yra mažesnis. Vis dėlto chlorofilų a/b santykis visų t<strong>ir</strong>tų ‘Auksio’ veislės vaismedžių suP 22 poskiepiu lapuose sk<strong>ir</strong>tingais metais kito nežymiai – nuo 3,1 iki 3,4 (2 lentelė).Nors esminių sk<strong>ir</strong>tumų nenustatyta, vaismedžiai su laisvai augančios formosvainikais p<strong>ir</strong>maisiais tyrimo metais gausiau žydėjo <strong>ir</strong> išaugino didesnį derlių (3 lentelė).2006 <strong>ir</strong> 2007 metais, obelims augant <strong>ir</strong> didėjant lapų ploto indeksui, vaismedžiųsu laisvai augančios lyderinės <strong>ir</strong> laibosios verpstės formų vainikais derlius šiek tieksumažėjo. Šiais tyrimo metais gausiausiai žydėjo <strong>ir</strong> derėjo obelys su laibosios verpstėsformos vainikais (3 lentelė).3 lentelė. Vainiko formos įtaka ‘Auksio’ veislės obelų su P 22 poskiepiais žydėjimogausumui <strong>ir</strong> derliaus rodikliamsTable 3. Yield and flowering indexes of apple tree cv. ‘Auksis’ on rootstock P 22 withdifferent crown formsProduktyvumoelementaiProductivityelementsŽiedynų skaičiusvaismedyjeFlower numberDerliusYield, t/haMetaiYearslaiboji verpstėslender spindle16Vaismedžio vainiko formosTree canopy formspaprastoji laisvai augantiverpstė lyderinė formaspindle free leader axisLSD 05/ R 052005 115 94,3 153 46,82006 47,7 42,3 46,7 16,52007 115 111 99,7 <strong>28</strong>,82005 34,5 33,1 36,6 18,22006 21,7 16,0 18,0 14,22007 36,5 35,4 29,4 19,1* Tomis pačiomis raidėmis stulpeliuose pažymėti skaičiai iš esmės nesisk<strong>ir</strong>ia (P ≤ 0,05).* Values indicated by the same letters within the columns are not statistically different at P ≤ 0.05.Aptarimas. Tinkama vaismedžio forma gali užtikrinti šviesos patekimą į vainiką<strong>ir</strong> taip turėti įtakos naujų pumpurų bei gausaus <strong>ir</strong> kokybiško derliaus formavimuisi.T<strong>ir</strong>tos sk<strong>ir</strong>tingos formos (laibosios verpstės, paprastosios verpstės <strong>ir</strong> laisvaiaugančios lyderinės formos) ‘Auksio’ veislės obelys su žemaūgiu P 22 poskiepiu,formuojančios sk<strong>ir</strong>tingos apimties vainikus. Pakankamas vaismedžių asimiliacinislapų plotas lemia efektyvų šviesos panaudojimą, tačiau per didelis lapų ploto indeksasne tik nepagerina šviesos pasisavinimo, bet <strong>ir</strong> sukelia pavėsį vaismedžiuose sutankesniais vainikais (Wünsche <strong>ir</strong> kt., 1996). Pateikti duomenys rodo, kad didžiausiasbuvo laisvai augančios lyderinės formos vaismedžių lapų plotas (1 lentelė). Šiųvaismedžių lapų ploto indeksas visais tyrimo metais kito nuo 1,17 iki 1,84. Ankstesnikitų autorių darbai įrodė tiesioginį ryšį tarp jaunų obelų derliaus <strong>ir</strong> maksimalaus vainikolapų ploto indekso (Barritt, 1989; Palmer, 1988). Šios tendencijos išryškėjo <strong>ir</strong>atliekant mūsų tyrimą. Vėlesniais tyrimų metais, vaismedžiams augant <strong>ir</strong> tankėjantlapijai, lapų ploto indeksas padidėjo (>1,5). Tai leidžia daryti prielaidą, kad vaismedžiųvainiko viduje susidarė pavėsis (1 lentelė). Šie dėsningumai sutampa su Palmer(1981) duomenimis: autorius teigia, kad, kai lapų ploto indeksas yra didesnis kaip 1,sumažėja šviesos patekimas į vainiką. Visais tyrimo metais mažiausias buvo laibosiosverpstės formos obelų asimiliacinis lapų plotas <strong>ir</strong> lapų ploto indeksas (< 1).
Tanki lapija turėjo įtakos <strong>ir</strong> fotosintezės pigmentų kaupimuisi obelų lapuose.Vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių aukštą augalų agrobiologinį potencialą, yraoptimalus fotosintezės pigmentų kiekis <strong>ir</strong> santykis lapuose (Datt, 1998). Atliktų tyrimųduomenimis iš esmės didžiausias (p ≤ 0,05) bendras chlorofilų a + b kiekis nustatytaslaisvai augančios lyderinės formos vaismedžių lapuose (2 lentelė). Tyrimai sudarantd<strong>ir</strong>btinį pavėsį parodė, kad didelis pavėsis lemia fotosintezės sulėtėjimą <strong>ir</strong> sumažinachlorofilų kiekius vaismedžių lapuose (Asada, Ogasawara, 1998). Tačiau šviesa aktyvinane tik chlorofilų sintezę, bet <strong>ir</strong> jų <strong>ir</strong>imą (Tan <strong>ir</strong> kt. 2000). Kadangi ėminiai chlorofilųanalizei atlikti buvo imti iš apšviestos vainiko dalies, galima daryti prielaidą, kad dėlstipraus apšviestumo laibosios verpstės formos vainiko išorėje chlorofilų <strong>ir</strong>imo laipsnislapuose lenkė jų sintezę (Boardman, 1977), todėl nustatytas mažesnis chlorofilųkiekis. Laisvai augančios lyderinės formos vainikų tanki lapija <strong>ir</strong> savita forma mažinoapšviestumą <strong>ir</strong> tai sąlygojo didesnį chlorofilų kiekį lapuose. Paprastosios verpstėsformos vaismedžių lapuose išryškėjo tos pačios tendencijos (2 lentelė).Svarbus fotosintezės aktyvumo rodiklis yra chlorofilų a/b santykis. Didžiausiasšis rodiklis visais tyrimų metais nustatytas obelų su laibosios verpstės formos vainikaislapuose (2 lentelė). Ats<strong>ir</strong>adus pavėsiui laisvai augančios lyderinės formos vainikuosešis rodiklis sumažėjo dėl suintensyvėjusios chlorofilo b sintezės (Godbold, 1998; Lee,1988). Chlorofilų a/b santykis visų t<strong>ir</strong>tų ‘Auksio’ veislės vaismedžių su P 22 poskiepiulapuose sk<strong>ir</strong>tingais metais kito nežymiai <strong>ir</strong> buvo gana didelis (> 3).Ankstesni kitų autorių darbai įrodė tiesioginį ryšį tarp jaunų obelų derliaus <strong>ir</strong>vainiko lapų indekso (Barritt, 1989; Palmer, 1988). Šios tendencijos išryškėjo <strong>ir</strong> atliekantmūsų tyrimą (3 lentelė). Nors esminių sk<strong>ir</strong>tumų nenustatyta, vaismedžiai sulaisvai augančios formos vainikais p<strong>ir</strong>maisiais tyrimo metais gausiau žydėjo <strong>ir</strong> išauginodidesnį derlių. 2006 <strong>ir</strong> 2007 metais, obelims augant <strong>ir</strong> didėjant lapų ploto indeksui,ats<strong>ir</strong>ado vidinis pavėsis, patenkančios šviesos kiekis buvo pastovus (Sosna, Czaplicka,2008) <strong>ir</strong> tai galėjo lemti nedidelį laisvai augančios lyderinės <strong>ir</strong> laibosios verpstės formųvaismedžių derliaus sumažėjimą. Šiais tyrimo metais gausiausiai žydėjo <strong>ir</strong> didžiausiąderlių iš ploto vieneto išaugino laibosios verpstės formos obelys (3 lentelė).Išvados. 1. Laisvai augančios lyderinės formos obelų didelis lapų ploto indeksas(> 1,5) leidžia daryti prielaidą, kad ats<strong>ir</strong>ado vidinis pavėsis vaismedžių vainikoviduje. Laibosios verpstės formos vaismedžių lapų ploto indeksas <strong>ir</strong> lapų plotas buvomažiausi.2. Vaismedžių su tankesniais vainikais (laisvai augančios lyderinės formos <strong>ir</strong>paprastosios verpstės formos) lapuose fotosintezės pigmentų rasta daugiau, tačiauchlorofilų a/b santykis pavėsyje augančiuose lapuose buvo mažesnis.3. Išryškėjo tendencija, kad gausiau žydėjo <strong>ir</strong> derėjo vaismedžiai su geriau saulėsenergiją pasisavinančiais nedidelės apimties laibosios verpstės formos vainikais, kuriųlapų ploto indeksas buvo ~ 1.Gauta 2009 06 01Parengta spausdinti 2009 06 0917
- Page 1 and 2: Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
- Page 3 and 4: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 5 and 6: Table 1. Dates of blooming periods
- Page 7 and 8: Average yield of apple cultivars ra
- Page 9 and 10: Table 4. Harvest date, end of stora
- Page 11: 10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
- Page 14 and 15: (Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
- Page 18 and 19: Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
- Page 21 and 22: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 23 and 24: 1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 25 and 26: 4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 27: 9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
- Page 30 and 31: availability of nutrients and incre
- Page 32 and 33: Table 2. Amount of microelements (m
- Page 34 and 35: of P was determined in the apple-tr
- Page 36 and 37: References1. Adriano D. C. 1986. Tr
- Page 39 and 40: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 41 and 42: SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
- Page 43 and 44: Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
- Page 45: action of berries of these cultivar
- Page 48 and 49: 1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
- Page 50 and 51: 2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
- Page 52 and 53: eksplantus - mikroūglius ir hipoko
- Page 54 and 55: 12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
- Page 56 and 57: Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
- Page 58 and 59: koncentracijos skatino svogūno mer
- Page 60 and 61: 5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
- Page 63 and 64: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 65 and 66: Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
- Page 67 and 68:
karto daugiau negu daugiamečiai ro
- Page 69 and 70:
Natūrali masės netektis abiem atv
- Page 71 and 72:
6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
- Page 73 and 74:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 75 and 76:
3. F + humistaras, 50 l ha -1 prie
- Page 77 and 78:
2 pav. Humistaro ir papildomo trę
- Page 79 and 80:
Nuo tirtų trąšų huminių rūgš
- Page 81 and 82:
2. Eitminavičius L. 1998. Dirvože
- Page 83 and 84:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 85 and 86:
(A-L, Gost 26208-84), mineralinis a
- Page 87 and 88:
Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
- Page 89 and 90:
Lentelės tęsinysTable continuedHR
- Page 91 and 92:
3. Didžiausias svogūnų suminis (
- Page 93:
The increase of crop density (r = 0
- Page 96 and 97:
žalioji trąša) ir natūralios ki
- Page 98 and 99:
Lentelė. Meteorologinės sąlygos
- Page 100 and 101:
išeigą (65,8 %). Prekinis derlius
- Page 102 and 103:
Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kon
- Page 104 and 105:
16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
- Page 106 and 107:
investigators, neither single nor r
- Page 108 and 109:
Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
- Page 111 and 112:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 113 and 114:
Object, methods and conditions. P l
- Page 115 and 116:
the sum of chlorophylls a and b. Al
- Page 117 and 118:
nitrate decline (see Fig. 1).The te
- Page 119 and 120:
20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
- Page 121 and 122:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 123 and 124:
Daigams augant matuota tris kartus.
- Page 125 and 126:
Papildomas švitinimas mėlyna švi
- Page 127 and 128:
Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
- Page 129 and 130:
12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
- Page 131 and 132:
14 pav. Daržovių derlius: agurkų
- Page 133 and 134:
saldžiosios paprikos daigų šviti
- Page 135:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 138 and 139:
eikvojimas ir fotokvėpavimas, tod
- Page 140 and 141:
(1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėm
- Page 142 and 143:
įtakos turėjo visi tirti aplinkos
- Page 144 and 145:
14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
- Page 147 and 148:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 149 and 150:
Lentelė. Chrizantemų regenerantų
- Page 151 and 152:
Literatūra1. Adams S. R., Langton
- Page 153 and 154:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 155 and 156:
Table. The light emitting diode com
- Page 157 and 158:
Fig. 2. The contents of phenolic co
- Page 159 and 160:
Nevertheless, our pilot results imp
- Page 161:
veikiamų ‘Luokė’ veislės že
- Page 164 and 165:
selekcijos procesą. Vienas pagrind
- Page 166 and 167:
Tyrimais nustatyta, kad organogenez
- Page 168 and 169:
Žalios spalvos augalai regeneranta
- Page 170 and 171:
9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
- Page 173 and 174:
ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
- Page 175 and 176:
Bandymų veiksnių gradacijos lente
- Page 177 and 178:
GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
- Page 179 and 180:
they should be understandable. The
- Page 181 and 182:
Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
- Page 183 and 184:
S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,