išeigą (65,8 %). Prekinis derlius, palyginti su be trąšų augintais svogūnais, padidėjo2,0 t ha -1 , arba 15,2 %, o prekinio derliaus išeiga buvo didesnė 8,2 %. Mažiausiasprekinio derliaus priedas (0,2 t ha -1 , arba 1,5 %), palyginti su be trąšų augintais svogūnais,buvo gautas, kai sėklos prieš sėją buvo apdorotos „Biokal 01“ <strong>ir</strong> tręšta šia trąšatris kartus per augalų vegetaciją. Svogūnų ropelių prekinio derliaus išeiga, palygintisu augintais be trąšų, sumažėjo 4,5 %. Mažesnis prekinis derlius <strong>ir</strong> šio derliaus išeigagauti dėl užsitęsusios svogūnų vegetacijos.3 pav. Skystų ekologiškų trąšų „Biokal 01“ <strong>ir</strong> kalio magnezijos įtakasvogūnų produktyvumuiFig. 3. Influence of liquid fertilizer “Biokal 01” and potassium magnesia on productivityof onions (fertilization variant indicated in the methodical part)Babtai, 2005–2007 m.Prekinės, t. y. tinkamos realizuoti, produkcijos kiekis priklauso nuo standartinioderliaus dydžio <strong>ir</strong> nuo išsilaikiusių svogūnų ropelių kiekio. Per tris laikymo mėnesiusbuvo netekta vidutiniškai 0,7 t ha -1 , per šešis – 1,5 t ha -1 išauginto standartinio derliaus.Prekinės produkcijos kiekis, laikant svogūnų ropeles 6 mėnesius, palyginti su3 mėnesius laikytų svogūnų ropelių prekine produkcija, sumažėjo vidutiniškai 5,72 %,ligotų ropelių padaugėjo 1,79 %, o natūrali netektis – 3,84 % (4 pav.).Didžiausias prekinės produkcijos kiekis buvo gautas laikant prieš sėją kalio magnezija<strong>ir</strong> vegetacijos metu skysta trąša ,,Biokal 01“ tręštus svogūnus. Standartiniųropelių derlius buvo taip pat didžiausias (5 pav.). Svogūnų, prieš sėją tręštų kaliomagnezija <strong>ir</strong> vegetacijos metu skysta trąša ,,Biokal 01“, prekinės produkcijos kiekis pop<strong>ir</strong>mosios patikros, palyginti su netręštų svogūnų prekine produkcija, buvo 1,8 t ha -1 ,po antrosios patikros – 1,2 t ha -1 didesnis. Svogūnų, treštų „Biokal 01“ tris kartus peraugalų vegetaciją, prekinės produkcijos kiekis po p<strong>ir</strong>mosios patikros, palyginti su100
netręštų svogūnų prekine produkcija, buvo 0,9 t ha -1 , po antrosios patikros – 0,7 t ha -1didesnis. Svogūnų, kurių sėklos prieš sėją buvo apdorotos „Biokal 01“ <strong>ir</strong> kurie buvotręšti šia trąša tris kartus per augalų vegetaciją, prekinės produkcijos kiekis po p<strong>ir</strong>mosiospatikros, palyginti su netręštų svogūnų prekine produkcija, buvo 0,7 t ha -1 didesnis,tačiau po antrosios patikros sumažėjo 0,2 t ha -1 .4 pav. Skystų trąšų „Biokal 01“ <strong>ir</strong> kalio magnezijos įtakaekologiškai auginamų svogūnų ropelių išsilaikymui: a) po 3 mėnesių,b) po 6 mėnesių (tręšimo variantai nurodyti metodinėje dalyje)Fig. 4. Influence of liquid fertilizer “Biokal 01” and potassium magnesia ononion crop: a) after 3 months, b) after 6 months (fertilization variantindicated in the methodical part)Babtai, 2005–2007 m.5 pav. Skystų trąšų „Biokal 01“ <strong>ir</strong> kalio magnezijos įtakasvogūnų ropelių prekinei produkcijai (tręšimo variantai nurodyti metodinėjedalyje)Fig. 5. Influence of liquid fertilizer “Biokal 01” and potassium magnesia on onionmarketable production (fertilization variant indicated in the methodical part)Babtai, 2005–2007 m.101
- Page 1 and 2:
Lietuvos sodininkystĖs ir darŽini
- Page 3 and 4:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 5 and 6:
Table 1. Dates of blooming periods
- Page 7 and 8:
Average yield of apple cultivars ra
- Page 9 and 10:
Table 4. Harvest date, end of stora
- Page 11:
10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė
- Page 14 and 15:
(Curran ir kt.,1995; Filella ir kt.
- Page 16 and 17:
yra mažesnis. Vis dėlto chlorofil
- Page 18 and 19:
Literatūra1. Asada T., Ogasawara M
- Page 21 and 22:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 23 and 24:
1 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 25 and 26:
4 pav. Laikotarpio nuo seno sodo i
- Page 27:
9. Leinfelder M. M., Merwin I. A. 2
- Page 30 and 31:
availability of nutrients and incre
- Page 32 and 33:
Table 2. Amount of microelements (m
- Page 34 and 35:
of P was determined in the apple-tr
- Page 36 and 37:
References1. Adriano D. C. 1986. Tr
- Page 39 and 40:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 41 and 42:
SOD-1 izoformos aktyvumas yra dides
- Page 43 and 44:
Palyginę 2007 ir 2008 metų duomen
- Page 45:
action of berries of these cultivar
- Page 48 and 49:
1999; Litwińczuk, 2002). Duomenų
- Page 50 and 51: 2 pav. Kanamicino įtaka vienam eks
- Page 52 and 53: eksplantus - mikroūglius ir hipoko
- Page 54 and 55: 12. Tang H., Ren Z., Reustle G., Kr
- Page 56 and 57: Ribes, Prunus, Sambucus genčių au
- Page 58 and 59: koncentracijos skatino svogūno mer
- Page 60 and 61: 5. Glinska S., Bartczak M., Oleksia
- Page 63 and 64: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 65 and 66: Lentelė. Dirvožemio agrocheminiai
- Page 67 and 68: karto daugiau negu daugiamečiai ro
- Page 69 and 70: Natūrali masės netektis abiem atv
- Page 71 and 72: 6. Cox F. R., Kamprath E. J. 1972.
- Page 73 and 74: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 75 and 76: 3. F + humistaras, 50 l ha -1 prie
- Page 77 and 78: 2 pav. Humistaro ir papildomo trę
- Page 79 and 80: Nuo tirtų trąšų huminių rūgš
- Page 81 and 82: 2. Eitminavičius L. 1998. Dirvože
- Page 83 and 84: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 85 and 86: (A-L, Gost 26208-84), mineralinis a
- Page 87 and 88: Pasėlio tankis turėjo silpnai nei
- Page 89 and 90: Lentelės tęsinysTable continuedHR
- Page 91 and 92: 3. Didžiausias svogūnų suminis (
- Page 93: The increase of crop density (r = 0
- Page 96 and 97: žalioji trąša) ir natūralios ki
- Page 98 and 99: Lentelė. Meteorologinės sąlygos
- Page 102 and 103: Aptarimas. Rusijos mokslininkai Kon
- Page 104 and 105: 16. Shynkarenka A. 2005. Augalų ap
- Page 106 and 107: investigators, neither single nor r
- Page 108 and 109: Fig. 3. Marketable onion yield3 pav
- Page 111 and 112: SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 113 and 114: Object, methods and conditions. P l
- Page 115 and 116: the sum of chlorophylls a and b. Al
- Page 117 and 118: nitrate decline (see Fig. 1).The te
- Page 119 and 120: 20. Matsuda R., Ohashi-Kaneko K., F
- Page 121 and 122: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 123 and 124: Daigams augant matuota tris kartus.
- Page 125 and 126: Papildomas švitinimas mėlyna švi
- Page 127 and 128: Tai ypač ryškiai rodė paprikų d
- Page 129 and 130: 12 pav. Fotosintezės pigmentų kie
- Page 131 and 132: 14 pav. Daržovių derlius: agurkų
- Page 133 and 134: saldžiosios paprikos daigų šviti
- Page 135: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 138 and 139: eikvojimas ir fotokvėpavimas, tod
- Page 140 and 141: (1, 2 pav). UV-B spinduliuotė lėm
- Page 142 and 143: įtakos turėjo visi tirti aplinkos
- Page 144 and 145: 14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Hig
- Page 147 and 148: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 149 and 150: Lentelė. Chrizantemų regenerantų
- Page 151 and 152:
Literatūra1. Adams S. R., Langton
- Page 153 and 154:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 155 and 156:
Table. The light emitting diode com
- Page 157 and 158:
Fig. 2. The contents of phenolic co
- Page 159 and 160:
Nevertheless, our pilot results imp
- Page 161:
veikiamų ‘Luokė’ veislės že
- Page 164 and 165:
selekcijos procesą. Vienas pagrind
- Page 166 and 167:
Tyrimais nustatyta, kad organogenez
- Page 168 and 169:
Žalios spalvos augalai regeneranta
- Page 170 and 171:
9. Mashayekhi M., Shakib A. M., Ahm
- Page 173 and 174:
ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ
- Page 175 and 176:
Bandymų veiksnių gradacijos lente
- Page 177 and 178:
GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND
- Page 179 and 180:
they should be understandable. The
- Page 181 and 182:
Turinys - ContentsA. Sasnauskas, D.
- Page 183 and 184:
S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė,