SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

(Curran ir kt.,1995; Filella ir kt., 1995). Karotinoidai taip pat aktyviai dalyvauja fotosintetinioaparato veikloje. Kintant augimo sąlygoms, keičiasi ir jų kiekis lapuose(Demmig-Adams, Adams, 1996).Veisiant intensyvų sodą, svarbu užtikrinti ne tik optimalią sodo augalų fiziologiniųprocesų eigą, bet ir suformuoti funkcionalų fotosintezės aparatą (Gitelson, Merzlyak,1998). Vegetatyviniam prieaugiui užtikrinti ir optimaliam intensyviai auginamo sododerliui suformuoti būtina aprūpinti vaismedžius asimiliatais. Šią funkciją atlieka asimiliacinislapų plotas.Darbo tikslas – ištirti vainiko formos įtaką ‘Auksio’ veislės obelų su žemaūgiuP 22 poskiepiu asimiliaciniams rodikliams.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. ‘Auksio’ veislės obelų su žemaūgiu P 22poskiepiu sodas įveistas 2001 m. Tyrimai atlikti 2005–2007 m. Lietuvos sodininkystėsir daržininkystės institute derančiame sode.Buvo tiriami vaismedžiai su paprastosios verpstės formos, laibosios verpstėsformos ir laisvai augančios lyderinės formos vainikais, pasodinti 3 × 1 m atstumu.Tyrimai kartoti 4 kartus, kiekviename laukelyje augo po 5 vaismedžius, iš kurių3 apskaitiniai. Įvertinta: vidutinis lapo plotas (cm -2 ), vaismedžio lapų plotas (m -2 ), lapųploto indeksas (m 2 m -2 ), žiedynų skaičius vaismedyje (vnt.), derlingumas (t ha -1 ).Lapų ėminiai imti rugpjūčio mėnesį nuo penkių vaismedžių iš pietinės pusės.Atlikti 3 biologiniai pakartojimai. Fotosintezės pigmentų analizei atlikti paimta0,2–0,4 g žalios masės (iš visiškai išsivysčiusio lapo), sutrinta su 1 g CaCO 3, filtruotair praskiesta 100 % acetonu iki 50 ml pagal Wettstein (Гавриленко ir kt., 2001) metodiką.Tiriamų medžiagų koncentracija nustatyta spektrofotometru („Genesys 6“,ThermoSpectronic). Bandymo duomenys įvertinti dispersinės analizės metodais,naudojant ANOVA statistinę programą. Lapų plotas matuotas automatiniu matuokliu„WinDias“.Tyrimų metų meteorologinių sąlygų pokyčiai didesnės įtakos neturėjo.Rezultatai. Iš gautų rezultatų matyti, kad vainiko forma turėjo įtakos tiek vaismedžio,tiek viso sodo asimiliaciniams rodikliams (1 lentelė). Duomenys rodo, kaddidžiausias buvo laisvai augančios lyderinės formos vaismedžių asimiliacinis plotas(3,56–4,88 m -2 ). Mažiausias bendras vaismedžio lapų plotas nustatytas pirmaisiais tyrimometais, kai sodas buvo jauniausias. 2006 metais, obelims žydint ir derint negausiai,didelis vidutinis lapo plotas lėmė ir didesnį vaismedžių asimiliacinį plotą. Mažiausiąasimiliacinį plotą formavo obelys su laibosios verpstės vainikais (~2,8 m -2 ).Analogiški buvo ir lapų ploto indekso kitimo dėsningumai. Visais tyrimo metaisiš esmės didžiausias šis rodiklis buvo laisvai augančios lyderinės formos obelų irkito nuo 1,17 iki 1,84. Mažiausias buvo laibosios verpstės formos obelų lapų plotoindeksas (< 1) (1 lentelė).Atlikus fotosintezės pigmentų analizes nustatyta, kad visais tyrimų metais didesnichlorofilų kiekiai rasti tankesnius vainikus formuojančių obelų lapuose (2 lentelė).Didžiausias bendras chlorofilų a + b kiekis nustatytas laisvai augančios lyderinės formosvaismedžiuose (412–475 mg m -2 ). Obelų su laibosios verpstės formos vainikaislapuose bendras chlorofilų kiekis buvo apie 20 % mažesnis. Karotinoidų sintezė tirtųobelų lapuose vyko analogiškai, tačiau esminių skirtumų nenustatyta (2 lentelė).14