12.07.2015 Views

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(2)

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kononkovas <strong>ir</strong> Gubkinas teigia, kad pasėliainetolygiai sudygsta <strong>ir</strong> būna reti dėl netinkamo lauko daigumo <strong>ir</strong> nevienodo dygimogreičio. Jie siūlo geriau paruošti d<strong>ir</strong>vą sėjai, sėti kalibruotas sėklas, nustatyti geriausiąsėklų įterpimo gylį (Кононков, Губкин, 1986). Kiti mokslininkai teigia, kad burokėliųšakniavaisiai išauga prastos kokybės <strong>ir</strong> derlius būna mažas dėl per retų, netolygaustankumo pasėlių (Ulmanis <strong>ir</strong> kt., 1997). Apibendrinant LSDI atlikto bandymorezultatus galima teigti, kad didelės reikšmės svogūnų sėklų tolygesniam sudygimui<strong>ir</strong> pasėlio tankumui, lemiančiam ropelės masę <strong>ir</strong> skersmenį, turėjo sėklų apdorojimas,,Biokal 01“.Pagrindinis trąšų svarbos <strong>ir</strong> tinkamumo rodiklis yra prekinis derlius <strong>ir</strong> jo kiekisbendroje produkcijoje (Bundinienė <strong>ir</strong> kt., 2006). Apdorojant sėklas ,,Biokal 01“ <strong>ir</strong>juo tręšiant per vegetaciją tris kartus arba tik tręšiant vegetacijos metu, gauti didesnisvogūnų standartiniai derliai nei auginant be trąšų. Analogiškus bandymų su kitomisdaržovėmis, tręšiant jas ,,Biokal 01“, rezultatus gavo <strong>ir</strong> kiti mokslininkai (Pekarskas,2008).Mūsų tyrimų geriausi rezultatai gauti tręšiant kalio magnezija prieš sėją <strong>ir</strong>,,Biokal 01“ tris kartus per vegetaciją. Standartinis derlius buvo <strong>28</strong>,1 % didesnis neiauginant svogūnus be trąšų. Rezultatai patv<strong>ir</strong>tino teiginius, kad tręšiant daržoves mineralinėmis<strong>ir</strong> organinėmis trąšomis gaunami geriausi derliai (Борисов, 2008), o kaliotrąšos didina svogūnų ropelių derlių (Bartaševičienė, Pekarskas, 2007, El-Bassiony,2006).Svogūnų ropeles laikant jose vyksta daugybė fizinių <strong>ir</strong> kitų gyvybinių procesų,kurių metu eikvojamos sukauptos maisto medžiagos, pat<strong>ir</strong>iama nemažų masės nuostolių.Masės nuostolių dydį lemia ne tik svogūnų kvėpavimo intensyvumas (Afek,Warshavsky, 1998; Žabaliūnienė <strong>ir</strong> kt., 2004), bet <strong>ir</strong> tręšimas. Teigiama, kad tręšiantsvogūnus kalio trąšomis jie geriau laikosi (Пиров, 2001). Svogūnus tręšiant priešsėją kalio magnezija <strong>ir</strong> vegetacijos metu tris kartus skysta trąša „Biokal 01“, gautasdidžiausias prekinės produkcijos kiekis, palyginti su netręštais svogūnais.Išvados. 1. Svogūnų sėklų apvėlimas prieš sėją ,,Biokal 01“ turėjo teigiamosįtakos sudygimui: pasėlis buvo tankesnis <strong>ir</strong> vienodžiau sudygo.2. Tręštos kalio magnezija prieš sėją <strong>ir</strong> ,,Biokal 01“ tris kartus per augalų vegetacijąsvogūnų ropelės buvo didesnio skersmens <strong>ir</strong> masės. Svogūnų ropelės skersmuo, palygintisu netręštomis, padidėjo 18,0 mm, arba 26,5 %, masė – 111 g, arba 98,2 %.3. Visais tyrimų metais didžiausias svogūnų prekinis derlius, taip pat derliauspriedas (atitinkamai 32,8 <strong>ir</strong> 7,2 t ha -1 ) gauti tręšiant kalio magnezija prieš sėją <strong>ir</strong>,,Biokal 01“ tris kartus per augalų vegetaciją.4. Didžiausias išsilaikiusios prekinės produkcijos kiekis gautas laikant prieš sėjąkalio magnezija <strong>ir</strong> vegetacijos metu skysta trąša ,,Biokal 01“ tręštus svogūnus.Gauta 2009 05 25Parengta spausdinti 2009 06 08102

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!