SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

Chrizantemos plačiai auginamos visame pasaulyje. Pagal ekonominę reikšmę taiantri po rožių dekoratyviniai augalai (Teixeira da Silva, 2004). Chrizantemų auginimąkietakūnės šviesos sąlygomis aprašė Kim ir kt. (2004). Dažniausiai šie dekoratyviniaiaugalai yra auginami 16 val. fotoperiodo sąlygomis, bet nėra tikslių duomenų, ar in vitroauginamoms chrizantemoms yra būtinas ištisinis 16 val. fotoperiodas, ar svarbesnįvaidmenį vaidina per parą gautas šviesos fotonų srauto tankis. Autorių duomenimispasaulyje stokojama mokslinių publikacijų, skirtų chrizantemų auginimui in vitro kitųfotoperiodų sąlygomis aptarti, taip pat tyrimų, kai fotoperiodas per parą suskirstomasį kelias dalis ir pasikartoja keli šviesos ir tamsos ciklai.Darbo tikslas – įvertinti skirtingo per parą pasikartojančio fotoperiodo efektą chrizantemųaugimui in vitro sąlygomis, esant pastoviam 2 : 1 šviesos ir tamsos periodųsantykiui ir naudojant kietakūnės šviesos sistemą.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Chrizantemos (Chrysanthemum morifoliumRamat. ‘Ellen’) viršūninės stiebo dalies eksplantai buvo auginami in vitro16 × 150 mm mėgintuvėliuose su 5 ml maitinamosios terpės (MS + IAA 0,2 mgl -1 + BAP 0,05 mg l -1 , ½ M NH 4NO 3, ½ KNO 3, be vitaminų, mioinozitolio ir glicino)pagal T. Murashige ir kt. (1962). Augalai 42 paras buvo apšviečiami kietakūnės šviesosšviestuvais, esant 26/22 °C temperatūrai. Kiekviename modulyje tomis pačiomissąlygomis buvo auginami 36 augalai. Šio tyrimo metu visuose deriniuose buvopalaikomas vienodas bendras šviesos srauto tankis (56 ± 5 µmol m -2 s -1 ). Skirtingųšviesos komponenčių fotonų srauto tankis buvo atitinkamai 8 µmol m -2 s -1 (450 nm),20 µmol m -2 s -1 (640 nm), 20 µmol m -2 s -1 (660 nm), 8 µmol m -2 s -1 (735 nm). Bendrasšviesos periodo ilgis per parą visuose apšvietimo deriniuose sudarė 16 val., o fotoperiodasbuvo keičiamas nuo 2 iki 16 valandų. Atitinkamai kartų keitėsi ir tamsosperiodo trukmė nuo 1 iki 8 valandų, o šviesos ir tamsos santykis visuose deriniuoseišliko vienodas (2 : 1). Taigi visuose moduliuose šviesos ir tamsos ciklas per parąpasikartojo atitinkamai 8, 4, 2 ir 1 kartą. Tyrimo pabaigoje buvo vertinami kiekvienoaugalo augimo rodikliai: antžeminės dalies aukštis, šaknų ilgis, lapų ir šaknų kiekis,žalia ir sausa augalo masės. Fotosintezės pigmentų kiekis buvo nustatomas žalių augalųlapų 100 % acetono ištraukoje spektrofotometru („Genesis 6“) Wettstein metodu(Гавриленко, Жигалова, 2003). Statistinei analizei atlikti apskaičiuotas vidurkis irvidurkio paklaida naudojant MS EXCEL programą (n = 30 morfologinių požymių,n = 7 fotosintezės pigmentai).Rezultatai. Tyrimu nustatyta, kad fotoperiodo trukmės pokyčiai nuo 2 iki16 val., esant pastoviam 2:1 šviesos ir tamsos periodų santykiui, veikia vertinamuseksplantų rodiklius nevienodai. Keičiantis šviesos periodo trukmei nuo 2 iki 16 valandų,vidutinis chrizantemų regenerantų aukštis padidėjo 1 cm. Šaknų ilgis nežymiaikito ir neviršijo patikimumo ribų veikiant 2/1 val., 4/2 val. bei 8/4 val. šviesos ir tamsosfotoperiodui ir tik 16/8 val. šviesos/tamsos periodo sąlygomis šiek tiek sumažėjo.Lapų skaičius nuo tyrimo sąlygų pokyčių nepriklausė (lentelė).Keičiantis šviesos periodo trukmei nuo 2 iki 16 valandų, didėjo regenerantų vidutinėžalia ir sausa masės, o sausos ir žalios masės santykis mažėjo, tai reiškia, kad,ilgėjant fotoperiodo ciklui, sausosios medžiagos kaupėsi lėčiau (lentelė).148