SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

yra mažesnis. Vis dėlto chlorofilų a/b santykis visų tirtų ‘Auksio’ veislės vaismedžių suP 22 poskiepiu lapuose skirtingais metais kito nežymiai – nuo 3,1 iki 3,4 (2 lentelė).Nors esminių skirtumų nenustatyta, vaismedžiai su laisvai augančios formosvainikais pirmaisiais tyrimo metais gausiau žydėjo ir išaugino didesnį derlių (3 lentelė).2006 ir 2007 metais, obelims augant ir didėjant lapų ploto indeksui, vaismedžiųsu laisvai augančios lyderinės ir laibosios verpstės formų vainikais derlius šiek tieksumažėjo. Šiais tyrimo metais gausiausiai žydėjo ir derėjo obelys su laibosios verpstėsformos vainikais (3 lentelė).3 lentelė. Vainiko formos įtaka ‘Auksio’ veislės obelų su P 22 poskiepiais žydėjimogausumui ir derliaus rodikliamsTable 3. Yield and flowering indexes of apple tree cv. ‘Auksis’ on rootstock P 22 withdifferent crown formsProduktyvumoelementaiProductivityelementsŽiedynų skaičiusvaismedyjeFlower numberDerliusYield, t/haMetaiYearslaiboji verpstėslender spindle16Vaismedžio vainiko formosTree canopy formspaprastoji laisvai augantiverpstė lyderinė formaspindle free leader axisLSD 05/ R 052005 115 94,3 153 46,82006 47,7 42,3 46,7 16,52007 115 111 99,7 28,82005 34,5 33,1 36,6 18,22006 21,7 16,0 18,0 14,22007 36,5 35,4 29,4 19,1* Tomis pačiomis raidėmis stulpeliuose pažymėti skaičiai iš esmės nesiskiria (P ≤ 0,05).* Values indicated by the same letters within the columns are not statistically different at P ≤ 0.05.Aptarimas. Tinkama vaismedžio forma gali užtikrinti šviesos patekimą į vainikąir taip turėti įtakos naujų pumpurų bei gausaus ir kokybiško derliaus formavimuisi.Tirtos skirtingos formos (laibosios verpstės, paprastosios verpstės ir laisvaiaugančios lyderinės formos) ‘Auksio’ veislės obelys su žemaūgiu P 22 poskiepiu,formuojančios skirtingos apimties vainikus. Pakankamas vaismedžių asimiliacinislapų plotas lemia efektyvų šviesos panaudojimą, tačiau per didelis lapų ploto indeksasne tik nepagerina šviesos pasisavinimo, bet ir sukelia pavėsį vaismedžiuose sutankesniais vainikais (Wünsche ir kt., 1996). Pateikti duomenys rodo, kad didžiausiasbuvo laisvai augančios lyderinės formos vaismedžių lapų plotas (1 lentelė). Šiųvaismedžių lapų ploto indeksas visais tyrimo metais kito nuo 1,17 iki 1,84. Ankstesnikitų autorių darbai įrodė tiesioginį ryšį tarp jaunų obelų derliaus ir maksimalaus vainikolapų ploto indekso (Barritt, 1989; Palmer, 1988). Šios tendencijos išryškėjo iratliekant mūsų tyrimą. Vėlesniais tyrimų metais, vaismedžiams augant ir tankėjantlapijai, lapų ploto indeksas padidėjo (>1,5). Tai leidžia daryti prielaidą, kad vaismedžiųvainiko viduje susidarė pavėsis (1 lentelė). Šie dėsningumai sutampa su Palmer(1981) duomenimis: autorius teigia, kad, kai lapų ploto indeksas yra didesnis kaip 1,sumažėja šviesos patekimas į vainiką. Visais tyrimo metais mažiausias buvo laibosiosverpstės formos obelų asimiliacinis lapų plotas ir lapų ploto indeksas (< 1).