eikvojimas <strong>ir</strong> fotokvėpavimas, todėl didėja augalų produktyvumas.Kaip didėjančios anglies dioksido koncentracijos aplinkoje pasekmė prognozuojamas<strong>ir</strong> oro temperatūros kilimas (Houghton <strong>ir</strong> kt., 2001). Augalų augimą sąlygojafotosintezės <strong>ir</strong> kvėpavimo santykis. Kylant temperatūrai, kvėpavimo intensyvumasdidėja, dėl to prarandami energetiniai augalo ištekliai (Yamaguchi-Shinozaki <strong>ir</strong> kt.,2002; K<strong>ir</strong>nak <strong>ir</strong> kt., 2001). Klimato kaitos sąlygomis pastebimai didėja sausros pavojus.P<strong>ir</strong>masis <strong>ir</strong> jautriausias augalo atsakas į vandens trūkumą yra turgoro sumažėjimas <strong>ir</strong>augimo procesų sulėtėjimas (Nakayama <strong>ir</strong> kt., 2007; K<strong>ir</strong>nak <strong>ir</strong> kt., 2001). Baltymųmetabolizmas <strong>ir</strong> aminorūgščių sintezė – taip pat labai greitai pažeidžiami procesai.Dėl vandens trūkumo sumažėja anglies pasisavinimas, kuris priklauso nuo žioteliųvarstymosi. Net esant vidutiniam vandens deficitui, lapo žiotelės gali užsiverti (Heerden<strong>ir</strong> kt., 2007; Nakayama <strong>ir</strong> kt., 2007; Zhu <strong>ir</strong> kt., 2001). Be to, vandens trūkumas <strong>ir</strong> aukštatemperatūra gali skatinti laisvųjų radikalų bei aktyvių deguoninių darinių formavimąsi,kurie įva<strong>ir</strong>iais būdais pažeidžia augalų metabolizmo procesus (Alexieva <strong>ir</strong> kt., 2003;Chaves <strong>ir</strong> kt., 2003). Augalų reakcija į temperatūros bei drėgmės pokyčius priklausonuo augalų rūšies, veislės, genetinių savybių, amžiaus bei išsivystymo lygio (AbdulJaleel <strong>ir</strong> kt., 2007).Stratosferos ozono sluoksnio plonėjimas turi įtakos ultravioletinės spinduliuotėssrauto, pasiekiančio žemės pav<strong>ir</strong>šių, didėjimui (Carletti <strong>ir</strong> kt., 2003). Manoma, kadLietuvoje vidutinė UV-B spinduliuotės paros dozė saulėtomis vasaros dienomis galibūti iki 2,5 kJ m -2 d -1 (Jonavičienė, 2005). Ultravioletinė spinduliuotė pagal bangų ilgįsk<strong>ir</strong>stoma į UV-A (315–400 nm), UV-B (<strong>28</strong>0–315 nm) <strong>ir</strong> UV-C (100–<strong>28</strong>0 nm) spektroruožus. Kuo trumpesnės šių spindulių bangos, tuo stipresnis poveikis gyviems organizmams.UV-B spinduliuotės poveikis augalams yra gan įva<strong>ir</strong>iapusiškas. Didesnėnegu įprasta spinduliuotė sukelia sk<strong>ir</strong>tingus augalo ląstelių pažeidimus (Rozema <strong>ir</strong> kt.,1997; Jansen <strong>ir</strong> kt., 1998; Hollosy, 2002). Pakitimai <strong>ir</strong> pažeidimai molekulės lygmenyjeneabejotinai keičia augimo <strong>ir</strong> vystymosi procesus. Stresinių veiksnių sukeliamusefektus nulemia poveikio laikas, intensyvumas <strong>ir</strong> trukmė.Natūraliai gamtoje klimato <strong>ir</strong> aplinkos veiksniai augalus, kaip <strong>ir</strong> kitus gyvusorganizmus, veikia kartu, todėl išt<strong>ir</strong>ti jų kompleksinį poveikį yra svarbus <strong>ir</strong> labaisudėtingas uždavinys.Darbo tikslas – išt<strong>ir</strong>ti kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį sėjamojo ž<strong>ir</strong>niofotosintezės pigmentams.Tyrimo objektas, metodai <strong>ir</strong> sąlygos. Kompleksinio aplinkos veiksnių poveikiovegetaciniai bandymai atlikti 2008 metais LSDI Augalų fiziologijos laboratorijosfitotroniniame komplekse. T<strong>ir</strong>tas sėjamasis ž<strong>ir</strong>nis (Pisum sativum L.) ‘Gloriosa’.Augalai auginti 5 l talpos vegetaciniuose induose. Substratas paruoštas iš neutralausrūgštumo durpių (6–6,5 pH) <strong>ir</strong> smėlio (3 : 1). Kiekviename vegetaciniame indeauginta apie dvidešimt ž<strong>ir</strong>nių augalų. Nuo sudygimo iki III–IV organogenezės etapoaugalai auginti fitotrono kameroje, kur buvo palaikomas 16 val. fotoperiodas, temperatūradieną <strong>ir</strong> naktį – 21/14 °C, apšvietimui naudotos „Son-T-Agro“ (PHILIPS) lempos.Kai augalai pasiekė III–IV organogenezės etapą, pradėtas t<strong>ir</strong>ti kompleksinis klimato<strong>ir</strong> aplinkos veiksnių poveikis. Organogenezės etapai nustatyti pagal F. Kuperman(Kуперман <strong>ir</strong> kt., 1982).138
Bandymas atliktas pagal s c h e m ą:1. Esant ore 350 ppm CO 2koncentracijai <strong>ir</strong> 21/14 °C temperatūrai dieną/naktįt<strong>ir</strong>ti UV-B spinduliuotės (0 kJ; 2 kJ; 4 kJ) <strong>ir</strong> substrato drėgmės režimo (40–45 %,20–25 %, < 10 %) deriniai.2. Esant ore 350 ppm CO 2koncentracijai <strong>ir</strong> 25/18 °C temperatūrai dieną/naktįt<strong>ir</strong>ti UV-B spinduliuotės (0 kJ; 2 kJ; 4 kJ) <strong>ir</strong> substrato drėgmės režimo (40–45 %,20–25 %, < 10 %) deriniai.3. Esant ore 700 ppm CO 2<strong>ir</strong> 21/14 °C temperatūrai dieną/naktį t<strong>ir</strong>ti UV-B spinduliuotės(0 kJ; 2 kJ; 4 kJ) <strong>ir</strong> substrato drėgmės režimo (40–45 %, 20–25 %, < 10 %)deriniai.4. Esant ore 700 ppm CO 2<strong>ir</strong> 25/18 °C temperatūrai dieną/naktį t<strong>ir</strong>ti UV-B spinduliuotės(0 kJ; 2 kJ; 4 kJ) <strong>ir</strong> substrato drėgmės režimo (40–45 %, 20–25 %, < 10 %)deriniai.Variantai kartoti po tris kartus. Substrato drėgnis matuotas „Delta-T Devices“ d<strong>ir</strong>vosdrėgmės matuokliu HH2. Poveikio trukmė – 10 dienų. Fotosintezės pigmentų kiekisžalioje masėje buvo nustatytas ruošiant 100 % acetono ekstraktus <strong>ir</strong> analizuojant juosspektrofotometriniu Wettstein metodu (Гавриленко <strong>ir</strong> kt., 2003). Spektrofotometras –„Genesys 6“ (ThermoSpectronic, JAV). „MS Exel“ programa apskaičiuotas tyrimoduomenų vidurkio standartinis nuokrypis.Rezultatai. Esant ore 350 ppm CO 2koncentracijai <strong>ir</strong> 21/14 °C temperatūrai,didžiausias fotosintezės pigmentų kiekis nustatytas drėgmės deficitą patyrusiuosež<strong>ir</strong>niuose, tačiau didėjant UV-B spinduliuotės dozei jų kiekis mažėjo (1, 2, 3 pav.).Nešvitintų augalų fotosintezės pigmentų kaupimuisi esminės įtakos turėjo drėgmėsrežimas: mažėjant substrato drėgniui, didėjo fotosintezės pigmentų kiekis.1 pav. Kompleksinis aplinkos veiksnių poveikis chlorofilo akiekiui ž<strong>ir</strong>nių lapuoseFig. 1. The integrated impact of env<strong>ir</strong>onmental factors on chlorophyll acontent in pea leavesNormalaus drėgnio substrate (40–45 %) augusių ž<strong>ir</strong>nių, paveiktų 2 kJ UV-Bspinduliuote, lapuose nustatytas didžiausias chlorofilų a <strong>ir</strong> b kiekis. Tačiau pašvitintųdidesne 4 kJ UV-B spinduliuote ž<strong>ir</strong>nių lapuose chlorofilų kiekis iš esmės sumažėjo139
- Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
- Page 3 and 4:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 5 and 6:
Table 1. Dates of blooming periods
- Page 7 and 8:
Average yield of apple cultivars ra
- Page 9 and 10:
Table 4. Harvest date, end of stora
- Page 11:
10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
- Page 14 and 15:
(Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
- Page 16 and 17:
yra mažesnis. Vis dėlto chlorofil
- Page 18 and 19:
Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
- Page 21 and 22:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 23 and 24:
1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 25 and 26:
4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 27:
9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
- Page 30 and 31:
availability of nutrients and incre
- Page 32 and 33:
Table 2. Amount of microelements (m
- Page 34 and 35:
of P was determined in the apple-tr
- Page 36 and 37:
References1. Adriano D. C. 1986. Tr
- Page 39 and 40:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 41 and 42:
SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
- Page 43 and 44:
Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
- Page 45:
action of berries of these cultivar
- Page 48 and 49:
1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
- Page 50 and 51:
2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
- Page 52 and 53:
eksplantus - mikroūglius ir hipoko
- Page 54 and 55:
12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
- Page 56 and 57:
Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
- Page 58 and 59:
koncentracijos skatino svogūno mer
- Page 60 and 61:
5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
- Page 63 and 64:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 65 and 66:
Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
- Page 67 and 68:
karto daugiau negu daugiamečiai ro
- Page 69 and 70:
Natūrali masės netektis abiem atv
- Page 71 and 72:
6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
- Page 73 and 74:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 75 and 76:
3. F + humistaras, 50 l ha -1 prie
- Page 77 and 78:
2 pav. Humistaro ir papildomo trę
- Page 79 and 80:
Nuo tirtų trąšų huminių rūgš
- Page 81 and 82:
2. Eitminavičius L. 1998. Dirvože
- Page 83 and 84:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 85 and 86:
(A-L, Gost 26208-84), mineralinis a
- Page 87 and 88: Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
- Page 89 and 90: Lentelės tęsinysTable continuedHR
- Page 91 and 92: 3. Didžiausias svogūnų suminis (
- Page 93: The increase of crop density (r = 0
- Page 96 and 97: žalioji trąša) ir natūralios ki
- Page 98 and 99: Lentelė. Meteorologinės sąlygos
- Page 100 and 101: išeigą (65,8 %). Prekinis derlius
- Page 102 and 103: Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kon
- Page 104 and 105: 16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
- Page 106 and 107: investigators, neither single nor r
- Page 108 and 109: Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
- Page 111 and 112: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 113 and 114: Object, methods and conditions. P l
- Page 115 and 116: the sum of chlorophylls a and b. Al
- Page 117 and 118: nitrate decline (see Fig. 1).The te
- Page 119 and 120: 20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
- Page 121 and 122: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 123 and 124: Daigams augant matuota tris kartus.
- Page 125 and 126: Papildomas švitinimas mėlyna švi
- Page 127 and 128: Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
- Page 129 and 130: 12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
- Page 131 and 132: 14 pav. Daržovių derlius: agurkų
- Page 133 and 134: saldžiosios paprikos daigų šviti
- Page 135: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 140 and 141: (1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėm
- Page 142 and 143: įtakos turėjo visi tirti aplinkos
- Page 144 and 145: 14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
- Page 147 and 148: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 149 and 150: Lentelė. Chrizantemų regenerantų
- Page 151 and 152: Literatūra1. Adams S. R., Langton
- Page 153 and 154: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 155 and 156: Table. The light emitting diode com
- Page 157 and 158: Fig. 2. The contents of phenolic co
- Page 159 and 160: Nevertheless, our pilot results imp
- Page 161: veikiamų ‘Luokė’ veislės že
- Page 164 and 165: selekcijos procesą. Vienas pagrind
- Page 166 and 167: Tyrimais nustatyta, kad organogenez
- Page 168 and 169: Žalios spalvos augalai regeneranta
- Page 170 and 171: 9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
- Page 173 and 174: ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
- Page 175 and 176: Bandymų veiksnių gradacijos lente
- Page 177 and 178: GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
- Page 179 and 180: they should be understandable. The
- Page 181 and 182: Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
- Page 183 and 184: S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,