36. Zukauskas A., Duchovskis P., Bliznikas Z., Samuoliene G., Urbonaviciute A.,Vitta P. 2008. Method and apparatus for the reduction of harmful nitrates inplants using radiant flux generated by a solid-state illuminator. PCT PatentApplication WO2008048080, filed. Oct. 16, 2007.37. Гавриленко В. Ф., Жыгалова Т. В. 2003. Большой практикум по фотосинтезу.Aкaдемия, Москва.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2009. <strong>28</strong>(2).Raudonos kietakūnės šviesos nauda: pagerinta salotų maistinė kokybė dėlpaspartinto senėjimoG. Samuolienė, A. Urbonavičiūtė, A. Brazaitytė, J. Jankauskienė,P. Duchovskis, Z. Bliznikas, A. ŽukauskasSantraukaŠio darbo tikslas buvo pagerinti fotosintetinės sistemos veiklą <strong>ir</strong> valdyti p<strong>ir</strong>minių <strong>ir</strong> antriniųmetabolitų sintezę, įprastinį šiltnamių apšvietimą papildžius raudona kietakūnių šviestukųskleidžiama šviesa. Gautas efektas labai priklausė nuo papildomo švitinimo trukmės bei kitųaplinkos sąlygų. Be to, manome, kad papildomo apšvietimo puslaidininkine lempa su raudonaisiaisLED šviestukais nutraukimas gali daryti įtaką salotų metabolinės <strong>ir</strong> fotosintezės sistemosgrįžimui į p<strong>ir</strong>mykštę būklę, toliau jas auginant įprastinėmis šiltnamio sąlygomis. Salotos (Lactucasativa, veislė ‘Grand rapids’) buvo augintos Lietuvos sodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystės institutogamybiniame šiltnamyje, durpių substrate. Iki techninės brandos (apie 30 dienų) salotos augintosnatūralioje dienos šviesoje. Prieš nuimant derlių, augalai 6 dienas buvo papildomai visą parąapšviesti raudoną šviesą skleidžiančiais diodais, bangos maksimumas – 638 nm (suminis aplinkos<strong>ir</strong> šviestukų srautas – 200 μmol m -2 s -1 ). Nakties temperatūra buvo 12/16 °C, dienos – 16/18 °C.Manome, kad nitratų kiekio mažėjimas, sacharidų <strong>ir</strong> karotinoidų kaupimasis, mažas heksozių <strong>ir</strong>sacharozės santykis, švitinant papildoma raudona LED šviesa, turėjo įtakos salotų lapų senėjimuiper signalinį cukrų kelią. Aplinkos sąlygos gali reguliuoti senėjimą <strong>ir</strong> kitais, su fotosinteze arp<strong>ir</strong>miniais metabolitais, nesusijusiais būdais: vitamino C koncentracijos padidėjimas galėjopaveikti senėjimą per foto oksidacinį stresą. Gautas efektas sukeliant fotostresą salotų lapuosepaspartino senėjimą <strong>ir</strong> nukreipė p<strong>ir</strong>minių <strong>ir</strong> antrinių metabolitų sintezę ūkiškai naudinga linkme.Reikšminiai žodžiai: nitratai, sacharidai, salotos, vitaminas C.120
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. <strong>28</strong>(2).Daržovių daigų auginimas po aukšto slėgionatrio lempomis papildant šviesos spektrą447 nm komponenteAušra Brazaitytė 1 , Pavelas Duchovskis 1, 3 ,Akvilė Urbonavičiūtė 1, 3 , Giedrė Samuolienė 1, 3 ,Julė Jankauskienė 1 , Aistė Kasiulevičiūtė-Bonakėrė 1 ,Zenius Bliznikas 2 , Alg<strong>ir</strong>das Novičkovas 2 , Kęstutis Breivė 2 ,Artūras Žukauskas 21Lietuvos sodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333Babtai, Kauno r., el. paštas a.brazaityte@lsdi.lt2VU Medžiagotyros <strong>ir</strong> taikomųjų mokslų institutas (MTMI), Saulėtekio al. 9 III,LT-10222 Vilnius3Lietuvos žemės ūkio universitetas, LT-53361 Akademija, Kauno r.Darbo tikslas – išt<strong>ir</strong>ti mėlynos šviesos spektro komponenčių, papildančių šiltnamiuoseveikiančių šviesos sistemų apšvietą, poveikį daržovių daigų auginimui. Tyrimams naudotasagurkų hibridas ‘Mandy’, pomidorų hibridas ‘Cunero’, saldžiosios paprikos veislė ‘Reda’.Tyrimo metu palygintas daržovių daigų auginimas naudojant tradicines aukšto slėgio natriolempas „„SON-T Agro““ (PHILIPS) <strong>ir</strong> papildomai švitinant mėlynos šviesos šviestuvais suLHXL-LR3C (Lumileds Lighting, USA) tipo šviesos diodais, kurių išmatuotas vidutinis bangosilgis – 447 nm. Nustatyta, kad švitinant kombinuotais šviesos šaltiniais (aukšto slėgio natriolempomis <strong>ir</strong> trumpabangiais kietakūniais šviestuvais) daržovių (agurkų, pomidorų <strong>ir</strong> saldžiųjųpaprikų) daigus šiltnamiuose, augalai mažiau tįso <strong>ir</strong> kiek sparčiau vystėsi. Papildomos mėlynosšviesos poveikio daržovių daigams esminio išliekamojo efekto vėlesniam derlingumui, juospersodinus į šiltnamį, nenustatyta.Reikšminiai žodžiai: agurkai, mėlyna šviesa, papildomas švitinimas, pomidorai, saldžiojipaprika, šviesos diodai.Įvadas. Aukšto slėgio natrio lempos yra dažniausiai naudojamos įva<strong>ir</strong>ių daržoviųdaigams papildomai švitinti šiltnamiuose (Tibbitts <strong>ir</strong> kt., 1983; Wheeler <strong>ir</strong> kt.,1991). Paprastai papildomai švitinama rudens–žiemos periodu, kai natūralus apšvietimasmažas (Spaargaren, 2001; Heuvelink <strong>ir</strong> kt., 2006). Tai svarbu norint išaugintikokybiškus daigus su trumpais tarpubambliais <strong>ir</strong> stipriu stiebu, suformavusiais didelįlapų plotą. Tokie daigai garantuoja optimalų šaknų sistemos vystymąsi persodinus,turi įtakos derliaus ankstyvumui, kokybei bei dydžiui (Głowacka, 2002). Tačiau šviti-121
- Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
- Page 3 and 4:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 5 and 6:
Table 1. Dates of blooming periods
- Page 7 and 8:
Average yield of apple cultivars ra
- Page 9 and 10:
Table 4. Harvest date, end of stora
- Page 11:
10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
- Page 14 and 15:
(Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
- Page 16 and 17:
yra mažesnis. Vis dėlto chlorofil
- Page 18 and 19:
Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
- Page 21 and 22:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 23 and 24:
1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 25 and 26:
4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 27:
9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
- Page 30 and 31:
availability of nutrients and incre
- Page 32 and 33:
Table 2. Amount of microelements (m
- Page 34 and 35:
of P was determined in the apple-tr
- Page 36 and 37:
References1. Adriano D. C. 1986. Tr
- Page 39 and 40:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 41 and 42:
SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
- Page 43 and 44:
Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
- Page 45:
action of berries of these cultivar
- Page 48 and 49:
1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
- Page 50 and 51:
2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
- Page 52 and 53:
eksplantus - mikroūglius ir hipoko
- Page 54 and 55:
12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
- Page 56 and 57:
Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
- Page 58 and 59:
koncentracijos skatino svogūno mer
- Page 60 and 61:
5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
- Page 63 and 64:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 65 and 66:
Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
- Page 67 and 68:
karto daugiau negu daugiamečiai ro
- Page 69 and 70: Natūrali masės netektis abiem atv
- Page 71 and 72: 6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
- Page 73 and 74: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 75 and 76: 3. F + humistaras, 50 l ha -1 prie
- Page 77 and 78: 2 pav. Humistaro ir papildomo trę
- Page 79 and 80: Nuo tirtų trąšų huminių rūgš
- Page 81 and 82: 2. Eitminavičius L. 1998. Dirvože
- Page 83 and 84: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 85 and 86: (A-L, Gost 26208-84), mineralinis a
- Page 87 and 88: Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
- Page 89 and 90: Lentelės tęsinysTable continuedHR
- Page 91 and 92: 3. Didžiausias svogūnų suminis (
- Page 93: The increase of crop density (r = 0
- Page 96 and 97: žalioji trąša) ir natūralios ki
- Page 98 and 99: Lentelė. Meteorologinės sąlygos
- Page 100 and 101: išeigą (65,8 %). Prekinis derlius
- Page 102 and 103: Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kon
- Page 104 and 105: 16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
- Page 106 and 107: investigators, neither single nor r
- Page 108 and 109: Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
- Page 111 and 112: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 113 and 114: Object, methods and conditions. P l
- Page 115 and 116: the sum of chlorophylls a and b. Al
- Page 117 and 118: nitrate decline (see Fig. 1).The te
- Page 119: 20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
- Page 123 and 124: Daigams augant matuota tris kartus.
- Page 125 and 126: Papildomas švitinimas mėlyna švi
- Page 127 and 128: Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
- Page 129 and 130: 12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
- Page 131 and 132: 14 pav. Daržovių derlius: agurkų
- Page 133 and 134: saldžiosios paprikos daigų šviti
- Page 135: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 138 and 139: eikvojimas ir fotokvėpavimas, tod
- Page 140 and 141: (1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėm
- Page 142 and 143: įtakos turėjo visi tirti aplinkos
- Page 144 and 145: 14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
- Page 147 and 148: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 149 and 150: Lentelė. Chrizantemų regenerantų
- Page 151 and 152: Literatūra1. Adams S. R., Langton
- Page 153 and 154: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 155 and 156: Table. The light emitting diode com
- Page 157 and 158: Fig. 2. The contents of phenolic co
- Page 159 and 160: Nevertheless, our pilot results imp
- Page 161: veikiamų ‘Luokė’ veislės že
- Page 164 and 165: selekcijos procesą. Vienas pagrind
- Page 166 and 167: Tyrimais nustatyta, kad organogenez
- Page 168 and 169: Žalios spalvos augalai regeneranta
- Page 170 and 171:
9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
- Page 173 and 174:
ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
- Page 175 and 176:
Bandymų veiksnių gradacijos lente
- Page 177 and 178:
GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
- Page 179 and 180:
they should be understandable. The
- Page 181 and 182:
Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
- Page 183 and 184:
S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,