: 321–325.7. Knutzon D. S., Thompson G. A., Radke S. E., Johnson W. B., Knauf V. C.,Kridl J. C. 1992. Modification of Brassica seed oil by antisense expression ofa stearoyl-acyl carrier protein desaturase gene. Proceedings of the NationalAcademy of Sciences. USA, 89: 2 624–2 628.8. Komari T., Ishida Y., Hiei Y. 2004. Plant transformation technology:Agrobacterium-mediated transformation. In: P. Christou, H. Klee (eds.),Handbook of Plant Biotechnology. Volume 1. John Wiley & Sons, Ltd, England,233–261.169
Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
Page 3 and 4:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 5 and 6:
Table 1. Dates of blooming periods
Page 7 and 8:
Average yield of apple cultivars ra
Page 9 and 10:
Table 4. Harvest date, end of stora
Page 11:
10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
Page 14 and 15:
(Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
Page 16 and 17:
yra mažesnis. Vis dėlto chlorofil
Page 18 and 19:
Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
Page 21 and 22:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 23 and 24:
1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
Page 25 and 26:
4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
Page 27:
9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
Page 30 and 31:
availability of nutrients and incre
Page 32 and 33:
Table 2. Amount of microelements (m
Page 34 and 35:
of P was determined in the apple-tr
Page 36 and 37:
References1. Adriano D. C. 1986. Tr
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
Page 43 and 44:
Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
Page 45:
action of berries of these cultivar
Page 48 and 49:
1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
Page 50 and 51:
2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
Page 52 and 53:
eksplantus - mikroūglius ir hipoko
Page 54 and 55:
12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
Page 56 and 57:
Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
Page 58 and 59:
koncentracijos skatino svogūno mer
Page 60 and 61:
5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
Page 67 and 68:
karto daugiau negu daugiamečiai ro
Page 69 and 70:
Natūrali masės netektis abiem atv
Page 71 and 72:
6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
3. F + humistaras, 50 l ha -1 prie
Page 77 and 78:
2 pav. Humistaro ir papildomo trę
Page 79 and 80:
Nuo tirtų trąšų huminių rūgš
Page 81 and 82:
2. Eitminavičius L. 1998. Dirvože
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
(A-L, Gost 26208-84), mineralinis a
Page 87 and 88:
Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
Page 89 and 90:
Lentelės tęsinysTable continuedHR
Page 91 and 92:
3. Didžiausias svogūnų suminis (
Page 93:
The increase of crop density (r = 0
Page 96 and 97:
žalioji trąša) ir natūralios ki
Page 98 and 99:
Lentelė. Meteorologinės sąlygos
Page 100 and 101:
išeigą (65,8 %). Prekinis derlius
Page 102 and 103:
Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kon
Page 104 and 105:
16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
Page 106 and 107:
investigators, neither single nor r
Page 108 and 109:
Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
Page 111 and 112:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 113 and 114:
Object, methods and conditions. P l
Page 115 and 116:
the sum of chlorophylls a and b. Al
Page 117 and 118: nitrate decline (see Fig. 1).The te
Page 119 and 120: 20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
Page 121 and 122: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 123 and 124: Daigams augant matuota tris kartus.
Page 125 and 126: Papildomas švitinimas mėlyna švi
Page 127 and 128: Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
Page 129 and 130: 12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
Page 131 and 132: 14 pav. Daržovių derlius: agurkų
Page 133 and 134: saldžiosios paprikos daigų šviti
Page 135: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
Page 138 and 139: eikvojimas ir fotokvėpavimas, tod
Page 140 and 141: (1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėm
Page 142 and 143: įtakos turėjo visi tirti aplinkos
Page 144 and 145: 14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
Page 147 and 148: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 149 and 150: Lentelė. Chrizantemų regenerantų
Page 151 and 152: Literatūra1. Adams S. R., Langton
Page 153 and 154: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 155 and 156: Table. The light emitting diode com
Page 157 and 158: Fig. 2. The contents of phenolic co
Page 159 and 160: Nevertheless, our pilot results imp
Page 161: veikiamų ‘Luokė’ veislės že
Page 164 and 165: selekcijos procesą. Vienas pagrind
Page 166 and 167: Tyrimais nustatyta, kad organogenez
Page 170 and 171: 9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
Page 173 and 174: ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
Page 175 and 176: Bandymų veiksnių gradacijos lente
Page 177 and 178: GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
Page 179 and 180: they should be understandable. The
Page 181 and 182: Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
Page 183 and 184: S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,
show all

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(2)

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(2)