SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(2)

More documents

Recommendations

Info

Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kononkovas ir Gubkinas teigia, kad pasėliainetolygiai sudygsta ir būna reti dėl netinkamo lauko daigumo ir nevienodo dygimogreičio. Jie siūlo geriau paruošti dirvą sėjai, sėti kalibruotas sėklas, nustatyti geriausiąsėklų įterpimo gylį (Кононков, Губкин, 1986). Kiti mokslininkai teigia, kad burokėliųšakniavaisiai išauga prastos kokybės ir derlius būna mažas dėl per retų, netolygaustankumo pasėlių (Ulmanis ir kt., 1997). Apibendrinant LSDI atlikto bandymorezultatus galima teigti, kad didelės reikšmės svogūnų sėklų tolygesniam sudygimuiir pasėlio tankumui, lemiančiam ropelės masę ir skersmenį, turėjo sėklų apdorojimas,,Biokal 01“.Pagrindinis trąšų svarbos ir tinkamumo rodiklis yra prekinis derlius ir jo kiekisbendroje produkcijoje (Bundinienė ir kt., 2006). Apdorojant sėklas ,,Biokal 01“ irjuo tręšiant per vegetaciją tris kartus arba tik tręšiant vegetacijos metu, gauti didesnisvogūnų standartiniai derliai nei auginant be trąšų. Analogiškus bandymų su kitomisdaržovėmis, tręšiant jas ,,Biokal 01“, rezultatus gavo ir kiti mokslininkai (Pekarskas,2008).Mūsų tyrimų geriausi rezultatai gauti tręšiant kalio magnezija prieš sėją ir,,Biokal 01“ tris kartus per vegetaciją. Standartinis derlius buvo 28,1 % didesnis neiauginant svogūnus be trąšų. Rezultatai patvirtino teiginius, kad tręšiant daržoves mineralinėmisir organinėmis trąšomis gaunami geriausi derliai (Борисов, 2008), o kaliotrąšos didina svogūnų ropelių derlių (Bartaševičienė, Pekarskas, 2007, El-Bassiony,2006).Svogūnų ropeles laikant jose vyksta daugybė fizinių ir kitų gyvybinių procesų,kurių metu eikvojamos sukauptos maisto medžiagos, patiriama nemažų masės nuostolių.Masės nuostolių dydį lemia ne tik svogūnų kvėpavimo intensyvumas (Afek,Warshavsky, 1998; Žabaliūnienė ir kt., 2004), bet ir tręšimas. Teigiama, kad tręšiantsvogūnus kalio trąšomis jie geriau laikosi (Пиров, 2001). Svogūnus tręšiant priešsėją kalio magnezija ir vegetacijos metu tris kartus skysta trąša „Biokal 01“, gautasdidžiausias prekinės produkcijos kiekis, palyginti su netręštais svogūnais.Išvados. 1. Svogūnų sėklų apvėlimas prieš sėją ,,Biokal 01“ turėjo teigiamosįtakos sudygimui: pasėlis buvo tankesnis ir vienodžiau sudygo.2. Tręštos kalio magnezija prieš sėją ir ,,Biokal 01“ tris kartus per augalų vegetacijąsvogūnų ropelės buvo didesnio skersmens ir masės. Svogūnų ropelės skersmuo, palygintisu netręštomis, padidėjo 18,0 mm, arba 26,5 %, masė – 111 g, arba 98,2 %.3. Visais tyrimų metais didžiausias svogūnų prekinis derlius, taip pat derliauspriedas (atitinkamai 32,8 ir 7,2 t ha -1 ) gauti tręšiant kalio magnezija prieš sėją ir,,Biokal 01“ tris kartus per augalų vegetaciją.4. Didžiausias išsilaikiusios prekinės produkcijos kiekis gautas laikant prieš sėjąkalio magnezija ir vegetacijos metu skysta trąša ,,Biokal 01“ tręštus svogūnus.Gauta 2009 05 25Parengta spausdinti 2009 06 08102
Literatūra1. Afek U., Warshavsky S. 1998. Problems in storage of potatoes in Israel. Journalof the Agricultural Research. Israel: The Volcany center, 9: 97–114.2. Bartaševičienė B., Pekarskas J. 2007. Kalio trąšų įtaka ekologiškai auginamųdaržovių derlingumui ir kokybei. Vagos, 74(27): 7–13.3. Boliglova E., Dzienia S. 1999. Impact of foliar fertilization on plant on thecontent of macroelements in potato. Electronics Journal of Polish AgriculturalUniversities. ttphttp:/www.ejpau.media.pl/series/volume2/issue2/agronomy/art-05.htm14. Bundinienė O., Bobinas Č., Duchovskis P. 2006. Azoto trąšų formų ir ceolitoįtaka burokėlių produktyvumui ir morfometriniams rodikliams. Sodininkystė irdaržininkystė, 25(1): 90–99.5. Czuba R. 1993. Efekty dolistnego dokarmia roslin uprawnyc. Cz. I: Reakcja roślinna dolistne stosowanie mikroelementow i azotu lącnie z mikroelementami.Roczn. Glebozn, 44(3–4): 79–87.6. Danilčenko H., Jarienė E., Rutkovienė V. 2004. Ekologinė daržininkystė.Akademija.7. El-Bassiony A. M. 2006. Effect of potassium fertilization on growth, yield andquality of onion plants. Journal of applieds sciences research, 2(10): 780–785.8. Ghoname A., El-Bassiony A. M., Riadand G. S, Abd El-Baky M. M. H. 2007.Reducing onion bulbs flaking and increasing bulb yield and quality by potassiumand calcium application. Australian Journal of Basic and Applied Sciences,1(4): 610–618.9. Jankowski K., Jodelka J., Kolczarek R. 1999. Effectiveness of permanent meadowfoliar fertilization with nitrogen. Electronic journal of polish agriculturaluniversities. http://www.ejpau.media.pl/volume2/issue2/agronomy/art-02.html10. Juskeviciene D., Kavaliauskaite D., Bobinas C. 2006. Edible onion productionand research in Lithuania. Bulletin 64. Research institute of vegetable crops,Skierniewice, 123–132.11. Lietuvos dirvožemių agrocheminės savybės ir jų kaita. 1998. J. Mažvila (sudaryt.).Kaunas.12. Osinska M., Kolota E. 2002. The effect of foliar applied policompound fertilizerson yield of iceberg lettuce. Folia Horticulturae, 14(1): 171–176.13. Pekarskas J. 2008. Biologinių preparatų biojodžio ir ,,Biokal 01‘‘ įtaka auginamųburokėlių derliui ir biocheminei sudėčiai. Sodininkystė ir daržininkystė,27(4): 147–154.14. Pekarskas J. 2005. Ekologinio ūkininkavimo įtaka dirvožemio agrocheminėmssavybėms ir augalų mitybos problemų sprendimas. Akademija, Kauno r.15. Pekarskas J., Kučinskas J., Žekonienė V. 1999. Tręšimo problemos ir jų sprendimobūdai Lietuvos ekologiniuose ūkiuose. Su ekologiškais produktais į Europą.Tarptautinio seminaro ,,Ekologinis ūkis: teorija ir praktika“ pranešimų medžiaga.Kaunas, 78–91.103
Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
Page 3 and 4:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 5 and 6:
Table 1. Dates of blooming periods
Page 7 and 8:
Average yield of apple cultivars ra
Page 9 and 10:
Table 4. Harvest date, end of stora
Page 11:
10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
Page 14 and 15:
(Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
Page 16 and 17:
yra mažesnis. Vis dėlto chlorofil
Page 18 and 19:
Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
Page 21 and 22:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 23 and 24:
1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
Page 25 and 26:
4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
Page 27:
9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
Page 30 and 31:
availability of nutrients and incre
Page 32 and 33:
Table 2. Amount of microelements (m
Page 34 and 35:
of P was determined in the apple-tr
Page 36 and 37:
References1. Adriano D. C. 1986. Tr
Page 39 and 40:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 41 and 42:
SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
Page 43 and 44:
Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
Page 45:
action of berries of these cultivar
Page 48 and 49:
1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
Page 50 and 51:
2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
Page 52 and 53: eksplantus - mikroūglius ir hipoko
Page 54 and 55: 12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
Page 56 and 57: Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
Page 58 and 59: koncentracijos skatino svogūno mer
Page 60 and 61: 5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
Page 63 and 64: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 65 and 66: Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
Page 67 and 68: karto daugiau negu daugiamečiai ro
Page 69 and 70: Natūrali masės netektis abiem atv
Page 71 and 72: 6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
Page 75 and 76: 3. F + humistaras, 50 l ha -1 prie
Page 77 and 78: 2 pav. Humistaro ir papildomo trę
Page 79 and 80: Nuo tirtų trąšų huminių rūgš
Page 81 and 82: 2. Eitminavičius L. 1998. Dirvože
Page 85 and 86: (A-L, Gost 26208-84), mineralinis a
Page 87 and 88: Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
Page 89 and 90: Lentelės tęsinysTable continuedHR
Page 91 and 92: 3. Didžiausias svogūnų suminis (
Page 93: The increase of crop density (r = 0
Page 96 and 97: žalioji trąša) ir natūralios ki
Page 98 and 99: Lentelė. Meteorologinės sąlygos
Page 100 and 101: išeigą (65,8 %). Prekinis derlius
Page 104 and 105: 16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
Page 106 and 107: investigators, neither single nor r
Page 108 and 109: Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
Page 111 and 112: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 113 and 114: Object, methods and conditions. P l
Page 115 and 116: the sum of chlorophylls a and b. Al
Page 117 and 118: nitrate decline (see Fig. 1).The te
Page 119 and 120: 20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
Page 123 and 124: Daigams augant matuota tris kartus.
Page 125 and 126: Papildomas švitinimas mėlyna švi
Page 127 and 128: Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
Page 129 and 130: 12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
Page 131 and 132: 14 pav. Daržovių derlius: agurkų
Page 133 and 134: saldžiosios paprikos daigų šviti
Page 135: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
Page 138 and 139: eikvojimas ir fotokvėpavimas, tod
Page 140 and 141: (1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėm
Page 142 and 143: įtakos turėjo visi tirti aplinkos
Page 144 and 145: 14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
Page 149 and 150: Lentelė. Chrizantemų regenerantų
Page 151 and 152: Literatūra1. Adams S. R., Langton
Page 153 and 154:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
Page 155 and 156:
Table. The light emitting diode com
Page 157 and 158:
Fig. 2. The contents of phenolic co
Page 159 and 160:
Nevertheless, our pilot results imp
Page 161:
veikiamų ‘Luokė’ veislės že
Page 164 and 165:
selekcijos procesą. Vienas pagrind
Page 166 and 167:
Tyrimais nustatyta, kad organogenez
Page 168 and 169:
Žalios spalvos augalai regeneranta
Page 170 and 171:
9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
Page 173 and 174:
ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
Page 175 and 176:
Bandymų veiksnių gradacijos lente
Page 177 and 178:
GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
Page 179 and 180:
they should be understandable. The
Page 181 and 182:
Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
Page 183 and 184:
S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,
show all

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(2)

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 28(2)