SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

nimas aukšto slėgio natrio lempomis nėra optimalus nei spektro atžvilgiu, nei energetiškai(Tibbitts ir kt., 1983; Spaargaren, 2001; Heuvelink ir kt., 2006). Jų spektre labaimažai mėlynos šviesos ir tai gali sukelti nepageidaujamą morfologinę reakciją – augalųhipokotilio ir tarpubamblių tįsimą (Wheeler ir kt., 1991; Menard ir kt., 2006). Literatūrosduomenimis po aukšto slėgio natrio lempomis auginamų salotų, špinatų beigarstyčių hipokotilis išauga ilgesnis nei po metalo halogeninėmis lempomis augintųaugalų (Tibbitts ir kt., 1983) ir po fluorescencinėmis lempomis augintų sojų (Wheelerir kt., 1991). Norint išvengti tokio aukšto slėgio natrio lempų poveikio, mėlynos šviesostrūkumui kompensuoti augalai buvo švitinti kartu ir metalo halogeninėmis ar fluorescencinėmislempomis. Naudojant tokį apšvietimą, sojų stiebai ir tarpubambliailaipsniškai trumpėjo, didinant mėlynos šviesos kiekį (Wheeler ir kt., 1991). Kaip alternatyvatradiciniam papildomam apšvietimui šiltnamiuose pastaraisiais metais visplačiau taikoma augalų švitinimo kietakūniais šaltiniais – šviesos diodais (LED) –technologija. Šių prietaisų didelis spindulinis našumas, jie ilgaamžiai, greitai veikia,mažų matmenų, patikimi, žema jų maitinimo įtampa. Šviesos diodų spinduliuojamųbangų ilgiai santykinai nedideli – nuo 15 iki 50 nm, spektro sritis – nuo ultravioletinėsiki artimosios infraraudonosios (Žukauskas ir kt., 2002; Bliznikas ir kt., 2004; Massair kt., 2008; Morrow, 2008). Tai užtikrina galimybę sukomponuoti tokius šviestuvųspektrus, kurie būtų optimalūs įvairių rūšių augalams. Mišraus įvairių tradiciniųlempų ir kietakūnio apšvietimo tyrimai atlikti su salotomis, špinatais, garstyčiomis(Tibbitts ir kt., 1983), sojomis (Wheeler ir kt., 1991), pomidorais ir agurkais, daiguspersodinus į nuolatinę vietą (Menard ir kt., 2006), pušimis (Topchiy ir kt., 2005).Darbo tikslas – ištirti mėlynos šviesos spektro komponenčių, papildančių šiltnamiuoseveikiančių šviesos sistemų apšvietą, poveikį daržovių daigų auginimui.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystėsir daržininkystės institute dviguba polimerine plėvele dengtuose šiltnamiuose (šonaidengti plastiko lakštais). Agurkų, pomidorų bei saldžiųjų paprikų daigai auginti polimeriniuosepuodeliuose, pripildytuose paruošto artimos neutraliai reakcijos durpiųsubstrato su trąšomis PG MIX (NPK 14-16-18 su mikroelementais; 1,3 kg m -3 ). Buvopalaikomas 18 val. fotoperiodas. Auginant pomidorų, agurkų, saldžiosios paprikosdaigus mikroklimato sąlygos buvo tokios: temperatūra saulėtą dieną – 22–24 °C,temperatūra apsiniaukusią dieną ir naktį – 14–16 °C, santykinė oro drėgmė – 60–70 proc. Tyrimams naudotas agurkų hibridas ‘Mandy’, pomidorų hibridas ‘Cunero’,saldžiosios paprikos veislė ‘Reda’.Tirti skirtingi šviesos šaltiniai: a 0– „SON-T Agro“, a 1– „SON-T Agro“ + LED447 nm. Norint „SON-T Agro“ (PHILIPS) lempų spektrą papildyti mėlyna šviesa,buvo sukurti šviestuvai su LHXL-LR3C (Lumileds Lighting, USA) tipo šviesosdiodais, kurių išmatuotas vidutinis bangos ilgis – 447 nm (vardinė vertė – 455 nm),o didžiausias spinduliuotės srauto tankis (lauko centre, 30 cm atstumu nuo diodųpaviršiaus) buvo 70 μmol m -2 · s -1 . Tyrimo metu šviestuvai su šviesos diodais buvopakabinti 75 cm aukštyje virš stelažo, o „SON-T Agro“ lempos – 1,5 m. Bendraspapildomos šviesos srautas augalams priklausė nuo debesuotumo ir svyravo nuo 150iki 500 μmol m -2 · s -1 .Matuota daržovių daigų žalia masė, sausa masė, lapų plotas (naudojant lapų plotomatuoklį „WinDias“ (Delta-T Devices Ltd, UK)), aukštis. Agurkų daigai buvo matuotikas 7 dienas, pomidorų – kas 10 dienų, o paprikos – kas 20 dienų nuo išpikavimo.122