SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(2)

More documents

Recommendations

Info

(1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėmė iš esmės mažesnį karotinoidų kaupimąsi augalųlapuose (3 pav.).Didėjanti UV-B spinduliuotės dozė turėjo reikšmingos įtakos chlorofilo a kiekiomažėjimui drėgmės deficitą patyrusių žirnių lapuose (1 pav.). Paveiktų UV-B spinduliuotežirnių lapuose nustatytas chlorofilo b ir karotinoidų kiekio sumažėjimas, jisnepriklausė nuo UV-B spinduliuotės dozės intensyvumo (2, 3 pav.).2 pav. Kompleksinis aplinkos veiksnių poveikis chlorofilo bkiekiui žirnių lapuoseFig. 2. The integrated impact of environmental factors on chlorophyll bcontent in pea leaves3 pav. Kompleksinis aplinkos veiksnių poveikis karotinoidųkiekiui žirnių lapuoseFig. 3. The integrated impact of environmental factors on carotenoidcontent in pea leavesDidėjant UV-B spinduliuotės dozei, vidutinio drėgnio (20–25 %) substrate augusiųžirnių lapuose karotinoidų kiekis iš esmės mažėjo (3 pav.). 4 kJ UV-B spinduliuotėsdozė iš esmės sumažino chlorofilų kiekį žirnių lapuose (1, 2 pav.).140
Esant ore 350 ppm CO 2koncentracijai ir 25/18 °C temperatūrai, fotosintezėspigmentų kiekis priklausė nuo drėgmės režimo bei UV-B spinduliuotės dozės (1, 2,3 pav.). Daugiausia chlorofilo a sukaupė nešvitinti ir švitinti 2 kJ UV-B spinduliuotedrėgmės stygių patyrę augalai. 2 kJ dozės UV-B spinduliuote paveiktų žirnių lapuoseiš esmės padidėjo chlorofilo b ir karotinoidų kiekis, tačiau sausra ir 4 kJ UV-B spinduliuotėsdozė iš esmės sumažino visų fotosintezės pigmentų kiekį.Normalaus (40–45 %) ir vidutinio (20–25 %) drėgnio substrate augę žirniaidaugiausia chlorofilo a sukaupė nešvitinti UV-B spinduliuote, o veikiant 2 ir 4 kJUV-B spinduliuote jų nustatyta iš esmės mažiau. Nešvitintuose UV-B spinduliuotežirniuose nustatyta mažiausiai chlorofilo b, tačiau didėjant UV-B spinduliuotės dozeijo kiekis iš esmės didėjo. 2 kJ UV-B spinduliuote paveikti žirniai sukaupė didžiausiąkarotinoidų kiekį (3 pav.).Esant ore 700 ppm CO 2koncentracijai ir 21/14 °C temperatūrai, drėgmės deficitasbei didėjanti UV-B spinduliuotės dozė turėjo esminės įtakos chlorofilo a beikarotinoidų kiekio mažėjimui (1, 3 pav.). Žirniai, augę 40–45 % ir 20–25 % drėgniosubstrate, paveikti 2 kJ UV-B spinduliuote, sukaupė iš esmės mažiausiai chlorofilo a,tačiau didėjant UV-B spinduliuotės dozei jo kiekis padidėjo (1 pav.). Žirnių, švitintųdidžiausia 4 kJ UV-B spinduliuote, lapuose, neatsižvelgiant į substrato drėgnį, nustatytasiš esmės didžiausias chlorofilo b kiekis (2 pav.).Esant ore 700 ppm CO 2ir 25/18 °C temperatūrai, drėgmės trūkumą patyrusiuosežirniuose, didėjant UV-B spinduliuotės dozei, chlorofilo a kiekis iš esmės mažėjo.Daugiausia chlorofilo b nustatyta veikiant juos 2 kJ UV-B spinduliuote.Chlorofilo a kiekiui normalaus (40–45 %) ir vidutinio (20–25 %) drėgnio substrateaugusių žirnių lapuose UV-B spinduliuotė įtakos neturėjo, tačiau jos dozei didėjant išesmės didėjo chlorofilo b kiekis. Normalaus drėgnio substrate augę žirniai daugiausiakarotinoidų sukaupė esant 2 kJ UV-B spinduliuotės dozei.Aptarimas. Augalų fiziologiniai procesai labai priklauso nuo klimato ir aplinkosveiksnių. Fotosintezė – pagrindinis fiziologinis procesas, lemiantis augalų produktyvumą.Pasikeitusios aplinkos sąlygos pirmiausia turi įtakos augalų fotosintetineisistemai. Fiziologinių procesų pakitimai augaluose priklauso nuo streso poveikiointensyvumo ir trukmės (Alexieva ir kt., 2003).Augalai, kurie sintetina didesnį chlorofilų kiekį arba išlaiko jį nepakitusį, veikiantUV-B spinduliais, yra jiems tolerantiškesni (Greenberg ir kt., 1997; Smith ir kt.,2000). Aptinkama prieštaringų UV-B spinduliuotės poveikio fotosintezės pigmentamsduomenų. Vieni autoriai teigia, kad UV-B spinduliuotė ypač sumažina chlorofilų irkarotinoidų kiekį ir net vienos rūšies augalų skirtingų veislių reakcija gali skirtis (Smithir kt., 2000; Carletti ir kt., 2003). Kiti teigia, kad chlorofilo a ir karotinoidų kiekis liekastabilus, o tik šiek tiek sumažėja chlorofilo b (Barsig, Malz, 2000). Nustatyta, kadaugalų jautrumas UV-B spinduliuotei tiesiogiai susijęs su vandens režimu. Veikiantšiais veiksniais kompleksiškai, neigiamas poveikis yra mažesnis nei augalus veikiantUV-B ar sausra atskirai (Balakumar ir kt., 1993; Yang ir kt., 2005). Vandens trūkumaslėtina augalų lipidų peroksidacijos procesus ir vandenilio peroksido gamybą, taip užkirsdamikelią stipriems UV-B spinduliuotės daromiems pakenkimams (Hideg ir kt.,2003). Mūsų atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad fotosintezės pigmentų kaupimuisi141
Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
Page 3 and 4:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 5 and 6:
Table 1. Dates of blooming periods
Page 7 and 8:
Average yield of apple cultivars ra
Page 9 and 10:
Table 4. Harvest date, end of stora
Page 11:
10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
Page 14 and 15:
(Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
Page 16 and 17:
yra mažesnis. Vis dėlto chlorofil
Page 18 and 19:
Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
Page 21 and 22:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 23 and 24:
1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
Page 25 and 26:
4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
Page 27:
9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
Page 30 and 31:
availability of nutrients and incre
Page 32 and 33:
Table 2. Amount of microelements (m
Page 34 and 35:
of P was determined in the apple-tr
Page 36 and 37:
References1. Adriano D. C. 1986. Tr
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
Page 43 and 44:
Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
Page 45:
action of berries of these cultivar
Page 48 and 49:
1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
Page 50 and 51:
2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
Page 52 and 53:
eksplantus - mikroūglius ir hipoko
Page 54 and 55:
12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
Page 56 and 57:
Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
Page 58 and 59:
koncentracijos skatino svogūno mer
Page 60 and 61:
5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
Page 67 and 68:
karto daugiau negu daugiamečiai ro
Page 69 and 70:
Natūrali masės netektis abiem atv
Page 71 and 72:
6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
3. F + humistaras, 50 l ha -1 prie
Page 77 and 78:
2 pav. Humistaro ir papildomo trę
Page 79 and 80:
Nuo tirtų trąšų huminių rūgš
Page 81 and 82:
2. Eitminavičius L. 1998. Dirvože
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
(A-L, Gost 26208-84), mineralinis a
Page 87 and 88:
Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
Page 89 and 90: Lentelės tęsinysTable continuedHR
Page 91 and 92: 3. Didžiausias svogūnų suminis (
Page 93: The increase of crop density (r = 0
Page 96 and 97: žalioji trąša) ir natūralios ki
Page 98 and 99: Lentelė. Meteorologinės sąlygos
Page 100 and 101: išeigą (65,8 %). Prekinis derlius
Page 102 and 103: Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kon
Page 104 and 105: 16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
Page 106 and 107: investigators, neither single nor r
Page 108 and 109: Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
Page 111 and 112: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 113 and 114: Object, methods and conditions. P l
Page 115 and 116: the sum of chlorophylls a and b. Al
Page 117 and 118: nitrate decline (see Fig. 1).The te
Page 119 and 120: 20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
Page 121 and 122: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 123 and 124: Daigams augant matuota tris kartus.
Page 125 and 126: Papildomas švitinimas mėlyna švi
Page 127 and 128: Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
Page 129 and 130: 12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
Page 131 and 132: 14 pav. Daržovių derlius: agurkų
Page 133 and 134: saldžiosios paprikos daigų šviti
Page 135: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
Page 138 and 139: eikvojimas ir fotokvėpavimas, tod
Page 142 and 143: įtakos turėjo visi tirti aplinkos
Page 144 and 145: 14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
Page 147 and 148: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 149 and 150: Lentelė. Chrizantemų regenerantų
Page 151 and 152: Literatūra1. Adams S. R., Langton
Page 153 and 154: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 155 and 156: Table. The light emitting diode com
Page 157 and 158: Fig. 2. The contents of phenolic co
Page 159 and 160: Nevertheless, our pilot results imp
Page 161: veikiamų ‘Luokė’ veislės že
Page 164 and 165: selekcijos procesą. Vienas pagrind
Page 166 and 167: Tyrimais nustatyta, kad organogenez
Page 168 and 169: Žalios spalvos augalai regeneranta
Page 170 and 171: 9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
Page 173 and 174: ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
Page 175 and 176: Bandymų veiksnių gradacijos lente
Page 177 and 178: GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
Page 179 and 180: they should be understandable. The
Page 181 and 182: Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
Page 183 and 184: S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,
show all

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(2)

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(2)