Chrizantemos plačiai auginamos visame pasaulyje. Pagal ekonominę reikšmę taiantri po rožių dekoratyviniai augalai (Teixe<strong>ir</strong>a da Silva, 2004). Chrizantemų auginimąkietakūnės šviesos sąlygomis aprašė Kim <strong>ir</strong> kt. (2004). Dažniausiai šie dekoratyviniaiaugalai yra auginami 16 val. fotoperiodo sąlygomis, bet nėra tikslių duomenų, ar in vitroauginamoms chrizantemoms yra būtinas ištisinis 16 val. fotoperiodas, ar svarbesnįvaidmenį vaidina per parą gautas šviesos fotonų srauto tankis. Autorių duomenimispasaulyje stokojama mokslinių publikacijų, sk<strong>ir</strong>tų chrizantemų auginimui in vitro kitųfotoperiodų sąlygomis aptarti, taip pat tyrimų, kai fotoperiodas per parą susk<strong>ir</strong>stomasį kelias dalis <strong>ir</strong> pasikartoja keli šviesos <strong>ir</strong> tamsos ciklai.Darbo tikslas – įvertinti sk<strong>ir</strong>tingo per parą pasikartojančio fotoperiodo efektą chrizantemųaugimui in vitro sąlygomis, esant pastoviam 2 : 1 šviesos <strong>ir</strong> tamsos periodųsantykiui <strong>ir</strong> naudojant kietakūnės šviesos sistemą.Tyrimo objektas, metodai <strong>ir</strong> sąlygos. Chrizantemos (Chrysanthemum morifoliumRamat. ‘Ellen’) v<strong>ir</strong>šūninės stiebo dalies eksplantai buvo auginami in vitro16 × 150 mm mėgintuvėliuose su 5 ml maitinamosios terpės (MS + IAA 0,2 mgl -1 + BAP 0,05 mg l -1 , ½ M NH 4NO 3, ½ KNO 3, be vitaminų, mioinozitolio <strong>ir</strong> glicino)pagal T. Murashige <strong>ir</strong> kt. (1962). Augalai 42 paras buvo apšviečiami kietakūnės šviesosšviestuvais, esant 26/22 °C temperatūrai. Kiekviename modulyje tomis pačiomissąlygomis buvo auginami 36 augalai. Šio tyrimo metu visuose deriniuose buvopalaikomas vienodas bendras šviesos srauto tankis (56 ± 5 µmol m -2 s -1 ). Sk<strong>ir</strong>tingųšviesos komponenčių fotonų srauto tankis buvo atitinkamai 8 µmol m -2 s -1 (450 nm),20 µmol m -2 s -1 (640 nm), 20 µmol m -2 s -1 (660 nm), 8 µmol m -2 s -1 (735 nm). Bendrasšviesos periodo ilgis per parą visuose apšvietimo deriniuose sudarė 16 val., o fotoperiodasbuvo keičiamas nuo 2 iki 16 valandų. Atitinkamai kartų keitėsi <strong>ir</strong> tamsosperiodo trukmė nuo 1 iki 8 valandų, o šviesos <strong>ir</strong> tamsos santykis visuose deriniuoseišliko vienodas (2 : 1). Taigi visuose moduliuose šviesos <strong>ir</strong> tamsos ciklas per parąpasikartojo atitinkamai 8, 4, 2 <strong>ir</strong> 1 kartą. Tyrimo pabaigoje buvo vertinami kiekvienoaugalo augimo rodikliai: antžeminės dalies aukštis, šaknų ilgis, lapų <strong>ir</strong> šaknų kiekis,žalia <strong>ir</strong> sausa augalo masės. Fotosintezės pigmentų kiekis buvo nustatomas žalių augalųlapų 100 % acetono ištraukoje spektrofotometru („Genesis 6“) Wettstein metodu(Гавриленко, Жигалова, 2003). Statistinei analizei atlikti apskaičiuotas vidurkis <strong>ir</strong>vidurkio paklaida naudojant MS EXCEL programą (n = 30 morfologinių požymių,n = 7 fotosintezės pigmentai).Rezultatai. Tyrimu nustatyta, kad fotoperiodo trukmės pokyčiai nuo 2 iki16 val., esant pastoviam 2:1 šviesos <strong>ir</strong> tamsos periodų santykiui, veikia vertinamuseksplantų rodiklius nevienodai. Keičiantis šviesos periodo trukmei nuo 2 iki 16 valandų,vidutinis chrizantemų regenerantų aukštis padidėjo 1 cm. Šaknų ilgis nežymiaikito <strong>ir</strong> nev<strong>ir</strong>šijo patikimumo ribų veikiant 2/1 val., 4/2 val. bei 8/4 val. šviesos <strong>ir</strong> tamsosfotoperiodui <strong>ir</strong> tik 16/8 val. šviesos/tamsos periodo sąlygomis šiek tiek sumažėjo.Lapų skaičius nuo tyrimo sąlygų pokyčių nepriklausė (lentelė).Keičiantis šviesos periodo trukmei nuo 2 iki 16 valandų, didėjo regenerantų vidutinėžalia <strong>ir</strong> sausa masės, o sausos <strong>ir</strong> žalios masės santykis mažėjo, tai reiškia, kad,ilgėjant fotoperiodo ciklui, sausosios medžiagos kaupėsi lėčiau (lentelė).148
Lentelė. Chrizantemų regenerantų morfologiniai <strong>ir</strong> fiziologiniai požymiai sk<strong>ir</strong>tingofotoperiodo sąlygomis. Vidurkis ± SE (n = 30 morfologinių požymių, n = 7fotosintezės pigmentai).Table. Morphological and physiological traits in chrysanthemum regenerants underdifferent photoperiod regimes. Means ± SE (n = 30 for morphological traits, n = 7 forphotosynthesis pigments)RodiklisParameterŠaknų ilgisLength of root, cmŠaknų skaičius, vnt.Number of roots (unt.)Stiebo ilgisLength of shoot, cmLapų skaičius, vnt.Number of leaves, unt.Žalia masėFresh weight, mgSausa masėDry weight, mgSausos <strong>ir</strong> žalios masių santykisDry weight and fresh weight ratio, %Chl. a koncentracija, mg g -1 (ž. m.)Chl a concentration (mg g -1 (f. w.))Chl. b koncentracija, mg g -1 (ž. m.)Chl b concentration (mg g -1 (f. w.))Karotinoidų koncentracija,mg g -1 (ž. m.)Carotenoids concentration(mg g -1 (f. w.))Chl. a/b santykisChl a to Chl b ratio(Chl. a + b) / karotinoidai santykis(Chl a + Chl b) / carotenoids ratioŠviesos <strong>ir</strong> tamsos periodas, val.Period of lighting and darkness (h)2/1 4/2 8/4 16/85,0 ± 0,48 5,4 ± 0,42 5,1 ± 0,71 4,0 ± 0,535,0 ± 0,41 4,1 ± 0,45 4,4 ± 0,83 4,1 ± 0,573,1 ± 0,18 3,0 ± 0,16 3,7 ± 0,25 4,0 ± 0,259,3 ± 0,<strong>28</strong> 8,9 ± 0,21 9,5 ± 0,62 9,7 ± 0,38379 ± 31 406 ± 36 449 ± 39 538 ± 4344,0 ± 4,97 45,7 ± 4,98 55,1 ± 6,25 54,5 ± 3,8913,3 ± 1,13 10,6 ± 0,32 10,6 ± 0,55 9,6 ± 0,380,97 ± 0,064 0,82 ± 0,041 0,84 ± 0,086 0,92 ± 0,0950,43 ± 0,035 0,38 ± 0,026 0,38 ± 0,037 0,42 ± 0,0440,29 ± 0,020 0,23 ± 0,015 0,24 ± 0,025 0,26 ± 0,0<strong>28</strong>2,3 ± 0,22 2,2 ± 0,19 2,2 ± 0,18 2,2 ± 0,204,8 ± 0,10 5,2 ± 0,08 5,1 ± 0,09 5,1 ± 0,09Taip pat, keičiantis fotoperiodui nuo 2 iki 16 val., esant pastoviam 2 : 1 šviesos<strong>ir</strong> tamsos trukmės santykiui, nustatyti labai nedideli, patikimumo ribų nev<strong>ir</strong>šijantysvisų fotosintezės pigmentų pokyčiai, tik 2/1 val. modulyje visų fotosintezės pigmentųkiekis buvo apie 15 % didesnis (lentelė). Nustatytas chlorofilų a <strong>ir</strong> b santykis nev<strong>ir</strong>šijopatikimumo ribų, o chlorofilų a + b <strong>ir</strong> karotinoidų santykis iš esmės sumažėjo tikveikiant 2/1 val. šviesos/tamsos fotoperiodui (lentelė).Aptarimas. Šiuo bandymu buvo siekta išt<strong>ir</strong>ti, kokios įtakos turi sk<strong>ir</strong>tingos trukmėsšviesos/tamsos periodų ciklų pasikartojimai chrizantemų regenerantų augimui<strong>ir</strong> vystymuisi in vitro sąlygomis. Ankstesni mūsų tyrimai paaiškino chrizantemų regeneracijospriklausomumą nuo 8–24 val. fotoperiodo: nustatyta, kad chrizantemosgeriausiai auga <strong>ir</strong> vystosi esant 16 valandų ištisiniam fotoperiodui (Kurilčik <strong>ir</strong> kt.,149
- Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
- Page 3 and 4:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 5 and 6:
Table 1. Dates of blooming periods
- Page 7 and 8:
Average yield of apple cultivars ra
- Page 9 and 10:
Table 4. Harvest date, end of stora
- Page 11:
10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
- Page 14 and 15:
(Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
- Page 16 and 17:
yra mažesnis. Vis dėlto chlorofil
- Page 18 and 19:
Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
- Page 21 and 22:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 23 and 24:
1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 25 and 26:
4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 27:
9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
- Page 30 and 31:
availability of nutrients and incre
- Page 32 and 33:
Table 2. Amount of microelements (m
- Page 34 and 35:
of P was determined in the apple-tr
- Page 36 and 37:
References1. Adriano D. C. 1986. Tr
- Page 39 and 40:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 41 and 42:
SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
- Page 43 and 44:
Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
- Page 45:
action of berries of these cultivar
- Page 48 and 49:
1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
- Page 50 and 51:
2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
- Page 52 and 53:
eksplantus - mikroūglius ir hipoko
- Page 54 and 55:
12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
- Page 56 and 57:
Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
- Page 58 and 59:
koncentracijos skatino svogūno mer
- Page 60 and 61:
5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
- Page 63 and 64:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 65 and 66:
Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
- Page 67 and 68:
karto daugiau negu daugiamečiai ro
- Page 69 and 70:
Natūrali masės netektis abiem atv
- Page 71 and 72:
6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
- Page 73 and 74:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 75 and 76:
3. F + humistaras, 50 l ha -1 prie
- Page 77 and 78:
2 pav. Humistaro ir papildomo trę
- Page 79 and 80:
Nuo tirtų trąšų huminių rūgš
- Page 81 and 82:
2. Eitminavičius L. 1998. Dirvože
- Page 83 and 84:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 85 and 86:
(A-L, Gost 26208-84), mineralinis a
- Page 87 and 88:
Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
- Page 89 and 90:
Lentelės tęsinysTable continuedHR
- Page 91 and 92:
3. Didžiausias svogūnų suminis (
- Page 93:
The increase of crop density (r = 0
- Page 96 and 97:
žalioji trąša) ir natūralios ki
- Page 98 and 99: Lentelė. Meteorologinės sąlygos
- Page 100 and 101: išeigą (65,8 %). Prekinis derlius
- Page 102 and 103: Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kon
- Page 104 and 105: 16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
- Page 106 and 107: investigators, neither single nor r
- Page 108 and 109: Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
- Page 111 and 112: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 113 and 114: Object, methods and conditions. P l
- Page 115 and 116: the sum of chlorophylls a and b. Al
- Page 117 and 118: nitrate decline (see Fig. 1).The te
- Page 119 and 120: 20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
- Page 121 and 122: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 123 and 124: Daigams augant matuota tris kartus.
- Page 125 and 126: Papildomas švitinimas mėlyna švi
- Page 127 and 128: Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
- Page 129 and 130: 12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
- Page 131 and 132: 14 pav. Daržovių derlius: agurkų
- Page 133 and 134: saldžiosios paprikos daigų šviti
- Page 135: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 138 and 139: eikvojimas ir fotokvėpavimas, tod
- Page 140 and 141: (1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėm
- Page 142 and 143: įtakos turėjo visi tirti aplinkos
- Page 144 and 145: 14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
- Page 147: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 151 and 152: Literatūra1. Adams S. R., Langton
- Page 153 and 154: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 155 and 156: Table. The light emitting diode com
- Page 157 and 158: Fig. 2. The contents of phenolic co
- Page 159 and 160: Nevertheless, our pilot results imp
- Page 161: veikiamų ‘Luokė’ veislės že
- Page 164 and 165: selekcijos procesą. Vienas pagrind
- Page 166 and 167: Tyrimais nustatyta, kad organogenez
- Page 168 and 169: Žalios spalvos augalai regeneranta
- Page 170 and 171: 9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
- Page 173 and 174: ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
- Page 175 and 176: Bandymų veiksnių gradacijos lente
- Page 177 and 178: GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
- Page 179 and 180: they should be understandable. The
- Page 181 and 182: Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
- Page 183 and 184: S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,