Savanorį - Krašto apsaugos ministerija

2009 m. spalio 29 d.SavanorisNr. 10 (406)Lietuvos savanorių laikraštis1 psl.2009 m. spalio 29 d. Nr. 10 (406)PAG-10 karių palydėtuvės AlytujeLapkričio 26 dieną Alytujeį Afganistaną išlydėtajau dešimtoji Lietuvos kariųpamaina, tarnausianti Goroprovincijos atkūrimo grupėje.Trečiąjį kartą ši užduotispatikėta Krašto apsaugos savanoriųpajėgoms. Alytuje,Rotušės aikštėje, vykusiosceremonijos metu kariuspalydėjo krašto apsaugosministrė Rasa Juknevičienė,Lietuvos kariuomenės vadasgen. mjr. Arvydas Pocius,Lauko pajėgų vadas brg.gen. Vytautas Žukas, KASPvadas plk. Antanas Plieskis.Ministrė PAG-10 vadui plk.ltn. Gediminui Macijauskuiįteikė Lietuvos vėliavą. „Tikiuosi,kad misijos vietojejūs dar kartą įrodysite, kadesate kariai, kuriais galimapasitikėti ir kurie vertipagarbos“, – sakė kariuomenėsvadas, linkėdamasišvykstantiems pasiryžimo,drąsos ir atsidavimo karotarnybai.Sėkmės tarnyboje išvykstantiems kariams palinkėjo Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas PociusVrš. Eugenijaus Žygaičio nuotr.ykĮ Afganistaną išvyko dar viena savanorių pamainaVyr. ltn. SkomantasPOVILIONISPAG 10 visuomenės informavimokarininkasLauko pratybos:lietuviai pasirengęSpalio 2 d. Lietuvos kariuomenėsJungtinio štabo vertintojųgrupė pripažino, kad PAG-10kariai pasirengę vykdyti užduotismisijos rajone.Kairių poligone vyko vertinamųjųpratybų „PAG-10 iššūkis“ aktyviojifazė. Kariai mokėsi veikti įvairiųsituacijų metu. Visos situacijosvyko realioje vietovėje bei mokomajamelauke ir buvo panašios į tas,kurias kariai vykdys misijoje. Patruliuodamikariai per dieną įveikdavopanašius atstumus, kokius teksįveikti Goro provincijoje.Pratybų tikslas buvo įvertintiPAG-10 iki šiol daugiau nei keturismėnesius vykusio pasirengimorezultatus. Vyko padalinių judėjimasvietovėje, sužeistųjų evaku-Vyr. ltn. Albertas Baciuška ir vrš. Nerijus Jakubynas mokymuoseacija, vietinių gyventojų demonstracijos,sprogstamieji užtaisaiant kelių, stovyklos apšaudymas,darbas su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmisorganizacijomis,susitikimai su vietinės administracijosatstovais ir kitos užduotys.Padėjo į bėdąpatekusiemsVrš. Eugenijaus Žygaičio nuotr.Kariai stengėsi maksimaliaisusikoncentruoti užduočių vykdymui,tačiau patruliuodami įsivaizduojamameoperacijos rajone,kuris apėmė visą vakarų Lietuvą,neliko abejingi į bėdą patekusiemsmūsų žmonėms. Spalio 1dieną Švėkšnos apylinkėse netoliInkaklių gyvenvietės prie sustojusiųkarių grybautoja atlydėjo pasiklydusiąsenyvo amžiaus moteriškę,kuri paklydo miške ir buvovisiškai peršlapusi. Kariai pavaišinoją karšta arbata, šokoladu, paprašėpratybų vadovybės leisti padarytitaktinę pauzę ir paieškotimoters artimųjų.Pavyko rasti moters artimųjųautomobilį bei čia laukusius nerimaujančiusgiminaičius. Padėjęmoteriai, kariai toliau vykdė savoužduotis. Tą pačią dieną kelio atkarpojetarp Grobštų ir Šernų gyvenviečiųsavo visureigiu kariaipadėjo iš pakelės griovio išvilktiavarijoje visiškai sugadintą automobilį.Rugsėjo 29 taip pat Švėkšnosapylinkėse, netoli Ramučiųgyvenvietės, miške patruliavę kariaivisureigiu išvilko į pakelėsgriovį nuslydusį mikroautobusą.„Kariai nėra abejingi į bėdą pakliuvusiųžmonių nelaimėms, visadastengiasi padėti, nes jie yra sąmoningisavo valstybės piliečiai,tarnaujantys savo šaliai ir jos gyventojams,– sakė PAG-10 vadasplk. ltn. Gediminas Macijauskas. –Tai labai svarbus bruožas, kuris labaipravers ir vykdant misiją Afganistane,kur dėmesys vietos gyventojamstaip pat turi ypatingą reikšmę“.Dalyvavo Kroatijos irUkrainos kariaiPratybose taip pat dalyvavo Kroatijosir Ukrainos kariai, kurie kartusu PAG-10 pusę metų tarnaus Goroprovincijoje. Vienas Kroatijos karininkasjau yra tarnavęs AfganistanoGoro provincijos atkūrimo grupėjekartu su Lietuvos kariais. „Kroatijoskariai yra labai patyrę, patikimi irmotyvuoti. Turime galimybę artimiaususipažinti su lietuviais, su kuriais tarnausimeAfganistane. Esu tikras, kadKroatijos kariai bus rimta paramaPAG“, – sakė vyriausiasis nacionalinisKroatijos atstovas mjr. MiljenkaTomicas, kuriam misija Afganistanebus jau trečioji jo karjeroje, prieštai karininkas yra tarnavęs JungtiniųTautų vadovaujamose misijose.Misiją vykdys miškospalvos uniformomisDaugiau nei du trečdaliai karių įmisiją išvyksta apsirengę mūsų akiaiįprastomis žalios-rudos spalvos uniformomis.Nukelta į 8 psl.

2 psl.ĮsakymaiSavanorisApdovanojimaiKrašto apsaugos ministrė medaliu „Už nuopelnus“ apdovanojoplk. ltn. Gintautą Zaurą.2009 m. spalio 29 d. Nr. 10 (406)Paminklas Žalgiriorinktinės partizanamsPaskyrimaiMjr. Robertas Mažylis paskirtas KASP štabo viršininko pavaduotoju logistikai.Kpt. Žygimantas Adamonis paskirtas LDK Butigeidžio dragūnų mokomojobataliono štabo viršininku.Atsisveikino su tarnybaĮ atsargą paleisti:plk. ltn. Gintautas Zaura, vrš. Francas Blaževičius, vrš. Adolis Lapėnas.Lauktos pratybosEil. Audrius ŠIRVINSKASVyčio rinktinės 505 kuopos savanorisKuopa pratyboseSpalio 23-25 d. Pabradės poligonevyko taikos meto užduočių operaciniųpajėgumų štabo ir padaliniųvertinamieji mokymai „Rudensšviesa“, kuriuose dalyvavo ir KASPVasaros džiaugsmai pasibaigė,atėjo ruduo – derliaus, o mums,kariams, pratybų metas.Rugsėjo 12-ąją 505-osios kuoposkariai jau nuo ankstyvo rytorinkosi į savo kuopavietę Visųveiduose matėsi šypsenos, reiškiančiosgerą nuotaiką, buvomepasiryžę savaitgalį praleisti tobulindamisavo karinius įgūdžius.Nors tuo pačiu metu Šiauliuosevyko miesto gimtadienio minėjimas,o tai – pramogos ir linksmybės,bet mes pasirinkome karinespratybas, karinę ištvermę ir gamtosprieglobstį.Su pilna amunicija žygiavomepratybų vietos link. Pradžioje visiemsbuvo nesunku, bet atstumasir vis dar vasariškas karštis padarėsavo. Nuospaudos ant kojų iršlapios nuo prakaito nugaros privertėprisiminti senus laikus, kaitokie žygiai vykdavo dažniau. Atvykęį vietą įsirengėme laikiną stovyklavietę,skaniai papietavome,susiskaičiavome pirmuosius nuostolius,truputį pailsėję išklausėmeinstruktažą apie šios dienos užduotis.Nieko nelaukdami pradėjomepratybas, kurios suskirstytosį kelias pakopas.Užduotis kartojome po keletąkartų ir kaip visada kaskart vis geriauir geriau. Norėdami gerai atliktiužduotis, privalėjome pamirštiir nejausti žygio metu nutrintųkojų ir nuspaustų pirštų. Nors kartaisbūdavo tikrai sunku, bet niekasnenorėjo pasirodyti prastaiprieš naują kuopos vado pavaduotojąvyr. ltn. Donatą Bačiulį.Įvykdžius dienos užduotis, sulaukėmeužtarnauto poilsio. Sovietiniuslaikus primenantis angarastapo mūsų nakvynės vieta. Pasėdėjusprie laužo ir linksmai aptarusdienos bei rytojaus planus,miegas nesunkiai įveikė karius savanorius.Išaušus saulėtam sekmadieniorytui prasidėjo sekantis pratybųetapas, kurio tikslas išmokyti muskaip kuo ilgiau galima būtu neleistipriešui priartėti prie norimotaško. Daugelis karių šios užduotiesnebuvo atlikinėję, tačiau buvoapie ją girdėję, todėl įdomu buvoją išbandyti. Mūsų manymu mes jąlabai neblogai įsisavinome, o kaipbus iš tikro parodysime per vertinamąsiastaktikos pratybas, kuriosvyks spalio mėnesį .Vyr. ltn. Donato Bačiulio nuotrauka„Rudens šviesa“ Pabradėjerinktinių TMU OP kuopos. Mokymamsvadovavo „Geležinio Vilko“brigados Birutės bataliono vadasmjr. Mindaugas Steponavičius.„Savanorio“ inf.Partizanų kovas prisiminė Pranas JurgilasKpt. Tomas PILIČIAUSKASDariaus ir Girėno rinktinės štaboS5 skyriaus viršininkasDariaus ir Girėno apygardos rinktinėskariai Šakių rajono Kasikėnųkaime dalyvavo atidengiant paminkląčia žuvusiems partizanams.1948 metų spalio 10 dieną Kasikėnųkaime, Juozo BarusevičiausLauryna BALTRIMAITĖŽemaičių rinktinėRugsėjo 8 d. LCC tarptautiniameuniversitete atidaryta Kanadosir Lietuvos autorių fotografijųparoda „Afganistano atkūrimas“.Ta proga universitete rugsėjo 23 –Rugsėjo 30 d. savo veiklą nutraukėKASP aviacijos rinktinė.Vykdant Lietuvos kariuomenės reformąnuo spalio 1 d. Karinių oropajėgų Aviacijos bazė tapo vieninteliukariuomenės vienetu, kuriamedislokuoti orlaiviai ir vykdomiskraidymai.Savanorių pajėgų Aviacijosrinktinės lėktuvai paliko Kyviškiųaerodromą ir perskraidinti į KOPAviacijos bazę, kur jie bus naudojamiekipažų parengimui, žvalgybai,parašiutiniam rengimui ir kitkam.Buvę rinktinės karininkai irpuskarininkiai tarnybą tęs Karinėseoro pajėgose bei kituose daliniuose.Savanorių aviacija atsirado1991 m. rudenį, kai Vyriausybėssprendimu Vilniaus Dariaus irGirėno aeroklubas buvo perduotaskrašto apsaugai ir reorganizuotasį SKAT Dariaus ir Girėnoaviacijos eskadrilę. Be šios eskadrilėsKyviškėse, SKAT dar turėjoeskadriles Panevėžyje ir Šilutėje.Aviacijos rinktinė dalyvaudavokariuomenės mokymuose, žvalgydavopasienio, naftotiekio zonas,vykdė parašiutinį rengimą,Afganistano savaitė24 d. vyko net trys Afganistanuiskirti atviri diskusijų forumai. Jųmetu šiuolaikinio Afganistano gyvenimasir bandymas atkurti šioješalyje saugumą bei demokratijąbuvo apžvelgiami iš trijų skirtingųperspektyvų – karinės, atkūrimo(vystymo) bei literatūrinės.KASP liko be sparnųpaieškos bei gelbėjimo skrydžius.Rinktinė išugdė daug gerų sportininkų– lakūnų ir parašiutininkų.Plk. ltn. Eltonas Meleckis,ats. kpt. Ona Motiejūnaitė, kpt.Jonas Savickas, vyr. ltn. RaimondasKaralavičius, kpt. Dalius Gai-Autoriaus nuotr.sodyboje, žuvo Tauro apygardosŽalgirio rinktinės 35 kuopos partizanai:kuopos vadas LeonardasVizgirda-Klevas, būrio vadas TelesforasRimkus-Siaubas, JuozasKaminskas-Rolandas ir AntanasŽukauskas-Korsakas. 2009 rugsėjo19 dieną paminklą Lietuvoslaisvės kovotojams pašventino Kiduliųklebonas Zenonas Steponavičius.Mūsų rinktinės kariai žuvusiųjųatminimą pagerbė trimissalvėmis.Renginyje dalyvavo buvęsTauro apygardos Žalgirio rinktinės35 kuopos partizanas PranasJurgilas, Šakių rajono vicemerasAlgimantas Damijonaitis,šauliai, žuvusių partizanų artimieji.Pirmąją diskusiją rugsėjo 23 d.pradėjo Žemaičių rinktinės vadasplk. ltn. Vytautas Reklaitis, vadovavęsPAG-8. Pulkininkas leitenantasdaugiausia kalbėjo karinetematika, tačiau susirinkusiems labaibuvo įdomu daugiau išgirsti irapie Afganistano buitį, moterų beivaikų padėtį, tad pokalbis susilaukėdidžiulio susidomėjimo ir gerokaiužsitęsė.ka ir kiti sėkmingai tęsė gražiasLietuvos lakūnų ir parašiutininkųtradicijas, skindami pergalesįvairiose tarptautinėse varžyboseir garsindami mūsų šalies vardąpasaulyje.„Savanorio“ inf.cm

2009 m. spalio 29 d. Nr. 10 (406) Savanoris3 psl.Apmokėjimas mažėja trečdaliuSiekiant išlaikyti daugiau savanorių,trečdaliu mažinamas apmokėjimasuž tarnybai skirtą laiką.Rugsėjo 30 d. Lietuvos Vyriausybėpritarė atlygio karias savanoriamsir aktyviojo rezervo prievolininkamsmažinimui. Šis sprendimasgalios iki 2011 m. sausio 1 dienos.Savanoriai, atsižvelgdami į šaliessunkią finansinę padėtį ir nepakankamąKrašto apsaugos savanoriųpajėgų finansavimą, patys inicijavosiūlymą, kad kariams savanoriamsir aktyviojo rezervo prievolininkams,vykdantiems tarnybos užduotisar pašauktiems į pratybas armokymus, už tarnybos dienas būtųmokama 70 proc. profesinės karotarnybos kariams patvirtinto tarnybinioatlyginimo pirmaisiais tarnybospagal kario laipsnį metais.Kariams savanoriams ir aktyviojorezervo prievolininkams, kaipagrindinėje darbovietėje gaunamasvidutinis darbo užmokestisyra didesnis, išmokamas pagrindiniamedarbe gaunamo vidutiniodydžio, bet ne didesnio kaip1,3 Statistikos departamento paskutinįkartą paskelbto šalies ūkiovidutinio mėnesio darbo užmokesčiodydžio atlyginimas.Kariams savanoriams, besirengiantiemsar dalyvaujantiemstarptautinėse operacijose už Lietuvosribų, taip pat reabilitacijosatostogų metu po tarnybos tarptautinėseoperacijose, atlyginimas nemažėja.Taip pat ir savanoriams, dalyvaujantiemstarptautinėse pratybosear mokymuose už Lietuvos ribų.Priėmus šį nutarimą, 2010 m.bus galima pašaukti į mokymus irpratybas ne 4300, o 5500 karių savanorių.„Savanorio“ inf.GerbiamasLK KASP vade,ykRašau šį viešą laišką Jums daugelio Krašto apsaugos savanoriųpajėgose tarnaujančių karių savanorių vardu norėdamas užduotikelis klausimus. Kaip visi žinome, remiantis KAM išplatinta informacija(straipsnis „Siekiant išlaikyti daugiau savanorių, jų atlyginimasmažinamas trečdaliu“, 2009-10-01), nuo šių metų spaliopačių karių savanorių prašymu algos kariams savanoriams iraktyviojo rezervo prievolininkams sumažintos 30 proc. Tame pačiameKAM straipsnyje užsimenama, kad kitąmet KASP galės įmokymus pašaukti 5500 karių savanorių, t.y. 1200 daugiau, neišiemet. Remiantis šiais faktais norėčiau Jums užduoti keletą klausimų.Vieša paslaptis, kad šiandien patriotiškai nusiteikusio jaunimoKASP esama nedaug – dažna kuopa (ypač toliau nuo apskričiųcentrų) susiduria su savanorių stygium, prastu arba labai prastuesamų karių lankomumu ir t.t. Dažnoj KASP kuopoj jau šiandienpadėtis apgailėtina. Todėl noriu paklausti, ar Jūsų nuomoneminėti tarnybos apmokėjimo pakeitimai nepablogins padėtiesdar labiau?Be to peršasi klausimas, ar savanorio algai sumažėjus iki 70proc. lyginant su PKT kario atlyginimu, neturi keistis jam tenkantisdarbo krūvis tarnybos metu? Bent jau iki šiol savanoriai turėdavoatlikti tas pačias užduotis kaip ir bet kurio PKT pagrindu suformuotobataliono kariai. Tačiau po šių pakeitimų kyla klausimasar kariai savanoriai (manau viena didžiausių, bet socialiai pažeidžiamiausiųLietuvos kariuomenės dalių) šiuo metu nėra papildomaiišnaudojami ir diskriminuojami? Dirbti teks tiek pat, bet už taikažkodėl mokės gerokai mažiau, nei kitiems. Sprendimas prasilenkiantissu blaivia nuovoka... Be to, kur teisybė? Jei du žmonės šluojagatves, juk niekas nežiūri, kurio rūbai pvz. žali, o kurio geltoni.Už tą patį darbą jie gauna tą pačią algą.Pabaigai noriu paklausti, kaip KASP planuoja didinti karių savanoriųskaičių? Jei teisingai suprantu paskutinių kelių mėnesių kraštoapsaugos ministrės ir kariuomenės vado pareiškimus per masinioinformavimo priemones Lietuva šiuo metu nėra pajėgi didintiPKT karių skaičiaus, o tarptautinėms struktūroms duotus įsipareigojimusturės vykdyti aktyvusis rezervas, kurį žinoma ketinama didinti.Taigi, kokiomis priemonėmis ketinama tą KASP‘ą didint, jeivisa tai, kas daroma dabar, tiesiogiai veda prie savaiminio mažėjimo(galvoje turiu algas, mažinamą ir taip nedidelį mokymų skaičiųir pan.). tinkamai nemotyvavus naujokai tikrai neis. Dabar panašunubraukiama ir paskutinė motyvacijos priemonė, taikyta savanoriams.Prašau suprasti mane teisingai ir mano laiško nevertinti kaipbandymo kaip nors pasipelnyti. Esu žmogus, baigęs neblogusmokslus, turintis šiai dienai gerai apmokamą darbą, savo valstybėspatriotas. Į KASP‘ą atėjau nors ir neseniai, bet tikrai ne dėl pinigų.Savo valstybę esu pasiryžęs ginti visomis išgalėmis ir pastangomis,kol leis sveikata ir kitos sąlygos. Vis dėlto aplinkybės, apiekurias kalbu šio laiško viršuje, bei tikriausiai Jūsų nepasiekiantisdidžiosios dalies savanorių nepasitenkinimas dėl algos pakeitimų(girdžiu ir įvairiuose forumuose skaitau ne tik savo, bet ir Klaipėdos,Vilniaus, Panevėžio ir Alytaus rinktinių savanorių pasisakymus)mane verčia manyti, kad jei prireiktų su KASP antsiuvu gretamanęs ir keleto kitų tikrųjų patriotų jau greitai už Lietuvą buspasirengusi stoti tik saujelė piliečių. Apie kažkokį KASP savanoriųskaičiaus realų didinimą artimiausioje ateityje tikrai net kalbosnegali būti.Tiek norėčiau Jūsų paklausti. Labai tikiuosi, kad sulauksiu Jūsųatsakymo.Su pagarba,KASP savanoris (anonimas)P.S. Atleiskite, kad nerašau savo vardo ir pavardės. To nedarau,kadangi nenoriu tapti atpirkimo ožiu vadų rankose už tai, ką tyliaikalba dauguma savanorių, tačiau niekas Jums ir kitiems vadamsgarsiai nepasako. Tokių susidorojimo su savanoriais pavyzdžiųkiek girdėjau KASP jau yra buvęs ne vienas. (Laiško kalbanetaisyta. –Red.)Dariaus ir Girėno rinktinės kariai savanoriaiKASP vado atsakymas anonimuiĮ anoniminius laiškus neatsakinėjama,su anonimais nediskutuojama– tai elementari civilizuotobendravimo taisyklė. Jeigu žmogusnori ką svarbaus pasakyti, turisavo, kitokią, nuomonę, tai gali jądrąsiai ir pareikšti, totalitariniai,svetimi laikai, kai buvo viena partijair viena tiesa, nugrimzdo į praeitį.Ypač keista, kad anoniminįlaišką rašo savanoris. Aš galvojauir tebegalvoju, kad savanoriai yrapatys drąsiausi žmonės Lietuvoje,turintys savo įsitikinimus, savonuomonę ir nebijantys ją pareikšti,nes, tiesą sakant, ko baimintis?Tarnaujame savoje kariuomenėjeir savoje valstybėje.Apie kokius „susidorojimo susavanoriais pavyzdžius“ autoriuskalba? Kur, kada buvo susidorotasu savo nuomonę turinčiu savanoriu?Tokiais atvejais reikėtų kalbėtikonkrečiai, o ne šiaip sau, bendromisfrazėmis: kalbu daugeliosavanorių vardu, bet dėl šventosramybės nepasirašysiu, nes bijauvado. Patogus bailumas, bet nelabaigarbingas.Nemanau, kad „daugelis Kraštoapsaugos savanorių pajėgosetarnaujančių karių savanorių“ įpareigojolaiško autorių kalbėti jųvardu, tačiau vis dėlto pasistengsiuatsakyti. Kiekvienas savanoris galikreiptis į pajėgų vadą, tik, suprantama,ne anonimiškai. Šįkart tebūnieišimtis.Pradėkime nuo laiško pabaigos,o vėliau grįšime „į viršų“, anotautoriaus. Anonimas tvirtina esąstikras patriotas, pasiryžęs gintisavo Tėvynę visomis išgalėmis, bettokių pajėgose yra tik keli, saujelė.Aš taip pat esu patriotas, todėlmalonėk tamsta ir mane įrašyti– saujelė bus didesnė. O jeigurimtai, tai kaip, kokiais kriterijaisvadovaudamasis laiško autoriustaip lengvai suskirstė: aš patriotas,o anie – tai ne? Linkęs manyti,kad dauguma žmonių yra patriotai,nors atvirai ir nedemonstruoja,nes to nė nereikia, tačiau jeigukiltų pavojus, daugelis nedvejotų:Vrš. Eugenijaus Žygaičio nuotr.„Aš – lietuvis, o ne koks Pilypas iškanapių, kuriam bet kas gali įsakinėtiir nurodinėti“. Kam nerūpiLietuva, tie emigruoja, ieško laimėssvetimose šalyse, kuria mišriasšeimas ir jų vaikai bus tik lietuviųkilmės anglai, airiai, ispanai,danai, bet ne lietuviai. Jonas Aististaip sakė: „Tauta esmėje nėrakas kita, kaip tiktai tautiečiai, kaijų nebebus ir tautos nebebus“. Kaskita, kurie išvyksta trumpam, užsidirbti.Yra savanorių, dirbančiųŠvedijoje, Airijoje ir atvystančių įsavųjų kuopų mokymus.Noriu patikinti laiško autorių,jog jis klysta, manydamas, kad pajėgųvadovybė nežino, kokios savanoriųnuotaikas, situacija kuoposeir pan. Be viso kitko aš, kaippajėgų vadas, nuolatos lankausirinktinėse, buvoju kuopose, mokymuose,įvairiuose renginiuose,bendrauju su kariais savanoriaisir visada siekiu, kad pokalbiaibūtų nuoširdūs ir atviri. Dažniausiaitokie ir būna, savanoriai nebijokalbėti atvirai, kartais net labaikritiškai ir niekas neketina su jais„susidoroti“. Tai tik papildo tą informaciją,kuri suplaukia į štabą.Apie kokias savanorių algaslaiško autorius kalba? Savanoriaigauna ne algas, o atlygį, kompensacijąuž savo asmeninį laiką, atiduodamątarnybai. Iki 1997 metųsavanoriams kompensacija už tarnybosmetu sugaištą laiką nebuvovisiškai mokama, tačiau vyrai irmoterys kreipdavosi į pajėgas, norėdamitarnauti Lietuvos kariuomenėje.Iki 2006-ųjų kariams savanoriamsbuvo mokama 75 proc.tarnybinio pradinės privalomosioskaro tarnybos kario atlyginimo dydžiokompensacija. Nežiūrint to,kad kompensacija buvo padidintaiki 100 proc., atsivėrė galimybėsdalyvauti tarptautinėse misijose,norinčių tapti kariais savanoriaisskaičius nedidėjo. Susidomėjimaskario savanorio tarnyba yra tiesiogiaisusijęs su pajėgoms patikėtųužduočių reikšmingumu ir galimybėmistinkamai pasirengti jas vykdyti.KASP kariams patikėjus vykdytiįvairias svarbias užduotis, situacijapastebimai pagerėjo.Viena iš svarbiausių priemonių didintikarių savanorių motyvaciją yrakovinio rengimo kokybė. Karinių užsiėmimųir pratybų profesionalumas,užduočių sudėtingumas, be abejonės,įkvepia ir stiprina patriotiškai nusiteikusiųpiliečių, tapusių savanoriais,ryžtą prisidėti prie Tėvynės gynybiniųpajėgumų stiprinimo.Išanalizavusi minėtus aspektus iratsižvelgusi į sudėtingą finansinę situacijąLietuvoje ir pačioje kariuomenėje,KASP vadovybė iniciavopasiūlymą sumažinti karių savanoriųužmokesčio dydį 30 proc. Tokiusprendimu yra siekiama pagerinti koviniorengimo kokybę, daugiau lėšųskiriant pratyboms, jose galės dalyvautidaugiau karių savanorių.Reikia suprasti vieną paprastą dalyką:valstybė turėjo išteklių, mokėjo100 proc., bet šiuo metu tokių galimybiųpaprasčiausiai nėra. Kad būtinataupyti, sutaria, regis, visi, tačiau kaipaliečiama konkreti socialinė ar profesinėgrupė, kyla nepasitenkinimas:kodėl mums nurėžiama, mes ir taipmažai gauname, ką čia reiškia koksmilijonas!.. Užmirštama, kad bankrotasprasideda ne nuo milijono, betnuo cento.Kompensacijų sumažinimas yralaikinas dalykas, tačiau neišvengiamasir tikiu, kad dauguma karių savanoriųtą puikiai supranta. Šiuo metujau baigiami rengti ateinančių metųkovinio rengimo planai, kurie ganėtinaiskiriasi nuo to, kas vyko anksčiau,patys savanoriai tuo galės įsitikinti.Savanorių pajėgos yra išskirtinėginkluotųjų pajėgų dalis, mūsų kariaisavanoriai išsiskiria aukšta motyvacija,asmenine iniciatyva sąmoningai irprofesionaliai prisidėti prie Lietuvossaugumo stiprinimo, jiems būdingasavanorystės dvasia. Klysta tie, kuriebando šiuos dalykus neigti arba jaisabejoja. Lietuvos savanoriai niekadanebuvo, nėra ir nebus samdiniai.Plk. Antanas PLIESKISPajėgų vadas

4 psl.Savanoris2009 m. spalio 29 d. Nr. 10 (406)Paskutinė tarnybos dienaDariaus ir Girėno rinktinėsTMU OP pratybos GaižiūnuosePlk. ltn. Gintautas Zaura prie pajėgų vėliavosSpalio 5 d. KASP štabas atsisveikinosu į atsargą išeinančiu štaboviršininko pavaduotoju logistikaiVrš. Eugenijaus Žygaičio nuotr.plk. ltn. Gintautu Zaura. Vienasiš Lietuvos kariuomenės veteranųG. Zaura ištarnavo pajėgose neidaug, nei mažai – beveik du dešimtmečius.Prasidėjus Lietuvos atgimimui,Panevėžio rajone gyvenęsG. Zaura aktyviai įsijungė į visuomeninęveiklą, buvo išrinktas SąjūdžioPanevėžio rajono tarybosnariu, dirbo Aukščiausiosios Tarybos-AtkuriamojoSeimo narioStasio Kropo patikėtiniu. 1991m. pradžioje tapo savanoriu. VadovavoSKAT Panevėžio rinktinėsPanevėžio rajono kuopai.G.Zaura Panevėžio rajone subūrėnet penkias savanorių kuopasir jam buvo pasiūlytos aukštesnės– rinktinės vado pavaduotojo– pareigos. 1991 m. gruodžio30 d. suteikti pirmieji atkurtosLietuvos valstybės kariniai laipsniai;tarp pirmųjų Lietuvos karininkųbuvo ir G.Zaura, gavęs leitenantolaipsnį.Vadovavo Vyčio rinktinės štaboS4 skyriui, 1999 m. perkeliamasį Vilnių ir skiriamas KASP štaboaptarnavimo tarnybos viršininku,2000 m. – pajėgų štabo viršininkopavaduotoju logistikai. Tarnaudamaskariuomenėje baigė Vilniausuniversiteto Teisės fakultetą.Plk. ltn. G.Zauros tarnybaįvertinta Sausio 13-osios, Savanoriokūrėjo medaliais ir kitais apdovanojimais.Vrš. Dainius VilčinskasDariaus ir Girėno rinktinėVasaros pabaigoje Gaižiūnųpoligone vyko Dariaus ir Girėnorinktinės taikos meto užduočiųoperacinių pajėgumų padalinio(TMU OP) pratybos. TMU OPkuopos užduotis yra taikos metoužduočių vykdymas, pagalba civilineivaldžiai stichinių ar kitokiųnelaimių metu bei krašto gynybaužpuolimo atveju. Šių pratybųtikslas buvo pasižiūrėti, kaip kuopaiškeltas užduotis pasirengusivykdyti praktiškai.Pratybose dalyvavo aštuoniasdešimtaštuoni kariai savanoriai išvisų rinktinės kuopų, keturiolikaprofesinės karo tarnybos karių,trys instruktoriai iš LDK Algirdomechanizuotojo ir trys instruktoriaiiš Birutės motorizuotojo pėstininkųbatalionų. Pratyboms vadovavoTMU OP kuopos vadaskpt. Arvydas Benešiūnas.Pasitikrinus ekipuotę bei apsiginklavus,karių laukė žygis į JonušoRadvilos mokomąjį pulką,kur buvo įkurta laikinoji kuopavietė.Pulke kariai papietavo ir išvykoį Gaižiūnų poligoną. Vadaspadalinį suskirstė į tris būrius, kuriemsvadovavo vyresnieji leitenantaiAndrėjus Simčičius, ArtūrasNagumanovas ir RaimondasKlevinskis. Skyrių rengimui buvoparuoštos trys mokymo vietos.Pirmoje mokymo vietoje kariaimokėsi gynybos pagrindų, antroje– teisingai užimti mobilų keliųkontrolės postą, atlikti asmenųpatikrą ir vykdyti eskortavimą,o trečioje – žvalgybos ir taktiniožygio išsilaipinus pagrindų. Kariamslabiausiai įsiminė aktyviosiosužduotys, tokios kaip eskortavimas,taktinis žygis išsilaipinus.Atliekant šias užduotis viskas priklausėne nuo vadų, o nuo skyriauskarių savitarpio supratimobei gero komandinio darbo. Paskutinępratybų dieną labiausiaipasižymėję TMU OP kuopos kariaisavanoriai buvo apdovanotidovanėlėmis su rinktinės simbolika.Vadovas bei instruktoriai pratybasįvertino kaip pavykusias, iškeltitikslai buvo pasiekti. Išryškėjusiuskarių savanorių individualiųįgūdžių trūkumus bus stengiamasipašalinti iki spalio mėnesį Pabradėspoligone vyksiančių vertinamųjųpratybų.Apie TMU OP kuopų vertinamąsiaspratybas Pabradės poligoneskaitykite „Savanorio“ lapkričionumeryje (red.).Kompiuteriu kaip šaukštu: lazerinėneprileka ar perlėka rikiuotės aikštėjeSpalio 2 d. Jono Žemaičio karo akademija supažindinospaudos darbuotojus bei karius su atnaujintu lazeriniušaulių treniruokliu LT-4.Ats. ltn. VidmantasKUPREVIČIUSDidžiosios Kovos rinktinėPradėdamas renginį LKA viršininkasbrg. gen. Edvardas Mažeikisgyvai pastebėjo, kad vaikai priprantaprie kompiuterio kaip prie šaukšto,o užbaigdamas mintį pasakė, jog dalisjaunimo ateina į kariuomenę, – irkariuomenė jiems taria – yra ir naudojamosnaujausios technologijossu didelėm analizavimo galimybėm,juolab – lietuviškas gaminys (lazerinistiras) – dvigubai malonu.Prof. hab. dr. Algimantas Federavičius,Kauno technologijos universitetoMechanikos ir mechatronikosfakulteto dekanas, paantrino,jog jau daug metų yra bendradarbiaujamasu kariuomene kuriantmokymo technologijas krašto apsaugai(Gynybos technologijų institutas;GTI). Darbas yra įvertintas2005 Lietuvos mokslo premija. Šiamebare triūsia 20 magistrų, 8 technologijosdaktarai, rengiami 3 doktorantai.Laboratorija glaudžiai irvaisingai bendradarbiauja su Latvijos,Švedijos, Čekijos, Prancūzijos,Austrijos, JAV, Italijos šalių giminiškomisįstaigomis bei Europosskryžių saugumo agentūra. Lazerinisšaulių treniruoklis su realiu atatrankosimitavimo (suspaustas oras)mechanizmu leidžia gludinti ir gilintibei įtvirtinti šaulio įgūdžius.Naudojami automatinio šautuvoG-36 atitikmenys: svoris, paleidikliomechanizmo jautrumas, realusužtaisymas įdedant dėtuvę,bei užvedant rankenėle smogiamąjįmechanizmą. (Pirmasis imitacinisginklas buvo ,,kalašnikovas“.)Visiškai atkuriama ginklomechanika ir ergonomika. Šūvįir pradaužą sieja realus laikas,koks būtų ir ,,parakinėje“ šaudykloje(priklauso nuo kokiuatstumu išdėstyti taikmenys).Naudojami lazerio impulsai yranekenksmingi žmogui. Treniruoklįsudaro: aplinkos biblioteka, –virtualios taikmenų išdėstymosąlygos (vasara, žiema, miškas,laukas, gatvė...); sklaidos statistikosskaitiklis: kiek laiko skiriašūvius, kaip vingiavo judėjo ginklovamzdis taikantis, kur kulkos,,smogta“. Galimybė šaudytiį judančius taikinius taip pat yra.Šiuo treniruokliu galima pakankamaipigiai išmokyti šaulį. Tokiekursai jau yra sutaupę apie35 milijonus litų, nors tėra įkurtavos 18 mokymo vietų: LKA, JonušoRadvilos mokomajame pulke,Lietuvos teisingumo ministerijoje,Latvijos vidaus reikalųministerijoje, Medininkų pasienioposte. Kuriamas poligoninistreniruoklis: kompleksinė lazerinėugnies imitavimo sistema(būrio lygmens), kur numatomanaudoti originalią detektavimosistemą, kurią sudaro lazerinisblokas, GPS, šūvių imitavimo,infraraudonųjų spindulių siste-ma prie taikinių. Jau sukurta 60mm minosvaidžio treniruočiųįranga. Naudojant pastarąją ,,kovinio“šaudymo galima mokytis... rikiuotės aikštėje! Bandomaįminti išorinės ir vidinės balistikospaslaptis. Prof. Minvydo Ragulskiosukurta originali atmosferojeskriejančio minosvaidžiominos imitatoriaus oro pasipriešinimokoeficiento nustatymometodika ir gauta konkretijo reikšmė. Remiantis tyrimų rezultataissukurta įrenginių, kuriųveikimas grindžiamas dviejų tarpusavyjesusijusių masių balistika,dinaminės ir konstrukcinėssintezės metodika. Pastarąja remiantis,,sukurta ir įdiegta šaudymominosvaidžių treniruočiųįranga. Nustatyta kovinės galvutėslėkimo nuotolio priklausomybėnuo pradinio greičio.Remiantis gautais rezultatais sudarytaminų iššovimo užtaisų dydžiųpriklausomybė. Šiuo metutoliau tobulinama dviejų masiųvidinės balistikos eksperimentiniotyrimo metodika. Be virpesiųir greičio matavimų, bus atliekamiir slėgio matavimai minosvaidžioviduje“ (plg.: http://www.ktu.lt/lt/apie_struktura/fakultetai/mecha/teo_mech_kat/mokslas.asp). Taigi,sviedinio neprileką ar perlėką jaugalima gana tiksliai apskaičiuotibei tinkamai koreguoti.Lazerinio šaulių treniruoklioLT-4 galimybes demonstravoKTU GTI inžinierius ArvydasSurvila. Krašto apsaugos ministerijosgeneralinis inspektorius brg.gen. Gintautas Zenkevičius paste-bėjo, jog kokybė yra labai svarbu.Atvertuves įdėmiai stebėjo krašoapsaugos ministrės patarėjas gen.mjr. Jonas Kronkaitis.Tikrai džiugu, kad sistemą sukūrėLietuvos mokslininkai, norsjų darbo sąlygos ir nėra tokios geroskaip turtingesnių šalių kolegų,tačiau dirba su ugnele Tėvynės labui.Šaudykloje mokytis gali visipagal LKA galiojančią tvarką....o pataikyti toje tik 3 šaudymokrypčių veik virtualioje šaudyklojeį dešimtuką, nors nei šoninisvėjas ūžauja, nei lietaus purslaiakysna teškia, nėra lengva.AptartirezultataiKASP vadas plk. AntanasPlieskis, štabo viršininkas plk. ltn.Vaidotas Malinionis, rinktinių vadaiKauno karo prievolės centresusitiko su KPAT viršininku TomuPilviniu, viršininko pavaduotojuplk. Arūnu Dudavičiumi ir karoprievolės centrų viršininkais. Aptartišių metų KASP ir KPAT bendradarbiavimorezultatai. Konstatuota,kad bendradarbiavimasvyksta dalykiškai, konstruktyviaiir yra naudingas tiek pajėgoms,tiek tarnybai. Rengiami bendrirenginiai, susitikimai mokyklose,tačiau kartais stinga informacijosarba ji pateikiama pavėluotai.Daugiausia žmonių į Savanoriųpajėgas nukreipė Klaipėdos karoprievolės centras. Jis pasiūlė 257jaunuoliams tapti kariais savanoriais,o 3 KASP kariams – pereiti įprofesinę karo tarnybą. Centro viršininkasmjr. Rolandas Lukšas pasidžiaugėypač gerais ryšiais tieksu Žemaičių savanorių rinktine,tiek ir su Dragūnų batalionu. Rajonuose,kur šiuo metu nėra savanoriųkuopų, nėra ir bendradarbiavimo,iš tokių rajonų ir į KASPbeveik nenukreipiama naujų žmonių,štai, pavyzdžiui, iš Raseinių įKASP nenukreipta nė vieno. Dariausir Girėno rinktinės vadas mjr.Romualdas Moldaris sakė, kad Raseiniuosešiuo metu jau yra 10 kandidatųį KASP. Kitais metais KPATplanuoja kas mėnesį nukreipti įKASP po 100 žmonių.Nuo lapkričio mėnesio KPATpradeda rengti būtinuosius kariniusmokymus, tai nauja, labai svarbiir nelengva užduotis. Aptarti kiti,abiem pusėms svarbūs, reikalai.„Savanorio“ inf.cm

2009 m. spalio 29 d. Nr. 10 (406) Savanoris5 psl.Nugalėjo Dainavos savanoriaiVirvės traukimočempionatasČempionato nugalėtojai ir prizininkaiAsta KAZLAUSKIENĖDainavos rinktinėRugsėjo 24 d. Kauno Panemunėsšile vyko Lietuvos kariuomenėskroso čempionatas, kuriamedalyvavo 7 komandos iš įvairių da-linių. Dainavos rinktinės komandatapo nugalėtoja, pralenkusi Lietuvoskaro akademijos bėgikus, trečiojivieta atiteko Lietuvos šauliųsąjungos atstovams. 109-osios kuoposvadas vyr. ltn. Donatas Stulgysbuvo nepralenkiamas asmeninėjeįskaitoje, kitas prizines vietas iškovojotaip pat Dainavos rinktinėskariai: 2-oji vieta atiteko101-osioskuopos vado pavaduotojui ltn.Vaidui Žlabiui, 3-oji – 103-osioskuopos kariui savanoriui eil. PoviluiČervonkai.Ltn. Darius ČERNIAUSKASVyčio rinktinės 501 kuopos vadopavaduotojasRugsėjo 24 d. Kaune, Panemunėsšile, vyko Lietuvos kariuomenėsvirvės traukimo čempionatas.Dalyvauti čempionate panoroseptynios komandos, tarp jų irdaugkartiniai prizininkai KASPVyčio rinktinė, kurios sudėtyjebuvo gr. Vigantas Tarutis, gr. ŽilvinasKripaitis, eil. Simonas Vilniškis,eil. Mantas Rudys, eil. VitalisJuknevičius, gr. AudriusCimolonskas, gr. Audrius Širvinskas,ltn. Darius Černiauskas ir atsarginisj. srž. Pranas Matuzas.Pradžioje visos septynios komandosvaržėsi tarpusavyje. Į finaląpateko keturios geriausiaipasirodžiusios komandos: Lietuvosšaulių sajungos komanda, Vyčiorinktinė, Butigeidžio dragūnųmokomasis batalionas ir Panevė-žio karo prievolės centras. Lietuvosšaulių sąjunga nesunkiai įveikė Panevėčiokaro prievolės centro komandąir pateko į varžybų finalą.Kitame pusfinalyje susitiko Vyčiorinktinė ir Butigeidžio dragūnų mokomasisbatalionas; po atkaklios kovospergalę ir teisę kovoti dėl čempionųvardo iškovojo Vyčio rinktinėskomanda. Trečioji vieta atiteko tikpo įnirtingos kovos, visą čempionatąseptyniese kovojusiai Panevėžiokaro prievolės centro komandai,kuri įveikė dragūnus.Ir štai finalas, kuriame susitikoLietuvos čempionai – Šaulių sąjungoskomanda, profesionalūs sportininkaiir taip pat tituluota Vyčio rinktinė.Be kovos nepratę pasiduoti savanoriaiturėjo pripažinti varžovų jėgą.Šauliai šiuo metu stipresni, tad jie irtapo kariuomenės čempionais. Vyčiorinktinės savanoriams teko tenkintistik antrąja vieta bei laukti kitų metųir galimybės atsirevanšuoti.Pasaulio karių čempionate Lietuvosorientacininkės iškovojo sidabrąKpt. Dainius MORKŪNASLietuvos kariuomenės sporto kluboviršininko pavaduotojasRugsėjo 14–20 d. Viru (Estija)vykusiame 42-ajame pasaulio kariųorientavimosi sporto čempionateLietuvos kariuomenės rinktinėiškovojo tris sidabro medalius.Asmeninėse moterų varžyboseDainavos rinktinės savanorė eil.Sandra Baužaitė užėmė antrąjąvietą, nusileidusi tik Rusijos atstovei,trečiąją vietą iškovojo suo-mė. Tik paskutinę akimirką auksomedaliai išsprūdo komandinėsemoterų varžybose – visą laikąpirmavusi Lietuvos komanda (gr.Vilma Rudzinskaitė, eilinės SandraPaužaitė, Ieva Sargautytė irIndrė Valaitė) varžybų pabaigoje17 sek. nusileido rusėms.Atkakli kova vyko ir estafečiųvaržybose, kur ir vėl fortūnanusisuko nuo moterų komandos(eilinės I.Sargautytė, I.Valaitė irS.Paužaitė); po sėkmingo startotik paskutiniuose distancijos me-truose Lietuvos kariuomenės atstovėsnusileido latvėms.Sėkmingai čempionate pasirodėir jauna bei perspektyvi Lietuvoskariuomenės vyrų komanda(vyr. ltn. Donatas Stulgys, gr.Darius Sadeckas, eiliniai DonatasMickus, Vilius Aleliūnas ir GiedriusSabaliauskas), komandinėsevaržybose iškovojusi ketvirtąjąvietą. Vyrų komanda estafečiųvaržybose užėmė penktąją vietą.Lietuvai kariuomenės rinktinėspagrindas yra KASP kariai.Vyčio rinktinės komanda iškovojo antrąją vietąykCiviliai plius kariai, arbaVasarą prisiminusTeisingai pasakė Antuanas de Sent-Egziuperi: žmogusatsiskleidžia galynėdamasis su kliūtimis. Tuo galėjo įsitikintistovyklautojai ir su jais bendravę kariai.Gr. Miglė GADLIAUSKAITĖDainavos rinktinės102-oji kuopaMinint Lietuvos vardo tūkstantmetį,rugpjūčio pabaigoje, Kalveliųkaime prie Šlavanto ežerosurengta Lazdijų rajono jaunimovasaros stovykla. Kadangi šiemetį Lazdijus buvo perkelta 102-ojikuopa, ji ir buvo pakviesta patalkininkauti.Išaušo gražus rytas ir stovyklautojairytą turėjo pradėti mankšta.Čia nebebuvo jokių „nenoriu“ ar„negaliu“. Rytinei mankštai vadovavopats Dainavos rinktinės102-osios kuopos vadas kpt. RamūnasDudzinskas. Tačiau trumputemankšta viskas tik prasidėjo.Kaip greitai pastatyti kareiviškąpalapinę, kaip teisingai stovėtirikiuotėje, kaip maskuotis, kaiptransportuoti sužeistuosius – visatai tik maža dalis, ką stengėmėsparodyti stovyklautojams. Sunkusutalpinti visa tai, ką kariai darone vienerius metus, į kelias valandas.Stengėmės papasakoti, kaipgyvename ir kuo užsiimame patyspratybų metu. Raginome stovyklautojuspačius išbandyti savoištvermę ir sumanumą dalyvaujantne tik mūsų paruoštose fizinėseužduotyse, bet kartu ir pasitikrintisavo žinias.Kartu su stovyklos vadovaissuvieniję jėgas, parengėme estafetę,kurioje reikėjo ne tik verstiskūliais ar atlikti greitos reakcijosreikalaujančias užduotis, betir pamankštinti galvas.Smagu, kad visiems buvo linksma.Nesvarbu, kad pritrūko darkelių valandų, parodyti ir papasakotidaugiau apie tai, kaip gyvena,ką veikia mūsų kariai. Tačiaudžiaugiamės ir tuo, kad pavykosusidraugauti ir sudominti savoveikla ne vieną stovyklautoją.Norisi tikėti, kad po metų arkitų dalis šių jaunuolių sumanystapti tikrais kariais ir užsivilksuniformas.Šalies moksleivių šventė LazdijuoseKpt. Kęstutis PILECKASDainavos rinktinės štaboS5 skyriaus viršininkasRugsėjo 22 dieną į Lazdijų Nepriklausomybėsaikštę paminėtiLietuvos vardo tūkstantmečio,Baltų vienybės dienos bei Lietuvosmaironiečių draugijos dvidešimtmečiosusirinko daugiau kaiptūkstantis Lietuvos moksleiviųbei mokytojų. Dalyvavo taip patSeinų „Žiburio“ gimnazija, kariaisavanoriai bei kiti svečiai. Šventės109-osios kuopos pasirodymasdalyvius sveikino Lazdijų rajonomeras Artūras Margelis, rajonosavivaldybės Švietimo, kultūros irsporto skyriaus vedėjas Jonas Gudžiauskasir Lietuvos maironiečiųdraugijos pirmininkas EugenijusUrbonas.Šventės dalyviai susipažinosu Lazdijų rajonu, dalyvavo mišioseLazdijų šv. Onos bažnyčioje,sodino medelius Lietuvos irLenkijos pasienyje. Rudaminospiliakalnio papėdėje, paragavęDainavos rinktinės savanorių iš-virtos kareiviškos košės, teatralizuotoješventėje „Piliakalnių šviesa“prisiminę Lietuvos istorijospraeitį ir Rudaminos piliakalnio istoriją,susižavėję stebėjo Dainavosrinktinės 109-osios kuopos (vadaskpt. Kęstutis Valenta) savanoriųkovinę parodomąją programą. Mokiniaiir jų mokytojai į namus parsivežėlaikraštį „Savanoris“, kituskarinius leidinius, informuojančiusapie Lietuvos kariuomenę, Kraštoapsaugos savanorių pajėgas ir Dainavosrinktinę.Kpt. Ramūno Dudzinsko nuotr.

6 psl.Savanoris2009 m. spalio 29 d. Nr. 10 (406)Lietuvio karininko likimasLietuvos karininkijos naikinimas, pradėtas jau pirmosiomis rusų okupacijos dienomis1940 metais, nenutrūko nė karui kilus. Ypač nukentėjo teritorinio lietuvių korpuso179-oji divizija, kurios apie 1000 karių rusams pavyko nusivaryti į Rusiją.Ats. kpt. Vytautas VOVERIS„Savanorio“ redaktoriusKapitonas Ignas MatutisJau birželio 23 d. Pabradės poligonerusai sušaudė 179-osios divizijosžvalgų bataliono tankų kuoposvadą mjr. Vladą Vaitkų, kitądieną prie Adutiškio nužudytas215-ojo pulko kuopos vadas kpt.Adolfas Pilvelis. Kapitoną nušovėlietuvis enkavėdistas Stasys Valaitis,o rusas pulko komisaras tikstebėjo, kaip lietuvis žudo lietuvį.Valaitis ne tik nušovė, bet ir nužudytąjįapiplėšė: nusegė laikrodį,išnaršė kišenes, pasiėmė pinigus.(Vėliau Valaitis darbavosi enkavėdistu16-ojoje lietuviškoje divizijoje,turėjo kapitono laipsnį, opo karo, išmestas iš „organų“, visiškaiprasigėręs, slankiojo po Vilniųir kabinėjosi prie vyresnio amžiausžmonių: „Aš viską apie tavežinau! Duok rublį...“)Birželio 25-ąją už Adutiškionušautas lengvosios artilerijospulko diviziono ryšių viršininkasltn. Kęstutis Kazėnas, 215-ojopulko būrio vadas ltn. Bronius Zelianisnužudytas anapus Pastovių.Ten nušautas ir Vilniaus pėstininkųkaro mokyklos politrukų kariūnųkuopos vadas kpt. Povilas Kaladė.Pabėgus 234-ojo pulko štaboviršininkui kpt. Jonui Gogei, įjo pareigas paskirtas ltn. ArkadijusVasiūnas, tačiau ir jį politrukainušovė, nes laikė nepatikimu,mat leitenantas, kaip ir dera Lietuvoskarininkui, savo slavišką pavardęVasilionokas gražiai susilietuvinoį Vasiūną. Vasiūną pakeitėkpt. Adolfas Zaluba, nužudytas,vos pulkas peržengė Gudijos-Rusijossieną.Divizijos likučiams atsidūrusNevelio-Velikije Lukų rajone,NKVD suėmė 21 karininkąir apie 50-60 eilinių bei puskarininkių.(Tuo metu jau buvo seržantųlaipsniai, bet lietuviai, tiekkarininkai, tiek kareiviai, demonstratyviaijaunesniuosius vadus vadinotik puskarininkiais, seržantaiatrodė svetima, rusiška.) Keletąareštuotųjų sušaudė, likusius išvežėį Norilsko lagerius.Buvo areštuoti divizijos artilerijosštabo viršininko pavaduotojasplk. Povilas Meškauskas,zenitinės artilerijos diviziono vadaspplk. Juozas Lavinskas, Vilniauspėstininkų karo mokyklostopografijos dėstytojas mjr. PovilasKrištopavičius, 259-ojo pulkobataliono vadas kpt. AndriusAmbraziejus, pulko jaunesniųjųvadų mokyklos viršininkas kpt.Juozas Stravinskas, kuopos vadasvyr. ltn. Antanas Levinas, 234-ojopulko kulkosvaidžių kuopos vadaskpt. Stasys Balčiūnas, divizijosprieštankinės artilerijos divizionomokomosios baterijos vadaskpt. Ignas Matutis, 619-ojo haubicųpulko technikas kpt. AntanasPovilanskis, to paties pulko ugniesbūrių vadai leitenantai Balys Venclauskasir Pranas Vaškys, Vilniauspėstininkų mokyklos politrukų kariūnųkuopos vado pavaduotojasvyr. ltn. Romas Žikorius, lengvosiosartilerijos pulko ugnies būriovadas ltn. Kajetonas Kaunas, ryšiųbataliono kuopos vadas ltn. KęstutisKvedaras, būrio vadas ltn.Kazys Mikelionis ir bataliono raštinėsviršininkas ltn. Antanas Sinkevičius,215-ojo pulko kuopos vadasltn. Juozas Miliukas, to patiespulko būrio vadas ltn. Vladas Pukys,žvalgų bataliono kuopos vadasltn. Marijonas Stankevičius,pionierių bataliono štabo viršininkasltn. Kazys Stankevičius ir batalionoperkėlų parko viršininkasltn. Povilas Variakojis. Keli lietuviaikarininkai sugebėjo pabėgti arpasiduoti vokiečiams (majorai JurgisBrusokas, Antanas Racka, kpt.Juozas Strikas, ltn. Leonas Beinoras),kitus, divizijoje dar likusius30 karininkų, nuo arešto išgelbėjoiš Maskvos gautas įsakymas visuslietuvius karininkus ir puskarininkiusišsiųsi į tobulinimosi kursus„Vystrel“ Solnečnogorske.Norilske NKVD sulipdė standartiniuskaltinimus ir skyrė standartinesbausmes – 8 arba 10 metųlagerių, tačiau kai kuriuos teisėTaimyro nacionalinės apygardosteismas ir civiliai teisėjai pasirodėžiauresni (ir kvailesni) už enkavėdistus;baimindamiesi, kadjų pačių neapkaltintų per dideliušvelnumu liaudies priešams, skyrėmirties bausmes. Taip buvo nuteistiir sušaudyti Lavinskas, Levinas,Žikorius ir Pukys.Vienintelė represuotų karininkųkaltė ta, kad jie – lietuviai. Reikiapagaliau pripažinti, kad represijosSovietų Sąjungoje buvovykdomos vadovaujantis iš esmėstautiniais, o ne kažkokiais klasiniaiskriterijais ir šiuo atžvilgiunacistinė Rusija niekuo nesiskyrėnuo nacistinės Vokietijos. Berijaviename savo rašte Stalinui nurodė,kad 1930-1940 m. NKVDareštavo 1 milijoną 400 tūkstančiųžmonių, iš jų beveik milijonas sušaudyti.Tame rašte neužsimenamaapie sušaudytus be teismo, numarintusbadu, milijonus ištremtų,tačiau atkreipia dėmesį vienas sakinys:„Iš visų nuteistų liaudiespriešų 90 proc. – žydų tautybės asmenys“.Vargu ar kas nors SovietųSąjungoje tuo metu būtų išdrįsęsStalinui meluoti arba teikti neteisingusduomenis, tad šiuo Berijosteiginiu abejoti nėra pagrindo. Ojuk buvo žudomi ne tik žydai, betir kitų tautybių asmenys. Tai koksrepresuotų rusų procentas? Labainedidelis, nors dar ir šiandienįrodinėjama, jog nuo represijų labiausiainukentėjo rusų tauta. Kadtai netiesa rodo ir mistinio „trockininkųbloko“ likvidavimas, nuokurio ir prasidėjo masiniai areštaiir šaudymai. Iš 12 sušaudytų tariamųbloko vadovų 1 lietuvis – Baltarusijoskaro apygardos vadas komandarmas(armijos generolas)Jeronimas Uborevičius, 1 estas –Frunzės karo akademijos viršininkaskomandarmas Augustas Korkas,2 latviai – Janis Rudzutakasir Robertas Eidemanis, 3 žydai, 2kaukaziečiai ir tik 3 rusai.Kpt. Ignas Matutis dar gimnazijojetapo šauliu, 1923 m. dalyvavoKlaipėdos išvadavime. Baigęskaro mokyklą, automatinių pabūklų(orlikonų) ir kulkosvaidininkųkursus, sumanus, profesionaliailabai gerai pasirengęs, kurįlaiką tarnavęs karo mokykloje kariūnųkuopos vyresniuoju karininku.Geresnio mokomosios baterijosvado nė su žiburiu nerastum.Matutis nuo karo pradžios dešimtkartų galėjo pabėgti iš Raudonosiosarmijos, bet nepabėgo. Ir netodėl, jog būtų labai mylėjęs rususar troškęs kariauti. Karas teikėdaug vilčių: po jo, kaip ir po ano,Pirmojo pasaulinio, Lietuva galvėl taps nepriklausoma, bet lietuviamsnėra jokios prasmės guldytisavo galvas nei už vokiečius, nei užrusus. Visiškai tas pats, kas laimės,bjauru tik, kad ir mes įvelti. Reikiasaugoti savus žmones, kad kuomažiau jų žūtų. Matutis manė neturįsteisės pasitraukti. Kol baterijojeyra lietuvių, karininko pareiganepalikti saviškių likimo valiai:– Koks bus jų likimas, toks irmano.NKVD internacionalistai taipnemanė. Operatyvinis įgaliotinisGB (Valstybės saugumo) j. ltn.Gavričkovas liepos 4 d. sukurpėorderį kpt. Matučio areštui, neskapitono biografija labai bloga:kilęs iš buožių, turi brolį kunigą,tad ar galima pasitikėti tokiu klasiškaisvetimu elementu? „Negalima“,– pritarė jaunesniojo leitenantotiesioginis viršininkas GBseržantas Beltiukovas: areštuotinedelsiant.Kompromituojančią medžiagąapie Matutį, kaip ir apie visuskitus lietuvius karininkus, rinkojau seniai. Po teisybei, turėjo būtiareštuotas dar birželio 14-ąją, betkažkoks žioplys neįrašė jo pavardėsį areštuotinų lietuvių sąrašus.Kai tik laimingi naujieji Lietuvosbajorai Maskvoje pasirašė„uniją“ (ne pirma ir ne paskutinėmūsų istorijoje), šalį užplūdo rusai:viršininkai, prižiūrėtojai, auklėtojaiir kitokie geradariai. Vienastoks atsirado ir mokomojojebaterijoje. Politrukas Bokarovas.Baterijos vadas smalsiai stebėjoapšepusį, netvarkingą „didžiosiostėvynės“ atstovą, stengdamasis suvokti,kas jis per padaras. Kalbėtissu politruku nebuvo apie ką,o tylėti atrodė nemandagu. Ir kaiįgrįsdavo klausytis nesibaigiančiųpolitruko tauškalų apie socializmą,komunizmą, pasaulinę revoliuciją,žemės ūkio kolektyvizaciją,Matutis neištverdavo:– Kolektyvizacija, kolchozai, okas iš to? Krautuvės tai tuščios.Kokios žemės Ukrainoje, dirbtųjas ūkininkai, visko turėtumėt...– Mes visko ir turime! Net arbūzų.– Arbūzų gal, bet, sako, kadmėsos, sviesto, sūrio – nė kvapo.– Užtat buožių nėra!– Kas tie buožės? – stebėjosiMatutis. – Štai mano tėvas turi 20hektarų žemės, 2 arklius ir 4 karves.Jis buožė ar ne?– Buožė, – neabejojo politrukas.– Buožė, sunkiai dirbantis nuosaulės patekėjimo iki laidos?Nukelta į 7 psl.Kalbos kertelėKaisti,virinti, virtiAts. ltn. VidmantasKUPREVIČIUSDidžiosios Kovos rinktinė; LKSDKareivis vėl iš naujo pradėjokaisti pusryčius. Kaičia puodą antugnies. Jau laikas pusryčiam kaisti.Parėjęs pusryčių randa puodąnevirusį, ugnį užgesusią, bobągulinčią. Katilas verda, raganosropienę virs. Vakare parginiaukarves, motina padėjo suvarytiį tvartą, o paskui valgėm virintųbulvių su rūgusiu pienu. Vienąvalandą reik vìrinti tą žuvį. Budesvìrina vandeny karštam. – Tai vissakiniai iš akademinio ,,Lietuviųkalbos žodyno“ (1941-2002;ir jo elektroninės atmainos www.lkz.lt) straipsnių, kuriuose aiškinamižodžių kaisti, virti ir virintireikšmės. Pačios pagrindinėsyra šios: kelti kokį indą su skysčiuant ugnies, kad šiltų; šildyti,kad vanduo (ar kitas koks skystis)įkaistų ir imtų kunkuliuotidėl aukštos temperatūros .Vienąkasdienį reiškinį galim teisingainusakyti keliais žodžiais, nesvarbu,kad kaitina ne tik atviraugnis (malkų krosnis, dujinė viryklė),o ir elektrinis arbatinis,elektrinė viryklė arba maisto paketųpakaitinimo įranga.Lietuviškai teisinga vandenįkaisti, virinti; kavą bei arbatą plikyti,sriubas, mėsą, žuvį virti. Ostatyti, galima namus, tiltus, bokštus,kortų namelius,– arba tai, kasnugriuvo-parvirto.Kas metėiššūkį – taskausisGr. Vilius DŽIAVEČKA„Savanorio“ korespondentasJau seniai akį veria neteisingasžodžio iššūkis vartojimaslietuvių kalboje. Jis labai išplitokrašto apsaugos sistemoje, ir,deja, straipsniuose, kalbose, informaciniuosepranešimuose:„Anot Tauragės įgulos kapelionomajoro Remigijaus Monstvilo,šios pratybos – puiki proga karokapelionams, dirbantiems visojeLietuvoje, susiburti ir drauge aptartiiškylančius iššūkius, pasidalintibendra patirtimi, įspūdžiais,džiaugsmu bei rūpesčiais“. Arba:„Po sutikimo ceremonijos Mindaugobataliono vadas majorasNerijus Stankevičius krašto apsaugosministrei R. Juknevičieneipristatė bataliono istoriją, struktūrą,užduotis ir iššūkius“.Pabandykime ateityje vengtišio žodžio vartojimo neteisingamekontekste. Didysis lietuvių kalbosžodynas nurodo dvi žodžio iššūkisreikšmes: Iššūkis – iššaukimasį kovą ir antra reikšmė – šūktelėjimas,sušukimas.Taigi… Pateiktuose neteisingovartojimo pavyzdžiuose iššūkįbūtų galima keisti tinkamu lietuviškužodžiu – išbandymas.cm

2009 m. spalio 29 d. Nr. 10 (406) Savanoris7 psl.LLKS 60-mečiuiPartizanų spalis1944 m.Partizanų būrys užėmė Ukmergėsapskrities Vadoklių miestelį, iškalėjimo išlaisvino suimtuosius.Suformuota LLA Tigro rinktinė,veikusi Zarasų, Švenčionių,Utenos apskrityse. Vadas – LeonasVilutis-Arūnas.Partizanai iš Biržų kalėjimo išlaisvino48 rusų suimtus žmones.Zarasų apskrityje veikė 20 partizanųbūrių.Trakų apskrityje užmuštas stribųbataliono vadas.Ukmergės apskrityje į partizanųpasalą papuolė ir žuvo pasienioužkardos viršininko pavaduotojasir keli kareiviai.1945 m.Šiaulių apskrities Joniškio apylinkėsepradėjo veikti LLA Geniokuopa (150 karių), vadovaujama j.ltn. Martyno Kliausiaus-Tautvydo.Mjr. Jonas Semaška-Liepa, Žemaičiųlegiono vadas, įsteigė Tautosgelbėjimo sąjungą.Berija įsakė Lietuvos apskrityseir valsčiuose plėsti agentų verbavimą.Į rusų nelaisvę pateko Tauroapygardos vadas kpt. Leonas Taunys-Kovas.Apygardai pradėjo vadovautimjr. Zigmas Drunga-MykolasJonas.Dzūkų grupės vadas plk. ltn.Juozas Vitkus-Kazimieraitis parengėorganizacinį Lietuvos išlaisvinimoplaną, jame numatyta, lemiamomskovoms prasidėjus, visųlietuvių mobilizacija į ginkluotąsiaspajėgas.Biržų apskrityje, Pabiržės valsčiujeužmuštas rusų pasienio užkardosviršininkas vyresnysis leitenantas.Užmuštas 94-osios pasieniorinktinės politinio skyriaus viršininkopavaduotojas vyresnysis leitenantas.1946 m.Švenčionių apskrityje žuvo laikinaiVytauto apygardos vado pareigasėjęs Bronius Zinkevičius-Artojas.Vytauto apygardos Lokio rinktinėspartizanai Zarasų apskritiesImbrado valsčiuje užmušė apskritiesvykdomojo komiteto pirmininkąir dar keletą aktyvių kolaborantų.Daugiau kaip 3 000 rusų puolėVytauto apygardos Liūto rinktinę.Partizanai patyrė daug nuostolių,bet sumanaus vado Vinco Kaulinio-Miškiniopastangomis pavykoišsaugoti rinktinės organizacinęstruktūrą.1947 m.Žemaičių apygardos vadas JonasIvanauskas-Vygandas, patikėjęsMarkuliu, išvyko į Vilnių ir patekoį nelaisvę. Apygarda liko bevadovybės iki 1948 m. pavasario.Marijampolės apskrities Meškučiųkaime žuvo Vytauto rinktinėsštabo žvalgybos skyriaus viršininkas,vienas iš Tauro apygardosįkūrėjų, Albinas Ratkelis-Oželis.Kauno apskrityje užmuštasRaudonosios armijos šaulių pulkobūrio vadas leitenantas.Mūšyje Alytaus apskrities Vydeniųkaime užmuštas Rudniosvalsčiaus milicijos viršininkas jaunesnysisleitenantas rusas.1948 m.Tauro apygardai pradėjo vadovautiAleksandras Grybinas-Faustas.Geležinio Vilko rinktinės vadavietėjesusitiko Tauro apygardosvadas Aleksandras Grybinas-Faustas ir Dainavos apygardosvado įgaliotinis kpt. Sergijus Staniškis-Litas.Nutarta Tauro ir Dainavosapygardas sujungti į PietųLietuvos sritį, vadu laikinai paskirtiAdolfą Ramanauską-Vanagą.Trakų apskrities Onuškio valsčiujeKazimieraičio rinktinės partizanai,vadovaujami Vaclovo Voverio-Žaibo,surengė pasalą irsusprogdino sunkvežimį. Užmuštijuo važiavę 18 rusų, tarp jų vienaskarininkas.Du į nelaisvę paimti partizanaisugebėjo užmušti Šakių kalėjimoprižiūrėtoją ir pabėgti.Taujėnų apylinkių partizanai. Iš kairės: Jonas Sinkevičius-Šermukšnis, Zofija Žilienė-Klajūnė ir Petras Sinkevičius-ĄžuolasGenocido aukų muziejaus nuotr.Mūšyje Šiaulių apskrityje partizanaiužmušė Sovietinės armijosšaulių pulko būrio vadą leitenantą.Kelyje Merkinė-Druskininkaipateko į pasalą ir buvo užmuštasrusų tautybės Merkinės valsčiaussaugumo viršininkas.1949 m.Įsigaliojo LLKS Baudžiamasiskodeksas, kuriame numatytos dvibausmių rūšys: įspėjimas ir mirtiesbausmė.Tauro apygardos vadas atleidoJuozą Lukšą-Skirmantą išapygardos štabo žvalgybos skyriausviršininko pareigų, kadangijis paskirtas LLKS atstovu užsieniui.Anykščių valsčiaus Butkiškiokaime žuvo Rytų Lietuvos sritiesvadas Antanas Slučka-Šarūnas.Šimonių girioje rusams apsupusAlgimanto apygardos vadavietėsbunkerį, susisprogdinoapygardos vadas Antanas Starkus-Montėir su juo buvę štabopareigūnai.Pateko į pasalą ir buvo užmuštasŠimonių valsčiaus milicijos viršininkasleitenantas rusas.Marijampolės apskrityje, netoliŠunskų, pateko į pasalą irbuvo užmušti Šunskų valsčiausmilicijos viršininkas jaunesnysisleitenantas rusas, vienas milicininkasir kompartijos funkcionierius.1950 m.Tauragės apskrities Žygaičiųmiške parašiutais nusileido JuozasLukša-Skrajūnas ir jo palydovaiBenediktas Trumpys-Rytis beiKlemensas Širvys-Sakalas.Kelmės rajone užmuštas Sovietinėsarmijos leitenantas.1951 m.Masinis Lietuvos gyventojų trėmimasį Sibirą.Partizanai užėmė Švenčioniųgeležinkelio stotį.Žuvo Dainavos apygardos Dzūkųrinktinės vadas Jonas Kučinskas-Tautmylis,vado pareigas perėmėVincas Daunoras-Ungurys.1952 m.Pasitelkę agentus okupantaipraktiškai sužlugdė organizuotąpasipriešinimą Vytauto apygar-dos Liūto, Tigro ir Lokio rinktiniųoperatyvinėje erdvėje.1953 m.Masiniai žmonių trėmimai išLietuvos.MGB duomenimis, 54 okupuotosLietuvos rajonuose dar veikėapie 136 partizanai (Lietuvoje tuometu buvo 87 rajonai).1956 m.Išdavus Antanui Urbonui-Žinomam,Kaune spalio 12 d. suimtasLLKS Gynybos pajėgų vadaspart. plk. Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Iškart kagėbistai, vadovaujamiNachmano Dušanskio(Rainių budelio) pradėjo žiauriaikankinti ir vakare Vanagas buvoperkeltas į Lukiškių kalėjimo ligoninębe sąmonės, baisiai sužalotas.Skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamytei,nuoširdžiai užjaučiame Palangos karininkų ramovėsviršininko pavaduotoją Dalią Lukienę.LDK Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionasDėl mylimo tėvelio staigios mirties nuoširdžiai užjaučiamevrš Raimundą Pavydį.Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinėykLietuvio karininko likimasAtkelta iš 6 psl.– Vis tiek buožė, išnaudotojas.Kolchozninko šeimai ir vienos ožkosužtenka. Kam tavo tėvui keturioskarvės? Kur jis pieną deda?– Į pieninę veža. „Pienocentrui“parduoda, užtat krautuvėse pilnamaisto produktų ir jie pigūs. Tiesa,dabar, kai naujoji valdžia nacionalizavo„Pienocentrą“, „Maistą“,„Lietūkį“, lentynos ištuštėjo,o kainos išaugo.Užsidaręs savo kabinete Bokarovaspokalbį kruopščiai užrašydavoir dumdavo pas divizionokomisarą, o šis – pas divizijos komisarąProdeusą.Politrukas nuolat skundė baterijosvadą, kad šis, mokėdamasrusiškai, su kareiviais kalbasi lietuviškai,o tai yra pats tikriausiasburžuazinis nacionalizmas. Darblogiau. Kpt. Matutis kareiviamssakė:– Rusų kalbos mokytis reikia –tai gerai, bet neužmirškit, kadmes – lietuviai, kovojome su rusais.Lietuviai visada turi likti lietuviais.Kažkas įskundė. Politrukai irenkavėdistai įnirtingai rezgė agentūriniustinklus visuose padaliniuose,atsirado išdavikų ir mokomojojebaterijoje.Divizijos komisaras Prodeusasparašė Matučio charakteristiką,labiau panašią į kaltinamąjį aktą:...priklausė fašistų organizacijai„Šauliai“. ...buvęs Lietuvos kariuomenėskarininkas-savanoris....griauna komjaunuolių autorite-tą, laiko juos tinginiais ir drausmėslaužytojais. ...nemėgsta politrukų,laiko juos neišmanėliais kariniuosedalykuose, stengiasi viską spręstipats, savarankiškai. ...baisus nacionalistas,su panieka žiūri į rusus,rusiškai moka gerai, o kalbėti nenori...NKVD ypatingasis pasitarimas„baisų nacionalistą“ nuteisė 8 metams.Kpt. Ignas Matutis mirė išbado Norilsko lageryje 1942 m.pabaigoje.Leonida Matutienė vyro iš karonesulaukė, o greitai paaiškėjo, jogji yra „liaudies priešo“ žmona. PoStalino mirties prasidėjo vadinamasis„atlydžio“ laikotarpis, šiektiek prasivėrė lagerių vartai, bettai kitose „broliškose“ respublikose,o Lietuvą tebegaubė gūdinaktis, čia ir toliau šeimininkavostalinistai Sniečkus, Paleckis, Zimanas,maldavę šeimininkų Maskvoje,kad neleistų politiniamskaliniams ir tremtiniams grįžti įLietuvą, terorizavę represuotųjųšeimas.Matutienę atleido iš Kaunomedicinos instituto dėstytojospareigų, vėliau ir iš Kauno respublikinėsligoninės. Bandė įsidarbintistomatologijos poliklinikojeskyriaus vedėja, bet komunistaitik nusišaipė: eiline gydytoja gal irpriimsim, bet tik ne skyriaus vedėja.Matutienė parašė skundą SSRSvyriausiajam kariniam prokurorui:Aš įsitikinusi, kad mano vyrasMatutis I. A. tapo SSRS NKVDorganų klaidos auka. Matutisareštuotas, bet jis nekaltas žmogus,sovietinės liaudies sūnus, nesjis jokio turto neturėjo, buržuazijosnegynė, liaudies priešas nebuvo,dar daugiau – jokio politinioir kriminalinio nusikaltimo nepadarė.Lietuvos karininko žmona esąlabai norėjo, kad duktė taptųkomjaunuole, bet į komjaunimąjos nepriėmė. „Tai baisu“, – guodėsigydytoja. Būkit gudrūs kaipžalčiai ir ramūs kaip karveliai.Buvo XX amžiaus šeštojo dešimtmečiovidurys. Partizaniniskaras pasibaigė, viltys, kad kilsnaujas karas, Vakarai sutriuškinsRusiją ir Lietuva vėl taps laisva,išblėso. Atrodė, kad okupantus irkolonistus šerti lietuviai turės ilgai.Reikėjo prisitaikyti, gyventiir stengtis išsaugoti, ką dar galimaišsaugoti. Lietuviai taip ir elgėsi.O kas belieka, jeigu negali paimtivagies už sprando ir išmesti iš savonamų...

8 psl.Savanoris2009 m. spalio 29 d. Nr. 10 (406)Nepriklausomoje Lietuvoje gimiau...Zenys Lisauskas pasitinka GorbačiovąSpalio 14 d. amžinam poilsiui į Antakalniokapines palydėtas savanoriskūrėjas Zenys Lisauskas. Velionisgimė 1930 m. spalio 4 d. Ignalinos rajone.Lisauskų šeimą okupantai rusaiištrėmė 1949 m. kovo mėnesį. AštuoniolikmetisZenys pabėgo paryčiais išapsuptos sodybos, vožęs į sprandą sargybojestovėjusiam stribui.Vienas Z. Lisausko brolis žuvo partizanaudamas,kitas numirė tremtyje.Slapstėsi nuo okupantų Vilniuje. AtitarnavęsSovietinėje armijoje grįžo įVilnių, dirbo įvairiose įmonėse, ilgiausiai– kuro aparatūros gamykloje.Z. Lisauskas priklausė Šaulių sąjungai,gen. Povilo Plechavičiaus Vietinėsrinktinės karių sąjungai. Nors ir vyresnioamžiaus, 1991 m. tapo Vilniausrinktinės savanoriu. Buvęs jo kuoposvadas ats. vyr. ltn. Valdas Jurkevičiusvelionį prisimena kaip labaipareigingą savanorį, uoliai lankiusįužsiėmimus, pratybas. Kartu tarnavęats. ltn. Saulius Paskačimas, gr.Dainius Gudelis pabrėžia vieną, patįryškiausią bruožą: nerikiuotės savanorisZenys pasižymėjo aiškiu patriotizmu,tvirtomis pilietinėmis pažiūromis,kurios visada buvo matomosir darė teigiamą poveikį kitiems, jaunesnioamžiaus savanoriams.Lietuvio patrioto keliu pasuko irsūnus Kęstutis – savanoris kūrėjas,Lietuvos kariuomenės kapitonas.Marti Gražina taip pat ilgą laikątarnavo Savanorių pajėgose, atsargoskapitonė.Prasidėjus Atgimimui, Z.Lisauskas,kaip ir visi dori lietuviai,tapo aktyviu sąjūdininku. Jam nereikėjonei slėpti savo pažiūrų, neiversti kailio, kaip daugeliui komunistųir komjaunimo aktyvistų. Šitietyliai laukė ir dairėsi: kaip čia viskaspakryps, kad neapsirikus ir prisiplakusprie stipresnės pusės, kadnenukentėtų karjera ir materialinėpadėtis.Zenys Lisauskas pagarsėjo 1990m. pradžioje, kai Sovietų Sąjungosvadovas Michailas Gorbačiovas, lydimaspačios, patarėjų, padėjėjųir šiaip liokajų svitos, atvyko į Vilniųmokyti nepaklusniųjų lietuvių.Apie tai išsamiai rašė amerikiečiųistorikas Alfredas Senas savo knygoje„Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“,daug rašė ir mūsų spauda,tais faktais čia ir pasinaudosime.Gorbačiovo vizito dienotvarkėjebuvo ir susitikimas su „proletariatoatstovais“ Vilniaus kuro aparatūrosgamykloje. Ši gamykla nelabai kuoskyrėsi nuo Burdenkos „trijų penketukų“(karinės gamyklos) ir kitųįmonių, tiesiogiai pavaldžių Maskvai.Lietuvius į jas priiminėjo labainenoriai, užtat išskėstomis rankomissutikdavo iš „plačiosios tėvynės“į Vilnių plūstančius klajokliuskolonistus, vadinamuosius rusakalbius,kurie gaudavo lengvesniusdarbus ir jautėsi tikraisiais Lietuvosšeimininkais. Tokiose įmonėseĮ Afganistaną išvyko darviena savanorių pamainatvyrojo rusiško šovinizmo tvaikas irmūsiškiams ten buvo nelengva.„Caro“ atvykimo susijaudinęlaukė rusai-nacionalistai (reikiapagaliau sutvarkyti tuos lietuvius,Landsbergį ir Sąjūdį), laukė ir gamyklojedirbęs Lisauskas. Kaip sutiko,užfiksuota režisieriaus DomantoVildžiūno filme „Lemtingassusitikimas“.Lydimas didžiulės svitos ir žurnalistųGorbačiovas viename cechesustoja prie pagyvenusio darbininko,laikančio rankoje savadarbįtransparantą.– Nagi, kas čia parašyta? (Skaito)Ne daugiau teisių, o visiškanepriklausomybė? Kokia nepriklausomybė?– Aš gimiau nepriklausomojeLietuvoje ir turiu mirti nepriklausomojeLietuvoje.– Kas jums pavedė parašyti šitąplakatą?– Aš pats asmeniškai...– Jūs parašėte „visiška“. Vadinasi,iš Sąjungos susiruošėte išeiti?– Taip. Anksčiau ar vėliau...– Jūs viską apgalvojote ir viskąžinote?– Na, žinoma...Kadras nutrūksta, toliau matomedisputo finalą: pasilenkęs SSKP CKgeneralinis sekretorius iškėlęs smiliųagresyviai grūmoja darbininkui:– Manote mane sutrikdysite?Nesutrikdysite manęs!Pats šaltkalvis Zenys Lisauskastaip prisimena pokalbio pabaigą:– Gorbačiovas įsikarščiavo, ėmėrankomis mosikuoti, net žmonajį ramino: „Miša, Miša, nustok...“Galų gale jis numojo ranka ir nubėgoį kitą cechą... Kraujas jam užvirė,kad ne pagal jį aš kalbėjau,vis prieš plauką šukavau. Jis sako,aš jums to neduosiu, ano neduosiu,o aš: „Auksą mums grąžinkite,kurį 1940 metais pasigrobėte, irbus mums pradžiai...“ Klausė, kaipaš suprantu nepriklausomybę, atsakiau:„Kaip Leninas. Viena tautakitai negali diktuoti“. Tada klausė,koks mano išsilavinimas, kuodirbu, sakau, vidurinis, dirbu šaltkalviu.Ir toks, sako, išsilavinęs?Taip, sakau, pas mus tik rusakalbiai,nors ir daug metų čia pragyvenę,nesimoko lietuviškai. „Sunkujums bus“, – nueidamas man mestelėjo.O aš jam: „Kur? Į Jakutijąišvešite?“Štai tokie žmonės, kaip amžinąatilsį Zenys Lisauskas, kaip buvęsKęstučio apygardos partizanas dim.plk. Leonas Laurinskas, pirmasisprasidėjus Atgimimui Vilniuje iškėlęslietuvišką trispalvę, kaip laužytas,bet nepalaužtas kunigas AlfonsasSvarinskas ir yra tikrieji naujosiosLietuvos istorijos didvyriai.Parengėats. ltn. Vidmantas Kuprevičiusir ats. kpt. Vytautas VoverisAtkelta iš 1 psl.Toks sprendimas pasirinktas netik dėl ekonominių priežasčių, pvz.,žiemos laikotarpiu žalia uniformayra šiltesnė. Peržiūrėjus prioritetus,dykumų spalvos uniforma yra aprūpinamikariai, kurių užduotys yra susijusiossu nuolatiniu bendravimu suvietos gyventojais, įpratusiais matytitaip apsirengusius lietuvius, šie kariaisavo užduotis dažniausiai vyk-dys už PAG stovyklos Čagčaraneribų.Toks sprendimas yra priimtasatsižvelgiant ir į kitų valstybių(Danijos, Prancūzijos, Turkijos)kariuomenių patirtį, kurių kariaimisijos Afganistane metu žiemoslaikotarpiu arba ištisus metus vilkižalios spalvos uniformas.Lietuvos karių aprūpinimas irtoliau vykdomas atsižvelgiant į išmoktaspamokas misijos rajone,Prie kompiuterio vyr. ltn. Inga Pranaitienė, kpt. Vaidas Šepkus ir ats. mjr. EugenijusVaicekauskasVrš. Eugenijaus Žygaičio nuotr.nepaisant to, kad skiriasi, dalieskontingento uniformos spalva, šipamaina ginkluote, technika ir įrangayra aprūpinta taip pat kaip kitosmisiją vykdžiusios pamainos. Šiaismetais Lietuvos kariai tarnaujantysAfganistane yra perginkluoti moderniaisšturmo karabinais G-36.Karių saugumui didžiausią įtakąturi karių profesionalumas, pasirengimas.PAG-10 kariai misijaiyra gerai pasirengę, jie gerai išmanosavo būsimas užduotis ir uniformosspalva jų veiksmų kokybeiįtakos neturės.Į misiją išvykosavanoriaiPAG-10 suformuota Dainavossavanorių rinktinės pagrindu, tačiaudalį personalo sudaro kitųrinktinių bei Lietuvos kariuomenėspadalinių kariai.Nemaža dalis karių jau turitarptautinių misijų patirties – yratarnavę Balkanų regione, Irake,Afganistane.Trečdalis į misiją išvykusiokontingento narių – kariai savanoriai,misijos laikotarpiu Lietuvojepaliekantys ne tik savo šeimas,artimuosius bet ir civiliniusdarbus, mokslo įstaigas.PAG-10 vadas plk. ltn. Gediminas Macijauskas (dešinėje) ir štabo viršininkasmjr. Arturas JasinskasAnot karės savanorės vyr. ltn.Ingos Pranaitienės, daiktai seniaisudėti, buitiniai reikalai sutvarkyti,paskutinės dienos Lietuvojepralėkė labai greitai.Paklausta ar ne buvo sunku apsispręstivykti į misiją, Inga sakė,jog tai yra jos galimybė įgyvendintisvajones – praktiškai atlikti tądarbą, kuriam rengiamasi tarnybosLietuvoje metu. PAG-10 štaboCivilių ir karių bendradarbiavimoskyriuje tarnaujanti karininkėtaip pat sakė, jog artimieji pritariair supranta tokį jos žingsnį, tačiaune visiems aplinkiniams paprastasuprasti tokį, tik šią vasarą ištekėjusiosmoters, žingsnį.– Ko gero dar vadovaujamėsįvairiais stereotipais, manome,jog moteriai dažniau derėtų„tarnybą atlikti“ namuose,virtuvėje ar panašiai. Ne visadalengva suprasti, kad esu karė.Tarnyba Lietuvos kariuomenėjeyra mano pasirinkimas, o misija– galimybė realizuoti, taikam ruošiamės įvairių mokymųir pratybų metu, – sakė vyr. ltn.I.PranaitienėIngos misija prasidėjo darLietuvoje, karininkė buvo vienadraugiškų akcijų padėti Afganistanovaikams organizatorių ir koordinatorių.– Projektai pavyko daug geriaunegu tikėjomės, lietuviai labainoriai prisidėjo prie paramosšios vienos skurdžiausių pasauliovalstybių vaikams, pavyzdžiui,tikėjomės surinkti apie penkisšimtus žieminių kepurių, žmonėsnumezgė dešimteriopai daugiau,– sakė Inga.Savanoris, SL 1469.steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos.Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.Eina nuo 1991 02 09Redakcijos adresas: 2056 Viršuliškių 36,Vilnius, Tel.: 242 77 56. El. paštas: Vilius.Dziavecka@mil.ltSpausdino „Respublikos“ spaustuvė, M.Sleževičiaus g. 7, Vilnius.Ofsetinė spauda, 2 sp. lankai. Tiražas 2000 egz.Indeksas 0099Redaktorius ats. kpt. Vytautas VoverisKorespondentas gr. Vilius DžiavečkaDizainerė Jurgita ŠeštokaitėRinko ir maketavo UAB „Valstiečių laikraštis“Kaina 1 Lt 20 ctcm