SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

Esant ore 350 ppm CO 2koncentracijai ir 25/18 °C temperatūrai, fotosintezėspigmentų kiekis priklausė nuo drėgmės režimo bei UV-B spinduliuotės dozės (1, 2,3 pav.). Daugiausia chlorofilo a sukaupė nešvitinti ir švitinti 2 kJ UV-B spinduliuotedrėgmės stygių patyrę augalai. 2 kJ dozės UV-B spinduliuote paveiktų žirnių lapuoseiš esmės padidėjo chlorofilo b ir karotinoidų kiekis, tačiau sausra ir 4 kJ UV-B spinduliuotėsdozė iš esmės sumažino visų fotosintezės pigmentų kiekį.Normalaus (40–45 %) ir vidutinio (20–25 %) drėgnio substrate augę žirniaidaugiausia chlorofilo a sukaupė nešvitinti UV-B spinduliuote, o veikiant 2 ir 4 kJUV-B spinduliuote jų nustatyta iš esmės mažiau. Nešvitintuose UV-B spinduliuotežirniuose nustatyta mažiausiai chlorofilo b, tačiau didėjant UV-B spinduliuotės dozeijo kiekis iš esmės didėjo. 2 kJ UV-B spinduliuote paveikti žirniai sukaupė didžiausiąkarotinoidų kiekį (3 pav.).Esant ore 700 ppm CO 2koncentracijai ir 21/14 °C temperatūrai, drėgmės deficitasbei didėjanti UV-B spinduliuotės dozė turėjo esminės įtakos chlorofilo a beikarotinoidų kiekio mažėjimui (1, 3 pav.). Žirniai, augę 40–45 % ir 20–25 % drėgniosubstrate, paveikti 2 kJ UV-B spinduliuote, sukaupė iš esmės mažiausiai chlorofilo a,tačiau didėjant UV-B spinduliuotės dozei jo kiekis padidėjo (1 pav.). Žirnių, švitintųdidžiausia 4 kJ UV-B spinduliuote, lapuose, neatsižvelgiant į substrato drėgnį, nustatytasiš esmės didžiausias chlorofilo b kiekis (2 pav.).Esant ore 700 ppm CO 2ir 25/18 °C temperatūrai, drėgmės trūkumą patyrusiuosežirniuose, didėjant UV-B spinduliuotės dozei, chlorofilo a kiekis iš esmės mažėjo.Daugiausia chlorofilo b nustatyta veikiant juos 2 kJ UV-B spinduliuote.Chlorofilo a kiekiui normalaus (40–45 %) ir vidutinio (20–25 %) drėgnio substrateaugusių žirnių lapuose UV-B spinduliuotė įtakos neturėjo, tačiau jos dozei didėjant išesmės didėjo chlorofilo b kiekis. Normalaus drėgnio substrate augę žirniai daugiausiakarotinoidų sukaupė esant 2 kJ UV-B spinduliuotės dozei.Aptarimas. Augalų fiziologiniai procesai labai priklauso nuo klimato ir aplinkosveiksnių. Fotosintezė – pagrindinis fiziologinis procesas, lemiantis augalų produktyvumą.Pasikeitusios aplinkos sąlygos pirmiausia turi įtakos augalų fotosintetineisistemai. Fiziologinių procesų pakitimai augaluose priklauso nuo streso poveikiointensyvumo ir trukmės (Alexieva ir kt., 2003).Augalai, kurie sintetina didesnį chlorofilų kiekį arba išlaiko jį nepakitusį, veikiantUV-B spinduliais, yra jiems tolerantiškesni (Greenberg ir kt., 1997; Smith ir kt.,2000). Aptinkama prieštaringų UV-B spinduliuotės poveikio fotosintezės pigmentamsduomenų. Vieni autoriai teigia, kad UV-B spinduliuotė ypač sumažina chlorofilų irkarotinoidų kiekį ir net vienos rūšies augalų skirtingų veislių reakcija gali skirtis (Smithir kt., 2000; Carletti ir kt., 2003). Kiti teigia, kad chlorofilo a ir karotinoidų kiekis liekastabilus, o tik šiek tiek sumažėja chlorofilo b (Barsig, Malz, 2000). Nustatyta, kadaugalų jautrumas UV-B spinduliuotei tiesiogiai susijęs su vandens režimu. Veikiantšiais veiksniais kompleksiškai, neigiamas poveikis yra mažesnis nei augalus veikiantUV-B ar sausra atskirai (Balakumar ir kt., 1993; Yang ir kt., 2005). Vandens trūkumaslėtina augalų lipidų peroksidacijos procesus ir vandenilio peroksido gamybą, taip užkirsdamikelią stipriems UV-B spinduliuotės daromiems pakenkimams (Hideg ir kt.,2003). Mūsų atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad fotosintezės pigmentų kaupimuisi141