SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

eikvojimas ir fotokvėpavimas, todėl didėja augalų produktyvumas.Kaip didėjančios anglies dioksido koncentracijos aplinkoje pasekmė prognozuojamasir oro temperatūros kilimas (Houghton ir kt., 2001). Augalų augimą sąlygojafotosintezės ir kvėpavimo santykis. Kylant temperatūrai, kvėpavimo intensyvumasdidėja, dėl to prarandami energetiniai augalo ištekliai (Yamaguchi-Shinozaki ir kt.,2002; Kirnak ir kt., 2001). Klimato kaitos sąlygomis pastebimai didėja sausros pavojus.Pirmasis ir jautriausias augalo atsakas į vandens trūkumą yra turgoro sumažėjimas iraugimo procesų sulėtėjimas (Nakayama ir kt., 2007; Kirnak ir kt., 2001). Baltymųmetabolizmas ir aminorūgščių sintezė – taip pat labai greitai pažeidžiami procesai.Dėl vandens trūkumo sumažėja anglies pasisavinimas, kuris priklauso nuo žioteliųvarstymosi. Net esant vidutiniam vandens deficitui, lapo žiotelės gali užsiverti (Heerdenir kt., 2007; Nakayama ir kt., 2007; Zhu ir kt., 2001). Be to, vandens trūkumas ir aukštatemperatūra gali skatinti laisvųjų radikalų bei aktyvių deguoninių darinių formavimąsi,kurie įvairiais būdais pažeidžia augalų metabolizmo procesus (Alexieva ir kt., 2003;Chaves ir kt., 2003). Augalų reakcija į temperatūros bei drėgmės pokyčius priklausonuo augalų rūšies, veislės, genetinių savybių, amžiaus bei išsivystymo lygio (AbdulJaleel ir kt., 2007).Stratosferos ozono sluoksnio plonėjimas turi įtakos ultravioletinės spinduliuotėssrauto, pasiekiančio žemės paviršių, didėjimui (Carletti ir kt., 2003). Manoma, kadLietuvoje vidutinė UV-B spinduliuotės paros dozė saulėtomis vasaros dienomis galibūti iki 2,5 kJ m -2 d -1 (Jonavičienė, 2005). Ultravioletinė spinduliuotė pagal bangų ilgįskirstoma į UV-A (315–400 nm), UV-B (280–315 nm) ir UV-C (100–280 nm) spektroruožus. Kuo trumpesnės šių spindulių bangos, tuo stipresnis poveikis gyviems organizmams.UV-B spinduliuotės poveikis augalams yra gan įvairiapusiškas. Didesnėnegu įprasta spinduliuotė sukelia skirtingus augalo ląstelių pažeidimus (Rozema ir kt.,1997; Jansen ir kt., 1998; Hollosy, 2002). Pakitimai ir pažeidimai molekulės lygmenyjeneabejotinai keičia augimo ir vystymosi procesus. Stresinių veiksnių sukeliamusefektus nulemia poveikio laikas, intensyvumas ir trukmė.Natūraliai gamtoje klimato ir aplinkos veiksniai augalus, kaip ir kitus gyvusorganizmus, veikia kartu, todėl ištirti jų kompleksinį poveikį yra svarbus ir labaisudėtingas uždavinys.Darbo tikslas – ištirti kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį sėjamojo žirniofotosintezės pigmentams.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Kompleksinio aplinkos veiksnių poveikiovegetaciniai bandymai atlikti 2008 metais LSDI Augalų fiziologijos laboratorijosfitotroniniame komplekse. Tirtas sėjamasis žirnis (Pisum sativum L.) ‘Gloriosa’.Augalai auginti 5 l talpos vegetaciniuose induose. Substratas paruoštas iš neutralausrūgštumo durpių (6–6,5 pH) ir smėlio (3 : 1). Kiekviename vegetaciniame indeauginta apie dvidešimt žirnių augalų. Nuo sudygimo iki III–IV organogenezės etapoaugalai auginti fitotrono kameroje, kur buvo palaikomas 16 val. fotoperiodas, temperatūradieną ir naktį – 21/14 °C, apšvietimui naudotos „Son-T-Agro“ (PHILIPS) lempos.Kai augalai pasiekė III–IV organogenezės etapą, pradėtas tirti kompleksinis klimatoir aplinkos veiksnių poveikis. Organogenezės etapai nustatyti pagal F. Kuperman(Kуперман ir kt., 1982).138