psichosocialiniai rizikos arba darbo veiksniai - Vilniaus Gedimino ...

14-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“2011 metų teminės konferencijos straipsnių rinkinys ISSN 2029-7149 onlineSTATYBA ISBN 978-9955-28-929-6PSICHOSOCIALINIAI RIZIKOS ARBA DARBO VEIKSNIAIJudita GoftaitėMagistrantėVilniaus Gedimino technikos universitetasEl. paštas: juduks86@gmail.comSantrauka. Pasaulinė praktika rodo, jog efektyviausias darbuotojų sveikatos išsaugojimo būdas – kenksmingų darbo veiksniųkontrolė. Darbovietėse turi būti gerai organizuojamas darbas, nes dėl to pagerėja ne tik darbuotojų sveikata, bet ir darbuotojųkūrybiškumas ir darbo kokybė, o kartu ir jų darbo našumas. Manoma, kad daugelis psichosocialinių rizikos arba darboveiksnių, darbo sąlygos ar jų tarpusavio sąveika gali sukelti. Šio darbo tikslas nustatyti, dėl kokių psichosocialinių rizikos arbadarbo veiksnių UAB „SAKRET“ darbuotojai gali patirti stresą darbe. Psichosocialinių simptomų nustatymui buvo parengtaanketa, remiantis Lietuvos higienos instituto darbo medicinos centro metodinėmis rekomendacijomis „Streso darbeįvertinimas pagal psichosocialinius darbo veiksnius ir stresines dirbančiojo reakcijas“. Anketinė analizė įmonėje parodė, kadlabiausiai psichosocialiniai rizkos arba darbo veiksniai veikia administracijos skyrių, lyginant su kitais skyriais. Atlikus tyrimąnustatyta, kad darbuotojai didelio streso nepatiria. Norint pagerinti darbo sąlygas, reikėtų garantuoti gerą bendravimą irproblemų išsakymą, mažinti darbo tempą, vadovams atsižvelgti į darbuotojų nuomonę darbo klausimais, geriau skirstyti darboužduotis.Reikšminiai žodžiai: psichosocialiniai veiksniai, stresas, monotoniškumas, stresinės reakcijos.ĮvadasPsichosocialiniai veiksniai yra veiksmai ar aplinkybės,kurios daro įtaką darbuotojo psichologiniam atsakui į jodarbą ar darbo vietos aplinką, pvz., didelis darbo krūvis,trumpas laiko tarpas užduočiai atlikti, maža įtaka darbuiar darbo metodams.Didžiausia psichosocialinių rizikos veiksnių atsiradimopasekmė – stresas darbe. Stresas – tai tam tikrųįvykių, kuriuos mes laikome grėsmingais, sunkiais, vadinamaisstresoriais, suvokimas ir reagavimas į juos (Bulotaitėet al. 2002). Stresorius – nėra absoliuti sąvoka – tąpatį dirgiklį skirtingi asmenys interpretuoja skirtingai.Tik nuo paties žmogaus priklauso, kokį stresą jie sukels(Paulikas 2010).Stresas savaime nėra blogas dalykas, jis net būtinasmūsų gyvenime. Tam tikras stresų kiekis daro mus budriais,padeda išmokti naujų dalykų ir prideda sveikatos.Saikinga nervinė įtampa grūdina organizmą, skatina gyvybinęveiklą, tai tarsi „gyvenimo prieskonis“. Teigiamasstresas padeda sukaupti jėgas ir pasiekti geriausiąrezultatą. Kai kurie darbuotojai, imdami pavyzdį iš sportininkų,įtampą ir didelį darbo krūvį priima kaip iššūkį,išbandymą sau. Jeigu darbą pavyksta atlikti per trumpesnįlaiką, tai pakelia jų savęs vertinimo jausmą ir suteikiapasitenkinimą savo jėgomis (Pikūnas, Palujanskienė2005). Tačiau per didelis stresų kiekis gali būti žalingas.Kai stresas trunka trumpai, jo kaina nedidelė, tačiau, užsitęsęnekontroliuojami sunkumai gali smarkiai paveiktiorganizmą (Myers 2000).Stresas darbe – emocinių, pažintinių, elgesio ir fiziologiniųreakcijų į nemalonius ir kenksmingus darboturinio, darbo organizavimo ir darbo aplinkos aspektusvisuma. Ši būsena apibūdinama kaip stiprus susijaudinimasir didelis nepasitenkinimas, taip pat dažnai kaipjausmas, kad per daug reikalaujama (Mikalajūnienė2006).Dėl to, jog darbuotojai serga įtampos išprovokuotomisligomis, praleidžiama 40 mln. darbo dienų kasmet.O kur dar savižudybės, skyrybos, nevaldomas alkoholiovartojimas. Kur nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių dėldarbuotojų išsekimo ir nedėmesingumo, milžiniški nuostoliai(Griškonytė 2010).Europos Sąjungos šalyse atlikti tyrimai parodė, kadbeveik du trečdaliai dirbančių žmonių nuolat yra spaudžiamigriežtų terminų ir daugmaž iš kas antro darbuotojoreikalaujama didelio darbo tempo. Stresas visų pirma yrareikalavimų ir galimybių (pajėgumas ir laikas) tai įvykdytineatitikimo pasekmė. Šis prieštaravimas darbuotojuiyra nemalonus ir sukelia neigiamas reakcijas: baimę,vidinę įtampą, bejėgiškumą ir t. t. (Mikalajūnienė 2006).Stresas darbe gali sukelti depresiją, nerimą, padidėjusįlėtinį nuovargį ir širdies ligas, jis turi didelės įtakos© Vilniaus Gedimino technikos universitetashttp://dspace.vgtu.lt 1

darbo našumui, kūrybingumui ir konkurencingumui.Stresas, kaip kenksmingas darbo aplinkos veiksnys, būdingasdaugelio profesijų atstovams, ypač aukščiausiųgrandžių operatoriams, pramonės, verslo bei gamybosįmonių vadovams, pedagogams, gydytojams. Šių profesijųveiklai būdinga didelė profesinė ir socialinė atsakomybė,sudėtingų užduočių ir nežinomų algoritmų sprendimas,dideli informaciniai krūviai, laiko trūkumas, konfliktinėssituacijos ir kiti stresoriai. Naujausi darbo medicinosmoksliniai tyrimai rodo, kad stresas veikia daugelįorganizmo sistemų ir funkcijų: širdies ritmą, arterinįkraujospūdį, kvėpavimo dažnį, raumenų tonusą, smegenųelektrinį aktyvumą, nervinę emocinę būseną, vegetacinęnervų, endokrininę ir analizatorių sistemas.Ūminis stresas sukelia didelį nuovargį, nervų sistemosišsekimą, galvos skausmą, parausta arba išblykštaveidas, šąla galūnės, atsiranda bendras silpnumas ir kitosvegetacinės reakcijos (Obelenis, Malinauskienė 2007).Su stresu susijusios rizikos vertinimas apima tuospačius pagrindinius principus ir procedūras, kaip ir kitųdarbo vietoje gresiančių pavojų vertinimas – pavojų nustatymas,sprendimo, kokių veiksmų reikėtų imtis, priėmimas,vertinimo rezultatų paskelbimas ir vertinimo kartojimaskas tam tikrą laikotarpį. Kad rizikos vertini-masbūtų sėkmingas, labai svarbu į šį procesą įtraukti darbuotojusir jų atstovus. Veiksniai, kuriuos reikėtų ap-žvelgtikaip galinčius sukelti stresą:• per didelis darbo krūvis arba fizinių pavojų grėsmė;• kiek darbuotojai gali kontroliuoti, kaip atliktijiems pavestą darbą;• ar darbuotojai supranta savo funkcijas;• tarpusavio santykiai, įskaitant tokius klausimuskaip priekabiavimas ir smurtas;• kokią paramą teikia kolegos ir vadovai;• kaip reikėtų apmokyti darbuotojus, kad jie galėtųatlikti savo darbą (Profiles Research Institut 2010).Anot Palujanskienės (2003), pagrindiniai streso požymiai(emociniai, kognityviniai, fiziologiniai bei elgesio)gali sumažėti, kai vadovas tinkamai organizuojadarbo procesą ir teisingai reguliuoja darbo santykius.Darbo tikslasNustatyti dėl kokių psichosocialinių rizikos arba darboveiksnių UAB „SAKRET“ darbuotojai gali patirti stresądarbe.Tyrimo metodaiPsichologiniams simptomams nustatyti naudota specialianketa, kuri buvo parengta remiantis Lietuvos higienosinstituto Darbo medicinos centro metodinėmis rekomendacijomis„Streso darbe įvertinimas pagal psichosocialiniusdarbo veiksnius ir stresines dirbančiojo reakcijas“(Pajarskienė, Jankauskas 1998). Anketa buvo sudaryta iš43 klausimų, pritaikytų skirtingiems simptomams tirti.Anketos klausimai sugrupuoti į keturis skyrius:• Asmens duomenys (lytis, amžius, išsilavinimas,darbo vieta);• Reguliuojantys veiksniai (darbo kontrolės galimybėsir socialiniai santykiai);• Suvokiama aplinka (darbo charakteristikos irįtampos veiksniai, protiniai darbo reikalavimai);• Stresas ir pasitenkinimas (pasitenkinimas darbu irgyvenimu, psichiniai resursai, stresinės reakcijos (nerviniaiir somatiniai simptomai);Visus psichosocialinius rizikos arba darbo veiksniusvertinau balais (kaip labai, nuo 1 (niekada) iki 5(visada) ar dažnumą (kaip dažai, nuo 1 (niekada) iki 5(visada).Tyrimo rezultataiTyrime dalyvavo UAB „SAKRET” darbuotojai. Darbuotojaipagal darbo vietas suskirstyti į gamybinį, administracinįir pardavimo skyrius. Apklaustieji dirba protinįarba fizinį darbą.Tyrimas buvo atliktas naudojant streso darbe įvertinimoanketą. Anketą sudaro 43 klausimai. Tiriamiejiatsakė į klausimus anonimiškai.Į anketos klausimus atsakė 24 darbuotojai:• 12 gamybos skyriaus darbuotojų – technologai,linijos darbuotojai, autokrovėjai, operatoriai, vairuotojasir gamybos vadovas;• 8 pardavimo skyriaus darbuotojai – vadybininkai,pardavimo vadovas ir technikos priežiūros darbuotojas;• 4 administracijos skyriaus darbuotojai – buhalterė,sandėlio vedėja ir logistikos vadybininkėsadministratorės.Anketoje atsakymų variantai buvo išdėstyti poveikiointensyvėjimo tvarka. Pirmas atsakymo variantas atitikointensyvėjimo sklalėje 1, antras 2 ir t.t. iki paskutiniovarianto, kuris buvo lygus 5 balams. Respondentai atsakydamiį klausimus poveikio intensyvumo skalės verčiųnematė, todėl turėjo pasirinkti jiems labiausiai tinkantįatsakymo variantą.2

1 pav. Bendras psichosocialinių rizikos arba darbo veiksniųintensyvumasFig. 1. General psychosocial risk or factors of work intensity2 pav. Psichosocialiniai rizikos veiksniai pagal skyrius, kuriesurinko daugiau kaip 3 balusFig. 2. Psychosocial risk factors in accordance with Chapterwho gathered more than 3 pointsPagal gautus rezultatus matyti, kad gamybos skyriųneigiamai veikia tik 2 psichosocialiniai rizikos arba darboveiksniai:31. „Darbo reikalavimai“ (3,15 balų). Šis psichosocialinisdarbo veiksnys intensyvus dėl darbuotojų dažnoalternatyvaus mąstymo, nuolat besikartojančių užduočiųir veiksmų, dėl nuolatinio darbų precizinio tikslumo.2. „Atsakomybė“ (3,25 balai). Šis psichosocialinisdarbo veiksnys intensyvus dėl galimybės atsitiktinai sugadintikokį nors vertingą daiktą arba darbo rezultatą.Pardavimo skyrių veikia 3 psichosocialiniai rizikosarba darbo veiksniai:1. „Socialiniai santykiai“ (3,21 balas). Šis veiksnysintensyvus dėl bendradarbių vienas kito veiksmų sekimo,taip pat, dėl bendradarbių tarpusavio santykiuose esamųproblemų.2. „Darbo aiškumas“ (3,00 balai). Šis psichosocialinisdarbo veiksnys intensyvus dėl nepakankamaiaiškių darbo instrukcijų ir prieštaringų instrukcijų iš vadovųir bendradarbių,3. „Atsakomybė“ (3,75 balai). Šis psichosocialinisdarbo veiksnys intensyvus dėl galimybės atsitiktinai sugadintikokį nors vertingą daiktą arba darbo rezultatą.Administracijos skyrių neigiamai veikia net 10psichosocialinių rizikos arba darbo veiksnių:1. „Socialiniai santykiai“ (3,67 balai). Šis veiksnysintensyvus dėl tiesioginio vadovo paramos ir pagalbosstokos, dėl bendradarbių vienas kitų veiksmų sekimo, taippat, dėl bendradarbių esamų problemų tarpusavio santykiuose.2. „Darbo reikalavimai“ (3,50 balų). Veiksnys intensyvusdėl darbuotojų dažno alternatyvaus mąstymo,darbe nuolat besikartojančių užduočių ir veiksmų, dėlnuolatinio darbų precizinio tikslumo.3. „Skubėjimas ir darbo pasiskirstymas“ (3,64 balai).Šis veiksnys intensyvus dėl skubėjimo atliekant darbą,dėl didelio krūvio tenka nepaisyti kai kurių užduočių,dėl krūvio negalint pasidaryti pertraukų, dėl netolygaus irneteisingo darbo užduočių paskirstymo, dėl dažnai užklumpančiųlabai didelių darbo krūvių, dėl tokių užduočių,kurių darbuotojai gali būti nepasiruošę atlikti.4. „Darbo įtampa“ (3,63 balai). Šis veiksnys intensyvusdėl jaučiamos psichinės ir fizinės įtampos.5. „Apribojimai“ (3,38 balai). Šis veiksnys intensyvusdėl neturėjimo galimybės pačiam reguliuoti savodarbo tempo ir nors trumpam palikti savo darbo vietą.6. „Vadovavimas“ (3,63 balai). Šis veiksnys intensyvusdėl vadovo nesitarimo su darbuotojais ir neatsižvelgimoį darbuotojų nuomonę darbo reikalais.7. „Darbo aiškumas“ (3,50 balų). Šis psichosocialinisdarbo veiksnys intensyvus dėl nepakankamaiaiškių darbo instrukcijų ir prieštaringų instrukcijų iš vadovųir bendradarbių,

8. „Atsakomybė“ (3,00 balai). Šis psichosocialinisdarbo veiksnys intensyvus dėl galimybės atsitiktinai sugadintikokį nors vertingą daiktą arba darbo rezultatą.9. „Komfortas“ (3,00 balai). Šis psichosocialinisdarbo veiksnys intensyvus dėl nemalonios darbo aplinkos.10. „Stresinės reakcijos (3,00 balai). Šis psichosocialinisdarbo veiksnys intensyvus dėl respondentųnervingumo, dėl jaučiamo susierzinimo žmonėmis irvadovais.Išvados1. Atlikta anketinė psichosocialinių rizikos arbadarbo veiksnių analizė UAB „SAKRET“ įmonėje parodė,kokių skyrių darbuotojai turi didžiausią riziką ir dėl kokiųpsichosocialinių darbo veiksnių gali patirti stresą.2. Mažiausią riziką patirti stresą turi gamybos skyrius,kurį neigiamai veikia tik du psichosocialiniai veiksniai:atsakomybė už darbo rezultatą ir dideli darbo reikalavimai.3. Pardavimo skyrių veikia tik 3 psichosocialiniaiveiksniai: prasti socialiniai santykiai, aiškumo darbo užduotysestoka ir didelė atsakomybė už darbo rezultatus.4. Didžiausią riziką patirti stresą turi administracijosskyrius, kurį neigiamai veikia daugiausiai iš visųskyrių – net 10 psichosocialinių veiksnių: prasti socialiniaisantykiai, dideli darbo reikalavimai, skubėjimas,įtampa darbe, maža įtaka savo darbo tempui, vadovųbendradarbiavimo stoka, neaiškumas darbo užduotyse,didelė atsakomybė, ne visada maloni darbo aplinka, darbuotojųnervingumas ir susierzinimas.LiteratūraPalujanskienė, A. 2003. Darbo ir karjeros psichologija. Kaunas:LŽUU.Paulikas, V. 2010. Stresas turi ir teigiamo poveikio. [interaktyvus].Žiūrėta 2011 kovo 4 d. Prieiga per internetą:.Pikūnas, J.; Palujanskienė, A. 2005. Stresas. Atpažinimas irįveikimas. Kaunas: PLKMŠC.Profiles Research Institut. 2010. Streso darbe valdymas. [interaktyvus].Žiūrėta 2011 kovo 29 d. . Prieiga per internetą:ASSESSMENT OF PSYCHOSOCIAL RISK OR WORKFACTORS IN UAB „SAKRET“Judita GoftaitėSummaryWorld practice shows, that the most effective way of preservingthe health of workers - the harmful factors of working control.Workplaces should be well organized, because it improves notonly health, but also for creativity and quality of work andhence their productivity. It is believed that many of the psychosocialwork factors, work conditions and their interactions canlead to stress – for a change, which has to adapt. This work is toidentify the psychosocial work factors in UAB SAKRET end oremployees can experience stress at work. Psychosocial symptomswere setting the questionnaire, according to the LithuanianHygiene Institute's Medical Center published guide lines "workrelatedstress score of psychosocial work factors and employeereactions to stressful." Questionnaire analysis of the companyshowed, that most psychosocial work factors affect the administrationsection, in comparison with other section. The investigationfound, that workers do not suffer excessive stress. Inorder to improve working conditions should ensure good communicationand expressing problems, reducing the pace ofwork, managers have regard to the employee opinion of thework end to better distribute the work.Keywords: Psychosocial factors, stress, monotony, stressfulreactions.Bulotaitė, L.; Gailienė, D.; Sturlienė, N. 2002. Psichikos sveikatosprielaidos. Šiauliai.Griškonytė, A. 2010. Tikroji streso kaina. [interaktyvus]. Žiūrėta2011 kovo 29 d. Prieiga per internetą:.Myers, D. G. 2000. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika.Mikalajūnienė, L. 2006. Stresas darbe ir jo pasekmės. Parengtaspagal Vokietijos patirtį iš šaltinio Stress am Arbeitsplatz und seineFolge. Vilnius>.Obelenis, V.; Malinauskienė, V. 2007. Darbo sąlygų ir profesiniųveiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Kaunomedicinos universiteto Kardiologijos institutas. [interaktyvus].Žiūrėta 2011 kovo 4 d. Prieiga per internetą:.Pajarskienė, B.; Jankauskas, R. 1998. Streso darbe įvertinimaspagal psichosocialinius darbo veiksnius ir stresines dirbančiojoreakcijas. Higienos institutas, metodinės rekomendacijos.Vilnius.4