12.07.2015 Views

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. <strong>28</strong>(2).‘Auksio’ veislės obelų su P 22 poskiepiu asimiliacinia<strong>ir</strong>odikliai esant sk<strong>ir</strong>tingoms vainiko formomsGintarė Šabajevienė, Nobertas Uselis, Pavelas DuchovskisLietuvos sodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,Kauno r., el. paštas G.Sabajeviene@lsdi.lt2005–2007 m. Lietuvos sodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystės institute atlikti sk<strong>ir</strong>tingų vainikoformų ‘Auksio’ obelų su P 22 poskiepiu asimiliacinių rodiklių tyrimai. T<strong>ir</strong>ti vaismedžiai supaprastosios, laibosios <strong>ir</strong> laisvai augančios lyderinės formų vainikais. Vaismedžiai pasodinti3 × 1 m tankumu. Didžiausios apimties vainikus formavusių laisvai augančios lyderinės formosobelų asimiliacinio ploto rodikliai buvo iš esmės didžiausi. Vaismedžių su tankesniaisvainikais lapuose fotosintezės pigmentų rasta daugiau, tačiau chlorofilų a/b santykis pavėsyjeaugančiuose lapuose buvo mažesnis. Nors esminių sk<strong>ir</strong>tumų nenustatyta, vaismedžiaisu laisvai augančios formos vainikais p<strong>ir</strong>maisiais tyrimo metais gausiau žydėjo <strong>ir</strong> išauginodidesnį derlių. 2006 <strong>ir</strong> 2007 metais gausiau žydėjo <strong>ir</strong> derėjo vaismedžiai su geriau saulėsenergiją pasisavinančiais nedidelės apimties laibosios verpstės vainikais, kurių lapų plotoindeksas buvo ~ 1.Reikšminiai žodžiai: asimiliaciniai rodikliai, derlius, fotosintezės pigmentai, lapų plotoindeksas, obelis, vainiko forma.Įvadas. Vaismedžiai genimi <strong>ir</strong> formuojami, siekiant išlaikyti reikiamą dydį <strong>ir</strong>formą, gerą vainiko apšviestumą, fiziologinę pusiausvyrą tarp augimo <strong>ir</strong> derėjimo,kad būtų pasiektas optimalus produktyvumas, gautas ankstyvas <strong>ir</strong> aukštos kokybėsprekinis derlius (Uselis, 2003). Jau trečiaisiais vaismedžio augimo sode metais tankėjantilapija sulaiko 60–70 % šviesos (Buler <strong>ir</strong> Mika, 2004). Didelis asimiliacinisvaismedžio plotas ne tik sąlygoja gerą angliavandenių <strong>ir</strong> kitų organinių medžiagųtiekimą, valdantį biocheminius <strong>ir</strong> fiziologinius procesus vaismedyje, bet <strong>ir</strong> pavėsioats<strong>ir</strong>adimą. Daugelis autorių teigia, kad obelų derlius tiesiogiai priklauso nuo šviesos,patenkančios į vainiką (Willaume <strong>ir</strong> kt., 2004; Wünsche <strong>ir</strong> Lakso, 2000). Rodiklis,rodantis lapijos tankį ploto vienete <strong>ir</strong> šviesos patekimą į vaismedžio vainiką, yra lapųploto indeksas. Jis dažnai naudojamas kuriant vaismedžio fotosintezės modelį <strong>ir</strong> vertinantvainiko formos ar sodo tankį.Sk<strong>ir</strong>tingos chlorofilų formos bei karotinoidai, kaip fotosintezės aparato dalys,fotosintezės procese atlieka specifines funkcijas, todėl jų kiekis <strong>ir</strong> tam tikras santykisbūtini efektyviai fotosintezei užtikrinti (Datt, 1998; Zarco-Tejada <strong>ir</strong> kt., 2000). Taiginuo chlorofilų kiekio tiesiogiai priklauso fotosintetinis potencialas <strong>ir</strong> p<strong>ir</strong>minė produkcija13

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!