Nuoroda - Lietuvių kalbos institutas

I S S N1 3 9 2 - 7 3 7 XI S B N 3 - 4 4 7 - 0 9 3 7 1 - 4Archivum Lithuanicum 61

2 Archivum Lithuanicum 6

KLAIPËDOS UNIVERSITETASLIETUVIØ KALBOS INSTITUTASÐIAULIØ UNIVERSITETASVILNIAUS UNIVERSITETASVYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETASARCHIVUM Lithuanicum 6HARRASSOWITZ VERLAGWIESBADEN 20043

Archivum Lithuanicum 6The year 2003 was the 350 th anniversary of the first printed Lithuanian grammarof Daniel Klein. The year 2004 is the 350 th anniversary of his second grammar(Compendium). This volume of Archivum Lithuanicum opens with articles devoted tothe first Lithuanian grammars.Elizabeth NOVICKAS analyzes the printing and proofreading of Klein’s grammars.This is the first investigation of the genesis of a Lithuanian book in theseventeenth century. Novickas discusses the collaboration of the author, printer,fair copy maker, compositor, and proofreader. She also describes the grammarsthemselves, especially their errata. The printer Johann Reusner had limitedtypefounding experience; although he did cast some of the diacritics that werenecessary to print Klein’s text, he also resorted to borrowing characters from otherfonts. As a result, Reusner often used Antiqua and Schwabacher style charactersin the same word. The complexity of Klein’s material required the compositor(s) tobe working continuously with at least three cases of type. Apparently Klein was notable to read the proofs at the printers’ before the pages went to press, thus he couldnot check and correct all the text in advance. These factors, together with the laisserfaireattitude toward spelling that was typical of that time period, resulted innumerous typographical errors. Novickas has determined that unlike the Grammar,Klein and/or the printer had foreseen the list of errata in the Compendium in advance.Klein’s relations with the printer were tense. This may have contributed tothe delay in printing Klein’s other work, a hymnal that took 12 years to produce,and to the demise of Klein’s dictionary, which was never printed.Mindaugas ÐINKÛNAS compares the last incomplete signature of several survivingcopies of Klein’s Compendium, that are kept in Vilnius, Saint-Petersburg,Wrocùaw, Oxford, Poznañ, Tübingen, Wolfenbüttel, and Chicago. Analysis demonstratesthat the last signature of the Vilnius University Library copy was reset anew.Text differences are comparatively minor, but they still betray the fact that Kleincorrected some diacritics, typos, and other textual inconsistencies. Thus, this signaturewas printed later than any other equivalent signature of the known copies ofthe Compendium. Ðinkûnas also tells about the conference devoted to the 350 thanniversary of the first printed Lithuanian grammar that took place at VilniusUniversity on November 21, 2003.5 Archivum Lithuanicum 6

Vitas LABUTIS compares the formal structure and the section on syntax of thefirst grammar by Klein to the Compendium Grammaticae Lithvanicae (1673) byKristupas Sapûnas and Teofilis Ðulcas. The latter was prepared for the practicalpurposes of learning the language, therefore this section of this book is much moredetailed than that in Klein’s book.Ona ALEKNAVIÈIENË looks at Jonas Bretkûnas Postilla (1591) from a newangle. She describes a copy of the Postilla that was previously unknown inLithuanian Bibliography and that now is kept in the Kaunas Art Gallery of MykolasÞilinskas. Earlier it was kept in the Royal library of Königsberg, but in the years1923–1944 it belonged to the collection of Vladas Daumantas. Aleknavièienë analyzesthe inscriptions and external elements of the copy and describes its binding.The complete procedure of binding is described: process, technique, style, materials,and tools. Such an analysis helps to determine the time and the location of thebinding. This and the other copy of the Postilla (kept in the Library of LithuanianAcademy of Sciences in Vilnius) belong to the tradition of the German bookbindersof the end of the sixteenth and beginning of the seventeenth century.Þavinta SIDABRAITË describes Kristijonas Milkus’ translation of the fable TheThresher by Christian Fürchtegott Gellert. Milkus did not aim to reproduce theoriginal precisely. Having the audience for his translation—a Lithuanian peasant—in mind, he consciously tried to adjust the fable by Gellert to the life and languageof a peasant by modifying the theme and the means of expression. He would notobject to expurgating certain episodes and original parts and he would use stylisticallymarked spoken language and transform versification. The translation byMilkus satisfied the requirements of a rather free classicist style translation.Mikas VAICEKAUSKAS deals with the issues of originality with respect to theLithuanian Catholic hymns in the seventeenth and eighteenth centuries. The maindifficulties lie in the determination of the authors and translators of the hymns, theorigin of the hymns, the sources of the translations or the rewriting, and the attemptto decide if a concrete text is a translation or an original text. The omission ofauthorship, lack of information on origin and sources is to be related to the commonconcept of authorship and originality of the Middle Ages. One important peculiarityof Baroque literature is based on this concept—lack of originality. Plagiarism, borrowing,rewriting of a text was not perceived as ignorance but vice verse—as superiorability to use the compositions of others.With the analysis of the three religious books by Jeronimas K. Raèkauskis (1825–1889) Munkà Wieszpaties (1857), Wadowas i Dangu (1857), and Baùsà Diewa (1858)Daiva LITVINSKAITË describes an attempt of the author to write in the HighlandLithuanian dialect instead of his native South-Lowland (dûnininkai) dialect.Hypercorrect forms also bear witness to Raèkauskis’ efforts to write in HighlandLithuanian. But these efforts were undermined by his limited knowledge of theHighland dialect. Raèkauskis attempted to follow Valanèius’ written language and6 Archivum Lithuanicum 6

orthography. Part of the book Wadowas i Dangu, however, is printed in a languageand orthography different from the one that is typical for Raèkauskis’ texts. Thereis a strong possibility that Valanèius was the one who made corrections in Raèkauskis’text.Two articles are devoted to Antanas Baranauskas. Ieva ÐENAVIÈIENË claimsthat Baranauskas’ poetry in Lithuanian was influenced by the process of revival ofthe Catholic Church. According to Baranauskas, Catholicity was the main conditionnot only for the creation of Lithuanian poetry and philology, but also for useof the Lithuanian language.Halina KARAÚ has prepared a linguistic analysis of Antanas Baranauskas’(1835–1902) Diary (1853–1856). It proves that the author recorded it in a Polishdialect that was spoken in the region of Kaunas (Lithuania) at that time. His Diaryreveals some phonetic, grammatical, and lexical features typical for that northernborderland variety of the Polish language.Irena ÐTIKONAITË describes cultural and academic relations of Lithuania withSwitzerland from the sixteenth to the twentieth century. It deals with theLithuanians at the universities of Zurich, Basel, and Fribourg. Study at the Universityof Basel (from 1532 to 1726) was very useful for a political, church, or statecareer. The influence of the University of Fribourg was especially felt after WorldWar One. The political, cultural, and academic life of Lithuania was organized, inmost cases, in the Catholic spirit. Lithuanians, like the Catholics of other countries,founded their university on the example of Fribourg.Giedrius SUBAÈIUS continues his research on the correlation of certain graphemesof manuscripts and prints in older Lithuanian texts of the 18–19th centuries.He writes about rejection of the long letter in Lithuanian texts in LithuaniaMajor. Juozapas Zavadskis in Vilnius did not print at all already in theLietuwiszkas Ewangelias of 1806. Also by 1806 the Missionary Press in Vilnius wasusing only (in Pawinastis Krykscionyszkas). Thus, the turning-point in discardingthe long was in 1806 or slightly earlier in Lithuania. In the beginning andthe middle of the nineteenth century many Lithuanian authors had dropped thelong also from their manuscripts. Simultaneously another large group of authors,however, continued to use the rudimentary grapheme in their manuscripts,especially in the sequence . At least three authors wrote the long in their own names when signing a document: Kalikstas Kasakauskis, EdvardasDaukða, Antanas Baranauskas.In the publications chapter there are the following four entries: DomininkasBURBA publishes five so far unknown or unpublished Lithuanian oath texts fromthe seventeenth and eighteenth centuries (Lithuania Major): about a witch, an attackon a village, fugitive peasants, a quarrel about a lawn, and oat distribution outsideLithuania. Burba also introduces over twenty oath texts and oath formulas thatwere found and published at an earlier date.7 Archivum Lithuanicum 6

Gertrud BENSE and Vincentas DROTVINAS publish two letters (10/21/1849and 03/08/1850) of August Schleicher to the famous professor of linguistics AugustFriedrich Pott. These letters show that Schleicher was interested in the livingBaltic languages and was already intending to write a Lithuanian grammar at thattime. Schleicher fulfilled his intentions—he collected linguistic data in LithuaniaMinor for several years and published a scientific grammar of Lithuanian in 1856,and a collection of texts with a vocabulary in 1857.Jurgita VENCKIENË publishes a private post card written in Lithuanian inCyrillic script (most probably it originates from the period of prohibition of Latinletters for Lithuanian by the Russian government: the end of the nineteenth or thebeginning of the twentieth century). Such texts are very scarce, but even this oneattests to the fact that the Cyrillic script was studied and was used in private lettersin Lowland Lithuania.Janina ÐVAMBARYTË-VALUÞIENË introduces a manuscript collection of sermons(1861–1864) by the priest Romualdas Stakënas and publishes one of thosesermons.In the review section there are five reviews of books or dissertations: the newfacsimile edition of Knyga Nobaþnystës Krikðèioniðkos (1653) by Dainora Pociûtë(Jolanta GELUMBECKAITË); two volumes of Motiejus Valanèius’ Writings edited byVytautas Vanagas and Birutë Vanagienë (Dþiuljeta MASKULIÛNIENË); VincasMaciûnas’ Selected Writings edited by Jonas Ðlekys (William R. SCHMALSTIEG);Germanic Standardizations. Past to Present edited by Ana Deumert and Wim Vandenbussche(Giedrius SUBAÈIUS); Auðra Þemienë’s doctoral dissertation The WordFormation and Origin of the Lithuanian Last Names in the Ragainë District in the Eighteenthand Nineteenth Centuries (Marija RAZMUKAITË).Reviews of two conferences are also presented. Along with the one on Klein atVilnius University by Mindaugas Ðinkûnas that was mentioned above, GiedriusSUBAÈIUS describes the international conference “National Identity and Language:Circumstances and Results of Prohibition and the Role of Individuals”devoted to the 100 th anniversary of the permission to publish Lithuanian texts inthe Latin script again, and which took place in May 27–29, 2004, at ÐiauliaiUniversity.The editorial board wishes to express sincere gratitude to Ms. Aldona Kaluinienëfor editing the style of this volume. We thank the friends of Archivum Lithuanicum—Alma Braziûnienë, Aliucija Orentaitë, Valerijus Raðomavièius, Jolita Steponaitienë,Virginija Galvanauskaitë, and Gytis Vaðkelis as well.Vilnius, Wiesbaden, Wolfenbüttel, August 2, 20048 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 62003 metais minëtos 350-osios Danieliaus Kleino lietuviø kalbos gramatikosmetinës. 2004-aisiais sukanka 350 metø, kai iðleista antroji jo gramatika, pavadintaKompendiumu. Ðis Archivum Lithuanicum tomas pradedamas straipsniais, skirtaisbûtent pirmosioms lietuviø kalbos gramatikoms.Elizabeth NOVICKAS analizuoja abiejø Kleino gramatikø spausdinimo ir koregavimoistorijà. Autorë pirmà kartà atskleidþia lietuviðko spaudinio radimosi procesàXVII amþiuje, apraðo autoriaus, spaustuvininko, tekstø perraðytojo, rinkëjo beikorektoriaus bendradarbiavimà ir paèias gramatikas, ypaè jø errata. Johanno Reusneriospaustuvës techninis pajëgumas buvo ribotas ir spaustuvininkui teko rûpintis,kaip perteikti vienà ar kità raðmená su Kleino raðomajai kalbai bûdingais diakritikais.Ieðkant iðeities, daþnai pramaiðiui vartoti antikvos ir ðvabacherio spaudmenys.Rinkëjo darbas su keliais spaudmenø rinkiniais, aiðku, gausino klaidø. Neturëdamassàlygø skaityti korektûras spaustuvëje, Kleinas negalëjo patikrinti ir iðtaisytiviso teksto. Novickas nustatë, kad Kompendiumo klaidø atitaisymo sàraðà,skirtingai nei Gramatikos, spaustuvininkas buvo numatæs ið anksto. Kleino santykiaisu spaustuvininku buvo átempti. Visa tai lëmë, kad dar vienas Kleino darbas – giesmynas– buvo spausdinamas 12 metø, o þodynas apskritai nebuvo iðleistas.Mindaugas ÐINKÛNAS gretina Kleino Kompendiumo egzemplioriø, saugomø Vilniuje,Peterburge, Wrocùawe, Oxforde, Poznanëje, Tübingene, Wolfenbüttelyje ir Èikagoje,paskutiná nepilnà spaudos lankà. Analizë rodo, kad Vilniaus universitetobibliotekos egzemplioriaus paskutinysis lankas skiriasi nuo visø kitø, taigi jis buvoperrinktas ið naujo. Teksto skirtumai gana menki: atitaisyti diakritikai, spaudosklaidos ir kiti netikslumai, bet jie liudija, kad ðis lankas spausdintas vëliau nei kitødabar þinomø Kompendiumo egzemplioriø. Ðinkûnas taip pat apþvelgia 2003 metølapkrièio 21 dienà Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vykusá seminarà, skirtàpirmosios spausdintos lietuviø kalbos gramatikos 350-osioms metinëms.Vitas LABUTIS gretina formaliàjà Kleino Gramatikos struktûrà ir sintaksës dalásu Kristupo Sapûno ir Teofilio Ðulco Compendium grammaticae Lithvanicae (1673). ÐisKompendiumas skirtas daugiau praktiniams kalbos mokymosi tikslams, todël formalusisskaidymas èia labiau detalizuotas negu Kleino gramatikose.Nauju rakursu Ona ALEKNAVIÈIENË dviem straipsniais pristato Jono BretkûnoPostilæ (1591). Ji apraðo Lietuvos TSR bibliografijoje ir jos Papildymuose nefiksuotàegzemplioriø, dabar saugomà Kaune, Mykolo Þilinsko dailës galerijoje. Anksèiau9 Archivum Lithuanicum 6

uvæs Karaliauèiaus karaliðkojoje bibliotekoje, vëliau perduotas Karaliauèiaus universitetobibliotekai, 1923–1944 metais jis saugotas privaèioje pirmojo Lietuvosdiplomato Ðveicarijoje, garsaus Kauno bibliofilo Vlado Daumanto bibliotekoje. Aleknavièienëanalizuoja proveniencijas bei iðorinius knygos struktûros elementus, apraðoDaumanto bei Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos Postilës egzemplioriøáriðimà. Iðtirtas visas áriðimo korpusà sudarantis kompleksas: procesas, technika,stilius, medþiaga ir árankiai. Tokia analizë padeda áriðimà lokalizuoti ir datuoti.Abu egzemplioriai reprezentuoja XVI amþiaus pabaigos ir XVII amþiaus pradþiosPrûsijos knygriðystës tradicijas. Áriðimas atitinka nuo XVI amþiaus ketvirto deðimtmeèiovyravusá Karaliauèiaus pilies bibliotekos knygriðiø stiliø.Þavinta SIDABRAITË nustatë, kad versdamas Christiano Fürchtegotto Gellertopasakëèià „Kûlikas“ Kristijonas Milkus orientavosi á skirtingus recipientø tipus:1) lietuviø ir vokieèiø raðtijos darbuotojus, kuriems siekæs árodyti, kad lietuviø kalbatinka kilniai poetinei kûrybai; 2) lietuviø valstieèiø bendruomenæ, kurioje kûrinysturëjæs paplisti. Milkus atsisakæs paþodinio vertimo, mëginæs atsiþvelgti á skirtingàkiekvienos „kalbos dvasià“. „Kûliko“ vertimas ið esmës atliktas pagal klasicistiniovertimo reikalavimus: iðlaikytas tam tikras idëjinis ir teminis bendrumas su originalotekstu, bet meninë raiðka adaptuota atsiþvelgiant á vertimo recipientà.Lietuviðkø katalikiðkø XVII–XVIII amþiaus giesmiø autorystës, kilmës ir ðaltiniøklausimams skirtas Miko VAICEKAUSKO straipsnis. Vaicekauskas juos apibendrinakaip aktualià barokiniø lietuviðkø (taip pat ir kitomis kalbomis paraðytø) tekstøoriginalumo problemà. Nustatyti vertimo ðaltiná ir autorystæ barokinës katalikiðkoshimnologijos tradicijoje daþniausiai neámanoma dël to, kad giesmës pirmiausiafunkcionavo kaip paraliturginës (procesinës). Jos priklausë ne autorinës, bet þodinësliturginës kûrybos – adaptavimo, parafrazavimo bei imitacijos – srièiai. Tiriantlietuviðkø giesmiø prototipus, kreipiamas dëmesys á lotyniðkos ir lenkiðkos tradicijossekimà, jos pritaikymà, keliø tos paèios giesmës variantø kompiliavimà.Iðtyrusi tris þemaièio dûnininko Jeronimo Raèkauskio (1825–1889) rengtas knygas– Munkà Vieðpaties (1857), Vadovà á dangø (1857) ir Balsà Dievo (1858), DaivaLITVINSKAITË nustatë ryðkias Raèkauskio pastangas aukðtaitinti savo tekstus. Visdëlto gerai nemokëdamas aukðtaièiø tarmës, jis ne tik prikûrë daug hiperformø, betir paliko daug þemaitiðkø lyèiø. Raèkauskis taip pat stengësi sekti Valanèiaus raðtøkalba bei raðyba. Bet kita ko, nuo Vadovo á dangø vidurio pasitaikantys Raèkauskiuinebûdingi ortografijos bruoþai gali bûti atsiradæ dël tikëtinø Valanèiaus taisymøspaudai rengiamame rankraðtyje (neiðlikæs).Du straipsniai skirti Antanui Baranauskui. Ieva ÐENAVIÈIENË teigia, kad Baranauskokûrybos idëjinës iðtakos buvo kitokios negu lietuviø etnokultûrinio sàjûdþio.Jam kûryba lietuviø kalba buvusi visø pirma katalikybës stiprinimo priemonë.Universali religinë pasaulëþiûra, pritaikyta lietuviø valstieèiø gyvenimui ir veikimui,tautinio tapatumo nepraradusiam poetui leido áprasminti ir savo tautiðkumà,ir gimtàja kalba iðdëstyti krikðèionybës apologijà.10 Archivum Lithuanicum 6

Halina KARAÚ nagrinëja 1853–1856 metais lenkiðkai raðyto Baranausko dienoraðèiofonetines, morfologines, þodþiø darybos ir sintaksines ypatybes. Karaú nustatë,kad Baranausko vartojama kalba priklauso regioniniam lenkø kalbos Kaunoapskrities dialektui.Svarbià Lietuvos ir Ðveicarijos kultûriniø sàsajø temà plëtoja Irena ÐTIKONAITË.Ji apraðo akademinius lietuviø ryðius su Baselio, Züricho ir Fribourgo universitetaisXVI–XX amþiuje. Ðtikonaitës surinkta medþiaga ið Züricho bei Baselio universitetømatrikulø papildo bei patikslina Vaclovo Birþiðkos duomenis apie studentusið LDK, jø pedagogus ir lydinèiuosius asmenis. Dëmesys koncentruojamas á 1889metais ásteigtà katalikiðkàjá Fribourgo universitetà, kuris darë didelæ átakà Lietuvosmoksliniam gyvenimui ir lietuviø tautinës savimonës formavimui. Vyskupo AntanoBaranausko rûpesèiu Fribourgas tapo prieinamas daugeliui lietuviø ir ilgainiuivirto vienu ið pagrindiniø nepriklausomybës sàjûdþio centrø uþsienyje. Straipsnioprieduose pateikiamas iðplëstinis Fribourgo universitete studijavusiø lietuviø beiten jø apgintø disertacijø sàraðas.Giedrius SUBAÈIUS tæsia penktame ALt tome pradëtà temà apie grafemø santykábei koreliacijà XVIII–XIX amþiaus Didþiosios Lietuvos lietuviðkuose spaudiniuoseir rankraðèiuose. Ðá kartà jis apraðo ilgosios likimà ir jos keitimà á trumpàjà lotyniðkàja antikva raðytuose tekstuose stengdamasis nustatyti lûþio momentà. Pagrindinëslietuviðkai spausdinusios Lietuvos spaustuvës – Juozapo Zavadskio irMisionieriø – ilgõsios nebevartojo nuo 1806 metø. Palyginti greitai naujosspaustuvininkø diktuojamos mados perëjo ir á rankraðèius. Taèiau rankraðèiuoseilgiau iðliko stilistiðkai vartojama , tapusi kai kuriø autoriø skiriamuoju bruoþu:Kalikstas Kasakauskis, Edvardas Daukða jà raðë nedësningai, taèiau vartojo savopaèiø pavardëse, o Antanas Baranauskas – tik savo pavardëje. Taigi ilgoji , nuoXV amþiaus gyvavusi Vakarø Europos rankraðèiuose ir knygose, XIX amþiausLietuvoje ið inercijos, áproèio ar stilistiniais rankraðtinës grafikos sumetimais darvartojama rankraðèiuose.Publikacijø skyriuje Domininkas BURBA skelbia iki ðiol nepublikuotas savo irkitø rastas XVII–XVIII amþiaus lietuviðkas priesaikas, duotas raganavimo, kaimouþpuolimo, valstieèiø bëgimo bylose, ginèe dël aviþø veþimo ið Lietuvos ir dëlpievos. Burba taip pat apþvelgia per dvi deðimtis panaðiø jau publikuotø lietuviðkøpriesaikø ir priesaikø formuliø.Gertrud BENSE ir Vincentas DROTVINAS skelbia du indoeuropeisto AugustoSchleicherio laiðkus (1849 10 21 ir 1850 03 08) etimologui ir baltistui, Halle’s universitetobendrosios kalbotyros profesoriui Augustui Friedrichui Pottui. Ðie laiðkairodo Schleicherio domëjimàsi gyvosiomis baltø kalbomis: jau tuo metu jis ketinoraðyti lietuviø kalbos gramatikà. 1852 metais Schleicheris savo ketinimus ágyvendino:Maþojoje Lietuvoje keletà metø rinko gyvosios kalbos duomenis ir 1856-aisiaisiðleido pirmà profesionalià lietuviø kalbos gramatikà, o 1857 metais – skaitinius suþodynëliu.11 Archivum Lithuanicum 6

Jurgita VENCKIENË publikuoja privatø atvirukà su lietuviðku áraðu kirilikosabëcële, raðytà tikriausiai spaudos draudimo laikotarpiu (XIX amþiaus pabaigoje arXX pradþioje). Tokiø rankraðtiniø tekstø iðlikæ maþai. Atvirukas liudija, kad ðiosabëcëlës Þemaitijoje mokytasi, ji vartota ir asmeniðkoje korespondencijoje.Janina ÐVAMBARYTË-VALUÞIENË pristato rankraðtiniø 1861–1864 metø pamokslørinkiná, sudarytà kunigo Romualdo Stakëno, ir pateikia vienà rinkinio pamokslà.Recenzijø skyriuje aptariamos knygos bei apgintos disertacijos: Dainoros Pociûtësparengtas faksimilinis Knygos Nobaþnystës Krikðèioniðkos (1653) leidimas (JolantaGELUMBECKAITË), Vytauto Vanago ir Birutës Vanagienës parengti du MotiejausValanèiaus Raðtø tomai (Dþiuljeta MASKULIÛNIENË), Jono Ðlekio sudaryti VincoMaciûno Rinktiniai raðtai (William R. SCHMALSTIEG), Anos Deumert ir WimoVandenbussche’o sudaryta Germanic Standardizations. Past to Present (Giedrius SU-BAÈIUS) ir Auðros Þemienës daktaro disertacija XVIII–XIX amþiaus Ragainës apskritieslietuvininkø pavardþiø daryba ir kilmë (Marija RAZMUKAITË).Apþvelgiamos dvi mokslinës konferencijos. Be minëtosios Ðinkûno apþvalgosapie Kleinui skirtà seminarà Vilniaus universitete, Giedrius SUBAÈIUS pristato2004 metø geguþës 27–29 dienà Ðiauliø universitete vykusià tarptautinæ konferencijà„Tautinis tapatumas ir kalba: draudimo aplinkybës, pasekmës, asmenybiøvaidmuo“, skirtà lotyniðkø raðmenø atgavimo 100-meèiui paminëti.Archivum Lithuanicum redaktoriø kolegija nuoðirdþiai dëkoja þurnalo bièiuliams:Almai Braziûnienei, Aliucijai Orentaitei, Valerijui Raðomavièiui, Jolitai Steponaitienei,Virginijai Galvanauskaitei ir Gyèiui Vaðkeliui. Aèiû stilistei Aldonai Kaluinieneiuþ kruopðtø ðio tomo redagavimà.Vilnius, Wiesbadenas, Wolfenbüttelis, 2004 m. rugpjûèio 2 d.12 Archivum Lithuanicum 5

Turinys (Contents)Archivum Lithuanicum 6 ¡ 5Straipsniai (Articles)Elizabeth NovickasThe printer and the scholar:the making of Daniel Klein’s Grammatica Litvanica ¡ 17Mindaugas ÐinkûnasDanieliaus Kleino gramatikø (1653 ir 1654)konvoliutas Vilniaus universiteto bibliotekoje ¡ 43Vitas LabutisPirmøjø spausdintø lietuviø kalbos gramatikø sintaksë ¡ 51Ona Aleknavièienë„Nebibliografinë“ Jono Bretkûno Postilë (1591):Vlado Daumanto egzempliorius ¡ 63Ona AleknavièienëRenesansinis Jono Bretkûno Postilës (1591) áriðimas:Vlado Daumanto ir LMAB egzemplioriai ¡ 87Þavinta SidabraitëChristiano Gottliebo Mielcke’s „Kûlikas“ – klasicistinio vertimo pavyzdys ¡ 117Mikas VaicekauskasLietuviðkø katalikiðkø XVII–XVIII amþiausgiesmiø anonimiðkumas: probleminiai svarstymai ¡ 131Daiva LitvinskaitëJeronimo Kiprijono Raèkauskio knygø Munkos Vieðpaties (1857),Vadovo á dangø (1857) ir Balso Dievo (1858) kalbos ypatumai ¡ 147Ieva ÐenavièienëKonfesinis Antano Baranausko lietuviðkosios kûrybos iðtakø aspektas ¡ 165Halina KaraúUwagi o polszczyênie Dzienników (1853–1856) Antanasa Baranauskasa ¡ 177Irena ÐtikonaitëLietuvos kultûriniai ir akademiniai ryðiai su Ðveicarija XVI–XX amþiuje ¡ 19913 Turinys (Contents) 0 0 0

Giedrius SubaèiusGrafemos netektis Lietuvos µpaudiniuose ¡ 239Giedrius SubaèiusGrafemos netektis Lietuvos rankraµzèiuose ¡ 265Publikacijos (Publications)Domininkas BurbaPenkios neskelbtos XVII–XVIII amþiaus lietuviðkos LDK priesaikos ¡ 289Gertrud Bense, Vincentas DrotvinasAugusto Schleicherio laiðkai Augustui Friedrichui Pottui ¡ 299Jurgita VenckienëKirilika raðytas lietuviðkas atvirukas (XX amþiaus pradþia?) ¡ 315Janina Ðvambarytë-Valuþienë 0 0 0Rankraðtinis 1861–1864 metø pamokslø rinkinys ¡ 319Recenzijos (Reviews)Dainora Pociûtë (par.), Knyga Nobaþnystës Krikðèioniðkos 1653, 2004(JOLANTA GELUMBECKAITË) ¡ 333Motiejus Valanèius, Raðtai 1–2, 2001 (DÞIULJETA MASKULIÛNIENË) ¡ 339Jonas Ðlekys (sud.), Vincas Maciûnas, Rinktiniai raðtai, 2003(WILLIAM R. SCHMALSTIEG) ¡ 345Ana Deumert, Wim Vandenbussche (eds.), Germanic Standardizations.Past to Present, 2003 (GIEDRIUS SUBAÈIUS) ¡ 351Auðra Þemienë, XVIII–XIX a. Ragainës apskrities lietuvininkøpavardþiø daryba ir kilmë, daktaro disertacija, 2002 (MARIJA RAZMUKAITË) ¡ 359Diskusijos, apþvalgos, pastabos (Discussions, Surveys, Notes)Mindaugas ÐinkûnasSeminarium grammaticum 2003 ¡ 367Giedrius SubaèiusTarptautinë konferencija „Tautinis tapatumas ir kalba: draudimo aplinkybës,pasekmës, asmenybiø vaidmuo“ (Ðiauliø universitetas, 2004 05 27–29) ¡ 371Archivum Lithuanicum rengimo principai ir santrumpos ¡ 38114 Archivum Lithuanicum 6

15Straipsniai(Articles)

16 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Elizabeth NovickasUniversity of Illinois at ChicagoThe printer and the scholar:the making of Daniel Klein’sGrammatica Litvanica 11. INTRODUCTION. Prominently displayed as the third to sixth line of thetitle page of Daniel Klein’s Grammatica Litvanica, printed in Königsberg, Prussia(now Kaliningrad) in 1653, are the words “Prepared by the Mandate and Authorityof the SERENE ELECTOR OF BRANDENBURG”, 2 referring to Georg Wilhelm’sdecree outlining the need for printed works to further the religious instruction ofthe pagan Lithuanian. Significantly, the title page also contains a quote from Cicero:“Nothing is simultaneously commenced and accomplished”. 3 Although the productionof this work was directly influenced by the Elector’s decree, which in turn waspart of the Reformation’s emphasis on bringing the word of God to the people, itcan also be seen as part of a widespread Renaissance flowering of interest invernacular tongues. 4 This flowering, in part reflecting changes brought about by thespread of printing technology, led further to the development of so-called standardlanguages in countries such as France, Spain and England. The mass productionof books not only increased the availability of classical works, but also made booksaffordable for people who were not necessarily learned in Latin or Greek.1 The author would like to thank Paul F. Gehlof the Newberry Library in Chicago, ProfessorsGiedrius Subaèius and John T. Ramseyof the University of Illinois at Chicagofor their assistance with this article.2 “Mandato & Autoritate º SERENISSIMIELECTORIS º BRANDENBURGICI ºadornata.”3 “Nihil µimul eµt & inventum & perfectum”(Cicero, Brutus, 18, 71).4 Klein himself makes mention of Polishgrammars available at the time asjustification for a Lithuanian grammar inhis introduction to Compendium Litvanico-Germanicum (KlC): “¨war das Polniµchebetreffend / hat man allerhand Mittelµolche Sprache ¸u erlernen / als dieSchl÷µµel ¸ur Polniµchen und DeutµchenSprache Jeremi¿ Roteri, das CompendiumLingv¿ Polonic¿, wie auch die Colloqviaoder GeµprÕche Nicolai Volkmari, &c.dergleichen in Littauµcher Sprache nichtvorhanden µind.” (fol. A2r)17 The printer and the scholar: 0 0the making of Daniel Klein’s 0 0Grammatica Litvanica 0 0 0

The parallels in terms of positive contributions by modern-day leaps in technologyare obvious. However, the parallels go still further: in general, it is an unfortunatebut perhaps inevitable side effect of any technology that the technology itselfcreates pitfalls. An author typing on a computer is still not entirely sure that whathe or she sees on the screen will be exactly what is printed—a glance at a recyclingbin in any office will show how often the printing process goes awry in the 21stcentury. In the 17th century, a manuscript handed to a printer was subject to anumber of possible factors which may have altered or distorted what the authororiginally had in mind, and those limitations were considerably more severe thanthose faced by an author today. Limitations of material, whether of paper or type,or limitations in terms of the expertise and care taken by the author, the printer, thecompositor and the corrector all had their effect on the final product. It is the intentof this paper to examine the available evidence to determine what effect 17thcenturyprinting technology had upon the production of Klein’s GrammaticaLitvanica (KlG), printed in late 1653, and its companion Compendium Litvanico-Germanicum (KlC), printed in 1654, both of which are of enormous interest to linguistsas historical documents in the development of the Lithuanian language, 5 andto consider why Klein felt compelled to display so prominently on his title pagewhat is in effect an apology for the book’s imperfections.Given the limited number of copies of Klein’s grammars still known to exist andtheir scattered locations, an analysis of the depth performed on, for example,Shakespeare’s texts is hardly feasible. 6 However, both Klein and Johann Reusner,the printer, left behind a remarkable amount of other evidence. Without an extantcopy of Klein’s original manuscript, we must turn to this evidence to assist us. 7Careful analysis suggests how much of the textual variation was due to productionissues and how much can be assigned to Klein, who was, after all, struggling witha monumental creative task: not just describing the grammatical structure of alanguage but also attempting to normalize its orthography and pioneering thestudy of Lithuanian inflection. Furthermore, comparing the two grammars printedin late 1653 and 1654 gives us some insight into how Klein’s experience with the5 A full discussion of the historic importanceof Klein’s work can be found in the introductionto a 1957 photographic reprint ofthe books held in St. Petersburg by TamaraBuchienë and Jonas Palionis, “Pirmosiosspausdintos lietuviø kalbos gramatikos,”Pirmoji lietuviø kalbos gramatika. 1653 metai,faksimilinis leidimas, atsakingasis redaktoriusJ[onas] Kruopas, Vilnius: Valstybinëpolitinës ir mokslinës literatûros leidykla,1957, 9–63 (further on—PLKG). This articlewill refer to quotes from KlG and KlC bythe original’s page numbers followed bythe page numbers used in PLKG.6 The Folger Library’s 60 copies ofShakespeare’s First Folio spawnedCharlton Hinman’s investigations, as wellas numerous succeeding investigations;see bibliography for a limited listing(Charlton Hinman, The Printing and Proofreadingof the First Folio of Shakespeare 1–2,Oxford: Clarendon Press, 1963).7 See Giedrius Subaèius, “Spaustuvininkøátaka raðybai ir jos standartams,” ALt 3,2001, 129–152, for a careful analysis ofthe differences between a manuscript andthe printed version.18 Archivum Lithuanicum 6

production of the first book may have affected his work on the second and perhapseven the printing of subsequent books in Lithuanian.There is plenty of evidence, although it is partial. First of all, there is what Kleinhimself has to say about the books in his introduction. Other written sourcesinclude a letter written to the Elector Fredrick Wilhelm requesting a license for aprinter of Lithuanian books in Tilþë and the printer Johann Reusner’s letter regardingthe same subject. 8 Documentation of the numerous disputes Reusner had withthe widow of the former university printer 9 gives us some idea of what sort ofresources Reusner had. Last but not least is the evidence presented by the printedbooks themselves.2. PHYSICAL ASPECTS OF THE GRAMMARS. I would like to beginwith a bibliographic description of the copy at the Newberry Library in Chicago(Call no.: Bon. 13445), as an examination of the structure of the book reveals, amongother things, some important clues about its production. This description is of thebook as it is recently bound; the two works are bound together in a single volume.The book is printed in octavo format, that is, eight pages printed on one side of asheet (known as a form), which was then turned and printed with another eightpages on the opposing side (the complete 16 pages, or 8 leaves are known as asignature). The volume contains two title-pages: the first for KlG (a grammar writtenin Latin) and a second for the shorter KlC (written in German). The entire volumeand the binder’s fly leaves appear to be from the same paper stock. 10The preliminary pages for KlG (title page, dedications, introduction) take up atotal of 28 pages, or the first two signatures. It is noteworthy that the secondsignature has only 12 pages, instead of the usual 16; we will return to this later.The text of KlG contains 176 pages (misnumbering by Reusner caused the last pageto be numbered 174). KlC follows immediately. It contains a title-page, a preface in8 Reprinted by Domas Kaunas in “ArchivalDocuments about the old literacy andprinting workers in Lithuania Minor,”Knygotyra 25(32), 1998, 451–456.9 Without access to the original documents,I have relied on reports and reprints ofthem by Friedrich Adolph Meckelburg inGeschichte der Buchdruckereien in Königsberg,Königsberg: Druck und Verlag derHartungschen Hofbuchdruckerei, 1840,and Karl Lohmeyer in “Geschichte desBuchdrucks und Buchhandels imHerzogthum Preußen (16. u. 17.Jahrhundert). Zweite Abtheilung,” Archivfür Geschichte des Deutschen Buchhandels 19,Leipzig: Verlag des Börsenvereins derDeutschen Buchhändler, 1897, 179–304.10 The collational formula of the copy at theNewberry, using Fredson Bowers’ Principlesof Bibliographical Description,Princeton: Princeton University Press,1949, could be written thusly: 8°: A 8 , b 6 ,2A–L 8 , 3 A–G 8 , H 4 , c1. Briefly, an octavobook: Consisting of one 8-page signaturewith an “A” collation mark (the collationmarks were printed at the bottom of thepages as a guide for the bookbinder), one6-leaf signature with a “b” collation mark,a second series of eleven 8-leaf signatureslabeled A through L (the letter J was notused), a third series of seven 8-leaf signatureslabeled A through G, one 4-leaf signaturelabeled H, and one unlabeled insertedleaf. 0 0 019 The printer and the scholar: 0 0the making of Daniel Klein’s 0 0Grammatica Litvanica 0 0 0

four pages, 112 pages of text and 2 pages for errata, printed on the last two pagesof the last (short) signature. This is followed by the leaf (two pages) containing theerrata for the KlG.The copy at Vilnius University’s library (Call no.: L R 1983) is bound in the sameorder but is missing the last pasted-in leaf, that is, the errata for KlG. 11 A photographicscan of the KlC’s errata in the copy at Adam Mickiewicz University atPoznan (Call no.: SD 21725 I) shows the title-page for KlG (Call no.: SD 21726 I)following that of the errata for KlC, so in this case it appears the two books werebound together with KlC first, KlG second, so again the pasted-in leaf would bebound in at the very end. The photographic reproduction from the St. Petersburglibrary in PLKG shows each list of errata following the volume to which it pertains;however, without the examining the actual book it is impossible to state that it isso in the original. A copy of the grammars at Oxford’s Bodleian Library (Call no.:80 S 119[3] Med.) is bound into a single volume together with Nicolaus Volckmarus’Compendium Linguae Polonicae (Danzig, 1646), which is first in the volume; KlG issecond, KlC last. The pasted-in leaf for KlG’s errata is missing. 123. THE PRINTING SEQUENCE. It was standard practice in printing abook in the 17th century to print the body of the work first and the preliminarypages last. 13 Numerous clues point to this being the case for Klein’s KlG. In hisintroduction to the book (“PR¯FATIO AD LECTOREM”), Klein refers to the printederrata for KlG and also gives further explanation of areas of the work that needcorrection. Obviously the body of the text was already printed, and the inserted leaffor the errata at least foreseen, before Klein finished writing his introduction. Onepossibility is that the errata for KlG was printed at the same time and on the samesheet used for the short “b” signature, which is missing two leaves. Because of thefolding and sewing which holds the paper together at the spine, a signature alwayshas to be some multiple of four pages (2 leaves)—and paper was frequently the mostexpensive single investment in a particular book. A blank leaf in the middle of thebook would have been a waste of paper. In order to avoid having the errata andthe blank leaf appear between the dedications and the text of the book, the positioningof the pages in the press—the imposition—would have been adjusted so thatthose two leaves could be cut off. The one extra leaf then possibly could have beenused for the binding.11 See Mindaugas Ðinkûnas’ article (“DanieliausKleino gramatikø [1653 ir 1654]konvoliutas Vilniaus universiteto bibliotekoje”)in this issue of ALt (p. 43–50) for afull description of how the errors in theVilnius copy have been carefully eitherinked in or scratched out of the body ofthe text. Perhaps the owner felt he nolonger needed the errata page? 012 From an e-mail to the author fromGeorgina Hardy of the Bodleian Library,May 21, 2004. 0 0 013 Roy Stokes, Esdaile’s Manual of Bibliography,Metuchen, N. J.: The Scarecrow Press,51981, 33. 0 0 020 Archivum Lithuanicum 6

Five of the 13 pages of “Praefatio ad lectorem” are essentially devoted to Klein’sobservations about errors in the text and it is mentioned in the section devoted tothe Elector as well. The preface to KlC does not refer to the errata or contain similarcorrections, so it isn’t possible to tell from the content that it was printed last.However, the fact that the preliminaries in this case are very short—only sixpages—and that the errata contains a correction for page 10, the last page of thesignature, suggests that Reusner in this case did not follow standard practice; thebook appears to have been typeset and printed from beginning to end.Although the errata for both KlG and KlC must be considered part of theoriginal issue of the books, it appears that KlG’s errata was a late addition,whereas the errata for KlC was planned in advance. The evidence for this is quitesolid: besides being physically part of the last signature, KlC’s errata list containsno corrections for the last signature of which it is a part. 14 Interestingly, the lastsignature H 4 in the copy at Vilnius University is significantly different from otherknown examples and appears to be a re-setting of the text (Ðinkûnas 2004, 44–48). This may have occurred as a result of an accident in which the original typewas spilled or otherwise ruined, or it may have been a second run to make up fora shortage of that signature—unlikely in light of Reusner’s complaint in his letterto the Elector (Kaunas 1998, 455) that he hadn’t sold any copies. Most probably,the last signature, as it only contained eight pages instead of the full sixteen, wasset twice, allowing a more efficient use of the press. The printer would then needto print only half as many copies to produce the necessary number of sheets forthe run.4. THE RELATIONSHIP OF THE TWO BOOKS. Klein several timesmakes mention of KlC in the preliminary pages of KlG. The first mention occursin the dedication to Fredrick Wilhelm (his father Georg Wilhelm had alreadypassed away):Therefore accept, MOST POWERFUL ELECTOR, these the first fruits of my labor,a new Grammar together with the attached Compendium in German, as well as aDictionary of Lithuanian, which I humbly deposit at Your Serene Highness’ feet. 15The use of the word “annexo” implies that the two books were presented as aunit. The same word is used in a second reference made at the end of KlG’sintroduction:14 The irregular signing of KlC’s first signature,with “A” on page 1 and “Aii” appearingon both the first page of the prefaceand again on page 3 of the text, appearsto be a composition error, probablydue to confusion over the irregular printingof the book. 0 0 015 “Accipe ergò, ELECTOR POTENTISSIME,haµce laborum meorum primitias,Grammaticen novam unà cum annexoCompendio Germanico, ut & Lexico Litvanico,Ý qv¿ ad pedes Serenisµim¿ Veµtr¿Celsitud[inis] subjectiµµimé depono.”(fol. A5v–A6r; PLKG, 76–77)21 The printer and the scholar: 0 0the making of Daniel Klein’s 0 0Grammatica Litvanica 0 0 0

and you will find that all of these imperfections have been cleared up as well inthe little German compendium of grammar which is attached, because you maywant to cross check it carefully with the (larger) Grammar. 16In the introduction to KlC, Klein explains that this book is designed for thosewho don’t necessarily have higher education, but may need to learn Lithuanian; buthe also specifically states that it is intended as an addition to the Grammar:So I have, partly at their request, written this short adduction or primer for theLithuanian language with German precepts and rules intended to be appended tothe grammar. 17Another clue is the difference in the signature signings between the two books:KlG uses roman-style letters with Arabic numerals for the signings (exceptions are“A” and “BV” instead of “B5”), while KlC uses gothic-style letters with romannumerals (with two exceptions: “D4”, set in italic type instead of gothic, and “H3”).The practice of distinguishing the signings typographically is a clue that the secondwork was intended to be bound with the first (Stokes 5 1981, 291). It is also possiblethat KlC’s signings were done in gothic for esthetic reasons, i.e., to match the bodytext of the work, which is mostly in gothic types. 18 A third clue is provided by theevidence of KlC’s unusual order of printing, almost as if it was considered acontinuation of the first book instead of a separate book on its own. It is probablysafe to say that the intention was to provide flexibility; i.e., the two books could besold either as a unit or separately, although Klein’s remarks make it clear that heconsidered the second book an addendum to the first. Linguists recognize that KlC,although it is considerably briefer than KlG, contains material not covered in thefirst book and, in some cases the material is refined (PLKG, 39).5. THE PROOFREADING OF THE WORKS. Examining the errata for thetwo works may answer some questions about the proofreading. Judging from whatis known about 17th century presswork, Reusner’s work (and the resulting highnumber of errata) was not out of the ordinary.Klein in his introduction remarks that errors in the Grammatica were caused by“either the transcriber or the compositor” (“vel deµcriptoris vel typotheta”, fol. b3v;PLKG, 88). Apparently, the copy provided by Klein must have needed transcribing—possiblybecause it had many corrections in it already. We do know, againfrom Klein’s remarks, that his work was carefully reviewed by a group of other16 “µeu compendio Grammatices Germanicolibello huis [sic!] annexo illa omniaemaculata deprehendes, qvod cumGrammaticis inµtitutionibus diligenterconferre velis.” (fol. b5r; PLKG, 91)17 “und auff Theils ihrer Bitte dieµe kurãeAnf÷hrung oder Anleitung ¸urLittauµchen Sprache / µo mit DeutµchenPr¿ceptis und Ý Regulis verfaµµet / derGrammatick anhengen wollen.” (fol. A2v–A3r; PLKG, 278–279)18 Thanks to Paul F. Gehl of the Newberry Libraryfor this suggestion.22 Archivum Lithuanicum 6

pastors. Klein also mentions that one of them, Christoph Pretorius, because he couldnot participate in the meeting, sent his observations. This implies that there wasmore than one copy of the original manuscript. Whether a separate copy was sentto Pretorius or the same copy was sent to him and then returned is unknown. Butwe can assume that at least one copy of the manuscript was amended and corrected,and that at least one fair copy was made for (or by) the printer.It’s unclear whether the fair copy of the manuscript was produced by someoneworking for Reusner or someone hired by Klein, although some of Klein’s commentsmake it seem that Reusner made it. It’s also somewhat unclear whether Kleincorrected the copy or actual proofs of the type. His remark in the introduction seemsto refer to a written copy: “I would like you to know that the pages were by nomeans sent to me to make final corrections, perhaps because of the distance thatseparated us, although I made urgent requests as soon as the printer began totranscribe the pages and I had been given an assurance [that I would have anopportunity to correct pages].” 19 A second remark seems to reinforce the idea thathe proofed a manuscript copy: “And these which had been crossed out togetherwith the preceding in the handwritten copy were afterwards not heeded.” 20 PercySimpson gives numerous examples of authors’ corrections to transcribed manuscriptsas well as to press proofs, so either option is a possibility. 21One reason why a printer would want a clean copy of a manuscript would bethat it would assist him in casting-off. This process determined how much of thetext would fit on a page and essentially allowed the printer to establish where thepage breaks would occur as well as to plan how many pages the text would fill.(Remember that he was always aiming for a multiple of four.) Establishing howmuch of the text would fit on a page also allowed him to put more than onecompositor at a time to work setting type. Since the actual printing took less timethan the typesetting, this would avoid having the printers and press sit idle.The errata for KlG contain some clues regarding the proofreading in the form ofthe corrections themselves. Corrections to the early part of the text are confused andirregular, suggesting that Klein was not working from proofs but rather from thecast-off fair copy. The first seven corrections refer only to a page number. Thesecorrections jump around from page to page, as if Klein had found a problem(actually, something he wanted to revise) and then went looking through all the19 “Ignorare autem Te nolim, pagellas iµtasGrammatic. utut [sic!] primo etiam tempore,qvô illas deµcribere cøperat typographus,vehementer urµerim, mihiqve promißiofacta fuiµµet; ad correctionem tamen ultimam,forté ob loci diµtantiam, neutiqvammihi fuiµµe transmiµµas” (fol. b4r; PLKG,89). Erasmus uses excudo for the verb toprint; Hornschuch (1608) imprimo. All threeuse the word typographus for printer.20 “Qv¿ cum prioribus in µcripto exemplarideleta poµtea non obµervata µunt.”(fol. b4v; PLKG, 90) 0 0 021 Percy Simpson, Proofreading in the Seventeenthand Eighteenth Centuries, ed. by HarryCarter, London: Oxford UniversityPress, 1970 [Reprint of 1935 edition witha new foreword]. 0 0 023 The printer and the scholar: 0 0the making of Daniel Klein’s 0 0Grammatica Litvanica 0 0 0

pages he had at hand for more occurrences of the same problem. The corrections,for pages 4 (Wokieãiei→Wokeãiei), 5 (‡od‡iei→‡od‡ei), 10 (kwieslys→kweµlys), 28 (‡od‡ieis→‡od‡eis,lie‡uwiems→lie‡uwems, lie‡uwieis→lie‡uweis), 37 (‡od‡iems→‡od‡ems,ramãiems→ramc¸ems), and 38 (‡od‡ieis→‡od‡eis, ramãieis→ramc¸eis), all remove an appearing before an . This is followed by the comment “the i having beendeleted in front of e everywhere” (“ubivis extincto i ante e”). There then followcorrections for pages 9, 11, and 13, all of which appear to be typical compositor’serrors—a missing word, missing accent marks, an incorrect Hebrew spelling—andrevealingly, these refer not just to the page number, but to a line number as well.The errata that follow switch back and forth, some of them with just a page number,some with both a page and a line number, and not in strictly sequential page order.The fair copy, if cast off, would (or could) contain page but not line numbers. Nextthe errata contains an instruction to fix the misnumbering on pages 48 and 49,which were inadvertently repeated, by adding the letter “a” and “b” to the numbers.Unquestionably Klein was at this point correcting printed proofs, not a manuscript.22 It isn’t until the correction for page 52 that the style settles down and weare consistently given both a page and a line number, and the errors are listed bysequential page numbers.Perhaps Klein originally got the fair copy to proof and he used the opportunityto make author’s revisions. Extensive author’s revisions would affect the planningof the entire book and involve a great deal of work if the type had already been set,even given that the pages had not actually been run through the press as yet—perhaps this is why Reusner sent Klein no more pages. We know for certain thatat some point Klein did begin reading actual press proofs. Another, less likely,possibility is that Klein got a few press proofs at the beginning and began makingauthor’s revisions and corrections on the proofs themselves without understandinghow involved it would be to correct them, or even that the proofs he was gettingwere of a signature that had already been printed. 23 He may have been following22 Hieronymus Hornschuch in his manual forcorrectors Orthotypographia mentions thechecking of page numbers on a form to bepart of the corrector’s job (Hornschuch1608, 15). Originally published in Latin in1608 in Leipzig, this manual for correctorswas translated into German as early as1634. Full of amusing invectives againstshoddy printers as well as sloppy authors,the reprint of the Latin original, with an Englishtranslation by Phillip Gaskell andPatricia Bradford and published in 1972 byCambridge University Library (further on—Hornschuch 1608), is used for citations.23 Klein already had some experience withprinting, as his thesis had been printed in1636. But that work, at 16 pages, wasconsiderably less involved. See [JohannBehm, Daniel Klein, 1636:] THEOLOGICAEXPLICATIO ET RESOLVTIO primorumquatuor versuum cap. 10. prioris ad Corinthiosex ipsa Pauli mente & tractationisintentione desumta, Quam certis positionibuscomprehensam Academicae velitationiLoco Ordinariae Disputationis subjicitIOHANNES BEHM SS. Theol: Doctor &ejusdem Professor Pr: Serenissimi ElectorisBrandeb. Aulicus in Prussia Concionator,nec non Sambiens. Consistorij Assessor.Respondente DANIELE Klein /Tilsó Prusso. [...] REGIOMONT: TypisLAVRENTII SEGEBADII, M. DC. XXXVI.24 Archivum Lithuanicum 6

the standard corrector’s practice of writing the directions on the edges of the proofsheets, which would have been sufficient direction for the compositor to makecorrections. In either case, when it became clear at a later moment that the correctionswould have to go into a printed list, Klein began including line numbers tomake it clear to a reader checking the errata where the corrections belonged. Thedisorderly list of errata may reflect an attempt to put the two lists into some sortof order, possibly by Reusner’s shop.6. TYPICAL PRACTICE. Proofreading of typeset copy by authors was afairly common practice in England during the seventeenth century (Simpson 1970,49), and Hornschuch mentions this as well. 24 However, this typically meant that theauthor actually attended to the proofing in person; Klein mentions the distancebetween his parish in Tilþë and Königsberg (about 100 km) as one of the possiblereasons why he did not receive copy to read. Simpson gives numerous examples ofauthors begging pardon for the errors in a book by reason of being ill, called awayto court or even imprisoned, and so unable to attend to the printing of their workon a daily basis. One example from an anonymous work printed in 1654 in Englandis this note about the typographic errors:For although, as there are sins of Commission, there likewise be those of Omission,with the stint of which latter kinde, I may possibly be aspersed, for notrevising the Proofs, before they were finally locked up in the Forms; yet may theurgent pressure, whereby in the interim I was robbed of all leasure, serve tovindicate me of that Imputation. (Simpson 1970, 15)From comments such as these and studies on the production of other books, itseems clear that the usual seventeenth-century practice was to proof the pages asthey were composed, correct them, lock them up in a form, and then print them assoon as possible. It would not be cost-effective to leave type standing for longperiods waiting for an author to send in his corrections; the type would be neededfor the compositors to begin working on the next form or the next job. From courtdocuments of Reusner’s complaints against the widow of the former printer, weknow that type was in short supply (Lohmeyer 1897, 201), so it is almost certainthat Reusner and Klein worked this way.The quality of the proofing done in a shop varied greatly; Hinman’s analysis ofthe Shakespeare Folios indicates that the proofing was rather cursory. There is littleevidence to suggest that the corrector referred to the original copy. For the most part,the corrector looked for gross errors, such as upside-down letters. Hornschuch’s24 Hornschuch remarks that an authorshould prepare a clean manuscript unlesshe wants to read his own proofs, “a practicewhich I can testify has been generallyharmful to all such people, as is shown bythe fact that never were more mistakesfound afterwards than in their own publishedworks” (Hornschuch 1608, 34).25 The printer and the scholar: 0 0the making of Daniel Klein’s 0 0Grammatica Litvanica 0 0 0

account suggests that some correctors were a great deal more conscientious, althoughhe also condemns printers for not hiring professionals to do this work. Inthe illustration from Hornschuch’s manual (see Fig. 1), we see the corrector in theback right-hand corner working with a reader. Hornschuch mentions a knowledgeof languages as being necessary for a corrector, which seems obvious if he was tocorrect proofs from a manuscript being read aloud.Although no record of Reusner’s employees at the time of the printing of Klein’sworks has been found, Domas Kaunas states that Reusner’s predecessor LorenzSegebade (who printed Klein’s thesis, see note 23) had 5 compositors and printers,3 bookbinders, an illuminator and wood block carver, one corrector and threeapprentices. 25 By most accounts, some printers, particularly those concerned withthe quality of their work, did hire correctors. Arguably Reusner’s position as theofficial printer for the production of scholarly works would be compelling reasonto do so. Even if Reusner did have a corrector, however, it does not follow that hiscorrector would be familiar with Lithuanian.The Vilnius copy’s variant short signature H 4 of KlC, which was typeset twice,is indicative of the variations in text that must have seemed acceptable. Besides thedifferences in the Lithuanian analyzed by Ðinkûnas, there are numerous differencesin punctuation (something which in this period was very much taken for granted),as well as variations in the spelling of the German. The compositor of the Vilniuscopy, if indeed there were two of them at work, seemed to prefer aus-, (ausgesprochenand ausgeredet) while the other favored auß- (KlC 109 23,29 ; PLKG, 389), although analternate explanation is that the compositor was working from a case that was shortof the character. The compositor of the Vilnius version overall seems to be themore careful of the two; a more detailed study of this interesting variant in relationto the rest of the book may reveal identifying characteristics that could determinewhich pages elsewhere in the book were set by which compositor.7. THE PRINTER REUSNER. Because he was involved from his arrival inKönigsberg in a series of suits and countersuits with the widow of his predecessoras the university printer, a remarkable amount of detail about Johann Reusner hassurvived. He came from a family of printers: his father Christoph Reusner, a masterprinter who was later to become the university printer in Stockholm, married thedaughter of a Rostock printer. Johann was born in Rostock in 1598, spent threeyears as an apprentice printer in the office of Jakob Lucius II in Helmstedt and 16years as a journeyman in various printing offices in Denmark, Sweden, and Germany.26 In May of 1639 he signed an agreement with Königsberg University 27 and25 Domas Kaunas, Maþosios Lietuvosspaustuvës 1524–1940 metais, Vilnius:Mokslas, 1987, 39. 0 0 026 Josef Benzing, Die Buchdrucker des 16. und17. Jahrhunderts im deutschen Sprachgebiet,Wiesbaden: Otto Harrassowitz, 2 1982,395–396. 0 0 027 See Appendix C, D and E of Meckelburg(1840), for transcriptions of the agreementsand the privileges granted Reusner.26 Archivum Lithuanicum 6

and ligatures made the job considerably more complex. Both works use numeroustables, which would require justifying the type twice (or sometimes three times)within a single line of type. The title page of KlG alone contains eleven different fonts.The complexity of typesetting Klein’s work is reflected in the contract Reusnersigned with the University in 1639, which spelled out the price Reusner was paidfor his work by the nature of the typeset material. As reported by Lohmeyer (1897,198), the price was determined not only by the size of the type but also by thelanguage (Lohmeyer’s account is more detailed than Meckelburg’s and differs inseveral details). His list is as follows:1) In the German or Latin languagein Secunda Antiqua2) with Tertia [approx. 24 pt.] andMittelschriften [18 pt.]3) with “Ciceroschriften” [12 pt.],for Antiqua, Kursiv, Frakturtogether with Schwabacher4) with “Korpusschriften” [10 pt.](in the same kind)80 Groschen90 Groschen3 Florins, 10 Groschen4 Florins, 15 Groschen5) in Greek 4 Florins, 15 Groschen6) in Hebrew, with punctuation 6 FlorinsKlein’s books would have fallen into category 3. For this price, Reusner wasexpected to provide each of the University’s professors and the library with a copyof the book.In addition to the mix of fonts throughout the work, there is some indication thatthe Fraktur and Schwabacher styles, because of the complexity of the letterformsand the similarities between letters such as the and , and , and , was more difficult to typeset correctly. A set of proof sheets that theNewberry Library recently acquired from the workshop of Jakob Lucius in Rostock(not the Jakob Lucius that Reusner was apprenticed to, but his father), show a largernumber of corrections overall in the proofing of the Fraktur than in the Antiqua (seeFigs. 3 and 4).Given the complexity of this work, it perhaps is no wonder that there were somany typographical errors. If we add to this the widespread 17th-century disregardfor standardized spelling, it becomes clear why Klein was frustrated with theresults of Reusner’s work.9. THE CASTING OF SPECIAL LETTERS. Reusner’s knowledge of typecastingwas mentioned in Fredrick Wilhelm’s decree of 1640 as one of the reasons30 Archivum Lithuanicum 6

Fig. 3. A proofsheet from the workshop of Jakob Lucius in the Newberry Library’scollection, showing relatively few corrections in Antiqua cursive type;John M. Wing Foundation, Newberry Library, Chicago: Wing folio ZP 547.L83for granting Reusner the privilege; the Elector specifically mentions his ability toprint books in German, Polish, Latin or Lithuanian. Reusner did cast some specialcharacters for Klein, although Klein, in his introduction to the books, complainsabout a shortage of the special characters he needed.Apparently Reusner taught himself how to cut and cast letters (Meckelburg 1840,15). Interestingly, although there are recorded instances of type-cutters taking onapprentices, Reusner’s feat is confirmed by Joseph Moxon’s 1683 treatise on printing,Mechanick Exercises on the Whole Art of Printing, where in his introduction to thesubject he writes:Letter-Cutting is a Handy-Work hitherto kept co conceal’d among the Artificersof it, that I cannot learn any one hath taught it any other; But every one that hasused it, Learnt it of his own Genuine Inclination. 3131 Citation from the reprint of JosephMoxon’s Mechanick Exercises on the WholeArt of Printing, 1683–1684, with an introductionand notes by Herbert Davis andHarry Carter, London: Oxford UniversityPress, 2 1962, 87. 0 0 031 The printer and the scholar: 0 0the making of Daniel Klein’s 0 0Grammatica Litvanica 0 0 0

Fig. 4. Another proofsheet from Jakob Lucius’ workshop, this one showingthe relatively higher number of corrections in Fraktur type. These pages are fromKirchengerichts oder Consistorii Ordnung, issued by the Duchy of Mecklenburg,and printed in Rostock in 1570;John M. Wing Foundation, Newberry Library, Chicago: Wing folio ZP 547.L83It may have been that Reusner learnt something of the trade during his travelsas a journeyman. Reusner was obviously not a skilled type-cutter: the letter that weknow he cut for Klein (the , which was unique at the time) is noticeably cruderthan the other letters in the font; the angle of the cross stroke doesn’t match thefont’s original and the letter is somewhat larger (see Fig. 6). Another letterReusner may have cast is the , which appears too squashed and leaning to theright (see Fig. 7). Some of the characters used in Klein’s grammar, such as the and the , were also in use at that time to print Polish; whether Reusner obtainedthese from somewhere else or cut them himself is unknown, although the fact thatReusner’s competitor Pascha Mense printed a Polish grammar in 1645 indicatesthat some characters must have been generally available.32 Archivum Lithuanicum 6

Fig. 5. Page 22, a typical page from KlG (PLKG, 116). The errata list contains a correctionfor didiµis in line 10 (line 9 of the text), which reads didyµis cum y (use in the samemanner). Also note the Antiqua style in regia at the end of the eighth line fromthe bottom, in gieµmês in the last line, and two characters in ‡mógui, ‡móguin the 13th line from the bottom of the text;VUB: L R 198233 The printer and the scholar: 0 0the making of Daniel Klein’s 0 0Grammatica Litvanica 0 0 0

Fig. 6. The original Schwabacher lowercase on the left comparedto Reusner’s on the right, from page 1 of KlG (PLKG, 95).These samples are considerably enlarged from the original;VUB: L R 1982For readers unfamiliar with the process, casting letters first involves cutting theletter into the end of a piece of metal known as the punch. This letter would becut at exactly the same size as was desired for printing, except that it would readas a mirror image of the final printed result. Not only would this require excellenteyesight and a steady hand, but a good sense of proportion and design. Thepunch would then be pressed into a piece of heated metal, known as the matrix,to form a reversed image. The matrix would be used as a mold to cast the actualletters.10. A SHORTAGE OF LETTERS. Unlike today’s computer-generated typesetting,where an particular letter can be repeated an infinite number of times,composing with metal type involves working with a limited supply of each letter.Generally the foundry would cast a larger number of commonly used letters and asmaller number of infrequently used ones. This is reflected in Moxon’s illustrationof the case (see Fig. 2), in which commonly used letters were assigned larger boxesin the center, where they would be closer to hand when composing and distributing.Of course, the nature of the work involved sometimes throws these averagescompletely out of balance; for example, a work in English about Queen Victoriawould undoubtedly require an especially large number of the capital letter .Buchienë and Palionis’s analysis of Klein’s marking of accents shows numerousinconsistencies that they attribute to typographical error (PLKG, 47–59). It’s possiblethat if the compositors ran short of accented characters, then they may have simplysubstitued unaccented ones. Usually all 16 pages in a signature were composed inorder, unless more than one compositor was working, in which case the text of agiven form would be split only once, towards the middle. My analysis of the useof accented characters throughout KlG does not show any clear tendency of feweraccented characters in a pattern that would indicate that the compositor(s) substitutedunaccented characters when they ran short of accented ones, so Buchienë andPalionis’s conclusion is probably correct, and many inconsistencies can be attributedto compositor error.However, the evidence shows another shortage—a shortage that the printerReusner cleverly overcame. In Reusner’s letter to the Elector refuting the need fora printer of Lithuanian in Tilþë, he mentions the casting of special letters for Klein.34 Archivum Lithuanicum 6

Fig. 7. Shown here is the original Schwabacher in pér†innoti compared with a verycrude in ¸innôti from KlG 23 18 (PLKG, 117). The missing accent on the in ¸innôtiwas not corrected in the errata;VUB: L R 1982He states that Klein made him redo the letters three times “at great cost”. 32 From thepoor quality of Reusner’s letter-cutting it’s perfectly understandable if Klein wasnot happy with the quality. However, this does not rule out the possibility thatKlein may have underestimated how many special characters he would need, andthat Reusner’s complaint may have been not just about “redoing” the letters (heuses the word “geendert”, in modern German “geändert”, which means modify,alter, rework), but about having to go back and repeatedly cast additional ones.Considering the difficulties involved in casting type—everything from making allthe measurements correctly to heating the metal for casting—it would undoubtedlybe easier to cut a series of letters than to start from scratch for each individual letter.On the opening pages of KlG (PLKG, 95–96), Klein gives a list of the charactersused in the Lithuanian alphabet and states that there are 22 of them. However, hiscount is only by letter and does not include the accented characters. In all, there areactually 37 separate letters in his list. But he uses far more in the actual text; by mycount, there are an additional 10 accented characters regularly used, which wouldmake the list considerably larger. Some of the letters in the list—the , and—Klein recommends against using, but some other letters—such as the longform for or the letter , both used frequently—are not included. A few accentcharacters make only very occasional appearances, for example, the , whichappears in KlG only six times, on pages 17, 19, and 21 (PLKG, 111, 113, 115). Mycount comes to 45 regularly used characters—and these counts are only of lowercaseletters. If Klein had originally given this list with 37 characters to Reusner,problems would have been discovered only later, after the compositors had alreadybegun setting type.If we examine the text closely, a curious thing becomes obvious—eight of theaccented characters, , , , , , , , and , all but one (the) among those missing from Klein’s list, appear to have been borrowed from the32 Reusner’s comment is as follows: “undµolches zwar auff antrieb H. M. Kleinen,der mir aber woll dreymahl diebuchµtaben, welche ich mit µo großemschaden verfertigen laßen, geendert”(Kaunas 1998, 455). 0 0 035 The printer and the scholar: 0 0the making of Daniel Klein’s 0 0Grammatica Litvanica 0 0 0

Fig. 8. An enlarged reproduction from KlG 23 9–11(PLKG, 117) showing the Antiqua charactere caron in mylêti and the Schwabachercharacter cut by Reusner in the word mylëµiwa.Note the characteristic horizontal cross-strokeof the in the Antiqua characters;VUB: L R 1982Antiqua font (see Figs. 8, 9, and 10). It may be that Klein, because he was accustomedto using these accented characters when writing Latin, may have simplypresumed that these letters would be available.Of special interest is the (e acute) character. It appears throughout the first15 pages of the text of KlG—the first two forms that would have been typeset—inboth type styles: in Schwabacher (six times) and Antiqua (13 times). On pages 5, 8,and 15 (PLKG, 99, 102, 109), there is a mix of both styles of letters on the same page.There is no clear order to its appearance in regard to the two forms, which mightindicate two compositors, one working with a case that was supplied with the in Schwabacher, one without. A possible scenario is that the two forms of thesignature were already composed before the letter was finally cast, and theSchwabacher character was inserted as a correction after the fact, without a verythorough hunt for all occurrences of the letter to be replaced. Another possibility isthat only a small number of the letters were cast to start with. By the time thethird and fourth forms were begun, a sufficient quantity was available. All 30occurrences of the in those pages are of the Schwabacher style. The letterappears in Schwabacher throughout the following text, including the preliminarypages. The Antiqua style of this letter makes a minor reappearance in KlC on page42 in ‡odélis, corrected to ‡odëlis in the errata, and again on page 43 in déáimtis(PLKG, 322, 323). This error most likely was due to the letters from the Antiqua fontaccidentally finding their way into the Schwabacher case during distribution. Ineither scenario, the irregularity is evidence that Klein and/or Reusner initiallyunderestimated the need for this sort and only later corrected the oversight bycasting more Schwabacher type.Mixed usage is found with three other characters. Most occurrences of and are in the Schwabacher font. However, partway through KlC, the suddenlybegins appearing in Antiqua on pages 44, 76, 97, 100, and 109 (PLKG, 324, 356, 377,380, 389; see Fig. 10), although on pages 106 and 107 (PLKG, 386, 387; see Fig. 11)it appears four times in the Schwabacher style. This suggests a different compositor,who was either unaware of the availability of a Schwabacher , or whose casewas out of them. Pages 106 and 107, in turn, may have been set by a compositor36 Archivum Lithuanicum 6

Fig. 9. An example of theSchwabacher in ‡mogusand the Antiqua in ‡mógu,enlarged from KlG 22 17–18(PLKG, 116, see Fig. 5). Notehow the Schwabacher comes almost to a point on each side, whilethe Antiqua is round;VUB: L R 1982Fig. 10. An Antiqua next toa Schwabacher in piktûju in KlC 109 13(PLKG, 389);Library of Adam Mickiewicz University in Poznañ: SD 21726Fig. 11. Two pages before KlC 109 13 inKlC 107 2 , a Schwabacher in ‡monû(PLKG, 387);Library of Adam Mickiewicz University in Poznañ: SD 21726who was more familiar with the font. The single occurrence of in Antiqua, onpage 44, may have been merely due to the letter finding its way into the wrong caseduring distribution. On the other hand, the is never used in KlG at all, andalmost all occurrences in KlC are in Antiqua, with one exception, dskterû, on page33 (PLKG, 313); this one may actually have been a with part of its accent brokenoff. The other accented characters, , , , and , are consistently usedin Antiqua throughout both books.It also appears that the need for accented capital letters was overlooked; thus wefind ¨monu corrected to ‡monu in the errata for the KlC and accented capital letters with the accent set just behind the letter on page 24 of KlG (PLKG, 118).As luck would have it, there are very few capitalized Lithuanian words, mostlyproper nouns.It appears that Reusner went to the trouble of casting or obtaining aSchwabacher , which is in Klein’s original list of letters in the Lithuanianalphabet, but that he did not do the same for the accent characters , , ,, , , and , or for any capital letters. If Klein did not warn him37 The printer and the scholar: 0 0the making of Daniel Klein’s 0 0Grammatica Litvanica 0 0 0

Fig. 12. Accent characters , and from a smaller font usedin the title page of Klein’s hymnal of 1667;Herzog August Bibliothek Wolfenbüttel: 831.16 Theol.ahead of time that he would need these characters, Reusner may have simplymade a business decision that it was not worth holding up the production of thebook, or not worth the expense of obtaining these letters, when he had a substituteready at hand.A very quick glance through Klein’s Naujos Giesmju Knygos (KlNG), printedpartly by Johann and finished by his son Friedrich Reusner only in 1666, twelveyears later, reveals that the Reusners continued substituting where necessary. Onthe title page, we see in the line “O nåujos grå‡os Gieµmes pridëtos” with theaccented characters obviously pulled from a different or smaller font (see Fig. 12),and an obvious Antiqua in wiµµû at the beginning of line 13. Inside, we againfind Antiqua used for characters such as (for example on p. 17, paródes andgiedóµu; p. 13, iáwadótu, malóne, dówana), (áirdìs, p. 3). Antiqua is used for a newaccent character, the , which was never used in KlG or KlC (Praëja, p. 5; priëme,p. 30), and even a cursive Antiqua used for in dór (p. 3, 45); possibly they didnot have this accent character in the regular Antiqua font.11. KLEIN AND REUSNER’S FURTHER COLLABORATION. In hisopening address to the Elector Fredrick Wilhelm in KlG, Klein states that he haswritten two works: a grammar and a hymnal (fol. A4v; PLKG, 74). Two pages laterhe refers to his work as consisting of two grammars and a Lithuanian dictionary(fol. A5v–A6r; PLKG, 76–77). The dictionary is promised to be included with thegrammar. Klein mentions it a second time in the introduction to KlC (fol. A2v; PLKG,278). There is no evidence that the dictionary was ever printed. Did Reusner balkat the expense of printing it? Dictionaries require lots of type, and given the evidenceof limited special sorts, this may have been the reason for the delay andeventually its demise.The hymnal later became a sore point between Klein and Reusner, as detailedin the letters written in 1662, eight years after their work on the grammars. The firstletter, addressed to the Elector, contains a request to issue a license for a Lithuanianprinter in Tilþë. The letter complains about the distance from Tilþë to Königsbergand then goes on to mention that Reusner’s work is extremely slow, that in two38 Archivum Lithuanicum 6

years he has managed to print only 6 signatures of the hymnal, and that he is busywith more profitable work. The letter is not directly signed by Klein; instead, it issigned by a group of pastors.The second relevant letter is from Reusner to the Elector. In this letter he asksthat Klein’s request (he obviously saw through the ruse of the original letter) for alicense for a printer in Tilþë not be granted. He claims that two printers cannotmake a living printing Lithuanian books, and that the money he has put intocasting special Lithuanian characters will go to waste. In addition, he mentionsthat he had to import the paper, and that he has not yet sold a single copy of thegrammar. That the grammar was unprofitable may have been a stumbling block forproducing further works in Lithuanian.It seems that Reusner and Klein’s working relationship deteriorated during thecourse of printing the two grammars. Klein’s public complaints about the shortageof special characters and the sloppy work at Reusner’s press could not havehelped matters. The style of the two letters is in itself revealing: Klein’s style ispolite and overflowing with adjectives. His address to the Elector includes all ofhis official titles. Reusner’s rather brusque and to the point, as if his argumentsare self-evident. Then, too, Reusner had the stronger position; he was already inpossession of a monopoly while Klein and the other pastors were asking for anew grant.As it was, the hymnal was finally published in 1666, with Reusner’s sonFriedrich’s name on the title-page. Both Reusner, the printer, and Klein, the scholar,passed away that same year. The errata for the hymnal, appearing before the textbegins, contains corrections only through page 34, out of the 164 pages in the book,suggesting that Klein never had the opportunity to finish proofing.12. CONCLUSIONS1. The printing of the two grammars written by Daniel Klein was hampered bythe lack of suitable type as well as by the sloppiness of composition typical of 17thcenturywork.2. Contrary to KlG, the printed list of errata for KlC was planned in advance.3. Although Klein was an experienced author, the intricate typesetting requiredfor Grammatica required more work and more proofreading than he had at firstplanned, and contributed to friction with the printer.4. The printer Reusner, despite having advertised himself as knowledgeable inthe art of casting type, was not skilled at it and found the work time-consuming andunprofitable. He resorted to substitutions to overcome the lack of accented charactersin the Schwabacher font used for Lithuanian.5. The difficulties involved with the shortage of the special sorts of type almostsurely contributed to the demise of the dictionary Klein mentions he had prepared.39 The printer and the scholar: 0 0the making of Daniel Klein’s 0 0Grammatica Litvanica 0 0 0

Bibliography:[BEHM, JOHANN, DANIEL KLEIN, 1636:] THEOLOGICA EXPLICATIO ET RESOLVTIOprimorum quatuor versuum cap. 10. prioris ad Corinthios ex ipsa Pauli mente &tractationis intentione desumta, Quam certis positionibus comprehensam Academicaevelitationi Loco Ordinariae Disputationis subjicit IOHANNES BEHM SS. Theol: Doctor& ejusdem Professor Pr: Serenissimi Electoris Brandeb. Aulicus in Prussia Concionator,nec non Sambiens. Consistorij Assessor. Respondente DANIELE Klein / Tilsó Prusso.[...] REGIOMONT: Typis LAVRENTII SEGEBADII, M. DC. XXXVI.B ENZING, JOSEF, 2 1982: Die Buchdrucker des 16. und 17. Jahrhunderts im deutschenSprachgebiet, Wiesbaden: Otto Harrassowitz.B OWERS, FREDSON THAYER, 1949: Principles of Bibliographical Description, Princeton:Princeton University Press.F LOOD, JOHN; WILLIAM A. KELLY, 1995: The German Book 1450–1750, London: TheBritish Library.H INMAN, CHARLTON, 1957: “The Prentice Hand in the Tragedies of the ShakespeareFirst Folio: Compositor E”, Studies in Bibliography 9, Charlottesville, Virginia: BibliographicalSociety of the University of Virginia, 3–20.H INMAN, CHARLTON, 1963: The Printing and Proof-reading of the First Folio of Shakespeare1–2, Oxford: Clarendon Press.[HORNSCHUCH, HIERONYMUS, 1608:] Hornschuch’s Orthotypographia 1608, edited andtranslated by Phillip Gaskell, Patricia Bradford, Cambridge: The University Library,1972.H OWARD-HILL, T. H., 1973: “The Compositors of Shakespeare’s Folio Comedies”, Studiesin Bibliography 26, Charlottesville, Virginia: Bibliographical Society of the Universityof Virginia, 61–106.K AUNAS, DOMAS, 1987: Maþosios Lietuvos spaustuvës 1524–1940 metais, Vilnius: Mokslas.K AUNAS, DOMAS, 1998: “Archival Documents about the old literacy and printing workersin Lithuania Minor”, Knygotyra 25(32), 451–456.L OHMEYER, KARL, 1897: “Geschichte des Buchdrucks und Buchhandels im HerzogthumPreußen (16. u. 17. Jahrhundert). Zweite Abtheilung”, Archiv für Geschichte des DeutschenBuchhandels 19, Leipzig: Verlag des Börsenvereins der Deutschen Buchhändler,179–304. 0 0 0M ALTZAHN, WENDELIN, 1882: Deutscher Bücherschatz des 16., 17. und 18. bis um die Mittedes 19. Jahrhunderts, Reprint, Hildesheim: Georg Olms Verlagsbuchhandlung, 1966.[MECKELBURG, FRIEDRICH A DOLPH, 1840:] Geschichte der Buchdruckereien inKönigsberg, Königsberg: Druck und Verlag der Hartungschen Hofbuchdruckerei.[MOXON, JOSEPH, 2 1962:] Mechanick Exercises on the Whole Art of Printing, 1683–1684 byJoseph Moxon, with an introduction and notes by Herbert Davis and Harry Carter,London: Oxford University Press.PLKG – Pirmoji lietuviø kalbos gramatika. 1653 metai, faksimilinis leidimas, atsakingasisredaktorius J[onas] Kruopas, Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûrosleidykla, 1957.40 Archivum Lithuanicum 6

S IMPSON, PERCY, 1970 [=1935]: Proofreading in the Seventeenth and Eighteenth Centuries,reprint with a new foreword, ed. by Harry Carter, London: Oxford University Press.S TOKES, ROY, 5 1981: Esdaile’s Manual of Bibliography, Metuchen, N. J.: The Scarecrow Press.S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 2001: “Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams”, ALt 3,129–152.Ð INKÛNAS, MINDAUGAS, 2004: “Danieliaus Kleino gramatikø (1653 ir 1654) konvoliutasVilniaus universiteto bibliotekoje”, ALt 6, 43-50.U PDIKE, DANIEL BERKELEY, 1951: Printing Types. Their History, Forms and Use, Cambridge,Mass.: Harvard University Press.Elizabeth NovickasSPAUSTUVININKAS IR MOKSLININKAS: 0 0 0DANIELIAUS KLEINO GRAMMATICA LITVANICA 0 0 0SPAUSDINIMAS 0 0 0SantraukaDanieliaus Kleino lietuviø kalbos gramatikø Grammatica Litvanica (1653) ir CompendiumLitvanico-Germanicum (1654) tipografinë analizë bei kiti su abiejø spaudiniø rengimu susijæðaltiniai atskleidþia, kokiø keblumø kilo spausdinant ðias knygas. Trûko kirèiuotø literø, jøádëta ið kitø spaudmenø rinkiniø. Kleinas norëjo kruopðèiai parengti gramatikas, bet dëldidelio nuotolio negalëjo bûti spaustuvëje ir patikrinti jau parengtø spausdinti puslapiø. Jisnesuprato spausdinimo technologijos, veikiausiai dël to neástengë spaustuvininkui aiðkiaiiðdëstyti savo reikalavimø. Spaustuvininkui Johannui Reusneriui darbas atrodë sudëtingasir nepelningas. Jis pats varþësi su kitu spaustuvininku Pascha Mense, be to, tai buvoekonomiðkai sunkus metas. Ið dalies ðios aplinkybës lëmë, kad Kleino giesmynas spausdintasdvylika metø, o þodynas apskritai nebuvo iðleistas.Elizabeth NovickasTHE PRINTER AND THE SCHOLAR:THE MAKING OF DANIEL KLEIN’SGRAMMATICA LITVANICASummaryA close analysis of the printing of Daniel Klein’s Grammatica Litvanica and its companionCompendium Litvanico-Germanicum, along with other sources regarding the productionof these two works, reveals the difficulties involved in their production and some ofthe steps taken to circumvent a shortage of accented characters, including substitutingaccented characters from other fonts. Klein was frustrated in his desire to produce an41 The printer and the scholar: 0 0the making of Daniel Klein’s 0 0Grammatica Litvanica 0 0 0

accurate grammar by his distance from the press and his inability to proof the pages asthey were produced for printing. In addition, Klein’s misunderstanding of the demandsof printing technology may have caused difficulty in communicating his needs to theprinter. The printer, Johann Reusner, found the work difficult and unprofitable; he himselfwas struggling with competition from another printer, Pascha Mense, as well asattempting to earn a livelihood in an unsettled time period. These factors may havecontributed to the fact that it took 12 years to produce Klein’s hymnal and that hisdictionary was never published.E LIZABETH NOVICKAS Gauta 2004 m. birþelio 19 d.University of Illinois at ChicagoDepartment of Slavic and Baltic Languages and LiteraturesUH 1628, MC/306601 S. Morgan St.Chicago IL 60607, U.S.A.el. p.: enovic1@uic.edu42 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Mindaugas ÐinkûnasVilniaus universitetasDanieliaus Kleino gramatikø (1653 ir 1654)konvoliutas Vilniaus universiteto bibliotekoje1. U NIKALUS DANIELIAUS KLEINO KOMPENDIUMO EGZEMPLIO-RIUS VUB. 2000 metais Vilniaus universiteto biblioteka ið Kauno kolekcininkoVidmanto Staniulio ásigijo Kleino Kompendiumà (sign.: L R 1983; toliau – KlC), áriðtàkartu su jo Gramatika (sign.: L R 1982; toliau – KlG). Ðis Kompendiumo egzemplioriusypatingas. Paskutinis jo spaudos lankas, kurá sudaro 107–112 ir tolesni du nenumeruotiklaidø atitaisymo puslapiai, skiriasi nuo egzemplioriø, kuriuos turi ÈikagosNewberry biblioteka (sign.: Bon. 13445) 1 , Wrocùawo universiteto biblioteka(sign.: 302355) 2 , Tübingeno universiteto biblioteka (sign.: Ck XXI 7) 3 , WolfenbüttelioHercogo Augusto biblioteka (sign.: 74.4 Gramm.) 4 , Poznanës Adomo Mickevièiausuniversiteto biblioteka (sign.: SD 21726) 5 , Oxfordo universiteto biblioteka (sign.: 80S 119(3) Med.) 6 ir Peterburgo Saltykovo-Ðèedrino biblioteka (sign.: 13.14.7.21) 7 . Teks-1 Uþ kopijas ir pagalbà dëkoju Giedriui Subaèiui.Leidinyje Newberry Lituanica:Èikagos Newberry bibliotekos lituanistiniø irprûsistiniø knygø katalogas iki 1904 metø,parengë Giedra Subaèienë, Giedrius Subaèius,Chicago: Lithuanian AmericanCommunity, Inc., 1999, 7 turëtø bûtitikslesnë KlC numeracija: 112 numeruotøbei 2 nenumeruoti puslapiai (su KlCklaidø atitaisymu) ir dar 2 nenumeruotipuslapiai, kuriuose yra kartu áriðtas KlGklaidø atitaisymas. 0 0 02 Uþ kopijas dëkoju Graýynai Piotrowicz irEwai Kaêmierczak. 0 0 03 Uþ kopijas dëkoju Annai ElisabethBruckhaus. 0 0 04 Uþ kopijas dëkoju Jolantai Gelumbeckaitei.5 Uþ kopijas dëkoju Wiesùawui Wydrai. Antspaudasrodo, kad prieð patekdamas áPoznanæ, ðis egzempliorius buvo Karaliauèiausuniversiteto bibliotekos (Baltø–slavø seminaro) nuosavybë. Galbût tai taspats egzempliorius, kurá Karaliauèiausuniversitete buvus (sign.: Bb 116 8 ) nurodoVaclovas Birþiðka, Lietuviø bibliografija 1.XVI–XVIII a., Kaunas: Ðvietimo Ministerijosleidinys, 1924, 28. 0 0 06 Egzemplioriø rado Elizabeth Novickas, patikrinobibliotekos darbuotoja.7 Peterburgo egzempliorius perleistas fotografuotiniubûdu: Pirmoji lietuviø kalbosgramatika. 1653 metai, atsakingasis redaktoriusJ[onas] Kruopas, Vilnius: Valstybinëpolitinës ir mokslinës literatûros leidykla,1957, 6. Jo fotokopijà turëjo Lietuvosuniversiteto biblioteka Kaune. Tikriausiaitai ta pati fotokopija, kuri ðiuometu yra VUB RS: f. 1 – C98; ji ásigyta iðPetro Joniko. 0 0 043 Danieliaus Kleino gramatikø 0 0 0(1653 ir 1654) konvoliutas 0 0Vilniaus universiteto bibliotekoje 0 0 0

to skirtumai gana menki, nesusijæ su turinio dalykais, taèiau jie skatina darytiprielaidà, jog Vilniuje esanèio egzemplioriaus paskutiniai aðtuoni puslapiai iðspausdintivëliau negu kitø minëtø egzemplioriø.1.1. KIRÈIO ÞYMËJIMO SKIRTUMAI VUB KlC. Paskutiniajame lankepirmiausia á akis krinta tikslesnis kirèio vietos þymëjimas. Diakritikai suþymëti ten,kur kituose egzemplioriuose jø nebuvo: nom. sg. akìs 113 22 (akiú 113 20 ) 8 , acc. pl. akìs113 26 (akiú 113 24 ), nom. sg. awìs 113 22 (awiú 113 20 ). Gravis ámanomas tik galûnëje. Ðioslietuviø kalbai taikomos graikø kalbos kirèiavimo taisyklës Kleinas laikosi nuosekliai:abiejø gramatikø lietuviðkuose pavyzdþiuose yra vos keletas atvejø ið beveik90, kur gravis uþdëtas ne galûnëje 9 . 1666 metø giesmyne Kleinas ðios taisyklës jaunebesilaiko – èia tëra vienintelë forma su graviu: acc. pl. ßirdìs KlNG 3 19 .Kirèio vieta akûtu Vilniaus KlC paskutiniajame lanke þymima ðiuose þodþiuose:nom. pl. åkis 113 25 (akiú 113 23 ), bijójus 114 7 (bijojus 114 6 ), Kéturos 113 27 (Keturos 113 25 ),kwéµte påkweãiau 110 14 (kweµte pakwëãiau; plg. 1, 2 pav.), mån 107 22 (man), ne‡innótene¸innójau 110 16 (ne‡iñnote ne‡innojau; plg. 1, 2 pav.), µåkoµi 115 5 (µakoµi), µåw 107 22(µaw), ßåukia 109 5 (ßaukia), tsksµtantis 113 28 (tuksµtantis 113 26 ). Patikslintas diakritikasformoje giwén² 113 16 (giwën² 113 14 ).Pagal Kleino taikomas kirèiavimo taisykles cirkumfleksas treèiame nuo galoskiemenyje negalimas (þr. KlG 107 13–16 ), todël buvo pakeisti diakritikai þodþiuosesgnimi 109 13 (ûgnimi), ¸ókano 107 17 (¸ôkano), rs=ºpeµtis 113 23–24 (rû=ºpeµtis 113 21–22 ).Cirkumfleksu paþymëta kilmininko galûnë ‡monû 113 31 (‡monu 113 29 ). Graikø kalboskirèiavimo taisykliø taikymas lëmë ir þodþiø Piktsju 109 13 (piktûju) bei pa=ºmsmsdek107 25–26 (pa=ºmûmsdëk) diakritiko pakeitimà dël ilgo paskutiniojo skiemens (ðiojepozicijoje cirkumfleksas graikø kalboje virsta akûtu).Remiantis pratarmëje pasakytu Kleino noru (plg. KlG XXIII), kirèiuotoje pozicijojesiauras [e] paþymëtas taðku: ‡wai¸dë 113 24 (‡wai¸de 113 22 ), parëj²s 111 10 (parej²s).1.2. KOREKTÛROS IR KITI TAISYMAI VUB KlC. Paskutiniajame VUBegzemplioriaus lanke nemaþai tikslinta raðyba ir taisytos korektûros klaidos.Pridëtas prieð tai nepastebëtos klaidÂs taisymas: eµti / yra 114 20 , kuriuo nurodoma,jog ðalia Mokinnamas eµti 66 21 turi bûti ir Mokinnamas yra. Iðtaisytas buvæsklaidingas sakinys: µweik nam¾ parej²s á µweiks nam¾ parëj²s 111 10 .Koreguotos spaudos klaidos: dwiem 114 29 (dwim 114 27 ), ma‡in 107 31 (ma‡ni), apetatai 110 9 (apettai; plg. 1, 2 pav.), ßam c¸eµui 112 5 (ßamc¸eµui). Veikiausiai kaip spaudos8 Èia ir toliau ne Vilniaus egzemplioriø pavyzdþiainurodomi skliaustuose; puslapisir eilutë pakartojami tik tada, jei jieskiriasi. 0 0 09 Remiamasi elektroninëmis KlG ir KlC lietuviðkøþodþiø formø konkordancijomis,parengtomis 2003 metais Lietuviø kalbosinstitute pagal Lietuviø kalbos vartojimoir ugdymo 1996–2005 metø programà, finansuojamàValstybinës lietuviø kalboskomisijos; konkordancijas sudarë MindaugasÐinkûnas, vadovaujamas OnosAleknavièienës. 0 0 044 Archivum Lithuanicum 6

klaidos taisyti ir jis 110 27; 28 (ijs; plg. 1, 2 pav.), tryu 112 16 (triu), rißys 113 19 (rißijs 113 18 ).Panaðiai kai kur koreguojama ir vokiðkame tekste, pvz., geholffen 108 5 (geholffeu).Preciziðkiau vartojamos nosinumà þyminèios raidës: acc. sg. kar± 111 11 (kåra); ant110 1 (±nt; plg. 1, 2 pav.), ßaùin 110 31 (ß±ùin; plg. 1, 2 pav.), del 111 25 (d²l), µwiete 109 29(µwiet²), Wiµkupu 108 23 (w…skupu), Mokintoju 109 9 (Mok…ntoju), Mokintojui 110 22(Mok…ntojui), neißizant 110 10 (neiß…zant; plg. 1, 2 pav.), pralieja 110 28 (pralie…a; plg. 1,2 pav.).Tiksliau þymimi priebalsiai [s] ir [þ] þodþiuose linkµmin=ºãiaus 114 14–15 (linkµmin=ºãiauß114 13–14 ), wiµµ 111 4 (wiß), d‡au=ºgi¾s 111 8–9 (d¸au=ºgi¾s), u‡ 112 7 (u¸).Koreguotas raidþiø dvigubinimas, bet nenuosekliai. Þodyje µuµimilk 107 28 (µuµµimilk)dvigubinimo atsisakyta, o mokinnu=ºµu / µe 114 12–13 (mokinuµu / ºµe 114 11–12 ) raðomageminata. Turbût atsitiktinai grafiðkai kitaip perraðyta geminata – gérasµis113 12 (géraµµis 113 11 ). Abreviatûras linkstama iðskleisti: vietoj gize raðoma gimme109 18 , vietoj vok. [an den] Hizel raðoma Himmel 112 4 . Taèiau kartais jos ásivedamosnaujai, pvz., vok. geruffç 110 14 (geruffen; plg. 1, 2 pav.). Panaikinta klaidinga abreviatûravok. laµµen 109 14 (laµµçn).Tikslinta didþiøjø raidþiø raðyba. Matyt, dël reikðmingumo didþiàja raide imtiraðyti þodþiai: Karålumi 108 24 (karålumi), Karålumi 109 6 (karå=ºlumi 109 6–7 ), Klebónu109 7 (kle=ºbónu 109 7–8 ), Piktsju 109 13 (piktûju; dël diakritiko pakeitimo þr. 1.1.), DiewoSunus 109 17 (Diewo µu=ºnus 109 17–18 ), Wiµkupu 108 23 (w…skupu). Dël pozicijos sakinyjedidþiàja raide paraðytas sakinio pradþios þodis Iis 108 12 (jis), maþosiomis – gird‡iu111 11 (po sakinio vokieèiø kalba), kurs 111 18 (po skyrybos þenklo ). Panaðiøatvejø esama ir vokiðkame tekste, pvz., Er 108 23 (er) ir kt.Spaustuvëje á perrenkamà tekstà ávelta ir klaidø: eij± 110 30 (eija 110 31 ; plg. 1, 2pav.) ‘ëjo’, pareij³µi 111 9 (pareijuµi), newiena 110 10 (newien±; plg. 1, 2 pav.), ne¸innójau110 16 (ne‡innojau; plg. 1, 2 pav.), taip pat ir vokiðkame tekste, pvz.: vlel 111 17 (viel),biß 112 5 (bis; dar plg. ðalia paliktà paraðymà bis 112 4 ). Taèiau tokiø klaidø voskeletas, visi kiti èia minëti taisymai atitinka KlG dëstomus kirèiavimo ir raðybosprincipus.Taigi paskutinysis VUB egzemplioriaus lankas perrinktas. Skiriasi ir eiluèiølauþymas. Perspausdinimu turëjo rûpintis pats Kleinas. Jis galëjo pareikalautispaustuvininko perrinkti paskutinius puslapius, kuriuose pastebëjo daug klaidø,plg. Kleino kreipimàsi á skaitytojà KlC pabaigoje (KlC 113): „teikis nepriekaiðtaudamaspataisyti klaidas, èia ásibrovusias dël to, kad, esant dideliam atstumui, nepatekoman á rankas revizinë korektûra“ 10 (PLKG 610; versta Emilijaus Kraðtinaièio).Vilniuje saugomo KlC egzemplioriaus paskutinysis lankas turbût buvo perspausdintastais paèiais 1654-aisiais. Tai rodytø antraðtinis lapas, kuris visuoseegzemplioriuose toks pat. Kad jis perspausdintas ne vëliau kaip 1662 metais, rodo10 „wolle er º folgende Errata, welche darumb /daß mir keine Revi-ºµions-Correctur der Abgelegenheithalber ¸u HÕnden º kommen /allhie eingeµchlichen / ohne beµchwer=ºdealµo Õndern“ KlC 113 2–6. 0 0 045 Danieliaus Kleino gramatikø 0 0 0(1653 ir 1654) konvoliutas 0 0Vilniaus universiteto bibliotekoje 0 0 0

1 pav. KlC 110: aðtuoni VUB egzemplioriaus puslapiai (tarp jø ir ðis) spausdinti vëliau,jame esama pataisytø þodþiø, kirèio þenklø, korektûros klaidø (plg. 2 pav. – analogiðkànetaisytà puslapá ið anksèiau rinkto egzemplioriaus);VUB: L R 198346 Archivum Lithuanicum 6

2 pav. KlC 110: Poznanës egzempliorius su anksèiau rinktais aðtuoniais paskutiniaispuslapiais (tarp jø ir ðis), jame dar nepataisytos þodþiø, kirèio þenklø, korektûrosklaidos (plg. 1 pav. – analogiðkà taisytà puslapá ið vëliau rinkto egzemplioriaus);Poznanës Adomo Mickevièiaus universiteto biblioteka: SD 2172647 Danieliaus Kleino gramatikø 0 0 0(1653 ir 1654) konvoliutas 0 0Vilniaus universiteto bibliotekoje 0 0 0

proveniencija, áraðyta KlC antraðtiniame puslapyje: „Friderich ***ß 1662“ (pavardësunkiai áskaitoma).2. VUB KlC IR KlG TAISYMAI RANKA. Be proveniencijos, tiek Kompendiume,tiek prieð já áriðtoje Gramatikoje yra ir daugiau áraðø raðalu. Áraðai smulkûs, todëlsunku nustatyti, ar jie daryti vieno asmens. Knygø savininkas mokëjo vokiðkai irlotyniðkai. KlG pabraukta daug lotyniðko teksto vietø: 7 3–5 , 11 16–17 , 13 4–5; 25–27 , 15 22 ,16 11–12 , 19 22; 26–27 , 20 3–4; 10–11 , 22 19–21 , 23 15; 19 , 39 20–25 , 44 14–15; 17 , 45 20–21 , 52 3–4; 5–6 , 60 8–10; 11–12 ,90 10–11 , 96 26 , 100 25–27 .2.1. SAVININKO TAISYMAI PAGAL KLEINO KLAIDØ ATITAI-SYMUS. Didelá knygø savininko (ar savininkø) kruopðtumà rodo taisymø pobûdis:klaidingai atspausdintos vietos, kur ámanoma, taisytos paskutant popieriø, jeireikia, ðalia dar pataisant raðalu. Daugiausia taisymø padaryta vadovaujantis KlGir KlC pateiktais klaidø atitaisymais. Pavyzdþiui, dël to nuskusti diakritikai KlG:‡Àdis 18 24 (plg. atitaisymà ‡adis µine À 175 13 ); meilês 150 22 (plg. meiles 176 18 ); mielôµes49 8 (plg. mie=ºloµes 175 28–29 ); taip pat ir KlC: geriemuú 18 17 (plg. atitaisymà geriemus113 22 ); Pi²mens 33 15 – nuskusta ðakelë (plg. Piemens 113 32 ); Giwénanc†eis 35 29 –nuskustas diakritikas (plg. giwé=ºnanc¸eis 113 10–11 ); Giwénuµ¾ 37 23 – nuskustasdiakritikas nuo (plg. giwénuµu 113 17 ); mokiû 61 2 – nuskustas diakritikas nuo (plg. mokiu 114 17 ). Kai kur spaustuviniai daþai paðalinti taip kruopðèiai, kad, nelyginantsu kitais egzemplioriais, taisytas vietas bûtø buvæ sunku ir pastebëti.Labiau á akis krinta didesni taisymai: KlG: Moißeßus 146 6 – nuskutus pirmosios kairájá kraðtà, gauta (plg. Kleino atitaisymà Moi¸ëßus 176 16 ); ßwiete 154 20 –nuskutus deðinájá kraðtà, gauta (plg. µwiete 176 18 ); KlC: diema 45 2 – paskutusatitinkamai , gauta (plg. diena 113 29 ); gen. sg. ßôß 48 11 ir nom. pl.ßoß 48 24 – paskutus antràjà , gauta (plg. ßôs 114 4 ); taip pat taisytas bûßiteá bûµite 76 2 (plg. buµite 114 25 ); dånjuge 30 11 – raðalu pataisyta á , pabaigos paskusta ir paversta jotu, o tarp ðio joto ir atsiradæs tarpas sujungtas brûkðneliu(plg. danguje 113 29 ) ir kt.2.2. PATIES SAVININKO TAISYMAI. KlG ir KlC pasitaiko ir tokiø korekcijø,kuriø nëra Kleino klaidø atitaisymuose. Tai rodytø, kad taisytojas (taisytojai)bent ðiek tiek mokëjo lietuviðkai, pvz., KlG uþdëtas gravis virð þodþiuosegeraµìs XXIV 2 ir geraµyµis XXIV 3 (gal remtasi panaðiu Kleino nurodytu klaidos atitaisymuKlC – géraµµis 113 12 ?). Gravis virð paþymëtas KlG þodþiuose acc. pl. åwisXXIV 9 (å akûtas nubrauktas) ir acc. pl. åkis XXIV 9 , gravis raðalu paryðkintas þodþiuoseacc. pl. awìs XXIV 11 ir acc. pl. akìs XXIV 11 . KlG 40 20 , kur kalbama apiebûdvardþiø dat. pl. galûnes -ams, -amus, taisytojas nurodo, jog galima ir galûnë-iams (áraðyta: vel in ems ut, Lie‡uwems. Paµuntinems). Dar vienas áraðas yra 79 13 : èiaprie loc. sg. ßoje / joje priraðyta ßeje, jeje.48 Archivum Lithuanicum 6

KlC panaðiø taisymø dar daugiau: paryðkintas akûtas virð þodyje Geréµnis18 24 , uþdëti diakritikai virð formose nom. pl. Ius 46 23 , acc. pl. Ius 46 26 ir voc. pl.ô Ius 46 27 , akûtai virð þodþiuose acc. sg. pat² / pac¸² 51 24 , iðsiliejæs akûtas virð þodyje dawe 87 15 , neryðkus akûtas virð nom. du. paãiu 51 10 , gravis virð formoje instr. sg. pac¸e 51 26 , gravis þodþio gen. du. ir gen. pl. grauµmiu 27 25 galûnëje.Ðaknies iðtaisyta á varde Grigalis 15 21 ir voc. sg. Grigal 15 21 . Kadangispaustuvë ðriftø su diakritikais virð didþiøjø raidþiø neturëjo, akûto formos diakritikaivirð raðalu paþymëti formose nom. pl. ¨mones 41 7 , nom. sg. ¨wëris 41 9; 10ir nom. pl. ¨wëris 41 11 . Po loc. sg. ßéme 47 21 priraðyta ßime ir abi formos sujungtosskliaustu . Po kurs 49 1 paraðyta kurµai.Ne pagal klaidø atitaisymo nurodymus taisyta ir vokiðkame tekste, pvz., sakinyjeµie be!den hatten º gelehret 57 9 iðskusta [n] ir gauta be!de; junginiuose der ¸weeneBrÕutgams 15 3 , den ¸weenen BrÕutgams 15 4 ir den ¸weenen Vægeln 17 12 iðskustos galûnësir gauta ¸ween. KlC 115r tuðèiame lape raðalu suraðyti lietuviðki prielinksniai (irprieðdëliai) Pas, Ant, Pri, N¾, Per, Prie, …, in, su, iß, Po, U‡, del, Applink su vertimu ávokieèiø kalbà.3. IÐVADOS. 1. Vilniaus universiteto bibliotekos ásigyto Danieliaus KleinoKompendiumo egzemplioriaus paskutinysis lankas iðspausdintas vëliau negu egzemplioriø,esanèiø Èikagoje, Oxforde, Peterburge, Poznanëje, Tübingene, Wolfenbüttelyjeir Wrocùawe. Tai rodo tikslesnis kirèio vietos þymëjimas, iðtaisytoskorektûros klaidos, skiriasi eiluèiø lauþymas. Proveniencija KlC antraðtiniame lapeliudija, jog lankas perspausdintas ne vëliau kaip 1662 metais.2. Paskutiniojo lanko perspausdinimu turëjo rûpintis pats Kleinas. Jis galëjopareikalauti spaustuvininko perrinkti puslapius, kuriuose buvo pastebëjæs daugklaidø. Maþiau tikëtina, jog tekstas ið naujo perrinktas pagal Kleino rankraðtá,spaustuvëje netyèia sugadinus paskutiniojo lanko spaudos formas.3. KlC ir kartu áriðtoje KlG yra korekcinio pobûdþio taisymø ir áraðø raðalu.Daugiausia koreguota vadovaujantis KlG ir KlC klaidø atitaisymais. Kadangi áraðaismulkûs, sunku nustatyti, ar jie padaryti vieno asmens. Juos áraðë veikiausiai ðiosknygos savininkas (-ai). Jis (jie) mokëjo vokieèiø ir lotynø kalbà (KlG pabrauktadaug lotyniðko teksto vietø).4. Taisymai, atlikti ne pagal KlG ir KlC klaidø atitaisymus, rodo, kad taisytojas(taisytojai) bent ðiek tiek mokëjo lietuviðkai. Kai kurie ið minëtø taisymø paremtiKleino gramatikø principais.Literatûra ir ðaltiniai:B IRÞIÐKA, VACLOVAS (sud.), 1924: Lietuviø bibliografija 1. XVI–XVIII a., Kaunas: ÐvietimoMinisterijos leidinys.49 Danieliaus Kleino gramatikø 0 0 0(1653 ir 1654) konvoliutas 0 0Vilniaus universiteto bibliotekoje 0 0 0

Newberry Lituanica: Èikagos Newberry bibliotekos lituanistiniø ir prûsistiniø knygø katalogas iki1904 metø, parengë Giedra Subaèienë, Giedrius Subaèius, Chicago: Lithuanian AmericanCommunity, Inc., 1999.PLKG – Pirmoji lietuviø kalbos gramatika. 1653 metai, atsakingasis redaktorius J[onas] Kruopas,vertë Kazimieras Eigminas, Emilijus Kraðtinaitis, Vilnius: Valstybinë politinës irmokslinës literatûros leidykla, 1957.Mindaugas ÐinkûnasDANIEL KLEIN’S GRAMMARS (1653 AND 1654)IN THE LIBRARY OF VILNIUS UNIVERSITYSummaryIn 2000, Vilnius University Library bought a copy of Daniel Klein’s (1609-1666) secondgrammar Compendium (1654). The last eight pages of the copy were published later thanthe copies obtained by the libraries of Chicago (Newberry), Oxford, St. Petersburg,Poznañ, Tübingen, Wolfenbüttel, and Wrocùaw. This is evidenced by the differences found,i.e. the accent was marked more precisely, proofreading mistakes were corrected, etc. Theinscription on the title-page makes it certain that the last eight pages of the Vilnius copywere certainly republished before the year 1662.The republishing could have been initiated by Daniel Klein himself. He could haveasked the publisher to correct the last pages which contained a considerable number ofmistakes. The hypothesis that the printers’ plate of the last sheet had to be reset due toinaccuracy (an accident) in the printing process is less likely.The holder/holders of the Compendium, which was bound together with Klein’s Grammar(1653), must have known German and Latin. He/they made a number of minorhandwritten corrections, according to the Corrigendum. Some insertions by a different kindindicate that he/they also knew some Lithuanian.M INDAUGAS ÐINKÛNAS Gauta 2004 m. geguþës 17 d.Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedraVilniaus universitetas 0 0Universiteto g. 5LT-01513 Vilnius, Lietuvael. p.: msinkunas@yahoo.com 0 0 050 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Vitas LabutisVilniaus universitetasPirmøjø spausdintø lietuviøkalbos gramatikø sintaksë1. 2003 metais sukako 350 metø, kai iðleista Danieliaus Kleino GrammaticaLitvanica (1653; toliau – Gramatika, arba KlG) 1 . Lietuviø kalbos gramatikø istorijaisvarbios dar dvi datos: 360 metø praëjo nuo to laiko, kai, spëjama, buvusi paraðyta,bet neiðspausdinta Kristupo Sapûno gramatika, ir 330 metø, kai remdamasis tuoSapûno darbu Teofilis Ðulcas savo vardu Karaliauèiuje iðleido Compendium GrammaticaeLithvanicae (1673; toliau – Kompendiumas, arba SÐG).Pìrmosios spausdintos lietuviø kalbos gramatikos – Kleino Gramatika ir paprastaiSapûnui bei Ðulcui priskiriamas Kompendiumas 2 – jau nemaþai tyrinëtos 3 . Paminëtinasnaujausias Loredanos Serafini Amato straipsnis, kuriame iðsamiai aptartaSÐG grafinë sistema, vardaþodþiø ir ávardþiø kaitymas, bûdvardþiø galûniø specifika,veiksmaþodþiø sistema, nekaitomøjø þodþiø klasës, sintaksës dalis ir lietuviðkileksiniai vienetai (Lemmata), daug kas lyginta su atitinkamais KlG faktais 4 . Visdëlto manytina, kad dar konkreèiau turëtø bûti aptarti abiejø gramatikø sintaksës1 Straipsnis parengtas pagal praneðimà,skaitytà 2003 metø lapkrièio 21 dienà VUkonferencijoje, skirtoje paminëti 350 metø,kai iðleista Kleino Grammatica Litvanica.2 Kadangi Kompendiumas iðleistas vien TeofilioÐulco pavarde, tad bibliografiðkai bûtøtiksliau já vadinti Ðulco CompendiumGrammaticae Lithvanicae (sutrumpintai –Ðulco Kompendiumu, arba ÐC).3 T[amara] Buchienë, J[onas] Palionis, „Pirmosiosspausdintos lietuviø kalbos gramatikos“,Pirmoji lietuviø kalbos gramatika.1653 metai, atsakingasis redaktoriusJ[onas] Kruopas, Vilnius: Valstybinë politinësir mokslinës literatûros leidykla,1957, 9–63 (toliau – PLKG); Jonas Palionis,Lietuviø raðomosios kalbos istorija, Vilnius:Mokslo ir enciklopedijø leidykla,1995, 101–106; Kazimieras Eigminas,„Kristupo Sapûno ir Teofilio Ðulco ‘CompendiumGrammaticae Lithvanicae’“, Sapûnoir Ðulco gramatika, parengë KazimierasEigminas, Bonifacas Stundþia, Vilnius:Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas,1997, 9–32; Zigmas Zinkevièius,Lietuviø kalbos istorija 3. Senøjø raðtø kalba,Vilnius: Mokslas, 1988, 87–94, 103–105;Kazys Ulvydas, „Nekaitomosios kalbosdalys pirmosiose lietuviø kalbos gramatikose“,LKK 33, 1995, 7–38.4 Loredana Serafini Amato, „Zum ‘CompendiumGrammaticae Lithvanicae’ vonK. Sapunas – T. Schultz“, Baltistik. Aufgabenund Methoden, hrsg. von Alfred Bammesberger,Heidelberg: UniversitätsverlagC. Winter, 1998, 195–205.51 Pirmøjø spausdintø lietuviøkalbos gramatikø sintaksë

dalykai, ypaè skirtingi kai kurie teoriniai sprendimai, taip pat atidþiau verta paþvelgtiá pateikiamø lietuviðkø pavyzdþiø konstrukcijas.2. Në viena ið aptariamøjø gramatikø neturi mums áprasto turinio – temø arantraðèiø sàraðo 5 . Pirmøjø gramatikø tyrëjai jau nurodæ, kad KlG bei SÐG gerokaiskiriasi savo struktûra (Buchienë, Palionis 1957, 24; Eigminas 1997, 20, 23; Amato1998, 203). Pabrëþiama, jog KlG turi tik dvi dalis, o SÐG – aðtuonias. KlG tos dalysvadinamos „Pars Prior“ ir „Pars Posterior“, o SÐG – „Sectio Prima“, „Sectio Secunda“,„Sectio Tertia“ ir t. t. Kleinui, matyt, labiausiai rûpëjæs paties gramatikosmokslo dalijimas á dvi pagrindines dalis – etimologijà ir sintaksæ, o Sapûnas irÐulcas prieð akis turëjæ pirmiausia praktinius kalbos mokymosi tikslus. Tai rodo irknygos pabaigoje Ðulco pridurtas baigiamasis kreipimasis á skaitytojà, kuriåm galbûtgalá pasirodyti, kadðita knygelë panaði á neiðdailintà, neiðvaizdø paveikslà, ne tiek rûpestingai spalvomisnutapytà, kiek ðiurkðèiu teptuku nupieðtà, skirtà ne mokytiems ir puikiai kalbàmokantiems, bet pradedantiems mokytis kalbos, kuri iki ðiol nëra rûpestingaiiðpuoselëta (SÐG 97) 6 .SÐG pradþioje esanèiame Ðulco sveikinime skaitytojui minima, kad ligi ðiol buvæs„tik ðunkelis“. O ðtai ðis Kompendiumas esà pradmenys, rodantys kelià „ið tokiosupainioto, kaip daugeliui atrodo, chaoso á tikslø þinojimà, kaip greitai iðmoktilietuviø kalbà“ (SÐG 3v). Tai gali bûti ne visai pagarbi uþuomina ir apie Kleinodarbus, ypaè apie jo vokieèiø kalba paraðytà Compendium Litvanico-Germanicum(1654; toliau – KlC). Tiesiogiai Kleino gramatikø pats Ðulcas niekur nemini. Apietà „palaimingàjá Kleinà“ SÐG ádëtoje panegirikoje lotynø ir vokieèiø kalbomis prabylatik Valtarkiemio kunigas Ernestas Dicelijus (SÐG 6r–6v).Tad veikiausiai dël mokymosi tikslø Ðulcui atrodë naudingiau iðdëstyti medþiagàkeliomis pakopomis. Termino pars èia gali bûti vengta ir tyèia. SÐG aðtuonios„sekcijos“ formaliai skaidomos dar á skyrius („Caput“), ðie daþnai á skirsnius(„Articulum“) ir dar á skirsnelius („Distinctio“). Ypaè sudëtinga treèioji „sekcija“,kuri turi tris skyrius („Caput“), pastarieji – po 2–3 skirsnius („Articulum“), o ðiesavo ruoþtu – iki keturiø skirsneliø („Distinctio“). Nors KlG ir esama ávairiø papildomøantraðèiø, taèiau tokiø smulkiø formaliøjø padalø èia nëra.Atkreiptinas dëmesys á tai, kad SÐG sintaksës daliai jokio ryðkesnio poveikionëra daræs Kleino Kompendiumas. Kleinas ið tiesø 1654 metais iðleido ne savo5 KlG ir KlC leidimo, pavadinto Pirmoji lietuviøkalbos gramatika, rengëjai sudarë abiejødarbø struktûrà atspindinèius turinius.SÐG fotografuotinis leidimas su vertimu álietuviø kalbà pasirodë be turinio. Leidiniorecenzijoje jo pasigedo ir Giedrius Subaèius,[Rec.:] „Sapûno ir Ðulco gramatika“,ALt 1, 1999, 186.6 Naudotasi Kazimiero Eigmino vertimu álietuviø kalbà. 0 0 052 Archivum Lithuanicum 6

Gramatikos vokiðkà santraukà, o trumpà lietuviø ir vokieèiø kalbø gretinamàjà gramatikà.Ðtai jis raðo:Ásidëmëk, kad po treèiojo asmens nëra vartojamas kilmininkas. Vokietis sako – derVater iµt nicht ¸u haus, o lietuvis – Nëra Tëwo name 7 ; Nëra ksnigo tenai / der Herriµt nicht da / nëra jo c¸onay / er iµt nicht hie (PLKG 606; KlC 106) 8 .Ne be reikalo sintaksës dalyje jis aiðkina tuos dalykus, kurie kitaip vartojamivokieèiø kalboje, pvz., sangràþinius ávardþius µaw, µaw², µaw± KlC 104–105. Beveikvisus pavyzdþius Kleinas verèia á vokieèiø kalbà. Sapûno ir Ðulco Kompendiumelietuviðkos konstrukcijos gretinamos tik su lotynø, kartais graikø kalbos atitinkamaisfaktais.3. Toliau mus daugiausia domins KlG ir SÐG sintaksës dalys ir jø pavyzdþiai.Apie sintaksës dalykus straipsnio autoriaus jau raðyta 9 . Abiejø gramatikø sintaksësdaliø sandarà yra gretinusi ir Amato (1998, 195–205), taèiau esminiai teoriniaiabiejø gramatikø autoriø savitumai dar neparodyti. Kas èia panaðu ir kas skirtinga?3.1. Tiktai KlG randame aiðkiai suformuluotà poþiûrá á sintaksës objektà:Sintaksëje, kurioje kalbama apie þodþius pagal jø ryðius arba galëjimà sudarytikonstrukcijas 10 , bus paliesta tik tai, kas arba lietuviams yra ypatinga, arba kas jauið pirmo þvilgsnio skiriasi nuo lotynø ir kitø kalbø.Sintaksë apima ir þodþiø derinimà (Convenientiam), kai þodþiai derinami tuo paèiulinksniu ir asmeniu. Ir þodþiø valdymà, arba vairavimà (Vel Rectionem, aut Regimen)11 , kada vienas þodis nustato kito atitinkamà linksná ar asmená (PLKG 511; plg.KlG 144).SÐG 72 paminëta, jog bus ribojamasi tik skirtybëmis nuo lotynø kalbos, o apiepatá sintaksës objektà iðvis nekalbama. Sintaksës dalykø grupavimà èia galimaáþvelgti tik ið konkreèiø taisykliø ir prie jø pridurtø pastabø.Taigi Kleinas sintaksæ pirmiausia dalija á dvi struktûriðkai neávardytas dalis iðesmës pagal sintaksinius santykius: pirmojoje aptaria þodþiø formø derinimà (DeConvenientia), o antrojoje – plaèiai suprantamà þodþiø valdymà (De Regimine), á kuráátraukia ne tik linksniø, bet ir kitø formø vartojimà. Pagrindinë Kleino sintaksëssàvoka – konstrukcija. Valdomosios konstrukcijos dëstomos tiesiog pagal linksnius7 Klaidø atitaisyme nurodyta taisyti á namëKlC 114.8 Èia ir toliau pavyzdþiai cituojami ne ið vertimo,bet ið faksimilës.9 Vitas Labutis, „Sintaksë D. Kleino gramatikoje“,Blt 26(2), 1990, 114–118.10 Versta ir paryðkinta straipsnio autoriaus.11 Eigminas abu artimos reikðmës þodþiusrectio ir regimen vertë vienu þodþiu valdymas,taip pat anksèiau minëtà konstrukcijàbe reikalo pakeitë þodþiø junginiu (þr.PLKG 511). Pateikiant sintaksës terminus,èia ir kitur kartais nutolstama nuo Eigminosiûlytø lietuviðkø atitikmenø.53 Pirmøjø spausdintø lietuviøkalbos gramatikø sintaksë

ar kitas þodþiø formas, pvz.: konstrukcijos su genetyvu, konstrukcijos su datyvu irpan. Tiesa, Kleinas skyrium aptaria vietos ir laiko vardus, bet èia ið esmës kalbaapie linksniø (vietos ir laiko galininko ir vietininko, vadinamo antruoju abliatyvu)vartosenà. Á valdymà KlG átraukia ir bendraties, dalyviø, prieveiksmiø bei prielinksniøkonstrukcijas, nors èia apibûdina ir tokius formø (bendraties, dalyviø) vartosenosatvejus, kurie dabar nelaikomi valdomais.SÐG septintoji „sekcija“ („Sectio VII“) dëstoma pagal kalbos dalis, pvz., „Apievardaþodþiø sintaksæ“ ir kt. Atskiras kompleksinis skyrius „Apie dalyviø, siekiniø,gerundijø sintaksæ“ suskaidytas á formaliai neávardytas padalas. Lietuviø kalbaineáprasta kalbëti apie gerundijø sintaksæ, bet èia imami net trejopi lotynø kalbosgerundijai ir nurodoma, kà lietuviø kalba vartoja jø vietoje: bendratá, kai kuriasprielinksnines konstrukcijas, veiksmaþodiniø vardaþodþiø abliatyvà (vietininkà).Nepamirðtì lotynø kalbos gerundijai ir KlG, tik èia apie juos raðoma maþiau – priebendraties konstrukcijø.Visai nauja tai, kad SÐG 94 ádëtas ir maþas jaustukø sintaksës skyrelis. KlG jievisai neminëti.3.2. Ið principo skirtingi abiejø gretinamøjø gramatikø sintaksës dëstymo bûdai(KlG pirmiausia pagal sintaksinius ryðius, o SÐG – pagal kalbos dalis) skaidant irkonkreèiai realizuojant ðios dalies apraðus, gerokai suartëja. Ðtai SÐG pirmojo skyriaus„Apie vardaþodþiø sintaksæ“ pirmoji taisyklë ir prie jos priduriamos keturiospastabos skiriamos ið esmës bûdvardþiø derinimui, tik apie derinimà kalbamamaþiau, glausèiau. Nesutampa su KlG ir kai kurios detalës. Pavyzdþiui, ketvirtojeKlG derinimo taisyklëje pabrëþiama, kad bûdvardþiai su dviem tos paèios vyriðkosiosar skirtingø giminiø daiktavardþiais reikalauja (tarinio vardinës dalies pozicijoje)vyriðkosios giminës dviskaitos formos, pvz.: åukµas bei µidabras abu brangu KlG145; wiras bei mote abu Diewo µutwertu KlG 146, o SÐG trumpai nurodoma, kad tokiaisatvejais vartojama vyriðkoji giminë, tarsi vertesnë, pvz.: Tetis ir Moc‡utte miletinu SÐG73; Diewas / Tetis ir Moc‡utte miletini SÐG 74. Nutylima, kad pirmajame pavyzdyjebûdvardiðkasis þodis turi dviskaitos formà.3.3. Pateikdamas valdymà pagal linksnius 12 , Kleinas atskiras taisykles rikiuojair pagal kalbos dalis, net atsiþvelgia á semantines veiksmaþodþiø grupes. Kitavertus, SÐG veiksmaþodþiø sintaksës skyrius konkreèiau iðdëstomas pirmiausiapagal linksnius: kilmininkas su veiksmaþodþiu (SÐG 77–78), naudininkas su veiksmaþodþiu(SÐG 78–79), galininkas su veiksmaþodþiu (SÐG 80) ir abliatyvas suveiksmaþodþiu (SÐG 81–83). Tik èia apie viskà kalbama daug maþiau ir glausèiau.Gana skirtingi abiejø gramatikø abliatyvo vartosenos apraðai: KlG ðio linksniokonstrukcijos dar skirstomos ir semantiniu atþvilgiu (tiksliau – pagal funkcijas) ir12 Linksniø vartosena pirmiausia pagallinksnius grupuojama, galima sakyti, visosevëlesnëse lietuviø kalbos gramatikoseiki pat ðiø dienø.54 Archivum Lithuanicum 6

nustatomos ðeðios tø konstrukcijø vartojimo taisyklës (KlG 161, 168–169), o SÐGabliatyvø su veiksmaþodþiais – tik trys (SÐG 81–83).Po valdomøjø linksniø konstrukcijø KlG priduriamas skyrelis „Apie vietos irlaiko vardus“ (KlG 161–162), kuriame ið esmës kalbama apie postpozicinius vietininkus,vadinamus vietos abliatyvais, ir juos galinèias pakeisti prielinksnines konstrukcijas.Atskirà padalà èia sudaro laiko abliatyvai ir galininkai, kuriø dar paminimostrukmës reikðmës. SÐG postpoziciniai vietininkai kur ne kur nurodomi kaipprielinksniø pakaitai, trukmës galininkas atskirai irgi neaptariamas.3.4. Neatsiedamas nuo valdomøjø konstrukcijø, Kleinas gana plaèiai apraðokonstrukcijas su bendratimi. Jis nurodo, kad bendratis vartojama ir gerundijø, irsiekiniø vietoje. Palyginti platø apibendrintà skyriø „Apie dalyviø, siekiniø irgerundijø sintaksæ“ randame ir SÐG (83–87). Èia á akis krinta net trejopi lotynøkalbos gerundijai: 1) su formantu -di (juos atitinka lietuviø kalbos bendratis);2) su -do (atitinka veiksmaþodinio daiktavardþio vietininkas – dabar laikomasnetaisyklingu – ir pusdalyvis); 3) su -dum (atitinka kilmininkas su prielinksniais).Padalyvius ir pusdalyvius abu ðaltiniai laiko savotiðkomis bendratimis, tik KlG tosformos apraðomos bendraèiø skyrelyje, o SÐG – prie dalyviø.3.5. Skirtingai aptariama prielinksniø vartosena: KlG pateikia juos labai trumpai– tik pagal tai, su kuriuo linksniu prielinksniai eina, ir kartais pamini vienà kitàtø konstrukcijø reikðmæ. Èia iðsamesnis SÐG, kur prielinksniai labiau diferencijuojamiir parodomi su gausesniais pavyzdþiais. KlG sintaksës dalyje kalbama apieneatskiriamuosius prielinksnius, t. y. prieðdëlius (KlG 169–173).3.6. Apimtis ir proporcijos lyg ir rodytø, kad sintaksei daugiau vietos skiriamaSÐG – 40 puslapiø (apie 50% viso teksto). KlG ði dalis turi 34 puslapius (apie 20%viso teksto). Taèiau puslapis puslapiui nelygu: SÐG sintaksë pateikiama atskiromisryðkiomis taisyklëmis ir pastabomis prie jø, tad puslapiai gana reti, o KlG sintaksëapraðoma iðtisiniu tekstu, negailint pavyzdþiø. Svarbiausia, kad gerokai skiriasiabiejø gramatikø sintaksës pateikimo tvarka ir principai. Pagrindiniai SÐG sintaksësdëstymo principai – taisyklës ir pastabos prie jø.4. Apie autoriaus poþiûrá á sintaksës reiðkinius daug kà galima spræsti ið to,kokie atrenkami iliustruojamieji pavyzdþiai, kaip jie grupuojami ir pateikiami.Kalbant apie senàsias gramatikas, svarbu iðsiaiðkinti, kuriems pavyzdþiø ðaltiniams– gyvajai kalbai ar raðtams – autoriaus teikta pirmenybë.Kaip nurodë Tamara Buchienë ir Jonas Palionis (1957, 19–20), Kleinas daugiausiapavyzdþiø ëmæs ið Martyno Maþvydo, Baltramiejaus Vilento, Jono Bretkûno,Jono Rëzos ir kitø Rytø Prûsijos raðytojø darbø. Amato (1998, 203) yra suskaièiavusivisus abiejø gramatikø lietuviø kalbos þodþius bei jø formas (Wortschatz): SÐGji radusi 1120, o KlG – 1335 vienetus (Lemmata), taèiau vis dëlto lieka neaiðku, kiek55 Pirmøjø spausdintø lietuviøkalbos gramatikø sintaksë

ið jø sudaro sintaksines konstrukcijas. Kartais svarbu ir pavyzdþiø struktûros sudëtingumasar jos prastinimas. Ið pavyzdþiø galima daryti ðiokiø tokiø iðvadø apieautoriaus originalumà ir polinká skolintis.4.1. Tyrinëtojø jau pastebëta, kad KlG ir SÐG esama vienodø pavyzdþiø (Buchienë,Palionis 1957, 21–27). Verta atidþiau paþiûrëti, kurie sintaksës pavyzdþiaiðiose gramatikose tie patys, o kurie skirtingi. Tam suskaièiuotos abiejø gramatikøsintaksës dalyje 13 pavartotos konstrukcijos: þodþiø junginiai, prielinksninës konstrukcijos,sakinio tipo konstrukcijos 14 .Ið viso KlG sintaksës dalyje rasta apie 390 konstrukcijø pavyzdþiø; ið jø suraðytiniø ðaltiniø nuorodomis yra tik 20 (taigi apie 5%). Kai kurie pavyzdþiai galibûti autoriaus atmintyje ástrigæ pasakymai ar jø nuotrupos ið baþnytiniø raðtø, pvz.:wiµµi wiµµû ‡monû griekai bus µuditi KlG 145; wiµµ tatai, kas Dvaµe tur, telåupµina WieúpatiKlG 148; Piktas médis néneß géro waiµaus KlG 154 ir kt., tik pateikiami be ðaltiniønuorodø. Nemaþa dalis konstrukcijø (ypaè sakinio tipo) paimta ið gyvosios kalbos,pvz.: nieko géro neµulåukµime KlG 145, åukµas bei µidabras abu brangu KlG 145; du wiru;noru aß taw gér’ daryti KlG 149, paperku k± KlG 171.SÐG sintaksës dalyje pateikta apie 200 konstrukcijø pavyzdþiø: ið jø 77 – iðraðtø, taigi apie treèdalis visø konstrukcijø. Daugiausia jø imta ið psalmiø vertimø.Trys sakiniai ið nebaþnytiniø raðtø: Jau tampi Boba, ô tac‡iau nori gra‡i regiama but(Horacijus) SÐG 81; Ipac‡e Liekoryµt² tur ant atäuµ‡imo Ligg¾µa kuno karµ‡c‡ius (Plinijus)SÐG 86; Neigi wiena riec‡is kuri ant jednojimo Deiwjû pareitis’ nera u‡likta (Ciceronas)SÐG 86.Esama SÐG ir greièiausiai liaudies kalbos ar paties autoriaus sugalvotø konstrukcijø:Jie nékénc‡ia man²s bé Prie‡aµties SÐG 88; Arti Mieµto giwéna SÐG 89; Né protaw² walgis padetas SÐG 91. Kai kur SÐG nurodytos tik tam tikro linksnio reikalaujanèiosþodþiø grupës. Pavyzdþiui, kalbant apie kilmininkus su veiksmaþodþiais,èia paminëtos trys semantinës veiksmaþodþiø grupës, reikalaujanèios kilmininko:troðkimo veiksmaþodþiai: Gaud‡iu, Geid‡iu, God‡i¾s SÐG 77; baimës arba jaudinimosiveiksmaþodþiai: Bijaus, Isµig±µtu, Atboju tawæs SÐG 78; bodëjimosi veiksmaþodþiai:Nuboµtu, Nuprantu SÐG 78 ir kt. Tik neigiamieji veiksmaþodþiai, reikalaujantys kilmininkoarba ir galininko, visi paremti pavyzdþiais ið raðtø.4.2. Vienodø pavyzdþiø KlG ir SÐG sintaksës skyriuose esama tik apie 15. Taipaprastai trumpos konstrukcijos – dauguma jø kilmininko ir ánagininko valdymoatvejai:13 Ðiek tiek sintaksiniø konstrukcijø pateiktair KlG etimologijos (morfologijos) dalyje,ten jø apie 90; keliolika konstrukcijø esamakitose SÐG „sekcijose“.14 Konstrukcijoms nepriskiriami retkarèiais irsintaksës dalyje paminëti atskiri þodþiai,neturintys sintaksiniø ryðiø ir negalintyseiti sakiniu, pvz.: apµtoti, apipiauµtit, apipiluKlG 169, Gaud‡iu, Geid‡iu, Laukiu SÐG 77.56 Archivum Lithuanicum 6

KlG 146 d¾biû d¾bes [...] d¾bes labaij dides / giùos; baùû baùos [...] ballos pikãiåuµosSÐG 74 D¾bjû Dûbês [...] D¾bes l±bai diddes gilles; Balû Balos [...] Balos pikc‡iauµos 15KlG 150SÐG 74–75KlG 150SÐG 75KlG 150SÐG 75KlG 150SÐG 75KlG 166SÐG 88wienolika wiru [...] dwilika Apaútalu [...] tukµtantis ‡monûWienolika Wirû [...] Dwilika Apaµ‡talû [...] Tukµtantis ‡monuwiµµu geråuµas [...] piktybíu pikãíauµaWiµsû gier±uµis [...] Piktybjû pikte‡iauµojitarp / vel iß wiµµû príetelû ßis geråuµastarp / iµ‡ wisµû Prietelû µ‡is gierauµeµsistarp ßu dweiu ßis ira wierneµnistarp µ‡iû Dweju µ‡is yra Wierneµnisnelabaij gra‡ieijNelabai gra‡ei4.3. Tuose paèiuose pavyzdþiuose SÐG pavartotos skirtingos nuo KlG kai kuriøþodþiø lytys verèia susimàstyti, kas tas skirtybes lemia. Visi pirmøjø Prûsø Lietuvosgramatikø autoriai ið esmës raðë vakarø aukðtaièiø tarme, Kleinas rëmësi daugiausiatilþënø ðnekta, kuri vëliau priskirta vadinamiesiems striukiams, o Ðulcas –greièiau ásrutënø ðnekta, artimiausia kauniðkiø tarmei, patekusia á vadinamøjøbaltsermëgiø plotà 16 . Þinoma, ir KlG, ir SÐG atsiþvelgiama ir á kitas ðnektas – tairodo daþnas kitø tarmiø minëjimas, pateikiamos gretiminës formos.Manytina, kad paradigmose ir pavyzdþiø konstrukcijose vis dëlto kiekvienasgramatikos autorius pirmiausia raðo sau áprastos ðnektos gramatines formas (kaippagrindines) ir garsiná jø pavidalà. Tai veikia net ið kitø gramatikø skolinamuspavyzdþius. Turbût todël ir turime wiµµu geråuµas, piktybíu pikãíauµa KlG 150 (plg.1 pav.) ir Wiµsû gier±uµis, Piktybjû pikte‡iauµoji SÐG 75, nors ten, kur kalbama apielaipsniavimà, abiejose gramatikose sakoma taip pat, plg.:Aukðèiausiasis laipsnis turi vyr. g. galûnæ åuµias, mot. g. auµia, pvz.: ßwenãiåuµias,ßwenãiåuµia / did‡iauµias / did‡iåuµia / maùonåuµias / maùonauµia.Emfatiniø bûdvardþiø aukðèiausiojo laipsnio galûnë as arba is dël geresnio skambëjimodaþnai pakeièiama á es, kaip ßwenc¸åuµeµis / maùonåuµeµis vietoj ßwenc¸åuµaµis,maùonåuµaµis (PLKG 433; KlG 27).15 Ðiuos pavyzdþiø sutapimus jau nurodëBuchienë ir Palionis (1957, 24). Taèiaujuose matome ne tik raðybos skirtumø,bet ir tai, kad SÐG pavartotas e-kamienisbûdvardis gilles ðalia diddes, o KlG yragiùos ir dides. 0 0 016 Striukiø ir baltsermëgiø vardà iðplatino AntanasSalys, Raðtai 3. Lietuviø kalbos tarmës,Roma: Lietuviø katalikø mokslo akademija,1992, 141. 0 0 057 Pirmøjø spausdintø lietuviøkalbos gramatikø sintaksë

1 pav. KlG 150: kai kurios lietuviðkos konstrukcijos sutampa su SÐG;VUB: L R48458 Archivum Lithuanicum 6

Aukðèiausiojo laipsnio vyriðkosios giminës galûnë esti -awµas ir -auµis, moteriðkosiosgiminës – -awµe 17 , -awµa, pvz.: [...] S‡wenc‡iawµas, S‡wenc‡iawµa.Pastaba. Sudëtiniø, arba emfatiniø, bûdvardþiø aukðèiausiojo laipsnio galûnë -asarba -is dël eufonijos daþnai pakeièiama á -e: S‡wenc‡iauµaµis, S‡wenc‡yauµeµis (SÐG28; 117).KlG aukðèiausiojo laipsnio priesaga bent po pusbalsiø [n], [r], [l] (turbût ir po[m]), taip pat po „ðnypðèiamøjø“ [ð], [è], [dþ] yra -ausias, o SÐG – paprastai -iausias,-iausia (bet nenuosekliai – pasitaiko ir gierauµis, plg. dar Pirmjäuµei SÐG 85). KleinoGramatikoje vadinamasis jotinis minkðtumas daþniausiai dingsta, t. y. èia atspindimaskietasis minëtøjø priebalsiø tarimas, plg. waiµus, waiµaus, waiµui (iðskyrus dviskaitosir daugiskaitos kilmininkà) KlG 50. Taèiau afrikatos paprastai nekietinamos,plg.: ‡od‡io, ‡od‡iui, ‡od‡iu; ramãio, ramãiui, ramãiu KlG 36. Panaðiai elgiamasiir su veiksmaþodþiais: es. l. 1 asm. durru KlG 99, noru, galu KlG 106, mylu KlC 72,bet yra ir gerriu, turiu KlG 99, 106. Konstrukcijose ir kitur KlG taip pat minëtuspriebalsius daþniausiai rodo kietus, pvz.: iß wiµµû prietelû ßis geråuµas KlG 150;Moyµeßus did‡u Praraku buwo KlG 160 ir pan.SÐG minëtieji priebalsiai paprastai rodomi minkðti, pvz.: Mo¸eµ‡ius, Mo¸eßiaus,Ie¸aioµ‡ius, nors greta yra ir Paulus / Paulaus; Prietelis / lio, Prietelus / aus SÐG 34.Minkðtinimo tendencijas SÐG aiðkiai iliustruoja veiksmaþodþiø asmenavimo pavyzdþiai:Kelliu, Skirriu, Dirriu, Skelliu, Gerriu; Keliau, Skiriau, Diriau, Skeliau, GeriauSÐG 46, Beld‡iu, Kenc‡iu, Myliu, Noriu SÐG 47. Kai kur èia iðlaikomas [j]: Pjawju,Rawju, Spjawju, Pjowjau, Rowjau, Spjowjau SÐG 52.Galima spëti, kad ten, kur dabartinius jotinio minkðtumo priebalsius randameSÐG kietus (be minkðtumo þenklo ), gali bûti dël Kleino Gramatikos átakos atsiradænenuoseklumai, nes Kleinas juos kietina nuosekliau, dësningiau (nors irgiyra iðimèiø) 18 .5. IÐVADOS. 1. Raðydamas Gramatikà, Kleinas turëjæs galvoje pirmiausia gramatikosmokslà, tad jam pakakæ dviejø pagrindiniø daliø – plaèiai suprantamosetimologijos (apimanèios ir fonetikos bei raðybos, ir þodþiø darybos elementus) beisintaksës, o Sapûno ir Ðulco Kompendiumo struktûrà lëmë praktiniai motyvai, todëlèia taip detalizuotas formalusis skaidymas. SÐG sintaksës daliai jokio ryðkesniopoveikio nëra daræs Kleino Kompendiumas.17 SÐG klaidø atitaisyme „Corrigenda“ èia irtoliau vietoj aw nurodyta skaityti äu SÐG[97].18 Ðis apibendrinimas abiejose gramatikosenetinka bûsimojo laiko pirmajam asmeniui:já ir KlG, ir SÐG dësningai vartoja suvadinamàja atematine galûne -su, -ðu,pvz.: µuwokµu, paßokµu, atnéßu, mußu KlG100; plg. Raµ‡yµu, J¾µu, Braukµu, AugyµuSÐG 44, Milµ‡iu, Reµ‡iu SÐG 50. Bûsimojolaiko pirmàjá asmená su galûne -su vartojair vakarø aukðtaièiai, gyvenantys kairiojojeÐeðupës pusëje (buvusioje paprûsëje)apie Pajevoná, Kybartus, Bartninkus, Liubavà,Vilkaviðká (þr. LKA III, þemël. 102).59 Pirmøjø spausdintø lietuviøkalbos gramatikø sintaksë

2. Sintaksës daliai KlG skiriama 34 puslapiai (apie 20% teksto), o SÐG – 40puslapiø (beveik 50% teksto), taèiau iðsamesnë vis dëlto yra Kleino sintaksës dalis,kurioje apibrëþiamas ir sintaksës objektas. Iðimtá sudaro tik palyginti detalus prielinksniøvartosenos apibûdinimas SÐG.3. Abiejose gramatikose, kaip ir daugelyje vëlesniø gramatikø, formø ir nekaitomøjøkalbos daliø vartosena aptariama sintaksës dalyje, nors apie tai kalbama irmorfologijoje (etimologijoje).4. Sintaksës dalá Kleinas pirmiausia skaido pagal sintaksinius þodþiø derinimoir valdymo santykius, o valdymo atvejus grupuoja pagal linksnius bei kitas þodþiøformas ir visur remiasi konstrukcijø sàvokomis. SÐG sintaksës „sekcija“ (Sectio)pirmiausia skaidoma pagal kalbos dalis ir tik paskui atsiþvelgiama á þodþiø formas;èia viskas formuluojama taisyklëmis ir pastabomis prie jø.5. Abiejose gramatikose vienodø pavyzdþiø esama apie 15, taèiau jie kartaisskiriasi kai kuriomis þodþiø formomis ar bent raðyba. Sintaksiniø konstrukcijøpavyzdþiø Ðulcas greièiausiai ëmë ið Kleino Gramatikos.6. KlG daug nuosekliau ir dësningiau kietinami jotinio minkðtumo priebalsiai [l],[r], [s], [ð], [þ] (ypaè galûnëse ir priesagose), o SÐG jie daþniau rodomi minkðti. Kurdabartiniai jotinio minkðtumo priebalsiai SÐG kieti (be minkðtumo þenklo ), tengali bûti pasireiðkusi KlG átaka, dël kurios SÐG atsiradæ nenuoseklumø.7. Nors abi gramatikos turi panaðumø, taèiau laikytinos atskirais savarankiðkaisdarbais.Literatûra ir ðaltiniai:A MATO, LOREDANA S ERAFINI, 1998: „Zum ‘Compendium Grammaticae Lithvanicae’von K. Sapunas–T. Schultz“, Baltistik. Aufgaben und Methoden, hrsg. von Alfred Bammesberger,Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter, 195–205.B UCHIENË, T[AMARA]; J[ONAS] PALIONIS, 1957: „Pirmosios spausdintos lietuviø kalbosgramatikos“, PLKG 9–63.E IGMINAS, KAZIMIERAS, 1997: „Kristupo Sapûno ir Teofilio Ðulco ‘Compendium GrammaticaeLithvanicae’“, SÐG, 9–32.KlC – [Danielius Kleinas,] M. DANIELIS KLEINII COMPENDIUM LITVANICO-GERMANI-CUM, Oder Kurãe und ganã deutliche Anf÷hrung ¸ur Littauiµchen Sprache / wie manrecht Littauiµch leµen / µchreiben und reden µol. Cum Privilegio S. R. M. Pol. et Seren. Elect.Brandenb. Kænigsberg / Gedruckt und verlegt durch Iohann Reuµnern / M. DC. LIV;straipsnyje remtasi PLKG.KlG – [Danielius Kleinas,] GRAMMATICA Litvanica Mandato & Autoritate SERENISSIMIELECTORIS BRANDENBURGICI adornata, & pr¿vió Cenµuró primam in lucem editaä M. DANIELE Klein / Paµtore Tilµ. Litv. Pr¿miµµa eµt ad Lectorem Pr¿fatio non minasutilis, quäm neceµµaria. [...] REGIOMONTI, Typis & µumptibus JOHANNIS REUSNERI,ANNO crisogon%aV cIš. Išc. LIII. [1653]; straipsnyje remtasi PLKG.60 Archivum Lithuanicum 6

LABUTIS, VITAS, 1990: „Sintaksë D. Kleino gramatikoje“, Blt 26(2), 114–118.P ALIONIS, JONAS, 1995: Lietuviø raðomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijøleidykla.PLKG – Pirmoji lietuviø kalbos gramatika. 1653 metai, atsakingasis redaktorius J[onas] Kruopas,Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla, 1957.S ALYS, ANTANAS, 1992: Raðtai 3. Lietuviø kalbos tarmës, Roma: Lietuviø katalikø moksloakademija.SÐG – Sapûno ir Ðulco gramatika, parengë Kazimieras Eigminas, Bonifacas Stundþia, Vilnius:Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1997.S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 1999: [Rec.:] „Sapûno ir Ðulco gramatika“, ALt 1, 162–170.U LVYDAS, KAZYS, 1995: „Nekaitomosios kalbos dalys pirmosiose lietuviø kalbos gramatikose“,LKK 33, 7–38.Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1988: Lietuviø kalbos istorija 3. Senøjø raðtø kalba, Vilnius: Mokslas.Vitas LabutisA COMPARISON OF SYNTAX AND SYNTACTICCONSTRUCTIONS OF THE FIRST (1653) AND THE THIRD (1673)PUBLISHED GRAMMARS OF THE LITHUANIAN LANGUAGESummaryThe very first grammar (book) of the Lithuanian language—Grammatica Litvanica byDaniel Klein (KlG) was published more than 350 years ago (in 1653). Kristupas Sapûnasalso wrote a grammar even before—360 years ago, but it was revised by Teofilis Ðulcasand published only in 1673 (Compendium Grammaticae Lithvanicae; SÐG). Both grammarswere written in Latin and after 300 years they both were translated into Lithuanian byKazimieras Eigminas. Even though the first published grammar of the Lithuanian languagewas researched by a significant number of linguists (Tamara Buchienë and JonasPalionis, Kazimieras Eigminas, Kazys Ulvydas, Zigmas Zinkevièius, Giedrius Subaèius,Loredana Serafini Amato, etc.) some moot points still remain.The research has been mainly focused on syntactic parts of both grammars. This articleaims to: (1) make a quite exhaustive comparison of the syntactic parts of the two grammars,paying attention to both formal and content aspects; (2) bring out some differencesin the grammatical as well as the methodological approach of both authors; (3) make astatistical analysis of the syntactic parts of both grammars (of Lithuanian phrases).While writing the grammar Klein was concerned with the scientific aspects of his work,and he divided his grammar only in two parts – etymology (encompassing phonetics,orthography, elements of word formation) and syntax. Ðulcas had more practical languageteaching tasks and probably therefore he divided his text into smaller sections (sectio, caput,articulum, distinctio).61 Pirmøjø spausdintø lietuviøkalbos gramatikø sintaksë

The part devoted to syntax in KlG consists of 34 pages (about 20% of the text) whilethe same part of SÐG covers 40 pages (about 50% of the text). Still the syntactical part ofKlG is by far more comprehensive than that of Sapûnas and Ðulcas. The exception is theusage of prepositions, which is presented more fully in SÐG.Klein divided the syntax according to the syntactic word agreement and governmentrelations. He grouped the word government cases according to the nominal cases andother word forms. His basic concept was construction. Ðulcas, however, preferred to makethe main division according to the parts of speech.I have found about 15 illustrative phrases that coincide out of 390 used in KlG and outof 200 used in SÐG (calculation based on the syntax parts). Still even in those equivalentphrases there are certain differences in form and spelling.Klein is far more consistent in showing velarized (unpalatalized) [l], [r], [s], [ð], [þ](particularly in flexion and in suffixes), while Sapûnas and Ðulcas write them more oftenas palatalized ones. Examples of SÐG in which we find velarized sounds in the positionof palatalized ones (i.e., without the mark of palatalization used in contemporarystandard Lithuanian), might have been influenced by the KlG, and thus caused certaininconsistencies in SÐG.Most probably it was Ðulcas who took some illustrative examples from KlG. Still evenif there are certain similarities, both grammars are to be considered as two separate works.V ITAS LABUTIS Gauta 2004 m. kovo 5 d.Lietuviø kalbos katedraVilniaus universitetas 0 0 0Universiteto g. 5 0 0 0LT-01513 Vilnius, Lietuva 0 0 062 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Ona AleknavièienëLietuviø kalbos institutas, Vilnius„Nebibliografinë“ Jono Bretkûno Postilë (1591):Vlado Daumanto egzemplioriusKnygos sklaida visuomenëje, jos poreikis ir poveikis vis daþniau apibûdinamasterminu knygos kultûra. Ði sàvoka ir terminas atsirado prieð dvideðimt metø vokieèiøliteratûroje kaip antonimas naujajai medijai arba naujajai komunikacijai, taèiau netrukuságavo naujà – istoriná – atspalvá 1 . Bet kokio mokslo istorija tebëra neatsiejamanuo knygos istorijos, dël to knygos kultûra tampa vienu ið knygos istorijos tyrimoobjektø. Istorinis aspektas ypaè iðryðkëja kalbant apie privaèiose ir valstybinësebibliotekose laikytas ir tebelaikomas senàsias knygas.Lietuvos ir kitø Europos valstybiø bibliotekose iðlikæ apie trisdeðimt Jono BretkûnoPostilës (1591) egzemplioriø. Palyginti su kitomis lietuviðkomis XVI–XVII amþiausknygomis, mûsø dienas pasiekë daug ðio liuteroniðkø pamokslø rinkiniovienetø. Lietuvos TSR bibliografijoje (1969; LB I) ir jos Papildymuose (1990; LBP)Lietuvoje uþfiksuoti aðtuoni Postilës egzemplioriai 2 . Prie jø reikia iðkart pridëti darvienà, LB I ir LBP neregistruotà, bet ðiuo metu Lietuviø literatûros ir tautosakosinstituto bibliotekoje saugomà egzemplioriø 3 , anksèiau priklausiusá Lietuviø literatûros(nuo 1952-øjø Lietuviø kalbos ir literatûros) instituto muziejui, veikusiam iki1963-iøjø Vilniuje, Antakalnio g. 6 4 .1 Paul Raabe, „Knygos kultûros reikðmë Europai“,Knygotyra 39, 2002, 85.2 LB I 66 nurodyti 6 egzemplioriai: LKLI(dab. LLTIB): B 1108 (def.); LMAB: LK –16/1; VUB: L R1452 (def.), L R1621 (def.),L R4327 (def.); Rokiðkio kraðtotyros (dab.kraðto) muziejus: K. F. 1106 (def.); dar 2áraðyti LBP 19: KPIB (dab. KTUB): Ds 56(def.) ir Ds 57a (def.).3 Egzempliorius defektinis; sign.: 36323; apiejá raðyta: Sigitas Narbutas, „Dar vienasJono Bretkûno ‘Postilës’ egzempliorius“,Lietuvos aidas 178, 1998 09 10, 15.4 Egzemplioriaus proveniencijà rodo apvalusvioletinis antspaudas su áraðu „LietuviøLiteratûros Instituto Muziejus“. Knyga uþ500 rb pirkta Vilniaus antikvariniameknygyne Nr. 3 1956 metais (Lietuvos TSRMokslø Akademija. Lietuviø kalbos ir literatûrosinstitutas. Literatûrinio muziejaus Vilniujeknygø fondo inventorinë knyga Nr. 1, Eil.Nr. [1–1165], [1950–1961], l. 45v–46r;LLTIB). 1995 12 05 Postilë perkelta áLLTIB knygø fondà.63 „Nebibliografinë“ Jono Bretkûno 0Postilë (1591): Vlado Daumanto 0 0 0egzempliorius 0 0 0

Lyginant LB I ir LBP duomenis su 1924 metais Vaclovo Birþiðkos Lietuviø bibliografijojeir jos Papildymuose (1925, 1926) pateiktais duomenimis 5 , matyti, kad daugumaPostilës savininkø pasikeitæ. Praëjo aðtuoniasdeðimt metø, kai kurios bibliotekosir draugijos iðnykusios, dalis bibliotekø ágijusios kitoká statusà, funkcionuojakitais pavadinimais. Daug vertingø kolekcijø po jø savininkø mirties iðblaðkytaarba sunaikinta. Tarpukario Lietuvoje Postilës egzemplioriai buvo pasklidæ tiek povieðàsias, tiek po privaèias bibliotekas. Ypaè didelá susidomëjimà kelia iki Antrojopasaulinio karo privaèiose rankose buvusiø egzemplioriø likimas. Birþiðka nurodæsketuris asmenis, turëjusius Bretkûno Postilæ: tai Vladas Daumantas Kaune, HugoScheu’jus Ðilutëje (BrþLB 12), Vilius Gaigalaitis Klaipëdoje (BrþLB 12; BrþLBP I VII)ir Enzys Jagomastas Tilþëje (BrþLBP II LXXXIII).Patá pirmà Lietuviø bibliografijoje Birþiðka áraðë Daumantà, o jo turëtà Postilæapibûdino kaip graþià: „Graþus pirmos ir antros dalies ekz. yra pas DaumantàKaune“ (BrþLB 12). Daumantas (1885–1977; tikroji pavardë Vladislovas Dzimidavièius)pokario metais buvo oficialiai laikomas dingusiu be þinios 6 . Nors 1918–1923metais jis dirbo diplomatiná darbà Ðveicarijoje, o tarpukario Kaune buvo þinomasbibliofilas ir kolekcininkas, bet apie jo veiklà ir pomëgius pradëta raðyti tik paskutiniuojudeðimtmeèiu.Apþiûrëjus de visu visus aðtuonis dabartinëje bibliografijoje (LB I ir LBP) nurodytusLietuvoje esanèius Postilës egzempliorius ir tà nefiksuotàjá, saugomà Lietuviøliteratûros ir tautosakos instituto bibliotekoje, paaiðkëjo, kad në viename ið jø nëraáraðo ar ekslibriso, galinèio paliudyti priklausomybæ Daumantui.Daumanto egzempliorius vis dëlto iðlikæs, tiktai neátrauktas á dabartinæ bibliografijàir mokslo visuomenës neþinotas. Ðiame straipsnyje jis apraðomas plaèiau,daugiausia dëmesio kreipiant á proveniencijà ir iðorinius knygos struktûros elementus,bendrà knygos bûklæ, paginacijos klaidas, skaitytojø paliktas þymes. Atsiþvelgiantá bibliofilijos, kaip knygotyros sudedamosios dalies, metodologijà 7 , nemaþaivietos skiriama buvusiam Postilës savininkui Daumantui, atveþusiam jà á Lietuvàir savo asmeninëje bibliotekoje saugojusiam iki 1944-øjø.Tokios tyrimo kryptys pasirinktos dël to, kad senøjø lietuviðkø knygø proveniencijaiiki ðiol skiriama per maþai dëmesio 8 . Bûtent proveniencijos duoda vertingosmedþiagos apie tam tikrø visuomenës grupiø (sluoksniø, profesijø) domëjimàsi5 Vac[lovas] Birþiðka, Lietuviø bibliografija XVI–XVIII amþ., Kaunas: Ðvietimo MinisterijosKnygø Leidimo Komisija, 1924, sk. 12 (toliau– BrþLB); [Vaclovas Birþiðka,] LietuviøBibliografijos I-osios dalies papildymai ir pataisos,1925, sk. VII (toliau – BrþLBP I); [VaclovasBirþiðka,] Pirmosios Lietuviø BibliografijosDalies (XVI–XVIII amþ.) antrieji papildymai,1926, sk. LXXXIII (toliau – BrþLBP II).6 Alvydas Vaitkevièius, „Prisiekæs vertëjas irfataliðkas kolekcionierius“, Literatûra irmenas 48(2876), 2001 11 30, 8.7 Vladas Þukas, Bibliofilija praeityje ir dabar,Vilnius: Mokslas, 1979, 14–16.8 Terminas proveniencija apima dvi sàvokas:1) knygos priklausomybës nustatymà pagalankstesniø savininkø, ástaigø, organizacijø,bibliotekø áraðus, knygos þenklusir kitus duomenis; 2) knygos priklausomybësþenklà (Knygotyra. Enciklopedinisþodynas, redaktorius Feliksas Jukna, Vilnius:Alma littera, 1997, 299).64 Archivum Lithuanicum 6

konkreèiomis knygomis, jø paplitimo þidinius ir kelius, iðnykusias ir esamas bibliotekas,egzemplioriø nuosavybës kaità. Pagal knygos þenklus kartais galima atsektiknygos kelià nuo pirmosios iki paskutinës saugojimo vietos. Nuosavybësáraðai pateikiami kataloguose, rengiamuose pagal tarptautiná standartiná senøjø(antikvariniø) monografiniø leidiniø bibliografiná apraðà ISBD(A) 9 . Proveniencijosnustatymas laikomas bûtina bet kokio ðaltinio apraðo dalimi 10 . Knygos þenklø irrankraðtiniø áraðø analizë leidþia lakoniðkai apibrëþti tà knygos kultûros sritá, kurilabiausiai susijusi su saugojimu ir vartojimu.1. DAUMANTO EGZEMPLIORIAUS SAUGOJIMO VIETA IR SIG-NATÛRA. Daumanto turëta Postilë dabar saugoma Kaune, Mykolo Þilinsko dailësgalerijoje, Archyvinës dokumentacijos ir fototekos sektoriuje, sign.: Tkr. 148 (apieankstesnes signatûras þr. 2.4. ir 2.5.) 11 .Mykolo Þilinsko dailës galerija atidaryta 1989 metais kaip Kauno valstybinioMikalojaus Konstantino Èiurlionio dailës muziejaus (nuo 1997-øjø – NacionalinisMikalojaus Konstantino Èiurlionio dailës muziejus) padalinys. Galerija pavadintaþymaus kolekcininko Mykolo Þilinsko (1904–1992), surinkusio ir padovanojusioLietuvai daug XVII–XX amþiaus Europos taikomosios dailës darbø, vardu. MikalojausKonstantino Èiurlionio dailës muziejus suformuotas 1944 metais ið perorganizuotoVytauto Didþiojo kultûros muziejaus (ðis pastatytas 1936 metais Kaune,direktorius buvo Paulius Galaunë), visuomenei atidarytas 1947-aisiais 12 .Postilë áregistruota Mikalojaus Konstantino Èiurlionio dailës muziejaus inventorinëjeknygoje 1963 metø gruodþio 21 dienà 148-uoju numeriu 13 . Inventorinës knygosskiltyje „Pagal kuriuos dokumentus eksponatas gautas“ nurodyta: „PPA.1950.I.27. Eil. Nr. 133“, o skiltyje „Pastabos“ pieðtuku áraðyta: „VDaumanto kolekcija“.1950 metø sausio 27 dienà perdavimo-priëmimo aktu muziejui buvo perduotasVytauto Didþiojo kultûros muziejaus Taikomosios dailës ir Istorijos skyriø turtas.Ðiame akte turtas ávardytas kaip „muziejinio pobûdþio knygos ir archivalijos(Neuþpajamuotas depozitas[,] ðifras VD)“ 14 .9 Irena Daugirdaitë, „Vilniaus universitetobibliotekos paleotipai“, Vilniaus universitetobibliotekos paleotipai. Katalogas, sudarëNojus Feigelmanas, Irena Daugirdaitë,Petras Raèius, Vilnius: Lietuviø literatûrosir tautosakos institutas, 2003, xiii–xiv.Plg. dar Nojus Feigelmanas, Lietuvos inkunabulai,Vilnius: Vaga, 1975.10 Paulius Subaèius, Tekstologija. Teorijos irpraktikos gairës, Vilnius: Aidai, 2001, 465,472.11 Nuoðirdþiai dëkoju Vytauto Didþiojo universitetodocentei dr. Virginijai Vasiliauskieneiuþ ðio egzemplioriaus nurodymà,Mykolo Þilinsko dailës galerijos muziejininkamsdr. Remigijui Civinskui ir JurgitaiSianinaitei uþ pagalbà tiriant knygos istorijàbei rengiant iliustracijas.12 Dailës þodynas, atsakomoji redaktorë JolitaMulevièiûtë, Vilnius: Vilniaus dailës akademijosleidykla, 1999, 285, 452.13 Kauno valstybinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus[.]Taikomosios dailës skyrius[.] Eksponatøinventorinë knyga[.] Tkr. 1[,] Nr. 1–1129, l. 35v–36r; Kaunas, Mykolo Þilinskodailës galerija.14 Aktas[,] pagal kurá perduotos muziejinio pobûdþioknygos ir archivalijos (Neuþpajamuotasdepozitas[,] ðifras VD), 1950 01 27;Kaunas, Mykolo Þilinsko dailës galerija;aktas raðytas raðomàja maðinële, lapaisusiûti, nenumeruoti. Turtà perdavëIstorijos skyriaus vedëjas P. Karazija,priëmë R. Jablonskytë (jos pareigos nenurodytos).65 „Nebibliografinë“ Jono Bretkûno 0Postilë (1591): Vlado Daumanto 0 0 0egzempliorius 0 0 0

2. DAUMANTO EGZEMPLIORIAUS PROVENIENCIJA. Nei MikalojausKonstantino Èiurlionio dailës muziejus, nei Mykolo Þilinsko dailës galerijaPostilëje nëra áspaudusi jokio antspaudo, neáraðiusi signatûros. Ðio egzemplioriausankstesniuosius savininkus liudija rankraðtinis áraðas pirmojo tomo antraðtiniamelape (recto), du antspaudai (ten pat) ir ranka raðyta signatûra virðutiniojo prieðlapioklijuotajame lape. Nei vienas ið èia esanèiø knygos þenklø nëra átrauktas á VincoKisarausko knygà Lietuvos knygos þenklai. 1518–1918 15 .2.1. Kairëje antraðtinio lapo pusëje iðilgai áriðimo linijos, arba lankstës, violetinësspalvos pieðtuku áraðyta „VDaumantas“ (plg. 1 pav.). Ðis áraðas ir minëtojipastaba „VDaumanto kolekcija“ inventorinëje knygoje nepalieka abejoniø, kad Postilëyra ið Daumanto asmeninës bibliotekos.Vladas Daumantas (iki 1916-øjø Vladislovas Dzimidavièius) gimë 1885 metaisPiluvos valsèiuje, netoli Kraþiø. Baigæs Kauno kunigø seminarijà, 1912-aisiais iðvykoá Münchenà. Tais paèiais metais Ðveicarijoje ástojo á lietuviø mëgstamà katalikiðkàFribourgo universitetà 16 . Studijavo Filosofijos fakultete 11 semestrø: nuo 1912metø vasaros iki 1917-øjø þiemos semestro imtinai (praleistas tik 1917-øjø vasarossemestras); Fribourgo universiteto matrikulose áraðytas kaip Dzimidowicz, Ladislas,gimimo vieta ir valstybë nurodyta kaip Kroze, R.-Polen 17 .Prie universiteto jau nuo 1899-øjø veikë akademinë lietuviø studentø draugija„Rûta“, kuri 1915 metais pervadinta „Lituania“. Ásitraukæs á jos veiklà, Daumantaskartu su kitais studentais spaudoje këlë Lietuvos nepriklausomybës klausimà,1916–1918 metais Berno, Hagos ir Lozanos konferencijose pasisakë uþ visiðkàLietuvos nepriklausomybæ 18 . Jis rengë Lietuvos þemëlapá, rûpinosi lietuviðkø atvirukøleidimu, pasauliniø „Lietuvos dienø“ organizavimu. Lietuvai paskelbus nepriklausomybæ,Daumantas iðrenkamas Lietuvos ágaliotuoju atstovu Ðveicarijoje.Taèiau finansinë painiava atveda já á Ðveicarijos teismà. Tik uþtarus Antanui Smetonai,jis iðteisinamas ir 1923-iaisiais gráþta á Lietuvà. Ið politinio gyvenimo pasitraukia,dirba Kauno apygardos teisme prisiekusiuoju vertëju (mokëjo ðeðias kalbas),o laisvalaikiu Valstybës teatre grieþia smuiku, violonèele ir kolekcionuojaantikvarinius daiktus bei knygas (Vaitkevièius 2001, 8–9).Daumantas buvo aistringas kolekcininkas – bibliofilas, filatelistas, numizmatas– ir Vakarø Europos bei Rytø meno þinovas. Jis nuolat lankësi antikvariatuose,15 Vincas Kisarauskas, Lietuvos knygos þenklai.1518–1918, Vilnius: Mokslas, 1984.Straipsnyje knygos þenklai analizuojamiremiantis Kisarausko (1984, 23) taikytatyrimo metodika.16 Vaitkevièius 2001, 8; Alvydas Vaitkevièius,Gaiva Kulieðienë, „Prisiekæs vertëjasir kolekcionierius“, Kauno diena 93,1996 04 22, 15. 0 0 017 Irena Ðtikonaitë, „Lietuvos kultûriniai irakademiniai ryðiai su Ðveicarija XVI–XXamþiuje“, ðiame ALt tome, p. 228.18 Alfonsas Eidintas, Slaptasis lietuviø diplomatas,Vilnius: Valstybinis leidybos centras,1992, 82–84, 99–107. 0 0 066 Archivum Lithuanicum 6

1 pav. Vlado Daumanto egzemplioriaus antraðtinis lapas su knygos þenklais:rankraðtiniu áraðu „VDaumantas“ ir antspaudais „DUPL. º E BIBL. REG. º REGIOM.“bei „ * º Zur º Univerµitäts º Bibl. º * “;Kaunas, Mykolo Þilinsko dailës galerija: Tkr. 14867 „Nebibliografinë“ Jono Bretkûno 0Postilë (1591): Vlado Daumanto 0 0 0egzempliorius 0 0 0

plano surinktos knygos. Ádomiausià ir vertingiausià bibliotekà turëjo Vl. Daumantas.Ilgesná laikà gyvendamas uþsienyje, jis buvo susirinkæs nemaþa dailiøjø leidiniø.Beveik visos jo knygos buvo prancûziðkos, spausdintos gerame poperiuje,daugiausia iliustruotos, dailiai áriðtos, kai kurios su dvigubais ir net trigubaisvirðeliais. Jo bibliotekoje buvo sanskritiðka knyga, raðyta (teisingiau – raiþyta)papiruso lapuose, ir Bretkûno postilë [paryðkinta cituojant – O. A.], tvirtai áriðtair apkaustyta geleþim su ilga grandine, kuri bûdavo pritvirtinta prie sienos, kadniekas negalëtø iðsineðti knygos ið skaityklos 22 .Unikalià bibliotekà turëjo Vl. Daumantas. Palyginti ji nebuvo gausi, bet buvonemaþa prancûziðkø dailiøjø leidiniø. Visos knygos buvo dailiai áriðtos, kai kuriosnet á trigubus virðelius. Kai kuriose knygose tas pats paveikslas buvo iðspausdintasbent keturiais atspalviais atskiruose lapuose. Jis turëjo ir retø lietuviðkø knygø,tarp jø J. Bretkûno (1536–1602) Postilæ [paryðkinta cituojant – O. A.], iðspausdintà1591 m., áriðtà á medinius virðelius, apkaustytus geleþiniais apkaustais su ilgageleþine grandine. Matyt, ji buvo kurioje vieðojoje bibliotekoje prirakinta priesienos ar stalo, kad niekas negalëtø jos iðsineðti. Ir vis dëlto ilgainiui ji atsidûrëÐveicarijoje, Lozanos antikvariate, kur jà ásigijo knygos mëgëjas ir gràþino á Lietuvà.Kur ji dabar, neþinia 23 .Knygas Daumantas nedidelëmis dalimis pardavinëjo, dël to jo bibliotekos dydisbei vertë nuolat kito. Draugijos ástatuose buvo numatyta steigti savo bibliotekà irnuspræsta pirkti knygø ir ið Daumanto. 1933 metais draugijos nariai susirinko jobute (Donelaièio g. 31, dab. 67), apþiûrëjo kolekcijà ir pasirinko draugijos bibliotekaitinkamø knygø. Valdybos posëdyje nutarta uþ jas sumokëti 500 litø. Taèiau Daumantasvëliau, kaip spëja Jakðtas, knygas atsiëmë, susikivirèijo su valdyba ir iðdraugijos iðstojo. 1935-aisiais visuotinis susirinkimas nutarë Daumanto nebelaikytidraugijos nariu (Jakðtas 1983, 68; Jakðtas 2004, 27, 57, 59).1937 metais, paties Daumanto tvirtinimu, jo bibliotekà sudarë per tris tûkstanèiustomø. Tai nurodë Vaclovas Birþiðka, Galaunë ir Ðvietimo ministerijos Kultûrosreikalø departamento direktorius A. Juðka, ávertinæ jo knygas ir meno kolekcijà.1937 metø birþelio 7 dienà datuotame apþiûros akte uþfiksuota, kad bibliotekasusideda ið ávairiø mokslo srièiø veikalø, paraðytø ávairiomis kalbomis, taèiau josnesudaranèios toms mokslo sritims bûdingo vieneto – joms paprastai trûkstà paèiøpagrindiniø veikalø. Daumantas daug knygø esà jau pardavæs: meno literatûrà ir22 Petras Jakðtas, XXVII knygos mëgëjø draugija;VUB RS: f. 235 – 183, l. 12r; raðytaÐilutëje 1963 metais sàsiuvinyje, jo virðelyjepavadinimas „Knygos“. Plg. darDaumanto bibliotekos charakteristikà kitameJakðto rankraðtyje „Knygos“, publikuotame2003 metais: Petras Jakðtas,Knygos, parengë, ávado straipsná ir paaiðkinimusparaðë Domas Kaunas, Vilnius:UAB „Petro ofsetas“, 2003, 99.23 Petras Jakðtas, [XXVII knygos mëgëjø draugija];VUB RS: f. 235 – 118, l. 17r–17v;rankraðtis raðytas Ðilutëje, nedatuotas,taèiau jo terminus post quem – 1979-ieji,nes l. 27r minimas Þukas 1979.69 „Nebibliografinë“ Jono Bretkûno 0Postilë (1591): Vlado Daumanto 0 0 0egzempliorius 0 0 0

uvusi visa kolekcija. Tarpais su pensnë – ji aptrintame odiniame dëklelyje suauksiniu Bazelio firmos uþraðu yra ir dabar“ (Vaitkevièius 2001, 8, plg. Vaitkevièius,Kulieðienë 1996, 15). Ið amþininkø pasakojimø iðlikæs nepatrauklaus, uþsisklendusio,neþinia kuo uþsiëmusio, pikto, bet protingo ir mandagaus, netgi pabrëþtinaidþentelmeniðko vyriðkio ávaizdis (Vaitkevièius 2001, 8).Jakðtas (po 1979, l. 17v) nurodë, kad Bretkûno Postilæ Daumantas pirko Ðveicarijoje,Lozanos antikvariate. Postilë buvusi áriðta kietais, geleþimi kaustytais virðeliais,su ilga metalo grandine. Matyt, ji kadaise priklausiusi kokiai nors vieðajaibibliotekai ir buvusi prirakinta prie skaitymo pulto ar stalo. Tokia praktika ið tiesønuo viduramþiø taikyta Vakarø Europos vienuolynuose, baþnyèiose ir vieðosiosebibliotekose. Viduramþiais ir ankstyvojo Renesanso epochoje, kol knygos buvorankraðtinës ir bibliotekø fondai nedideli, vyravo pultinë knygø iðdëstymo sistema,knygos prie pultø bûdavo pritvirtinamos grandinëmis. Sparèiai augant fondams,XVI amþiaus antroje pusëje daugelyje bibliotekø iðilgai sienø pradëta statyti knygøspintas arba daugiaaukðtes lentynas, taèiau ir XVI amþiaus pabaigoje, ir vëliau –net iki XIX amþiaus vidurio – Europoje tebebuvo nemaþai bibliotekø su pultais 28 .Iðlikusios „grandininës“ knygos, pultai ir lentynos labai vertinamos kolekcininkø,eksponuojamos bibliotekose 29 .Mykolo Þilinsko dailës galerijoje saugomas egzempliorius dabar grandinës neturi,taèiau apatiniame knygos kietvirðyje yra þenklø, kad grandinë galëjusi bûtipritvirtinta. Reikia atkreipti dëmesá dar á tai, jog Postilës virðeliai nebuvo kaustytigeleþimi, kaip nurodë Jakðtas. Veikiausiai jis turëjo galvoje segtuvus, ið kuriø iðlikæstik apatinysis. Kad jo trûksta, nurodyta 1963 metais knygà registruojant inventorinëjeknygoje: „Viena metalinio segtuko dalis dingusi“ 30 .Manytina, kad Bretkûno Postilë buvo labai vertinama dël renesansinio áriðimoir grandinës. Be to, ji iliustruota medþio raiþiniais, arba ksilografijomis, tekstaspuoðtas inicialais, rinktinëmis uþsklandomis ir vinjetëmis. Postilë – pirmoji iliustruotalietuviðka knyga. Net ir spaudþiamas nuolatiniø skolø, Daumantas jos nepardavëir savo kolekcijoje saugojo per dvideðimt metø. Jis laikytinas tipiðku bibliofilu,t. y. tokiu knygø rinkëju, kuris ne tiek atsiþvelgia á knygos turiná, praktinæ vertæ irnaudingumà savo profesijai, kiek á iðoræ – knygos grafikà, poligrafijos menà, áriðimà31 . Daumanto taikyta knygø rinkimo metodika, iðlikusiø knygø kilmë, ásigijimoistorija, jo moksliniai ir kultûriniai interesai tirtini toliau pagal bibliofilijos metodologijà.28 Levas Vladimirovas, Knygos istorija, Senovë.Viduramþiai. Renesansas. XVI–XVII amþius,Vilnius: Mokslas, 1979, 306; ErnstKuhnert, Geschichte der Staats- und Universitäts-Bibliothekzu Königsberg. Von ihrerBegründung bis zum Jahre 1810, Leipzig:Karl W. Hiersemann, 1926.29 Klaus Müller, Das Kettenbuch. Der eiserneSchutz vor Buch-Diebstahl und andereBuchsicherungs-Systeme, Landau: Müller,1999.30 Þr. iðn. 13; apie áriðimà plaèiau þr. OnaAleknavièienë, „Renesansinis Jono BretkûnoPostilës (1591) áriðimas: Vlado Daumantoir LMAB egzemplioriai“, ðiame ALttome, p. 87–116. 0 0 031 Plg. sàvokas knygos mëgëjas ir bibliofilas(Þukas 1979, 7). 0 0 071 „Nebibliografinë“ Jono Bretkûno 0Postilë (1591): Vlado Daumanto 0 0 0egzempliorius 0 0 0

tad neþinoma, kiek egzemplioriø ið tiesø pateko á bibliotekà, kiek jø buvo áriðtø, kaipjie registruoti. Kanclerio nurodytiems asmenims bibliotekininkas galëdavo duotitam tikrà kieká dubletiniø knygø. Knygø gavimas bûdavo patvirtinamas kvitais.Tarp knygø, ðitaip iðduotø 1615–1654 metais, daþnai minima lietuviðka postilë irgiesmynas (Kuhnert 1926, 106).Kunigaikðèio lëðomis iðleistø knygø tiraþo likuèiai XVII–XIX amþiuje tapo irnuolatiniu Pilies bibliotekos rûpesèiu, ir papildomø pajamø ðaltiniu. Bibliotekosfondai nuolat pildësi, o patalpos nuo XVI amþiaus pabaigos iki 1810 metø iðlikotos paèios: dvi pilies menës ir ðoninis skliautas, nors knygø per tà laikà padaugëjoðeðis kartus (Kuhnert 1926, 90–91). 1667-aisiais, bibliotekininku paskyrus profesoriøMartinà Silvesterá Grabæ vyresnájá (dirbo 1667–1679), imtasi jas inventorizuoti.Mat 1666 ir 1667 metais atlikus keletà patikrinimø, paaiðkëjo, jog kai kurios vertingosknygos dingusios, yra apgadintø (be klauzûrø), dalis net ir nedubletiniø spaudiniøparduota (Kuhnert 1926, 116–119). Kad bûtø gauta papildomø pajamø, pradëtapardavinëti kunigaikðèio lëðomis iðleistas knygas. Bretkûno Postilë ákainota 3florinais, lenkiðka Jano Maleckio Postilë (1574) – 4, Jono Daubmano spaustuvëje1566 metais iðspausdinta Philippo Melanchthono knyga Examen theologicum beiMartino Chemnitzo Corpus doctrinae Prutenicae – 2 florinais 34 . Kiek tuo metu buvoBretkûno Postilës egzemplioriø ir kiek jø per trylika metø parduota, neþinoma.Nuo 1679 iki 1695 metø Pilies bibliotekà tvarkæs graikø kalbos ir teologijos profesoriusJohannas Philippas Pfeiferis toliau pardavinëjo tiraþo likuèius. Prie 1688–1689 metø sàskaitos pridëta suvestinë, kurioje nurodyta, kiek ir kokiø egzemplioriødar likæ. Joje minima 16 knygø, trys ið jø lietuviðkos. Daugiausia bibliotekoje turëtaBretkûno Postilës egzemplioriø (jie vadinami Litauische Postillen): ið viso buvo 242,liko 226, knyga pardavinëta po 4 florinus 35 . Kadangi suvestinëje prie kai kuriø knygøparaðyta, kiek egzemplioriø bibliotekoje buvo 1667–aisiais, tai darytina prielaida,jog ðie metai buvo atskaitos taðkas skaièiuojant ir kitas knygas. Bûtent tada bibliotekininkasGrabe pradëjo pardavinëti ten saugomø knygø tiraþo likuèius. Taigiper 22 metus parduota 16 Postilës egzemplioriø. Daþniausiai knygas ið bibliotekøpirkdavo knygø pirkliai, o paskui jas perpardavinëdavo ir taip platindavo ðalyje.Bibliotekininkas Grabe buvo novatorius dar vienu poþiûriu: jis keitësi knygomis sukitomis bibliotekomis, taèiau nëra duomenø apie tai, ar buvo tarp jø ir Postilë.34 1667 metais uþ ðias knygas surinkta ganadaug pinigø – 122 florinai, per kitus dvejusmetus – dar 100 florinø. Vëliau pajamosëmë maþëti. Per trylika Grabe’s darbometø uþ parduotus dubletus bibliotekakasmet gaudavo vidutiniðkai po 40 florinø(Kuhnert 1926, 127).35 Á suvestinæ áraðytas dar ir lietuviðkas katekizmas„Litauischer Katechismus in 8 o , 5Bogen“ – 4 vienetai po 15 graðiø bei FormaChrikðtymo. Pastarõsios knygelës 1667 metaisbuvo 40 vienetø, liko 29, pardavinëtapo 6 graðius. Lenkiðkos postilës telikusios39, jos ðákart ávertintos pigiau negu Bretkûno– 3 florinais (kaina veikiausiai priklausënuo áriðimo). Beje, gana daug tuometu dar turëta katekizmø prûsø kalba.Jie ávardyti kaip „Preuß. Katechismus auf2 Bogen in 4 o “, jø buvo 83, kaina – 3 graðiai(Kuhnert 1926, 137).73 „Nebibliografinë“ Jono Bretkûno 0Postilë (1591): Vlado Daumanto 0 0 0egzempliorius 0 0 0

Karalystëje pradëta ypaè taupyti pinigus. Vienas ið bibliotekos pajamø ðaltiniø irtoliau buvo tiraþo likuèiai ir dubletai.Nuo 1753-øjø bibliotekininku pradëjæs dirbti graikø kalbos ir teologijos profesorius,istorikas Friedrichas Samuelis Bockas sudarë naujà knygø likuèiø sàraðà (matPfeiferio sudarytojo rasti nepavyko), kuriame minima vienuolika XVI–XVII amþiujekunigaikðèio lëðomis iðleistø knygø, tarp jø Bretkûno Postilë ir lietuviðkas katekizmas(„Litauischer Katechismus 1559“ 41 ). Bockas ið pradþiø rado 90 áriðtø ir 120neáriðtø Postilës vienetø, taigi ið viso jø turëjo bûti 210. Taèiau vëliau, suderinusðiuos skaièius su knygriðiu Alberèiu (Alberti), paaiðkëjo, kad neáriðtø egzemplioriøyra ne 120, o 180, tad ið viso biblioteka tuo metu turëjo 270 jos egzemplioriø 42 .Bockas pageidavo, kad bûtø liepta kiekvienam lietuviø kunigui ásigyti po BretkûnoPostilæ. 1756 metø geguþës 24 dienà vyriausybë pritarë, jog ateityje kiekvienasá tarnybà skiriamas kunigas uþ 1 talerá nusipirktø áriðtà, o precentorius uþ 45graðius neáriðtà Postilæ (Kuhnert 1926, 192). Tokia praktika turëjo bûti tæsiama, kolbus iðparduotas visas likutis. Knygas Bockui siûlyta pardavinëti ir aukcionuoseteikiant po keletà egzemplioriø, kad publika nebûtø persotinta. Ðità tvarkà sujaukëkaras. Praëjus deðimèiai metø – 1766-aisiais – Bockas vël pakartojo praðymà, kadá lietuviðkus valsèius nuo 1756 metø paskirti kunigai ir precentoriai ásigytø poPostilæ. Pritariant konsistorijai, Ásruties ir Klaipëdos teisës kolegijoms ásakyta þiûrëti,kad á ðias apskritis naujai skiriami kunigai ir precentoriai nusipirktø po egzemplioriø,o jau dirbantys bûtø skatinami ásigyti já laisva valia. Po ðio raginimo per 1766–1767-uosius buvo parduota 11 áriðtø ir 10 neáriðtø knygø, uþ jas gauta 16 taleriø(Kuhnert 1926, 193).Karaliaus 1766 metø spalio 13 dienos ásakymu, pakartotinai paskelbtu 1768metø rugsëjo 19-àjà, Pilies biblioteka 1768-øjø spalio 12 dienà surengë senø knygøaukcionà. Bockas ið anksto parengë parduodamø knygø sàraðà, pavadintà „Notification“43 . Iðspausdinta informacija apie aukcionà bei knygø sàraðas buvo pridedamasprie laikraðèiø. Sàraðà sudarë trylikos pavadinimø knygos, iðleistos 1544–1625 metais Karaliauèiuje lietuviø, prûsø, lenkø, vokieèiø ir lotynø kalbomis. Pirmuojunumeriu áraðyta Bretkûno Postilë: „1) Bretkii Litthauische Postill, Königsberg1591. 4 to“. Taèiau nei Bretkûno, nei Maleckio Postilës pirkti niekas nenorëjæs 44 . Ir41 Kadangi prie pastarojo priraðyti 1559-ieji(Kuhnert 1926, 192), tad veikiausiai èiaMaþvydo Forma Chrikðtymo, o ne Katekizmas.Mat ji buvo minëta ir Pfeiferio sàraðe,kur nurodyta, kad likæ 29 egzemplioriai,tuo tarpu lietuviðko katekizmo tada tebuvo4 egzemplioriai: „Litauischer Katechismusin 8 o , 5 Bogen 4 [Stüch zu] 15 Gr“(Kuhnert 1926, 137).42 Maleckio Postilës buvo telikæ tik 6, o 1545metø prûsø katekizmo – dar 45 egzemplioriai(Kuhnert 1926, 192).43 „Eine Bücherauction in der KönigsbergerSchlossbibliothek“, Altpreussische Monatsschrift39, 1902, 320–321.44 Tarp labai retø nurodytas prûsø katekizmas(„Catechismus in Alt-PreußischerSprache und dagegen das Deutsche, 15454 to“), lenkiðkas Maleckio katekizmas(„Maletzkii Polnischer Catechismus,Königsb. 1546. 8 vo“) ir lietuviðkas katekizmas(„Litthauischer Catechismus1559. 8 vo“). Èia veikiausiai vël minimaMaþvydo Forma Chrikðtymo (Kuhnert1926, 193–194). 0 0 075 „Nebibliografinë“ Jono Bretkûno 0Postilë (1591): Vlado Daumanto 0 0 0egzempliorius 0 0 0

viena, ir kita XVIII amþiuje jau buvo praradusi aktualumà. 1750 metais Karaliauèiujeiðëjo naujas pamokslø rinkinys – Christiano Langhanseno Trumpas ir prastasiðguldymas visø nedëlës ir ðventø dienø evangelijø, verstas ið vokieèiø kalbos (vertëÁsruties kunigas Adamas Heinrichas Pilgrimas bei Philippas Ruhigas ið Valtarkiemio);1751 metais pasirodë antrasis jo leidimas (LB I 321–322).1768 metø lapkritá biblioteka turëjo dar 180 Bretkûno Postilës egzemplioriø. Tai,kad aukcione ji neturëjo paklausos, paskatino Bockà þengti dar vienà þingsná: 1768metø lapkrièio 14-àjà jis pasiûlë 100 egzemplioriø atiduoti á makulatûrà. Tø paèiømetø lapkrièio 17 dienà jo pasiûlymas buvo patvirtintas. Ðimtas Postiliø kartu sukitais „nereikalingais raðtais“ pateko á makulatûrà. 1769–1770 metais Pilies bibliotekauþ 37 rëzas 45 makulatûros gavo 17 reichsmarkiø ir 54 graðius (Kuhnert 1926,194). Bibliotekoje 1768 metais turëjo likti dar apie 80 Postilës egzemplioriø.Istorija Postilei taip nepalankiai pasisuko tuo metu, kai bibliotekai vadovavoBockas, bet kaltinti jo nepalankumu lietuviø kultûrai ar paþiûrø ribotumu vis dëltonegalima. Gimæs, mokæsis ir dirbæs Karaliauèiuje, jis domëjosi Prûsijos istorija,objektyviai vertino èia gyvenanèias tautas, daug dëmesio skyrë Prûsø Lietuvosmaterialiajai ir dvasinei kultûrai 46 . Nors bibliotekø esmë – nuolatinis kaupimas irsaugojimas, taèiau per visà bibliotekø istorijà reiðkësi ir kita tradicija – darytiatrankà skirstant knygas á pasenusias ir aktualias.Bibliotekà po Bocko 1779–1800 metais tvarkiusiam Karlui Danieliui Reuschui tiraþolikuèiai ir dubletai bent kiek þenklesniø pajamø nedavë (Kuhnert 1926, 209).Jo pareigas perëmæs Georgas Heinrichas Ludwigas Nikolovijus (Nicolovius; dirbo1807–?) taip pat stengësi atsikratyti neáriðtø likuèiø ir dubletø (Kuhnert 1926, 231–232), bet ar buvo jo „nemalonën“ patekusi Postilë ir kitos lietuviðkos knygos, duomenønëra. 1806 metais biblioteka turëjo jau 18 515 knygø, jos stovëjo repozitorijuosedviem ir trimis eilëmis. Nikolovijus 1808 metais ëmë rûpintis naujomis patalpomisir siûlë sujungti visas miesto vieðàsias bibliotekas. 1810 metais bibliotekapersikëlë á Naujojo Rûpesèio gatvæ (Neue Sorge), vëliau pavadintà Karaliðkàja(Königstraße), ir ásikûrë po vienu stogu su Universiteto ir Miesto bibliotekomis, taèiauatskiruose kambariuose (Faber 1819, 142–143). Jos kurá laikà veikë kaip savarankiðkosbibliotekos, bet 1822-aisiais, kaip minëta, Pilies biblioteka buvo oficialiai45 Rëza (Ries) – istorinis popieriaus kiekiomatavimo vienetas, lygus apie 5,29 kg. Iki1877 metø rëzà sudarë 480 lakðtø raðomojoarba 500 lakðtø spaudos popieriaus(D[omas] K[aunas], „Rëza“, Knygotyra.Enciklopedinis þodynas, redaktorius FeliksasJukna, Vilnius: Alma littera, 1997, 312).46 Penkiø tomø veikale Versuch einer wirtschaftlichenNaturgeschichte von dem KönigreichOst- und Westpreussen (1782–1785)Bockas pateikë þiniø apie Ásruties, Gumbinës,Ragainës, Ðilokarèiamos lietuvius,jø ûkininkavimà, buitá, paproèius, tautosakà,detaliai apraðë Tilþës ir Ragainëslietuviø moterø kostiumus, iliustravo grafikosraiþiniais. Vienà veikalà jis skyrë kunigaikðèioAlbrechto gyvenimui, tyrë religiniøsroviø istorijà, raðë vadovëlius apieauklëjimà ir ûkininkavimà (Kazys Grigas,Juozas Tumelis, Angelë Vyðniauskaitë,„Bock“, Maþosios Lietuvos enciklopedija 1,Vilnius: Maþosios Lietuvos fondas; Moksloir enciklopedijø leidybos institutas,2000, 189). 0 0 076 Archivum Lithuanicum 6

2.6. Apibendrinant proveniencijos tyrimà, Postilës kelias nubrëþtinas taip: Karaliauèiauspilies biblioteka – Karaliauèiaus universiteto biblioteka – Lozanosantikvariatas Ðveicarijoje – Vlado Daumanto asmeninë biblioteka – MikalojausKonstantino Èiurliono dailës muziejus – jo padalinys Mykolo Þilinsko dailësgalerija.3. EGZEMPLIORIAUS BÛKLË. Egzempliorius nedefektinis. Ið deðimtiesLietuvoje dabar þinomø egzemplioriø nedefektiniais laikytini tik du: Daumanto irLMAB saugomas egzempliorius. Daumanto egzemplioriaus bûklë gera. Lapai kaikur pageltæ, bet daþai ryðkûs, knyga nedaug vartyta. Klijuotieji prieðlapiai paþeistikinivarpø.Postilës áriðimas atitinka vokieèiø XVI amþiaus pabaigos ir XVII amþiaus pradþiosrenesansinius knygø áriðimus. Jiems bûdingi mediniai kietvirðiai, aptrauktibalta verðio arba kiaulës oda, dekoruoti aklaisiais áspaudais: graviruotu plokðtelësspaudu padarytas nedidelis veidrodis, apvedþiotas ruletëmis, taip pat metaliniaisegtuvai, stori ryðiai nugarëlëje 54 . Tokia dekoravimo technika Karaliauèiuje tuometu buvo vyraujanti (apie áriðimà þr. Aleknavièienë 2004, 87–116).4. PAGINACIJOS KLAIDOS. Bretkûno Postilë – pirmoji paginuota lietuviðkaknyga 55 : nelyginio puslapio kairëje, o lyginio deðinëje pusëje virðuje sunumeruotipuslapiai (tik keliose vietose skaièius surinktas ne toje pusëje, plg. BP I 60, BP I 105,BP II 105). Visi Lietuvoje saugomi Postilës egzemplioriai turi paginacijos klaidø.Daumanto egzemplioriuje klaidingi numeriai surinkti ðiuose puslapiuose:BP IBP IITuri bûti Iðspausdinta Turi bûti Iðspausdinta75 57 210 20194 64 243 259108 168 249 299239 238389 298Paginacijos klaidomis Postilës egzemplioriai skiriasi, plg. LMAB egzemplioriausklaidas:54 Hans Loubier, Der Bucheinband von seinenAnfängen bis zum Ende des 18. Jahrhunderts,Leipzig: Klinkhardt & Biermann, 2 1926,197–237; Kuhnert 1926, 256, 306–307.55 Kartais klaidingai nurodoma, kad BretkûnoPostilëje pirmà kartà Prûsø Lietuvojepritaikyta foliacija (plg. Knygotyra. Enciklopedinisþodynas, 106).79 „Nebibliografinë“ Jono Bretkûno 0Postilë (1591): Vlado Daumanto 0 0 0egzempliorius 0 0 0

BP IBP IITuri bûti Iðspausdinta Turi bûti Iðspausdinta75 57 210 20194 64 243 259108 168 249 299239 238 484 4855. SKAITYTOJØ ÞYMËS. Rankraðtiniø áraðø tekste nëra, bet yra dviejø tipøpabraukimø ir þenklø: 1) tamsiai rudu raðalu pabraukta þodþiø ir paraðtëse paþymëtakorektûros þenklø; 2) juodu spalvotu pieðtuku pabraukta þodþiø, sakiniø ireiluèiø.5.1. Tamsiai rudu raðalu þymëta daugiausia antrajame tome. Skaitytojui buvonesuprantamas prieveiksmis nuodëmais. Tekste jis pabrauktas, o paraðtëje paþymëtasstatus brûkðnelis, plg.: tawora µawa º n¾demais brangin BP II 324 4–5 ; O tokµai lobiskuris mu=ºmus neteip n¾demais iau priwalams / bet kaip ir at=ºliekams ira BP II 326 2–4 ;pa t¾ eia ¨elotai n¾demais piktos ßmones BP II 342 9 ; rupinoioµi kaip did¸iauµei galeja /idant atµi=ºgintu / Bet n¾demais negaleia BP II 342 22–23 .Postilëje bûdo prieveiksmis n¾demais (22x, tarp jø nudemais [1x] ir nodemais [1x])ir trumpesnë jo forma n¾dem (16x) vartojamas reikðmëmis ‘visai, visiðkai’ ir ‘labai,didþiai, ypatingai’. XVI amþiuje jis buvo paplitæs ir kituose Prûsø Lietuvos raðtuose,iðskyrus Maþvydo: plg. MT n¾demais (43x), n¾demai (1x) ir n¾dem (9x); EE n¾dem(1x) ir n¾demai (1x); E n¾demai (1x) 56 . Vëliau nuodëm, nuodëmai ir nuodëmais vartotasrankraðtiniuose ir spausdintuose XVII–XIX amþiaus Prûsø Lietuvos þodynuose,religiniuose raðtuose, periodinëje spaudoje (þr. LKÞ VIII 913–914), bet Donelaitis ðioþodþio nevartojo. Didþiojoje Lietuvoje prieveiksmis nuodëmais ir nuodëmu randamasDaukðos Postilëje, bet jo nëra Sirvydo PS ir jo þodynuose. Dabartinëje bendrinëjekalboje jis nebevartojamas, retas ir tarmëse: LKÞ VIII 913–914 duomenimis, trumpesniojiforma nuodëm uþraðyta Kvëdarnoje, nuodëmai Priekulëje.Skaitytojas kai kur atkreipæs dëmesá á korektûros klaidas, pvz., BP II 219 paraðtëjeprie 18–19 eilutës tamsiai rudu raðalu paraðæs apverstos T formos korektûros þenklà.Mat BP II 219 19 surinkta ne Euangelios, o tik gelios. Skiemuo Euan klaidingaipridëtas BP II 219 21 , plg. (paryðkinta – O. A.):56 Skaièiuota remiantis elektroninëmis konkordancijomis,parengtomis Lietuviø kalbosinstitute pagal Valstybinës kalbosvartojimo ir ugdymo 1996–2005 metøprogramà, finansuojamà Valstybinës lietuviøkalbos komisijos. Elektroniná BP, Eir EE tekstà bei konkordancijas parengëOna Aleknavièienë, Rièardas Petkevièius,MT – Vilma Zubaitienë, PS – Virginija Vasiliauskienëkartu su programuotoju VytautuZinkevièiumi, vadovaujami SauliausAmbrazo ir Onos Aleknavièienës.80 Archivum Lithuanicum 6

BP II 219 18BP II 219 19BP II 219 20BP II 219 21wo iµchgelbeti butumbim. Todel nu mes iµch µchosgelios ailemis paweiµdekim.Ant Pirmo. Kokµai eµt wiµµu ßmoniu Giweni=Euanmas µcheme µwiete.5.2. Juodu spalvotu pieðtuku pabraukti paprastai skoliniai ir pasenæ þodþiai(1), reèiau formos (2) ir konstrukcijos (3), plg.:1) Idant thie wiµµi µawa waikus / µawa ßekellius / µawa º ßejmina / µawa padonus / irklauµitoius Kriµtauµpi º µiuµtu BP I 32 22–24 ; S¸idai Ianop µiunte º µawa paµlus / idant daµµißinnotu/ BP I 43 1–2 ; kelis Ponui Kriµtui atenc¸iam muµump papro=ºwijams BP I 46 25–26 ; kurµaiµu manimi walga / mane iµchdradis / µchiµkat / ranka iµch=ºdrodniko mana BP I 361 26 –362 2 ;Schiµkat º thie ßinna ka aµch µakiau BP I 372 2–3 ; Iµch µchu praneµchimu paties Diewo irSchwen=º tuiu Praraku Seno Testamento / regim BP II 8 24–25 ;2) girdoiom pati º Diewa Tiewa per Angela µawa Schwenta µchita Vß=º gimima µawaµunaus piemenims peku ganantiemus º apµakidinoiuµi BP I 93 16–18 ; kurµai to ne bus ºrupinenµi / tam butu gereµne niekadai negimuµiam BP I 32 17–18 ; ne bus º tau piggu / inkluµiing rankas Ponu BP I 44 24–25 ;3) Namu / ir gimines Dowido buwa / idant º butu paraµchits µu Maria µaw paßade=ºtaiemoterimi BP I 49 5–7 ir pan.Dauguma pabrauktøjø þodþiø – slavizmai arba hibridai.Kur juodu spalvotu pieðtuku pabraukta visa eilutë, ten veikiausiai norëta atkreiptidëmesá á pamokslo mintá, plg.: Neµa gerais ßod¸eis ir lengwibe kartais plebonas/ º Vkeniks / ir kits ßmogus daugiaus iµchtaiµa / praµta=º muiem kalbedami / neibardami / alba ßmogu umida=ºmi BP I 35 22 –36 1 ; Iµchtieµos anis nera buwe praµti kakietarnai BP I 41 14 .Pagal skirtingà þymëjimo bûdà darytina iðvada, kad tai dviejø þmoniø paliktosþymës. Abu skaitytojai, be jokios abejonës, mokëjo lietuviðkai, taèiau nei vienasneturëjo tikslo redaguoti XVI amþiaus tekstà. Tikëtina, kad rudu raðalu þymëta irpabraukinëta anksèiau negu spalvotu pieðtuku. Kadangi daugiausia ávairiø áraðøir pabraukimø palieka knygø savininkai (Þukas 1979, 13), darytina prielaida, kadbent pieðtuku þodþius ir frazes pabraukinëjo pats Daumantas. Nuosavybës áraðasantraðtiniame lape áraðytas taip pat spalvotu (violetiniu) pieðtuku (þr. dar 2.5.).6. IÐVADOS. Vlado Daumanto asmeninëje bibliotekoje iki 1944 metø buvæsJono Bretkûno Postilës (1591) egzempliorius dabar saugomas Kaune, Mykolo Þilinskodailës galerijoje (tai Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Èiurlionio dailës muziejauspadalinys), Archyvinës dokumentacijos ir fototekos sektoriuje, sign.: Tkr.148. Ðis egzempliorius 1924 metais uþfiksuotas Vaclovo Birþiðkos Lietuviø bibliografijoje,taèiau po Antrojo pasaulinio karo jo likimas mokslo visuomenei buvoneþinomas. Egzempliorius neátrauktas nei á Lietuvos TSR bibliografijà (1969; LB I),81 „Nebibliografinë“ Jono Bretkûno 0Postilë (1591): Vlado Daumanto 0 0 0egzempliorius 0 0 0

nei á jos Papildymus (1990; LBP). Tai deðimtasis ðiuo metu þinomas Bretkûno Postilësegzempliorius Lietuvoje.Kad ðis egzempliorius priklausë Vladui Daumantui (1885–1977; iki 1916-øjøVladislovas Dzimidavièius), liudija: 1) antraðtiniame lape esantis áraðas violetinësspalvos pieðtuku „VDaumantas“ (plg. 1 pav.); 2) 1963 metø gruodþio 21 dienosáraðas Mikalojaus Konstantino Èiurlionio dailës muziejaus inventorinëje knygoje supastaba „VDaumanto kolekcija“; 3) Postilës apraðymas Daumanto amþininko, kaipir jis priklausiusio Kaune veikusiai XXVII knygos mëgëjø draugijai, Petro Jakðtorankraðèiuose.Daumantas Postilæ pirkæs Ðveicarijoje, Lozanos antikvariate, ir apie 1923-iuosiusparsiveþæs á Lietuvà. 1916–1918 metais jis dalyvavo Berno, Hagos ir Lozanos konferencijose,o 1919–1923 metais dirbo Lietuvos ágaliotuoju atstovu Ðveicarijoje. 1944metais traukdamasis ið Lietuvos, dalá antikvariniø daiktø bei knygø, tarp jø irBretkûno Postilæ, Daumantas paliko saugoti Vytauto Didþiojo kultûros muziejui,kuris 1944-aisiais perorganizuotas á Mikalojaus Konstantino Èiurlionio dailës muziejø.Postilë pastarajam perduota 1950 metø sausio 27 dienos perdavimo-priëmimoaktu, o 1963 metø gruodþio 21 dienà áraðyta á Mikalojaus Konstantino Èiurlioniodailës muziejaus inventorinæ knygà.Pagrindinis Postilës ásigijimo ir saugojimo motyvas veikiausiai estetinis. Daumantasbuvo þinomas kolekcininkas (bibliofilas, filatelistas, numizmatas), VakarøEuropos bei Rytø meno þinovas. Kauno kunigø seminarijoje (iki 1911 metø) irkatalikiðkame Fribourgo universitete (1912–1917) studijavusiam Daumantui evangelikøliuteronø postilë praktinës vertës neturëjo. Kolekcionuodamas jis vadovavosine kraðtotyrininko nuostatomis ar ðvietëjiðkais motyvais, bet estetiniais ir hedonistiniaisprincipais. Kaip ir kitos jo kolekcijos knygos, Postilë gausiai iliustruota,áriðimas renesansinis, be to, turëjo kolekcininkø ypaè vertinamà metalinæ grandinæ(ji neiðlikusi).Ankstesnës Postilës proveniencijos veda á Karaliauèiaus bibliotekas. Antraðtiniamelape áspaustas ovalus þalsvos spalvos antspaudas (22x19 mm) su áraðu„DUPL. º E BIBL. REG. º REGIOM.“ rodo, kad egzempliorius priklausë Karaliauèiauskaraliðkajai bibliotekai. Karaliðkàja biblioteka 1822 metais buvo oficialiaipavadinta Karaliauèiaus pilies biblioteka. Priklausymà Pilies bibliotekai liudija irsenoji signatûra „Ce 230“, áraðyta tamsiai rudu raðalu virðutiniojo prieðlapio klijuotajamelape. Kitas antspaudas (35x32 mm) su áraðu raðytinëmis juodomis raidëmis„ * º Zur º Univerµitäts º Bibl. º * “ áspaustas tada, kai universiteto biblioteka dartebebuvo savarankiðka, t. y. dar nesujungta su Karaliðkàja. Taigi ðie antspaudaigalëjo bûti áspausti tarp 1822 ir 1827 metø.Egzempliorius nedefektinis. Ið deðimties Lietuvoje dabar þinomø egzemplioriønedefektiniais laikytini tik du: Daumanto ir LMAB egzempliorius. Daumanto egzemplioriausbûklë gera. Yra paginacijos klaidø.Rankraðtiniø áraðø nëra, bet yra pabraukimø ir korektûros þenklø. Kai kur þodþiai,sakiniai ar eilutës pabrauktos tamsiai rudu raðalu ir juodu spalvotu pieðtu-82 Archivum Lithuanicum 6

ku. Lietuviðkai mokëjæ skaitytojai ðitaip atkreipë dëmesá á pasenusius þodþius,reèiau formas ir konstrukcijas, paþymëjo spaudos klaidas.Literatûra ir ðaltiniai:Aktas[,] pagal kurá perduotos muziejinio pobûdþio knygos ir archivalijos (Neuþpajamuotas depozitas[,]ðifras VD), 1950 01 27; Kaunas, Mykolo Þilinsko dailës galerija; maðinraðtis.A LEKNAVIÈIENË, ONA, 2004: „Renesansinis Jono Bretkûno Postilës (1591) áriðimas: VladoDaumanto ir LMAB egzemplioriai“, ALt 6, 87–116.B RAZIÛNIENË, ALMA, 2001: „Senosios lietuviðkos knygos ir lituanika Kazio Varneliobibliotekoje“, Knygotyra 37.BrþLB – Vac[lovas] Birþiðka, Lietuviø bibliografija XVI–XVIII amþ., Kaunas: Ðvietimo MinisterijosKnygø Leidimo Komisija, 1924.BrþLBP I – [Vaclovas Birþiðka,] Lietuviø Bibliografijos I-osios dalies papildymai ir pataisos,[Kaunas: Ðvietimo Ministerijos Knygø Leidimo Komisija, 1925].BrþLBP II – [Vaclovas Birþiðka,] Pirmosios Lietuviø Bibliografijos Dalies (XVI–XVIII amþ.)antrieji papildymai, [Kaunas: Ðvietimo Ministerijos Knygø Leidimo Komisija, 1926].B UTKEVIÈIENË, BIRUTË, 2004: „Atkurtoji XXVII knygos mëgëjø draugija“, XXVII knygosmëgëjø metraðtis 3, sudarë Vidmantas Staniulis, Kaunas: XXVII knygos mëgëjø draugija;Vidmanto Staniulio knygynas, 9–15.Catalogus Bibliothecae Academiae Regiomontanae; LMAB RS: f. 15 – 266; rankraðtinë knyga.Dailës þodynas, atsakomoji redaktorë Jolita Mulevièiûtë, Vilnius: Vilniaus dailës akademijosleidykla, 1999.D AUGIRDAITË, IRENA, 2003: „Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipai“, Vilniaus universitetobibliotekos paleotipai. Katalogas, sudarë Nojus Feigelmanas, Irena Daugirdaitë,Petras Raèius, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, vii–xvi.E IDINTAS, ALFONSAS, 1992: Slaptasis lietuviø diplomatas, Vilnius: Valstybinis leidyboscentras.„Eine Bücherauction in der Königsberger Schlossbibliothek“, Altpreussische Monatsschrift39, 1902, 320–321.F ABER, K[ARL], 1819: „Geschichte der Königlichen Bibliothek zu Königsberg“, Beiträgezur Kunde Preussens 3(2), Königsberg: Universitäts-Buchhandlung, 130–145.F ALKENHAHN, VIKTOR, 1941: Der Übersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und seineHelfer. Beiträge zur Kultur- und Kirchengeschichte Altpreußens, Königsberg (Pr), Berlin:Ost-Europa-Verlag.F EIGELMANAS, NOJUS, 1975: Lietuvos inkunabulai, Vilnius: Vaga.G ERULLIS, JURGIS, 1927: Senieji lietuviø skaitymai 1. Tekstai su ávadais, Kaunas: Lietuvosuniversitetas.G RIGAS, KAZYS; J UOZAS TUMELIS, ANGELË VYÐNIAUSKAITË, 2000: „Bock“, MaþosiosLietuvos enciklopedija 1, Vilnius: Maþosios Lietuvos fondas; Mokslo ir enciklopedijøleidybos institutas, 189.83 „Nebibliografinë“ Jono Bretkûno 0Postilë (1591): Vlado Daumanto 0 0 0egzempliorius 0 0 0

H UBATSCH, WALTHER, 1968: Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreußens 1, Göttingen:Vandenhoeck & Ruprecht.J AKÐTAS, PETRAS, 1963: XXVII knygos mëgëjø draugija; VUB RS: f. 235 – 183; rankraðtis,raðytas Ðilutëje.J AKÐTAS, PETRAS, po 1979: [XXVII knygos mëgëjø draugija]; VUB RS: f. 235 – 118, l. 17r–17v; rankraðtis nedatuotas, raðytas Ðilutëje.J AKÐTAS, PETRAS, 1983: Kas buvo XXVII knygos mëgëjai; VUB RS: f. 235 – 106; rankraðtis,raðytas Ðilutëje.J AKÐTAS, PETRAS, 2003: Knygos, parengë, ávado straipsná ir paaiðkinimus paraðë DomasKaunas, Vilnius: UAB „Petro ofsetas“.J AKÐTAS, PETRAS, 2004: „Kas buvo XXVII knygos mëgëjai“, XXVII knygos mëgëjø metraðtis3, sudarë Vidmantas Staniulis, Kaunas: XXVII knygos mëgëjø draugija; VidmantoStaniulio knygynas, 17–66.K AUNAS, DOMAS, 1987: Maþosios Lietuvos bibliotekos. Iki 1940 metø, Vilnius: Lietuvos TSRvalstybinë respublikinë biblioteka.K[AUNAS], D[OMAS], 1997: „Rëza“, Knygotyra. Enciklopedinis þodynas, redaktorius FeliksasJukna, Vilnius: Alma littera, 312.Kauno valstybinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus[.] Taikomosios dailës skyrius[.] Eksponatøinventorinë knyga[.] Tkr. 1[,] Nr. 1–1129; Kaunas, Mykolo Þilinsko dailës galerija.K ISARAUSKAS, VINCAS, 1984: Lietuvos knygos þenklai. 1518–1918, Vilnius: Mokslas.Knygotyra. Enciklopedinis þodynas, redaktorius Feliksas Jukna, Vilnius: Alma littera, 1997.K UHNERT, ERNST, 1926: Geschichte der Staats- und Universitäts-Bibliothek zu Königsberg.Von ihrer Begründung bis zum Jahre 1810, Leipzig: Karl W. Hiersemann.Lietuvos TSR Mokslø Akademija. Lietuviø kalbos ir literatûros institutas. Literatûrinio muziejausVilniuje knygø fondo inventorinë knyga Nr. 1, Eil. Nr. [1–1165], [1950–1961]; LLTIB.LKÞ – Lietuviø kalbos þodynas VIII, Vilnius: Mintis, 1970.L OUBIER, HANS, 2 1926: Der Bucheinband von seinen Anfängen bis zum Ende des 18. Jahrhunderts,Leipzig: Klinkhardt & Biermann.M ATULEVIÈIUS, ALGIRDAS, 1989: Maþoji Lietuva XVIII amþiuje. Lietuviø tautinë padëtis,Vilnius: Mokslas.M ÜLLER, KLAUS, 1999: Das Kettenbuch. Der eiserne Schutz vor Buch-Diebstahl und andereBuchsicherungs-Systeme, Landau: Müller.M ULEVIÈIÛTË, JOLITA, 1999: „Dailës kûriniø pirkëjai ir kolekcininkai tarpukario Lietuvoje“,Menotyra 1(14), 38–44.M ULEVIÈIÛTË, JOLITA, 2001: Modernizmo link. Dailës gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918–1940, Kaunas: Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus.N ARBUTAS, SIGITAS, 1998: „Dar vienas Jono Bretkûno ‘Postilës’ egzempliorius“, Lietuvosaidas 178, 1998 09 10, 15.R AABE, PAUL, 2002: „Knygos kultûros reikðmë Europai“, Knygotyra 39, 84–97.S UBAÈIUS, PAULIUS, 2001: Tekstologija. Teorijos ir praktikos gairës, Vilnius: Aidai.Ð TIKONAITË, IRENA, 2004: „Lietuvos kultûriniai ir akademiniai ryðiai su Ðveicarija XVI–XX amþiuje“, ALt 6, 199–238.84 Archivum Lithuanicum 6

T ETZNER, FRANZ, 1902: Die Slawen in Deutschland. Beiträge zur Volkskunde der Preussen,Litauer und Letten, der Masuren und Philipponen, der Tschechen, Mährer und Sorben,Polaben und Slowinzen, Kaschuben und Polen, Braunschweig: Druck und Verlag vonFriedrich Vieweg und Sohn.T ONDEL, JANUSZ, 1994: „Zur Verfügbarkeit der Buchbestände der ‘Nova Bibliotheca’ inKönigsberg in der Herrschaftszeit des Herzogs Albrecht von Preußen“, Königsberg undseine Universität. Eine Stätte ostmitteleuropäischen Geisteslebens. Nordost-Archiv. Zeitschriftfür Regionalgeschichte, Neue Folge 3.2, Lüneburg: Institut Nordostdeutsches Kulturwerk,331–355.V AITKEVIÈIUS, ALVYDAS, 2001: „Prisiekæs vertëjas ir fataliðkas kolekcionierius“, Literatûrair menas 48(2876), 2001 11 30, 8.V AITKEVIÈIUS, ALVYDAS; G AIVA KULIEÐIENË, 1996: „Prisiekæs vertëjas ir kolekcionierius“,Kauno diena 93, 1996 04 22, 15.V LADIMIROVAS, LEVAS, 1979: Knygos istorija, Senovë. Viduramþiai. Renesansas. XVI–XVIIamþius, Vilnius: Mokslas.Vlado Daumanto bibliotekos ir meno rinkiniø apþiûros akto nuoraðas, 1937 06 07; Kaunas, Adelësir Pauliaus Galauniø namø archyvas: R–745; cit. ið: Mulevièiûtë 1999, 43.Þ UKAS, VLADAS, 1979: Bibliofilija praeityje ir dabar, Vilnius: Mokslas.Þ UKAS, VLADAS, 1983: Lietuviø bibliografijos istorija 1. Iki 1940 metø, Vilnius: Mokslas.Ona AleknavièienëTHE POSTILLA (1591) BY JONAS BRETKÛNAS: A COPYBELONGING TO VLADAS DAUMANTAS AND UNMENTIONEDIN PREVIOUS BIBLIOGRAPHIESSummaryIn this article I describe the copy of Jonas Bretkûnas’ Postilla (1591), which is kept inthe Kaunas Art Gallery of Mykolas Þilinskas (this is a division of the National Art Museumof Mikalojus Konstantinas Èiurlionis), in the section of Archival Documents and Photographs(call number: Tkr. 148). Until 1944 the copy was kept in the private collection ofVladas Daumantas. For a certain period after World War Two it was unknown to scholars.The copy was included neither in the Lithuanian Bibliography (Lietuvos TSR bibliografija, 1969;LB I), nor in the supplement volume (Papildymai, 1990; LBP).This is the tenth copy of Bretkûnas’ Postilla kept in Lithuania. Daumantas’ copy is notdefective, but is in good condition. There are, however, certain errors of pagination.Certain circumstances attest that this copy was the property of Vladas Daumantas:(1) an inscription in purple pencil on the title page “VDaumantas” (cf. Fig. 1); (2) aninscription “VDaumanto kolekcija” in the accession book of the Art Museum of MikalojusKonstantinas Èiurlionis; (3) a description of the Postilla in the manuscripts by Petras Jakðtas(a contemporary of Daumantas; they both were members of the 27 Book Lovers Society).85 „Nebibliografinë“ Jono Bretkûno 0Postilë (1591): Vlado Daumanto 0 0 0egzempliorius 0 0 0

Daumantas had purchased the Postilla in Switzerland, in the antique book shop inLausanne, and in 1923 brought it to Lithuania. While studying at the Catholic Universityof Fribourg (1912–1917), he took part in the activity of the Lithuanian student organization“Rûta” (called “Lituania” from 1915 on), discussed the independence of Lithuania in themedia, in 1916–1918 spoke out for unconditional independence for Lithuania in conferencesin Bern, The Hague, and Lausanne. In 1919 Daumantas was elected delegate for Lithuaniain Switzerland, in 1923 he returned to Lithuania and worked in Kaunas as a legallyrecognized translator.Daumantas was a well-known collector (bibliophile, philatelist, and numismatist), aperson proficient in West European and Eastern art. Before leaving Lithuania in 1944, hegave up a part of his antiquarian things and books (Bretkûnas’ Postilla among other) forkeeping in the Culture Museum of Vytautas the Great, which was reorganized as theÈiurlionis Art Museum in 1944. The Postilla was given to this museum in 1950.This book comes from Königsberg libraries. The title page is stamped with an ovalgreenish stamp (22x19 mm) with the inscription “DUPL. º E BIBL. REG. º REGIOM.” (cf.Fig. 1). This means that the copy was the property of the Royal Library of Königsberg.Books published at the Grand Duke’s cost were kept in the Castle Library of Königsberg,which was named the Royal Library in 1822. The old call number “Ce 230” on the frontpastedown in dark brown ink (cf. Fig. 2) attests that the copy had belonged to the CastleLibrary. This library attempted to distribute remaining unsold Postilla copies throughpriests, to sell them in auctions, or to exchange with other libraries. Another stamp (35x32mm) on the title page with the black cursive letters “ * º Zur º Univerµitäts º Bibl. º * ” (cf.Fig. 1) lets us conclude that it was stamped at the period when the University Library wasstill independent. In 1827 the Royal Library merged with the University Library andbecame the Royal and University Library (Germ. Königliche und UniversitätsbibliothekKönigsberg i. Pr.). Thus, the stamps “DUPL. º E BIBL. REG. º REGIOM.” and “ * º Zur ºUniverµitäts º Bibl. º * ” might have been put on between 1822 and 1827.There are no hand-written inscriptions. In some places certain words, sentences, orverses are underlined in dark brown ink and in colored pencil. This way the readers whoknew Lithuanian noted the printing errors, the old words, more rarely the grammaticalforms and constructions.O NA ALEKNAVIÈIENË Gauta 2004 m. geguþës 31 d.Lietuviø kalbos institutasP. Vileiðio g. 5LT–10308 Vilnius, Lietuvael. p.: onalekn@ktl.mii.lt86 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Ona AleknavièienëLietuviø kalbos institutas, VilniusRenesansinis Jono Bretkûno Postilës (1591)áriðimas: Vlado Daumanto ir LMAB egzemplioriaiÐiame straipsnyje á Jono Bretkûno Postilæ, iðspausdintà 1591 metais Karaliauèiuje,Jurgio Osterbergerio spaustuvëje, þiûrima kaip á materialø daiktà ir analizuojamiiðoriniai knygos struktûros elementai. Kiekvienas elementas – tai sistema þenklø,teikianèiø informacijos apie sàlygas, kuriomis knyga iðleista, ir funkcijas, kurias jiturëjo atlikti. Tarpusavyje susijæ iðoriniai (knygos blokas, virðelis, prieðlapiai) beividiniai (knygos architektonika, grafika) elementai lemia egzemplioriaus individualumàir funkcionalumà.Áriðimo tyrimas padeda nustatyti knygos istorijai svarbiø faktø apie jos kilmæ,paskirtá, tam tikro laikotarpio ir vietos knygriðystës tradicijas, visuomenines beikultûrines pretenzijas. Dël tokio informatyvumo senøjø knygø áriðimo technikos irstiliaus analizë, kaip ir proveniencijos, ekslibrisai bei superekslibrisai, tampa neatsiejamaknygos istorijos tyrimo dalimi 1 . Iðoriniø elementø charakteristika paprastaipateikiama kataloguose, rengiamuose pagal tarptautiná standartiná senøjø (antikvariniø)monografiniø leidiniø bibliografiná apraðà ISBD(A) 2 .Lietuvoje rastì du panaðiai áriðtì Postilës egzemplioriai 3 . Vienas jø – ðiame ArchivumLithuanicum tome jau pristatytas „nebibliografinis”, t. y. nei Lietuvos TSR bib-1 Plg. Paulius Subaèius, Tekstologija. Teorijosir praktikos gairës, Vilnius: Aidai, 2001,470–472.2 Irena Daugirdaitë, „Vilniaus universitetobibliotekos paleotipai“, Vilniaus universitetobibliotekos paleotipai. Katalogas, sudarëNojus Feigelmanas, Irena Daugirdaitë,Petras Raèius, Vilnius: Lietuviø literatûrosir tautosakos institutas, 2003, xiii–xiv.Kataloge daug dëmesio skiriama nuosavybësþenklams ir áriðimams. Nei vieni, neikiti nedatuojami, taèiau jø apraðymassudaro geras sàlygas tolesniems knygoskultûros tyrimams.3 Europos bibliotekose jø gali bûti ir daugiau.Vienas panaðiai áriðtas egzempliorius yraHallëje, Centrinëje Francke’s ástaigø bibliotekoje(Hauptbibliothek der FranckeschenStiftungen zu Halle), sign.: 190 G 28. Uþinformacijà dëkoju dr. Christianei Schiller.Ði Postilë – tai Johanno Richterio dovanaLietuviø kalbos seminarui, ásteigtam Hallësuniversitete 1727 metais ir veikusiamiki 1740-øjø. Dovanojimà liudija áraðas:„In Uµum Seminarii º Litthuanici conµecra-º vit Joh: Richter º Memela Borusµ.“Richteris – pirmasis seminaro lietuviø kalbosdocentas (dirbo 1727–1728 metais).87 Renesansinis Jono Bretkûno Postilës 0 0(1591) áriðimas: Vlado Daumanto 0 0ir LMAB egzemplioriai 0 0 0

liografijoje (1969; LB I), nei jos Papildymuose (1990; LBP) neáregistruotas ir mokslovisuomenës iki ðiol neþinotas egzempliorius. Tarpukariu jis buvo Kaune, asmeninëjebibliofilo ir kolekcininko Vlado Daumanto (1885–1977; iki 1916-øjø VladislovasDzimidavièius) bibliotekoje 4 . Ði Postilë pirkta Ðveicarijoje, Lozanos antikvariate 5 ,ir apie 1923-iuosius parsiveþta á Lietuvà. 1944 metais, traukdamasis á Vakarus,Daumantas dalá knygø ir antikvariniø daiktø deponavo Vytauto Didþiojo kultûrosmuziejuje. 1950 metais depozitas perduotas Mikalojaus Konstantino Èiurlionio dailësmuziejui (nuo 1997-øjø – Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Èiurlionio dailësmuziejus). Dabar Postilë saugoma ðio muziejaus padalinyje, Mykolo Þilinskodailës galerijoje, Archyvinës dokumentacijos ir fototekos sektoriuje (sign.: Tkr. 148).Antrasis egzempliorius yra Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje, Retø spaudiniøskyriuje (sign.: LK – 16/1). Á Lietuvà Postilë pateko baigiantis Antrajam pasauliniamkarui. Ji rasta apgriautoje Laukstyèiø (Lochstädt) pilyje, Vokieèiø ordinopastatytoje Baltijos nerijoje ant Aismariø kranto (tarp 1275 ir 1300 metø), maþdauguþ 35 km á vakarus nuo Karaliauèiaus 6 . Joje Vilniaus universiteto profesoriaus,teisës istoriko Povilo Pakarklio (1902–1955) vadovaujama archeografinë ekspedicijaieðkojo slaptojo Vokieèiø ordino archyvo, iki karo saugoto Karaliauèiuje, Prûsijosvalstybiniame archyve. 1945 metø gruodþio 30 dienà ekspedicijos dalyviai – Moksløakademijos centrinës bibliotekos direktorius Juozas Jurginis (1909–1994), profesoriusPakarklis ir Vilniaus universiteto karo disciplinø dëstytojas pulkininkasBronislovas Gertus (1896–1973) – po koplyèios bokðtu rado slëptuvæ su rankraðèiaisir knygomis, tarp kuriø buvo ir Bretkûno Postilë 7 . Á Laukstyèius ir kitas RytøPrûsijos pilis bei dvarus nuo 1942 metø vasaros iki 1943-øjø rudens buvo evakuojamisvarbiausi Prûsijos valstybinio archyvo dokumentø rinkiniai ir biblioteka 8(apie egzemplioriaus proveniencijà iki patenkant á Lietuvà þr. toliau, sk. 2.).Á Lietuvà parveþta Postilë turëjo dvi savininkes: 1) Mokslø akademijos centrinæbibliotekà (dab. LMAB): tuðèiame paantraðtiniame Postilës puslapyje yra apvalus4 Apie Vladà Daumantà ir jo turëtà Postilæplaèiau þr. Ona Aleknavièienë, „’Nebibliografinë’Jono Bretkûno Postilë (1591):Vlado Daumanto egzempliorius“, ALt 6,2004, 63–86. 0 0 05 Petras Jakðtas, [XXVII knygos mëgëjø draugija];VUB RS: f. 235 – 118, l. 17r–17v;rankraðtis raðytas Ðilutëje, nedatuotas, joterminus post quem – 1979-ieji.6 Laukstyèiai iki 1945-øjø priklausë Þuvininkøapskrièiai (Fischhausen, nuo 1946-øjøPrimorsk), Karaliauèiaus apygardai. Piliskeletà kartø perstatyta, XIX amþiaus pabaigojeatstatyta, o prieð Antràjá pasaulinákarà restauruota. Seniausia iðlikusi piliesdalis buvo gotikinë koplyèia, taèiau 1945-aisiais smarkiai apgriauta. 1947 metaispilis nugriauta (Vladimiras Kulakovas,Valdemaras Ðimënas, „Semba – Prûsøþemës centras“, Uþmirðtieji prûsai, Vilnius:Mintis, 1999, 272–273). 0 0 07 Juozas Jurginis, „Karaliauèiaus lituanikoslikimas“, Pergalë 2, 1978, 147; apie Pakarkliovadovautas ekspedicijas dar þr. JuozasMarcinkevièius, „Lituanikos paieðkosRytø Prûsijoje ir Klaipëdos kraðte po Antrojopasaulinio karo“, Knygotyra 36, 2000,184–194 ir lit.8 Kurt Forstreuter, Das Preußische Staatsarchivin Königsberg. Ein geschichtlicher Rückblickmit einer Übersicht über seine Bestände,Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht,1955, 88. 0 0 088 Archivum Lithuanicum 6

juodos spalvos antspaudas be rëmelio, su ratu einanèiu áraðu: „MOKSLØ AKADE-MIJOS BIBLIOTEKA“; antspaudo centre matyti pilies kontûrai 9 ; 2) Lietuviø kalbosinstituto bibliotekà: antraðtiniame lape áspaustas apvalus violetinës spalvos antspaudassu áraðu „KALBOS º INSTITUTO º BIBLIOTEKA“ 10 . Lietuviø kalbos institutobibliotekos, formuotos nuo 1945 iki 1952 metø, inventorinëje knygoje BretkûnoPostilë áregistruota 1951-øjø sausio 29 dienà Nr. 144, ávertinta 500 rb 11 . Áraðas vëliauiðbrauktas paþymint, kad Postilë nuraðyta 1952 metø spalio 14 dienos aktu. Lietuvosmokslø akademijos archyve (LMAA) saugomame akte teigiama, kad Postilë1948-aisiais buvo pasiskolinta, bet per klaidà átraukta á instituto bibliotekos fondus12 . 1952 metais ji gràþinta á LMAB, inventorinëje knygoje áregistruota 1958-øjøbirþelio 3 dienà, ávertinta 150 rb 13 .LMAB egzempliorius, ypaè jo virðelis, susidëvëjæs labiau negu Daumanto egzempliorius.LMAB egzemplioriaus apatiniojo kietvirðio oda paþeista lupant apatiniàjàsegtuvo dalá, nëra nei vieno sveiko segtuvo. Tad radus gerai iðsilaikiusá Daumantoegzemplioriø, galima ne tik tiksliau apraðyti LMAB egzemplioriaus virðelio dekoravimà,bet pagal du egzempliorius geriau ávertinti knygriðystës technikà, lokalizuotiir bent apytikriai datuoti áriðimà.Áriðdamas ðiuos egzempliorius, knygriðys virðeliuose nenurodë autoriaus pavardësir knygos pavadinimo, iðleidimo ir áriðimo metø, aiðkiø savo inicialø. Informatyvumuáriðimas neprilygsta nei Bretkûno Biblijai, kurios visø aðtuoniø tomø virðeliuoseáspausta pirmoji vardo ir pavardës raidë „I B“ 14 , nei Wolfenbüttelio postilei,kurios virðutiniajame kietvirðyje áspaustas superekslibrisas, rodantis rankraðèiosavininkà bei áriðimo metus: „IOHANNES º BIELAVK º 1574“ 15 .Në vienas ið dviejø èia minimø Postilës egzemplioriø nëra apraðytas EdmundoLaucevièiaus knygoje XV–XVIII a. knygø áriðimai Lietuvos bibliotekose 16 . Joje, beje,9 Bibliotekos direktoriaus dr. Juozo Marcinkevièiausliudijimu, toks antspaudas naudotasnuo 1941-øjø, ásteigus Lietuvosmokslø akademijà ir pradëjus tvarkytibibliotekà.10 Uþ pagalbà tiriant Postilës proveniencijàdëkoju LMAB RSS vedëjai dr. Daivai Narbutienei,direktoriui dr. Juozui Marcinkevièiui,LLTIB vedëjai Rûtai Pleskaèiauskieneiir LMAA vedëjai Teresei Mickûnytei.11 Lietuviø kalbos instituto bibliotekos knygaNr. 1. K-1–K-950, 1951–1952, l. 16v–17r;LLTIB.12 Lietuvos TSR Mokslø Akademijos Lietuviøkalbos ir literatûros institutas. Mokslinës bibliotekosknygø gavimo, perdavimo bei nuraðymoaktai, 1950–1955; LMAA: f. 12, ap. 1,b. 47, l. 15r–16r.13 Lietuvos TSR Mokslø Akademijos bibliotekosknygø inventoriaus knyga. Nuo Inv.Nr. 11984 iki Nr. [18601], 1955–1962,l. 108v–109r; LMAB.14 Dël „I B“ kyla ðiek tiek abejoniø. XVI amþiauspirmoje pusëje ðios raidës virðeliuosespaustos visoje Vokietijoje; plg. KonradHaebler, Rollen- und Plattenstempel desXVI. Jahrhunderts 1–2, unter Mitwirkungvon Dr. Ilse Schunke, Leipzig: Otto Harrassowitz,1928–1929 (toliau – Haebler I;Haebler II), èia Haebler I 51–57.15 Jolanta Gelumbeckaitë, „Pirmas lietuviðkaspamokslø rinkinys – Wolfenbütteliopostilë (1573). Rankraðèio kritinio komentuotoleidimo principai ir tyrimo strategija“,ALt 5, 2003, 60.16 Plg. E[dmundas] Laucevièius, XV–XVIII a.knygø áriðimai Lietuvos bibliotekose, Vilnius:Mokslas, 1976. 0 0 089 Renesansinis Jono Bretkûno Postilës 0 0(1591) áriðimas: Vlado Daumanto 0 0ir LMAB egzemplioriai 0 0 0

nerasta ir në vieno jiems identiðko virðeliø dekoravimo elemento, iðskyrus maþaiinformatyvius pavienius áspaudus ir rëþtuko linijas.Ðiame straipsnyje pirmiausia bus apibûdinta áriðimo sàvoka, pagrindiniai terminaiir tyrimo metodika, paskui pateikta glausta Postilës egzemplioriø áriðinëjimoKaraliauèiaus pilies bibliotekoje apþvalga ir galiausiai paties áriðimo analizë, kuriostikslas – lokalizuoti ir datuoti áriðimà.1. ÁRIÐIMO SÀVOKA IR TYRIMO METODIKA. Áriðimas iki ðiol apibrëþiamaskiek skirtingai ir apima vienà arba dvi sàvokas: áriðimo procesà ir áriðtosknygos virðelá 17 . Nëra galutinai nusistovëjæ ir kai kurie áriðimo technikos terminai,todël tenka paaiðkinti pagrindinius straipsnyje vartojamus terminus ir áriðimo tyrimometodikà.1.1. Áriðimu laikomas procesas, prasidedantis broðiûravimu (iðspausdintø popieriauslakðtø lankstymu á lankus, lankø siuvimu á knygos blokà) ir baigiamasvirðelio gaminimu, jo tvirtinimu prie bloko ir dekoravimu. Virðelis suprantamaskaip dvipusis knygos apdaras, sudarytas ið dviejø specialia medþiaga aptrauktøkietvirðiø (virðutiniojo bei apatiniojo) ir tarp jø suformuotos nugarëlës. Jis klijuojamasprie bloko prieðlapiais – per pusæ perlenktais popieriaus lapais. Prieðlapásudaro du lapai: klijuotasis ir laisvasis. Prieðlapis, jungiantis pirmàjá lankà suvirðutiniuoju kietvirðiu, vadinamas virðutiniuoju prieðlapiu, o jungiantis paskutinájálankà su apatiniuoju kietvirðiu – apatiniuoju prieðlapiu. Virðelio nugarëlë dengiaknygos bloko nugarëlæ.1.2. XV–XVI amþiuje dauguma Vakarø Europos spaustuviø knygas pardavinëjoneáriðtas, dël to áriðimo laikas daþniausiai nesutampa su spausdinimo metais.Áriðimo vieta gali nesutapti ne tik su spausdinimo miestu, bet ir su valstybe. Bibliotekospaprastai gaudavo knygas taip pat neáriðtas, t. y. palaidus lankus arlakðtus, dar nesulankstytus á lankus (Laucevièius 1976, 31). Bibliotekos samdëknygriðius, kuriems duodavo uþsakymus ið spaustuvës gautus lankus ar lakðtuspaversti skaitytojams patogia ir priklausomai nuo laikotarpio meno sampratos –estetiðkai patrauklia knyga.Senøjø knygø áriðimo datavimas ir lokalizavimas – kompleksinis tyrimas. Nustatytiapytikrá istorinio áriðimo laikà ir vietà galima pagal áriðimo technikà ir virðeliødekoravimo stiliø. Metodiná tyrimo pagrindà sudaro dekoravimo árankiais –graviruotomis metalinëmis ruletëmis, plokðtelëmis ir pavieniais spaudais – padarytøáspaudø datavimas ir lokalizavimas 18 .17 Plg. Dailës þodynas, atsakomoji redaktorëJolita Mulevièiûtë, Vilnius: Vilniaus dailësakademijos leidykla, 1999, 168; Laucevièius1976, 9 ir kt.18 Ernst Kuhnert, Geschichte der Staats- undUniversitäts-Bibliothek zu Königsberg. Vonihrer Begründung bis zum Jahre 1810, Leipzig:Karl W. Hiersemann, 1926, 257.90 Archivum Lithuanicum 6

Dekoravimo árankiai XVI–XVII amþiuje „nepripaþino“ valstybiniø sienø: jie buvoperkami ávairiuose kraðtuose, kopijuojami, perduodami vienø knygriðiø kitiems.Tik nustaèius tam tikru laiku konkreèioje vietoje naudotus pavienius spaudus, ruletesir plokðteles atsiranda prielaidø knygriðiui identifikuoti ir áriðimo laikui atpaþinti.Jei pavyksta nustatyti, kad tiriamojo áriðimo áspaudai padaryti identiðkaisárankiais, kuriais puoðtas jau datuotas ir lokalizuotas virðelis, tada galima teigti,kad knyga áriðta to paties knygriðio arba jo ápëdiniø, naudojusiø tuos paèius spaudus.Daug informacijos teikia knygriðio áklijuoti prieðlapiai ir juose esantys áraðai(Laucevièius 1976, 31, 33). Svarbûs orientyrai áriðimui lokalizuoti ir datuoti – egzemplioriøproveniencijos ir superekslibrisai.2. KADA IR KUR ÁRIÐINËTAS BRETKÛNO POSTILËS TIRAÞAS? Prûsijoskunigaikðèio lëðomis XVI–XVII amþiuje iðleistos knygos paprastai buvo atiduodamossaugoti á Karaliauèiaus pilies bibliotekà (Schloßbibliothek). Bretkûno Postilëiðleista tûkstanèio egzemplioriø tiraþu, ið kuriø 100 turëjo bûti duota Bretkûnui,o 900 – parduota, kad bûtø padengtos spaudos iðlaidos 19 . Postilës ir kitø lietuviðkøir nelietuviðkø knygø tiraþo likuèius Pilies biblioteka keletà amþiø platino pardavinëdamakunigams, rengdama senø knygø aukcionus, keisdamasi su kitomis bibliotekomis20 .2.1. Postilës egzemplioriai galëjo bûti pradëti áriðinëti XVI amþiaus paskutinájádeðimtmetá: jø áriðimo terminus post quem neabejotinai 1591-ieji. SpaustuvininkasJurgis Osterbergeris, nuo 1579-øjø ëjæs ir Sembos konsistorijos notaro pareigas, bespaustuvës, turëjo dar ir popieriaus malûnà bei knygynà. Kunigaikðtis GeorgasFriedrichas buvo suteikæs privilegijà tik jam ir jo ápëdiniams Prûsijos Kunigaikðtystëjelaikyti spaustuvæ ir leido turëti knygriðá (pameistrá; vok. Buchbindergeselle) 21 . ArOsterbergeris bei jo ápëdiniai áriðinëjo ir pardavinëjo Bretkûno Postilæ, neþinoma.Yra duomenø, kad Postilës tiraþas ið karto áriðtas nebuvo. XVIII amþiaus viduryjePilies bibliotekoje dar buvo palyginti daug neáriðtø egzemplioriø. 1753–1779 metaisbibliotekininku dirbæs graikø kalbos ir teologijos profesorius, istorikas FriedrichasSamuelis Bockas sudarë kunigaikðèio lëðomis iðleistø knygø likuèiø sàraðà (Kuhnert1926, 192). Jis ið pradþiø rado 90 áriðtø ir 120 neáriðtø Postilës vienetø, taigi tuometu bibliotekoje turëjo bûti 210 jos egzemplioriø. Taèiau vëliau paaiðkëjo, kad 60egzemplioriø duota knygriðiui Alberèiui (Alberti). Taigi neáriðtø Postilës egzemplioriøbuvo ne 120, o 180 22 .19 Viktor Falkenhahn, Der Übersetzer der litauischenBibel Johannes Bretke und seine Helfer.Beiträge zur Kultur- und KirchengeschichteAltpreußens, Königsberg (Pr), Berlin: Ost-Europa-Verlag, 1941, 112.20 Apie Postilës sklaidà ið Pilies bibliotekosþr. Aleknavièienë 2004, 72–78 ir lit.21 [Friedrik Adolf Meckelburg,] Geschichte derBuchdruckereien in Königsberg, Königsberg:Druck und Verlag der Hartungschen Hofbuchdruckerei,1840, 8.22 Sàraðe dar minimi 6 neáriðti (tik subroðiûruoti)lenkiðkos Jano Maleckio Postilës(1574) egzemplioriai ir 45 neáriðti 1545metø prûsø katekizmo egzemplioriai(Kuhnert 1926, 192).91 Renesansinis Jono Bretkûno Postilës 0 0(1591) áriðimas: Vlado Daumanto 0 0ir LMAB egzemplioriai 0 0 0

Ankstesniojo bibliotekininko, graikø kalbos ir teologijos profesoriaus JohannoPhilippo Pfeiferio 1688–1689 metais sudarytame sàraðe buvo nurodyta, kad bibliotekojeyra 226 lietuviðkos postilës („Litauische Postillen“; kaina 4 florinai). Vadinasi,Bockas po ðimto metø rado 44 egzemplioriais daugiau, negu buvo radæsPfeiferis. Tokia paklaida atsirado veikiausiai dël to, kad Pfeiferis nepriskaièiavo pasknygriðá buvusiø egzemplioriø. Deja, Pfeiferio sàraðe nëra duomenø apie áriðtø irneáriðtø lietuviðkø postiliø santyká 23 .Pilies biblioteka platino ir neáriðtas knygas. Bockas, kaip ir jo pirmtakai, pardavinëjotiraþo likuèius, kad padaugëtø pajamø ir bent kiek aptuðtëtø bibliotekospatalpos. 1756 metø geguþës 24 dienà vyriausybë pritarë jo siûlymui, kad ateityjekiekvienas á tarnybà Prûsø Lietuvoje skiriamas kunigas uþ 1 talerá nusipirktøáriðtà, o precentorius uþ 45 graðius – neáriðtà Bretkûno Postilæ (Kuhnert 1926, 192).1766-aisiais Bockas pakartojo siûlymà. Po ðio raginimo per 1766–1767 metus buvoparduota 11 áriðtø ir 10 neáriðtø Postilës egzemplioriø, uþ jas gauta 16 taleriø(Kuhnert 1926, 193). Nuo 1757-øjø vyriausybë pradëjo maþinti áriðimui skiriamaslëðas. Skaitytojams esà paprasèiausiai galima duoti subroðiûruotà knygà, tiktai supopieriniu aplanku. 1773 metais vyriausybë pageidavo, kad bibliotekos knygomsáriðti per metus iðleistø ne daugiau kaip 20 taleriø 24 .Apie tolesnæ bibliotekos inicijuojamà áriðtø ir neáriðtø Bretkûno Postilës egzemplioriøsklaidà duomenø nerasta, bet knygos, be abejo, platintos toliau. 1768 metølapkritá Pilies biblioteka turëjo 180 Postilës egzemplioriø. Kiek ið jø buvo áriðtø, neþinoma.Kai 1768-øjø spalio 12 dienà surengtame senø knygø aukcione 25 paaiðkëjo,kad Postilë nebeturi paklausos, Bockas lapkrièio 14-àjà pasiûlë 100 egzemplioriøatiduoti á makulatûrà. Lapkrièio 17 dienà jo pasiûlymas buvo patvirtintas ir ðimtasPostiliø (tikëtina, neáriðtø) parduotos kaip makulatûra (Kuhnert 1926, 193–194).Èia pateikti faktai rodo, kad Pilies bibliotekoje ir XVIII amþiaus antroje pusëjedar buvo nemaþai neáriðtø, t. y. skaitytojams technine prasme tinkamai neparengtøPostilës egzemplioriø. Jos tiraþas buvo áriðinëjamas dalimis priklausomai nuo poreikiøir tas procesas truko keletà ðimtmeèiø. Bëgant laikui, keitësi áriðimo technika,meniðkumo samprata ir kaina 26 .23 Tikslesniø duomenø pateikta tik apie MaleckioPostilæ: greta 63 áriðtø esanèios dar39 neáriðtos, bet subroðiûruotos, apipjaustytos,dalis jø su lentelëmis, kaina 3 florinai(Kuhnert 1926, 137).24 3 florinai arba guldenai tuo metu prilygo1 taleriui (Kuhnert 1926, 196).25 „Eine Bücherauction in der KönigsbergerSchlossbibliothek“, Altpreussische Monatsschrift39, 1902, 320–321.26 Áriðti knygà in quarto apie 1586-uosius kainavo12 graðiø ir 36 ðilingus. Tai buvotvirtas tarifas, apskaièiuotas pagal formatà;1610 metais tarifas jau kiek didesnis:18 graðiø ir 54 ðilingai (Kuhnert 1926,89, 97). Apie 1680-uosius áriðimo kainaskaièiuota ne tik pagal formatà, bet ir pagalapimtá: áriðti knygà in quarto kainavo1 florinà 15 graðiø, in octavo – 22 graðius(Kuhnert 1926, 140); 1777–1778 metaisáriðti didþiojo in quarto formato knygà pergamentukainavo 2 florinus ir 27 graðius,pusiau odinis áriðimas buvo pigesnis –1 florinas ir 18 graðiø (Kuhnert 1926, 196).92 Archivum Lithuanicum 6

Neáriðtø knygø amþius, be abejo, buvo daug trumpesnis negu áriðtø. Tie ðiuometu Lietuvos bibliotekose ir muziejuose saugomi Postilës egzemplioriai, kurie neturipradþios ir pabaigos, veikiausiai buvo parduoti arba neáriðti (be knygos blokàsutvirtinanèiø ir já sauganèiø kietvirðiø), arba netvirtai áriðti. Jø áriðimo vieta irlaikas gali bûti labai ávairus.2.2. Dël Daumanto egzemplioriaus áriðimo vietos hipoteziø kelti nereikia –proveniencijos aiðkiai orientuoja á Karaliauèiø. Egzemplioriaus antraðtiniame lapeáspaustas antspaudas su áraðu „DUPL. º E BIBL. REG. º REGIOM.“ rodo, kad taibuvæs Karaliauèiaus karaliðkosios bibliotekos dublikatinis egzempliorius. Karaliðkàjabiblioteka 1822 metais buvo oficialiai pavadinta Karaliauèiaus pilies biblioteka.Virðutiniajame klijuotajame prieðlapyje tamsiai rudu raðalu áraðyta Pilies bibliotekaibûdinga signatûra „Ce 230“ 27 . Antrasis knygos þenklas – antspaudas su áraðu„ * º Zur º Univerµitäts º Bibl. º * “ – liudija, kad Karaliðkoji biblioteka dubletiná Postilësegzemplioriø perdavë Karaliauèiaus universiteto bibliotekai 28 . Tad tikëtina ðio egzemplioriausáriðimo vieta – Karaliauèius.2.3. LMAB egzemplioriaus proveniencija taip pat orientuoja á Karaliauèiø. Virðutiniojokietvirðio vidinëje pusëje, virðutiniame kairiajame kampe, yra vokiðkasáraðas pieðtuku. Èia gotikiniu greitraðèiu paraðyta: „Bibl. d. Kgl. St. Archiws N o 262.4 o .“, t. y. „Bibliothek des Königlichen Staatsarchiws N o 262. 4 o .“ Signatûra iðlikusiir lipdëje ant knygos nugarëlës: popieriaus lapelyje, priklijuotame apatinëje nugarëlësdalyje, juodu raðalu uþraðyta „N o 262. 4 o “. Taigi egzempliorius priklausëPrûsijos valstybinio archyvo bibliotekai. Kitokiø proveniencijos áraðø, antspaudø arsignatûrø, iðskyrus áraðytas Lietuvoje (þr. p. 88–89), ði Postilë neturi (apie hipotetinæprielaidà, kad gali bûti pakeistas virðutinysis prieðlapis, þr. toliau, sk. 3.3.).Prûsijos valstybinis archyvas 29 kaip savarankiðka ástaiga Karaliauèiuje ákurtas1804 metø liepos 21 dienà, panaikinus tuometá Prûsijos valdþios organà, vadinamàProvincine vyriausybe (Etatsministerium). Tæsdama XVI amþiuje ásteigtos vadinamosiosOberratstube darbà, ji buvo perëmusi ir tvarkë Vokieèiø ordino archyvà, kauptànuo XIII amþiaus. Prûsijos valstybinio archyvo þinion perëjo ir vyskupijø, kunigaikðèio(nuo 1525-øjø) bei karaliaus (nuo 1701-øjø) institucijø dokumentacija irkorespondencija (Forstreuter 1955, 4–43).Vokieèiø ordino archyvà nuo XV amþiaus sudarë ne vien dokumentai, bet ir knygosbei baþnytiniai reikmenys. Ir vëlesniais laikais jie nebuvo grieþtai skirstomi –27 Plg. Jurgis Gerullis, Senieji lietuviø skaitymai1. Tekstai su ávadais, Kaunas: Lietuvosuniversitetas, 1927, 33, 67, 167, 199.28 Plaèiau apie Daumanto egzemplioriausproveniencijà ir antspaudø iliustracijasþr. Aleknavièienë 2004, 65–78.29 Archyvo pavadinimas keletà kartø keitësi:1804 metais jo pavadinimo pagrindàsudarë þodþiai Das Geheime Archiv,nuo 1828-øjø – Provinzialarchiv, nuo1867-øjø – Staatsarchiv. Èia bus vartojamaslietuviðkas pavadinimas Prûsijosvalstybinis archyvas. 0 0 093 Renesansinis Jono Bretkûno Postilës 0 0(1591) áriðimas: Vlado Daumanto 0 0ir LMAB egzemplioriai 0 0 0

viskas saugota drauge tose paèiose pilyse (Marienburge, Osterodëje, Tepliavoje,Karaliauèiuje). Kaip atskiras archyvo padalinys, biblioteka imta formuoti tik nuo1812-øjø, vadovaujant direktoriui Ernstui Hennigui. Bibliotekai ákurdinti paskirtasbokðtas ðiaurinëje pilies dalyje, 1830 metø plane ðis bokðtas jau paþymëtas kaip bibliotekoskambarys (Forstreuter 1955, 51–52).Archyvo ir jo bibliotekos formavimas – ilgas procesas. Nustatyti, kada ir kaip ájà pateko Postilë, trûksta duomenø. Detali bibliotekos komplektavimo ir katalogizavimoistorija neþinoma, katalogø iðlikæ maþai. LMAB RS saugoma viena rankraðtinëdalykinio katalogo knyga Sach-Katalog der Archiv-Bibliothek. XIII–XVII, taèiaujoje suregistruoti tik bibliotekoje buvæ istoriniai veikalai 30 . Á archyvui priklausiusákità rankraðtiná katalogà Catalog[us] librorum Cancellariae. Ch[urfürstlich] Br[andenburgisch]Pr[eußische] Cantzeley Bvcher Catalogvs, sudarinëtà 1647–1757 metais, BretkûnoPostilë taip pat neáraðyta 31 .Daug aiðkesnë riba, iki kurios Postilë galëjo bûti Karaliauèiuje: jos saugojimoterminus ad quem – veikiausiai 1943-ieji. Prûsijos valstybinio archyvo paskutiniojodirektoriaus Kurto Forstreuterio duomenimis, nuo 1942 metø vasaros iki 1943-iøjørudens archyvo dokumentø rinkiniai bei biblioteka buvo evakuojama ið Karaliauèiausir veþama á Heilsbergo, Waldburgo ir Laukstyèiø pilis, Brandenburgo dvaràir Skaisgirius (Forstreuter 1955, 88). 1944-øjø spalá, lapkritá ir gruodá archyvo fondaiið Laukstyèiø ir kitø laikinojo saugojimo vietø dalimis gabenti á Vokietijà, á Graslebenokalnø kasyklas prie Braunschweigo, taèiau trûko transporto, todël iðveþti tiksvarbiausi dokumentø rinkiniai 32 .3. POSTILËS EGZEMPLIORIØ ÁRIÐIMO TECHNIKA. Tiriant áriðimà, ávertinamasknygos bloko formatas, apimtis, jo darymo ir dëjimo á virðelá technika,virðelio medþiagos ir dekoravimo bûdai, stilius bei laikas. Straipsnyje laikomasinuostatos, kad knygoms, iðleistoms iki 1861 metø, dubletiðkumo samprata netaikoma,todël bet kokio apraðo pagrindas – vienas konkretus egzempliorius 33 . Apraðopagrindu pasirinktas geriau iðsilaikæs Daumanto egzempliorius. Jis lyginamas suLMAB egzemplioriumi ir tais atvejais, kai kurie nors áriðimo elementai neatitinka,nurodomi skirtumai 34 .30 Sach-Katalog der Archiv-Bibliothek. XIII–XVII; LMAB RS: f. 15 – 130, 279 l.; rankraðtinëknyga, raðyta iki 1922-øjø.31 Catalog[us] librorum Cancellariae.Ch[urfürstlich] Br[andenburgisch] Pr[eußische]Cantzeley Bvcher Catalogvs; LMAB RS:f. 15 – 89, 156 l.; rankraðtinë knyga, datuojama1647–1757 metais, áriðta baltupergamentu. Katalogas paþymëtas antspaudu„PREUSSISCHES STAATSAR-CHIV IN KÖNIGSBERG“.32 Dokumentai ið pradþiø ákurdinti Göttingene.Nuo 1953-iøjø archyvas, pavadintasValstybiniu archyvo sandëliu (StaatlichesArchivlager), buvo atidarytas mokslo reikalams(Forstreuter 1955, 91–106). Vëliaujis perveþtas á Berlynà, Prûsijos kultûrospaveldo Slaptàjá valstybiná archyvà.33 Plg. Subaèius 2001, 470–472.34 Uþ konsultacijas tiriant LMAB egzemplioriødëkoju LMAB Higienos ir restauravimoskyriaus restauratorei ir knygriðei GraþinaiSmaliukienei. Apraðant Postilës áriðimotechnikà, remtasi ir jos straipsniu:Graþina Smaliukienë, „XVII a. Evangelija.Tyrimai ir restauravimas“, Restauravimometodika 4, Vilnius: Lietuvos nacionalinismuziejus, 2002, 54–62. 0 0 094 Archivum Lithuanicum 6

3.1. KNYGOS BLOKAS staèiakampis, 19x15x8 cm (LMAB – 19x14,5x8 cm)dydþio. Abu tomai áriðti á vienà knygà. Bibliografinis formatas – in quarto. Formatasyra þenklas, informuojantis apie knygos paskirtá. Tokio formato knyga, skirtingainei foliantas, patogi neðiotis, nepretenzinga.Bloko plotis virðuje kai kur keliais milimetrais platesnis negu apaèioje. Ði paklaidaatsirado knygriðiui obliuojant bloko kraðtus. Bloko kraðtai daþyti ðviesiai rudaspalva, nepuoðti, neauksuoti, atsklaidos juostelës nëra. Nei vienas, nei kitas egzemplioriusið naujo neperriðtas, bloko kraðtai dar kartà neapipjauti.Blokas siûtinis. Já sudaro 61 lankas (BP I – 28, BP II – 33) ir du prieðlapiai. Blokopriekinis kraðtas ágaubtas, o nugarëlë iðgaubta. Kad ágautø apvalià formà, nuobliavusbloko kraðtus, nugarëlë formuota specialiais árankiais (kaðiruota).3.2. LANKAI. Lankà sudaro 8 lapai. Iðimtys tik kelios: pirmojo tomo pirmàjálankà A sudaro 4, paskutinájá Ee lankà – 9 lapai (BP I 417–[433]). Devintasis Eelanko lapas iðpjautas kiek platesnis, kraðtelis uþlenktas uþ lanko nugarëlës, lapassusiûtas kartu su visu lanku. Kraðtelis priklijuotas prie Ee lanko pirmojo lapo.Nors Postilë paginuota 35 , taèiau numeruoti dar ir lankai. Lankø signatûros þymimosdidþiosiomis ir maþosiomis lotyniðkosios abëcëlës raidëmis:BP I: A, B, C, D, E, F, G, H, I, K, L, M, N, O, P, Q, R, S, T, V, X, Y, ¨, Aa, Bb, Cc,Dd, Ee;BP II: A, B, C, D, E, F, G, H, I, K, L, M, N, O, P, Q, R, S, T, V, X, Y, ¨, a (ir Aa),b, c, d, e, f, g, h, i, k.Lapø numeriai nurodomi maþosiomis ij (kartais ligatûra â), iij, iiij ir v raidëmis,reèiau skaièiais. Paskutinieji 3 lanko lapai, reèiau 4 ar 5, neþymëti. Puslapiø sekàrodo dar ir kustodai, surinkti kiekvieno puslapio (su retomis iðimtimis) apatiniamedeðiniajame kampe. Jie pakartoja kito puslapio pirmàjá þodá ar pirmuosius skiemenis.Triguba numeracija patogi ne tik skaitytojui, bet ir knygriðiui: nors abiejuoseegzemplioriuose yra paginacijos klaidø, taèiau në viename ið jø nesupainioti neilankai, nei lapai 36 .Postilës lankai siûti nuo apaèios á virðø lygiais, plonai suverptais, nebalintaislininiais siûlais. Jie gerai matyti vidiniuose lenkimuose, arba lankstëse: visuoselankuose vidinë lankstë yra tarp ketvirto ir penkto lapo, iðskyrus pirmojo tomo Alankà (já sudaro tik 4 lapai, tad lankstë su siûle matyti tarp antro ir treèio lapo).Pirmoji siûlë lanko apaèioje ir paskutinë lanko virðuje nesiekia ryðio. Tai pagalbinës,arba kontrolinës, siûlës. Tikrosios siûlës, juosianèios ryðá, trys. Ryðiai dvigubi,kiekvienas jø padarytas ið dvejintø lininiø virveliø. Siuvant jie atskirai apjuosti35 Tai pirmoji paginuota lietuviðka knyga,plg. Knygotyra. Enciklopedinis þodynas, redaktoriusFeliksas Jukna, Vilnius: Almalittera, 1997, 106.36 Apie ðiø egzemplioriø paginacijos klaidasþr. Aleknavièienë 2004, 79–80.95 Renesansinis Jono Bretkûno Postilës 0 0(1591) áriðimas: Vlado Daumanto 0 0ir LMAB egzemplioriai 0 0 0

1 pav. Jono Bretkûno Postilë: Vlado Daumanto egzemplioriaus nugarëlë;Kaunas, Mykolo Þilinsko dailës galerija: Tkr. 14896 Archivum Lithuanicum 6

siûlu. Dvigubi ryðiai gerai matyti abiejø egzemplioriø nugarëlëje (plg. 1 pav.). Storiryðiai bûdingi XVI amþiaus pabaigos ir XVII amþiaus pradþios vokieèiø knygriðiams37 . Vëliau bloko nugarëlëje imta pjauti griovelius ir á juos suleisdinëti ryðius,tad atitinkamai plonëjo ir ryðiai.Daumanto egzemplioriuje, skirtingai nei LMAB, matyti ir kaip pritvirtinti ryðiai.Jie suleisti á kietvirðiuose skersai briaunos padarytus griovelius ir priklijuoti 38 : virðutiniajamekietvirðyje griovelis iðskaptuotas vidinëje, apatiniajame – iðorinëje pusëje.Toks tvirtinimas vokieèiø knygriðiams buvo áprastas ir skyrësi nuo Prancûzijosir Anglijos knygriðiø, kurie nuo XV amþiaus taikë sudëtingesná tvirtinimo bûdà –kietvirðiuose darydavo griovelius su skylutëmis ir per jas perverdinëdavo ryðius(Laucevièius 1976, 26).Tarp ryðiø ant bloko nugarëlës priklijuotos dvi pergamentinës juostelës (apie2 cm ploèio), jø galai priklijuoti prie vidinës kietvirðiø pusës. Ðitaip siuvami lankaiir tvirtinama nugarëlë buvo dar viduramþiais, áriðinëjant pergamentines knygas.Dël tokios áriðimo technikos storas ir sunkus Postilës blokas iki ðiol laikosi stipriai.Jis kiek prasiskyræs tik ties pirmojo tomo B ir C lankais bei antrojo tomo i ir klankais.3.3. PRIEÐLAPIAI. Abu prieðlapiai knygriðio. Prieðlapiø popierius nespalvotas.Prie bloko jie tvirtinti siûtiniu vientisiniu bûdu: sulenkus virðutinájá prieðlapá,lankstës kraðtelis uþkiðtas uþ pirmojo lanko nugarëlës, uþlenktas ir susiûtas kartusu lanku. Apatinysis prieðlapis uþkiðtas uþ paskutiniojo lanko nugarëlës ir taippat susiûtas kartu. Susiuvus lankstës kraðtelis taip pat priklijuotas prie lanko.Paskui virðutiniojo prieðlapio kairysis, o apatiniojo deðinysis lapas priklijuotasprie kietvirðio.Daumanto egzemplioriaus abu prieðlapiai panaðûs á knygos popieriø: plaèiosioslinijos eina skersai lankstës, tik be vandenþenkliø. Lapai prieðlapiams galëjo bûtiknygriðio iðpjauti ið pirmo tomo pirmojo lanko A (jame turëjo bûti 4 tuðti lapai).LMAB egzemplioriaus á bloko lankø popieriø panaðus tik apatiniojo prieðlapiopopierius: su iðilgai lankstës einanèiomis plaèiosiomis linijomis, be vandenþenkliø.Laisvasis lapas per lankstæ atplyðæs nuo klijuotojo. Klijuotasis prieðlapio lapas nuodrëgmës ðiek tiek susiraukðlëjæs ir susitraukæs. Abiejø lapø deðiniajame apatiniameðone buvo iðplëðta po popieriaus skiautelæ. Tos vietos taisytos priklijuojant ðviesesniopopieriaus. Virðutiniojo prieðlapio tekstûra skiriasi ir nuo apatiniojo prieðlapio,ir nuo bloko popieriaus – nesutampa atstumas tarp plaèiøjø linijø. Be to, jos einane iðilgai, bet skersai lankstës. Kadangi prieðlapiai paprastai bûdavo daromi iðtuðèiø lapø, iðpjautø ið to paties bloko lankø, manytina, kad virðutinysis prieðlapis37 Hans Loubier, Der Bucheinband von seinenAnfängen bis zum Ende des 18. Jahrhunderts,Leipzig: Klinkhardt & Biermann, 2 1926,197–237; Kuhnert 1926, 256, 306–307.38 Mat tose vietose, kur ryðiai priklijuoti,yra kinivarpø pragrauþtø skyluèiø – jieskverbdavosi prie klijø, pagamintø ið gyvuliøkaulø.97 Renesansinis Jono Bretkûno Postilës 0 0(1591) áriðimas: Vlado Daumanto 0 0ir LMAB egzemplioriai 0 0 0

2 pav. Jono Bretkûno Postilë: Vlado Daumanto egzemplioriaus virðutinysis kietvirðis;Kaunas, Mykolo Þilinsko dailës galerija: Tkr. 14898 Archivum Lithuanicum 6

3 pav. Jono Bretkûno Postilë: LMAB egzemplioriaus virðutinysis kietvirðis;LMAB: LK – 16/199 Renesansinis Jono Bretkûno Postilës 0 0(1591) áriðimas: Vlado Daumanto 0 0ir LMAB egzemplioriai 0 0 0

pakeistas. Tad knyga galëjo bûti taisyta: nuëmus pirmàjá lankà, prie jo prisiûtasnaujas prieðlapis ir deðinysis jo lapas priklijuotas prie kietvirðio. Klijuotasis lapasvirðuje ir dviejose vietose kairiajame ðone buvo ðiek tiek iðplëðtas, bet vëliau uþtaisytasðviesesniu popieriumi. Ðio lapo pakraðèiuose matyti popieriaus sudrëkimoþymiø, tad virðutinysis prieðlapis galëjo bûti keistas iki atveþant egzemplioriø áLietuvà. Tai galëtø bûti ir viena ið prieþasèiø, kodël LMAB egzempliorius neturiPilies bibliotekos signatûros.3.4. VIRÐELIS iðtisinis, su briaunomis, sauganèiomis knygos blokà nuo mechaninioþalojimo. Briaunos iðsikiðusios uþ bloko kraðtø apie 0,5 cm. Kietvirðiaipadaryti ið mediniø, uþ blokà apie 0,5 cm didesniø lenteliø 39 . Kietvirðiø kampai ðiektiek suapvalinti. Kad virðelis bûtø grakðtesnis, abiejø kietvirðiø virðutinë, ðoninë irapatinë briauna nusklembta: vidinëje kietvirðio pusëje per visà briaunos ilgá, iðorinëje– tiktai per briaunø vidurá ir abipus segtuvø. Kad bûtø patogu storà knygàpaimti á rankas, ðalia segtuvø dar padarytos nykðèio ploèio duobutës (plg. 2 ir 3pav.). Kietvirðiø pakraðtys prie nugarëlës paplonintas, kad geriau priglustø oda.Kietvirðiai aptraukti nedaþyta verðio oda. Dabar ji gelsvos spalvos, taèiau tosevietose, kur prieðlapiai priklijuoti prie kietvirðiø, matyti, kad kadaise buvusi balta.Tad ji iðdirbta veikiausiai vartojant alûnà, vadinamuoju „baltuoju“ rauginimu. Jislaikomas maþiau patvariu uþ rauginimà àþuolo þieve (Laucevièius 1976, 26).Pilies ir Rûmø bibliotekose nuo XVI amþiaus vidurio pradëjo vyrauti balta kiaulësar verðio oda. Ji buvo ne tokia iðraiðkinga kaip tamsi, bet pamaþu iðstûmë ikitol populiarià juodà ir rudà odà 40 . Baltos odos virðelius itin vertino Karaliauèiausbibliotekininkai – ant ðviesiø nugarëliø geriau matësi juodu raðalu uþraðytos signatûros41 . Nuo XVII amþiaus pradþios Karaliauèiuje vis daþniau pereinama prieáriðimo pergamentu.Daumanto egzemplioriaus oda iðsilaikiusi palyginti gerai. Jos virðutinis sluoksnissusidryþiavæs tik nugarëlëje, tuo tarpu LMAB egzemplioriaus odos bûklë daugprastesnë, kietvirðiø kraðtuose sutrûkinëjusi, reljefiniai puoðybos elementai nusitrynæ,suplokðtëjæ, virðutiniojo kietvirðio deðiniajame apatiniame kampe ir prie ryðiøoda nudilusi (plg. 2 ir 3 pav.; apie mechaniná LMAB egzemplioriaus apatiniojokietvirðio odos paþeidimà plëðiant segtuvus þr. 3.7.).Knygos blokas prie kietvirðiø tvirtintas priklijuojant prieðlapius ir per blokonugarëlæ einanèias jau minëtas dvi pergamentines juosteles. Atkreiptinas dëmesysá tai, kad Postilëje nëra ið standaus popieriaus ar plono kartono daromos ir ið39 Pilies ir Rûmø bibliotekose knygø virðeliamspaprastai naudotos buko lentelës(Kuhnert 1926, 256).40 Ruda oda bûdavo áriðami tik dideli foliantai,kai norëta, kad iðraiðkingiau atrodytøaklieji, paauksuoti ar pasidabruoti áspaudai(Kuhnert 1926, 256, 59).41 Balta spalva Pilies bibliotekoje ásigalëjoXVI amþiaus viduryje, kai knygas tvarkëmatematikas ir kartografas HeinrichasZellis (dirbo 1556–1564). Jis pirmasis pradëjoraðyti pavadinimà ir signatûrà antnugarëlës (Kuhnert 1926, 58–59, 80–81).100 Archivum Lithuanicum 6

Postilës virðeliai nëra kaustyti geleþimi. Metaliniais apkaustais paprastai laikomiantgaliai, apvelkami ant iðoriniø kietvirðiø kampø, ir kampuose bei centre pritaisomimetaliniai gumburai (abu bûdai taikyti nuo viduramþiø; Laucevièius 1976,29). Tad Jakðtas veikiausiai turëjo galvoje metalinius segtuvus. Ið jø Daumantoegzemplioriuje sveikas iðlikæs tik vienas, pritvirtintas apatinëje knygos dalyje (plg.4 pav.). Kad kito segtuvo trûksta, nurodyta 1963 metais registruojant Postilæ Kaunovalstybinio Mikalojaus Konstantino Èiurlionio dailës muziejaus eksponatø inventorinëjeknygoje: „Viena metalinio segtuko dalis dingusi“ 43 . Kalbant tiksliau, dingæstik agrafas, arba sàsaga. Kada ji dingusi – ar prieð Daumantui ásigyjant knygà, artarp 1944 ir 1963 metø, neþinoma.Daumanto egzemplioriuje matyti, kaip pritaisytas agrafas. Jis dviem vinutëmisprikaltas prie odinio maþdaug 2 cm ploèio lieþuvëlio, pritvirtinto prie apatiniojokietvirðio. Lieþuvëliai dëti jau uþtempus odà ant kietvirðiø. Odoje iðilgai ðoninësbriaunos matyti ápjovos, á kurias ákiðti lieþuvëliai. Kad jie geriau priglustø priekietvirðio, medyje padarytos keturkampës iðpjovos.LMAB egzemplioriuje iðlikusios tik þalvarinës segtuvø dalys, prikaltos virðutiniajamekietvirðyje dviem þalvarinëmis vinutëmis skersai ðoninës briaunos. Galuosejos turi po metalinæ kilpelæ. Þalvaryje iðgraviruota po apvalø ornamentà. Segtuvødalys, buvusios pritvirtintos apatiniajame kietvirðyje, nuluptos. Iðlikæ tik po dviþalvarines vinutes, kuriomis iðilgai ðoninës briaunos buvo prikaltos apatiniosiosdalys. Ið odos likuèiø matyti, jog tai irgi buvo odiniai lieþuvëliai (ne metalinësplokðtelës, kaip labiau áprasta XVI amþiaus pabaigoje). Nuo apatiniojo kietvirðiolupant apatiniàjà segtuvo dalá, sugadintas knygos virðelis: iðilgai ir ðiek tiek áþambiaiper visà plotá iðplëðta odos juosta. Nuimto virðutiniojo segtuvo vieta vëliautaisyta prikalant metalinæ plokðtelæ.3.8. GRANDINËS PËDSAKAI. Pasak Jakðto (po 1979, l. 17r–17v), Postilëbuvusi „su ilga geleþine grandine“. Matyt, ji kadaise priklausiusi kokiai nors vieðajaibibliotekai ir buvusi prirakinta skaitykloje prie pulto ar stalo. Tokia praktikaið tiesø taikyta Vakarø Europoje nuo viduramþiø iki XIX amþiaus pradþios. Viduramþiaisir ankstyvojo Renesanso epochoje, kol knygos dar buvo rankraðtinës irbibliotekø fondai nedideli, vyravo pultinë knygø iðdëstymo sistema: knygos priepultø bûdavo pritvirtinamos grandinëmis 44 . Jø paskirtis – padaryti knygà „nekilnojamà“,t. y. nuolat laikyti tam tikroje patalpoje, ant tam tikro skaitymo pulto ir kartuapsaugoti nuo vagysèiø. Tokios knygos turëjo ir specialø pavadinimà: lot. libricatenati, vok. Kettenbücher 45 .43 Kauno valstybinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus[.]Taikomosios dailës skyrius[.] Eksponatøinventorinë knyga[.] Tkr. 1[,] Nr. 1–1129, l. 35v–36r; Kaunas, Mykolo Þilinskodailës galerija.44 Levas Vladimirovas, Knygos istorija, Senovë.Viduramþiai. Renesansas. XVI–XVII amþius,Vilnius: Mokslas, 1979, 306.45 Klaus Müller, Das Kettenbuch. Der eiserneSchutz vor Buch-Diebstahl und andere Buchsicherungs-Systeme,Landau: Müller, 1999, 9.102 Archivum Lithuanicum 6

4 pav. Jono Bretkûno Postilë: Vlado Daumanto egzemplioriaus segtuvas;Kaunas, Mykolo Þilinsko dailës galerija: Tkr. 148Grandinës daþniausiai tvirtintos prie apatiniojo kietvirðio virðutinio, priekinioarba apatinio kraðto priklausomai nuo to, kur ir kaip knyga laikyta (lentynoje, antpulto, staèia, gulsèia). Prie kito grandinës galo bûdavo þiedas, uþmaunamas antskersai prie pulto pritvirtinto metalinio strypo (Müller 1999, 47). Knygos rakintosir prie lentynø. Knygas iðlaisvinti nuo grandiniø pradëta jau XVI amþiuje. Matsparèiai augant fondams, XVI amþiaus antroje pusëje vietoj pultø iðilgai sienøpradëta statyti knygø spintas arba daugiaaukðtes lentynas, taèiau ir XVI amþiausantroje pusëje, ir vëliau dar buvo nemaþai bibliotekø su pultais (Vladimirovas 1979,306). Toks knygø saugojimo bûdas iðliko, kaip minëta, iki XIX amþiaus vidurio,ypaè vienuolynuose ir baþnyèiose.Daumanto egzempliorius grandinës dabar nebeturi. Grandinë neminima nei1950 metø perdavimo akte, nei 1963 metais Mikalojaus Konstantino Èiurlioniodailës muziejaus inventorinëje knygoje. Taèiau apatiniajame knygos virðelyje yraþenklø, kad grandinë galëjo bûti buvusi pritvirtinta. Prie nugarëlës, netoli tikrojoryðio (maþdaug 5 cm nuo kietvirðio apaèios), odoje yra 1,5–2 mm skersmens skylutë.Jos kraðtai lygûs, statmeni (kinivarpos skyles iðgrauþia daþniausiai áþambiai), kiekpatamsëjæ. Virðelio vidinëje pusëje prie skylutës iðlauþtas medinio kietvirðio gabaliukas.Ðioje vietoje ir galëjo bûti pritvirtinta sàvarþa su kabliu (vok. Krampen mitHachen) ar kitoks tvirtinimo átaisas, prie kurio ëjo grandinë. Be to, apatiniojo kietvirðiooda apibraiþyta labiau negu virðutiniojo.„Grandininës“ knygos, „grandininiai“ skaitymo pultai ir lentynos laikomosypatingais raritetais ir eksponuojamos ðiuolaikinëse Didþiosios Britanijos, Italijos,Olandijos, Vokietijos bibliotekose 46 .46 Müller 1999, 29–31, 45. VUB saugomoskelios knygos su kabliais apatiniame kietvirðyje(Laucevièius 1976, 30).103 Renesansinis Jono Bretkûno Postilës 0 0(1591) áriðimas: Vlado Daumanto 0 0ir LMAB egzemplioriai 0 0 0

4. VIRÐELIO DEKORAS. Abu Postilës kietvirðiai puoðti tais paèiais dekoratyviniaiselementais – ruleèiø, plokðteliø ir pavieniais áspaudais – bei rëþtuku darytomislinijomis. Áspaudai abiejuose kietvirðiuose aklieji (nespalvoti), daryti ant jauuþklijuotos odos 47 . Tai rodo simetrija tarp ornamentø ir kietvirðio kraðtø bei centro.Abiejø kietvirðiø centre yra po pailgà staèiakampá veidrodá. Veidrodis palygintinedidelis (8,8x5,2 cm), uþpildytas plokðtele darytu áspaudu. Virð veidrodþio ir pojuo virðutiniajame kietvirðyje eina nedidelë skersinë juosta be jokiø áspaudø, oapatiniajame áspausta po tris pavienius áspaudus: rozetes ir augalo lapelius. Veidrodáárëmina du skirtingomis ruletëmis suformuoti staèiakampiai rëmai.XVI amþiuje vokieèiø knygriðiai odinius virðelius itin mëgo dekoruoti aklaisiaisáspaudais, áspaudþiamais raiþytomis metalinëmis ruletëmis ir plokðtelëmis – taibuvo vyraujantis stilius 48 . Nors vokieèiø renesansiniai áriðimai meniniu atþvilgiuvertinami menkiau uþ italø ir prancûzø, taèiau XVI amþiaus antroje pusëje vokieèiøgraviruotos plokðtelës ir ruletës laikomos itin graþiomis 49 . XVI amþiaus pabaigojejos ima kartotis, ið amþiaus vidurio atëjæ motyvai tampa tradiciniais, naujø irgyvybingø formø maþëja (Haebler I 10).Karaliauèiaus knygriðystës istorijoje septintasis deðimtmetis jau laikomas áriðimomeno nuosmukio pradþia. Apie 1565-uosius mirë knygriðys Kasparas Angleris,daugiau nei 30 metø riðæs knygas Pilies ir kunigaikðèio Albrechto bibliotekai. Jisturëjo gausø ruleèiø, plokðteliø bei pavieniø spaudø inventoriø. Já nuolat atnaujindamasir derindamas, Angleris ne tik iðvengdavo monotonijos (ið tûkstanèio 1926metais tirtø knygø rastos tik dvi visiðkai vienodos), bet ir pasiekdavo kompozicinësdermës (Kuhnert 1926, 292, 251). XVI amþiaus pradþioje vyravusá gotikiná dekoravimotipà, kuriam bûdingi ávairiai grupuojami pavieniai skirtingø formø ir dydþiøáspaudai bei rëþtuku braiþomos taisyklingos geometrinës figûros, pakeitë koncentriniairëmai su keturkampiu veidrodþiu, uþpildytu plokðtelës ar ruleèiø áspaudais.Nuo ketvirtojo deðimtmeèio knygø virðeliai dekoruojami panaðiu stiliumi: elementøiðdëstymas iðlieka toks pat, keièiasi tik siuþetai.Savarankiðkø kompozicijø su renesansinio stiliaus motyvais, kilusiais ið orientalistiniomeno pavyzdþiø ir plitusiais daugiausia ið Italijos bei Prancûzijos, Karaliauèiausknygriðiai beveik nekûrë. Ðiam stiliui buvo bûdingi plokðteliø áspaudai suarabeskø ir maureskø ornamentais, imituojanèiais rytietiðkø kilimø raðtus. Centrinësplokðtelës daþniausiai migdolø ir rombø formos, áspaudai paauksuoti ar pasidabruoti.Knygos bloko kraðtai taip pat iðraiþyti ir paauksuoti. Ruletëmis apvedþiotusveidrodþiø kampus puoðë rytietiðkø motyvø kampiniai áspaudai. Tokias rene-47 Akliesiems áspaudams naudoti pozityviejispaudai: giliàjà spaudo dalá sudarë ornamentas,kuris odoje bûdavo iðkilus, o iðkiliojispaudo dalis giliau ásispausdavo áodà (Laucevièius 1976, 37).48 Lexikon der Buchkunst und Bibliophilie, hrsg.von Karl Klaus Walther, Leipzig: VEB BibliographischesInstitut Leipzig, 1987;Kuhnert 1926, 251–307; Haebler I 9.49 Jean Loubier, Der Bucheinband in alter undneuer Zeit, Berlin und Leipzig: Verlag vonHermann Seemann Nachfolger, G. M. B.H., [1903], 127–128, plg. Laucevièius1976, 46.104 Archivum Lithuanicum 6

sansiniu stiliumi iðraiþytas plokðteles ir kampinius spaudus naudojo ir Lietuvosknygriðiai – jais dekoruojami virðeliai nuo XVI amþiaus vidurio iki XVII pabaigos(Laucevièius 1976, 47–48). Taèiau ðio tipo renesansinë ornamentika, teikusi kûrybaidaugiau erdvës, á Karaliauèiø neatëjo. Vokieèiø knygriðiø dekoruotuose virðeliuoserenesansinio stiliaus lapø ir ûseliø ornamentai bûdingi tik ruletëms 50 .1568-aisiais mirus kunigaikðèiui Albrechtui, Prûsijoje neatsirado kunigaikðèioar mecenato, kuris domëtøsi knygø áriðimo menu. Net ir kunigaikðtis Albrechtasknygø puoðybai neskyrë ypatingo dëmesio. Jo asmeninë biblioteka nebuvo itinpraðmatni – turiná jis vertino labiau uþ iðoræ (Kuhnert 1926, 251). Garsioji Sidabrinëbiblioteka, kurià sudarë 20 tomø (in folio ir in quarto), apkaustytø sidabrinëmisraiþytomis plokðtelëmis, buvo sukurta daugiau jo þmonai Annai Marijai (Loubier21926, 228–229).Vëlesni knygriðiai tenkinosi ið Anglerio perimtu ruleèiø ir plokðteliø inventoriumi.Po jo mirties dalis árankiø, priklausiusiø kunigaikðèio rûmams, atiteko rûmøbibliotekos knygriðiams (Hansui Guttichui, dirbusiam Karaliauèiuje 1565–1578 metais,Wolfui Artztui [ar Artui], dirbusiam su pertraukomis nuo 1565 iki 1604 metø),o kiti spaudai, kurie buvo Anglerio nuosavybë, atiteko jo ápëdiniams (Haebler I 18).Naujø spaudø vëliau buvo uþsisakoma nedaug. Ruletes ir plokðteles knygriðiaiperimdavo vieni ið kitø, jø atsargos maþëjo, áriðimai vienodëjo (Kuhnert 1926, 292,306–307).4.1. PLOKÐTELËS ÁSPAUDAS SU PRÛSIJOS HERBU. Veidrodþio viduryjeplokðtelës spaudu 51 áspaustas Prûsijos herbas (plg. 5 pav.). Toks pat herbas,beje, iðspausdintas 1561 metø prûsø katekizmo paskutiniajame puslapyje 52 .Herbo pagrindà sudaro renesansinis skydas, suskirstytas á devynis keturkampiuslaukus (3:3:3). Ðoniniai keturkampiai netaisyklingi – jø iðorinës kraðtinëslenktos, kad skydas ágautø jam bûdingà formà. Centriniame skydo lauke, vadinamameskydo ðirdimi 53 , pavaizduotas viengalvis erelis iðskëstais sparnais, ant jokrûtinës matyti raidë S. Tai Sigismundus inicialas, reiðkiantis leninæ Prûsijos priklausomybæLenkijos karaliui Þygimantui, kuriam kunigaikðtis Albrechtas 1525metais Krokuvoje prisiekë iðtikimybæ ir tapo jo vasalu 54 . Tik 1660 metais PrûsijosKunigaikðtystë Olyvos taikos sutartimi iðsivadavo ið Lenkijos vasaliteto. Þemiau50 Kuhnert 1926, 251–252, 306–307; HaeblerI 9. Þymus vokieèiø knygriðys JacobasKrause, 1566–1585 metais riðæs knygasgarsiam bibliofilui Saksonijos kurfiurstuiAugustui, taikë svarbiausius Venecijos irPrancûzijos knygriðiø renesansiniø áriðimøelementus, taèiau dalá knygø vis tiek riðdavotradiciniu vokiðku stiliumi – su aklaisiaisplokðteliø ir ruleèiø áspaudais balintojeodoje (Laucevièius 1976, 47).51 Plokðtelës bûdavo áspaudþiamos presu(Laucevièius 1976, 95). 0 0 052 Þr. Prûsø kalbos paminklai, parengë VytautasMaþiulis, Vilnius: Mintis, 1966, 246.53 Heraldikos terminai ið: Edmundas Rimða,Heraldika. Ið praeities á dabartá, Vilnius: Versusaureus, 2004, 19–41. 0 0 054 Gert Oswald, Lexikon der Heraldik, Leipzig:VEB Bibliographisches Institut, 1984, 26.105 Renesansinis Jono Bretkûno Postilës 0 0(1591) áriðimas: Vlado Daumanto 0 0ir LMAB egzemplioriai 0 0 0

5 pav. Jono Bretkûno Postilë: Prûsijos herbas, áspaustasVlado Daumanto egzemplioriaus virðutiniajame kietvirðyje;Kaunas, Mykolo Þilinsko dailës galerija: Tkr. 148106 Archivum Lithuanicum 6

esantis keturkampis, vadinamoji skydo papëdë, iðkiliomis linijomis padalyta á keturisstaèiakampius: du ið jø ðviesûs, du tamsûs. Tai Hohenzollernø (Hohenzollern)dinastijos herbas 55 . Kituose laukuose áspaustos mobiliosios figûros: þvëriø ir paukðèiøatvaizdai.Daumanto egzemplioriuje virð skydo gerai matyti trys groteliniai herbo ðalmai:vidurinysis stovi tiesiai, ðoniniai pasukti á vidurinájá. Visi trys turi po skirtingàantðalmá, t. y. ðalmo papuoðimà. Viduriniojo ðalmo papuoðimas – viengalvis erelisiðskëstais sparnais, plaèiai iðþiotu snapu. Erelio kaklà puoðia karûna, ant jo krûtinëstaip pat matyti raidë S. Ðalmo papuoðimas pakartoja skydo ðirdyje pavaizduotàerelá. Ðoniniai ðalmai papuoðti kukliau: deðinysis – lauro ðakele, kairysis – povoplunksnomis 56 . Ant ðoniniø ðalmø matyti kunigaikðèiø (hercogø) vainikai. Ðalmoskraistæ, arba mantijà, sudaro vijokliniø augalø ðakos ir lapai.Pirmasis devynlauká Prûsijos herbà virðelio veidrodyje (8,8x5,3 cm) pradëjospausti rûmø knygriðys Hansas Guttichas, dirbæs Karaliauèiuje 1565–1578 metais.Ðiuo herbu 1567-aisiais buvo pirmà kartà dekoruotas foliantas. Nuo 1572-øjø Guttichasjá nuolat spaudë áriðinëjamø sàskaitø foliantø virðeliuose. Herbas áspaustasir abiejuose kunigaikðèio Albrechto testamento, datuojamo 1567 metø vasario 17diena, egzemplioriuose (Kuhnert 1926, 299). Guttichas buvo pirmasis knygriðys,kuriam suteiktas rûmø knygriðio titulas (Hofbuchbinder). Jo darytuose virðeliuosevyravo plokðtele uþpildyti veidrodþiai, tarp jø ir su herbu, aplink veidrodá ëjokeletas rulete paraleliai áspaustø rëmø, o virð veidrodþio – nedidelë skersinë juosta,kuri bûdavo paliekama tuðèia arba dekoruojama pavieniais áspaudais ir rulete(Kuhnert 1926, 299).Greta Gutticho bibliotekai knygas nuo 1572-øjø iki 1600-øjø áriðinëjæs JosiasSpecklinas, vëliau jo þmona, taip pat naudojo plokðtelæ su kunigaikðèio herbu: juopuoðti virðeliai nuo 1580 iki 1604 metø. Specklinai buvo perëmæ dalá Guttichoinventoriaus. Herbà veidrodyje spaudë ir vëlesni knygriðiai: Zacharias Behmas1603 ir 1607 metais 57 , jo ápëdinis Samuelis Walteris, dirbæs nuo 1628 iki 1650 metø(net 1636 bei 1650 metais vis dar spaudæs senàjá herbà). Walterio darbø tæsëjasHansas Masstkerstenas veidrodá senuoju herbu uþpildydavo dar ir 1664 metais(Kuhnert 1926, 303–306). Dël tokio plokðtelës su herbu populiarumo sunku tiksliaiávardyti knygriðá ir nustatyti knygos áriðimo laikà, taèiau pirmasis jos turëtojas –Guttichas, jos naudojimo pradþia – septintasis XVI amþiaus deðimtmetis.Herbai Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës knygose paprastai suvokiami pirmiausiakaip informaciniai þenklai, rodantys, kieno lëðomis knyga buvo iðleista ar55 Albrechtas buvo pirmasis ðios dinastijosatstovas, valdæs Prûsijà. Dinastija jà valdëiki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos,beveik 400 metø (Martynas Brakas, MaþosiosLietuvos politinë ir diplomatinë istorija,Vilnius: Maþosios Lietuvos fondas; Moksloir enciklopedijø leidykla, 1995, 54).56 Herbo kairë ir deðinë heraldikoje skiriamane þiûrovo, bet ásivaizduojamo skydo laikytojoatþvilgiu.57 Behmas nuo 1609-øjø pradëjo spaustinaujàjá herbà su skeptru viduryje (Kuhnert1926, 304).107 Renesansinis Jono Bretkûno Postilës 0 0(1591) áriðimas: Vlado Daumanto 0 0ir LMAB egzemplioriai 0 0 0

kam priklausë, ir tik paskui kaip puoðmena 58 . Vokietijoje áspaudai su valdovø portretais,titulais, herbais galëjo turëti vien tik estetinæ funkcijà (Laucevièius 1976, 99).Nors Bretkûno Postilë iðleista Prûsijos Kunigaikðtystës iþdo lëðomis, taèiau herbasvirðelyje nevadintinas kunigaikðèio superekslibrisu ir nelaikytinas árodymu, kadknyga priklausë kunigaikðèio bibliotekai. Virðelio viduryje áspaustas herbas Karaliauèiujebuvo tipiðkas dekoravimo elementas, paplitæs nuo XVI amþiaus 7–8 deðimtmeèioiki XVII amþiaus vidurio. Bûtent XVI amþiuje prasidëjo dekoratyviniøherbø klestëjimas. XVII amþiaus viduryje jis smuko ir tapo moksliniø tyrimø objektu.Aiðkinantis prieþastis, kodël katalikø kunigas Daumantas Ðveicarijoje, Lozanosantikvariate, ásigijo XVI amþiaus pabaigos liuteroniðkø pamokslø rinkiná, darytaiðvada, kad tai lëmë jo, kaip bibliofilo, estetiniai polinkiai (Aleknavièienë 2004, 70–71). Kaip ir kitos jo kolekcijos knygos, Postilë gausiai iliustruota medþio raiþiniais,graþiai áriðta, be to, turëjo bibliofilø vertinamà metalinæ grandinæ. Bibliofilai itinvertina ir knygas su superekslibrisais. Postilës virðeliuose áspaustas herbas taip patgalëjo bûti laikomas kunigaikðèio superekslibrisu ir kelti knygos vertæ.4.2. RULETËS ÁSPAUDAS SU BIBLIJOS VEIKËJAIS. Prie kietvirðiokraðtø eina apie 1 cm ploèio ruletës 59 áspaudas, sudarantis keturkampá rëmelá.LMAB egzemplioriuje ðios ruletës áspaudai gerokai nusitrynæ ir sunkiai beáþiûrimi.Kontûrai kiek aiðkesni tik apatiniajame kietvirðyje: matyti pasvirusià kolonà apglëbusifigûra, rutulá ir kryþiø laikantis Kristus, dar dviejø figûrø fragmentai. Daumantoegzemplioriuje jie kur kas ryðkesni: tai rutulá ir kryþiø laikantis Kristus, kryþiøneðantis ir pergamento ritinëlá laikantis vyras, abiejose rankose ðakà laikantis vyras(prie jo galvos iðgraviruota raidë „E“) ir vyras su kolona (plg. 6 pav.). Virð jø galvøyra po augalà su lapais. Ðie motyvai atskirti skersinëmis juostelëmis su viduryjeiðgraviruotomis punktyrinëmis linijomis, iðskyrus antràjá ir treèiàjá.Pasak Kuhnerto, dvi panaðias ruletes turëjæs Hansas Guttichas. Viena ið jø (apie1 cm ploèio) jo naudota 1576 metais dekoruojant bent dvi knygas. Kuhnertui nepavykoidentifikuoti bibliniø asmenø. Ruletæ jis apraðo taip:Ähnlich ist die zweite etwas breitere Leiste (1 cm [...]); der die Kugel tragende, aufeine Schlange tretende Knabe ist hier durch den Nimbus als Christus gekennzeichnet,ihm folgt der kleine Kreuzträger, dann eine in jeder Hand einen Zweighaltende Gestalt, neben deren Kopf W E eingraviert ist, zuletzt die Putte mit derSäule (Kuhnert 1926, 296).58 Jolita Liðkevièienë, XVI–XVIII amþiausknygø grafika. Herbai senuosiuose Lietuvosspaudiniuose, Vilnius: Vilniaus dailës akademijosleidykla, 1998, 9.59 Ruletë – tai iki 8 cm skersmens metalinisdiskas, kuris sukasi ant aðies, pritvirtintosprie ðakutës formos rankenos. Sukantpakaitintà ruletæ per sudrëkintà odà,áspaudþiamas iðgraviruotas ornamentas(Laucevièius 1976, 81). Ruletës Europojenaudotos nuo XV amþiaus vidurio, taèiauteminæ ávairovæ pasiekë tik XVI amþiausviduryje (Haebler I 1–3).108 Archivum Lithuanicum 6

Ðios ruletës áspaudai ið esmës atitinka Bretkûno Postilës áspaudus. Kuhnertasnurodo, jog prie ðakà laikanèios figûros galvos iðgraviruotos raidës „W E“, ir spëja,kad jei ðios raidës reiðkia ruletës savininko inicialus, tai Guttichas jà galëjo bûtiásigijæs ið to asmens (Kuhnert 1926, 296). Daumanto Postilës virðelyje matyti tik raidë„E“. Nors naujasis savininkas daþniausiai naudodavo ruletæ ar plokðtelæ jos netaisydamas60 , taèiau kartais inicialus panaikindavo arba pakeisdavo savais. Pasitaikoatvejø, kai ta pati ruletë turi kelis skirtingus inicialus arba ið pradþiø randama suvienais inicialais, o vëliau prisideda dar ir kitø (Haebler I 6). Haebleris (I 109) taippat atkreipia dëmesá á tai, kad Gutticho turëta ruletë yra ne su jo inicialais. Norstokie faktai nereti, taèiau Haebleriui nepavyko rasti ankstesnio asmens, turëjusioðità ruletæ 61 . Tad ji turbût nebuvo labai paplitusi.Haebleris (I 108–109, 145), sekdamas Kuhnertu, jà vadina Puttenrolle, taèiau jojeiðraiþytø motyvø neapraðo („4 Putten mit Christkind, einer bez: W. E.“). Bibliniøsiuþetø poþiûriu tai ið tiesø reta ruletë 62 . Pagal krikðèioniðkosios ikonografijos tradicijasPostilës virðelyje matomi bibliniai asmenys identifikuotini taip 63 :1. Kristus su nimbu, kairëje rankoje laikantis rutulá ir kryþiø virð jo. Kryþius virðÞemës rutulio simbolizuoja Kristaus ir krikðèionybës triumfà pasaulyje. Tai daþnasmotyvas krikðèioniðkojoje ikonografijoje. Jis plaèiai taikytas ir dekoruojant knygøvirðelius 64 .2. Pranaðas Jeremijas, kairëje rankoje laikantis kryþiø, deðinëje – pergamentoritinëlá. Tai vienas ið keturiø didþiøjø pranaðø (ðalia Izaijo, Ezechielio ir Danieliaus),veikæs Judëjoje 625–585 m. pr. Kr. Tradiciðkai jam priskiriama Jeremijo raudøknyga (ST). Dailëje jo atributas – knyga arba pergamento ritinëlis, o kaip kanèiospranaðas, teigæs, kad dvasinis iðsigelbëjimas galimas tik per kanèià ir priespaudà,vaizduojamas su kryþiumi rankoje 65 .3. Pranaðas Izaijas, abiem rankomis laikantis medþio ðakelæ. Gyvenæs JeruzalëjeVII a. pr. Kr., laikomas Izaijo knygos autoriumi (ST). Dailëje su medþio ðakelevaizduojamas dël vienos ið pranaðysèiø apie mesijà, kilsiantá ið Jesës, Dovydo tëvo,giminës 66 : „Ið Jesës kelmo iðaugs atþala, ið jo ðaknies praþys pumpuras. Ant jo60 Wolfas Artztas naudojo plokðtelæ su inicialais„I F“, jos Haebleriui nepavyko rastipas koká nors kità knygriðá (Haebler I 120–121). Karaliauèiaus knygriðiai turëjo nemaþaispaudø su svetimais inicialais, taèiaukitur tokiø spaudø nerasta. Gali bûti,kad savo inicialus iðsiraiþydavo ir graveriai(Haebler I 298).61 Guttichas turëjo plokðtelæ, kurioje iðgraviruotosraidës „A. G“, taigi tai taip pat ne joinicialai. Ðias raides Haebleris laiko Wittenbergospaustuvininko Andreas Gutticho,mirusio 1574 metais, inicialais. HansasGuttichas galëjo bûti jo brolis arba sûnus irplokðtelæ paveldëti (Haebler I 132, 147).62 Plg. Haebler II 363–377 sudarytà ikonografináindeksà; Loubier 2 1926, 202.63 Dëkoju Paului F. Gehlui uþ konsultacijasir angliðkos reziumës redagavimà (I amvery grateful to Paul F. Gehl for the consultationand correction of this summary).64 Plg. Krikðèioniðkosios ikonografijos þodynas,sudarë Dalia Ramonienë, Vilnius: Dailësakademijos leidykla, 1997, 169, 323 (toliau– KIÞ); Kuhnert 1926, 275, 284, 295–296, 303 ir kt.65 Plg. KIÞ 95, 169, 236–237.66 Plg. KIÞ 91–92, 97.109 Renesansinis Jono Bretkûno Postilës 0 0(1591) áriðimas: Vlado Daumanto 0 0ir LMAB egzemplioriai 0 0 0

6 pav. JonoBretkûnoPostilë: ruletës suBiblijos veikëjais,áspaudas VladoDaumantoegzemplioriausvirðutiniajamekietvirðyje;Kaunas, MykoloÞilinsko dailësgalerija: Tkr. 1487 pav. JonoBretkûno Postilë:ruletës su Reformacijospradininkøportretais, áspaudasVlado Daumantoegzemplioriausvirðutiniajamekietvirðyje;Kaunas, MykoloÞilinsko dailësgalerija: Tkr. 148110 Archivum Lithuanicum 6

ilsësis Vieðpaties dvasia: iðminties ir áþvalgos dvasia, patarimo ir narsumo dvasia,paþinimo ir Vieðpaties baimës dvasia“ (Iz 11,1–2) 67 . Jau minëta, kad ruletëje prie jogalvos (deðinëje) iðgraviruota raidë „E“, galinti reikðti ruletës raiþytojo ar ankstesniosavininko inicialà.4. Jokûbas Vyresnysis, arba Jokûbas Didysis, apglëbæs kolonà, kairëje rankojelaikantis lazdà su pinigø maiðeliu, ant galvos kepurë. Jokûbas Vyresnysis, vienasið dvylikos Kristaus apaðtalø, buvæs Galilëjos þvejys, po Kristaus þengimo á dangøskelbë Evangelijà po pasaulá. Ypaè populiari legenda apie jo kelioniø misijà áIspanijà (Jokûbas Vyresnysis paskelbtas Ispanijos ðventuoju ir globëju, palaidotasKomposteloje). Saragosoje jam pasirodþiusi Ðvè. Mergelë Marija, sëdinti ant spindinèiosjaspio kolonos. Ji liepusi toje vietoje pastatyti koplyèià. Vaizduojamojojedailëje ðios legendos epizodai atsispindi jau nuo X amþiaus. Jokûbas Vyresnysispaprastai vaizduojamas su piligrimo lazda (pagal jà identifikuojamas tarp kitøapaðtalø), kelionmaiðiu, pinigø maiðeliu ar gertuve. Ant plaèiakraðtës kepurës,apsiausto ar kelionmaiðio vaizduojama kriauklë dantytais pakraðèiais. Tai irgipiligrimø simbolis, þinomas nuo XII amþiaus, daþnas Renesanso dailëje. Kriauklë,lazda, pinigø maiðelis – tipiðki Jokûbo Vyresniojo atributai 68 .4.3. RULETËS ÁSPAUDAI SU REFORMACIJOS PRADININKØPORTRETAIS. Aplink veidrodá eina ir já árëmina ruletës áspaudas su Reformacijospradininkø – Martino Lutherio, Jano Huso, Erazmo Roterdamieèio ir Philippo Melanchthonoportretais ir uþraðais „MA·L“, „IO ·H“, „ERA“, „PHIL“ (plg. 7 pav.).Portretai ákomponuoti ovaliuose medalionuose, uþraðai – keturkampiuose rëmeliuosepo medalionais. Tarp medalionø ir uþraðø raitosi renesansinio stiliaus vijokliniøaugalø stiebai, ûsai ir lapai. Kadangi knygos ir veidrodþio formatas palygintinedidelis, tai aplink veidrodá formuojant keturkampá rëmà, jo kampuose ruletësáspaudai nutrûksta ir medalionai su portretais lieka be uþraðo arba atvirkðèiai.Medalionai apie veidrodá iðsidësto nesimetriðkai, taèiau tokie nutrûkimai ir nesutapimaibûdingi daugeliui virðeliø 69 .Ruletës su Reformacijos pradininkø portretais Karaliauèiuje pradëtos naudotipalyginti anksti: jos pasirodë jau 1530 metais, kai knygriðiu dirbo, spëjama, lietuvisJurgis Ranis (Jorg, arba Georg, Ranis; dirbo iki 1559-øjø) 70 . Tokios ruletës itin paplitoXVI amþiaus viduryje ir antroje pusëje. Nuo 1549-øjø jas naudojo ir minëtasisknygriðys Angleris. Ðios ruletës buvo aiðkiai iðraiþytos, skirtingo ploèio, su uþraðaisarba be jø (Kuhnert 1926, 276, 293). Rankraðtinës Wolfenbüttelio postilës abukietvirðiai taip pat apvedþioti ruletëmis su ovaliuose rëmeliuose ákomponuotais67 Biblija, arba Ðventasis Raðtas, ið hebrajø iraramëjø kalbø vertë Antanas Rubðys, iðgraikø – Èeslovas Kavaliauskas, Vilnius:Lietuvos Biblijos draugija, 2 2001, 733.68 Plg. KIÞ 115–116, 163, 174.69 Plg. Loubier 2 1926, 200.70 Ranio áriðtø knygø virðeliai jau naujo stiliaus,nebepuoðti senaisiais gotikiniaisornamentais (Kuhnert 1926, 253, 263–264).111 Renesansinis Jono Bretkûno Postilës 0 0(1591) áriðimas: Vlado Daumanto 0 0ir LMAB egzemplioriai 0 0 0

Lutherio, Melanchthono, Huso ir Erazmo Roterdamieèio portretais, tik po jais nërajokiø uþraðø. Vidiná veidrodþio rëmà uþpildo ruletës áspaudai su ðventøjø atvaizdaisir po jais árëmintais uþraðais (Gelumbeckaitë 2003, 60–62), taèiau tai nëra tospöèios ruletës, kaip LMAB ir Daumanto Postilëje. Në vienas ið Laucevièiaus knygojepateiktø ðio tipo ruletës áspaudø nesutampa su Bretkûno Postilës virðelyje matomuruletës áspaudu – daþniausiai skiriasi uþraðai po portretais 71 .Daugiausia Anglerio inventoriaus po jo mirties perëmë ir áriðinëdamas naudojoWolfas Artztas (Kuhnert 1926, 283, 292). Apie 1571-uosius jis ásigijo ir bent vienànaujà ruletæ, kurioje iðgraviruoti portretai su uþraðais „MA . L“, „IO . H“, „ERA“,„PHIL“ (Kuhnert 1926, 292–293; Haebler I 26). Uþraðai po medalionais visiðkai atitinkaBretkûno Postilës virðelyje esanèius uþraðus. Artztas knygriðiu Karaliauèiujedirbo su pertraukomis nuo 1566 iki 1604 metø, tad jis gali bûti tikëtinas ir Postilësknygriðys. Juo labiau kad ðalia Artzto dirbo Guttichas, áriðinëjæs knygas iki 1578-øjø (iki mirties) ir pirmasis Karaliauèiuje pradëjæs naudoti plokðtelæ su Prûsijos herbu.Artztas ðià plokðtelæ galëjo bûti perëmæs ið Gutticho. Yra þinoma, kad Guttichasturëjo ir Artzto plokðteliø (Kuhnert 1926, 294, 297), taigi jie keitësi darbo árankiais.4.4. PAVIENIAI ÁSPAUDAI. Virðutiniajame abiejø egzemplioriø kietvirðyjevirð plokðtelës su herbu ir po ja eina juosta be áspaudø. Apatiniajame kietvirðyjejose áspausta pavieniø áspaudø: lapeliø ir rozeèiø. Tokiø spaudø taip pat turëjoGuttichas (Kuhnert 1926, 297).4.5. ÁSPAUDAI RËÞTUKU. Kietvirðio kraðtai apvedþioti rëþtuku pavienëmiskampuose susikertanèiomis linijomis. Abipus tikrøjø ryðiø skersai knygos nuvestapo dvi linijas, susikertanèias prie ruletës áspaudo ir suformuojanèias smailiakampátrikampá. Daumanto egzemplioriaus virðelio dekoravimas nëra preciziðkas,ypaè apatiniojo kietvirðio. Tarp plokðtelës ir ruletës su Reformacijos pradininkøportretais likæ nevienodi tarpai, jie taisyti rëþtuku. Linijos nelygios.5. IÐVADOS. Lietuvoje ðiuo metu þinomi du vienodai áriðti Jono BretkûnoPostilës egzemplioriai: vienas jø saugomas Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje(LMAB: LK – 16/1), kitas Kaune, Mykolo Þilinsko dailës galerijoje (Tkr. 148). Jøáriðimas atitinka XVI amþiaus pabaigos ir XVII amþiaus pradþios vokieèiø knygriðiøtradicijas. Abiejø egzemplioriø proveniencijos rodo priklausomybæ Karaliauèiausbibliotekoms. Nei vienas, nei kitas egzempliorius ið naujo neperriðtas, blokokraðtai dar kartà neapipjauti. LMAB egzemplioriaus áriðimas gali bûti taisytas –priklijuotas naujas virðutinysis prieðlapis.71 Beje, ruletës su minëtais protestantø atvaizdaisnaudotos ir Vilniuje. Kai kurieknygriðiai jomis dekoravo katalikø spaustuvësespausdintas ir net prieð Reformacijànukreiptas knygas. Ruletës galëjo bûtiiðraiþytos kopijuojant Vakarø Europosruletes arba parsiveþtos ið protestantiðkøkraðtø (Laucevièius 1976, 32, 81;pav. 153, 163–165, 266, 529 ir kt.).112 Archivum Lithuanicum 6

Postilës áriðimui, kaip ir kitiems XVI amþiaus pabaigos vokieèiø renesansiniamsáriðimams, bûdingas siûtinis blokas, daþytas ðviesiai ruda spalva, mediniai kietvirðiai,aptraukti balinta verðio oda, metaliniai segtuvai, stori dvigubi ryðiai nugarëlëje.Abu virðeliai dekoruoti tais paèiais aklaisiais áspaudais: graviruotu plokðtelësspaudu padarytas nedidelis keturkampis veidrodis, apvedþiotas dviem graviruotomisruletëmis bei rëþtuku. Koncentriniai rëmai su keturkampiu veidrodþiu atitinkavyraujantá (nuo XVI amþiaus ketvirtojo deðimtmeèio) Karaliauèiaus pilies bibliotekosknygriðiø dekoravimo stiliø.Postilës virðeliai dekoruoti XVI amþiaus antroje pusëje Karaliauèiaus pilies bibliotekosknygriðiø naudotais árankiais: 1) plokðtelës spaudu veidrodyje áspaustasPrûsijos Kunigaikðtystës herbas, kurio pagrindà sudaro devynlaukis renesansinisskydas; tokià plokðtelæ pirmasis pradëjo naudoti rûmø knygriðys Hansas Guttichas,dirbæs Karaliauèiuje 1565–1578 metais; 2) palei kietvirðio kraðtà einantisruletës áspaudas su Biblijos veikëjais (Kristumi, Jeremiju, Izaiju ir Jokûbu Vyresniuoju)áspaustas rulete, kuria virðelius nuo 1576-øjø dekoravo taip pat Guttichas;3) aplink veidrodá einantis ruletës áspaudas su Reformacijos pradininkø MartinoLutherio, Jano Huso, Erazmo Roterdamieèio ir Philippo Melanchthono portretaisovaliuose medalionuose ir uþraðais keturkampiuose rëmeliuose „MA . L“, „IO . H“,„ERA“, „PHIL“ áspaustas rulete, kurià pirmà kartà pradëjo naudoti knygriðys WolfasArtztas, dirbæs Karaliauèiuje nuo 1565 iki 1604 metø.Remiantis plokðtelës spaudo ir ruleèiø analize, darytina iðvada, kad Postilësegzemplioriai gali bûti áriðti knygriðio Artzto, naudojusio Gutticho dekoravimoinventoriø, arba vëlesniø knygriðiø, perëmusiø jø abiejø árankius. Áriðimas datuotinasXVI amþiaus pabaiga ar XVII pradþia, áriðimo vieta – Karaliauèius.Literatûra ir ðaltiniai:A LEKNAVIÈIENË, ONA, 2004: „’Nebibliografinë’ Jono Bretkûno Postilë (1591): VladoDaumanto egzempliorius“, ALt 6, 63–86.Biblija, arba Ðventasis Raðtas, ið hebrajø ir aramëjø kalbø vertë Antanas Rubðys, ið graikø –Èeslovas Kavaliauskas, Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 2 2001.B RAKAS, MARTYNAS, 1995: Maþosios Lietuvos politinë ir diplomatinë istorija, Vilnius: MaþosiosLietuvos fondas; Mokslo ir enciklopedijø leidykla.Catalog[us] librorum Cancellariae. Ch[urfürstlich] Br[andenburgisch] Pr[eußische] CantzeleyBvcher Catalogvs; LMAB RS: f. 15 – 89, 156 l.; rankraðtinë knyga, datuojama 1647–1757metais.Dailës þodynas, atsakomoji redaktorë Jolita Mulevièiûtë, Vilnius: Vilniaus dailës akademijosleidykla, 1999.D AUGIRDAITË, IRENA, 2003: „Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipai“, Vilniaus universitetobibliotekos paleotipai. Katalogas, sudarë Nojus Feigelmanas, Irena Daugirdaitë,Petras Raèius, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, vii–xvi.113 Renesansinis Jono Bretkûno Postilës 0 0(1591) áriðimas: Vlado Daumanto 0 0ir LMAB egzemplioriai 0 0 0

„Eine Bücherauction in der Königsberger Schlossbibliothek“, Altpreussische Monatsschrift39, 1902, 320–321.F ALKENHAHN, VIKTOR, 1941: Der Übersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und seineHelfer. Beiträge zur Kultur- und Kirchengeschichte Altpreußens, Königsberg (Pr), Berlin:Ost-Europa-Verlag.F ORSTREUTER, KURT, 1955: Das Preußische Staatsarchiv in Königsberg. Ein geschichtlicherRückblick mit einer Übersicht über seine Bestände, Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht.G ELUMBECKAITË, JOLANTA, 2003: „Pirmas lietuviðkas pamokslø rinkinys – Wolfenbütteliopostilë (1573). Rankraðèio kritinio komentuoto leidimo principai ir tyrimo strategija“,ALt 5, 51–96.G ERULLIS, JURGIS, 1927: Senieji lietuviø skaitymai 1. Tekstai su ávadais, Kaunas: Lietuvosuniversitetas.Haebler I–II – Konrad Haebler, Rollen- und Plattenstempel des XVI. Jahrhunderts 1–2, unterMitwirkung von Dr. Ilse Schunke, Leipzig: Otto Harrassowitz, 1928–1929.J AKÐTAS, PETRAS, po 1979: [XXVII knygos mëgëjø draugija]; VUB RS: f. 235 – 118; rankraðtisnedatuotas, raðytas Ðilutëje.J URGINIS, JUOZAS, 1978: „Karaliauèiaus lituanikos likimas“, Pergalë 2, 144–151.Kauno valstybinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus[.] Taikomosios dailës skyrius[.] Eksponatøinventorinë knyga[.] Tkr. 1[,] Nr. 1–1129; Kaunas, Mykolo Þilinsko dailës galerija.KIÞ – Krikðèioniðkosios ikonografijos þodynas, sudarë Dalia Ramonienë, Vilnius: Dailës akademijosleidykla, 1997.Knygotyra. Enciklopedinis þodynas, redaktorius Feliksas Jukna, Vilnius: Alma littera, 1997.K UHNERT, ERNST, 1926: Geschichte der Staats- und Universitäts-Bibliothek zu Königsberg.Von ihrer Begründung bis zum Jahre 1810, Leipzig: Karl W. Hiersemann.K ULAKOVAS, VLADIMIRAS; VALDEMARAS ÐIMËNAS, 1999: „Semba – Prûsø þemëscentras“, Uþmirðtieji prûsai, Vilnius: Mintis, 257–306.L AUCEVIÈIUS, E[DMUNDAS], 1976: XV–XVIII a. knygø áriðimai Lietuvos bibliotekose, Vilnius:Mokslas.Lexikon der Buchkunst und Bibliophilie, hrsg. von Karl Klaus Walther, Leipzig: VEB BibliographischesInstitut Leipzig, 1987.Lietuviø kalbos instituto bibliotekos knyga Nr. 1. K-1–K-950, 1951–1952; LLTIB.Lietuvos TSR Mokslø Akademijos bibliotekos knygø inventoriaus knyga. Nuo Inv. Nr. 11984 ikiNr. [18601], 1955–1962; LMAB.Lietuvos TSR Mokslø Akademijos Lietuviø kalbos ir literatûros institutas. Mokslinës bibliotekosknygø gavimo, perdavimo bei nuraðymo aktai, 1950–1955; LMAA: f. 12, ap. 1, b. 47.L IÐKEVIÈIENË, JOLITA, 1998: XVI–XVIII amþiaus knygø grafika. Herbai senuosiuose Lietuvosspaudiniuose, Vilnius: Vilniaus dailës akademijos leidykla.L OUBIER, JEAN, [1903]: Der Bucheinband in alter und neuer Zeit, Berlin und Leipzig: Verlagvon Hermann Seemann Nachfolger, G. M. B. H.L OUBIER, HANS, 2 1926: Der Bucheinband von seinen Anfängen bis zum Ende des 18. Jahrhunderts,Leipzig: Klinkhardt & Biermann.114 Archivum Lithuanicum 6

M ARCINKEVIÈIUS, JUOZAS, 2000: „Lituanikos paieðkos Rytø Prûsijoje ir Klaipëdos kraðtepo Antrojo pasaulinio karo“, Knygotyra 36, 184–194.[MECKELBURG, FRIEDRIK ADOLF,] 1840: Geschichte der Buchdruckereien in Königsberg,Königsberg: Druck und Verlag der Hartungschen Hofbuchdruckerei.M ÜLLER, KLAUS, 1999: Das Kettenbuch. Der eiserne Schutz vor Buch-Diebstahl und andereBuchsicherungs-Systeme, Landau: Müller.O SWALD, GERT, 1984: Lexikon der Heraldik, Leipzig: VEB Bibliographisches Institut.Prûsø kalbos paminklai, parengë Vytautas Maþiulis, Vilnius: Mintis, 1966.R IMÐA, EDMUNDAS, 2004: Heraldika. Ið praeities á dabartá, Vilnius: Versus aureus.Sach-Katalog der Archiv-Bibliothek. XIII–XVII; LMAB RS: f. 15 – 130, 279 l.; rankraðtinë knyga,raðyta iki 1922-øjø.S MALIUKIENË, GRAÞINA, 2002: „XVII a. Evangelija. Tyrimai ir restauravimas“, Restauravimometodika 4, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 54–62.S UBAÈIUS, PAULIUS, 2001: Tekstologija. Teorijos ir praktikos gairës, Vilnius: Aidai.V LADIMIROVAS, LEVAS, 1979: Knygos istorija, Senovë. Viduramþiai. Renesansas. XVI–XVIIamþius, Vilnius: Mokslas.Ona AleknavièienëRENAISSANCE BINDINGS OF JONAS BRETKÛNAS’POSTILLA (1591): THE COPIES OF VLADAS DAUMANTASAND OF THE LIBRARY OF LITHUANIAN ACADEMY OFSCIENCES IN VILNIUSSummaryIn this article I analyze the bindings of two copies of Jonas Bretkûnas’ Postilla (1591),which are kept in the Library of Lithuanian Academy of Sciences in Vilnius (LMAB) andin Kaunas Art Gallery of Mykolas Þilinskas. The provenance of both copies provesprevious ownership by Königsberg libraries. Neither of the copies is rebound nor are theedges recut. The binding of the LMAB copy may have been repaired – the front pastedownmay have been pasted down at a later date.The bindings of both copies belong to the tradition of the German bookbinders of theend of the sixteenth and beginning of the seventeenth century. They are sewn onto thickdouble cords with thread. The wooden boards are covered in light brown bleached calf,and the books have metal clasps. Both covers are decorated with the same blind stamps:at the center, a small rectangular field is formed with a single plate and surrounded bytwo roulette borders (i.e. probably stamped from a wheel) and a single fillet. This patternof a central rectangle surrounded by roundel borders corresponds to the decorativebinding style that was most often used by the bookbinders who worked for the CastleLibrary in Königsberg from the fourth decade of the sixteenth century onwards.115 Renesansinis Jono Bretkûno Postilës 0 0(1591) áriðimas: Vlado Daumanto 0 0ir LMAB egzemplioriai 0 0 0

The covers of the Postilla are decorated with the tools that were used by the Königsbergbookbinders in the second half of the sixteenth century. (1) The state emblem of the Duchyof Prussia is stamped in the central field. The dominant feature of this emblem is aRenaissance shield with nine fields. Royal bookbinder Hans Guttich (he worked inKönigsberg in 1565–1578) was the first to bind with such a plate (later this plate was usedby other binders). (2) The outer border with the Bible figures (Christ, Jeremiah, Isaiah, St.James the Greater) is made with a roulette that Guttich began using in 1576. (3) Theroulette of the inner border with the faces of founders of Reformation (Martin Luther, JanHus, Erasmus of Rotterdam, and Philipp Melancthon) in the oval medallions and with theinscriptions „MA . L“, „IO . H“, „ERA“, and „PHIL“ began to be used by the bookbinder WolfArtzt (he worked in Königsberg in 1565–1604).Basing myself on the analysis of the plate stamp and roulettes I tend to conclude thatthe two copies of Bretkûnas’ Postilla may have been bound by the bookbinder Artzt, whoused Guttich’s binding decoration tools, or by the later bookbinders, who had inheritedthe tools from those two. The books were bound at the end of the sixteenth century orat the beginning of the seventeenth.O NA ALEKNAVIÈIENË Gauta 2004 m. birþelio 29 d.Lietuviø kalbos institutasP. Vileiðio g. 5LT–10308 Vilnius, Lietuvael. p.: onalekn@ktl.mii.lt116 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Þavinta SidabraitëKlaipëdos universitetasChristiano Gottliebo Mielcke’s „Kûlikas“ –klasicistinio vertimo pavyzdysLiteratûrinis Christiano Gottliebo Mielcke’s (liet. Kristijonas Gotlybas Milkus;1733–1807) palikimas gausus ir ávairus tiek þanro, tiek meninës kokybës prasme.Á lietuviø literatûros istorijà jis áëjo kaip originalios poezijos autorius, prozos irpoetiniø tekstø vertëjas, giesmyno bei postilës redaktorius, þodyno sudarytojas,gramatikos autorius. Tai XVIII amþiaus filologas universalas, parengæs ne tik reikðmingølingvistiniø bei literatûriniø darbø, bet ir aktyviai dalyvavæs bemaþ visosePrûsijos lietuviø kultûrinio gyvenimo srityse. Pilkalnyje (Ragainës aps.) dirbdamaskantoriumi ir vargonininku (1762–1807), jis rûpinosi religinës raðtijos leidimu,oficialiøjø raðtø kalba, domëjosi ir diskutavo poetikos bei vertimo klausimais 1 .Itin reikðmingi du Mielcke’s 1800 metais Karaliauèiuje iðspausdinti darbai: lietuviø–vokieèiøir vokieèiø–lietuviø kalbø þodynas 2 bei lietuviø kalbos gramatika 3 .Þodynas parengtas Phillippo Ruhigo (liet. Pilypas Ruigys) þodyno pagrindu, papildytasJacobo Brodowskio (liet. Jokûbas Brodovskis) rankraðtinio þodyno medþiaga,daugiausia frazeologija. Gramatika svarbi tiek lingvistiniu, tiek literatûriniu poþiûriu.Joje Mielcke ne tik apraðë gramatinæ lietuviø kalbos struktûrà, bet ir pridëjo1 Plaèiau apie jo literatûrinæ veiklà þr. ÞavintaSidabraitë, „Milkø ðeimos vieta XVIIIamþiaus Maþosios Lietuvos raðtijoje“,ALt 5, 2003, 105–121.2 [Christian Gottlieb Mielcke,] Littauiµch=deutµchesund Deutµch=littauiµchesWærter=Buch, worinn das vomPfarrer Ruhig ¸u Walterkehmen ehemalsheraus gegebene ¸war ¸um Grunde gelegt,aber mit µehr vielen Wærtern, Redens=Artenund Spr÷chwærtern ¸ur HÕlfte vermehretund verbeµµert worden von ChriµtianGottlieb Mielcke, Cantor in Pillckallen [...],Kænigsberg, 1800. Im Druck und Verlagder Hartungµchen Hofbuchdruckerey; toliausantrumpa MÞlv þymima lietuviø–vokieèiø, o MÞvl – vokieèiø–lietuviø kalbødalis.3 [Christian Gottlieb Mielcke,] Anfangs=Gr÷nde einer Littauiµchen Sprach=Lehre,worinn ¸war die von dem j÷ngern Ruhigehemals herausgegebene Grammatik ¸umGrunde gelegt, aber mit µtarken ¨uµÕãenund neuen Ausarbeitungen verbeµµert undvermehrt worden von Chriµtian GottliebMielcke, Cantor in Pillckallen, Kænigsberg,1800. Druck und Verlag der HartungµchenHofbuchdruckerey (toliau – MG).117 Christiano Gottliebo Mielcke’s 0 0 0„Kûlikas“ – klasicistinio vertimo 0 0 0pavyzdys 0 0 0 0 0

poetikos skyriø „Kurze Anleitung zur littauschen Poesie“ (MG 193–208) 4 , kuriameaptarë eilëdaros taisykles ir iliustravo jas poezijos pavyzdþiais. Bûtent ðiame skyriujekaip tobulõs lietuviðkos poezijos pavyzdys pirmà kartà iðspausdinta KristijonoDonelaièio Metø iðtrauka (18 eiluèiø su paties Mielcke’s vertimu á vokieèiøkalbà). Skyriaus gale pridëta taip pat Mielcke’s á lietuviø kalbà versta ChristianoFürchtegotto Gellerto pasakëèia „Der junge Drescher“, èia pavadinta „Der Drescher“(MG 206–208). Lietuviðkas pavadinimas nepateiktas, istoriografijoje pasakëèiatradiciðkai vadinama „Kûliku“.1. GELLERTO PASAKËÈIØ VERTIMAI Á LIETUVIØ KALBÀ. ChristianasFürchtegottas Gellertas (1715–1769) – Leipzigo universiteto Laisvøjø menøfakulteto profesorius, vienas þymiausiø XVIII amþiaus vokieèiø poetø ðvietëjø. Bekita ko, jis dëstë moralæ ir retorikà garsiajam vokieèiø klasikui Johannui WolfganguiGoethe’i. Ið pradþiø raðæs eilëraðèius veikiamas prancûzø pseudoklasicizmo, vëliauGellertas nuo jo nutolo ir rinkosi temas ið vokieèiø gyvenimo. Gellertas ypaè iðgarsëjopasakëèiomis bei eiliuotomis pasakomis. Prieinama kûriniø forma, gryna ir suprantamakalba, subtilus humoro jausmas, sulydytas su amþiaus dvasià atitinkanèiudidaktiniu turiniu, lëmë jo kûrybos populiarumà 5 . Amþininkai liudija, kad Ðvietimoepochoje vokieèiø miestelënams pramokus skaityti, pirmiausia godþiai imtasiGellerto 6 . 1746–1748 metais iðleistas dviejø tomø pasakëèiø ir pasakojimø rinkinysFabeln und Erzählungen buvo labiausiai skaitoma groþinës literatûros knyga.1.1. Gellerto pasakëèios pasirinkimas bei jos lietuviðko vertimo publikacija –gana dësningas Mielcke’s – Ðvietimo epochos lietuviø raðtijos darbuotojo – þingsnis.Jis domëjosi Gellerto kûryba ir jà labai vertino. Diskutuodamas su GottfrieduOstermeyeriu (liet. Gotfrydas Ostermejeris), Mielcke vadino Gellertà „didþiuoju“, „talentingu“poetu 7 , pasiþadëjo prie pastabø apie oponento parengtà giesmynà pridëtipaties iðverstø Gellerto pasakëèiø ir pamokomø eilëraðèiø rinkinëlá. Juo sakësiárodysiàs nesàs „nemokða lietuviø kalbos ir poezijos srityje“ (Milkus 1990, 229).4 Skyriaus vertimas á lietuviø kalbà „Trumpaslietuviø poezijos vadovas“ skelbtasleidiniuose: Lietuviø poetikos pradmenys,parengë Juozas Girdzijauskas, Vilnius:Vaga, 1985, 210–232; Kristijonas GotlybasMilkus, Pilkainis, parengë Liucija Citavièiûtë,Juozas Girdzijauskas, Vilnius: Vaga,1990, 204–219.5 Gottfried Honnefelder, „Christian FürchtegottGellert“, Deutsche Dichter des 18. Jahrhunderts.Ihr Leben und Werk, hrsg. vonBenno von Wiese, Berlin: Erich SchmidtVerlag, 1977, 124.6 Jacob Mauvillon, Ludwig August Unzer,Über den Wert einiger deutscher Dichter undüber andere Gegenstände den Geschmack unddie schöne Literatur betreffend. Ein Briefwechsel1, Frankfurt und Leipzig, 1771, 303.7 [Christian Gottlieb Mielcke,] BeµcheideneBeantwortung des Bedenkens, so HerrPfarrer Ostermeyer von Trempen ÷ber einenEntwurf ¸um neuen LittauiµchenGeµangbuch bekannt gemacht, ans Lichtgeµtellet von C. G. Mielcke, Cantore zuPillckallen [...] Kænigsberg, gedruckt mitKanterµchen Schriften, 1788; remiamasivertimu á lietuviø kalbà „Kuklus atsakymas“,skelbtu Milkus 1990, 220–316.118 Archivum Lithuanicum 6

Nors toks rinkinëlis, atrodo, taip ir nebuvo iðspausdintas, vis dëlto Mielcke’s paþadasleidþia daryti prielaidà, jog jis galëjo bûti iðvertæs ir daugiau ðio autoriauspasakëèiø. 1800 metais iðspausdintas „Kûlikas“ greièiausiai yra tik vienas ið iðlikusiøGellerto vertimø.Leonas Gineitis Mielcke’s plunksnai priskyrë dar vienos Gellerto pasakëèiosvertimà – „Pasakà apie melagá“, dabar saugomà LMAB RS, Martino Ludwigo Rhesosarchyve (f. 137 – 9) 8 , taèiau tokiai prielaidai patvirtinti dar reikia grafologinësekspertizës.1.2. Be Mielcke’s, Gellerto kûrybà á lietuviø kalbà vertë ir kiti XVIII amþiauslietuviø raðtijos darbuotojai. Kaip galimas vertëjas minimas Aulavënø kunigas JohannasFriedrichas Hertellis (liet. Jonas Frydrichas Hertelis; 1769–1840). Jam priskiriamaspasakëèios „Keleivis“ vertimas. Manoma, kad Papelkiø kunigas AdomasFriedrichas Schimmelpfennigis (liet. Adomas Frydrichas Ðimelpenigis; 1712–1770) iðvertë„Musës ir uodo smertá“, taèiau ðiø vertimø autorystei nustatyti ðiandien darstinga duomenø 9 . Ðias pasakëèias 1880 metais Lietuviðkoje chrestomatijoje paskelbëRudolfas Jacoby, abiejø vertëju jis laikë Hertellá 10 .2. „KÛLIKO“ VERTIMO TIKSLAS IR SANTYKIS SU ORIGINALU.Galima teigti, kad vertimo problemos Mielcke’i rûpëjo visà darbo prie lietuviðkøraðtø laikà. Jo svarstymai apie originalo ir vertimo santyká, iðsakyti polemizuojantsu Ostermeyeriu, pamokslø rinkinio Miðknygos prakalboje 11 bei apibendrinti minëtamepoetikos skyriuje, – vieni pirmøjø lietuviø raðtijoje. Jie liudija pakankamaiprofesionalø Mielcke’s pasirengimà vertëjo darbui.Skelbdamas Gellerto pasakëèios vertimà, Mielcke siekë parodyti, „jog ir [...] kaikuriems atrodanèia ðiurkðèia [lietuviø] kalba galima raðyti eiles be þymesniø klaidø“(Milkus 1990, 218). Vertëjo santyká su originalu labiausiai ir lëmë tikslaspademonstruoti, kad lietuviø kalba tinka poetinei kûrybai. Visos lietuviðkai leidþiamosknygos, Mielcke’s supratimu, turi bûti orientuotos á neiðsilavinusá valstietá, ojø tematika apribota kaimieèiui paþástama sodþiaus erdve, jo buitimi, darbais, paproèiais.Toká savo poþiûrá Mielcke atvirai iðdëstë polemizuodamas su Ostermeyeriudël vokieèiø poeto Johanno Walentino Pietscho giesmiø:pateiktoji odë [...] lietuviams kaip religinë giesmë maþiausiai tinka, nepaisant to,kad vokiðkai ji skaitoma kaip ákvëpto kûrëjo poezija. Èia kalbinamas Dievas, kodëljis uþdelsia paskutinio teismo dienà, taip poetiðkai Visagaliui pasakojama, kas tàdienà atsitiks, kad paprasto þmogaus giesmei tai në kiek netinka (Milkus 1990, 276).8 Leonas Gineitis, Kristijonas Donelaitis ir joepocha, Vilnius: Vaga, 1990, 185.9 Plaèiau þr. Gineitis 1990, 184–185.10 „Zwei Gellert’sche Fabeln, übersetzt vonHertel [...]“, Litauische Chrestomathie, hrsg.von Rudolf Jacoby, Leipzig: Kommisionsverlagvon B. G. Teubner, 1880, 39–42.11 C[hristian] G[ottlieb] Mielcke, „Vorrede“,Mißknygos kurroµµa wiµµos Ewangëlios perc¸ël± Mét± ißguldytos [...] Karålauc¸ujeRaßtais ißµpauµtas per Ering bey Aberlandkarlalißkus Drukorus Mette 1800, III–VI.119 Christiano Gottliebo Mielcke’s 0 0 0„Kûlikas“ – klasicistinio vertimo 0 0 0pavyzdys 0 0 0 0 0

Tai, kad lietuviai Prûsijos Karalystëje nesudarë visavertës visuomenës struktûros,t. y. jie buvo beveik vien valstieèiai, lëmë ir siauras lietuviø kalbos vartojimoribas. Þodyno pratarmëje motyvuodamas savo darbo reikalingumà, Mielcke nurodolietuviø kalbos vartojimo sferà: baþnyèia, mokykla, teismai bei vietinës reikðmëskomercija (Milkus 1990, 318–319). Lietuviø literatûrinës kalbos nebuvimà Mielcketraktuoja dvejopai. Literatûrinës ir meninës raiðkos prasme tai, be abejo, trûkumas 12 ,taèiau esamoje situacijoje toks lietuviø kalbos vientisumas – raðyti taip, kaip kalbama,– raðanèiajam tampa dideliu palengvinimu:kiekvienu atveju jis [poetas] turi mokëti raðyti taip aiðkiai, kad suprastø ir paprasèiausiaslietuvis. Ðiuo atþvilgiu lietuviø kalba daug pranaðesnë uþ kitas. Net irkilniausi posakiai paprastam þmogui bûna suprantami, kadangi jie paimti ið kalbos,kuri kasdien skamba jo lûpose (Milkus 1990, 204).Gellerto pasakëèios vertimà Mielcke vadina laisvu vertimu („eine freyeUeberµet¸ung“ MG 206). Ði pastaba atkreipia skaitytojo dëmesá á galimà lietuviðkopasakëèios varianto nutolimà nuo originalo tiek turinio, tiek raiðkos atþvilgiu. Èiamintyje turëtinas ir savitas klasicizmo estetikos poþiûris á vertimà. Ðvietimo epochojeá literatûrà þiûrëta kaip á vienà ið asmenybës ugdymo priemoniø, dël to verèiant buvosvarbu perteikti norimà idëjà, o formos ir meninës raiðkos elementai daþnai pasirinktiatsiþvelgiant á adresatà. Verèiant tekstà, t. y. peradresuojant já kitakalbiamskaitytojui, kurio kultûrinë, ekonominë, geografinë patirtis skirtinga, tekstas neiðvengiamaipatiria didesnæ ar maþesnæ transformacijà 13 . Orientacija á recipientà, t. y. á vertimopriëmëjà, – vienas bûdingiausiø klasicistinio vertimo bruoþø 14 . Tokiu vertimu siekiamane kuo tiksliau perteikti originalà, bet sukelti norimà recipiento reakcijà.3. SIUÞETO TRANSFORMACIJOS. Mielcke’s vertimas iðlaiko pagrindinæsiuþetinæ Gellerto pasakëèios aðá: pavargæs kûlikas apmàsto savo sunkø darbà, varganàpadëtá, svajoja apie ðaltyðiaus vietà ir jos teikiamà materialinæ gerovæ; veda ðaltyðiausdukrà, po uoðvio mirties gauna iðsvajotà vietà; savo kailiu pajunta, kad pareigosbei turtai neatneða laimës, ir su ilgesiu prisimena nerûpestingà kûliko jaunystæ.Taèiau ðià ið Gellerto pasakëèios imamà siuþetinæ linijà Mielcke perteikia savitai.Pirmiausia dëmesá atkreipia kai kuriø originalo teminiø epizodø kupiûravimas.Galbût vengdamas eskaluoti socialinës neteisybës motyvà, Mielcke ðvelnina vokiðkameoriginale kiek aðtrokai skambanèià kûliko nepasitenkinimo savo padëtimitemà, dël to praleidþia dalá apmàstymø epizodo, plg. vokiðkà Gellerto pasakëèià 15(GS 131) ir vertimà (MG 206):12 Toje pat polemikoje su OstermeyeriuMielcke tvirtina: „Lietuviø kalbos iðraiðkospriemonës apskritai yra daug skurdesnës“(Milkus 1990, 288).13 K[azimieras] Ambrasas-Sasnava, Vertimotyrinëjimai, Vilnius: Mokslas, 1984, 79.14 Lingvistinëje vertimo teorijoje priimtas klasicistiniovertimo terminas; þr. K[azimieras]Ambrasas-Sasnava, Vertimo mokslas,Vilnius: Mokslas, 1978, 129.15 Cit. ið: [Christian Fürchtegott Gellert,]C. F. Gellerts sämmtliche Schriften 1, Leipzig:bey M. G. Weidmanns Erben undReich, und Caspar Fritsch, 1769, 131–134(toliau – GS).120 Archivum Lithuanicum 6

Du biµt ein µchlechter Kerl, du haµt kein eignes Dach,Und mußt dich Tag von Tag mit deinem Flegel plagen!Du thÕtµt ja gern mit deinem Schat¸e µchæn;Allein, du Narr, mußt in der Scheune µtehn,Und kannµt nach langen vier¸ehn TagenKaum einmal in die Schenke gehn,Und einen Krug mit Bier und deine Mieke µehn.Du biµt noch jung, und kannµt h÷bµch leµenund h÷bµch µchreiben,Und wollteµt µtets ein Dreµcher bleiben?Des Schul¸ens Tochter iµt dir gut,Iµt reich und kann µich h÷bµch geberden:So nimm µie doch. Du kannµt, mein Blut!Wohl mit der ¨eit noch Schul¸e werden.tu tok’s gra‡us ir jåun’s eµµi,ir dar ne bille kaip mok…tasJawus per C¸ëµà bubiji,buk tikt ant Wargo u‡aug…tas.Kasdien rods lubitum’ Mëµôsir µawo Pywo Stópà gérti,bet ar taw Spragilas tiek d¾s?teks kittà Darbà taw nutwérti,ir taw jau reiktu ‡énitiµ’;o jey S¸altyßaus Onà weµtum’paµtójæs bagoc¸iåuµæµisµu D¸iaugµma Språgilàpameµtum.Lietuviðkame variante taip pat neliko ir to meto vokieèiø literatûroje áprastoserotiðkos scenos. Originale ðaltyðiaus dukters ir kûliko meilës scena iðplëtota per8 eilutes. Jos Mielcke veikiausiai atsisako kaip lietuviui nepriimtinos, nebûdingosnei tautosakai, nei juo labiau to meto lietuviø raðtijai (plg. 1 ir 2 pav.). Numatomamrecipientui neinformatyvus, jo iðprusimo neatitinkantis Mielcke’i turbût pasirodë irgana ilgas naujojo ðaltyðiaus dþiaugsmo palyginimas su sëkmingai studijas baigusiostudento laime. Ðis epizodas taip pat nepateko á lietuviðkà vertimà.Skirtingi vokiðko originalo ir lietuviðko vertimo moralai. Gellertas akcentuoja,kad didþiausia vertybë þmogui – palaimà teikianti dvasinë ramybë: laimingas netas, kuris uþima aukðtà postà, o tas, kuris moka pasitenkinti maþu. Tuo tarpuMielcke’s morale barokiðkai akcentuojamas þemiðkosios bûties vargingumas: vargasyra kiekvieno þmogaus – didelius postus uþimanèio ar visai paprasto, turtingoar bëdþiaus – neatsiejama gyvenimo dalis. Moralo pabaigoje kategoriðkai nukertama,kad tam, kuris nenori vargo priimti kaip natûralios gyvenimo duotybës, apskritai„ne reikia Swiete but“, plg. GS 134 ir MG 208:O lernt, ihr un¸ufriednen Kleinen,Daß ihr die Ruh nicht durch den Stand gewinnt!Lernt doch, daß die am mindµten glücklich µind,Die euch am meiµten gl÷cklich µcheinen!Kas wiµµas iß Wargû ißklutir neµµirupintiµ’ kettinna,tokiåm ne reikia Swiete but,tai mus S¸altyßus pamokinna.Siekdamas norimos recipiento reakcijos, Mielcke keitë kûrinio formà ir ið daliesturiná, t. y. atliko kûrinio adaptuotà perkodavimà 16 . Taigi informacija ne tiktaiperduota kita kalba, bet ir transformuota. Ji perteikta tokia forma, kurià lemia ne16 Âèëåí Êîìèññàðîâ, Òåîðèÿ ïåðåâîäà. Ëèíãâèñòè÷åñêèåàñïåêòû, Ìîñêâà: Âûñøàÿøêîëà, 1990, 48.121 Christiano Gottliebo Mielcke’s 0 0 0„Kûlikas“ – klasicistinio vertimo 0 0 0pavyzdys 0 0 0 0 0

1 pav. GS 132:meilës scena plëtojamaaðtuoniose eilutëse;VUB: IV 10355originalas, o vertëjo tikslas, jo subjektyvus supratimas, kas priimtina, reikalinga irsuprantama potencialiam informacijos recipientui 17 . Mielcke’s vertimui bûtø galimataikyti dinaminio ekvivalentiðkumo terminà 18 .4. REFERENTINIØ REIKÐMIØ PERTEIKIMAS. Gausios teminës kupiûrosbei daþni originalûs vertimo ekskursai lëmë palyginti menkà bendros originaloir vertimo leksikos sluoksná. Lingvistinëje vertimo teorijoje dëmesys kreipiamas á tai,kaip vertimo kalbos tekste atspindëtos originalo semantinës reikðmës. Ið semantiniøreikðmiø lauko iðskiriamas vadinamøjø referentiniø reikðmiø (plg. Ambrasas-Sasnava1984, 68) perteikimo laipsnis, kuris gali bûti trejopas: visiðkas, dalinis arbavisiðkai neadekvatus 19 .Vertimo praktikoje tradiciðkai stabiliausias, paprastai priklausantis originalo irvertimo visiðko atitikimo atvejams, bûna tikriniø vardø sluoksnis, taèiau Mielcke’svertime jis nëra iðlaikytas. Gellerto pasakëèios kûlikas Hansas vertimo kalbojevirsta tiesiog kûliku, o originalo bevardë graþuolë (die Schöne) tampa Ona.Ið Gellerto ir Mielcke’s pavartotø bemaþ po pusantro ðimto daiktavardþiø originaloir vertimo tekstuose sutampa tiktai devyni. Adekvaèiai verèiamos: 1) pareigybës:Amtmann – amtmonas, Schulz – ðaltyðius; 2) maisto ir gërimo pavadinimai:Fleisch – mësa, Bier – pyvas (junginys Krug mit Bier – Pywo Stópa); 3) profesijøpavadinimai: Drescher – kûlikas, Bauern – bûrai, Soldaten – þalnieriai; 4) abstraktai:Ehre – garbë, Schande – gëda. Taèiau Gellerto kûlikas uþkandþiauja juoda duona supienu (Topf, mit Milch und µchwar¸em Brote), o Mielcke’s – barðèiais (priµµiµrëbæsBarµc¸eis µawo). Taigi bendra daiktavardinë leksika sudaro tiktai kiek daugiau17 Þäæèí À. Íàéäà, „Ê íàóêå ïåðåâîäèòú“,Âîïðîñû òåîðèè ïåðåâîäà â çàðóáåæíîéëèíãâèñòèêå, Ìîñêâà: Ìåæäóíàðîäíûåîòíîøåíèÿ, 1978, 128–129.18 Âèëåí Êîìèññàðîâ, Ëèíãâèñòèêà ïåðåâîäà,Ìîñêâà: Ìåæäóíàðîäíûå îòíîøåíèÿ,1980, 56. 0 0 019 Ëåîíèä Áàðõóäàðîâ, ßçûê è ïåðåâîä,Ìîñêâà: Ìåæäóíàðîäíûå îòíîøåíèÿ,1975, 74. 0 0 0122 Archivum Lithuanicum 6

2 pav. MG 206: nutylëta meilës scenakompensuojama liaudies frazeologija;VUB: L R 805nei septynis procentus visos nominatyvinës raiðkos. Panaðiai yra ir su veiksmaþodþiais.Ið kiek daugiau nei ðimto kiekvieno pavartotø veiksmaþodþiø bendrøvos keletas: kam her – pareina; strafe – baudi; straf’ nicht – nebaudi; lachen – juokiasi;fahren – vaþiuoja. Tai sudaro apie penkis procentus visos verbalinës raiðkos. Kitøkalbos daliø atitikmenø randama dar maþiau.5. PRAGMATINIØ REIKÐMIØ PERTEIKIMAS. Mielcke puikiai jautë vadinamàjáekstralingvistiná kontekstà, suvokë, kad ne viskas, kas graþu ir priimtinavienoje kalboje, vienoje kultûroje, tiks ir bus priimta kitoje. Vertimo poveikio recipientuiklausimas yra susijæs su pragmatiniø vertimo reikðmiø perteikimu 20 .Gellertas, norëdamas pabrëþti ðaltyðiaus dukters gerà iðauklëjimà, gretina joselgesá su tikros miestietës manieromis: „Sind wie die MÕdchen in der Stadt“. Lietuviøbendruomenëje dël prieðiðkumo miestui kaip svetimai, tautos identitetui pavojingaierdvei, miestietiðkas elgesys negalëjo bûti suvoktas kaip privalumas (prisiminkimeDonelaitá). Natûralu, kad Mielcke ne tik atsisako tokio palyginimo, betir siekdamas sukurti semantiðkai neþymëtà ðaltyðiaus dukters paveikslà, suteikiajai niekuo neiðsiskiriantá, áprastà lietuviðkà vardà Ona. Beje, tai buvo puiki iðeitisnorint iðvengti lietuviø kultûros bei tautosakos kontekste galëjusio kiek vulgarokaiskambëti graþuolës (die Schöne) ávaizdþio.Versdamas Mielcke tiek temine, tiek raiðkos prasme kryptingai „liaudino“ irðiaip jau ne knyginæ Gellerto pasakëèià. Kitaip sakant, jis sàmoningai rinkosi sti-20 Plg. Êîìèññàðîâ 1980, 56.123 Christiano Gottliebo Mielcke’s 0 0 0„Kûlikas“ – klasicistinio vertimo 0 0 0pavyzdys 0 0 0 0 0

listiðkai þymëtà ðnekamosios kalbos raiðkà. Èia Mielcke vykusiai pasinaudojo netik lietuviø kaimo gyvenimo realijø paþinimu, bet ir rengiant þodynà perimtais arpaties sukauptais liaudies kalbos pavyzdþiais: patarlëmis, prieþodþiais, vaizdingaisposakiais.Vertime tylomis apeita meilës scena kompensuojama etnografinëmis detalëmisbei liaudies frazeologija paávairintomis pastabomis apie skirtingus jaunøjø socialiniussluoksnius bei paèiø vestuviø ruoðà, plg. GS 132 ir MG 106 bei 1 ir 2 pav.:Hanns ¸ieht die Schæne µanft ¸u µich ins Gr÷ne nieder,Lobt ihren neuen Lat¸, µchielt æfters auf ihr Mieder,Faµt wie ein junger Herr. Nur mit dem Unterµcheid,Er hatte mehr Schamhaftigkeit.Kur¸, er fieng an, µie recht verlieb ¸u k÷µµen,Bat um ihr Her¸, und trug ihr Her¸ davon,Und ward, wie viele noch auf dieµem Dorfe wiµµen,Des reichen Schul¸en Schwiegerµohn.Abbudu ¢od¸ui ne pawyd,ir wos prieß Wakarà nutillo.Jis Mergà … Nammus nulyd,ir taip µu kitts kitta µumillo.Iß pirmo Tëw’s rods Dukter…Kullikui d¾ti ne norëjo.alle Duktë ir jo Pattipatóg³ Wyrà perkalbëjo.Jis Swodbà këlë wie‡libay,gannä wiµµur iµµikaßtåwæsir paµµid¸iaugiaµ’ ne ma‡ay,kad tok… gréc¸nà ¢entà gawæs.Dinamikos vertimo tekstui teikia iðradingai vartojami originalûs ðnekamosioskalbos veiksmaþodþiai, plg.: Jawus per C¸ëµà bubiji; kone mußti ßóka; gallëtum koneµuµµipeßti; priµpyræs Darbo nuµµitwérti ir pan. Emociðkai blankesnë originalo verbalinëraiðka verèiama gyva lietuviø liaudies frazeologija: brummen keièiamas á Dantimistikt grie‡a, o hun¸t die Frau mich aus á Ona kaip kokia Piktc¸urna [...] º Nammëj’ berie‡iaµawo Burnà. Bandymas kalbëti paradoksaliai padeda vykusiai atskleisti bûrø klastàbei ðaltyðiaus padëties netikrumà: man Burai Apmaudà º ßypµodami darryti móka; pakoldar Språgilà waldei º µmaggey kaip Wilnoµa miegojei.Apskritai Mielcke pripaþino, kad verèiamas tekstas „daug nustoja“ (Milkus1990, 204). Tà neiðvengiamà iðraiðkos nuskurdimà, matyt, sekant Donelaièiu, stengtasikompensuoti liaudies frazeologija. Á akis krenta netolygus frazeologijos iðsidëstymaspasakëèios tekste: posakiø pastebimai gausëja antrojoje dalyje. Vietomis frazeologizmøtaip gausu, kad jie net primena spûstá. Atrodo, kad kai kurie epizodaiáterpti ne tiek norint átraukti koká naujà motyvà, kiek siekiant poetiniame tekste realizuotikaip galima daugiau liaudies frazeologijos. Antai ðaltyðiaus ligos ir mirtiesepizode bemaþ kiekviena eilutë – vis naujas posakis, tuo tarpu vokiðkame originalesenojo ðaltyðiaus mirèiai skirtos vos dvi eilutës, plg. GS 132 ir MG 206–207:Kaum hatt er µie: µo ward der Alte µchonDurch µchnellen Tod der Welt und µeinem DorfentriffenBet d¸iaugiaµ’ tikt tußc¸iû Niekûnës muµa Am‡ias ne be Gålo,ir Giltinë ne wei¸d Dantû,bet ir drutus iß Swieto wålo.Ligga ateit ne ßiaukiama,Ir jis umay iß c¸e atµtója124 Archivum Lithuanicum 6

3 pav. MG 207: originalus Mielcke’sfragmentas apie baudþiavà;VUB: L R 805Panaðiai Mielcke’s „Kûlike“ frazeologija gerokai iðpleèiamas nusivylimo savopareigomis fragmentas, konstruojamas visiðkai originalus (Gellerto pasakëèioje jonëra) baudþiavos epizodas, plg. MG 207 (2x) ir 3 pav.:Naudôs …gåwæs ir Garbêsbe Wargo but nuµµitikkëjau,bet Strampas wis gul prie S¸unniêsPipirrai µprogµt, Medum’ paµëjau.Tad Wargas Wargà ir pridur’,Kad Burai Baud¸iawà tur sekti,ir tu priµtódam’s j¾s wiµµur,wël ne galli Pakåjaus tekti.Atmesdamas paþodiná vertimà, Mielcke, be kita ko, pirmasis lietuviø raðtijojepajuto jau tvyrojusias gimstanèio romantizmo nuotaikas ir prabilo apie savità kiekvienoskalbos dvasià:Jis [poetas] niekados neprivalo paþodþiui versti vokieèiø arba kitø kalbø dailiøpasakymø, jei tai prieðtarautø lietuviø kalbos dvasiai, o tokiø atvejø, kad abidvikalbos atitiktø, yra reta (Milkus 1990, 204).Kiekvienos kalbos savitumas, Mielcke’s supratimu, akivaizdþiausiai atsiskleidþiaper posakius, frazeologizmus, liudijanèius ne tik ir ne tiek gramatinius beileksinius skirtumus, kiek skirtingà gyvenimo realybæ bei pasaulëjautà. Ne veltuiRuhigo þodynà jis gausiai pildë frazeologizmø pavyzdþiais ið rankraðtinio Brodowskioþodyno bei vaizdingais posakiais ið Donelaièio Metø.Ið viso Mielcke’s verstoje pasakëèioje pavartota apie 20 frazeologijos vienetø.Didþiuma jø randama ir jo rengtame lietuviø–vokieèiø ir vokieèiø–lietuviø kalbøþodyne, plg.:MGMÞlv ir MÞvl¢od¸ui ne pawyd MG 206 Ne pawyd ¢od¸iui MÞlv 346; MÞvl 82d¸iaugiaµ’ tikt tußc¸iû Niekû MG 206 D¸iaugaµ’ tußc¸iû Niekû MÞlv 63Giltinë ne wei¸d Dantû MG 206 Giltinë ne wéi¸d Dantû MÞlv 81Ligga ateit ne ßiaukiama MG 207 Ateit Ligga ir ne ßiaukiama MÞvl 305Skårbus [...] µukråuµi MG 207 Skårbus kråuti MÞlv 129125 Christiano Gottliebo Mielcke’s 0 0 0„Kûlikas“ – klasicistinio vertimo 0 0 0pavyzdys 0 0 0 0 0

MGMÞlv ir MÞvlStrampas wis gul’ prie S¸unniês MG 207 Strippinnis wiµµados gul pas S¸unn…MÞvl 304Pipirrai µprogµt, Medum’ paµëjau MG 207 Medum’ µëjei, Pipirrai µprogµta MÞvl 331Dantimis tikt grie‡a MG 207 Ilt… grië‡e ant manæs MÞvl 244Burnà rie‡ia MG 207 Burnà rë‡ia MÞlv 225Wargas Wargà ir pridur’ MG 207 Wargas Wargà pridur, priµpir MÞvl 512kaip Wilnoµa miegojei MG 208 Mëgt kai Wilnoµa MÞlv 330Mielcke’s þodynas – pirmasis lietuviø kalbos leksikografijos darbas, kur pirmenybëteikta ne biblinei, o gyvosios kalbos frazeologijai 21 . Þodyno pratarmëje jispripaþásta, kad jam „rûpëjo pridëti daug lietuviðkø patarliø, kuriose labiausiaiatsiskleidþia kalbos genijus“ (Milkus 1990, 320). Ðnekamàjà lietuviø kalbà jis laikëatitinkanèia visus klasicistinës estetikos keliamus kilnios raiðkos reikalavimus.Tad tiek savo kalbiniais, tiek literatûriniais darbais Mielcke stengësi integruotiðnekamosios kalbos pavyzdþius á lietuviø raðytinæ kalbà.6. EILIAVIMO YPATUMAI. Gellerto pasakëèios ritmika remiasi jambiniøketurpëdþiø ir ðeðiapëdþiø gretutinio rimavimo eiluèiø kaita. Truhposios keturpëdësir ilgosios aleksandrinio tipo ðeðiapëdës eilutës su cezûra po treèiosios pëdossudaro savitus, tarsi antikinius periodus primenanèius ritminius vienetus. Mielckerenkasi kur kas paprastesnæ riminæ struktûrà: jis verèia ketureilëmis kryþminiorimavimo strofomis, kurias sudaro vadinamosios trumposios jambinës keturpëdëseilutës su vyriðka ir moteriðka kadencija. Rimuodamas Mielcke grieþtai laikosipaties nusistatytø taisykliø: paiso taisyklingo kirèiavimo, þiûri, kad klauzuliø garsaibûtø tikslûs ir vienodai iðsidëstæ. Ðiai taisyklei jis niekur nenusiþengia. Vis dëltorimavimo pavadinti iðradingu negalëtume: daþnai rimuojamos tos paèios kalbosdalys, pvz.: kettinna – pamokinna, nuweßti – µuµµipeßti, Garbês – S¸unniês, mannês –µawês, nors yra ir ðiek tiek iðradingesniø: Karc¸iamoj’ – parjoj’, Galwôs – tulimôs.Giesmes primenanèià pasakëèios ritminæ struktûrà, palyginti neiðradingø rimømonotoniðkà skambëjimà kai kur gyvina dinamiðka sakinio struktûra – áterpiniai,gretinimai, sakinio daliø praleidimai. Tai Mielcke’s vertimà artina prie ðnekamosioskalbos ritmikos, plg. MG 208 (2x) ir 207:O kad ir koc¸ës taw µmagga,tai Ona kaip kokia Piktc¸urna(kad niekur butu taw ramma)Nammëj‘ berie‡ia µawo Burnà.21 Jurgis Lebedys, „Pirmieji smulkiosios lietuviøtautosakos rinkiniai“, Smulkioji lietuviøtautosaka XVII–XVIII amþiuje, Vilnius:Valstybinë groþinës literatûros leidykla,1956, 30.126 Archivum Lithuanicum 6

Jus Wargdienei ne miµlikit,kad Wargas ne atµiek Baggóc¸us,jiµµai (nuµµiµtebbëtumbit)ir Wießpac¸û atrand’ Palloc¸us.Kad j¾s ne baudi, jokiaµµi,kad baudi, Dantimis tikt grie‡a.7. VËLESNËS „KÛLIKO“ PUBLIKACIJOS. Mielcke, matyt, vylësi, kaddël paprastos eilëdaros, áprastos kasdienës kalbos kûrinys bus lengviau ásimenamasir galbût paplis platesniuose bendruomenës sluoksniuose. Vis dëlto Mielcke’svertimas, pirmà kartà publikuotas 1800 metais, atrodo, buvo ilgam uþmirðtas. Lietuviøspaudoje „Kûlikas“ vël pasirodë tiktai 1928-aisiais Tilþës lietuviø kalendoriuje.Èia pasakëèia pristatyta kaip „labai senos eilës, sutaisytos pirm menkiausiai150 Metø“ 22 . Laikantis áprastos lietuviðkø kalendoriø sudarytojø praktikos 23 , priepublikacijos nenurodytas nei ðaltinis, nei vertimo autorius.XX amþiaus antroje pusëje „Kûlikas“ jau aiðkiai suvokiamas kaip lietuviø literatûrosistorijos dalis. Ðiuo laikotarpiu pasirodo dar keturios pasakëèios publikacijos:Lietuviø literatûros istorijos chrestomatijoje 24 , „Versmiø“ serijos leidiniuose Lietuviøpasakëèia (1978) ir Lietuviø poetikos pradmenys (1985) 25 bei 1990 metais iðëjusiameMielcke’s raðtø tome Pilkainis (Milkus 1990, 48–53).IÐVADOS. 1. Christianas Gottliebas Mielcke domëjosi Christiano FürchtegottoGellerto kûryba ir jà vertino. Polemikoje su Gottfriedu Ostermeyeriu þadëtas iðleistijo paties verstø Gellerto pasakëèiø rinkinëlis, atrodo, nebuvo iðspausdintas, bet„Kûlikas“ greièiausiai buvo viena ið numatytam rinkinëliui skirtø pasakëèiø.2. Versdamas Gellerto pasakëèià, Mielcke orientavosi á skirtingus recipientøtipus: 1) lietuviø ir vokieèiø raðtijos darbuotojus, kuriems siekë árodyti, kad lietuviøkalba tinka kilniai poetinei kûrybai; 2) lietuviø valstieèiø bendruomenæ, kurioje,tikëtasi, kûrinys turëjo paplisti. Orientacija á du tiek iðsilavinimu, tiek kultûrinepatirtimi gana skirtingas grupes lëmë nukrypimø nuo originalo pobûdá.3. Mielcke pirmasis lietuviø raðtijoje pajuto gimstanèio romantizmo nuotaikas ir,atsisakydamas paþodinio vertimo, mëgino atsiþvelgti á skirtingà kiekvienos „kalbos22 Lietuviðkos Kalendros Metui 1929: wisai PrusøLietuvai (ir Klaipëdos kraðtui) pritinkancziaisutaisë E. Jagomastas, Tilþë: Lituania,1928, 125–126. 0 0 023 Domas Kaunas, Maþosios Lietuvos knyga,Vilnius: Baltos lankos, 1996, 629.24 Lietuviø literatûros istorijos chrestomatija.Feodalizmo epocha, redagavo K[ostas] Korsakasir J[urgis] Lebedys, Vilnius: Valstybinëgroþinës literatûros leidykla, 1957,206–209.25 Lietuviø pasakëèia, parengë V[ytautas] Vanagas,Vilnius: Vaga, 1978, 44–49; Lietuviøpoetikos pradmenys, 227–232.127 Christiano Gottliebo Mielcke’s 0 0 0„Kûlikas“ – klasicistinio vertimo 0 0 0pavyzdys 0 0 0 0 0

dvasià“. Veikiamas romantiniø idëjø, Mielcke lietuviø ðnekamosios kalbos raiðkàlaikë tinkama poetinei kûrybai.4. „Kûliko“ vertimas iðlaikë pagrindinæ originalo siuþetinæ aðá, taèiau atsiþvelgdamasá recipientà Mielcke nevengë tiek teminiø kupiûrø, tiek originaliø intarpø.Tai sàlygojo palyginti menkà bendros originalo ir vertimo leksikos sluoksná. Mielckesàmoningai rinkosi stilistiðkai þymëtà ðnekamosios kalbos raiðkà, vykusiai pasirëmërengiant þodynà perimtais ar paties sukauptais liaudies kalbos pavyzdþiais.5. Verèiant pasakëèià, pasirinkta ir paprastesnë, ðnekamajai kalbai artimesnëritminë struktûra: ketureilës strofos, kurias sudaro trumposios jambinës keturpëdëseilutës.6. „Kûliko“ vertimas ið esmës atitiko klasicistinio vertimo reikalavimus: buvoiðlaikytas tam tikras idëjinis ir teminis bendrumas su originalo tekstu, kita vertus,meninë raiðka adaptuota atsiþvelgiant á vertimo recipientà.Literatûra ir ðaltiniai:A MBRASAS-SASNAVA, K[AZIMIERAS], 1978: Vertimo mokslas, Vilnius: Mokslas.A MBRASAS-SASNAVA, K[AZIMIERAS], 1984: Vertimo tyrinëjimai, Vilnius: Mokslas.G INEITIS, LEONAS, 1990: Kristijonas Donelaitis ir jo epocha, Vilnius: Vaga.GS – [Christian Fürchtegott Gellert,] C. F. Gellerts sämmtliche Schriften 1, Leipzig: bey M.G. Weidmanns Erben und Reich, und Caspar Fritsch, 1769.H ONNEFELDER, GOTTFRIED, 1977: „Christian Fürchtegott Gellert“, Deutsche Dichter des18. Jahrhunderts. Ihr Leben und Werk, hrsg. von Benno von Wiese, Berlin: Erich SchmidtVerlag, 115–133.K AUNAS, DOMAS, 1996: Maþosios Lietuvos knyga, Vilnius: Baltos lankos.L EBEDYS, JURGIS, 1956: „Pirmieji smulkiosios lietuviø tautosakos rinkiniai“, Smulkiojilietuviø tautosaka XVII–XVIII amþiuje, Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla,5–40.Lietuviðkos Kalendros Metui 1929: wisai Prusø Lietuvai (ir Klaipëdos kraðtui) pritinkancziaisutaisë E. Jagomastas, Tilþë: Lituania, 1928.Lietuviø literatûros istorijos chrestomatija. Feodalizmo epocha, redagavo K[ostas] Korsakas irJ[urgis] Lebedys, Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla, 1957.Lietuviø pasakëèia, parengë V[ytautas] Vanagas, Vilnius: Vaga, 1978.Lietuviø poetikos pradmenys, parengë Juozas Girdzijauskas, Vilnius: Vaga, 1985.M AUVILLON, JACOB; L UDWIG AUGUST UNZER, 1771: Über den Wert einiger deutscherDichter und über andere Gegenstände den Geschmack und die schöne Literatur betreffend.Ein Briefwechsel 1, Frankfurt und Leipzig.[MIELCKE, CHRISTIAN GOTTLIEB,] 1788: Beµcheidene Beantwortung des Bedenkens, soHerr Pfarrer Ostermeyer von Trempen ÷ber einen Entwurf ¸um neuen LittauiµchenGeµangbuch bekannt gemacht, ans Licht geµtellet von C. G. Mielcke, Cantore zu Pillckallen[...] Kænigsberg, gedruckt mit Kanterµchen Schriften, 1788; cit. ið: Milkus 1990,220–316.128 Archivum Lithuanicum 6

M IELCKE, C[HRISTIAN] G[OTTLIEB], 1800: „Vorrede“, Mißknygos kurroµµa wiµµosEwangëlios per c¸ël± Mét± ißguldytos [...] Karålauc¸uje Raßtais ißµpauµtas per Ering beyAberland karlalißkus Drukorus Mette 1800, III–VI.MG – [Christian Gottlieb Mielcke,] Anfangs=Gr÷nde einer Littauiµchen Sprach=Lehre, worinn¸war die von dem j÷ngern Ruhig ehemals herausgegebene Grammatik ¸umGrunde gelegt, aber mit µtarken ¨uµÕãen und neuen Ausarbeitungen verbeµµert undvermehrt worden von Chriµtian Gottlieb Mielcke, Cantor in Pillckallen, Kænigsberg,1800. Druck und Verlag der Hartungµchen Hofbuchdruckerey.M ILKUS, KRISTIJONAS GOTLYBAS, 1990: Pilkainis, parengë Liucija Citavièiûtë, JuozasGirdzijauskas, Vilnius: Vaga.MÞlv, MÞvl – [Christian Gottlieb Mielcke,] Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµchesWærter=Buch, worinn das vom Pfarrer Ruhig ¸u Walterkehmen ehemals heraus gegebene¸war ¸um Grunde gelegt, aber mit µehr vielen Wærtern, Redens=Arten undSpr÷chwærtern ¸ur HÕlfte vermehret und verbeµµert worden von Chriµtian GottliebMielcke, Cantor in Pillckallen [...], Kænigsberg, 1800. Im Druck und Verlag der HartungµchenHofbuchdruckerey; santrumpa MÞlv þymi lietuviø–vokieèiø, o MÞvl – vokieèiø–lietuviøkalbø dalá.S IDABRAITË, ÞAVINTA, 2003: „Milkø ðeimos vieta XVIII amþiaus Maþosios Lietuvosraðtijoje“, ALt 5, 97–126.„Zwei Gellert’sche Fabeln, übersetzt von Hertel [...]“, Litauische Chrestomathie, hrsg. vonRudolf Jacoby, Leipzig: Kommisionsverlag von B. G. Teubner, 1880, 39–42.Á ÀÐÕÓÄÀÐÎÂ, ËÅÎÍÈÄ, 1975: ßçûê è ïåðåâîä, Ìîñêâà: Ìåæäóíàðîäíûå îòíîøåíèÿ.Ê ÎÌÈÑÑÀÐÎÂ, ÂÈËÅÍ, 1980: Ëèíãâèñòèêà ïåðåâîäà, Ìîñêâà: Ìåæäóíàðîäíûå îòíîøåíèÿ.Ê ÎÌÈÑÑÀÐÎÂ, ÂÈËÅÍ, 1990: Òåîðèÿ ïåðåâîäà. Ëèíãâèñòè÷åñêèå àñïåêòû, Ìîñêâà: Âûñøàÿøêîëà.Í ÀÉÄÀ, ÞÄÆÈÍ À ., 1978 : „Ê íàóêå ïåðåâîäèòú“, Âîïðîñû òåîðèè ïåðåâîäà â çàðóáåæíîéëèíãâèñòèêå, Ìîñêâà: Ìåæäóíàðîäíûå îòíîøåíèÿ, 114–137.Þavinta SidabraitëTHE THRESHER (1800) BY CHRISTIAN GOTTLIEB MIELCKE—AN EXAMPLE OF A CLASSICIST STYLE TRANSLATION 0 0 0SummaryIn the chapter on poetics of the Lithuanian grammar, which was published inKönigsberg (Karaliauèius) in 1800, Christian Gottlieb Mielcke published his own translationof Der Drescher (The Thresher), a fable by Christian Fürchtegott Gellert. According toMielcke’s plan, The Thresher was supposed to become an example of a proper translationof a piece of poetry into Lithuanian. Having rejected the possibility of word-for-wordtranslation and influenced by the nascent ideas of Romanticism, Mielcke was the first in129 Christiano Gottliebo Mielcke’s 0 0 0„Kûlikas“ – klasicistinio vertimo 0 0 0pavyzdys 0 0 0 0 0

a Lithuanian cultural milieu to write about the necessity of taking into consideration the“spirit of the language”. This was the most apparent in the phraseological units andfigurative phrases that could not be translated literally. When translating, Mielcke did notaim to reproduce the original precisely. Having the audience for his translation—aLithuanian peasant—in mind, he consciously tried to adjust the fable by Gellert to the lifeand language of a peasant by modifying the theme and the means of expression. Hewould not object to expurgating certain episodes and original parts and he would usestylistically marked spoken language and transform versification. In general, the translationby Mielcke satisfied the requirements of a rather free classicist style translation.Þ AVINTA SIDABRAITË Gauta 2004 m. geguþës 27 d.Literatûros katedra 0 0 0Klaipëdos universitetas 0 0 0Herkaus Manto g. 84 0 0 0LT-92294 Klaipëda, Lietuva 0 0 0el. p.: sidabra@takas.lt 0 0 0130 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Mikas VaicekauskasLietuviø literatûros ir tautosakos institutas, VilniusLietuviðkø katalikiðkø XVII–XVIII amþiausgiesmiø anonimiðkumas: probleminiai svarstymaiLietuviðkø katalikiðkø XVII–XVIII amþiaus giesmiø autorystës, kilmës, vertimoar perkûrimo ðaltiniø nustatymas painus ir sudëtingas. Ðiame straipsnyje tai vadinamaoriginalumo problema. Sunkumø pirmiausia kyla dël to, kad daþniausiaiautoriai, parengëjai ar vertëjai aptariamo laikotarpio giesmynuose ir kituose leidiniuosesu giesmëmis nebuvo nurodomi; nebuvo þymimi ir giesmiø originalø autoriai.Kà ir kalbëti apie vertimo ar perëmimo ðaltinius. Giesmiø autorystë, kilmë,ðaltiniai nustatinëjami daugiausia lyginant giesmiø variantus, kartais vien tik pirmàsiasjø eilutes. Taèiau tai maþai padeda siekiant nustatyti, ið kokio ðaltinioveista.Dël ðiø ir panaðiø prieþasèiø XVI–XVIII amþiaus lietuviðkø baþnytiniø giesmiøantologijoje Giesmës Dangaus Miestui 1 katalikiðkø giesmiø komentaruose ne visurnurodyti autoriai, vertëjai, giesmiø kilmë ir ðaltiniai. Tà savo recenzijoje pastebëjoBirutë Kabaðinskaitë. Ji raðë: „Katalikø giesmës [...] pristatytos kukliau. Ið apraðømatyti, jog daug giesmiø ðaltiniø, autoriø liko nenustatyta. Ne visada nurodoma,ar giesmë buvo vëliau átraukta á kitus giesmynus. Tokiø „nenustatytos kilmës“giesmiø yra Ðrubauskio giesmyne, bet ypaè daug jø vëlesniuose giesmiø rinkiniuoseir kitokiuose leidiniuose“ 2 . Taèiau recenzentë neatkreipë pakankamai dëmesio á tai,kad antologijos ávade buvo uþsiminta apie lietuviðkø katalikiðkø giesmiø originalumoproblemà 3 . Ðiuo klausimu spaudoje buvo raðyta dar kelis kartus 4 .1 Giesmës Dangaus Miestui. XVI–XVIII amþiauslietuviø baþnytiniø giesmiø antologija,parengë Dainora Pociûtë-Abukevièienë,Mikas Vaicekauskas, Vilnius: Lietuviøliteratûros ir tautosakos institutas, 1998.2 Birutë Kabaðinskaitë, [Rec.:] „Giesmës dangausmiestui. XVI–XVIII amþiaus lietuviøbaþnytiniø giesmiø antologija“, ALt 1,1999, 185. 0 0 03 Dainora Pociûtë-Abukevièienë, Mikas Vaicekauskas,„Lietuviø baþnytinës giesmës:XVI–XVIII amþiai“, Giesmës Dangaus Miestui,viii. 0 0 04 Mikas Vaicekauskas, „Pranciðkus Ðrubauskis:asmenybë ir ‘Balsas ðirdies’“, Lietuviøkatalikø mokslø akademijos metraðtis 10,1996, 186; „Giesmës“, Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtijos kultûra. Tyrinëjimai ir vaizdai,sudarë Vytautas Aliðauskas, Liudas Jovaiða,Mindaugas Paknys, Rimvydas Petrauskas,Eligijus Raila, Vilnius: Aidai,2001, 174–176. 0 0 0131 Lietuviðkø katalikiðkø XVII–XVIII 0 0 0amþiaus giesmiø anonimiðkumas: 0 0 0probleminiai svarstymai 0 0 0

Ðiuo straipsniu norima dar kartà atkreipti dëmesá á lietuviðkø katalikiðkø XVII–XVIII amþiaus giesmiø originalumo problemà, jà aktualizuoti, suformuluoti pagrindiniustemos klausimus bei svarstymø kryptis.Laikotarpio ribas apibrëþia keli dalykai: 1) XVII amþiaus viduryje iðleistas pirmaslietuviðkas katalikiðkas giesmynas – Saliamono Slavoèinskio Giesmës tikëjimuikatalickam prideranèios (1646); 2) XVI amþiuje buvo iðspausdintos tik dvi lietuviðkoskatalikiðkos giesmës Mikalojaus Daukðos katekizme (1595); jø autorystë, vertëjas irkilmë yra þinomi; 3) XIX amþiuje prasidëjo naujas lietuviðkos katalikiðkos himnodijosetapas; kartu buvo toliau leidþiami XVII–XVIII amþiaus giesmynai bei leidiniaisu giesmëmis.Aiðkumo dëlei reikëtø apibrëþti ir pakomentuoti kelias ðiame straipsnyje vartojamassàvokas. Giesmës originalas – tai pirminis lotyniðkos, lenkiðkos, lietuviðkosgiesmës variantas; ið jo daryti vertimai, perkûrimai. Giesmës vertimas nebûtinai galibûti atliktas ið giesmës originalo; galimas, pavyzdþiui, lotyniðkos giesmës (tai busoriginalas) vertimas á lietuviø kalbà ið lenkø kalbos (tai bus giesmës vertimo ðaltinis).Giesmës perkûrimas – raðant giesmæ pasinaudota viena ar keliomis giesmëmis,o ne paþodþiui ar kûrybiðkai iðversta; perkûrimo ðaltiniai gali bûti ir giesmiø originalai,ir vertimai; perkuriamai giesmei ið ðaltinio gali bûti perimtos iðtisos eilutësar net strofos. Giesmës autorystë nustatoma pagal giesmës originalo autoriø. Sàvokagiesmës kilmë vartojama kalbant apie giesmës bet kurio pobûdþio kilmæ. Tai gali bûtiir originalas, vertimas ar perkûrimas, ir pirmoji ar vëlesnë publikacija. Su giesmëspublikavimu susijæs giesmës perimamumas; juo nurodoma, ar giesmë spausdinamapirmà kartà, ar yra perimta ið kurio nors kito giesmyno ar kito leidinio su giesmëmis.1. AUTORIAUS ANONIMIÐKUMAS. Viduramþiais, kaip teigia JohanasHuizinga (kai kuriais atvejais viduramþiðka meno samprata yra artima Barokolaikø religiniam menui), iðkiliausi ir graþiausi Ðventosios istorijos siuþetai, temosbei motyvai turëjo grieþtà, senà vaizdavimo tradicijà bei bûdus. Paèiam menininkuijau nebereikëjo ieðkoti savojo kûrinio sandaros 5 . Anot Ernsto H. Gombricho, ViduramþiøEuropos menininkas nebûtø supratæs, kodël jam reikëtø braiþyti naujà baþnyèiosplanà, sukurti naujà ostijos konstrukcijà ar ið naujo interpretuoti Ðventàjàistorijà, kai puikiausiai galima pasinaudoti senøjø autoriø jau taikytais metodaisir autoritetø pavyzdþiais. Viduramþiø menininkas nesijautë paþemintas, supanèiotasar suvarþytas, kai jam uþsakydavo kûriná ir nurodydavo senà, autoritetingà beigarbingà pavyzdá. „Jam likdavo plaèiausios galimybës pasirodyti – meistras jis arnemokða“ 6 . Plagijavimas, skolinimasis, kûrinio perkûrimas buvo laikomi autoriaus5 Johan Huizinga, Viduramþiø ruduo. Studijaapie keturiolikto ir penkiolikto ðimtmeèio gyvensenàir màstysenà Prancûzijoje ir Nyderlanduose,vertë Antanas Gailius, Vilnius:Amþius, 1996, 397.6 Ernst H. Gombrich, „Didþiosios permainosVakarø Europos mene: Europa, ðeðtasis–vienuoliktasis amþiai“, vertë Irena Jomantienë,Krantai 1–3 (37–39), 1992, 51.132 Archivum Lithuanicum 6

ar vertëjo meistriðkumu, nes tai rodë jo sugebëjimà atkurti, sukomponuoti ar iðverstiautoritetingà ir ðventà tekstà.XVII–XVIII amþiuje religiniuose raðtuose daug fantastiniø atsitikimø, stebuklø,ávairiø istorijø, mirties agonijø, pragaro kanèiø epizodø. Tokie siuþetai keliaudavoið knygos á knygà, nes, pasak Arono Gurevièiaus, senøjø autoriø citatos, frazës arþodþiai ið jø raðtø Viduramþiais buvo natûrali iðraiðkos priemonë, kadangi pripaþintasautoritetas reiðkë viskà, o originalumas – nieko 7 . Giesmëse taip pat galimeáþvelgti keliaujanèiø siuþetø, epizodø, pasiskolintø stilistiniø formø. O evangeliniaisiuþetai, susijæ su Jëzumi Kristumi, Ðvè. Mergele Marija, taip pat ðventøjø gyvenimoistorijos buvo bendri visai krikðèioniðkajai Europos kultûrai, todël èia kûriniø autorystëbeveik nieko nereiðkë. Pasak Domo Kauno, „anonimiðkumà, tapusá beveiktaisykle, skatino to meto religinës dorovës nuostata“ 8 .Vidinius þmoniø iðgyvenimus reikðti þodþiu ir garsu padedanti muzika suformavoir ðiø iðgyvenimø raiðkos bûdus. Kiekvienoje bendruomenëje, kiekvienoje baþnyèioje,ar ji buvo visos LDK, ar lietuviðkai kalbanèios teritorijos, ar atskiro miesto,ar vienos parapijos, laikui bëgant buvo sukurtas savitas tokios raiðkos repertuaras.„Toks liturginës muzikos paveldas per amþius buvo gludinamas, puoselëjamas, ieðkojosavo veido, ir tai nëra individualiø pastangø ar neeiliniø asmenybiø veiklosrezultatas, bet to gyvo organizmo – Baþnyèios – viduj iðaugæs vaisius“ 9 .Neoriginalumas – vienas ið Baroko literatûros bruoþø, bûdingas XVI–XVIII amþiausreliginei (ypaè katalikiðkai) literatûrai. Religiniams raðtams, turintiems literatûriniøelementø, ypaè bûdingi keliaujantys siuþetai. Naudojant koká nors svetimàsiuþetà, visai nebûtina buvo nurodyti jo autoriø, tai nelaikyta plagijavimu 10 .Todël ir Saliamono Slavoèinskio (prieð 1630–apie 1660) Giesmëse tikëjimui katolickamprideranèiose (1646), Pranciðkaus Ðrubauskio (1620–1680) Balse ðirdies (~1679), RobertoBellarmino katekizmo giesmynëlyje (1677), Giesmëse apie Ðvenèiausià Panà Marijà(1765), Altoriuje duchauname (~1733–1752), Pëdelyje miros (1750) ir kitur giesmiøkûrëjø pavardës nenurodytos. Kartais paminimi vertëjai, parengëjai ar redaktoriai.Slavoèinskis savo giesmyno pratarmëje sakosi esàs vertëjas ir parengëjas. Ðrubauskissavo pavardës niekur nëra nurodæs – nei giesmyne, nei katekizme; tik uþraðëpriklausàs Jëzuitø ordinui. Kaip pavyzdá galima pateikti dviejø Ðrubauskio knygøantraðtes, charakteringas aptariamam laikotarpiui:7 Aronas Gurevièius, Viduramþiø kultûros kategorijos,vertë Vanda Nekraðienë, Vilnius:Mintis, 1989, 117.8 Domas Kaunas, „Lietuviðkoji knyga LietuvosDidþiojoje Kunigaikðtystëje“, AudronëGlosienë, Domas Kaunas, Auðra Navickienë,Vanda Stonienë, Lietuviðkoji knyga. Istorijosmetmenys: Nuo raðto atsiradimo LietuvosDidþiojoje Kunigaikðtystëje iki Lietuvos nepriklausomybësatkûrimo 1990 metais, Vilnius:AB „Vilspa“, 1996, 68.9 Kæstutis Graþys, „Muzika yra liturgija“,Dienovidis 12, 1998 03 20–26, 13.10 Tà patá pastebi ir Leonas Gineitis: „Autoriai,kuriais sekta ar kurie tiesiog plagijuoti,galëjo bûti kûrinyje paminëti arba nutylimi.Tai ypaè bûdinga religiniams raðtams,turintiems literatûriniø elementø“(Leonas Gineitis, Klasicizmo problema lietuviøliteratûroje, Vilnius: Vaga, 1972, 82).133 Lietuviðkø katalikiðkø XVII–XVIII 0 0 0amþiaus giesmiø anonimiðkumas: 0 0 0probleminiai svarstymai 0 0 0

BAÙSAS / SIRDIES / Pas / Wieµzpati Diewa, / Panna Szwenãiauµe / MARIA. / Irjo Swentus Danguy / Karalaujanãius / SZAUKIANCIOS. / Per Gieµmes / Pagaliµzpaêinimo Baêniãios Swen-/tos Katalickos Rimo / SUDETAS; / O dabar naujeyµudaùaydimu Wireµniuju / IZDUOTAS. / Per wiena Kuniga Societatis JESU. / Metuoµenuog Uýgimimo balµingo Zodêio / Amêino 1726, / W WILNIE w Drukarni Akademie:Soc: JESU.PAMO-/KSÙAS / Krikúãioniµzkas / Trumpay / IZGULDITAS / Ir / Su daùaydimuWireµniuju / Per wiena Kuniga Soc. JESU / Drukarniey Wilniuy / Akademijoy /IZDUOTAS. / Metuoµe nuog uýgimimo / Chryµtuµo Pono, / 1725.Taip pat be autoriø ar parengëjø pavardþiø buvo iðspausdintas Altorius duchaunas,Giesmës apie Ðvenèiausià Panà Marijà, be vertëjø – Bellarmino katekizmas, Pëdelismiros, nenurodë savæs ir Contiones Litvanicae rankraðèio su giesmiø rinkinëliu(~1720) autorius. Giesmëse apie Ðvenèiausià Panà Marijà yra tik kriptonimu pasiraðæsrengëjas 11 :GIESMES / APE / SZWÆCIAUSE PANNA / MARIA, / Par proce ir µtorone wienaKuniga / N. W. ZOKANA S. / DOMINIKA / Kaùwaryjos Ziemayciu Kloµztoriaus, /ISZDRUKAWOTAS. / METUOSE P. 1773. / Vilniuy Drukarnioy J. K. M. Akadem. /Societatis JESU.Daugelio XVIII amþiaus leidiniø bei knygeliø su giesmëmis autoriai ir vertëjaitaip pat nëra þinomi, pavyzdþiui, ðiø knygeliø – Gaspadorius datirtas (~1771–1781),Ziwatas (1753), Karunka ðirdies Jezuso (prieð 1788), Kalvarija arba Keliai Kryþiaus (prieð1797); bûdingas pavyzdys Pavinastis krikðèioniðkas (1781):PAWINASTIS / KRYKSCIONYSZKAS / ARBA / PAMOKSÙAS TRUMPAS / APETAY / Kà pawinas Koýnas Ka-/talykas ýinoty, tykiety yr da-/rity idant galietumapturiety / iµzganima duµies µawa; iµz Lie-/zuwe Lækiµzka ant ziemayty-/µzka µunekureys pridotkays / pardietas, yr µu pazwaleny Wi-/reµniuju i Druka paduotasMe-/tuoµe 1781. / Karaluy. amêiu Diewuy paci-/am teguù bus garbie yr µzùowy ant /amýiu amzinuju. / WARSZUWO / Drukarnio s. Kriêiaus KK. / MISSIONORIU.Dviejø leidiniø su giesmëmis autorius spëjamas: Simonui Jakðtavièiui (apie1720–po 1777) priskiriama Novena ðvento Antano (1775) ir Kelias kruvinas karaliaussopuliø Jezuso Christuso (1772).XVII–XVIII amþiaus lietuviðkø katalikiðkø raðtø autorystës nebuvimo problemà1927 metais jau buvo pastebëjæs Mykolas Birþiðka, ðiek tiek vëliau – Liudas Gira 12 .11 Vaclovas Birþiðka buvo spëjæs, kad kriptonimuN. W. pasiraðæs Mikalojus Vodinskis(Nicolaus Wodinski), taèiau dabar tuoabejojama, nes trûksta patvirtinanèiøduomenø; þr. LB I 106, Nr. 267.12 „Katalikø giesmës retai teávardo savo autoriusar vertëjus. Joknavièia (†1668), Ðrubauskis(†1680) ir kiti jëzavitai raðë, daugiausiavertë giesmes, kurios pateko á„Balsà Ðirdies“ ir kitus giesmynus beimaldaknyges“ (Mykolas Birþiðka, Rinktiniaimûsø senovës raðtai. Medþiaga lietuviøraðtijos mokslui aukðtesniosiose mokyklose,Kaunas: Ðvietimo ministerijos knygø leidimokomisija, 1927, 156). „Gaila tik, kadjezuitø ir kitø katalikø giesmynø bei mal-134 Archivum Lithuanicum 6

Paèiø giesmiø originalø autoriai áraðyti tik trijose vietose – Altoriuje duchaunamepagal tradicijà ðv. Ambraziejui (337–397) priskiriama (dabar nustatyta, kad tai ðv.Niketo ið Remezianos [335–415] 13 ) giesmë „Tawi Diewa garbiname“ („Te Deumlaudamus“) 14 , Pëdelyje miros dalis ðv. Bernardo Klervieèio (1090–1153) giesmës apieÐv. Kryþiø „Wis tay, kà aµz grieµzniks raµziau“ („Totum fit, quod ego dixi“) 15 irSimonui Jakðtavièiui priskiriamoje Novenoje ðvento Antano ðv. Bonaventûro (1221–1274) giesmë „Jey kùausi ape cudus“ („Si quaeris miracula“) 16 .daknygiø redaktoriø neturëta paproèioþymëti dedamø ten giesmiø autoriai beivertëjai. Del tos prieþasties në nagalimeðiandien iðskirti: kurios tø giesmiø kurioeiliuotojo buvo iðverstos bei suposmuotos.Tokiu bûdu tenka tuo tarpu kalbëtitik apie Vilniaus jezuitø mokyklos kûrybàið viso“ ([Liudas Gira] E. Radzikauskas,Lietuviðkos eilëdaros kûrimosi raida 1. 16–18amþiai, Kaunas: Akc. B-vës „Varpo“ spaustuvë,1934, 70); perspausdinta: „Lietuviðkoseilëdaros kûrimosi raida (I dalis. 16–18amþiai)“, Liudas Gira, Raðtai 5. Literatûrosmokslas, teatras, dailë, publicistika, laiðkai,autobiografinë medþiaga, sudarë EugenijusMatuzevièius, Vilnius: Valstybinë groþinësliteratûros leidykla, 1963, 224.13 Alec Robertson, Christian music, New York:Hawthorn, 1961, 37; Ñëîâàðü àíòè÷íîñòè,ñîñòaâèë Èîõàííåñ Èðìøåð â ñîòðóäíè÷åñòâåc Ðåíàòå Éîíå, Ìîñêâà: Ïðîãðåññ,1989, 29. 0 0 014 AÙTORIUS / DUCHAUNAS / ARBA /AFIERAWONE KWEPENCIO / AÙTO-RIAUS / PRIESZ MAJESTOTA / DIE-WA, / TAY IRA: / MADLITWAS GAR-BINGAS / [B]AÝNICIOY SZWÆTOY PRYGULEN-CIAS, / [Ku]rios meyle miùaµirdiµte DiewaPo-/nuy Diewuy ant Kwepieima Saldibes /Garbies Jo afiera[wo]ti gal. / [Su] pazwaliimuWireµniuju, Stona / Dwaµiµzka, µu pridotkunaujos / Nobaýeñstwas / [D]EL GIE-RESNIOS WYGADOS / DUSIU NOBAÝNU INGSWIETA / ISZEYNA / SU SEPTENA S. JU-ZAPA / Par µtorone ir [ka]µzta J. Dziedzickiego./ METUOSE 1793. / WILNIUY /[Dru]karni[oy J.] K. M. Kunigu Bazylionu,522–524; kartota leidinyje: [Tadas JuozapasBukota,] KNIGIALE / APRASZAN-TI / BROCTWA / PAMOKSÙA KRIKS-CIONISZKA / Po / WARDU / FAMI-LIES SZWENTOS / tay ira / JEZUSAMAZUTELE, MARI-/OS P. IR JOZUPAS. / ESSANTI / WYSU PIRMIAUSEYBAÝNICIOY KATHEDRAL-/NOY 0 0ÝEMAYCIU BISKUPISTES METUSY /1630. UÝDIETA, O POTAM KITOMSBA-/ÝNICIOMS PAZWALITA. / KURIO-JE / Iµzsyguldynie kaypo gaùas paµtanawijmatos Bro-/ctwas, taypo ir pawinaµtis anos, pariedinimastey-/pogi Nobaýeñstwas ùabay sugadnasant gaùa ùoµkas / ir Atpuµkay nuogStalicies Apaµztaùu tay Broµtway / pazwaliti,su pridawimu surinktu trumpay Kate-/chizmair roênu maùdelu ir giesmiu Parafialnoms /Baýnicioms sugadnu / ISZ PRISAKIMA / JOMILISTAS KUNIGA JONA DOMINIKA /ÙOPACINSKIE / BISKUPA ZIEMAYCIU /Ant reykalinga ýinoyima Baýnicioms tu /Broµtwu uýdabitoms, o ant paýitkadwaµi-/µzka wyµu wiernuju Chryµtuµa /P. Metuoµe 1773. iµz Leýiuwie Lækiµzka. /WILNIUY / DRUKARNIE J. K. Miliµtos AKADE-MIOS, 297–299.15 PEDELIS MIROS / Saldêiauµi medi KriêiausJESUSA Pona / Sawimp turis inriµzta./ Arba / Nobaýeñµtwa ape tagiµaldêiauµi medi Kri-/êiaus Iýganitojomuµu, kurµay ant tuo, / del muµu atpirkimo;numire. Iµz Lankiµzka / Ziemaytiµzkayiýguldita, / Ir / Swieúiawúios garbiesKuniguy / ANTANUY DOMINIKUY /TYSZKIAWICIUY / Biµkupuy Ziemayãiu,Ponuy ànt Ùohoysko &c. / KanaunikuyWilniaus, Prabaµzcziuy Koplicios /Szwento Kazimiero Karaùayãio, Gieradiejey/ Ùaymingiauµiam, Fundatoriuy naujosBaýniãios / Kaùwarioy Ziemayãiu, inwedàcziamBroctwa / Kriêiaus Szwætotongi Baýniãion, nuêiamintoms / µzirdims/ AFIERAWOTA. / MetV, kUrIoúIaIezVs ±nt KrIêIaVs kIen-/teIo. / KarCIeI,Ir KraUIa µaVo DeL sVIeta pra-/LIeIo. /Wilniuy Drukarniey J. K. M. AkademijoyS. J. / 1750, 91–92.16 [Simonas Jakðtavièius,] NOWENA / IRKITA NOBAÝENSTWA, / PAS / S. AN-TONA, / STEBUKLINGA PATRONAWYSUOSE / REYKAÙUOSE, [Vilnius,1775?], 48–49. 0 0 0135 Lietuviðkø katalikiðkø XVII–XVIII 0 0 0amþiaus giesmiø anonimiðkumas: 0 0 0probleminiai svarstymai 0 0 0

Daugumos lietuviðkø katalikiðkø giesmiø (ir vertimø, ir originalø) kilmë nëraaiðki. Pirmieji kûriniai buvo versti ið lotynø ir lenkø kalbø. Ðie vertimai nëra tikslûsoriginalø atitikmenys, o daþniausiai tik parafrazës ir sekimai. Juozo Vaiðnorosmanymu, pirmosios lietuviðkos giesmës galëjo bûti sukurtos ar iðverstos giedoti perreligines procesijas. Religinës procesijos skirtos sutelkti þmones bendram pamaldumoþygiui. Bûdama vieðas pamaldumo aktas ir kolektyvinë þmoniø bendravimoforma, procesija nëra tyli eisena, joje balsu meldþiamasi ir giedama. „Tad kylaklausimas, ar pirmosios liaudies kalba [...] giesmës nebus pirmiausia iðverstos arparaðytos, kaip tik procesijø reikalui?“ 17Tai, kad pirmosios lietuviðkos giesmës visø pirma galëjo funkcionuoti kaip procesinës(vadinamosios paraliturginës) giesmës, dar labiau apsunkina jø vertimoðaltiniø ir autorystës nustatymà: per procesijas giedamos giesmës tuo metu neturëjobûti liturginës, o tai skatino tekstø variantiðkumà.Svarbià vietà giesmiø originalumo – autorystës – svarstymuose uþima perimamumodalykai. Tai pasakytina ir apie verstines, ir apie originalias giesmes. Katalikøbaþnytinio liturginio giedojimo tradicijos ir pavyzdþiai á LDK atëjo ið Lenkijos,nors ne visos lietuviðkos giesmës yra lenkiðkos kilmës. Dalis jø lotynø ir lenkøkalbomis buvo sukurtos Lietuvoje ir giedotos lietuviðkomis melodijomis. Viduramþiøliteratûros tradicija ir poezijos specifika lëmë, kad autoriai, versdami ar vëliauið naujo perleisdami giesmes, jas redaguodavo, taisydavo, perraðydavo atskiraseilutes ar strofas, trumpindavo, pridëdavo savø ar ið kitø kûriniø paimtø strofø,todël daugelá lotyniðkø giesmiø vertimø galime laikyti tik jø parafrazëmis 18 . Taimatome pagal lenkø literatûros pavyzdá, kai XV amþiuje buvo pradëta intensyviauversti baþnytines giesmes ið lotynø kalbos á lenkø. Originalà atitikdavo tik pirmosstrofos ar eilutës, visa kita bûdavo lotyniðkø originalø parafrazës, kartais daugdidesnës apimties ar platesnio turinio, kartais atvirkðèiai – gerokai trumpesnës.Ankstyvuosiuose krikðèioniðkuose himnuose jø kûrëjai panaudodavo ávairiøkitø himnø pakeistus pradþios þodþius arba pakartodavo þymiø himnø pradþià(pvz.: „A solis ortus cardine“, „Pange, lingua, gloriosi“, „Vexilla regis prodeunt“).Vëlyvaisiais Viduramþiais populiaru ir áprasta buvo skolintis ankstyvøjø krikðèioniðkøjøhimnø pirmàsias eilutes ir jas naudoti pirmoms arba paskutinëms strofoseilutëms 19 . Autoriui ar vertëjui bûdavo leidþiama skolintis kûrinius ar jø dalis,komponuoti strofas pagal savo valià – kai kurias iðmesti, kai kurias pridëti arsukeisti vietomis. Toks laisvas elgimasis su originalais buvo tiek áprastas tais laikais,kad jo niekas nelaikë smerktinu dalyku.Jûratë Trilupaitienë straipsnyje apie XVII amþiaus pirmos pusës Lietuvos baþnytinæmuzikà pripaþásta, kad XVII amþiuje tokia situacija, kai „vieno ar kito17 Juozas Vaiðnora, Marijos garbinimas Lietuvoje,Roma: Lietuviø katalikø mokslo akademija,1958, 135. 0 0 018 Plg. Henryk Kowalewicz, „Polskieprzekùady pieúni pasyjnych“, Polskie pieúnipasyjne. Úredniowiecze i wiek XVI 1, red.Juliusz Nowak-Dùuýewski, opr. MirosùawKorolko, Warszawa: Pax, 1977, 70.19 Joseph Szövérffy, „Hymns, Latin“, Dictionaryof the Middle Ages 6, editor in chiefJoseph R. Strayer, New York: CharlesScribner’s Sons, 1985, 384.136 Archivum Lithuanicum 6

kûrinio autorystë buvo priskiriama ar pasisavinama kitø autoriø, buvo visuotinaipriimtas ir suprantamas dalykas“ 20 . Tai pastebima Lietuvos jëzuitø aplinkoje, jøliteratûrinëje, ypaè muzikinëje kûryboje. Èia yra iðkelta dar viena svarbi mintis.Trilupaitienë (2001, 50) raðo, kad „jëzuitai nenurodydavo savo pavardës (autorystës)leidiniuose, kurie nebuvo jø originalûs darbai“. Taèiau ðiam teiginiui pagrástinëra pateikta jokiø árodymø ar nuorodø, todël jis lieka svarstytinas.Tyrinëdamas Slavoèinskio giesmynà, panaðias tendencijas 1958 metais pastebëjoJurgis Lebedys. Lygindamas ðio giesmyno giesmes su originalais, jis paminëjo áakis krentantá vertimo laisvumà: „Jei nebûtø pridëtos pirmos originalo eilutës, kartaisbûtø sunku nustatyti, ið ko giesmë tikrai versta, nes visai atitinka tik virðinëforma, o þodþiai skirtingi. [...] tokio laisvumo pavyzdys vertëjui galëjo bûti lenkiðkosgiesmës, kuriose kartais bûdavo þymiai nutolstama nuo lotyniðkojo originalo ne tikturinio, bet ir formos atþvilgiu“ 21 .Plagijavimas, skolinimasis, kliðës matyti lietuviðkø katalikiðkø XVII–XVIII amþiausgiesmiø leksikoje, pavyzdþiui, ið epitetø Ðvè. Mergelei Marijai pavadinti,kanèiø, kankinimo, pragaro vaizdø. „Plagijavimà baroko atstovai laikë [...] mokytumoþyme“, – teigia Leonas Gineitis (1972, 42). Ðis principas tinka ir kalbai.Tekstas su daugybe citatø, kitø kalbø þodþiais turëjo atrodyti raðytas mokyto iriðsilavinusio þmogaus.Nëra visai aiðku, pagal kokius kriterijus giesmës buvo atrenkamos spausdinti,nes labai skiriasi giesmiø skaièius giesmynø skyriuose (pvz., Balse ðirdies vienameskyriuje yra 27, o kitame 3 giesmës), eiliavimas ir kalba. Giesmynø struktûrà pirmiausialëmë giesmiø skirstymas á apeigines, miðiø, ðventines giesmes. Nevienodosapimties giesmynø skyriai galbût aiðkintini tuo, kad giesmynø ir kitø leidiniøsudarytojai daþniausiai plëtë tuos skyrius ir giesmiø grupes, kurios juos labiaujaudino ir domino (pavyzdþiui, XVII amþiuje iðpopuliarëjus Ðvè. Mergelës Marijoskultui buvo daugiau kuriama ir marijiniø giesmiø), dëjo giesmiø, kuriø daugiaubuvo surinkæ, iðvertæ ir parengæ.2. GIESMIØ PERKÛRIMAS. Kaip laisvo vertimo ir perkûrimo pavyzdá galimepateikti Dþakoponës Todieèio (mirusio 1306) sekvencijà „Stabat Mater dolorosa“.Lietuvoje, iki pasirodant ðios giesmës lietuviðkiems variantams, turëjo bûtiþinomi lenkiðki ir lotyniðki ðios giesmës variantai, spausdinti populiariuose lenkiðkuosegiesmynuose. Pavyzdþiui, Stanisùawo Grochowskio (1542–1612) Hymny, prozy,y cantica koúãielne (1599). Èia cituojamos dvi pirmosios ðios giesmës strofos:20 Jûratë Trilupaitienë, „Lietuvos baþnytinëmuzika XVII a. pirmojoje pusëje: tarp tradicijøir naujoviø“, Tiltai 6 priedas: VakarøLietuvos katalikiðkoji kultûra IV, Klaipëda:Klaipëdos universitetas, 2001, 50–51.21 Jurgis Lebedys, „1646 metø giesmynas“,Saliamonas Slavoèinskis, Giesmës tikëjimuikatalickam prideranèios. 1646, fotografuotinisleidimas, parengë Jurgis Lebedys, Vilnius:Valstybinë politinës ir mokslinës literatûrosleidykla, 1958, 33–34; perspausdinta:Jurgis Lebedys, Lituanistikos baruose1. Studijos ir straipsniai, parengë JuozasGirdzijauskas, Vilnius: Vaga, 1972, 140;dar plg. apie tà patá: Jurgis Lebedys, Senojilietuviø literatûra, parengë Juozas Girdzijauskas,Vilnius: Mokslas, 1977, 91.137 Lietuviðkø katalikiðkø XVII–XVIII 0 0 0amþiaus giesmiø anonimiðkumas: 0 0 0probleminiai svarstymai 0 0 0

StaùÀ pod kr¸y†em troskliwaJey †Àùoµna dußÀ onÀMatkÀ ¸pùÀc†u ledwie †ywa:Wielkim †alem obãi±†ona/A Syn wiß±c krwi± µpùywa. Od miec†À pr¸erÀ†ona 22 .Ðio giesmyno buvo iðleista keletas leidimø. Jis turëjo bûti þinomas ir Lietuvoje,nes jokio lietuviðko giesmyno dar neturëta, todël, reikia manyti, naudotasi prieinamaislenkiðkais ir lotyniðkais giesmynais. Kitas lenkiðkas giesmës variantas iðspausdintasviename svarbiausiø XVII amþiaus lenkiðkø giesmynø – bûtent StanisùawoSerafino Jagodyñskio (apie 1590–apie 1644) giesmyne Pieúni katholickienowo reformowane (~1635). Ðalia Jagodyñskis pateikia ir lotyniðkà originalà, ið kuriovertë. Pavyzdþiui:StaùÀ Matka boleúãiwaPod kr¸y†em bÀr¸o pùÀgliwa/Na ktorym iey Syn wiúiaù.Stabat Mater doloroµa,Iuxta Crucem lachrymoµa,Dum pendebat Filius.Ktorey duß² w¸dychai±c±/Cuius animam gementem,Utrapion± bolei±c±/Contriµtantem & dolentem,Miec¸ boleúãi pr¸ebiiaù. Pertranµiuit gladius 23 .Pieúni katholickie nowo reformowane giesmynas Lietuvoje tikrai buvo þinomas, nesjuo naudojosi Slavoèinskis, rengdamas savo giesmynà. Taèiau Slavoèinskis „StabatMater dolorosa“ nevertë ir savo giesmyne nespausdino.Pirmieji ðios giesmës lietuviðki variantai yra iðspausdinti Bellarmino katekizmogiesmynëlyje (1677) ir Ðrubauskio giesmyne (~1679). Ðie vertimø variantai skiriasi;plg. pirmàsias strofas:Po kriêium Motina ßwintaStoweio výrudintaKåd µunus ios kåroio.Stowi Motina werkdama,Anto kriêiaus weyzdedama,Sunu µawa prikaùta,Kurios µunkiey nuluduµiuO kayp úirdis jos µkaudeja,Pripilde µopuley duúiu,Kada mirµztanti regieja,Kåd po kriêium råudoio 24 . Sunu µawo brangiauµia 25 .22 [Stanisùaw Grochowski,] HYMNY, PRO-ZY, / Y CANTICA / Koúãielne. / Cokolwiekµie ich w Brewiar¸åch y we Mßalech /R¸ymµkich tera¸ ¸nÀyduie / y niektore inße¸ da=/wnieyßych co pr¸ednieyße/ ¸wùaßc†åPro=/¸y y Hymny. / Pr¸ekùådånia /Kúi²dzå Staniµùåwå Gro-/chowµkiego. /Påweù S. do Ephes. w 5. / NÀpeùnienib±d†`cie Duchem S. ro[¸]mawiÀi±c µobiew / Pµalmiech / HymnÀch / y pieúniÀch[d]uchownych: úpie=/wÀi±c / y chwaùec†yni±c w µercach waßych PÀnu. / W KRA-KOWIE / W Druk. [?]Àk. SibeneycherÀ / RokuPÀNµkiego / 1599, 66. 0 0 023 [Stanisùaw Serafin Jagodyñski,] PIESNI /KATHOLICKIE / nowo reformowane. / ZPolskich nå Ùåãiñskie, å z Ùåãiñskich nå / Pol-µkie przeùoýone, niektore teý nowo / zùoýone. /CANTIONES CATHOLICAE, / nunc recens [...] /Et ex Pol[...], [~1635], 72.24 TRUMPAS / MOKSÙO / KRIKSCIONISZ-KO / SURINKIMAS, / Nuog RobertoBellårmino / Kårdynoùo påråúitas. / VIL-NAE / Typis Acad: Societatis IESU, /Anno 1677, 42.25 [Pranciðkus Ðrubauskis,] BAÙSAS / SIR-DIES / Pas / Wieµzpati Diewa, / PannaSzwenãiauµe / MARIA. / Ir jo Swentus138 Archivum Lithuanicum 6

Reikia manyti, kad Ðrubauskis vertë pats, nes jis daugiausia naudojosi Slavoèinskiogiesmynu, o jame ðios giesmës nëra; kaip rodo cituotieji pavyzdþiai, nesinaudojoir 1677 metø vertimu.Sugretinus lietuviðkus ir lenkiðkus tekstus, matyti, kad Bellarmino katekizmogiesmynëlio tekstas yra artimesnis lenkiðkam Jagodyñskio variantui, o Ðrubauskiovariantas nutolæs ir nuo kito lietuviðko, ir nuo abiejø lenkiðkø; pirmoji strofa galkiek panaðesnë á lotyniðkojo varianto 26 . Ir vienu, ir kitu atveju tvirtai teigti, kas buvogiesmës vertimo ðaltinis, ganëtinai sunku.Dar viena svarbi ðiø visø giesmës variantø pateikimo giesmynuose ypatybë – taigiesmës strofø skaièius. Jis gana skirtingas: Grochowskio varianto – 8 strofos, Jagodyñskiolenkiðko ir lotyniðko – 20, Bellarmino katekizmo – 19, Ðrubauskio – 10 strofø.Vëliau ðios giesmës redaguoti variantai, paimti ið Ðrubauskio giesmyno, buvospausdinti Altoriuje duchauname (~1733–1752), spëjamame Jakðtavièiaus Kelyje kruvinamekaraliaus sopuliø Jezuso Christuso (1772) 27 ir Jëzus Marija Juozapas ðventas (1768) 28 .Kitas átaigus perëmimo ir perkûrimo pavyzdys, susijæs su ðv. Ona ir ðv. Barbora.Jagodyñskio giesmyne buvo iðspausdinta lenkiðka giesmë apie ðv. Onà „ChwalmyBogå ¸ wyµokoúãi“ ([Jagodyñski ~1635], 137–139). Lietuviðkà ðios giesmës vertimàsavo giesmyne pateikë Slavoèinskis (1646) „Garbe Diewuy ant aukßtibes“ 29 . Kaipjau buvo minëta, Slavoèinskis versdamas naudojosi Jagodyñskio giesmynu. VëliauDanguy / Karalaujanãius / SZAUKIAN-CIOS. / Per Gieµmes / Pagal iµzpaêinimoBaêniãios Swen-/tos Katalickos Rimo / SU-DETAS; / O dabar naujey µudaùaydimu Wireµniuju/ IZDUOTAS. / Per wiena KunigaSocietatis JESU. / Metuoµe nuog Uýgimimobalµingo Zodêio / Amêino 1726, / W WILNIEw Drukarni Akademie: Soc: JESU, 80.26 Ðiandieninis giesmës variantas ið Liturginiogiesmyno taip pat skiriasi nuo minëtø lietuviðkøir lenkiðkø vertimø: „Stovi Motinaskausminga, / á Sûnaus kanèias siaubingas/ þvelgia verkianèiom akim. // Aimanànuo kryþiaus girdi, / baisus skausmasvarsto ðirdá / kalavijo aðmenim“.Ðiuo atveju á lotyniðkàjá ir Grochowskiovariantus panaðesnë antroji strofa. Liturginiogiesmyno giesmæ sudaro 20 strofø(þr. Liturginis giesmynas, parengë KazimierasSenkus, Kaunas: Ðviesa, 1993, 178).27 Plg.: Altorius duchaunas 1793, 486–487;[Simonas Jakðtavièius,] KIELAS KRUWI-NAS / KARALAUS SOPULU / JEZUSACHRYSTUSA / BRANGU KRAUIU /JSZKÙOTAS / O Eynantiems ant scieúliwoswieczna-/stes Zmonems kieleywemstro-/ksztantiems zinoty Taiemnicios nie-/winnos mukos Wieszpaties Pona / musu. /PARODITAS. / Jr su pozwaliimu Wiresniuisz Ùankiszko / ant Lietuwiszko Lieýuwie. /JSZGULDITAS / WILNIUY / DRUKARNIOYKUNIGU BAZYLIONU R. M. / 1821, 67.28 Maldaknygës Jëzus Marija Juozapas ðventaspirmojo leidimo (1768) rengëjas neþinomas.Antrà leidimà (1824) parengë SilvestrasRucevièius (apie 1747–1831); þr.[Silvestras Rucevièius,] JEZUS / MARIA /JOZAPAS SZWENTAS / TRAYCE ZIA-MISZKA WADINTA PAR PABAÝNANE-/KAYPO PRIELIGINIMA PRIE TRAY-CES SZWENTOS, / NORIS TA NEGALTIKRAY BUTI PRIE ANOS / PRIELIGIN-TA / KNIGIAÙA / TA APE TAJEMNI-CIA SEPTINIU / SOPULU IR LINKSMI-BIU / JOZAPA SZWENTA / Seney iszpausta,nunay antra karta drukan / PA-DUOTA / Par storoni Kunigu Baýniãios Rietawo/ S. R. B. R. A. / WILNIUJE / METUO-SE 1824. DRUKARNIOY DIECEZIOS KUNIGU / MI-SIONORIU, 277–278.29 [Saliamonas Slavoèinskis,] GIESMES /TIKIEIMVY KATHO-/LICKAM PRIDIA-RANCIAS, / o per metu sýwiçtes gie-/dam[a]s: Kuriûp priµiduo-/da Pµ[a]ùmayDowida. ú. / Tre[ãi]oy daley dedaµe apeSýwentus Diewa, / o a[n]t gaùo ape giwenimair tuùus rey-/kaùus Krikúãionies. / I†tu Kitos iß lankißka ir iß ùotinißka ißgulditos/ Kitos i† nauia µudetos ira. / Auctore/ SALOMONE MOZERKA / SLAWO-139 Lietuviðkø katalikiðkø XVII–XVIII 0 0 0amþiaus giesmiø anonimiðkumas: 0 0 0probleminiai svarstymai 0 0 0

1 pav. [Pranciðkus Ðrubauskis,] BAÙSAS SIRDIES, 1726, 234:fragmentas su posmu Linkµmink mania nuluduµi (plg. 2 pav.);LMAB: LK – 18/26ðià giesmæ perëmë Ðrubauskis (~1679) – „Garbe Diewuy ant aukµztibes“ ([Ðrubauskis]1726, 233–235); ji buvo átraukiama ir á kitus Balso ðirdies leidimus. Vienà kartàðia giesme buvo kûrybiðkai pasinaudota – Tadas Plakevièius (apie 1730–po 1763)jà perkûrë á giesmæ apie ðv. Barborà „Garbie Diewuj ant auksztibes“ ir iðspausdinoknygelëje Patronkai ðèieslivas smerties Barborai ðventai karunka (1762) 30 . Balsas ðirdiestuo laikotarpiu buvo iðleistas 1752, 1762 metais; greièiausiai ðiais leidimais galëjonaudotis Plakevièius.Jagodyñskio variantà sudaro 11 ketureiliø strofø, Slavoèinskio ir Ðrubauskio taippat 11, Plakevièiaus – 8 strofos. Skiriasi ir pati strofika – Jagodyñskio, Slavoèinskio,Ðrubauskio vienokia, Plakevièiaus kitokia.Antrasis lietuviðkas Ðrubauskio variantas nuo pirmojo Slavoèinskio skiriasi tikraðybos dalykais, kai kuriomis þodþiø formomis ir keliais smulkiais redakciniais taisymaisbei pakeitimais, pvz.: Annå SlG 327 – ONA Ðr 233; O Onnå wiµay gårbinga SlG327 – O ONA wiµayp garbinga Ðr 234 (paryðkinta mano – M. V.); iðtaisyta korektûrosklaida (?) arba pakeistas þodis: Akiims duodåmå úwieµibe SlG 327 – Aklims duodamaúwieµibe Ðr 234. Vëlesniuose Balso ðirdies leidimuose redakciniø pataisymø ðiek tiekdaugiau, taèiau jie nëra esminiai, pvz.: Kad praýuwoy jauµtu µawe Ðr 1726, 234 – Kadprapultiey jauµtu µawi Ðr 1793 31 , 211; O ONA wiµayp garbinga Ðr 1726, 234 – O OnaCZYNSKI, / Summi Pontificis Alumno. /VILNAE, / Typis Academicis Societatis /IESV, Anno Dni 1646, [II,] 108–110. Cituojamaið: Slavoèinskis 1958, 326–328.30 Pirmas leidimas de visu neþinomas; iðlikæstik XIX amþiaus vidurio leidimas: [TadasPlakevièius,] PATRONKAJ / szãieúliwassmerties / BARBORAJ / Szwentaj / KA-RUNKA / Isz septiniu Desimtu pasweykinimuMa-/ryos Pannos Baêniãioy Juýyntupar Ku-/nigu / Thaddeuszu PLA-KIEWICZIU / Ord: Canon: Reg: Cruciger:cum rubeo / Corde BB. MM. De Poenit: /PRABASZCZIU JUÝYNTU. / AFIERAWOTA / Supazwaliimu Starszuju. / WILNIUJE. /Drukarnioj A. Dworcziaus. / 1858, 21–23.31 [Pranciðkus Ðrubauskis,] BAÙSAS / SIR-DIES / PAS / PONA DIEWA, / SZWÆ-CIAUSY / MARYA PANNA / YR /SZWÆNTUS / DANGUY KARALAUJEN-CIUS, SZAUKIANCIS / PAR GIESMES /Pagal iµzpaêinima Baýniãios S. Kataliki-/µzkos Rima µudietas, o dabar naujey µupa-/zwaliimu Wireµniuju Dwaµyµzku /ISZDOTAS / Par wiena Kuniga Soc: [I]Metuose nuog uê/gimimo baùµingaZodêia amêina 1793 / WILNIUY / DrukarnioyK. J. M. pri Akademios, 211–212.140 Archivum Lithuanicum 6

2 pav. [Tadas Plakevièius,] PATRONKAJ, 1858, 22:fragmentas su posmu Linksmink mani nuludusi (plg. 1 pav.);VUB: L R 94wyµad garbinga Ðr 1793, 211; Uµztark mus maùdose µawa Ðr 1726, 234 – Uµztark musmaùdomis µawa Ðr 1793, 211.Plakevièiaus giesmë yra kitokia. Ið 11 ankstesniø strofø èia liko 8. Në viena strofanëra perimta iðtisai, keistas nors vienas þodis.Linkµmink mania nuluduµiZmogu, o nuµidejuµi,Kad Diewuy tikray tarnauãiau,Potam iµzganimà gauãiau.(Ðr 1726, 234; þr. 1 pav.)Linksmink mani nuludusiGriesznika nusidejusiKad Diewuy tykray tarnauczio.Potam iszganima gauãio.(Plakevièius 1858, 22; þr. 2 pav.)Plakevièius daugiau perëmë atskirø eiluèiø; tokiø yra aðtuonios. Sutampa pirmosiosdvi giesmiø pradþios eilutës, bet toliau jau pradedama kalbëti apie savoapgiedamà ðventàjà:Garbe Diewuy ant aukµztibes,Garbie Diewuj ant auksztibesUý ano didêies gieribes,Uý ano dydêies gieribesKurµay dawe iµzganima,Jog duod kuna Sunaus sawaPer MARIOS uýgimima.Barbora par maùdas tawa.(Ðr 1726, 233) (Plakevièius 1858, 21–22)Giesmë apie ðv. Barborà trimis strofomis trumpesnë uþ giesmæ, skirtà ðv. Onai,bet èia dar ir kitos trys strofos neatitinka perkûrimo ðaltinio – jos originalios. TaipPlakevièius, perimdamas atskiras eilutes, jas perkurdamas bei papildydamas savomisstrofomis, sukûrë atskirà giesmæ ir átraukë á savo vardu pasiraðytà knygelæ.Kad ir kaip bandytume aiðkinti tokio pobûdþio variantiðkumà (vertimo pobûdá,strofø skaièiø), akivaizdu yra viena – tai ganëtinai laisvas poþiûris á giesmësoriginalo struktûrà, formà, turiná. Laisvà poþiûrá á originalà, kai buvo pridëta papildomøfraziø ir atskirø eiluèiø, taip pat patvirtina ir Antano Maþiulio atliktasgiesmës „Domine Rex Deus Abraham“ IX amþiaus lotyniðko originalo, MartynoMaþvydo „Wieµchpatie Karalau, Diewe Abrahama“ ið Giesmiø krikðèioniðkø antrosdalies (1570) ir „Pone Karalau! Diewe Abraoma“ ið 1879 metø Aukso altoriaus, arbaÐaltinio dangiðkø skarbø variantø palyginimas: „[t]ie [...] papildai tik paliudija, kad141 Lietuviðkø katalikiðkø XVII–XVIII 0 0 0amþiaus giesmiø anonimiðkumas: 0 0 0probleminiai svarstymai 0 0 0

M. Maþvydas, taip pat ir kiti, neiðskiriant ir katalikø, sudarinëjo giesmes ið atskirøsenesniøjø gabalø, pridëdami ir savø“ 32 .3. IÐVADOS. Nei Viduramþiais, atsiradus pirmosioms giesmëms tautinëmiskalbomis, nei Baroko epochoje, kai buvo iðverstos, sukurtos ir iðspausdintos pagrindinësLDK katalikø giesmës, autorystës ir originalumo klausimas nebuvo svarstomas.Net ir antikinës bei pasaulietinës Vakarø Europos literatûros vertimai XVIIamþiaus Lenkijoje ir Lietuvoje buvo vertinami taip pat, kaip ir originali literatûra.Tikriausiai dël viduramþiðko autorystës supratimo lietuviðkuose katalikø giesmynuosepaprastai nebûdavo nurodomi tikrieji giesmiø kûrëjai nei lotyniðkø arlenkiðkø originalø autoriai (iðskyrus kelis atvejus) ir tik kartais galima rasti vertëjo,rengëjo ar redaktoriaus pavardæ. Anonimiðkumas, neoriginalumas sudarë sàlygasgiesmiø variantiðkumui. Ðitaip galëjo egzistuoti keli tos paèios giesmës vertimovariantai, galëjæ skirtis net strofø skaièiumi. Laisvas poþiûris á originalà leidoatsirasti visiðkai naujoms giesmëms, kurios buvo kuriamos pagal kokius nors kituspavyzdþius. Tad autorystë nebuvo aktuali – verèiant bei kuriant giesmes ir leidþiantgiesmynus svarbiau buvo ne iðkelti ar paþymëti koká mirtingà raðytojà arvertëjà, o visos bendruomenës vardu nusiþeminus dirbti paprasto þmogaus naudai,Dievo garbei ir malonei.Literatûra ir ðaltiniai:AÙTORIUS / DUCHAUNAS / ARBA / AFIERAWONE KWEPENCIO / AÙTORIAUS /PRIESZ MAJESTOTA / DIEWA, / TAY IRA: / MADLITWAS GARBINGAS / [B]AÝNICIOYSZWÆTOY PRYGULENCIAS, / [Ku]rios meyle miùaµirdiµte Diewa Po-/nuy Diewuy ant KwepieimaSaldibes / Garbies Jo afiera[wo]ti gal. / [Su] pazwaliimu Wireµniuju, Stona /Dwaµiµzka, µu pridotku naujos / Nobaýeñstwas / [D]EL GIERESNIOS WYGADOS / DUSIUNOBAÝNU ING SWIETA / ISZEYNA / SU SEPTENA S. JUZAPA / Par µtorone ir [ka]µzta J. Dziedzickiego./ METUOSE 1793. / WILNIUY / [Dru]karni[oy J.] K. M. Kunigu Bazylionu.B IRÞIÐKA, MYKOLAS, 1927: Rinktiniai mûsø senovës raðtai. Medþiaga lietuviø raðtijos moksluiaukðtesniosiose mokyklose, Kaunas: Ðvietimo ministerijos knygø leidimo komisija.[BUKOTA, TADAS JUOZAPAS,] 1773: KNIGIALE / APRASZANTI / BROCTWA / PA-MOKSÙA KRIKSCIONISZKA / Po / WARDU / FAMILIES SZWENTOS / tay ira / JE-ZUSA MAZUTELE, MARI-/OS P. IR JOZUPA S. / ESSANTI / WYSU PIRMIAUSEYBAÝNICIOY KATHEDRAL-/NOY ÝEMAYCIU BISKUPISTES METUSY / 1630. UÝDIE-TA, O POTAM KITOMS BA-/ÝNICIOMS PAZWALITA. / KURIOJE / Iµzsyguldynie kaypogaùas paµtanawijma tos Bro-/ctwas, taypo ir pawinaµtis anos, pariedinimas tey-/pogi Nobaýeñstwasùabay sugadnas ant gaùa ùoµkas / ir Atpuµkay nuog Stalicies Apaµztaùu tay Broµtway /pazwaliti, su pridawimu surinktu trumpay Kate-/chizma ir roênu maùdelu ir giesmiu Parafial-32 Antanas Maþiulis, „Tariamosios Perkûnogiesmës“, Lituanistikos darbai / Lithuanianstudies 4, Chicago: Lituanistikos institutoleidykla, 1979, 302.142 Archivum Lithuanicum 6

noms / Baýnicioms sugadnu / ISZ PRISAKIMA / JO MILISTAS KUNIGA JONA DOMINIKA /ÙOPACINSKIE / BISKUPA ZIEMAYCIU / Ant reykalinga ýinoyima Baýnicioms tu /Broµtwu uýdabitoms, o ant paýitka dwaµi-/µzka wyµu wiernuju Chryµtuµa / P. Metuoµe1773. iµz Leýiuwie Lækiµzka. / WILNIUY / DRUKARNIE J. K. Miliµtos AKADEMIOS.GIESMES / APE / SZWÆCIAUSE PANNA / MARIA, / Par proce ir µtorone wiena Kuniga/ N. W. ZOKANA S. / DOMINIKA / Kaùwaryjos Ziemayciu Kloµztoriaus, / ISZDRUKA-WOTAS. / METUOSE P. 1773. / Vilniuy Drukarnioy J. K. M. Akadem. / Societatis JESU.Giesmës Dangaus Miestui. XVI–XVIII amþiaus lietuviø baþnytiniø giesmiø antologija, parengëDainora Pociûtë-Abukevièienë, Mikas Vaicekauskas, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakosinstitutas, 1998.G INEITIS, LEONAS, 1972: Klasicizmo problema lietuviø literatûroje, Vilnius: Vaga.[GIRA, LIUDAS] Radzikauskas, E., 1934: Lietuviðkos eilëdaros kûrimosi raida 1. 16–18 amþiai,Kaunas: Akc. B-vës „Varpo“ spaustuvë.G IRA, LIUDAS, 1963: „Lietuviðkos eilëdaros kûrimosi raida (I dalis. 16–18 amþiai)“,Liudas Gira, Raðtai 5. Literatûros mokslas, teatras, dailë, publicistika, laiðkai, autobiografinëmedþiaga, sudarë Eugenijus Matuzevièius, Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla,149–242.G OMBRICH, ERNST H ., 1992: „Didþiosios permainos Vakarø Europos mene: Europa,ðeðtasis–vienuoliktasis amþiai“, vertë Irena Jomantienë, Krantai 1–3 (37–39), 49–52.G RAÞYS, KÆSTUTIS, 1998 03 20–26: „Muzika yra liturgija“, Dienovidis 12, 13–14.[GROCHOWSKI, STANISÙAW,] 1599: HYMNY, PROZY, / Y CANTICA / Koúãielne. /Cokolwiek µie ich w Brewiar¸åch y we Mßalech / R¸ymµkich tera¸ ¸nÀyduie/ y niektoreinße ¸ da=/wnieyßych co pr¸ednieyße / ¸wùaßc†å Pro=/¸y y Hymny. /Pr¸ekùådånia / Kúi²dzå Staniµùåwå Gro-/chowµkiego. / Påweù S. do Ephes. w 5. / NÀpeùnienib±d†`cie Duchem S. ro[¸]mawiÀi±c µobie w / Pµalmiech / HymnÀch / y pieúniÀch[d]uchownych: úpie=/wÀi±c / y chwaùe c†yni±c w µercach waßych PÀnu. / WKRAKOWIE / W Druk. [?]Àk. SibeneycherÀ / Roku PÀNµkiego.G UREVIÈIUS, ARONAS, 1989: Viduramþiø kultûros kategorijos, vertë Vanda Nekraðienë,Vilnius: Mintis.H UIZINGA, JOHAN, 1996: Viduramþiø ruduo. Studija apie keturiolikto ir penkiolikto ðimtmeèiogyvensenà ir màstysenà Prancûzijoje ir Nyderlanduose, vertë Antanas Gailius, Vilnius:Amþius.[JAGODYÑSKI, STANISÙAW SERAFIN, ~1635]: PIESNI / KATHOLICKIE / nowo reformowane./ Z Polskich nå Ùåãiñskie, å z Ùåãiñskich nå / Polµkie przeùoýone, niektore teý nowo /zùoýone. / CANTIONES CATHOLICAE, / nunc recens[...] / Et ex Pol[...].[JAKÐTAVIÈIUS, SIMONAS,] 1821: KIELAS KRUWINAS / KARALAUS SOPULU / JEZUSACHRYSTUSA / BRANGU KRAUIU / JSZKÙOTAS / O Eynantiems ant scieúliwos wieczna-/stesZmonems kieleywems tro-/ksztantiems zinoty Taiemnicios nie-/winnos mukosWieszpaties Pona / musu. / PARODITAS. / Jr su pozwaliimu Wiresniu isz Ùankiszko/ ant Lietuwiszko Lieýuwie. / JSZGULDITAS / WILNIUY / DRUKARNIOY KUNIGU BAZY-LIONU R. M.143 Lietuviðkø katalikiðkø XVII–XVIII 0 0 0amþiaus giesmiø anonimiðkumas: 0 0 0probleminiai svarstymai 0 0 0

[JAKÐTAVIÈIUS, SIMONAS, 1775?]: NOWENA / IR KITA NOBAÝENSTWA, / PAS / S. AN-TONA, / STEBUKLINGA PATRONA WYSUOSE / REYKAÙUOSE, [Vilnius].K ABAÐINSKAITË, BIRUTË, 1999: [Rec.:] „Giesmës dangaus miestui. XVI–XVIII amþiauslietuviø baþnytiniø giesmiø antologija“, ALt 1, 183–191.K AUNAS, DOMAS, 1996: „Lietuviðkoji knyga Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje“, AudronëGlosienë, Domas Kaunas, Auðra Navickienë, Vanda Stonienë, Lietuviðkoji knyga. Istorijosmetmenys: Nuo raðto atsiradimo Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje iki Lietuvos nepriklausomybësatkûrimo 1990 metais, Vilnius: AB „Vilspa“, 30–86.K OWALEWICZ, HENRYK, 1977: „Polskie przekùady pieúni pasyjnych“, Polskie pieúni pasyjne.Úredniowiecze i wiek XVI 1, red. Juliusz Nowak-Dùuýewski, opr. Mirosùaw Korolko,Warszawa: Pax, 69–73.L EBEDYS, JURGIS, 1958: „1646 metø giesmynas“, Saliamonas Slavoèinskis, Giesmës tikëjimuikatalickam prideranèios. 1646, fotografuotinis leidimas, parengë Jurgis Lebedys, Vilnius:Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla, 7–52.L EBEDYS, JURGIS, 1972: „1646 metø giesmynas“, Jurgis Lebedys, Lituanistikos baruose 1.Studijos ir straipsniai, parengë Juozas Girdzijauskas, Vilnius: Vaga, 121–156.L EBEDYS, JURGIS, 1977: Senoji lietuviø literatûra, parengë Juozas Girdzijauskas, Vilnius:Mokslas.Liturginis giesmynas, parengë Kazimieras Senkus, Kaunas: Ðviesa, 1993.M AÞIULIS, ANTANAS, 1979: „Tariamosios Perkûno giesmës“, Lituanistikos darbai / Lithuanianstudies 4, Chicago: Lituanistikos instituto leidykla, 287–307.PAWINASTIS / KRYKSCIONYSZKAS / ARBA / PAMOKSÙAS TRUMPAS / APE TAY / Kàpawinas Koýnas Ka-/talykas ýinoty, tykiety yr da-/rity idant galietum apturiety /iµzganima duµies µawa; iµz Lie-/zuwe Lækiµzka ant ziemayty-/µzka µu nekureys pridotkays/ pardietas, yr µu pazwaleny Wi-/reµniuju i Druka paduotas Me-/tuoµe 1781. /Karaluy. amêiu Diewuy paci-/am teguù bus garbie yr µzùowy ant / amýiu amzinuju. / WARSZU-WO / Drukarnio s. Kriêiaus KK. / MISSIONORIU.PEDELIS MIROS / Saldêiauµi medi Kriêiaus JESUSA Pona / Sawimp turis inriµzta. / Arba/ Nobaýeñµtwa ape tagi µaldêiauµi medi Kri-/êiaus Iýganitojo muµu, kurµay anttuo, / del muµu atpirkimo; numire. Iµz Lankiµzka / Ziemaytiµzkay iýguldita, / Ir /Swieúiawúios garbies Kuniguy / ANTANUY DOMINIKUY / TYSZKIAWICIUY / BiµkupuyZiemayãiu, Ponuy ànt Ùohoysko &c. / Kanaunikuy Wilniaus, Prabaµzcziuy Koplicios/ Szwento Kazimiero Karaùayãio, Gieradiejey / Ùaymingiauµiam, Fundatoriuynaujos Baýniãios / Kaùwarioy Ziemayãiu, inwedàcziam Broctwa / Kriêiaus Szwæto tongiBaýniãion, nuêiamintoms / µzirdims / AFIERAWOTA. / MetV, kUrIoúIa IezVs antKrIêIaVs kIen-/teIo. / KarCIeI, Ir KraUIa µaVo DeL sVIeta pra-/LIeIo. / WilniuyDrukarniey J. K. M. Akademijoy S. J. / 1750.[PLAKEVIÈIUS, TADAS,] 1858: PATRONKAJ / szãieúliwas smerties / BARBORAJ /Szwentaj / KARUNKA / Isz septiniu Desimtu pasweykinimu Ma-/ryos PannosBaêniãioy Juýyntu par Ku-/nigu / Thaddeuszu PLAKIEWICZIU / Ord: Canon: Reg:Cruciger: cum rubeo / Corde BB. MM. De Poenit: / PRABASZCZIU JUÝYNTU. / AFIERAWO-TA / Su pazwaliimu Starszuju. / WILNIUJE. / Drukarnioj A. Dworcziaus.144 Archivum Lithuanicum 6

P OCIÛTË-ABUKEVIÈIENË, DAINORA; MIKAS VAICEKAUSKAS, 1998: „Lietuviø baþnytinësgiesmës: XVI–XVIII amþiai“, Giesmës Dangaus Miestui. XVI–XVIII amþiaus lietuviøbaþnytiniø giesmiø antologija, parengë Dainora Pociûtë-Abukevièienë, Mikas Vaicekauskas,Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, iii–xv.R OBERTSON, ALEC, 1961: Christian music, New York: Hawthorn.[RUCEVIÈIUS, SILVESTRAS,] 1824: JEZUS / MARIA / JOZAPAS SZWENTAS / TRAYCEZIAMISZKA WADINTA PAR PABAÝNA NE-/KAYPO PRIELIGINIMA PRIE TRAYCESSZWENTOS, / NORIS TA NEGAL TIKRAY BUTI PRIE ANOS / PRIELIGINTA / KNI-GIAÙA / TA APE TAJEMNICIA SEPTINIU / SOPULU IR LINKSMIBIU / JOZAPASZWENTA / Seney iszpausta, nunay antra karta drukan / PADUOTA / Par storoniKunigu Baýniãios Rietawo / S. R. B. R. A. / WILNIUJE / METUOSE 1824. DRUKARNIOYDIECEZIOS KUNIGU / MISIONORIU.S LAVOÈINSKIS, SALIAMONAS, 1958: Giesmës tikëjimui katalickam prideranèios. 1646, fotografuotinisleidimas, parengë Jurgis Lebedys, Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinësliteratûros leidykla.S ZÖVÉRFFY, JOSEPH, 1985: „Hymns, Latin“, Dictionary of the Middle Ages 6, editor in chiefJoseph R. Strayer, New York: Charles Scribner’s Sons, 379–385.[ÐRUBAUSKIS, PRANCIÐKUS,] 1725: PAMO-/KSÙAS / Krikúãioniµzkas / Trumpay / IZ-GULDITAS / Ir / Su daùaydimu Wireµniuju / Per wiena Kuniga Soc. JESU / DrukarnieyWilniuy / Akademijoy / IZDUOTAS. / Metuoµe nuog uýgimimo / Chryµtuµo Pono.[ÐRUBAUSKIS, PRANCIÐKUS,] 1726: BAÙSAS / SIRDIES / Pas / Wieµzpati Diewa, / PannaSzwenãiauµe / MARIA. / Ir jo Swentus Danguy / Karalaujanãius / SZAUKIANCIOS. /Per Gieµmes / Pagal iµzpaêinimo Baêniãios Swen-/tos Katalickos Rimo / SUDETAS; /O dabar naujey µudaùaydimu Wireµniuju / IZDUOTAS. / Per wiena Kuniga Societatis JE-SU. / Metuoµe nuog Uýgimimo balµingo Zodêio / Amêino 1726, / W WILNIE w DrukarniAkademic: Soc: JESU.[ÐRUBAUSKIS, PRANCIÐKUS,] 1793: BAÙSAS / SIRDIES / PAS / PONA DIEWA, / SZWÆ-CIAUSY / MARYA PANNA / YR / SZWÆNTUS / DANGUY KARALAUJENCIUS,SZAUKIANCIS / PAR GIESMES / Pagal iµzpaêinima Baýniãios S. Kataliki-/µzkos Rimaµudietas, o dabar naujey µu pa-/zwaliimu Wireµniuju Dwaµyµzku / ISZDOTAS / Parwiena Kuniga Soc: [I] Metuose nuog uê/gimimo baùµinga Zodêia amêina 1793 / WIL-NIUY / Drukarnioy K. J. M. pri Akademios.T RILUPAITIENË, JÛRATË, 2001: „Lietuvos baþnytinë muzika XVII a. pirmojoje pusëje:tarp tradicijø ir naujoviø“, Tiltai 6 priedas: Vakarø Lietuvos katalikiðkoji kultûra IV, Klaipëda:Klaipëdos universitetas, 46–52.TRUMPAS / MOKSÙO / KRIKSCIONISZKO / SURINKIMAS, / Nuog Roberto Bellårmino/ Kårdynoùo påråúitas. / VILNAE / Typis Acad: Societatis IESU, / Anno 1677.V AICEKAUSKAS, MIKAS, 1996: „Pranciðkus Ðrubauskis: asmenybë ir ‘Balsas ðirdies’“,Lietuviø katalikø mokslø akademijos metraðtis 10, 183–188.V AICEKAUSKAS, MIKAS, 2001: „Giesmës“, Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtijos kultûra. Tyrinëjimaiir vaizdai, sudarë Vytautas Aliðauskas, Liudas Jovaiða, Mindaugas Paknys, RimvydasPetrauskas, Eligijus Raila, Vilnius: Aidai, 166–182.145 Lietuviðkø katalikiðkø XVII–XVIII 0 0 0amþiaus giesmiø anonimiðkumas: 0 0 0probleminiai svarstymai 0 0 0

V AIÐNORA, JUOZAS, 1958: Marijos garbinimas Lietuvoje, Roma: Lietuviø katalikø moksloakademija.Ñëîâàðü àíòè÷íîñòè, ñîñòàâèë Èîõàííåñ Èðìøåð â ñîòðóäíè÷åñòâå ñ Ðåíàòå Éîíå,Ìîñêâà: Ïðîãðåññ, 1989.Mikas VaicekauskasCERTAIN ISSUES OF ORIGINALITY WITH RESPECTTO LITHUANIAN CATHOLIC HYMNS IN THE SEVENTEENTHAND EIGHTEENTH CENTURYSummaryThe article deals with the issues of originality with respect to the Lithuanian Catholichymns in the seventeenth and eighteenth centuries. I discuss problems of authorship,origin, and sources, which are comparatively complicated. The main difficulties lie in thedetermination of the authors and translators of the hymns, the origin of the hymns, thesources of the translations or the rewriting, or the attempt to decide if a concrete text isa translation or an original text. There are several reasons for that: (1) the authors,translators or editors of Lithuanian Catholic hymnals are not identified (an exception is ahymnal of Saliamonas Slavoèinskis of 1646); (2) the authors, translators or editors of otherpublications, which include Lithuanian Catholic hymns, are not identified; (3) the authorsare not identified for separate hymns in hymnals and other publications (with threeexceptions); (4) translators are not identified for separate hymns; (5) the sources used bythe translators are not named; (6) the sources of rewritten hymns are not indicated.The omission of authorship, lack of information on origin and sources is to be relatedto the common concept of authorship and originality of the Middle Ages. One importantpeculiarity of Baroque literature is based on this concept—lack of originality. Plagiarism,borrowing, rewriting of a text was not perceived as ignorance but vice verse—as superiorability to use the compositions of others.Such principles of literary creativity were obvious also in Lithuanian Catholic hymnody.The hymns were based on other hymns, they were translated both from originals andother translations (e.g., a Latin hymn was translated from Polish into Lithuanian), theywere supplemented and shortened, certain hymns were rewritten and this way the newhymns were produced. Under these conditions the authorship was not relevant; the mostimportant thing was the work done for the greater glory and grace of the Lord.M IKAS VAICEKAUSKAS Gauta 2004 m. geguþës 2 d.Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas 0 0 0Antakalnio g. 6 0 0 0LT-10308 Vilnius, Lietuva 0 0 0el. p.: mikas@llti.lt 0 0 0146 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Daiva LitvinskaitëUniversity of Illinois at ChicagoJeronimo Kiprijono Raèkauskio knygøMunkos Vieðpaties (1857), Vadovo á dangø (1857)ir Balso Dievo (1858) kalbos ypatumai1. JERONIMAS KIPRIJONAS RAÈKAUSKIS IR JO APLINKA. JeronimasKiprijonas Raèkauskis (1825 12 21–1889 12 22) gimë Platustaliuose, Kaltinënøapylinkëje, Ðilalës rajone 1 . Taigi buvo pietø þemaitis, dûnininkas. Jis raðë religiniopobûdþio knygeles, maldaknyges, praneðimus apie Lietuvos baþnyèiø gyvenimà,vertë ið kitø kalbø (pasaulietinës literatûros neraðë). Vaclovo Birþiðkos duomenimis,Raèkauskis yra paraðæs vienuolika knygø, ið kuriø aðtuonios spausdintos(BrþA III 332–334). Daugelá jø aprobavo Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius.Þinoma, kad Valanèius nuo pat vyskupavimo pradþios ëmësi intensyvios veiklos,ðvietëjiðko darbo, buvo didelis autoritetas tiek dvasininkams, tiek pasaulietineivisuomenei. Pasak Petro Joniko, vyskupas Valanèius vadovavo visai tuometei tikybineiliteratûrai 2 . Orientavæsis á tradicinius tikybinius raðtus, bûdamas átakingas iraktyvus raðtø leidëjas, vyskupas, norëdamas to ar ne, formavo savità Þemaièiøvyskupijos raðomosios kalbos politikà. Anot Eduardo Volterio, „ypaè Valanèiausvyskupavimo metu iðkyla gerokai ‘bespalvë ir sutartinë’ knygø kalba“ (Jonikas1972, 126).Raèkauskio ir Valanèiaus keliai susikirto ne syká. 1836 metais ástojæs á Kraþiøgimnazijà, Raèkauskis ten jau rado antrus metus kapelionu ir bibliotekos vedëju dirbantáValanèiø. Dar kartà jo mokiniu tapo ástojæs á Varniø seminarijà. Kad jø paþiûrosir tikslai buvo panaðûs, rodo tai, jog tvarkydamas vyskupijà ir kurdamas palankiàsau aplinkà Valanèius atleido kai kuriuos darbuotojus, o á jø vietà pasikvietë artimesniøþmoniø, „ið kuriø ilgainiui susilaukë savo geriausiøjø padëjëjø (JeronimàRaèkauská, Otonà Praniauská, Juozapà Silvestrà Dovydaitá, Justinà Dovydaitá ir ki-1 Vytautas Vanagas, Lietuviø raðytojø sàvadas,Vilnius: Mokslas, 1990, 77.2 Petras Jonikas, Lietuviø bendrinës raðomosioskalbos kûrimasis antrojoje XIX a. pusëje, Èikaga:Pedagoginis lituanistikos institutas,1972, 126.147Jeronimo Kiprijono Raèkauskio 0 0 0knygø Munkos Vieðpaties (1857), 0 0 0Vadovo á dangø (1857) ir Balso Dievo (1858) 0 0 0kalbos ypatumai 0 0 0

tus)“ (BrþA III 86). Kai Valanèius mirë, Raèkauskis pirmasis paskelbë jo biografijà.Be kita ko, Raèkauskis buvo Varniø seminarijos profesorius, inspektorius, vëliau irrektorius. Ir ið ðiø keliø faktø matyti, kad jie glaudþiai bendradarbiavo. Ið anksto galimatikëtis, kad Raèkauskis, kaip uolus padëjëjas ir pavaldinys, veikiamas autoritetingovyskupo, bus stengæsis perimti ir kai kurias jo raðomosios kalbos ypatybes.Ðis straipsnis skirtas Raèkauskio kalbinëms intencijoms nustatyti, taip pat palygintiir ávertinti, kiek paties Valanèiaus bei jo veikiamo tuo metu besiformuojanèioraðomosios kalbos modelio tam tìkros fonetikos, morfologijos, ortografijos ypatybësatsispindi vieno ið jo mokiniø ir padëjëjø – Jeronimo Raèkauskio – raðtuose. Raèkauskioraðomosios kalbos analizë grindþiama trijø (pirmojo leidimo) jo knygøduomenimis: Munka Vieðpaties 3 (1857), Vadovas á dangø 4 (1857) ir Balsas Dievo 5 (1858).Ðiuos leidinius autorius paraðë ir iðleido gyvendamas ir dirbdamas Varniuose. Dëlplatesnio konteksto Raèkauskio knygø ortografija palyginta su amþininkø þemaièiø– Kaliksto Kasakauskio bei Dominyko Budriko – raðtais.2. RAÐOMOJI RAÈKAUSKIO KALBA. Raèkauskio raðtai buvo reikalingireliginiam gyvenimui. Tai rodo gausûs jø perleidimai. Vaclovo Birþiðkos duomenimis,RaMW iðleista ne maþiau kaip penkiolika leidimø, RaWID – trys. Nebuvoperleidþiamas tik RaBD (BrþA III 333).Iki ðiol Raèkauskio kalbos raðtø ypatybiø niekas nuodugniau netyrë. ZigmasZinkevièius tik uþsiminë, kad Raèkauskio leidiniø kalba yra grynesnë, sklandesnënei kitø tuo metu raðiusiø þemaièiø, joje maþiau polonizmø, „kalba tipiðka þemaièiøsu palyginti gausiais tradiciniais elementais“ 6 . Lietuviø literatûros enciklopedijojejo kalba apibûdinama ðitaip: „raðë þemaièiø tarme, kalba sklandi, gyva, stiliusretorizuotas“ 7 . Esminis skirtumas – ar Raèkauskis raðë vien þemaitiðkai, ar sugausiais aukðtaitiðkais elementais. Nustatinëjant Raèkauskio intencijas rinktis tam3 [Jeronimas Kiprijonas Raèkauskis,]MUNKÀ WIESZPATIES JEZAUS ARBADIEWABAJMINGUS DUMOJIMUS APEJMUNKÀ JEZAUS KRISTAUS DIEL KIEK-WIENOS DIENOS PAR ISZTISÀ GA-WIENÆ. PARASZE Kunigas Jeronimas RaczkauskisInspektorius Warniu Seminarijes.WILNIUJE. KASZTU IR SPAUSTUWIEJEJUZAPA ZAWADZKIE. 1857; ÈikagosNewberry biblioteka: Bon. 13465 (toliau –RaMW). 0 0 04 [Jeronimas Kiprijonas Raèkauskis,] WA-DOWAS I DANGU IR MEDITACIJESDIEÙ PENKIU DIENU REKOLEKCIJU.PARASZE KUNIGAS JERONIMAS RACZ-KAUSKIS Inspektorius Warniu Seminarijes.WILNIUJE. Kasztu ir SpaustuwiejJuzapa Zawadzkia. 1857; Èikagos Newberrybiblioteka: Bon. 13464 (toliau –RaWID).5 [Jeronimas Kiprijonas Raèkauskis,] BAÙSÀDIEWA PRI ÝMOGAUS ARBA APDU-MOJIMÀ GIERADIEISZCZIU WIESZPA-TIES DIEWA. PARASZE Kunigas JERO-NIMAS RACZKAUSKIS InspektoriusWarniu Seminarijes. WILNIUJE. Kasztu irSpaustuwije Juzupa Zawadzkie. 1858;Èikagos Newberry biblioteka: Bon. 13466(toliau – RaBD). 0 0 06 Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istorija4. Lietuviø kalba XVIII–XIX a., Vilnius:Mokslas, 1990, 121. 0 0 07 Lietuviø literatûros enciklopedija, Vilnius: Lietuviøliteratûros ir tautosakos institutas,2001, 406. 0 0 0148Archivum Lithuanicum 6

tikras raðomosios kalbos lytis, bus taikomas Giedriaus Subaèiaus suformuluotasþemaitybiø pastebimumo þemaièiams modelis 8 .2.1. LENGVIAUSIAI ÞEMAIÈIAMS PASTEBIMOS ÞEMAITYBËS.Visø trijø pasirinktø Raèkauskio religinio pobûdþio knygø kalbai nusakyti tikslesnisyra Zinkevièiaus apibûdinimas, nors jis neatspindi sàmoningø Raèkauskiointencijø. Daþniausiai ðiuose tekstuose pasitaiko tokiø aukðtaitiðkø lyèiø, kuriøþemaitiðki atitikmenys þemaièiams lengviausiai pastebimi, todël daþniausiai ir suaukðtaitinami.Viena ið tokiø nesunkiai þemaièiams pastebimø gramatiniø formøyra vyriðkosios giminës daiktavardþiø vienaskaitos naudininko galûnë -ui (þemaièiødûnininkø bûtø kita galûnë, tariama [û]). Raèkauskio knygose ji be iðimèiødësningai raðoma aukðtaitiðka , pvz., RaMW: Diewuj 12, 18 ‘Dievui’, sunuj 18‘sûnui’, sutwierimuj 14 ‘sutvërimui’, ýmoguj 47 ‘þmogui’; RaWID: artojuj 9 ‘artojui’,ganimuj 211 ‘ganymui’, gieradiejuj 17 ‘geradëjui’, giwoluj 60 ‘gyvoliui’, inirszimuj 35‘ánirðimui’, tiewuj 16 ‘tëvui’; RaBD: mienesiuj 39 ‘mënesiui’, wakaruj 15 ‘vakarui’,ýmoguj 5, 9. Taip raðo ir Valanèius knygoje Þivatas Jëzaus Kristaus 9 (1853): balsuj 40‘balsui’, lajkuj 6 ‘laikui’, pranaszuj 5; knygoje Þinia 10 (1857): artimuj 7 ‘artimui’,tiewuj 8 ‘tëvui’, ýmoguj 6 ‘þmogui’. Kasakauskio 11 knygose ir Budriko 12 Namø kryþiujeði vienaskaitos naudininko forma raðoma irgi tik aukðtaitiðka.Kita nuosekliai Raèkauskio vartojama aukðtaitiðka fonetikos ypatybë, bûdinga irKasakauskiui, ir Budrikui, – þodþio galo dvibalsiai [ai], [ei] (þemaièiø bûtø vienbalsiai[â], [ç]), þymëti , , vartoti daugelio tuo metu raðiusiø þemaièiø. Plg.RaMW: ajszkiej 4, 6, 24 ‘aiðkiai’, karejwej 185 ‘kareiviai’, tikraj 3, 11 ‘tikrai’; RaWID:butinaj 8, 15, 18 ‘bûtinai’, retaj 107 ‘retai’, sunkiej 107 ‘sunkiai’, twircziausej 16‘tvirèiausiai’; RaBD: brolej 126 ‘broliai’, dransej 5 ‘dràsiai’, grejtaj 37 ‘greitai’, wakaraj10 ‘vakarai’, nors pasitaiko viena kita þemaitiðka forma: kursa 31 ‘kursai’, su piktadiejes53 ‘piktadëjais’. Diftongus taip raðë ir Valanèius, plg. VaÝJK: karalej 58 Ðis modelis perimtas ið: Giedrius Subaèius,Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiauspradþia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijøleidybos institutas, 1998, 32–39.9 [Motiejus Valanèius,] ÝIWATAS JEZAUSKRISTAUS. WIESZPATIES MUSU. ARBAISTORIJE NAUJOJE ISTATIMA, ISZ-SPAUSTA WILNIUJ, SPAUSTUWIEJA. DWORCZIAUS. 1853; Èikagos Newberrybiblioteka: Bon. 13486 (toliau – VaÝJK).10 [Motiejus Valanèius,] ÝINE KAJP REJKATLIKTI SPAWIEDNÆ ISZ WISAAMÊIAUS. Trete karta iszpausta. WIL-NIUJ, Spaustuwieje Jozapa Zawadzkia,1857; Èikagos Newberry biblioteka: Bon.13485 (toliau – VaÝ). 0 0 011 Kalikstas Kasakauskis – þemaièiø gramatikosKaùbrieda leýuwio ýiamaytiszko autorius.Veikiamas Juozapo Arnulfo Giedraièio,stengësi savo kalbà aukðtaitinti, betpo keliasdeðimt metø jo darbuose ðiosintencijos aukðtaitinti nebematyti. Raðydamaapie Kasakauskio kalbos ypatybes,remiuosi knyga: Giedrius Subaèius, KalikstasKasakauskis: Lietuviø bendrinës kalboskonjunktûra, BALt 1, Vilnius: Lietuviø kalbosinstituto leidykla, 2001a.12 Dominyko Budriko kalbos ypatybes yratyrusi Dalia Cidzikaitë, plg. Dalia Cidzikaitë,„Dominyko Budriko knygos ‘Namøkryþius’ (1859) kalba“, ALt 3, 2001,153–166.149Jeronimo Kiprijono Raèkauskio 0 0 0knygø Munkos Vieðpaties (1857), 0 0 0Vadovo á dangø (1857) ir Balso Dievo (1858) 0 0 0kalbos ypatumai 0 0 0

‘karaliai’, neligiej 6 ‘nelygiai’, ýidaj 6 ‘þydai’; VaÝ: bjaurejs 8 ‘bjauriais’, neajszkiej 7‘neaiðkiai’, taj 5 ‘tai’. Kasakauskis gramatikoje ir vëlyvosiose knygose diftongusraðo tik aukðtaitiðkai. Budrikas savo knygoje nenuoseklus – yra ir aukðtaitiðkø, irþemaitiðkø lyèiø.Ne taip nuosekliai Raèkauskis vartoja lengvai þemaièiams pastebimus aukðtaitiðkusdvibalsius [ie] ir [uo] (þemaièiø dûnininkø atitikmenys [î], [î § ]; [û], [û ]). Jietekstuose vartojami pramaiðiui, maþdaug vienodu santykiu – tiek aukðtaitiðkai, tiekþemaitiðkai.Aukðtaitiðkos lytys su raðytos, pvz., RaMW: apszwiesk 13 ‘apðviesk’, liepej22 ‘liepei’, miega 10 ‘miegà’, szendiena 14 ‘ðiandienà’, wienoj 3 ‘vienoje’; RaWID: liep19 ‘liepia’, liepsnas 106, niewiena 7 ‘në viena’, tiesus 18; RaBD: kasdiena 4, pienu 4,wienibiej 20 ‘vienybëje’. Yra ir þemaitiðkø, pvz., RaMW: pralitu 3 ‘pralietu’, stebis 24‘stebiesi’, uýkitin 19 ‘uþkietina’ (nors pasitaiko paraðyta ir su [e]: deses 26 ‘dësies’);RaWID: isztis 40 ‘iðties’, kimus 22 ‘kiemus’, linksminsis 12 ‘linksminsiesi’; RaBD: Iwos20 ‘Ievos’, dinà 43(2x) ‘dienà’, ýimos 10 ‘þiemos’. Raèkauskis dësningai dûnininkiðkairaðë ávardþiuotines formas, plg. RaMW: szwentijej 6, 7 ‘ðventieji’; RaWID: prakiejktijej6, 194 ‘prakeiktieji’, szwentijej 7, 48; RaBD: iszrinktijej 126 ‘iðrinktieji’,szwentijej 57. Ðitaip ávardþiuotinæ bûdvardþio ir dalyvio formà, nors nenuosekliai,raðë ir vyskupas Valanèius, plg. VaÝJK: tikantijej 261 ‘tikintieji’, szwentijej 261.Retkarèiais Raèkauskio raðtuose dounininkiðkà tartá primena þodþio lieþuvis raðymas,pvz., RaWID: lejýuwi 31, 143, 144, 177 ‘lieþuvá’.Tà dvibalsá, kurá aukðtaièiai taria [ie], Raèkauskis paþymi ir kitaip – . Daugiausiatokiø formø esama RaWID, pvz.: grijý 163 ‘grieþia’, katrij 181 ‘katrie’, tijk214, 215 ‘tiek’, bet pasitaiko ir RaBD, pvz., dasijksiu 35 ‘dasieksiu’. Palyginti suanksèiau nurodytomis, tokios formos retos. Valanèiaus knygoje VaÝJK vietoj labaidaþno aukðtaitiðko pasitaiko : drijýaj 41 ‘drieþai’, iszsitijse 215 ‘iðsitiesë’,lijpanti 40 ‘liepiantá’; VaÝ: atlijktam 6 ‘atliekam’, lijpej 12 ‘liepei’, uýkijtiejusiu 25‘uþkietëjusiu’. Bet Valanèius stengësi aukðtaitinti ir tokiø formø liko nedaug.Raèkauskio pastangos aukðtaitinti aiðkiai matyti ir ið pasitaikanèiø hiperaukðtaitybiø.Jis ir vietoj savo tarmës [¼], ir vietoj [î] (tai dvi pozicijos, kur tradiciniuosevidurietiðkuose aukðtaitiðkuose tekstuose raðyta ta pati raidë ) paþymëdavo, plg. RaMW: pagonies 7 ‘pagonys’, twiertibæ 6 ‘tvirtybæ’; RaWID: atkalbieniejau214 ‘atkalbinëjau’, pamieni 38 ‘pamini’; RaBD: atiedieloji 42 ‘atidëlioji’, baýnieczies 81‘baþnyèios’, ýuwiemis 34 ‘þuvimis’. Matyt, nemokëdamas gerai aukðtaitiðkai, jissusikûrë netikslià taisyklæ ir vietoj aukðtaitiðkos raidës (manydamas, kad jiþymi tik þemaitiðkà garsà [î]) paraðydavo . Èia tarsi antrinio laipsnio aukðtaitinimas(hiperaukðtaitybës), juk matyti ne tik garsiniø, bet ir raðtu uþfiksuotø aukðtaitiðkøformø poveikis.Valanèiaus raðtuose panaðiø hipernormø nepavyko rasti. Geriau uþ Raèkauskáðià ypatybæ aukðtaitina Budrikas – jo knygoje vyrauja aukðtaitybës ir tik retkarèiais150Archivum Lithuanicum 6

prasprûsta viena kita þemaitiðka forma. Kasakauskis vëlesniuose leidiniuose, atvirkðèiainei gramatikoje, iðlaiko þemaitiðkas formas, tad skiriasi nuo kitø.Ten, kur aukðtaièiai turi dvibalsá [uo], Raèkauskis raðo ávairiai, þemaitiðkø iraukðtaitiðkø ðios pozicijos variantø skaièius beveik vienodas (panaðiai kaip iraukðtaièiø [ie] atveju). Plg. aukðtaitiðkas formas: RaMW: duok 14, 19, pripuole 185‘pripuolæ’; RaWID: atsiduotumi 13 ‘atsiduotumei’, duonà 22, juokies 11; RaBD: gruodi27 ‘gruodá’, priduok 6 ‘priduok’. Yra ir þemaitiðkø formø, RaMW: beprakajtujis 15‘beprakaituojàs’, gajlus 22 ‘gailiuos’, juda 10 ‘juoda’; RaWID: darbutis 7, 8 ‘darbuotis’,sesu 25 ‘sesuo’, wilus 12 ‘viliuos’; RaBD: nugas 9(2x) ‘nuogas’, pasigus 1 ‘pasiguos’,piemu 18 ‘piemuo’. Valanèius ðiuo atveju labai nuosekliai aukðtaitina, pvz.,VaÝJK: duoda 41, duonas 40 ‘duonos’, dýauguos 168 ‘dþiaugiuos’, kuriuodu 7; VaÝ:juokawaj 12, tuo 5, uogauti 12, þodþiø su þemaitiðku vokalizmu beveik nëra.Raèkauskio norà aukðtaitinti ir èia patvirtina gausios hiperaukðtaitybës. Pamanæs,kad vietoj savo tarmës garso [û] turás vartoti aukðtaitiðkà dvibalsá [uo], raðëdigrafà ir taip sukûrë nesamø aukðtaièiø tarmëse formø, pvz., RaMW: tuokstanti8 ‘tûkstantá’; RaWID: paduomok 152 ‘padûmok’, pakluosi 166 ‘pakliûsi’, tuokstanciutuokstantes 6, 13 ‘tûkstanèiø tûkstanèius’ (nors yra ir tukstanti 114, 212 ‘tûkstantá’);RaBD: tuokstanciu tuokstantes 56. Tokios hiperaukðtaitybës daþnos XIX amþiausdûnininkø tekstuose. Greta jø Raèkauskiui prasprûdo paraðyti ten, kurjo tarmëje tarta ir [¹], plg. RaMW: nupuolti 13 96 ‘nupulti’; RaWID: prapuolties 185‘prapulties’, puols 6 ‘puls’, tuoriekies 127 ‘turëkis’; RaBD: prapuolties 5. Matyt, Raèkauskisbuvo susikûræs netikslià aukðtaitinimo taisyklæ.RaMW hipernormalizmuose nometu 15 ‘nuometu’, pasijoktu 97 ‘pasijuoktø’ dvibalsá[uo] Raèkauskis uþraðë taip, tarsi jis bûtø ne aukðtaitiðkas, bet þemaitiðkas –raide . Èia po vienà kartà pasitaikë galbût douninkiðka lytis su kougi 213‘kà gi’ ir (atsitiktinai?) atspausdintas þodis dougiel 152, 170 ‘daugel’.Hiperaukðtaitybiø kai kur nepavyko iðvengti ir dounininkui Valanèiui, pvz.,VaÝJK: apsukuo 110 ‘apsukui’, danguo 255 ‘danguje’, paskuo 46, 47, 108 ‘paskui’,sunuoje 148 ‘sûnuje’, widuo 259 ‘viduje’. Valanèius stengësi paraðyti aukðtaitiðkai,bet apsiriko, nes ðiø konkreèiø formø aukðtaièiai nevartoja.Tai prikiðamai rodo ir Raèkauskio, ir Valanèiaus norà aukðtaitinti. Siekis aukðtaitintimatyti ir Budriko tekste. Kasakauskis ðià ypatybæ vëlgi vëlesniuose savodarbuose nuosekliai iðlaiko þemaitiðkà (skirtingai nuo kitø), nors gramatikoje irbuvo stengæsis aukðtaitinti.Derëtø atkreipti dëmesá á Raèkauskio knygose ávairuojantá tø paèiø ðaknø vokalizmànet tuose paèiuose puslapiuose, plg. RaMW: apszwiesk 13 – apszwisk 23,13 Dabar kai kuriems dûnininkams (apie Viduklæ,Nemakðèius) bûdinga tvirtapradþiømiðriøjø dvigarsiø diftongizacija,tad ten taip pat tariama, pvz., [ksol’t’i]‘kulti’ (Zigmas Zinkevièius, Lietuviø dialektologija,Vilnius: Mintis, 1966, 103).Taèiau Alekso Girdenio liudijimu(2004 06 29 laiðkas Giedriui Subaèiui),toks tarimas yra naujas reiðkinys, darnebuvæs Raèkauskio laikais.151Jeronimo Kiprijono Raèkauskio 0 0 0knygø Munkos Vieðpaties (1857), 0 0 0Vadovo á dangø (1857) ir Balso Dievo (1858) 0 0 0kalbos ypatumai 0 0 0

liepej 22 – lip 7; RaWID: szwiesa 7 – apszwit 36, juoda 60 – juda 60, juokies 11, juokis61 – juku 3; RaBD: kasdiena 4 – dinà 43, nupuolu 74 – nupulau 23, pulam 28, priduok16, 22 – nepridus 78. Toks nevienodas tø paèiø ðaknø vokalizmas leidþia manytiRaèkauská norëjus, bet nesugebëjus nuosekliai aukðtaitinti.Apþvelgusi þemaièiams lengviausiai pastebimas þemaitybes, galiu reziumuoti,kad Raèkauskis jas linko aukðtaitinti, nors ne visur jam tai tiksliai pavyko. Nuosekliausiaisuaukðtaitinama vienaskaitos naudininko galûnë ir dvibalsiai [ai], [ei]þodþio gale. Daug sunkiau jam pavyksta pastebëti ir suaukðtaitinti þemaitiðkus [î],[î § ]; [û], [û ] – Raèkauskio knygose tarp aukðtaitiðkos ir þemaitiðkos fonetikos þymëjimoèia esama tam tikros pusiausvyros. Gausios hiperaukðtaitybës rodo intencijasaukðtaitinti. Palyginus su Valanèiaus ir Kasakauskio bei Budriko kalbos ypatybëmis,matyti, kad visø keturiø dvasininkø raðtuose esama panaðumø, nors Kasakauskiovëlyvojo kûrybos laikotarpio knygose, prieðingai negu gramatikoje, juntamasakivaizdus noras laikytis savo gimtosios þemaièiø tarmës formø.Valanèius, Joniko þodþiais, raðë ne gryna pajûrio þemaièiø tarme, bet vertësitarminiu miðiniu. Jam pirmiausia turëjo bûti svarbi tradicija (tikybiniai raðtai), oantra vertus, kad já suprastø ir aukðtaièiai (Jonikas 1972, 132). Toks pavyzdyssugestijuoja Raèkauská, kaip ir Valanèiø, norëjus átikti kuo didesnei DL lietuviødaliai. Galima manyti, kad Raèkauskis norëjo sekti Valanèiaus raðomuoju variantu,taèiau jam nelabai sekësi pastebëti þemaitybes ir rasti aukðtaitiðkø atitikmenø.2.2. VIDUTINIÐKAI ÞEMAIÈIAMS PASTEBIMOS ÞEMAITYBËS. Taigimatyti, kad lengviausiai þemaièiams pastebimas þemaitiðkos kalbos ypatybesRaèkauskis stengësi aukðtaitinti. Taèiau tarp vidutiniðkai pastebimø ypatybiø vyraujaþemaitybës. Pasitaikanèios aukðtaitybës èia greièiau atsitiktinës nei dësningos.Raèkauskis raðë þemaitiðkà (vakarø aukðtaièiø ), pvz., RaMW: dieù 3‘dël’, girdieti 10, kaltibies 4 ‘kaltybës’, malonies 3 ‘malonës’; RaWID: duktie 20 ‘duktë’,kielonies 5 ‘kelionës’, turietu 6 ‘turëtø’, ýemies 9 ‘þemës’; RaBD: iszmietinieje 4 ‘iðmetinëjæ’,senowies 5 ‘senovës’, tiewas 1(3x) ‘tëvas’. Ðalia ðiø vyraujanèiø þemaitiðkølyèiø pasitaiko vienas kitas iðimtinis aukðtaitiðkas atvejis, pvz., RaMW: deses 26‘dësies’; RaBD: gieradeistes 9 ‘geradëjystes’, szùowe 22 ‘ðlovë’.Gerai nemokëdamas aukðtaièiø tarmës, Raèkauskis sukûrë loc. sg. galûniø hiperaukðtaitybiø,t. y. dirbtiniø formø, nesamø aukðtaièiø tarmëje, pvz., RaMW: szirdiej177 ‘ðirdyje’, Tawieje 98 ‘tavyje’; RaWID: amýinastiej 181 ‘amþinastyje’, sawiej 154‘savyje’, walgiej 197 ‘valgyje’, Wieszpatiej 161 ‘Vieðpatyje’. Þinoma, fonetinë þemaitiðka[ie] ypatybë èia tarsi iðlaikyta. Taèiau èia Raèkauskis prie þemaièiams bûdingostrumpos vietininko galûnës [ie] pridëjo dar vienà galûnës skiemená su [j] arba[je], o tas skiemuo bûdingas aukðtaièiams. Vadinasi, Raèkauskis sukûrë dirbtiniømorfologiniø formø, iðpûstø þemaitiðkø-aukðtaitiðkø galûniø, kurios jam paèiamturëjo atrodyti esanèios aukðtaitiðkos.152Archivum Lithuanicum 6

Valanèiaus raðtuose þemaièiø iðlaikytas labai dësningai, pvz., VaÝJK: giminies5 ‘giminës’, priderieje 6 ‘priderëjo’; VaÝ: noriedamis 6 ‘norëdami’, sukalbinieti 7‘sukalbinëti’ (nors szùowes 28 ‘ðlovës’). Nors Valanèius nedarë fonetiniø, taèiau neiðvengëbûdingø Raèkauskiui morfologiniø loc. sg. hipernormalizmø, pvz., VaÝJK:amýiej 40 ‘amþiuje’, manieje 148 ‘manyje’, szirdiej 257 ‘ðirdyje’. Kasakauskis ir gramatikoje,ir vëlesnëse knygose þemaièiø dvibalsá iðlaikë þemaitiðkà, bet Budrikasjá vartojo labai nenuosekliai – vienur raðë þemaitiðkà , kitur aukðtaitiðkà [ë]; þemaitiðkø ir aukðtaitiðkø formø santykis jo knygoje pasiskirstæs apylygiai.Esamojo laiko treèiojo asmens veiksmaþodþiø tiek Raèkauskis, tiek Valanèiusryðkiau aukðtaitinti nesistengë, vyrauja þemaitiðka veiksmaþodþio forma be galûnës,pvz., RaMW: iszpaýinst 3 ‘iðpaþásta’, prijam 4 ‘priima’, rejkalaun 4 ‘reikalauja’(pasitaikë keletas aukðtaitiðkø galûniø – nebiera 10 ‘nebëra’, parleja 20 ‘perlieja’,uýmusza 33 ‘uþmuða’, pralije 195 ‘pralieja’); RaWID: negaù 5 ‘negali’, numirszt 5 ‘numirðta’,sulauk 5 ‘sulaukia’ (bet ir atsitinka 204 ‘atsitinka’); RaBD: szeùp 1, 4 ‘ðelpia’(plg. 1 pav.), uýrustin 30 ‘uþrûstina’, wed 1, 5 ‘veda’, wejz 4 ‘veizi’ (plg. 1 pav.) (irapjekina 85 ‘apakina’, uýkitina 85 ‘uþkietina’). Taèiau, prieðingai nei Raèkauskis irValanèius, Budrikas Namø kryþiuje ir Kasakauskis gramatikoje ðià vidutiniðkai þemaièiamspastebimà ypatybæ stengiasi aukðtaitinti. Tik vëlyvuoju kûrybos laikotarpiuKasakauskis ima vartoti vien trumpàsias þemaitiðkas formas.Taip pat þemaitiðkai Raèkauskio raðomas – su vienintele aukðtaitybe ið visø trijøknygø – ávardþiø, dalyviø bei bûdvardþiø vyriðkosios giminës daugiskaitos naudininkas,pvz., RaMW: anims 8, 37(2x) ‘aniems’; RaWID: milentims 148 ‘mylintiems’,piktims 28(2x) ‘piktiems’, tokims 15 ‘tokiems’, wisims 29 ‘visiems’ (nors tiems 54[2x],181 lytis yra aukðtaitiðka); RaBD: anims 4 (plg. 1 pav.), 5, milentims 60 ‘mylintiems’,wisims 29. Valanèius VaÝJK vartojo ðias lytis aukðtaitiðkas: aniems 47, jems 266, tiems10, nors VaÝ galima rasti ir þemaitiðkø formø, plg. bjaurims 16 ‘bjauriems’, darantims16 ‘darantiems’. Budriko knygoje ir Kasakauskio gramatikoje bei vëlesnëse knygosedaugiskaitos naudininkas raðomas nuosekliai þemaitiðkas.RaMW vardaþodþiø vyriðkosios giminës daugiskaitos vietininkas iðtisai þemaitiðkas:laukusi 8 ‘laukuose’, miszkusi ‘miðkuose’, wisusi 37 ‘visuose’. O RaWID, kaipir RaBD, ðalia dominuojanèiø þemaitiðkø pasitaiko keletas aukðtaitiðkø, plg. þemaitybesanusi 15 ‘anuose’, dajktusi 15 ‘daiktuose’, namusi 17 ‘namuose’, ýemiszkusi 15‘þemiðkuose’ ir aukðtaitybes wisuosi dalikuose 205 ‘visuose dalykuose’; RaBD þemaitiðkasformas kitusi 30 ‘kituose’, rejkaùusi 28 ‘reikaluose’, wisusi 28 ‘visuose’ iraukðtaitiðkas metuose 27, metuosi 29. Valanèius vietininkà raðë þemaitiðkà, plg.VaÝJK: pænkioliktusi metusi 40 ‘penkioliktuose metuose’, wisusi dajktusi 43 ‘visuosedaiktuose’ (nors pasitaikë ir aukðtaitiðkas namuose 108); VaÝ: eýerusi 17 ‘eþeruose’,jawusi 12 ‘javuose’, prudusi 17 ‘prûduose’. Ði ypatybë iðlaikyta nuosekliai þemaitiðkavisuose ir Budriko, ir Kasakauskio tekstuose.Kita þemaièiams vidutiniðkai pastebima ypatybë – daugiskaitos liepiamosiosnuosakos formos – tiek Raèkauskio, tiek Valanèiaus nelinkstama aukðtaitinti. Pa-153Jeronimo Kiprijono Raèkauskio 0 0 0knygø Munkos Vieðpaties (1857), 0 0 0Vadovo á dangø (1857) ir Balso Dievo (1858) 0 0 0kalbos ypatumai 0 0 0

1 pav. [Jeronimas Kiprijonas Raèkauskis,] Balsas Dievo, 1858, 4: þemaitiðkos lytysanims, anus, szeùp, tus, wejz ir kt.; hiperaukðtaitybës kialiej, tuokstantes;VUB: L R 1310lyginkime RaMW: melskiemos 17 ‘melskimës’, parejkiem 7 ‘pareikim’, skajtikiet 12‘skaitykit’, ýinokiem 8 ‘þinokim’; RaWID: apdumokiet 150 ‘apdûmokit’, atminkiet 52‘atminkit’ (vis dëlto pasitaiko aukðtaitiðkø – isz jukim 31 ‘iðjuokim’); RaBD: diekawokiem22 ‘dëkavokim’, gajlekiemos 23 ‘gailëkimës’, prisiminkiem 13 ‘prisiminkim’.Ir Valanèiaus, pvz., VaÝJK: darikiet 41 ‘darykit’, newerkiet 6 ‘neverkit’, nesirupinkiet6 ‘nesirûpinkit’; VaÝ: bijokiemos 29 ‘bijokim’, nebajdikiemos 9 ‘nesibaidykime’, ýinokiem9 ‘þinokime’. Tokia pati situacija Budriko knygoje ir vëlesniuose Kasakauskiodarbuose, bet Kasakauskio gramatikoje aukðtaitiðkos ir þemaitiðkos formos vartojamospramaiðiui.154Archivum Lithuanicum 6

Þemaièiø paplatëjæs [¼] be iðimèiø þymimas raðmeniu , o ne tradiciniu þemaitiðku. Plg. RaMW: didis 4, didziausis 3, prisikielima 10 ‘prisikëlimà’, wisados 3,wisagalis 3; RaWID: giwenimas 5, kudikiej 21, linksmi 6, maýi 21, piktin 21 ‘piktina’;RaBD: atpirkimas 5, szirdi 1 ‘ðirdá’, mirti 6, uýgimimà 19, ýina 1 ‘þino’. Tai rodo, kadRaèkauskis buvo apsisprendæs, kaip raðyti ðá garsà, já þymëjo nuosekliai aukðtaitiðkai,kaip ir Valanèius. Kasakauskis gramatikoje buvo sugalvojæs sudëtingà sistemà,kada raðyti , o kada , bet vëliau perëjo prie þemaitiðko þymëjimo.Budriko knygelëje dar kitokia vartosena – nors Budrikas ir stengësi aukðtaitinti,didþioji formø dalis iðlaikyta þemaitiðka.Taigi ið visø vidutiniðkai pastebimø þemaitybiø nuosekliai aukðtaitiðkai Raèkauskisþymëjo tik vienà – þemaièiø paplatëjusá [¼] aukðtaitiðku . Taip aukðtaitintinebuvo sudëtinga, nes tai sàmoningas apsisprendimas tiesiog niekur nevartotiraidës . Kitur akivaizdesniø pastangø aukðtaitinti nematyti – aukðtaitybës pasitaikoretai ir nenuosekliai. Galima manyti, jog þemaièiams vidutiniðkai pastebimøþemaitybiø Raèkauskis neatpaþino, nes, kaip buvo matyti ið lengviausiai pastebimøjøgrupës, jis gerai nemokëjo aukðtaièiø tarmës. Jo aukðtaitinimo intencijos irþemaitiðkø ypatybiø suvokimas panaðus kaip Valanèiaus, Budriko ir Kasakauskiovëlyvuoju laikotarpiu paraðytose knygose.2.3. S UNKIAUSIAI ÞEMAIÈIAMS PASTEBIMOS ÞEMAITYBËS. Visoseanalizuojamose knygose Raèkauskis dësningai iðlaiko þemaièiams sunkiaipastebimà þemaitiðkà ávardþiø daugiskaitos galininko galûnæ -us, pvz., RaMW: anus3, 20 ‘anuos’, kurius 17, 31 ‘kuriuos’, tus 20 ‘tuos’; RaWID: anus 9, 15(2x), kurius 19,34, nekurius 154, tus 15, 33; RaBD: anus 4, 5, kurius 5, 16, tus 4, 6.Visoms trims knygoms bûdingos þemaitiðkos tariamosios nuosakos vienaskaitospirmojo asmens formos, pvz., RaMW: gajleczios 13 ‘gailëèiaus’, saugoczios 13 ‘saugoèiaus’,paýinczio 13 ‘paþinèiau’; RaWID: buzcio 57 ‘bûèiau’, galeczio 140 ‘galëèiau’,norieczio 127 ‘norëèiau’. Bet pasitaikë ir tarnauczia 193 ‘tarnauèia’. Ði forma, pasakZinkevièiaus, bûdinga daugumai aukðtaièiø (Zinkevièius 1966, 362; dar þr. ir LKAIII, 103 þemël.). RaBD: apturieczio 14 ‘apturëèiau’, atminczio 15 ‘atminèiau’, pildicziu15 ‘pildyèiau’. Atkreiptinas dëmesys, jog ðioje knygoje atsiranda kitokia, nors irneaukðtaitiðka, forma: milecziu 128 ‘mylëèiau’, noriecziu 16 ‘norëèiau’, parlejszcziu 15‘perleisèiau’, pildicziu 15 ‘pildyèiau’. Ðià formà su -èiu turi þemaièiai apie Laukuvà,Tirkðlius, Viekðnius, Papilæ, Klykolius, Kurðënus (Zinkevièius 1966, 363). Ið LKA III103 þemëlapio matyti, kad tokios ðiaurës þemaièiams bûdingos tariamosios nuosakosformos paplitusios ir Varniø, Ðvëkðnos, Ðilalës apylinkëse.Valanèius, panaðiai kaip ir Raèkauskis, þemaièiams sunkiausiai pastebimø ypatybiønemato ir jas palieka þemaitiðkas, pvz., VaÝJK: anus 260, kurius 101, tus 41;apkrikszticzio 43 ‘apkrikðtyèiau’, apsakiczio 48 ‘apsakyèiau’; VaÝ: kurius 13, szius 34,tus 6; apraudoczio 25 ‘apraudoèiau’, apwerkczio 25 ‘apverkèiau’. Budrikas sunkiau-155Jeronimo Kiprijono Raèkauskio 0 0 0knygø Munkos Vieðpaties (1857), 0 0 0Vadovo á dangø (1857) ir Balso Dievo (1858) 0 0 0kalbos ypatumai 0 0 0

siai þemaièiams pastebimas ypatybes iðtisai raðo þemaitiðkas, bet Kasakauskis gramatikojevienà ypatybæ – tariamosios nuosakos vienaskaitos pirmàjá asmená – pastebiir suaukðtaitina, nors kitose knygose renkasi þemaitiðkas lytis.Þemai- Ypatybës RaMW RaWID RaBD VaÝJK VaÝtiðku-Auk. Þem. Auk. Þem. Auk. Þem. Auk. Þem. Auk. Þem.maspastebimasLeng- a) [¼i], [î], [î § ] + + + + + + + (+) + (+)viau- b) [¹u], [û], [û ] + + + + + + + +siai: c) [â], [ç] + + + (+) + +d) dat. sg. [¹u], [û] + + + + +Vidu- a) [ie] + + + + +tinið- b) 3 praes. + + + + +kai: c) dat. pl. + + + + + (+)d) loc. pl. + (+) + (+) + (+) + +e) imper. pl. + + + + +f) [¼], [i] + + + + +Sun- a) acc. pl. + + + + +kiau- b) 1 sg. cond. + + + + +siai:1 lentelë: Raèkauskio ir Valanèiaus intencijos rinktis aukðtaitiðkas formasIð pirmosios lentelës matyti, kad Raèkauskio aukðtaitinimo intencijos ir raðybaið esmës panaði á Valanèiaus. Budriko ir Kasakauskio lentelës pateiktos minëtuoseCidzikaitës (2001) ir Subaèiaus (2001a) darbuose, jø duomenys irgi rodo bendrasþemaièiø autoriø tendencijas aukðtaitinti raðomàjà kalbà.3. N ETIPIÐKOS RaWID YPATYBËS. Raèkauskio Vadovas á dangø nuo kitøtirtøjø knygø skiriasi hipernormø, spaustuvës korektûros klaidø gausumu ir tarminiølyèiø ávairove. Taèiau skirtinga ne tik tai. Nuo knygos vidurio (nuo p. 119)labai keièiasi raðyba. Pavyzdþiui, þodþiø kamiene atsiranda nosiniø raidþiø, kuriøRaèkauskis iki tol nevartojo: ànt 140, 141, 142, iszgàsti 216, kætieje 205, kætiejimus207, neatràsi 130, nepabæktos 141, pabægtus 141, paskædis 204, paszwæsti 152, szændiena204, szwæta 143, szwætas 146, Szwætije 141, szwætoms 141, uýdæks 129, uýtarànt141 (daroma nosiniø raðymo klaidø: dangàus 208, kàjp 189, pàr 119 ‘per’). Taipnosinës raðomos 119–216 puslapyje, t. y. beveik ðimte puslapiø nuo knygos vidurioiki pabaigos, taèiau daugiausia nebûdingo Raèkauskiui nosiniø raðymo, kaipmatyti ir ið cituotø pavyzdþiø, yra 141–143 puslapyje, tolesniuose nosinës raðomosðen bei ten.156Archivum Lithuanicum 6

Raèkauskis nosiniø raidþiø þodþio kamiene neraðë, todël kyla abejonë, ar patsRaèkauskis galëjo nuo knygos vidurio staiga pradëti jas raðyti, o po keliø puslapiødël kaþkokiø prieþasèiø – jau tik retkarèiais. Perðasi mintis bûsiant kaþkieno kitorankà pridëjus prie Raèkauskio teksto. Visø pirma, þinant, jog visoms trims aptariamomsknygoms aprobatas pasiraðë Valanèius, reikia palyginti Raèkauskio irValanèiaus ortografijà (plg. 2 lentelæ).Raèkauskiui Áprasta Valanèiaus Valanèiausnebûdinga Raèkauskio VaÝJK raðyba VaÝ raðybaRaWID raðyba RaWID raðybauýdæks 129 uýdengs 129 pænkies 10nulænkiæs 105giæntimis 264ànt 140, 141, 142 ant 25, 149(2x) ant 211, 259 ant 12, 14uýtarànt 141 padedant 12 beesànt 11 sakànt 8sakant 132 bepasakojænt 256matànt 256szwætoms 141 szwenta 23, 129 szwæntæ 111 szwentomis 8Szwætije 141 paszwent 69 paszwæntimà 7szwætujø 142 szwentas 136 swætà 255paszwæsti 152 szwentijej 145 swencziausemi 257szwæta 143 swencziause 8szwætas 146pabægtus 141 nepabengtus 12, 134 pasibængus 44 bengiej 12nepabæktos 141 pasibængie 6szændiena 204 sziendiena 146 Szendiena 14, 48szendiena 150, 207 sziendiena 23szændiena 46kætieje 205 neapkient 26 kientædamas 5 kientendams 6kætiejimus 207 kientæset 10 kientændams 23iszgàsti 216 neparsigansk 24, 132 nusigàndot 256nugàstaudamis 2042 lentelë: Raèkauskio ir Valanèiaus ortografijos panaðumaiKaip matyti, dauguma nosiniø sutampa su Valanèiaus, bet ne visos. Taèiauneáprastoje Raèkauskiui raðyboje pasitaiko dar keletas sutapimø su Valanèiauskalbos ypatybëmis ar panaðumø á jas.Valanèius, norëdamas þemaitiðkus *tj, *dj paversti aukðtaitiðkomis afrikatomis,gerai neiðmanydamas afrikatø dësnio aukðtaièiø tarmëje, daþnai suklysdavo ir157Jeronimo Kiprijono Raèkauskio 0 0 0knygø Munkos Vieðpaties (1857), 0 0 0Vadovo á dangø (1857) ir Balso Dievo (1858) 0 0 0kalbos ypatumai 0 0 0

2 pav. [Jeronimas Kiprijonas Raèkauskis,] Balsas Dievo, 1858, 7: pataisyti þodþiaiklikie, Atejis, priejis, ùowos; áterptas þodis Matidamas. Vietomis rankraðtyje ið ankstopaliktose tuðèiose vietose tamsesniu (ryðkesniu) raðalu áraðytas vienas kitas þodis,matyt, norëta pasitikslinti ir á paliktà tuðèià vietà áraðyta vëliau. Jø ne tiek daug,todël sunku spræsti, ar tuos þodþius juodesniu raðalu áraðë ir tekstà taisinëjo patsRaèkauskis, ar kas nors kitas;LMAB RS: f. 18 – 55158Archivum Lithuanicum 6

sukurdavo nesamø formø – hiperaukðtaitybiø, pvz., VaÝJK: kibanczi 28 ‘kybanti’,mergajcze 65 ‘mergaitë’; VaÝ: nemeldzejs 20 ‘nesimeldei’, paýejdzej 14 ‘paþeidei’,sprendzej 17 ‘sprendei’, waganczi 19 ‘vagianti’. Raèkauskis savo raðtuose nelinkæsraðyti aukðtaitiðkø afrikatø, o jei ir aukðtaitina, tokiø hipernormalizmø nesukuria.Taèiau ðioje knygoje radau dvi hiperlytis: jej atminsi ant wisur esancze ir tawi reganczeDiewà 129 ‘jei atminsi ant visur esantá ir tave regintá Dievà’. Ðios hiperlytys primenavalanèiðkàsias.Ieðkodama panaðumø su Valanèiaus tekstais, atkreipèiau dëmesá ir á kitus vartosenosatvejus. Antai þodþiai ponia, pana Raèkauskio visur raðomi su viena raide, plg. Pone 144, Poni 204, Panos 227, bet RaWID pasitaiko jam nebûdingasparaðymas su dviem : Pannos 141, Panna 142, Pannos 208. Matyti, kad taipspausdinta bûtent tuose skirtingos ortografijos puslapiuose. Valanèiaus knygojeVaÝJK ðiø þodþiø ðaknys daþnai raðomos su viena (nors keliose vietose yra ir: Pannele 7, Panna 226).Be to, Valanèius nevienodai raðë prielinksná prieð: VaÝJK ir priesz 115, ir prisz 11;VaÝ ir priesz 9(2x), ir prisz 13. Raèkauskis visose analizuojamose knygose nuosekliairaðë prisz, todël netikëta, kad vienà kartà pavartoja aukðtaitiðkà priesz 143.Tame paèiame 143 puslapyje iðspausdintas þodis giaras su , o tokia jo ortografijavëlgi nebûdinga Raèkauskiui. Visur kitur jis raðo gieras su ar tik su ,pvz., RaMW: gieraj 3, 6, gieriaus 12 ‘geriau’; RaWID: gieradeistes 9 ‘geradëjystes’;RaBD: giera 143, gerus 107, geru 126. Pirmasis uþraðymo bûdas () taip patrandamas Valanèiaus raðtuose, plg. VaÝJK: giariausià 88, giarà 102; VaÝ: giaras 6.Anksèiau jau buvo minëtas nuoseklus Raèkauskio ávardþiuotinio bûdvardþioszwentijej vartojimas. 141 puslapyje ðis þodis ðmëkðteli kitaip paraðytas – szwætije141 ‘ðventieji’. Valanèius, kaip ir Raèkauskis, daþniausiai raðë szwentijej, bet pasitaikëir kitoks ðio þodþio paraðymas, plg. VaÝJK: szwentije 189 ‘ðventieji’.Taigi ið to, kas pasakyta, matyti, kad sutapimø tam tikruose puslapiuose (ypaè141–143) su Valanèiaus raðymo ypatybëmis labai nemaþai. Spaustuvininkai taiptaisyti vargu ar galëjo ir norëjo – taisyta neiðtisai ir neatidþiai, be aiðkios sistemos.Ið analizës atrodo, kad realiausias pretendentas á taisytojus yra Valanèius. Juk aprobuodamasðià knygelæ galëjo kaip autoritetingas dvasininkas pataisinëti savopadëjëjo rankraðtá. Be to, Valanèius taisinëjo ir Simfronijaus Þabakevièiaus 14 beiKazimiero Skrodzkio rankraðèius 15 , tad galima teigti, jog Valanèiui buvo bûdingakartais paredaguoti ir kalbines aprobuojamojo teksto ypatybes. Galima ásivaizduoti,kad ir Raèkauskio RaWID rankraðtá (neiðlikusá) Valanèius bus kiek koregavæs.14 Plg. Giedrius Subaèius, „Jurgio AmbraziejausPabrëþos þemaièiø kalba“, LAIS 8.Asmuo: tarp tautos ir valstybës, Vilnius:Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996,96–97.15 Plg. Giedrius Subaèius, „Spaustuvininkøátaka raðybai ir jos standartams“, ALt 3,2001b, 140, 1 pav., kur matyti Valanèiaustaisymø Skrodzkio rankraðtyje.159Jeronimo Kiprijono Raèkauskio 0 0 0knygø Munkos Vieðpaties (1857), 0 0 0Vadovo á dangø (1857) ir Balso Dievo (1858) 0 0 0kalbos ypatumai 0 0 0

4. SPAUSTUVININKØ ÁTAKA RaBD RAÐYBAI 16 . Raèkauskio Balso Dievoiðlikæs ne tik spaudinys, bet ir rankraðtis (plg. 2 pav.), ið kurio buvo spausdinta 17Juozapo Zavadskio spaustuvëje (ten spausdintos ir kitos dvi aptariamosios knygos).Neatitikimus tarp spaudinio ir rankraðèio galima skirti á dvi grupes – atsitiktiniusir sàmoningus pakeitimus. Atsitiktiniø pakeitimø knygelëje nedaug. Didþiausiàjø dalá sudaro neatitikimai, vadintini korektûros klaidomis: atstojej 37 – atsojej50 (praleista raidë), duszies VI – dusziesz 7, duszies 9 – dusziesz 21, iýengimà 52 –iýenginà 65, kaùb 61 – baùb 73, kiekwiena 12 – kiekwieua 24, ùauk 120 – ùau 126, pakalnies74 – pakalmies 83, rejkaùu 73 – rcjkaùu 83, sunau 4 – snnau 17, suszelps 65 – szuszelps76, Sutwiertoja III – Sutwiertioja 5, Trajce 120 – Trajee 126. Ðios nesuþiûrëtos klaidos,þinoma, jokiø spaustuvininkø intencijø kà nors keisti nerodo.Taip pat pasitaikë tokiø neatitikimø su rankraðèiu, kurie leidþia spræsti apieraidþiø rinkëjo mokëjimà lietuviðkai. Pavyzdþiui, iszma-manik 43 – iszmanik 56(iðtaisyta Raèkauskio rankraðèio þodþio këlimo klaida), skaitùu 43 – skaitlu 56, kialujII – kialiej 4, siediejis 43 – siediejes 56 (suaukðtaitinta forma), tiku 22 – tikiu 35(suaukðtaitinta forma). Remiantis ðiais paskutiniais pataisymais, galima manytiZavadskio spaustuvës rinkëjà mokëjus lietuviðkai, gal net buvus aukðtaitá.Be ðiø rankraðèio ir spausdinto teksto skirtumø, yra ir tokiø, kurie turbût turëjoatsirasti dël kokio kito lietuviø kalbos nemokëjusio rinkëjo. Kai kurios spausdintametekste pasitaikanèios lytys rodo rinkëjà „aklai“ sekus rankraðtá ir nepataisiusakivaizdþiø Raèkauskio netikslumø (nors jø ir nedaug), pvz.: dos-nem IX – dos-nem9 (paliktas brûkðnelis þodþio viduryje ne këlimo vietoje); O to niekados butu nemacziu, jej jos kudikis maýutelis butu numiris VI – ne macziu 7 ‘nemaèiusi’ (paliktanebaigta raðyti sangràþinë veiksmaþodþio forma); sziaustis 23 ‘ðiauðtis’ – sziaustis35. Kitur rinkëjo nesuprastos kai kurios rankraðèio vietos, jos iðspausdintos vizualiailabai panaðios á atitinkamas rankraðtinio teksto vietas, pvz.: Ne, 22 – Nes 34,tarsis X – tars is 10 (nesuprastas þodþio paskutinis skiemuo, kuris rankraðtyje ðiektiek atitrauktas, bet aiðkiai prijungtas), butumi siediejis pekùoj o siediejis par amýius43 – pekùojo 56 (nesuprasti du atskiri þodþiai).RaBD spaudinyje nëra daug pavyzdþiø, kuriais remiantis galima bûtø spræstiapie sàmoningà spaustuvininkø átakà raðybai. Ðioje knygoje spaustuvininkø skiriamadidþioji ir didþioji . Raèkauskio rankraðèiuose [j] pozicijoje ðios dvi didþiosiosraidës raðomos pramaiðiui – ir , ir , bet spaustuvininkai jas atsky-16 Iðsamiai apie spaustuvininkø átakà raðybaiir jos standartams yra raðæs Subaèius(2001b), todël analizuodama RaBD remsiuosijo straipsniu.17 [Jeronimas Kiprijonas Raèkauskis,] BalsàDiewa pri ýmogaus arba Apdumojimàgieradieiszcziu Wieszpaties Diewa paraszeKunigas Jeronimas Raczkauskis InspektoriusWarniu Seminarijes. WilniujeSpaustuwije Juzupa Zawadzkie. 1856;LMAB RS: f. 18 – 55; rankraðtis.160Archivum Lithuanicum 6

ë, t. y. [j] pozicijoje surinko tik , plg. Io VII, VIII – Jo 8(2x); Ionas VIII – Jonas 9;Iej II – Jej 4. Norëdami keisti ðias dvi raides ir nepadaryti klaidø, jie turëjo mokëtilietuviðkai. Ðios dvi didþiosios raidës atskirtos ir RaWID spaudinyje, o RaMW leidëjainesistengë jø atskirti. Dël to RaMW atsiranda variantø, pvz.: Jo 64, Ji 64, 74,85, Ii 85, Jam 78, Jo 78, Isaj 57(2x), 82, 110. Galbût RaMW rinko lietuviðkai prasèiaumokëjæs (nemokëjæs) Zavadskio rinkëjas.5. IÐVADOS. Trijose Jeronimo Raèkauskio (1825–1889) knygose – MunkojeVieðpaties (1857), Vadove á dangø (1857) ir Balse Dievo (1858) – juntamos pastangosaukðtaitinti gimtàjà dûnininkø tarmæ. Geriausiai jam sekësi pastebëti ir suaukðtaitintilengviausiai þemaièiams pastebimas þemaitybes. Ið ðeðiø vidutiniðkai pastebimøypatybiø Raèkauskis pastebëjo tik vienà, nesudëtingà, apsispræsti dël ortografijostereikalaujanèià ypatybæ, o ið sunkiausiai pastebimø nesuaukðtaitino në vienos.Raèkauskio intencijos matyti ir ið gausiø hiperformø. Vis dëlto gerai nemokëdamasaukðtaièiø tarmës, þemaitiðkø formø suaukðtaitino nedaug.Palyginus Raèkauskio, Budriko, Kasakauskio knygø kalbos ypatybes su Valanèiausbei jo veikiamo ir besiformuojanèio tuometinio raðomosios kalbos modelioypatybëmis ar intencijomis, matyti, kad Valanèius stipriai veikë ðiuos dvasininkus.Per kalbà Valanèius ieðkojo santykio su liaudimi, norëjo, kad lietuviðkas knygassuprastø ávairesniø tarmiø atstovai; á tokià kalbinæ politikà orientavosi ir kiti dvasininkai.Kai kurios þemaièiams pastebimiausios þemaitiðkos Kasakauskio tekstøformos rodo já labiau orientavusis ne á Valanèiaus idëjø raidæ, bet á dvasià (taikymàsiprie liaudiðkos kalbos).Raèkauskis bandë sekti Valanèiaus raðtø kalba bei raðyba pernelyg nenukrypdamasnuo jos ir nemëgindamas savarankiðkai ieðkoti tikslesnës grafinës kalbosraiðkos.Nuo knygos Vadovas á dangø (1857) vidurio (p. 119–216, ypaè p. 141–143)pastebima Raèkauskiui nebûdingø ortografijos bruoþø. Jie gali bûti atsiradæ dëltikëtinø Valanèiaus taisymø rankraðtyje (neiðlikæs), nes Valanèius kartais paredaguodavoaprobuojamø rankraðèiø kalbà, be to, tie ortografijos bruoþai bûdingibûtent Valanèiui (plg. nosines: uýtarànt – matànt; e tipo vokalizmà po : giaras– giarà ir kt.)Ið iðlikusio Balso Dievo rankraðèio (1857) galima spræsti apie Juozapo Zavadskiospaustuvës renkamo teksto pakeitimø mastà. Pasitaikiusios spaustuvininkø klaidosnëra labai reikðmingos: jø gana daug, bet tai daþniausiai korektûros klaidos arnesàmoningi pakeitimai. Tik didþiøjø ir skyrimas bei keitimas sugestijuojaspaustuvininkus iðmanius lietuviø kalbà ir sàmoningai veikus tuometinæ raðtøtradicijà. Taip pat Zavadskio spaustuvëje spausdintoje Munkoje Vieðpaties (1857)ðios raidës neskiriamos.161Jeronimo Kiprijono Raèkauskio 0 0 0knygø Munkos Vieðpaties (1857), 0 0 0Vadovo á dangø (1857) ir Balso Dievo (1858) 0 0 0kalbos ypatumai 0 0 0

Literatûra ir ðaltiniai:C IDZIKAITË, DALIA, 2001: „Dominyko Budriko knygos ‘Namø kryþius’ (1859) kalba“,ALt 3, 153–166.G IRDENIS, ALEKSAS, 2004 06 29 laiðkas Giedriui Subaèiui ið Vilniaus á Vilniø.J ONIKAS, PETRAS, 1972: Lietuviø bendrinës raðomosios kalbos kûrimasis antrojoje XIX a.pusëje, Èikaga: Pedagoginis lituanistikos institutas.Lietuviø literatûros enciklopedija, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2001.RaBD – [Jeronimas Kiprijonas Raèkauskis,] BAÙSÀ DIEWA PRI ÝMOGAUS ARBA APDU-MOJIMÀ GIERADIEISZCZIU WIESZPATIES DIEWA. PARASZE Kunigas JERONIMASRACZKAUSKIS Inspektorius Warniu Seminarijes. WILNIUJE. Kasztu ir SpaustuwijeJuzupa Zawadzkie. 1858; Èikagos Newberry biblioteka: Bon. 13466.[R AÈKAUSKIS, JERONIMAS KIPRIJONAS,] Balsà Diewa pri ýmogaus arba Apdumojimàgieradieiszcziu Wieszpaties Diewa parasze Kunigas Jeronimas Raczkauskis InspektoriusWarniu Seminarijes. Wilniuje Spaustuwije Juzupa Zawadzkie. 1856; LMAB RS: f. 18 – 55;rankraðtis.RaMW – [Jeronimas Kiprijonas Raèkauskis,] MUNKÀ WIESZPATIES JEZAUS ARBA DIE-WABAJMINGUS DUMOJIMUS APEJ MUNKÀ JEZAUS KRISTAUS DIEL KIEKWIENOSDIENOS PAR ISZTISÀ GAWIENÆ. PARASZE Kunigas Jeronimas Raczkauskis InspektoriusWarniu Seminarijes. WILNIUJE. KASZTU IR SPAUSTUWIEJE JUZAPA ZAWADZ-KIE. 1857; Èikagos Newberry biblioteka: Bon. 13465.RaWID – [Jeronimas Kiprijonas Raèkauskis,] WADOWAS I DANGU IR MEDITACIJES DIEÙPENKIU DIENU REKOLEKCIJU. PARASZE KUNIGAS JERONIMAS RACZKAUSKISInspektorius Warniu Seminarijes. WILNIUJE. Kasztu ir Spaustuwiej Juzapa Zawadzkia.1857; Èikagos Newberry biblioteka: Bon. 13464.S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 1996: „Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos þemaièiø kalba“, LAIS 8.Asmuo: tarp tautos ir valstybës, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 10–113.S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 1998: Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia, Vilnius:Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas.S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 2001a: Kalikstas Kasakauskis: Lietuviø bendrinës kalbos konjunktûra,BALt 1, Vilnius: Lietuviø kalbos instituto leidykla.S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 2001b: „Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams“, ALt 3,129–152.V ANAGAS, VYTAUTAS, 1990: Lietuviø raðytojø sàvadas, Vilnius: Mokslas.VaÝ – [Motiejus Valanèius,] ÝINE KAJP REJK ATLIKTI SPAWIEDNÆ ISZ WISA AMÊIAUS.Trete karta iszpausta. WILNIUJ, Spaustuwieje Jozapa Zawadzkia, 1857; Èikagos Newberrybiblioteka: Bon. 13485.VaÝJK – [Motiejus Valanèius,] ÝIWATAS JEZAUS KRISTAUS. WIESZPATIES MUSU. ARBAISTORIJE NAUJOJE ISTATIMA, ISZSPAUSTA WILNIUJ, SPAUSTUWIEJ A. DWOR-CZIAUS. 1853; Èikagos Newberry biblioteka: Bon. 13486.Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1966: Lietuviø dialektologija, Vilnius: Mintis.Z INKEVIÈIUS, ZIGMAS, 1990: Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII–XIX a., Vilnius:Mokslas.162Archivum Lithuanicum 6

Daiva LitvinskaitëLINGUISTIC FEATURES OF THE BOOKSMUNKÀ WIESZPATIES (1857), WADOWAS I DANGU (1857),AND BAÙSÀ DIEWA (1858) B YJERONIMAS K. RAÈKAUSKIS 0 0 0SummaryThe analysis of the three religious books by Jeronimas K. Raèkauskis (1825–1889)Munkà Wieszpaties (1857), Wadowas i Dangu (1857), and Baùsà Diewa (1858) shows an attemptof the author to write in the Highland Lithuanian dialect instead of his native South-Lowland (dûnininkai) one. Those Lowland Lithuanian dialect features that are the mostnoticeable for a Lowlander were replaced by Highland forms. But from the six linguisticLowland Lithuanian particularities that are only occasionally noticeable by a Lowlander,Raèkauskis changed into Highland Lithuanian just one. The third group the least noticeableLowland Lithuanian dialectal features were also unnoticed by Raèkauskis and were notchanged into the Highland Lithuanian equivalents. Hypercorrect forms also bear witnessto Raèkauskis’ efforts to write in Highland Lithuanian. But these efforts were underminedby his limited knowledge of the Highland dialect.A comparison of Bishop Motiejus Valanèius’ (1801–1875) written language to the languageof the priests in his bishopric (Raèkauskis, Dominikas Budrikas [1798–1873],Kalikstas Kasakauskis [ca. 1792–1866]) demonstrates the strong influence Valanèius had onthese priests. Valanèius’ usage suggests that he shaped his written language to make itmore accessible to the peasants and to attract the speakers of the other dialect. Thislanguage policy was eagerly followed by certain priests. Still Kasakauskis did not followValanèius’ writings literally, he accepted Valanèius’ ideas to write for the peasants inlanguage that was understandable to them.Raèkauskis attempted to follow Valanèius’ written language and orthography quiteliterally, and he tried not to diverge overmuch and not to search for more definiteindependent orthographic expression. Part of the book Wadowas i Dangu, however, isprinted in a language and orthography different from the one that is typical forRaèkauskis’ texts. Those different linguistic features are quite characteristic of Valanèius’written language. Thus, there is a strong possibility that Valanèius was the one who madecorrections in Raèkauskis’ Wadowas i Dangu (it is known that Valanèius had a habitsometimes of correcting the language of those manuscripts that he had to approve as abishop).The manuscript of the book Baùsà Diewa still survives. It makes it possible to comparethe manuscript to the printed version. Juozapas Zavadskis’ printing errors are not verysignificant: there is a significant number of them but usually they are only proofreadingerrors and not a conscious substitution. But the printer separated the upper case letters and according to whether they were in vocalic or consonantal position (this was163Jeronimo Kiprijono Raèkauskio 0 0 0knygø Munkos Vieðpaties (1857), 0 0 0Vadovo á dangø (1857) ir Balso Dievo (1858) 0 0 0kalbos ypatumai 0 0 0

not the case in the manuscript). This proves that the typesetter knew Lithuanian andconsciously adjusted the orthography to the contemporary printing tradition. Such adifference is not present in the printed book Munkà Wieszpaties by the same Zavadskispress. This might mean that the particular typesetter of this book did not knowLithuanian.D AIVA LITVINSKAITË Gauta 2004 m. geguþës 21 d.University of Illinois at ChicagoDepartment of Slavic and Baltic Languages and LiteraturesUH 1628, MC/306601 S. Morgan St.Chicago IL 60607, U.S.A.el. p.: ldaiva@yahoo.com164Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Ieva ÐenavièienëLietuvos istorijos institutas, VilniusKonfesinis Antano Baranauskolietuviðkosios kûrybos iðtakø aspektasAntanas Baranauskas – poetas, lituanistas, Kauno kunigø seminarijos profesorius,Seinø vyskupas, tad jam nestinga tyrëjø dëmesio. Baranausko asmenybë vertintadviem aspektais: Reginos Mikðytës – tautiniu (poetas, tautos ðauklys ir þmogaus–poeto–kunigodramos herojus) 1 , o Egidijaus Aleksandravièiaus – socialiniu(visuomenës narys, derinæs lietuviø kultûrinæ atgimimo veiklà ir vyraujanèià kultûrà,revoliuciná pakilimà ir katalikiðkàjá universalizmà) 2 .Be ðiø dviejø, dar vienas – konfesinis – poþiûris á Baranauskà kaip á dvasininkijosatstovà galëtø papildyti poeto portretà. Tad ðis straipsnis ir skiriamas religinëmsBaranausko lietuviðkosios kûrybos paskatoms tirti.1. KATALIKØ BAÞNYÈIA IR LIETUVIØ KALBA. Tiek Mikðytë, tiekAleksandravièius poeto kûrybà lietuviø kalba kildino ið jo tautiðkumo (Mikðytë1993, 147–155, 273 ir toliau; Aleksandravièius 2003, 99–110 ir toliau). Lietuviøinteligentø tautiðkumas XIX amþiaus viduryje siejamas su tautinës sàmonës pabudimuir lietuviø etnokultûriniu sàjûdþiu, kuriam priskiriamos visos lietuviðkosiosiniciatyvos ir kurio idëjiniu þidiniu laikomi Varniai. Etnokultûriná sàjûdá inspiravoþlugusios Abiejø Tautø Respublikos nostalgija ir Romantizmo idealai, vëliau jáveikë kultûrinës integracijos procesai Vakarø Europoje, Johanno Gottfriedo Herderioidëjos, lenkø atgimimas, bræstanèios socialinës reformos bei socialiniai paèioslietuviø inteligentijos pokyèiai. Simono Daukanto veiklos metais etnokultûrinis sàjûdissiekë ugdyti naujo istorinio tipo ir etniniu poþiûriu savità Lietuvos kultûrà suvalstieèiø kultûros vertybëmis, taip pat sudaryti galimybæ valstieèiams sàmoningaiásitraukti á civilizacijos procesà 3 .1 R[egina] Mikðytë, Antano Baranausko kûryba,Vilnius: Vaga, 1964; Regina Mikðytë, AntanasBaranauskas, Vilnius: Vaga, 1993.2 Egidijus Aleksandravièius, Giesmininko kelias,Vilnius: Versus aureus, 2003.3 Antanas Kulakauskas, „Apie tautinio atgimimosàvokà, tautiniø sàjûdþiø epochà irlietuviø tautiná atgimimà“, LAIS 1. Tautinëssavimonës þadintojai: nuo asmens iki partijos,Vilnius: Sietynas, 1990, 138–139.165Konfesinis Antano Baranausko 0 0 0lietuviðkosios kûrybos iðtakø 0 0 0aspektas 0 0 0

Etnokultûrinës idëjos nebuvo svetimos ir dvasininkams (pavyzdþiui, JuozapuiArnulfui Giedraièiui, Jurgiui Ambraziejui Pabrëþai, Juozapui Èiuldai ar JuozapuiÞelviui 4 ). Antra vertus, vien tik jomis vadovautis tiriant XIX amþiaus vidurio lietuviðkàjàveiklà jau per möþa. Tuo metu, be patriotiniø etnokultûriniø paskatø, jaiplëstis atsirado kitas svarus motyvas, tiesiogiai susijæs su pragmatiniais katalikybësporeikiais. Tai matyti Varniø kultûriniame þidinyje.Varniuose, kur inteligentø daugumà sudarë dvasininkai, etnokultûrinio sàjûdþioátaka ryðkesnë iki 1855 metø, kol ten gyveno Daukantas, o vyskupijos istorijàtyrë Motiejus Valanèius, Jeronimas Raèkauskis, Vincentas Juzumas, BenediktasSmigelskis. Taèiau Varniø þidinio veiklos analizë Baranausko studijø metais(1856–1858) rodo, jog tuo metu pagrindinë kûrybinë dvasininkijos energija èia buvoskiriama ne istoriðkai savitos lietuviø kultûros kûrimui, o katalikybës stiprinimuiir religinës praktikos plëtojimui. Visi Varniuose gyvenæ lietuviðkai raðæ asmenys(Valanèius, Raèkauskis, Antanas Juzumas, Otonas Praniauskis; iðimtis – PranciðkusAmbraziejus Kaðarauskis) buvo atsidëjæ tik religinës literatûros rengimui.Religinis gyvenimas Varniuose, Þemaièiø vyskupijoje ir apskritai visoje Rusijosimperijoje XIX amþiaus viduryje aktyvëjo dël objektyviø prieþasèiø. Po napoleonmeèioir Vienos kongreso (1814–1815) Vakarø Europoje prasidëjo visuotinis KatalikøBaþnyèios atsinaujinimo, arba atgimimo, procesas. Ðá procesà iðprovokavo vidinësBaþnyèios jëgos, já veikë lemiamà smûgá Apðvietos idëjoms sudavæs Romantizmasir ryðkëjanèios ultramontanizmo tendencijos. Buvo siekiama reabilituoti ir apgintikrikðèionybæ, atgaivinti religiná gyvenimà, parodyti didelius Baþnyèios nuopelnuskultûrai, suderinti religijà su kultûra, taip pat rasti efektyvesniø priemoniø stiprintikrikðèionybæ keièiantis visuomenës politinei, ekonominei, socialinei, kultûrinei situacijai,pritaikyti katalikybæ prie liberalëjanèios bei demokratëjanèios pasaulio visuomenësir stiprëjanèio burþuazijos luomo 5 . Pagal aplinkybes ávairiose ðalyse Baþnyèiosatgimimas prasidëjo ne tuo paèiu metu ir reiðkësi skirtingai.Katalikø Baþnyèios atsinaujinimo procesà Rusijos imperijoje lëmë po 1830–1831metø sukilimo sparèiai blogëjanti Baþnyèios teisinë, ekonominë padëtis, prieðinimasisdiegiamai rusø kultûrai ir ideologijai, didëjanti staèiatikybës plitimo grësmë, irstantysfeodaliniai santykiai, bræstanèios socialinës reformos ir augantis valstietijosvaidmuo. Baþnyèios situacija itin komplikavosi XIX amþiaus penkto deðimtmeèiopradþioje. 1839 metais panaikinus Brastos baþnytinæ unijà ir atskyrus 1,5 mln. unitø,Katalikø Baþnyèiai Lietuvoje ir Baltarusijoje buvo suduotas stiprus smûgis.1841–1843 metais pakirstas jos ekonominis pamatas – nusavintos þemiø valdos ir4 Aldona Praðmantaitë, Þemaièiø vyskupasJuozapas Arnulfas Giedraitis, Vilnius: Diemedþioleidykla, 2000; Jurgis Pabrëþa(1771–1849), Vilnius: Mintis, 1972; JuozasÈiulda, Trumpi samprotavimai apie þemaièiøkalbos gramatikos taisykles, LAIS 6, parengëGiedrius Subaèius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijøleidykla, 1993, 83, 86; IevaÐenavièienë, „Juozapo Þelvio laiðkai JonuiKrizostomui Gintilai ir Motiejui Valanèiui“,Istorija 47, 2001, 48–60.5 Þr. Bolesùaw Kumor, Historia Koúcioùa 7.Czasy najnowsze 1815–1914, Lublin: Redakcjawydawnictw Katolickiego uniwersytetuLubelskiego, 2001.166Archivum Lithuanicum 6

piniginis kapitalas. 1843–1844 metais rusø valdþios iniciatyva reformuota katalikøkunigø rengimo sistema, seminarijose pradëta diegti rusø kultûra ir ideologija, suvarþytaganytojiðkos veiklos laisvë ir átaka ðvietimui. Iki 1842 metø uþdaryta daugvienuolynø, panaikintos vienuolijø seminarijos ir mokyklos. Uþdrausta be valdþiosleidimo statyti bei remontuoti baþnyèias, apribotas kunigø skyrimas, ávesta pamoksløcenzûra. Nuo 1843-iøjø prasidëjo staèiatikybës invazija á katalikiðkàjà valstietijàper Valstybës turtø ministerijos mokyklas, kuriose mokë staèiatikiø dvasininkai.Grësmingai pablogëjusi Katalikø Baþnyèios padëtis, nerimas dël katalikybës, kuriàvaldþia „privedë kone iki nuopuolio“, ateities atsispindi Valanèiaus uþraðuose 6 .Baþnyèios atsinaujinimo pobûdá vyskupijose lëmë vietos veiksniai – gyventojøreliginë, etninë, socialinë bei kultûrinë specifika, vietinës kalbos vartojimo pastoracijojetradicijos, dvasininkø socialinë kilmë, vyskupijos vadovø nuostatos ir kultûriniaisàjûdþiai. XIX amþiaus viduryje Þemaièiø vyskupijos dvasininkija græþësi ásvarbiausià katalikybës sociumà – valstieèius, siekë stiprinti jø katalikiðkumà. Ávertintaliaudies kalbos (lietuviø, o nuo 1849-øjø, prie vyskupijos prijungus Kurðà, irlatviø) svarba religijai. Lietuviø kalba pradëta plaèiau vartoti ir pridëtinëse pamaldose,ir katechizacijoje. Valstieèiø dorovæ bei tinkamà visuomeniná elgesá pagalkrikðèioniðkàsias vertybes siekta ugdyti ganytojiðkais laiðkais ir liaudþiai skirta religineauklëjamàja literatûra. Lietuvybës dvasia stiprinti katalikybæ pradëjo vyskupijosvaldytojas Jonas Krizostomas Gintila (1844–1850). Jis siekë, kad kunigai geriaumokëtø lietuviø kalbà, ir stengësi ásteigti kuo daugiau lietuviðkø parapiniø mokyklø7 . Ðià veiklà iðplëtojo vyskupas Valanèius (1850–1875). Jo pastangomis dvasininkijosreliginë veikla ilgainiui ágijo ðvietëjiðkos ir kultûrinës veiklos bruoþø, lëmusiøvalstietijos gyvensenos modernëjimà ir tautinio kultûrinio potencialo stiprëjimà8 . Ðitaip pasireiðkë ið valstieèiø kilusio Valanèiaus rûpestis gimtojo socialiniosluoksnio kultûrinëmis bei tautinëmis reikmëmis, taigi ir jo (taip pat dalies dvasininkø)tautiðkumas.Didëjantis lietuviø kalbos vaidmuo tikyboje skatino Katalikø Baþnyèios lituanizacijà.Vyskupijos vadovai stengësi lietuviø kalbai sudaryti geresnes sàlygas, palankiainuteikti sulenkëjusius kunigus ir aukðtesniuosius visuomenës sluoksnius.Kunigams ir visiems apsiðvietusiems katalikams skirta lietuviðka ganytojiðkoji, hagiografinë,mistinë-asketinë, vietinës vyskupijos ir Baþnyèios istorijos literatûra 9 .6 Motiejus Valanèius, Namø uþraðai, sudarëAldona Praðmantaitë, Vilnius: Baltos lankos,2003, 255, 257, 363, 365.7 Jono Krizostomo Gintilos aplinkraðèiai Þemaièiøvyskupijos dekanams, 1846 09 14,1846 12 21; LVIA: f. 1671, ap. 4, b. 52,l. 279–282; b. 46, l. 148–149; M[eilë] Lukðienë,Lietuvos ðvietimo istorijos bruoþaiXIX a. pirmojoje pusëje, Kaunas: Ðviesa,1970, 237.8 Þr. Vytautas Merkys, Motiejus Valanèius.Tarp katalikiðkojo universalizmo ir tautiðkumo,Vilnius: Mintis, 1999.9 Gali bûti, jog noras paskatinti aukðtesniuosiusluomus palaikyti svarbià Baþnyèiaikatalikybës stiprinimo iniciatyvà buvosvarus motyvas telkti lietuviðkàjá darbàVarniuose, iðkelti já, reklamuoti visuomenëje.Istoriografai spëja, kad ne vien iðasmeniniø ásitikinimø Valanèius lietuviðkaiparaðë ir Þemaièiø vyskupystæ – tokiaknyga pirmiausia turëjo maþinti dvasininkø,bajorø abejingumà lietuviðkumui(Egidijus Aleksandravièius, Antanas Kulakauskas,Carø valdþioje. XIX amþiaus Lietuva,Vilnius: Baltos lankos, 1996, 176).167Konfesinis Antano Baranausko 0 0 0lietuviðkosios kûrybos iðtakø 0 0 0aspektas 0 0 0

Gintilos iniciatyva Þemaièiø kunigø seminarijoje klierikus imta rengti ganytojiðkamdarbui lietuviø kalba. 1846 metais lietuviø kalba pradëtas skaityti baþnytinës iðkalboskursas, seminaristai mokyti sakyti pamokslus lietuviðkai, bibliotekoje kauptaslietuviðkø knygø fondas, rengti mokymo lituanizacijos projektai, skatintas klierikøpriëmimas ið þemesniø socialiniø sluoksniø.2. ETNOKULTÛRINIØ IR RELIGINIØ VEIKSNIØ POVEIKIS BA-RANAUSKO LIETUVIÐKAJAI VEIKLAI. Kad etnokultûrinës idëjos poetuibuvo þinomos, rodo Pasikalbëjimo Giesminyko su Lietuva turinys 10 . Su jomis Baranauskasveikiausiai susipaþino Varniuose. Nors jo studijø Þemaièiø kunigø seminarijojemetais pats Daukantas Varniuose negyveno, bet seminarijos biblioteka turëjoDaukanto veikalø. Vis dëlto tiesioginæ ir didþiausià átakà Baranauskui veikiausiaidarë Varniø kunigø pataisos namø priþiûrëtojas Kaðarauskis, kuris tuo meturinko medþiagà etninei kultûrai svarbiam darbui – lietuviø kalbos þodynui. BûtentKaðarauskis, kuris palaikë su „triumviratu“ 11 artimus ryðius, bus padëjæs poetuisuvokti lietuviø kalbos vertæ ir atkreipæs jo dëmesá á lingvistikà.Antra vertus, Kaðarauskio lituanistiná darbà skatino, sprendþiant ið jo patiespasisakymø, ne etnokultûrininkams bûdingas siekis kurti naujà lietuviø kultûrà,bet veikiau moksliniai interesai, susijæ su XIX amþiaus pradþioje Vakaruose atsiradusialyginamàja kalbotyra. Atkreipus dëmesá á lietuviø kalbos svarbà, prireikëiðsamaus lietuviø kalbos þodyno. Prisidëti prie jo sudarymo nutaræs Kaðarauskisbuvo ásitikinæs, kad tik tiesiogiai bendraujant su liaudimi galima iðmokti grynà irtobulà „Algirdø, Vytautø, Jogailø kalbà“ bei iðtirti jos prigimtá. Tad „pamilti lietuviøvalstietá“, suvokti jo gyvenimo bûdà, civilizuoti já bei gausinti literatûrà lietuviøkalba Kaðarauskis ragino ne tiek ið patriotizmo, kaip neretai teigiama, kiek moksliniaissumetimais. Ðnekamosios kalbos norminimu jis nesidomëjo, laikë jà savaimetobula, nes tokia kalba nesugadinta ekonominës ir intelektualinës paþangos 12 . Tadvargu ar Kaðarauskio, savo raðtuose prisistatinëjusio kaip gente Lituanus, nationePolonus 13 , etnokultûrinës intencijos galëjo paakinti Baranauskà darbuotis lietuviøkultûros labui.2.1. PASTORACIJA IR LIETUVIØ KALBA. Ásigilinus á Varniø laikotarpioBaranausko raðiná Apie þemaièiø ir lietuviø liaudies kalbà (O mowie ludu Ýmudz-10 Antanas Baranauskas, Raðtai 1. Poezija,parengë Regina Mikðytë, Marius Daðkus,Vilnius: Baltos lankos, 1995, 246–254.11 Klierikø Baranausko, Klemenso Kairio,Pranciðkaus Viksvos ir vëliau prie jø prisidëjusioAntano Valento bûrelis Þemaièiøkunigø seminarijoje.12 A[mbrozy] K[ossarzewski], „Znaczeniejæzyka litewskiego we wzglædzie naukowym“,Pismo Zbiorowe Wileñskie, 1859, 163–175; „Rzecz o litewskich sùownikach“, PismoZbiorowe Wileñskie, 1862, 133–212.13 Marija Èilvinaitë, Kaðarausko AmbraziejausPranciðkaus, s. Mikalojaus, gyvenimo, kûrybosir rankraðtinio palikimo apþvalga,1961 06 20; LNB RS: f. 24 – 1a, l. 1.168Archivum Lithuanicum 6

kiego i Litewskiego, 1857) 14 matyti, kad jo mintis apie Lietuvos krikðtà ir unijà traktuotikaip etnokultûrines nuostatas nëra pagrindo. Raðinyje apgailestaujama tik dëllietuviø kalbos ir tautos nuosmuká lëmusiø istoriniø aplinkybiø, kuriø nepaneigtønei lietuvis, nei lenkas. Ádomesni jo samprotavimai apie lietuviø kalbà:Kunigui pravartu kaip galima geriau þinoti visas ðvento tikëjimo ir Baþnyèiosmokslo tiesas, bet dar pravarèiau mokëti tas tiesas aiðkiai ir tvirtai iðdëstyti þmonëms.Pagalbinës priemonës yra þmoniø, á kuriuos kreipiamasi, kalbos paþinimasir tobulumas. [...] Todël þemaièiø dvasininkija, turëdama kitø tautø knygose neiðsemiamàðaltiná Baþnyèios mokslo, atremianèio visus ðvento tikëjimo prieðø priekaiðtusir naudojamo þmoniø praktiniam gyvenimui, negali jo visai nuodugniai irkilniai iðdëstyti þmonëms dël kalbos skurdumo ir kartu negali plëtoti aukðtesniointelektualumo. Taigi, kad labdaringa ðvento tikëjimo ðviesa sëkmingiau apðviestøtos liaudies protà, kad jà iðmokytø aukðtesnës krikðèionio paskirties ir ðventødorybiø kilnumo, reikia pirma padaryti kalbà pajëgià suvokti tas visas ðventastiesas ir lengvai suprantamà liaudþiai (Baranauskas 1986, 210–215).Toliau aiðkinama, jog senosios, tikrosios lietuviø kalbos atgaivinimà reikia pradëtinuo þemaièiø ir aukðtaièiø tarmiø atkûrimo. Tai padaryti leistø kiekvienosparapijos, kaimo tarmës atmainø, atsiradusiø per amþius dël uþdaro valstieèiogyvenimo bûdo, taip pat liaudies vartojamø prieþodþiø, padavimø, dainø þodþiøpalyginimas ir atranka. Tokià medþiagà galëtø kaupti parapijø klebonai ir perduotijà lietuviø kalbos þodynø bei gramatikø sudarytojams. Ðie tarmes atkurtø, jas palygintø,atrinktø atskirus þodþius, atkreiptø dëmesá á jø prigimtá, stiliaus grakðtumàbei aiðkumà ir nustatytø visai lietuviø kalbai bendras, taip pat liaudþiai lengvaisuprantamas taisykles. Parapinës mokyklos padëtø supaþindinti lietuvius su nustatytomisbendrinës kalbos formomis, kurios ilgainiui ásitvirtintø kasdienëje vartosenoje.Kitaip nei Kaðarauskis, Baranauskas buvo ásitikinæs, jog kalbos lygis tiesiogiaipriklauso nuo civilizacijos lygio ir visuomeniniø santykiø plëtros.Lyginant Kaðarauskio ir Baranausko paþiûras á kalbos raidà ir lingvistiniusinteresus matyti, kad jos aiðkiai skyrësi. Kaðarauskiui svarbiausia mokslinë lietuviøkalbos vertë (archajiðkumas), tuo tarpu Baranauskui – jos praktinis vartojimas(norminimas). Be to, akivaizdus Baranausko interesø religinis akstinas. Kunigai visdaugiau dëmesio skyrë gramatikø ir þodynø rengimui, 1841 metais áteisinus parapinesmokyklas prie baþnyèiø ir Þemaièiø vyskupijoje katalikybæ pradëjus skleistilietuviø kalba. 1849 metø pabaigoje ði veikla ágijo naujà pobûdá – tuomet vyskupijaiðsiplëtë á Rytø Lietuvà ir apëmë jau ne vien þemaièiø, bet ir aukðtaièiø tarmësplotus, tad þemaièiø dvasininkijai kalbos norminimo reikalas pasidarë dar aktualesnis.Reikia manyti, jog bûtent ði aplinkybë paskatino aukðtaitá Baranauskà atkreiptidëmesá á bendrinës lietuviø kalbos kûrimà.14 Antanas Baranauskas, „Apie þemaièiø irlietuviø liaudies kalbà“, Antanas Baranauskas,parengë R[egina] Mikðytë, LiK 19, Vilnius:Vaga, 1986, 210–215.169Konfesinis Antano Baranausko 0 0 0lietuviðkosios kûrybos iðtakø 0 0 0aspektas 0 0 0

Bendrinës lietuviø kalbos kûrimas – ilgas procesas, o lituanizuoti katalikybæAukðtaitijoje reikëjo nedelsiant, taigi pradëta rengti religinæ literatûrà ir aukðtaièiøtarme. Valanèiaus rûpesèiu 1853 metais iðleistas aukðtaitiðkas katekizmas 15 . PastoracijaiAukðtaitijoje vyskupas stengësi panaudoti ir Baranausko talentà. Jo paragintaspoetas 1857–1858 metais seminarijoje paraðë aukðtaitiðkø giesmiø Valanèiausrengtam giesmynui. Taip Kantièkose arba kningose giesmiø (1860) atsirado skyrius„Artojø giesmës ðventos“ (Mikðytë 1993, 61), o 1859 metais – blaivybei skirta Dievorykðtë ir malonë (Baranauskas 1995, 541). Vëliau, 1865 metais Baranauskui gráþusið uþsienio, Valanèius vël priminë, kad trûksta literatûros aukðtaièiø tarme, irragino Baranauskà raðyti (Baranauskas 1986, 307).2.2. POEZIJA IR RELIGIJA. Literatûrologai daugiausia dëmesio skiria lietuviðkaiBaranausko poezijai, tuo tarpu lenkiðkoji likusi nuoðalëje. Taèiau lenkiðkojipoezija sukurta anksèiausiai, ji iðsiskiria apimtimi ir tematika, todël reikiapritarti Aleksandravièiui, kad Baranausko kûrybos prigimtá ámanoma suvokti tikper jo lenkiðkos ir lietuviðkos poezijos visumà ir kad poezija lenkø kalba atspindiiðlavinto þmogaus jausenà. Diskutuotinas teiginys, jog svarbiausias motyvas, dëlkurio Baranauskas pradëjo kurti lietuviðkai, tebuvo namø aplinkos prisiminimas(Aleksandravièius 2003, 81–82).Sprendþiant ið turinio, lenkiðkoji poezija ið tiesø yra pagrindinë Baranauskovidinio „að“ raiðkos forma. Lenkø kalba perteikiamos egzistencijos kontempliacijos,tikëjimo, transcendentalumo, universalumo iðgyvenimai, regëjimai, mistinis bendravimassu Dievu ir religinë egzaltacija, erezijø pragaiðtingumas, gyvenimo prasmës,likimo, kanèios motyvai, sielø pokalbiai.Bûtent lenkiðkoje Baranausko poezijoje, kuri paraðyta seminarijoje 1856–1857metais, dar iki pasirodant 1856 metø lapkrièio 12 dienos eiliuotam sveikinimui KlemensuiKairiui ir „Dainu dainelæ, savo giesmelæ“, o juo labiau Anykðèiø ðileliui (Baranauskas1995, 114–115, 158–160, 177–187), susiformavo Baranausko paþiûrø sistema.1858–1859 metais ji iðdëstyta poemose Kelionë Petaburkan (Baranauskas 1995,212–235), Pasikalbëjimas Giesminyko su Lietuva, Dievo rykðtë ir malonë, taip pat 1860–1861 metø religinëse giesmëse (tam tikra prasme ir Anykðèiø ðilelyje). Ðioje poezijojeávardijama pagrindinë blogybë, dël kurios þlunga tautos ir valstybës. Tai – tikëjimosusilpnëjimas ir þmoniø moralinis nuopuolis 16 . Ðiai blogybei pasiprieðinti gali tikkatalikø dvasininkija. Baranauskas átvirtina apaðtalo Pauliaus – kunigo, Tikëjimo,Meilës ir Vilties neðëjo þmonijai, krikðèionybës misionieriaus – ávaizdá: „O wieszczeÚwiata, pieúniarze, poeci! / Wielkim wam úwiatùem ùaska Boýa úwieci; / I wielkachwaùa w Bogu was opasze, / Jeúli speùnicie posùannictwo wasze; / [...] / Wielkie15 Juozapo Þelvio lenkiðkai paraðytà ir 1852metais iðleistà Katekizà Kataliku Valanèiauspavedimu á aukðtaièiø tarmæ iðvertë JuozapasZenevièius (Merkys 1999, 301–302).16 Plg. Baranauskas 1995, 105–106, 456(„Urywek“ 1856 10 06), 107–108, 457(„Luter /:urywek:/“, 1856 10 10).170Archivum Lithuanicum 6

Wam wprawdzie na ramionach dzieùo / [...] / Zasiejcie niwæ w Boêkiéj posiadùoúci/ Pieúnià Nadziei, Wiary i Miùoúci“ 17 .Ðis ávaizdis suasmeninamas ir sukonkretinamas kaip Kunigo–Poeto–Menininko,liaudies kelvedþio ávaizdis. Èia randa prasmæ romantiðko ir melancholiðko pasaulieèioGiesmininko egzistencija. Konstatuojama, kad iðsilavinimas, poetinis talentasyra Dievo duotas árankis atskleisti liaudþiai gimtàja kalba Lietuvos istorijos sàsajàsu Katalikø Baþnyèia, kuri vienintelë pajëgi garantuoti dvasiná atsinaujinimà –paþadinti Dievo, artimøjø, tëvynës meilæ, kada nors prikelsianèià ðià tëvynæ (kalbamaapie Lietuvos ir Lenkijos valstybæ) ið kapo 18 . Panaðiai valstietijos istorinësàmonë politiðkai kryptingai formuojama XIX amþiaus vidurio bajorijos, atstovavusiosdemokratëjanèiai LDK bajoriðkajai kultûrai, kelioniø po Lietuvà apraðymuose19 . Gresiant kataklizmams, tokie apraðymai turëjo priminti skaitytojui ðlovingàkraðto ir unijinës valstybës istorijà.Visos Baranausko 1856–1857 metø poezijoje iðsakytos nuopuolio, misijos, dvasinioatsinaujinimo idëjos 1857–1861 metais perkeltos á lietuviðkà kontekstà ir perpasakotoslietuviðkomis eilëmis. Lietuviðkoji poezija jau nëra intymi „að“ poezija.Ji skirta iðoriniam pasauliui ir yra dinamiðka, pritaiko subrandintas idëjas konkreèiametnosociumui. Tai prasideda Varniuose ir tæsiasi Peterburge 20 . 1856 metaiskrikðèionybës svarba pabrëþiama Kairiui raðytame eiliuotame sveikinime, kuriamejis raginamas ákvëpti þmones siekti dvasinio apsivalymo ir atgimimo per tikëjimà,taip pat – valstietijos socialinës laisvës lûkesèius iðreiðkusioje ir dvasininkijà kaipbûsimà jos laisvo gyvenimo kelvedá ávardijusioje „Dainu dainelæ“ 21 . Tai nëra akivaizdutik Anykðèiø ðilelyje, nors jis paraðytas po „Dainu dainelæ“ ir tuo paèiu metu17 „O, pasaulio pranaðai, dainiai, poetai! /Jums Dievo malonë ðvieèia ryðkia ðviesa, /Ir jus apgaubs didþiulë garbë Dievuje, /Jeigu ávykdysite savo misijà. / [...] / Iðtikrøjø ant jûsø peèiø gula didi uþduotis/ [...] / Uþsëkite Dievo tëvonijos dirvas/ Vilties, Tikëjimo ir Meilës giesme“(„W pocie czoùa / do Poetów /“, 1857 03 10;Baranauskas 1995, 129–130, 468).18 Baranauskas 1995, 87–93, 447–450(„Cudny pioúnki kwiat serce me i úwiat“,1856), 114–115, 460 („Paswiçjkinimasdienôj wardûwiu brôlo Wieszpatîj Klçmenso“,1856 11 22), 109–111, 458–459(„Do X. Klemensa Kajro. Odpowiedê nawiersz: ‘Lubo nie umiem tego jæzyka’“,1856 10 19), 131–132, 468–469 ([„Bùogosùawiony,kto z Boýéj ræki“], 1857 03 16).19 Vladas Sirutavièius, „Simbolinës geografijos:kelionës po XIX a. vidurio Lietuvà irjø apraðymai“, Lietuvos istorijos metraðtis,1999 metai, Vilnius: LII leidykla, 2000,110–123.20 Baranausko veikla lietuviø kalbotyros, poezijossrityje Peterburgo Romos katalikødvasinëje akademijoje (1858–1862) itinintensyvëjo: èia ne tik buvo paraðytos,baigtos poemos (tarp jø ir Anykðèiø ðilelis),giesmës, eilës, bet ir vyko „triumvirato“susiraðinëjimas lingvistikos klausimais(taip pat eiliuotais lietuviðkais laiðkais),uþsimezgë ryðiai su Augustu Schleicheriu.Baranauskas neberaðë poezijos lenkø kalba.21 „Dainu dainelæ“ paraðymo data yra 1857metai, spëjama, kad paraðyta Anykðèiuose,t. y. per klieriko Baranausko atostogas.Taèiau jose minimas bûsimas baudþiavospanaikinimas leistø manyti, jog eilës turëjobûti raðytos Varniø seminarijoje neanksèiau kaip 1857 metø gruodþio mënesá.Mat gruodyje buvo vieðai paskelbtas1857 metø lapkrièio 20 dienos caro AleksandroII pasiraðytas reskriptas Vilniausgeneralgubernatoriui Vladimirui Nazimovuidël gubernijø bajorø komitetø ásteigimovalstieèiø reformai parengti, tad tiktada Baranauskas galëjo suþinoti apienumatomà þemës reformà.171Konfesinis Antano Baranausko 0 0 0lietuviðkosios kûrybos iðtakø 0 0 0aspektas 0 0 0

kaip Kelionë Petaburkan bei Pasikalbëjimas Giesminyko su Lietuva. Anykðèiø ðilelis nuokitø Baranausko poemø skiriasi tuo, kad èia nëra nei atviros ideologinës deklaracijos,nei atviros didaktikos. Pirma poemos dalis paraðyta stengiantis perteikti„czyste pomysùu wzory / Pùynnie i dzwiæcznie jak tok strumienia“ 22 , atskleidþiagamtos ir lietuvio dvasios harmonijà. Tai romantiðko paþado, 1855 metais duotoKarolinai Praniauskaitei, iðtesëjimas: „W tæsknéj dla braci uroczéj pieúni / Wskrzesiãzpod grubej przeszùoúci pleúni / Wiekow zamarùych dawne wspomnienia /Cudnym ozdobiã kwiatem marzenia / Zebraã od Ludu dawne podania / ¡eby wczarownym wdziæku oýyùy“ 23 . Tai ir kito sielos bièiulio – Kairio – gamtos jausenos(„Dienelë brëkðta“) pakylëta tàsa.Pirmos Anykðèiø ðilelio dalies ðviesi nuotaika yra tarsi kontrastas antroje dalyjevaizduojamai socialinei bei politinei tikrovei. Joje jau apèiuopiamas lietuviðkajaiBaranausko poezijai charakteringas istoriniø negandø, moralinio nuopuolio, okupacijos,dvasinio atsinaujinimo leitmotyvas – tarsi poetas, prieð pradëdamas dideládarbà, norëtø pats sau ir skaitytojui apibendrinti, ko bûta, kas prarasta ir kà reikëtøatkurti. Tad ðis kûrinys taip pat gali bûti iðkilmingas gyvenimo tikslà suradusio Kunigo–PoetoBaranausko atsisveikinimas su sutrikusiu romantiku Giesmininku. Taigali bûti ir intymus Giesmininko pokalbis su savo tautieèiais prieð atsidedant Kunigo–Poetomisijai. Apie panaðaus simboliðko dvasinio akto poreiká – „pogwarzyãprywatnie, / Sam na sam z swym lubym Rodakiem / By chwile osùodziã ostatnie,/ Nim ludzi siæ stanæ rybakiem“ 24 – poetas 1857 metais raðë ir Praniauskaitei.Negalima nei árodyti, nei atmesti patriotiniø etnokultûrinio sàjûdþio idealø átakosAnykðèiø ðileliui. Jame ryðki romantikø, aukðtinusiø kraðto istorijà, liaudieskalbà, naudojusiø tautosakà kûryboje, átaka. Taèiau poemà galëjo paskatinti irreliginis pragmatiðkas dëmesys kaimo þmogui ir jo kalbai.Nors Baranauskà jaudina ðlovinga pagoniðkosios Lietuvos praeitis, taèiau visiir Lietuvos, ir kitø kraðtø bei tautø istorijos pavyzdþiai jo kûryboje ið esmës yrareligijos istorijos iliustracija. Lietuvos krikðtas, atëjæs ið Lenkijos, matomas kaipðviesa, iðgelbëjusi ir sustiprinusi Lietuvà, suliejusi jà su Lenkija ir atvedusi á gerumoir laimës amþius, kuriuos pritemdë tik Reformacija. Romos katalikø tikëjimoatsiþadëjimas laikomas pagrindine katalikiðkø pasaulio tautø nuosmukio ir sunykimoprieþastimi. Okupacinës rusø valdþios tikslas – primesti pavergtoms tautomssvetimà tikëjimà ir taip jas asimiliuoti.22 „nesudarkytà pirminá sumanymà, sklandøir skambø kaip upokðnio srovë“ (Baranauskas1995, 83, 446).23 „Ilgesingoje puikioje giesmëje broliams /Ið storø praeities pelësiø prikelti / Tolimusmirusiø amþiø prisiminimus, / Juospapuoðti nuostabiu svajonës þiedu, / Surinktisenus liaudies padavimus, / Kadatgytø jø kerintis groþis“ („Do P. K.P.[roniewskiej]“, 1855 12 28; Baranauskas1995, 82–83, 446).24 „artimai pasikalbëti / Akis á aká su savomieluoju Tautieèiu, / Kad pasaldinèiaupaskutines akimirkas / Prieð tapdamasþmoniø þveju“ ([„O Wieszczko Dostojna!masz zbiorek“], 1857 03 05; Baranauskas1995, 124, 466). 0 0 0172Archivum Lithuanicum 6

Antra vertus, aiðkinama, kad visø kraðtø, tautø nuosmukis, jø patekimas á vergijàyra Dievo bausmë uþ doroviná, moraliná nuopuolá, uþ protëviø paproèiø, kalbosatsisakymà, uþ svetimos gyvensenos, aukðtuomenës madø, nepadorios elgsenos irsvetimo tikëjimo perëmimà. Taigi kiekviena okupacija yra Dievo rykðtë. PasikalbëjimeGiesminyko su Lietuva tarp lietuviø etnokultûrinio sàjûdþio ideologijos ir krikðèioniðkosiosideologijos vyksta atvira polemika, kurioje akivaizdþiai nugali pastaroji(Baranauskas 1995, 246–254). Baranauskas teigia, jog nei ðlovinga istorinëpraeitis, nei ekonominë paþanga, nei turtas, nei laisvë, nei mokslas, nei ðvietimasnegarantuoja tautoms iðlikimo. Iðlikti okupacijos sàlygomis lietuviø valstieèiui galipadëti tik svetimo gaivalo atstûmimas, uþsisklendimas savo etnokultûrinëje erdvëje(gimtoji kalba, tëvø paproèiai, drabuþiai, neturtas, doras gyvenimas). Èia itin prasmingaisuskamba Anykðèiø ðilelio motyvas, kurio gyvybinga gamta idealizuojanepaliestà modernizacijos skersvëjø, natûraliu laiko ritmu alsuojantá lietuvio gyvenimobûdà. Taèiau svarbiausia iðlikimo sàlyga – katalikø tikëjimas, kurio krikðèioniðkasispagrindas yra doktrina Tikëjimas, Meilë, Viltis, o dvasinio atsinaujinimovedlys – Kunigas–Poetas–Menininkas. Jo misija – sutirpdyti ðalèio ledus þmoniøðirdyse, sutriuðkinti neigiamus þmogaus proto padarinius, sukelianèius degradacijà,paþadinti þmoniø tarpusavio ir Dievo meilæ, kuri yra visø iðlikimo viltis. Toksvertinimas atliepia Antano Maceinos mintá, kad Pasikalbëjimo Giesminyko su Lietuvaetiniai postulatai iðreiðkia krikðèioniðkosios ideologijos nuostatas: áspëja tautà dëlpraþûtingø klystkeliø fizinio ir dvasinio sunaikinimo akivaizdoje, iðkelia universaliàsiasdvasines vertybes prieð materialiàsias ir parodo, kad sugebëjimas kæsti yrapagrindas iðlikti 25 . Toks vertinimas taip pat paremia Aleksandravièiaus iðvadà, kadpoetui ideali buvo XVI ir XVII amþiaus Lietuva, tikëjimas ir tautiðkumas – tapatûsdalykai, istorijos bëgsmas – transcendentiniø galiø raiðka, mesijinë Lenkijos átakaLietuvai ir unijos teisingumas – neginèijami, o lietuviø ir lenkø tautiðkumas –tikëjimo suvienytas nevienodo lygio ir ágalumo darinys (Aleksandravièius 2003,186–187).Pralaimëjus 1863 metø sukilimui, þlugus politinës laisvës vilèiai, depresija, artimøjø,kolegø tremtis ir mirtis, reakcija, paaðtrëjusi cenzûra nuslopino Baranauskopoetiná pakilimà. Vis dëlto religinei lietuviðkai kûrybai lemtingiausia turëjo bûti tai,jog nebeliko lietuviðkojo darbo entuziazmo pagrindo po to, kai rusø valdþia suvarþëganytojiðkà veiklà, uþdraudë lietuviðkà spaudà, parapines mokyklas prie baþnyèiø,religines brolijas, taigi faktiðkai sugriovë svarbiausias lietuviðkosios katalikybësatramas. Ðá poþiûrá paremia aplinkybë, kad vos atsiradus palankiai progaiprasmingai pasitarnauti katalikybës reikalui, vël atgimë Baranausko lingvistiniaiinteresai, jis vël kûrë lietuviðkas religines giesmes. Tad galima sakyti, jog Baranaus-25 Antanas Maceina, „Laiðkai raðytojams (2) /Apie poetà tautos akivaizdoje“, Aidai 10,1952, 455–465. 0 0 0173Konfesinis Antano Baranausko 0 0 0lietuviðkosios kûrybos iðtakø 0 0 0aspektas 0 0 0

kas atstovavo dvasininkams, kuriuos Maceina vadino „lietuviðkosios krikðèionybës”,krikðèioniðkos savo turiniu, bet lietuviðkos savo forma, reiðkëjais 26 .3. IÐVADOS. Baranausko tekstø turinio analizë leidþia manyti, kad jo lietuviðkosioskûrybos idëjinës iðtakos buvo kitokios nei etnokultûrinio sàjûdþio pagimdytoskûrybos. Kitaip nei Daukantas, Baranauskas nekûrë etniðkai savitos lietuviøkultûros dël paèios kultûros. Jam kûryba lietuviø kalba visø pirma buvo katalikybësstiprinimo priemonë. Baranausko nuomone, katalikybës reikmës buvo ir lietuviðkospoezijos, ir lietuviø kalbotyros (galima pridurti, kaip patvirtino ateitis, – ir paèioslietuviø kalbos vartojimo) prasmë.Universali religinë pasaulëþiûra, pritaikyta lietuviø valstieèiø gyvenimui ir veikimui,tautinio tapatumo nepraradusiam poetui kartu leido áprasminti savo tautiðkumà,gimtàja kalba iðreikðti krikðèionybës apologijà.Ðaltiniai ir literatûra:A LEKSANDRAVIÈIUS, EGIDIJUS; ANTANAS KULAKAUSKAS, 1996: Carø valdþioje. XIXamþiaus Lietuva, Vilnius: Baltos lankos.A LEKSANDRAVIÈIUS, EGIDIJUS, 2003: Giesmininko kelias, Vilnius: Versus aureus.Antanas Baranauskas, parengë R[egina] Mikðytë, LiK 19, Vilnius: Vaga, 1986.B ARANAUSKAS, ANTANAS, 1995: Raðtai 1. Poezija, parengë Regina Mikðytë, Marius Daðkus,Vilnius: Baltos lankos.È ILVINAITË, MARIJA, 1961 06 20: Kaðarausko Ambraziejaus Pranciðkaus, s. Mikalojaus,gyvenimo, kûrybos ir rankraðtinio palikimo apþvalga; LNB RS: f. 24 – 1a, l. 1.È IULDA, JUOZAS, 1993: Trumpi samprotavimai apie þemaièiø kalbos gramatikos taisykles,LAIS 6, parengë Giedrius Subaèius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla.G INTILA, JONAS K RIZOSTOMAS, 1846 09 14: Aplinkraðtis Þemaièiø vyskupijos dekanams;LVIA: f. 1671, ap. 4, b. 52, l. 279–282.G INTILA, JONAS K RIZOSTOMAS, 1846 12 21: Aplinkraðtis Þemaièiø vyskupijos dekanams;LVIA: f. 1671, ap. 4, b. 48, l. 148–149.Jurgis Pabrëþa (1771–1849), Vilnius: Mintis, 1972.K[OSSARZEWSKI], A[MBROZY], 1859: „Znaczenie jæzyka litewskiego we wzglædzie naukowym“,Pismo Zbiorowe Wileñskie, 163–175.K[OSSARZEWSKI], A[MBROZY], 1862: „Rzecz o litewskich sùownikach“, Pismo ZbioroweWileñskie, 133–212.K ULAKAUSKAS, ANTANAS, 1990: „Apie tautinio atgimimo sàvokà, tautiniø sàjûdþiø epochàir lietuviø tautiná atgimimà“, LAIS 1. Tautinës savimonës þadintojai: nuo asmens ikipartijos, Vilnius: Sietynas, 132–142.26 Antanas Maceina, „Krikðèioniðkasis turinysir lietuviðkoji forma“, Krikðèionybë Lietuvoje.Praeitis. Dabartis. Ateitis, Kaunas:Ðv. Kazimiero draugijos leidinys Nr. 726,1938, 98–111. 0 0 0174Archivum Lithuanicum 6

K UMOR, BOLESÙAW, 2001: Historia Koúcioùa 7. Czasy najnowsze 1815–1914, Lublin: Redakcjawydawnictw Katolickiego uniwersytetu Lubelskiego.L UKÐIENË, M[EILË], 1970: Lietuvos ðvietimo istorijos bruoþai XIX a. pirmojoje pusëje, Kaunas:Ðviesa.M ACEINA, ANTANAS, 1938: „Krikðèioniðkasis turinys ir lietuviðkoji forma“, KrikðèionybëLietuvoje. Praeitis. Dabartis. Ateitis, Kaunas: Ðv. Kazimiero draugijos leidinys Nr. 726,98–111.M ACEINA, ANTANAS, 1952: „Laiðkai raðytojams (2) / Apie poetà tautos akivaizdoje“,Aidai 10, 455–465.M ERKYS, VYTAUTAS, 1999: Motiejus Valanèius. Tarp katalikiðkojo universalizmo ir tautiðkumo,Vilnius: Mintis.M IKÐYTË, R[EGINA], 1964: Antano Baranausko kûryba, Vilnius: Vaga.M IKÐYTË, REGINA, 1993: Antanas Baranauskas, Vilnius: Vaga.P RAÐMANTAITË, ALDONA, 2000: Þemaièiø vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis, Vilnius:Diemedþio leidykla.S IRUTAVIÈIUS, VLADAS, 2000: „Simbolinës geografijos: kelionës po XIX a. vidurio Lietuvàir jø apraðymai“, Lietuvos istorijos metraðtis, 1999 metai, Vilnius: LII leidykla, 110–123.Ð ENAVIÈIENË, IEVA, 2001: „Juozapo Þelvio laiðkai Jonui Krizostomui Gintilai ir MotiejuiValanèiui“, Istorija 47, 48–60.V ALANÈIUS, MOTIEJUS, 2003: Namø uþraðai, sudarë Aldona Praðmantaitë, Vilnius: Baltoslankos.Ieva ÐenavièienëTHE CONFESSIONAL ASPECT OF ANTANASBARANAUSKAS’ CREATIVE ACTIVITY IN LITHUANIANSummaryAntanas Baranauskas (Antoni Baranowski, 1835–1902) was a Catholic priest, aLithuanian poet, a specialist in Lithuanian philology, a professor of the Catholic seminaryof the Samogitian (Lowland Lithuanian) diocese, and the bishop of the Seinai diocese.Generally scholars and critics have underlined two aspects of Baranauskas’ personality andhis creative activity in Lithuanian: national and social. This article deals with the third—confessional—aspect of his creativity and with the religious inducement to write inLithuanian.The status of the Catholic Church in the Russian Empire and in the Samogitian diocese,and the analysis of Baranauskas’ works lead us to think that his poetry and philology inLithuanian was influenced by the process of revival of the Catholic Church, which beganin Western Europe after the Napoleonic wars and the Congress of Vienna (1814–1815).175Konfesinis Antano Baranausko 0 0 0lietuviðkosios kûrybos iðtakø 0 0 0aspektas 0 0 0

This revival in the Samogitian diocese led to the expansion of the usage of the vernacular(Lithuanian and Latvian) along with support for Catholicism. The poet Baranauskasappeared at the time when Lithuanian cultural activity found its base both in theLithuanian national revival and in pragmatic Catholic intentions.According to Baranauskas, Catholicity was the main condition not only for the creationof Lithuanian poetry and philology, but also for use of the Lithuanian language. Theuniversal religious worldview accepted by the Lithuanian peasants also defines the poet’snationality, since he had descended from a peasant family too. The inherent “nationality”of Baranauskas can be compared to that of the well-known twentieth century Lithuanianphilosopher Antanas Maceina. The latter was called a representative of the “LithuanianChristianity,” which supposedly was based on Lithuanian form and Christian content.I EVA ÐENAVIÈIENË Gauta 2004 m. balandþio 23 d.Lietuvos istorijos institutas 0 0 0Kraþiø g. 5 0 0 0LT-01108, Vilnius, Lietuva 0 0 0el. p.: senaviciene@takas.lt 0 0 0176 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Halina KaraúUniwersytet WarszawskiUwagi o polszczyênie Dzienników (1853–1856)Antanasa BaranauskasaBiskup sejneñski Antanas Baranauskas – orædownik pojednania litewsko-polskiego– to postaã znaczàca w dziejach stosunków miædzy oba narodami. W trudnychwarunkach historycznych (jego ýycie przypada bowiem na okres zaborów, tj.lata 1835–1902) budowaù podstawy tolerancji, zrozumienia i przyjaêni miædzyLitwinami i Polakami 1 . Temu miùoúnikowi jæzyka litewskiego, zajmujàcemuszczególne miejsce w kulturze litewskiej, znawcy i twórcy literatury litewskiej,urodzonemu w Oniksztach w samym sercu etnograficznej Litwy, bliska byùarównieý kultura polska, polszczyzna, w której pisaù swe mùodzieñcze utwory iDzienniki.Celem artykuùu jest omówienie jæzyka jego wspomnieñ pisanych w latachpiæãdziesiàtych XIX w. Podstawà analizy jest tu oryginalna polska wersja trzechtomów Dzienników z lat 1853–1856, opublikowana ostatnio wraz z przekùadem najæzyk litewski 2 . Nie jest to peùna analiza jæzykowa, lecz jedynie uwagi oparte naekscerpcji rækopisu Dzienników, której dokonaùa Beata Piasecka z Katedry FilologiiPolskiej Uniwersytetu Wileñskiego 3 .Polszczyzna Dzienników Antanasa Baranauskasa reprezentuje XIX-wiecznà odmianæterytorialnà jæzyka polskiego uýywanà na Litwie z uwagi na pochodzenie1 Wspóùczeúnie docenia siæ jego rolæ zarównona Litwie, jak i w Polsce – zob. Biskup AntoniBaranowski (Antanas Baranauskas)1835–1902. Orædownik pojednania litewskopolskiego,red. Witold Motyl, Warszawa:Wydawnictwo Sejmowe, 1998.2 Ukazaùy siæ ono w wydawnictwie „Baltoslankos“ wraz z tùumaczeniem ich na litewskiReginy Mikðytë, poprawione przez BrigitaSpeièytë: Antanas Baranauskas, Raðtai7(1). Dienoraðtis. Laiðkai ávairiems adresatams,Vilnius: Baltos lankos, 2003, 3–84.3 Dziækujæ Jej serdecznie za udostæpnieniemateriaùu, zbieranego podczas wspóùpracyz wydawnictwem publikujàcym dzienniki.Lokalizacja przykùadów w niniejszymartykule odnosi siæ do rækopisu (LLTI RS:f. 1 – 573, f. 1 – 574) i zarazem do tekstudrukowanego. Cyfrà rzymskà oznaczamczæúci rækopisu: I – Uwagi, II – r. 1853,III – r. 1854, IV – r. 1855, a nastæpnie podajæstronæ recto lub verso.177 Uwagi o polszczyênie0 0 0 0Dzienników (1853–1856) 0 0 0Antanasa Baranauskasa 0 0 0

autora i czas ich powstania, a dokùadniej regionalnà polszczyznæ kowieñskà 4 .Fakty jæzykowe osobliwe w úwietle wspóùczesnej normy ogólnopolskiej w nichwystæpujàce to zatem cechy regionalne, czæsto ýywe do dziú w polszczyênie naLitwie oraz zjawiska charakterystyczne dla jæzyka polskiego poùowy wieku XIX.1. UWAGI O PISOWNI I FONETYCE. Zostanà tu uwzglædnione jedyniete cechy graficzne dzienników, na których podstawie moýna wyciàgaã wnioskidotyczàce fonetyki. Wnioskowanie z pisowni o zjawiskach fonetycznych jest nieùatwe,gdyý zasady ortograficzne na ogóù maskujà wùaúciwà wymowæ piszàcego.Trzeba siæ równieý liczyã z moýliwoúcià niedbaùego zapisu w zakresie znakówdiakrytycznych. Nie zawsze zatem wiadomo, czy dany zapis odbija regionalnàwymowæ autora czy jest rezultatem poúpiechu lub niedbaùoúci w pisaniu.1.1. WAHANIA : . Tekst dzienników poúwiadcza wahania w stosowaniugrafemów , , odzwierciedlajàce zjawisko fonetyczne odmiennegorozkùadu [o] i [u], uznawane za typowe dla polszczyzny na tzw. kresach póùnocnowschodnich,czyli terenach znajdujàcych siæ dziú w granicach Litwy, poùudniowejÙotwy i Biaùorusi.Grafem w dziennikach zamiast w polszczyênie ogólnej wystæpuje:1) w nom. i acc. sg. m., np. mroz (II 15r, 21r), Bog (II 2v), wieczor (II 15r, 17r; III5r; IV 5r, 12v), miod (II 21r), sposob (II 22r, por. rys. 1; IV 13v), Koscioù (II 29v), naùog(II 38v), przestwor (IV 9v), zachod (IV 12r);2) w deminutivach na -ek, -ko, -ka: koúcioùek (II 58v; IV 12v), zioùka (II 21r), nawodeczce (III 15v);3) na ogóù w koñcówce -ów gen. pl. m., np. uczniow (II 7r) (ale i uczniów), sùowikow(II 21r), wierszow (II 22r, por. rys. 1; II 40v), listow (II 22v, 58r), wzorow (II 27v), Ýydow(II 30v), papierow (II 31r), czùonkow (II 54v, 55v), losow (III 7r), kanaùow (IV 10r);rzadziej w gen. pl. f. z koñcówkà zerowà, np. osob (II 58v), sùow (II 22v), dobr (II 60r);4) w 2 sg. imp., np. sùodê (II 55r), wspomoý (II 39r); i w 3 sg. praet.: przywiozù (II42r), wyrosù (II 43v), przyniosù (II 54r), uniosù (IV 7v);4 Ten typ polszczyzny w wariancie szlacheckimzostaù opisany m.in. w pracy ZofiiSawaniewskiej-Mochowej, Ze studiów nadsocjolektem drobnej szlachty kowieñskiej XIXwieku. Na podstawie sùowników przekùadowychAntoniego Juszkiewicza, Bydgoszcz: AkademiaBydgoska im. Kazimierza Wielkiego,2002, a jej wspóùczesnà kontynuacjæprzedstawiono m.in. w monografii HalinyKaraú, Gwary polskie na Kowieñszczyênie,Warszawa–Puñsk: Auðra, 2002, artykuùachbadaczy litewskich, np.: Âaëepèþñ×åêìoíac, „Ïîëüñêèé ÿçûê â Éoíàâñêîìðàéîíe Ëèòâû (ñîöèîëèíãâèñòè÷åñêèeçàìåòêè)“, Studia nad polszczyznà kresowà10, pod red. Janusza Riegera, Warszawa:Semper, 2001, 71–91; a zwùaszcza w artykuledotyczàcym rodzinnych stron biskupaBaranauskasa: Irena Adomavièiûtë-Èekmonienë, Valerijus Èekmonas, „Polskojæzycznawysepka pod Oniksztami,której dziú juý nie ma (Z historii jæzykapolskiego na Litwie rdzennej)“, Studia nadpolszczyznà kresowà 9, pod red. JanuszaRiegera, Warszawa: Semper, 1999, 33–55.178 Archivum Lithuanicum 6

Rys. 1. [Antanas Baranauskas, Dzienniki,] II 21v: formy Piszæ wiadomóúã o wszyútkichz wùoúcian pieniæýnych zborach, zakàczyùem owà wiadomoúã pisaã, nadgùówkiem;II 22r: formy wierszow, sæs, sposob;LLTIB RS: f. 1 – 5735) w pewnych kategoriach morfologicznych i rdzeniach, w których w polszczyênieogólnej ustaliùo siæ [u] zapisywane przez , np. probach (II 24r), rownie(I 1r), zmowic (II 4v), odmowiùem siæ (II 10r), probujæ (II 45v), znow (II 47r), do pozna(II 48v), rymotworcach (II 49r, 52v), bolów (III 19r).Grafem zamiast w polszczyênie ogólnej wystæpuje nieco rzadziej, np.Sopóãko (II 10v), stóùki (II 11v), dozórcy (II 19v), wskróú (II 21r), wiadomóúã (II 21v, por.rys. 1), cóú (II 37v), wtórek (II 39v), znówu (II 51r), przymrózki (II 52r), ostróýnoúã (III8v), po póñczyku (III 15v), sùównie (III 21v), zastósowany (IV 4v), przewrótnych (IV 7v),powrótu (IV 11r), zwrót (IV 12r), sùównik (IV 11v), dóm (IV 5v). Pojawia siæ nawet wzapoýyczeniach z jæzyka rosyjskiego, np. czynówników (II 10r). Szczególnie zróýnicowanajest pisownia wyrazu sobota, por. sóbbota (np. II 9r, 10v, 12v; III 2r, 2v, 3r,5v), sóbota (np. II 31r, 38v; III 1v, 5r; IV 11v), sóbóta (III 13v), subota (II 37r, 56r; III14r; IV 5r), Subbota (II 41r; III 10r, por. rys. 2), sobbota (II 19r, 26v, 40r; III 7r), sobota(II 31v; III 17r).179 Uwagi o polszczyênie0 0 0 0Dzienników (1853–1856) 0 0 0Antanasa Baranauskasa 0 0 0

Przedstawione wyýej wahania sà typowe dla polszczyzny póùnocnokresowejzarówno w wiekach wczeúniejszych (XVIII–XIX) 5 , jak i wspóùczeúnie. Do dziú wwymienionych kategoriach gramatycznych i czæsto w tych samych rdzeniach zachowaùysiæ w gwarach polskich na Litwie 6 . Niektóre formy majà jeszcze szerszyzasiæg, gdyý obejmujà duýà czæúã gwar Polski etnicznej, np. cóú, dóm, proba.Przykùadowo – formy typu dóm byùy wùaúciwe kiedyú polszczyênie ogólnej, alewycofaùy siæ z niej juý na przeùomie XVIII–XIX w., ograniczajàc swój zasiæg doniektórych gwar Polski centralnej i poùudniowej oraz do jæzyka kresów 7 .1.2. MIESZANIE GRAFEMÓW I . W jæzyku dzienników moýnazaobserwowaã takýe mieszanie grafemów i , np. kùutni (II 4r), kùucili siæ(II 37r), w podruýy (II 16v), szusty (II 29r), skura (II 51r), po puùnocy (IV 4v); uczóùem(II 12r), dwódziestu (IV 12r), dwónastà (II 62r), ýmódêki (III 4r), dródzy (II 6v), drógiej(II 6r), róbli (II 10r, 39v). Sporo takich zapisów odnotowano w jæzyku przedstawicieliwarstw wyýszych z terenu Litwy 8 . Úwiadczà one o tym, ýe tendencjà dialektukulturalnego w wieku XVII–XVIII i póêniej na Litwie byùo zrównanie gùosek [ó] z[u], podczas gdy jæzyk warstw niýszych cechowaùa tendencja odwrotna – zrównaniagùosek [ó] z [o].1.3. SAMOGÙOSKI NOSOWE. Pod wzglædem uýycia samogùosek nosowychanalizowane dzienniki w zasadzie nie odbiegajà od stanu ortografii poùowy XIX w.Inne niý dziú w polszczyênie ogólniej nosówki wystæpujà w wyrazach przywiæzujàc(II 28r), przywiæzuje (II 36r), siædziem (III 6v). Formy takie byùy wùaúciwe potocznejpolszczyênie mówionej na kresach póùnocno-wschodnich 9 . Wtórna nosowoúã wystæpujew wyrazach præntko (I 1v), dolægliwosciach (I 2r). Formy z zanikiem nosowoúcilub z nosowoúcià wtórnà byùy juý rzadkie w jæzyku ogólnopolskim XIX w. Nakresach natomiast wtórna nosowoúã utrzymaùa siæ dùuýej jako cecha archaiczna,która wycofaùa siæ z polszczyzny ogólnej w koñcu XVIII w. (zob. Kurzowa 1993,226). Zanik nosowoúci obserwujemy w neutrach typu imie III 7r (zob. Fleksja), w5 Por. Zofia Kurzowa, Jæzyk polski Wileñszczyznyi kresów póùnocno-wschodnich XVI–XX w., Warszawa–Kraków: Wydawnictwonaukowe PWN, 1993, 69–75; 223–225;Sawaniewska-Mochowa 2002, 94–101;Halina Karaú, Nijolë Kolytë, „Juozo Èiuldosgramatikos terminai ir kalba“, LAIS 6.Juozas Èiulda, Trumpi samprotavimai apieþemaièiø kalbos gramatikos taisykles, rengëGiedrius Subaèius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijøleidykla, 1993, 67–68.6 Por. Iryda Grek-Pabisowa, Wspóùczesne gwarypolskie na Litwie i Biaùorusi. Fonetyka,Warszawa: Slawistyczny Oúrodek Wydawniczy,2002, 31–36; Karaú 2002, 143–145.7 Por. Halina Safarewiczowa, „O obocznoúcipostaci dom i dóm w utworach Mickiewicza“,ABSl 1–3, 1966, 177–181.8 Barbara Smoliñska, Polszczyzna póùnocnokresowaz przeùomu XVII i XVIII wieku. Napodstawie rækopisów Jana Wùadysùawa PoczobutaOdlanickiego i Antoniego KazimierzaSapiehy, Wrocùaw [etc.]: Zakùad Narodowyim. Ossoliñskich, 1983, 26.9 Przestrzega przed nimi nom. in: AleksanderÙætowski, Bùædy nasze. Rzecz o czystoúci jæzykapolskiego na Litwie, Wilno, 1915, 15.180 Archivum Lithuanicum 6

Rys. 2. [Antanas Baranauskas, Dzienniki,] III 9v: formy pryhowory, oddatczyka pomocnik,z uwiadomieniem, Wenglewúki; III 10r: formy Subbota, Herbatæúmy pili, Starszyna z Rozsylnym,okrægowéj uprawy, Ieometr;LLTIB RS: f. 1 – 574formie siæ: oddalaùem sie (IV 8v), zmieniajàcych sie (IV 10r), w 1 os. sg. fut., np. poùoýe(rym do Boýe) (II 39r) i w niektórych wyrazach w úródgùosie, np. jezykowi (II 6r),wstrzaúnienie (IV 11r). Byùy to formy charakterystyczne dla I poùowy XIX w.Zapisy typu bùendne (I 1v), wzglendem (I 1v), Swientéj (IV 7r), Wenglewúki (II 18v;III 1v, 5r, 9v; por. rys. 2; III 13v, 15r), niezgùembionej (I 1v), wiencej (I 1v; IV 8r),wskazujà na dyftongicznà wymowæ nosówek. Tego typu zapisy ginà w drukach juýw II poùowie XVIII w., ale w rækopisach trwajà jeszcze do poùowy XIX w. Odwrotnezjawisko, tj. na miejscu ogólnopolskiego poùàczenia i zamiast jest czæste w dziennikach Baranauskasa, np. momæt (I 2v), lamæt (II 29r), Prezydæta(II 14r, 15v, 40v), rekomæduje (II 18v), z Komæderówki (III 22v), zakàczyùem (II 21v, por.rys. 1), w kàcu (II 22v), na cmætarzu (IV 9r), pæsyjà (II 10r), sæs (II 22r, por. rys. 1).181 Uwagi o polszczyênie0 0 0 0Dzienników (1853–1856) 0 0 0Antanasa Baranauskasa 0 0 0

1.4. REDUKCJA SAMOGÙOSEK NIEAKCENTOWANYCH. Redukcja[e] > [i], [e] > [y] wystæpuje w dziennikach bardzo rzadko, w zasadzie tylko w jednejkategorii, tj. w nom., acc., voc. pl. f., m. rzeczowników miækkotematowych: ulicy (II17r), pùomieni (II 29v), nocy (III 8v) oraz sporadycznie w 3. sg. praes.: jedzi (II 48v).Tendencja do podwyýszania artykulacji samogùosek úrednich byùa uznawana zacechæ prowincjonalnà, raýàcà, której naleýaùo unikaã, stàd teý przykùadów nie jestduýo. Zwæýenie samogùosek nieakcentowanych jest do dziú cechà gwar kresówwschodnich (Grek-Pabisowa 2003, 27–29, 37; Karaú 2002, 130 i n.). Prawdopodobniew wyniku unikania tej cechy powstaùy formy hiperpoprawne typu oczewistego(I 2v), Swiæte Boýe (II 5v), znane tekstom z w. XVII–XIX 10 .1.5. ÚLADY AKANIA. Sporadyczne sà przykùady poúwiadczajàce istnienieakania: w wygùosie w nom., acc. sg. femininów i ich okreúleñ przymiotnikowych,np. Póznawa pora przypomniaùem iýem siæ bez pacierzy poùoýyù (II 12r), wypiliúmy [...]1. butelka romu (III 12r) oraz w úródgùosie, np. na watywie (III 2r, 16r, 17r, 17v),przeistaczenia (IV 12r). Stwierdzenie o ograniczonoúci akania na Kowieñszczyêniejest zgodne z wynikami badañ nad XIX-wiecznà i wspóùczesnà polszczyznà kowieñskà(por. Sawaniewska-Mochowa 2002, 105–109; Karaú 2002, 132). Moýnazauwaýyã równieý stosunkowo rzadkie wystæpowanie hiperyzmów, tj. istnieniezjawiska odwrotnego: wprowadzania na miejsce , np. nie moýno (II 2v; IV8v), komforæ (II 41r). Pierwsza z tych form hiperpoprawnych wielokrotnie notowanaprzez badaczy jest do dziú rozpowszechniona w polszczyênie póùnocnokresowej(por. Kurzowa 1993, 229; Karaú 2002, 135).1.6. INNE OKAZJONALNE ZJAWISKA SAMOGÙOSKOWE: 0 0 0 0 01) widoczne sà sporadyczne zmiany barwy samogùosek przed spóùgùoskami sonornymi,np. rozszerzenie artykulacyjne w 1. pl. praes., por. siedziemy (II 49r), i wformie romem (II 18v) oraz wymiana [e] na [o] w sàsiedztwie [r]: zreporowano (II 48r),proffer[ansa] (III 13v);2) starsze postaci liczebników 7, 18 bez [e] ruchomego analogicznego: siedm (II5r), osmnaúcie (I 1r), zgodne z ówczesnà normà ogólnopolskà (por. Sùownik Lindego 11 ,Sùownik Wileñski 12 ).3) forma Awgustyna = Augustyna (II 5r) ilustruje mieszanie [u] i [w]. Byùa to cechaw II poùowie XIX w. potoczna w mowie litewskich Polaków 13 , która stopniowo10 Por. rzeczewiúcie, oczewiúcie, oczewisty z aktWKL i z jæzyka filomatów: Kurzowa1993, 42, 86. 0 0 011 Samuel Bogumiù Linde, Sùownik jæzykapolskiego 1–6, Warszawa, 1807–1814 0 0(dalej – L). 0 0 012 Sùownik jæzyka polskiego 1–2, wyd. staraniemMaurycego Orgelbranda, Wilno,1861 (dalej – SWil).13 Por. Jan Karùowicz, „Podræcznik czystejpolszczyzny dla litwinów i petersburszczan“,Studia nad polszczyznà kresowà 3,pod red. Janusza Riegera, WiaczesùawaWerenicza, Wrocùaw [etc.]: Zakùad Narodowyim. Ossoliñskich, 1984, 63, 72; Kurzowa1993, 243–244. 0 0 0182 Archivum Lithuanicum 6

wycofaùa siæ w ciàgu XIX w. z dialektu kulturalnego, pozostajàc w gwarach ludowychtego terenu.1.7. DYSPALATALIZACJE I WTÓRNE PALATALIZACJE SPÓÙGÙO-SEK. Pisownia Baranauskasa charakteryzuje siæ osobliwym rozkùadem znakówdiakrytycznych nad spóùgùoskami (lub ich brakiem), który przynajmniej w czæúciodbija regionalne zjawiska z zakresu konsonantyzmu. Wtórne zmiækczenia lubzanik miækkoúci spóùgùosek w róýnych pozycjach to jedna z najbardziej charakterystycznychcech polszczyzny póùnocnokresowej poúwiadczona w tekstach historycznychz terenu WKL (Kurzowa 1993, 237; Sawaniewska-Mochowa 2002, 75–83)i ýywotna we wspóùczesnych gwarach polskich na Litwie (por. Grek-Pabisowa2002, 99–105; Karaú 2002, 160–163).1.8. WAHANIA SPÓÙGÙOSEK [ú] : [s], [ê] : [z]. W tekúcie dziennikówBaranauskasa liczne sà zapisy zamiast , poúwiadczajàce depalatalizacjæ [ú]w nagùosie, zwùaszcza przed spóùgùoskami miækkimi wargowymi [w’], [m’], [p’],por. zapisy smierã (II 1v, 3r, 59r), smiéj siæ (II 9v), swiat (II 5r, 25r), swiætà (II 8r; IV5r), swiætem (II 7v), swieci (II 15r), swiatùem (IV 12v), switem (II 15r), switaã (II 51r), swist(II 21r), swiàtynià (II 25v), swieckiéj (IV 10r), swieýoúci (IV 12r), spiew (II 21r), niecorzadziej przed [r], [ñ], [ã], [l’], por. sroda (np. II 9r, 9v, 12v; IV 5v), srednim (II 19v),sniã (IV 13r), snieýny (II 55r), sliczném (IV 12v), scian (II 11v), scisùoúã (IV 13v). Wpodobnych pozycjach fonetycznych zachodzi stwardnienie [ú] w úródgùosie, np.osmnaúcie (I 1r), nieznosny (II 11v), nieszczæsliwy (II 7r), wùasciwéj (II 19v), roêjasniùy (II25v), sprosnoúci (II 44r), wsród (II 30r, 51v), od wùosci (III 14r), w zaroslu (IV 12v),jestesmy (II 1r), bylismy (II 34v), abysmy (II 33v). Wyjàtkowo zdarza siæ brak kreskowaniaw wygùosie, por. dzis (II 35r).Zapisy , zamiast , dowodzà natomiast wtórnej palatalizacji.Zwraca tu szczególnie uwagæ prawie powszechne (wyjàtków jest niewiele, np.Piotrowskiej [II 37r], Puzyrewski [II 40v; IV 11v], sielskiego [II 55v], Ýydowskie [II 30v])wystæpowanie [ú] przed [k’], przede wszystkim w przyrostku -ski przymiotników:apostolúki (II 4v), nazareñúki (II 6r), sielúki (II 18v, 20v; III 2r), Ojcowúkiego (II 15v),niebieúkie (II 19r, 39r), ziemúkie (II 19r), gospodarúkich (II 22v), Boúkiemu (II 28v), pañúkie(III 15r), Angielúkiego (II 49r), kancellarúkie (II 55v; III 2r), Macedoñúki (III 5r), Kowieñúki(III 25r), Warszawúki (III 14v), pisarúkiego (IV 12r), rodzicielúki (IV 5v), takýe w nazwiskach,np. Baranowúki (II 1v, 57v), Wiszniewúkiéj (II 9r), Bieliñúki (II 10v, 14v),Bieliñúkiego (II 12r, 14r), Stypaùkowúki (II 13v), Szpakowúkim (II 15r), Gàsiewúki (II 16r),Piotrowúkiemu (II 39v), Piotrowúkim (II 41v), Puzyrewúki (II 41r, 56v, 58r; III 6r, 8r, 9r,13v, 23r), Doúwiadczyñúkiego (II 58v), Zieleniewúki (II 59r), Czerleniowúki (III 25r),Gutowúkiemu (IV 5v), Proniewúkich (IV 13v); oraz w innych pozycjach przed [k’]:wioúki (II 16r, 28v), spiúki (II 38v; III 6v, 7r), nazwiúkiem (II 48v), troúki (II 55r).Zmiækczenie [s’] w tej pozycji to cecha polskich gwar ludowych na Wileñszczyênie.W duýym natæýeniu to zjawisko notowaùa Halina Turska przed II wojnà úwiatowà,183 Uwagi o polszczyênie0 0 0 0Dzienników (1853–1856) 0 0 0Antanasa Baranauskasa 0 0 0

wyjaúniajàc jego genezæ dziaùaniem litewskiej tendencji do ujednolicania grupspóùgùoskowych pod wzglædem palatalnoúci 14 . Mimo istnienia podobnego zmiækczenia[s] w sufiksie -ski w gwarach biaùoruskich cechæ tæ okreúlaùa jako lituanizmfonetyczny ze wzglædu na fakt, iý rejestrowaùa jà wyùàcznie przed miækkim [k’]. Wewspóùczesnych gwarach póùnocnokresowych zjawisko to rejestrowano bardzorzadko 15 . W Dziennikach Baranauskasa kilka razy wtórne miækkie [ú] poúwiadczonezostaùo przed twardym [k], por. zapisy bùyúkaù (I 1v), laúku (II 15v), po polúku (II 27v),ale moýe byã to wynik analogii. W innych pozycjach [ú] pojawia siæ rzadko, np.przed sufiksem przymiotnikowym -ny: ýaùoúny (II 11v), jaúne (II 16v), radoúna (II 18r)czy w pojedynczych wyrazach, por. umyúù (I 2v; II 24r), wszyúcy (II 6r), wszyútkich (II21v, por. rys. 1).O wiele mniejszy zasiæg ma mieszanie zakresu wystæpowania i . Depalatalizacja[ê] widoczna jest gùównie w úródgùosie, por. zapisy do pózna (II 47r, 49v;III 6v, 9r), pazdziernik (II 46v, 51v), mrozny (II 7r; III 3v), nizli (III 4r), prozbæ (II 55v;III 8r, 14r; IV 3v), niewyraznych (IV 11r) i sporadycznie w nagùosie, np. zle (II 4r, 45v),zrenicy (IV 8r). Hiperpoprawne stosowanie [ê] przed [j] lub przed spóùgùoskà zmiækczonà[k] ilustrujà natomiast przykùady: roêjasniùy (II 25v), przymroêki (III 11r),bliêkiego (IV 6r).1.9. WAHANIA GRAFEMÓW : , : . Róýnice w zakresiewystæpowaniu i sà stosunkowo czæste w tekúcie Dzienników. Znak zamiast pojawia siæ w wygùosie, np. niã (I 1v, 2v; II 31r, 33r, 49r, ale i nic II 34v,53v; III 17r; IV 11v), wiæã (I 2r; II 8r, 33v), starzeã (II 19v), ucieã (II 29v), marzeã (III 7v,8r, 10v; IV 4v), na goúcinieã (IV 8r); w úródgùosie przed [k’], zwùaszcza w przymiotnikachzakoñczonych na -cki, np. na braãkiéj (III 5v); teý w tego typu nazwiskach:Krasiãkiego (II 10v, 44v, 49r, 52v, 53v, 56v, 60r; III 1v), Buszaãkich (II 28v), Nowiãkim(II 41r), Bojniãkim (IV 3r), Tylýyãkich (II 60v). Wahania / charakteryzowaùyjæzyk ogólny XVII–XVIII wieku 16 . Pod koniec XVIII w. wycofaùy siæ z polszczyznyogólnej, pozostajàc dùuýej w dialekcie kresowym jako archaizm peryferyczny.Szczególnie dùugo utrzymywaùy siæ na Kowieñszczyênie 17 . Odwrotne zjawisko, tj. (w zapisie teý i ) zamiast w wygùosie obserwujemy w wyrazach:naprowadzic (I 2r), zmowic (II 4v), zachowac (II 4v), pojàc (II 34r), nie robic (II 38r),ukùadac (II 43r), spac (II 48v). Sà to formy hiperpoprawne, w XVIII w. majàce dokumentacjæogólnopolskà (np. warszawskà), notowane w dialekcie póùnocnokreso-14 Halina Turska, O powstaniu polskich obszarówjæzykowych na Wileñszczyênie, Vilnius:Mintis, 1995, 120.15 Por. Grek-Pabisowa 2002, 101 – autorkaprzytoczyùa tylko 3 przykùady wtórnego[ú] przed miækkim [k’]. Maùo takich formrejestrowaùam teý obecnie na Kowieñszczyênie(por. Karaú 2002, 168).16 Irena Bajerowa, Polski jæzyk ogólny XIX wieku.Stan i ewolucja 1. Ortografia, fonologia zfonetykà, morfonologia, Katowice: UniwersytetÚlàski, 1986, 33; Kurzowa 1993, 95.17 Helena Szwejkowska, „Dodatkowe uwagio regionalizmie Mickiewicza“, Jæzyk Polski21, 1936, 109–111; Sawaniewska-Mochowa2002, 78. 0 0 0184 Archivum Lithuanicum 6

wym takýe i póêniej w wieku XIX (por. Kurzowa 1993, 95, 237; Sawaniewska-Mochowa 2002, 76–77). Tego typu wymowæ w II poùowie XIX w. uznawano zaprowincjonalnà, charakterystycznà dla Kowieñszczyzny (zob. Karùowicz 1984, 76).Minimalny zasiæg majà natomiast wahania : , wystæpujàce w tychsamych pozycjach fonetyczno-morfologicznych, sporadycznie w nagùosie, por.dzwignàù (II 19r), i takýe rzadko w úródgùosie, np. niedzwiedzia (III 15r); wtórne w zakoñczeniu -dzki (gùównie w przyrostku), np. ludêki (II 20v), ýmódêki (III 4r),szwedêki (IV 12v), n[a] przechadêki (III 12v).1.10. WAHANIA : ([n] : [ñ]). Depalatalizacja [ñ] zachodzi przedspóùgùoskami [s], [c], [è], o czym úwiadczà zapisy typu naboýenstwa (II 5v), podobienstw(II 25v), goúcincu (II 28v), sùonce (II 39r), za grubijanstw[o] (III 6v), wùoúcianskich(IV 13v), ukonczonej (I 2r, ale i koñczæ II 15v), zakonczenie (II 41v), dokonczenie (II 41v).Proces dyspalatalizacji [ñ] przed spóùgùoskà twardà jest jednà z charakterystycznychcech póùnocnokresowych. Przykùady stwardnienia [ñ] w omawianej pozycji sàbardzo liczne w polszczyênie na kresach póùnocno-wschodnich dawniej i dziú(por. Kurzowa 1993, 97–98; Karaú 2002, 164).Wtórnej palatalizacji [n] dowodzà zapisy typu Siñkiewiczów (II 9r), konteñci (II12v), horyzoñcie (II 16v), poñczu (II 26v), godziñkim (spiewaù) (II 56r), sùoñko (IV 4r).1.11. WAHANIA W STOSOWANIU SPÓÙGÙOSEK DZIÀSÙOWYCHI PRZEDNIOJÆZYKOWO-ZÆBOWYCH. Najwiæcej jest zapisów odzwierciedlajàcychwahania [z] : [þ]. Byùa to pisownia starsza, juý w XIX w. archaiczna, alejeszcze w tekstach pisarzy osiemnastowiecznych nierzadka. W dziennikach przewaýajàzapisy z zamiast , np. zebym (I 2v), zmudzkie (II 6r), zal (w zn. ýal)(II 59v), zegnam (IV 7r), poùozeniu (II 11r), Krz[y]za (II 28v), podwyzszonego (II 28v),przerazenia (II 30v), podróznych (II 50v), pozegnanie (III 2r), pozyczyùem (III 2v), draznià(III 11r), najwyzszéj (II 3v; IV 10v), zamæzcie (II 59r), tegoz (II 31r), juz (II 35v). Dotyczyto takýe oznaczania , np. dojeýdzam (II 16r, 17v; III 18v, 23v), przyjeýdzam (II16v, ale i przyjeýdýa II 45v, 46v, 59r), odjeýdzamy (II 31r), dzdýysty (II 46r).1.12. MIESZANIE I . W kilku wypadkach moýna zauwaýyã mieszanie i , por. spelniã (II 2r), lódê (II 62r), okràgle (III 10v), do Ùazaretu (III 23r),uznawane za cechæ typowà dla polszczyzny litewskiej w jej róýnych odmianach 18 ,które wiàzano z wpùywem fonetyki litewskiej. Badania XIX-wiecznej polszczyznykowieñskiej, w której odnotowano liczne zakùócenia w uýyciu i (por. Sawaniewska-Mochowa2002, 85–86), oraz wspóùczesnych polskich gwar kowieñskich,w których zjawisko to ma ograniczony zasiæg (por. Karaú 2002, 156), pozwalajàna stwierdzenie, iý jest to raczej regionalizm graficzny, a nie fonetyczny.18 Odnotowano sporo przykùadów m.in. uDowkonta i Juszkiewicza (zob. Sawaniewska-Mochowa2002, 85–86; Turska1995, 125–126). 0 0 0185 Uwagi o polszczyênie0 0 0 0Dzienników (1853–1856) 0 0 0Antanasa Baranauskasa 0 0 0

1.13. PODWAJANIE SPÓÙGÙOSEK. Osobliwe formy z geminacjà to gùówniewyrazy pochodzenia obcego, zwùaszcza z podwójnym , por. immaginacyi(I 1r; II 16v), niegrammatycznie (II 22v), na summie (np. II 7v, 35r; III 1v, 2v; IV 5v);drammatu (II 58v), kommunii (II 60v), summieniem (IV 13v); , por. officerom (II 19v),proffer[ansa] (III 13v), affekt (IV 8v), affektem (IV 9v), , por. kancellaryi (np. II 10r,12v, 13v; III 2r, 2v, 3r), kancellaryà (II 26r), kancellarúkie (II 55v; III 2r), kollacyà (II 16r,31r), kollegà (II 4r), kollega (II 23v), po kollædzi[e] (II 53v), a takýe , , , np.akkuratnie (II 31r), Gittaræ (II 39v), sóbbota (por. wyýej). Zwyczaj stosowania literpodwojonych w wyrazach zapoýyczonych byù silnie zakorzeniony i popieranyprzez ówczesnych gramatyków. Podwojeniu podlega teý zarówno w wyrazachobcych, jak i rodzimych, np. Professor (II 6r, 9v, 49r), w interessie (II 15v; IV 13v),interessów (III 8r; IV 3v, 6r), sessyja (III 6r, 9r), adressowanym (III 7r), posselstwa (III 24v),mass (IV 7v), klass (IV 9r), processu (IV 12r). Jest to fakt nie tyle fonetyczny, co raczejortograficzny. Jedyny przykùad podwojenia o charakterze kresowym to forma dannego(III 6r), ilustrujàca regionalnà geminacjæ spóùgùoski [n], wsparta prawdopodobnieros. äàííûé.1.14. INNE SPORADYCZNE ZJAWISKA SPÓÙGÙOSKOWE. Wymieniãtu moýna:1) Zastæpowanie spóùgùoski [ch] przez [k] jak w jæzyku litewskim, por. zapiszapukùe oczy (II 11v) = zapuchùe. Prawdopodobnie hiperyzmem powstaùym na skutekunikania takiej (litewskiej z pochodzenia) wymowy [ch] jako [k] jest forma halsztuch(II 33r) = halsztuk (tj. dawne okreúlenie krawata).2) Palatalnà, typowà dla polszczyzny litewskiej, wymowæ [l] przed [e]: spliecionych(II 28v).3) Pojawianie siæ dawnej postaci grup , jako kontynuantów psù.grup *sr’, *zr’, np. zrzódùem (II 3r, 57v), zrýódùa (II 4r), zrzenicy (II 28r), obok formnowszych z (w wyniku stwardnienia ), np. na zrenicy (IV 8r), sroda (np.II 9r, 9v, 12v; III 3r, 5r, 5v, 6v, 8r, 8v; IV 5v), srednim (II 19v). Byùy to jeszcze formywùaúciwe jæzykowi poùowy XIX w., czæstsze na kresach niý w Polsce centralnej 19 .4) Zapisy z zamiast , úwiadczàce o charakterystycznej dla kresów wXIX w. 20 frykatywnej wymowie [r’]: gorýkoúci (II 31r), zrýódùa (II 4r) oraz formyhiperpoprawne, np. uskarzajàc siæ (II 11v), drzy (I 1v).5) Archaicznà formæ sumnienia (II 39r) oraz dysymilacjæ grupy -kk-: letko (IV 8v,ale i lekko IV 10v). Takie formy z odpodobnieniem -kk- potoczne w II poùowie XIX w.,dziú majà charakter gwarowy.19 Zob. Zofia Sawaniewska-Mochowa, „Regionalnecechy fonetyczne potocznejpolszczyzny póùnocnokresowej XIX w. w‘Podræczniku’ Jana Karùowicza“, Studianad polszczyznà kresowà 4, pod red. WiaczesùawaWerenicza, Janusza Riegera,Wrocùaw [etc.]: Zakùad Narodowy im. Ossoliñskich,1986, 64.20 Por. Jolanta Mædelska, „Wymowa kowieñskaw zwierciadle sùownikowym (napodstawie sùownika litewsko-polsko-rosyjskiegoz 1922 r.“, Poradnik Jæzykowy 7,1997, 34; Kurzowa 1993, 242–243.186 Archivum Lithuanicum 6

2. UWAGI O FLEKSJI 0 0 02.1. WAHANIA W KATEGORII RODZAJU, LICZBY I W TYPIE DE-KLINACYJNYM RZECZOWNIKÓW. Odnotowano kilka przykùadów typowegodla polszczyzny litewskiej przesuniæcia neutrów do klasy femininów, por. na weselæ(III 17r), traktuje cygarà (II 18v), Po [...] naboýeñstwie na któréj byliúmy w Koúciele (III15v). Regionalny charakter ma równieý zmiana rodzaju niektórych masculinów nafeminina, por. szczury (I 2v, gen. sg.), psalmà (II 5r), seminarii (IV 13v) oraz odmiananazw miejscowych ýeñskich wedùug wzorca mæskiego, por. pod Ejragoùem (III 24r),do Ejragoùa (III 25r), do dziú ýywa, nie tylko na Kowieñszczyênie, lecz i na innychterenach Litwy 21 .Zarejestrowano takýe uýycia w sg. rzeczowników naleýàcych w jæzyku ogólnymdo klasy pluralia tantum, por. byùem na nieszpor (II 34v, ale i po nieszporach III 17r),byùem na nieszporze (II 35r), w zaroslu (IV 12v). Odwrotne zjawisko – zastosowaniarzeczownika singulare tantum w pl. odnotowano tylko dwa razy, por. ýycia (II 53vnom. pl.), na swiæconach (II 19v, 20r). Uýycie w sg. rzeczownika ryba na wzór ros. collectivumðûáà widoczne jest w zdaniach: ùowiliúmy rybæ (II 20v), ùowiùem rybæ (IV 6r).Sporadyczne sà róýnice w typie deklinacyjnym, np. odmiana rzeczownika geometrawedùug wzorca mæskiego spóùgùoskowego w sg. (a nie ýeñskiego jak w jæzykuogólnym), por. Geometr (II 49r), obocznie z Ieometr (III 10r, por. rys. 2; III 13v, 14r),z Geometrem (II 20v), u Geometra (III 17r); a rzeczownika kanclerzysta – wedùug odmianyprzymiotnikowej, por. kanclerzystych (II 10r gen. pl.).2.2. OSOBLIWOÚCI ODMIANY RZECZOWNIKÓW. Wahania w doborzekoñcówek gen. sg. reprezentujà nastæpujàce rzeczowniki z -u zamiast -a: úwiatunie znaùem (I 1r), z úwiatu (II 1r), duchu (II 30r), do szczeblu (III 19r), zatwardzenie ýoùàdku(II 30v).Osobliwy loc. sg. m. o Hrabiu (II 41r) to prawdopodobnie forma powstaùa naskutek analogii do odmiany masculinów regularnych z koñcówkà -u.W tekúcie dzienników pojawiajà siæ odmienne od wspóùczesnej normy jæzykowejnom. pl., m.in. miækkotematowych masculinów i femininów z regionalnà, zaúwiadczonàw polszczyênie kresowej od XVII w. koñcówkà -i/-y zamiast -e, np. ulicy (II17r), pùomieni (II 29v), nocy (III 8v). Ma ona z jednej strony podùoýe fonetyczne, tj.redukcjæ samogùoski nieakcentowanej [e] do [i], [y], z drugiej zaú wspiera jej funkcjonowaniewpùyw jæzyka biaùoruskiego, w którym w nom. pl. rzeczowników twardotematowychwystæpuje wyùàcznie -y, a w miækkotematowych -i. Takie formy nom.pl. sà obficie poúwiadczone zarówno w historycznej, jak i wspóùczesnej polszczyêniepóùnocnokresowej 22 . Rzeczowniki zapoýyczone przybierajà natomiast –21 Notowaùam formy typu do Wandziagoùa, zMejszagoùa zarówno na Kowieñszczyênie,jak i na Wileñszczyênie.22 Por. w tekstach akt WKL i jæzyku pisarzykresowych (Kurzowa 1993, 168;Karùowicz 1984, 78) okreúla jà jako prowincjonalizm;notuje jà w dialekcie miædzywojennymHalina Turska; jest równieýpowszechna we wspóùczesnej polszczyêniena Litwie (por. Karaú 2002, 193–194).187 Uwagi o polszczyênie0 0 0 0Dzienników (1853–1856) 0 0 0Antanasa Baranauskasa 0 0 0

zgodnie z ówczesnà normà jæzykowà – koñcówkæ -a, np. interessa (II 50v, acc. pl.;III 4v), dla majàcych interessa (II 15v), punkta (II 2r, 33v), róýne dokumenta (III 8v), himna(IV 10v). Spoúród innych form osobliwych warto wymieniã regionalne nom. pl.ucznie (II 6r), sædzie (II 54v), starosty (II 54v) zamiast ogp. form z koñcówkà -owie(uczniowie, sædziowie, starostowie) oraz wyraziúcie kresowà formæ nom. pl. n. skrzydùy(II 61v) z uogólnionà koñcówkà -y.W gen. pl. widoczne sà starsze postaci z koñcówkà -ów (dziú -y), np. miesiàców(II 60v), wierszow (II 22r, por. rys. 1; II 40v), turkoczów (II 21r).Rozszerzanie kategorii ýywotnoúci takýe na liczbæ mnogà typowe dla polszczyznyna Litwie widaã w zdaniu mieniæ (w zn. ‘zmieniam’) koni (III 19r, 20v; IV 4v),w którym acc. pl. jest równy gen. (ale teý pojawia siæ konstrukcja ogólnopolskamieniæ konie II 16r; III 24r, 25r).Zwraca teý uwagæ koñcówka -mi zamiast -ami w instr. pl. dwóma strumieñmi (III20r), wychodzàca z uýycia w ciàgu wieków (obok koñcówki -y/-i) na rzeczkoñcówki -ami. Jej szerszy zakres wystæpowania niý obecnie potwierdzajà materiaùyhistoryczne (Kurzowa 1993, 170). Byùa ona wùaúciwa rzeczownikom miækkotematowym.Z kolei w wyniku wyrównañ do rzeczowników przybierajàcych regularnàkoñcówkæ -ami powstaùa forma instr. z pieniædzami (III 21v) zamiast ogp. zpieniædzmi.Acc. sg. femininów miækkotematowych obcych przybiera zgodnie z XIX-wiecznànormà jæzykowà 23 koñcówkæ -à (dziú -æ): wziæliúmy pæsyjà (II 10r), kancellaryà bielili(II 26r), czytam filozofià ýycia (III 2r), wziàùem Filozofijà ýycia (III 1v), otrzymaùemrezolucyjà (III 11v), Kollacyjà wydaù (II 13v).W odmianie neutrów z rozszerzeniem na -en- widoczne sà wahania w stosowaniu-æ, -e w nom. sg. 24 , por. imie (III 7r); oraz pomijanie czàstki -en- w przypadkachzaleýnych, por. plemia ludzkiego (II 8r).2.3. ODMIANA ZAIMKÓW, PRZYMIOTNIKÓW, LICZEBNIKÓW. Wodmianie przymiotników i zaimków przymiotnych w instr. i loc. sg. autor nieprzestrzega reguùy Kopczyñskiego odnoszàcej siæ do uýycia koñcówki -im/-ym wrodzaju mæskim, a -em w rodzaju nijakim, ale stosuje wszædzie -em, np. w kaýdemutrapieniu (II 8r), o mojem interessie (III 22v), koúcielnem (II 30r), Boýem (IV 9v). W instr.pl. natomiast zgodnie z ówczesnà normà fleksyjnà wystæpuje koñcówka -emi, np.za któremi (I 1v), swemi (I 2r), innemi (II 2r), obszernemi (II 3r), grubemi (II 25r), takiemi(II 25r), uduszonemi (II 29v), przed wszystkiemi (II 18v), piæknemi (II 35v), sùodkiemi (IV12v), nadsyùanemi (IV 13v). Z innych zjawisk dziú archaicznych warto wymieniãkoñcówkæ -æ w acc. sg. zaimków przymiotnych i imiesùowów przymiotnikowych,23 Por. Irena Bajerowa, Polski jæzyk ogólnyXIX wieku. Stan i ewolucja 2. Fleksja, Katowice:Uniwersytet Úlàski, 1992, 63.24 Rywalizacjæ obu koñcówek omawiaszczegóùowo: Bajerowa 1992, 87–90.188 Archivum Lithuanicum 6

np. krew twojæ (II 5r), niewinnoúã [...] mojæ (II 5r), swojæ ospaùoúã (II 7v), przez odchodzàcæfurmankæ (II 16r) 25 .Dziú przestarzaùa, ale wùaúciwa byùa jæzykowi XIX w. forma ortotoniczna zaimkamiæ, np. poswiæã miæ (II 5r), wysùaã miæ (II 10r), ýaùuje miæ (II 10v), zapisaã miæ (II10v), uwidziaù miæ (II 12r), cieszy miæ (II 13v), smutek miæ ogarnia (II 16r), traktuje miæHerbatà (II 16r), w drodze miæ zmæczyùy (II 18r), obudziùo miæ (IV 11r).Archaizmami sà takie formy liczebnikowe, jak: z piæcià róblami (III 7r, 8r), zobódwóch stron (IV 10r), dwóma dniami (III 5v), dwóma strumieñmi (III 20r) 26 . Regionalnycharakter ma natomiast forma Dwadziesty (IV 3r).2.4. KONIUGACJA. W dziennikach raz wystàpiùa typowa dla polszczyznyna Litwie regionalna postaã infinitivu zatarã (I 1r) zamiast ogp. zatrzeã.W XIX-wiecznej polszczyênie ogólnej koñcówka -m w 1. os. pl. praes. i fut.prostego byùa juý rzadkoúcià, utrzymywaùa siæ natomiast na kresach. Do dziú teýwystæpuje w gwarach ludowych Polski póùnocnej i na Kowieñszczyênie (por. Karaú2002, 215–216). W jæzyku dzienników pojawia siæ nierzadko i nie ma nacechowaniastylistycznego, np. stajem (II 15r), bùàdzim (II 15r), stoim (II 16v), milczem (II 35r),siedziem (II 47v; III 3v), jedziem (III 15v), siædziem (III 6v). Wystæpuje ona takýe wczasie przeszùym, np. musielim (II 1r), przyjmowalim (II 58r).Sporadycznie pojawia siæ koñcówka -emy w czasownikach koniugacji -i-, np.siedziemy (II 49r), uznawana za XIX-wieczny archaizm kresowy (zob. Bajerowa1993, 168, 222; z jæzyka ogólnego wycofaùa siæ w ciàgu tego stulecia). Formy na-emy w XIX w. znalazùy siæ poza normà jæzykowà (potæpiali je wyraênie gramatycyz I poù. XIX w., np. Onufry Kopczyñski, Józef Mroziñski). W uzusie prawdopodobnieutrzymywaùa siæ jednak dùuýej, na co wskazujà licznie zarejestrowane przezbadaczy przykùady tego typu. Powstanie tego zjawiska w polszczyênie objaúnia siædwiema tendencjami: morfologicznà (analogia typu nosimy do niesiemy) oraz fonetycznà(obniýenie artykulacji samogùoski pod wpùywem nastæpujàcej spóùgùoskipóùotwartej).Z innych zjawisk w odmianie w praes. warto wymieniã starszy typ odmianyniektórych czasowników, np. dawajà (I 2v), stawam (II 17r; III 8r), zostawuje (II 32v),poprawujæ (II 43r), przeprawujæ siæ (II 17r), przedstawujà (II 29r) (dziú: dajà, stajæ,zostawiam, przeprawiam siæ, przedstawiajà) oraz odmianæ czasownika biec bez morfemutematycznego -n-, por. biegæ (II 29v). Tego typu starsze postaci fleksyjne powyýszychczasowników mieúciùy siæ w normie jæzykowej XIX w.25 Koñcówka -æ w tej pozycji byùa jeszczeýywa w XIX w., co potwierdzajà badaniaBajerowej, wedùug której nie ma uzasadnieniateza Nitscha o regionalnoúci (kresowoúci)tych form: Bajerowa 1992, 139.26 Ich archaicznoúã na tle polszczyzny XIX w.ukazuje Irena Bajerowa w pracy Polskijæzyk ogólny XIX wieku (Bajerowa 1992,148, 151, 153). 0 0 0189 Uwagi o polszczyênie0 0 0 0Dzienników (1853–1856) 0 0 0Antanasa Baranauskasa 0 0 0

Mieszanie typów koniugacyjnych widaã w przykùadach: myúliùem (I 2v), nienawidziaùem(IV 9r); dziú: myúlaùem, nienawidziùem. Pojawiajà siæ w dziennikach teýniepoprawne formy 1. sg. m. praet. powstaùe w wyniku analogii do form ýeñskich,np. stanæùem (II 8r, 17v), wziæùem (II 27r), zaczæùem (II 23v; III 4r), jæùem (II 51r),zaprzægùem (II 51r), weszùem (II 18v), obeszùem (II 50v). Obok nich autor stosuje formypoprawne, np. stanàùem (IV 4v, 11v).Stosunkowo rzadko zdarzajà siæ wtórne iteratiwa o wyraênie regionalnym charakterze,np. donaszam (II 23r), wynaszamy (II 29v), odwaýajà (III 9r).Podùoýe regionalne majà teý wahania w stosowaniu siæ, sobie, do dziú charakteryzujàcejæzyk polski na Litwie. Zbædny zaimek zwrotny siæ obserwujemy wzdaniach: dzieci Sowietnika do tego naleýaùy siæ (II 6v), Wraca siæ nam wiosna (II 18r),odmowiùem siæ (II 10r), Pækajà siæ drzewa (II 18r), zostaùem siæ poetà (II 25r), tysiàcegwiazd migotaùo siæ (IV 10v), po skræceniu siæ z goúcinca (IV 11r), pytaù siæ (IV 11r),aniúmy siæ poczuli jak nam dzieñ zeszedù (II 20v), poùowa wyrazów siægajàce siæ do innychprócz gospodarúkich narzædzi i sùów, rzeczy byùa mi nieznajomà (II 22v). Brak siæ odnotowanonatomiast sporadycznie, np. utwory [...], gdzie czæsto wspomina o szczæúciu natej ziemi (I 1r). Zakùócenia te majà dùugà historiæ 27 , a ich wystæpowanie w dialekciepóùnocnokresowym objaúnia siæ zarówno tendencjà rodzimà (por. róýnice regionalnemiædzy np. Maùopolskà i Wielkopolskà czy Mazowszem), jak i interferencjàjæzyków obcych (wiele tych form jest zbieýnych z jæzykiem litewskim, biaùoruskimi rosyjskim). Szczególne nasilenie tych wahañ obserwujemy obecnie na Kowieñszczyênie28 .Charakterystyczne sà teý starsze postaci imiesùowów, uýywane jeszcze powszechniew XIX w., np. wypùynionych skutkach (II 24r), od mrozu trochæ przeziæbùy (II14v), caùy zziæbùy dojeýdýam (II 14v).Znamienne dla kresów wahania w stosowaniu sufiksów przysùówkowych -o,-e reprezentuje tylko forma obfito (II 20v).3. UWAGI O SKÙADNI. Skùadnia dzienników jest bardzo ciekawa ze wzglæduna wpùywy jæzyka litewskiego i rosyjskiego, a takýe obecnoúã pewnych typowychdla jæzyka XIX w. konstrukcji syntaktycznych. Naleýà do nich m.in. uýyciestrony zwrotnej w funkcji passivum, róýnice w stosowaniu orzecznika przymiotnegoi rzeczownego, brak ùàcznika w orzeczeniu imiennym, róýnice w zakresie szykuwyrazów oraz inna rekcja czasowników (teý przymiotników) i odmienne funkcjeniektórych przyimków.W orzeczeniu imiennym orzecznik przymiotny odzwierciedla typowe dla jæzykaogólnopolskiego XIX w. wahania w stosowaniu narzædnika i mianownika 29 .27 Por. przykùady zarejestrowane przez ZofiæKurzowà (Kurzowa 1993, 291).28 Odnotowaùam tam bardzo wiele takichprzykùadów (por. Karaú 2002, 227–231).29 Por. Zenon Klemensiewicz, „Orzecznikprzy formach osobowych sùowa byã“, PraceFilologiczne 11, 1927, 136.190 Archivum Lithuanicum 6

Orzecznik przymiotny w narzædniku: úwiat byù kwitnàcym beze mnie (I 1r), bædækiedyú oúwieconym (I 2v), byùem raýonym (II 30r), zmuszonym byùem (III 2r), ýaden z tychlistow, nie byù ukoñczonym (II 22v); ale pojawia siæ teý orzecznik przymiotny w nom.(jak wspóùczeúnie): byùem zachwalony od Naczelnika Stoùu (II 10r).Róýnice w zakresie rekcji sà doúã czæste w dziennikach. Najbardziej charakterystycznesà wahania w uýyciu konstrukcji z przyimkiem na: na+acc. i na+loc., np.byùem na Summæ (II 34v); ale: nie uspiaùem tylko na Summie (III 5v), byùem na nieszpor(II 34v), byùem na Imieniny (II 37r), byùem [...] na fest (III 12r), po summie i nieszporachna które byùem (III 18r), na ksztaùt budzàcego siæ na wioúnie przyrodzenia (IV 13r). Takàkontaminacjæ omawianych konstrukcji odnotowano we wspóùczesnej polszczyênieLitwinów puñskich, gdzie ich wystæpowanie tùumaczy siæ róýnicami systemowymimiædzy polszczyznà (dwie konstrukcje na+acc. i na+loc.) i jæzykiem litewskim(an+gen.) 30 . W dziennikach spotyka siæ teý obocznie konstrukcje zgodne ze stanemogólnopolskim, np. byùem w Kosciele na Summie i nieszporze (II 35r).Inne przykùady odmiennej rekcji majà charakter leksykalny, np.: gùowæ bolaùozamiast ogp. gùowa (kogo) bolaùa: trochæ gùowæ boli (II 46v; III 17r); por. lit. skaudëjogalvà; dojúã czego zamiast ogp. dojúã do czego: nie doszedù ræku JEGO (III 24r); dojeýdýaãczego zamiast ogp. dojeýdýaã do czego: dojeýdýam Ejragoùa (II 17r); dojeýdýamyjaswojñ (II 17r; III 25r); dojeýdýam Kowna (III 23v), dojechaùem Wiùkomierza (IV 9r), por.lit. privaþiuoti Ariogalà (tylko acc. zamiast polskiego gen.), itd.; dowodziã komu,czemu zamiast ogp. dowodziã kim, czym: na dwie partye rozdzieleni z których iednéjdowodziù [...] – a drógiéj (II 6r), por. lit. vadovauti kam; graã co zamiast ogp. graã wco: gramy proferansa (II 45v), por. lit. þaisti kà; jechaã za czym zamiast ogp. jechaã winteresie: jadæ [...] za interessem (II 46v); naznaczenie kim zamiast ogp. naznaczenie nakogo: wysùaùem na pocztæ zapiskæ o naznaczenie pisarzem (II 54v); piszæ zapiskæ czyliprozbæ do Paùaty o naznaczenie miæ do Onikszt pisarzem (III 8r), por. ros. íàçíà÷èòü êåì,lit. paskirti kuo; (nie) wùadaã czego zamiast ogp. wùadaã czym: nie mogùem wùadaã karku(II 6v), por. lit. valdyti kà, ale w zdaniu zaprzeczonym valdyti ko 31 ; radziã o cozamiast ogp. radziã co: radzæ domowym o podanie proúby do Prezydæta w interessie oodebranym od nich laúku brzozowym (II 15v).Szersze uýycie bezokolicznika w funkcji dopeùnienia ilustrujà nastæpujàce zdania:proszæ o pozwolenie jechaã odwiedziã rodziców (II 14v); mialem przedsiæwziæcie postæpowaã(II 7v).Typowe dla kresów zakùócenia zwiàzku zgody zwiàzane z nieuksztaùtowaniemsiæ kategorii mæskoosobowoúci pojawiajà siæ sporadycznie, np. wrogi [...] chcieli (IV12r), nie piã wódki i innych mocnych trunków; bo oni osùabiajàc umysù zatæpiajà go (II 3r).30 Por. Nijola Birgiel, Procesy interferencyjne wmowie dwujæzycznej spoùecznoúci litewskiej zPuñska i okolic na Suwalszczyênie, Warszawa–Puñsk:Auðra 2002, 92.31 Takà rekcjæ odnotowaùam we wspóùczesnychgwarach polskich na Kowieñszczyênie,por. Karaú 2002, 243.191 Uwagi o polszczyênie0 0 0 0Dzienników (1853–1856) 0 0 0Antanasa Baranauskasa 0 0 0

Z innych niý dziú funkcji przyimków warto wspomnieã o poùàczeniach z przyimkiemdla, bædàcych wykùadnikami przyczyny aý do poczàtku XX w. 32 , np.poùoýyùem siæ – dla ochùodzenia siæ i dumania wolnego (II 11r), odmówiù méj proúbie dlaniektórych przyczyn (II 14r) oraz o konstrukcjach z przyimkiem ku zastàpionym dziúprzez przyimek do, np. gdybym nie miaù wzgardy ku jæzykowi (II 6r), k wam (II 23r),a takýe z przyimkiem w (w+acc.) zamiast ogp. konstrukcji do+gen., np. gotujæ siæ wdrogæ (II 14r, 16r), znosiùem buty chodzàc w szynkownie (II 13r).Wpùyw skùadni wschodniosùowiañskiej (teý i litewskiej) widaã w uýyciu instr.auct. zamiast ogp. konstrukcji przez+acc.: w[e] wczorajszym czynowniku z dannego impapier[u] poznaliúmy Korejwæ strapczego Paùaty (III 5v/6r).Nieliczne sà równieý przykùady niezgodnego ze wspóùczesnà normà jæzykowàuýycia imiesùowów przysùówkowych, por. Ja, który bædàc zagrzany jednà pochwaùà (II6v), wieczorem powracajàc bùàdzæ caùà noc (II 56v), do domuúmy wrócili dniejàc (III 17r).Takie konstrukcje byùy jednak jeszcze czæste w XIX w.Róýnice w zakresie szyku sprowadzajà siæ do nastæpujàcych zagadnieñ:1) duýej ruchomoúci koñcówek -m, -úmy, np. na obiedzieúmy byli u Pana Szlaýewicza(II 20v), godziñkim spiewaù (II 55v, 56r), pàczeúmy w domu pili (III 5r), nocydw[ie]smy nie spali (III 8v), Herbatæúmy pili (III 10r, por. rys. 2), znimeúmy pojechali naweselæ (III 17r);2) czæstego postwerbalnego szyku zaimka zwrotnego siæ (por. przykùady wyýej);3) prepozycyjnego szyku przydawki dopeùniaczowej i przyimkowej: po wysùuchaniuuczniów lekcij (II 3v), Piszæ wiadomóúã o wszyútkich z wùoúcian pieniæýnych zborach(II 21v, por. rys. 1), piszæ magazynowe przeszùych lat wiadomoúci (II 37v), róýne dokumentatyczàce siæ pieniæýnych za przeszùy ro[k] rachunków (III 8v);4) róýnic w szyku okreúleñ liczbowych, np. o 10 godzinie wieczora (II 49r);5) róýnic w szyku dopeùnienia: zakàczyùem owà wiadomoúã pisaã (II 21v, por. rys.1), dojeýdýam Ejragoùa poùoýonego miasta o 3½ mili od jaswojñ (II 17r).4. UWAGI O SÙOWNICTWIE. W opisie uwzglædniono tu jedynie tæ czæúãsùownictwa, która odbiega od wspóùczesnej normy leksykalno-semantycznej, tj. takiewyrazy, które wyszùy caùkowicie z uýycia albo zmieniùy znaczenie lub postaãformalnà, gùównie sùowotwórczà. Oznacza to, iý omówione zostaùy tu wyrazy (lubich znaczenia) nie zarejestrowane w sùownikach wspóùczesnych bàdê opatrzone wnich róýnego typu kwalifikatorami chronologicznymi bàdê innymi, wskazujàcymina ograniczenie ich uýycia.32 Por. Zapomniane konstrukcje skùadni nowopolskiej(1822–1863). Wybór przykùadów,opr. zespóù: Anna Kaùkowska i inni,Wrocùaw: Ossolineum, 1975, 44; KrystynaPisarkowa, Historia skùadni jæzyka polskiego,Wrocùaw [etc.]: Zakùad Narodowy im. Ossoliñskich,1984, 88. Konstrukcje te zaginæùyz powodu dwuznacznoúci, byùy bowiemtakýe wykùadnikami celu.192 Archivum Lithuanicum 6

W caùym tekúcie dzienników czæsto pojawiajà siæ zapoýyczenia rosyjskie, nazwyówczesnych realiów w zaborze rosyjskim. Majà one charakter cytatowy. Sà toprzede wszystkim okreúlenia zwiàzane z administracjà; nazwy urzædów, urzædnikóworaz sùownictwo odnoszàce siæ do ich dziaùalnoúci, np.: pisaùem w SielúkimUprawlenii (II 9v), mirskije zbory (II 26r), Okruýny Naczelnik (II 36v, 50r), ze starszynà(II 41r), do Naczalstwa dokùady (II 54r), Sowietnik (II 6r; III 14r), Nadzieratela (III 1r),czynownik (III 5v), strapczego Paùaty (III 6r), obszczestwo (III 14r), pryzywne spiski (II 38r,38v; III 5v), pryzywy (III 7r), objawienie o pismie (III 7r), okrægowéj uprawy (III 10r, por.rys. 2), przedpisanie (II 37r, 56r) „predùoýeniju“ (III 21v), z Komæderówki (III 22v),Pasportami (IV 13v), zamieczanie (II 37r), oddatczyka pomocnik (III 9v, por. rys. 2),Starszyna z Rozsylnym (III 10r, por. rys. 2), dokùady (II 34v), doùoýyã o mnie Prezydætowi(II 14r), do tetradi (II 26r), z Tetradjà (II 44v), tetradkà (II 49r), bijæ na szczotach (III 5r),plaýæ na szczotach (II 36v), ùupiæ itogi na szczotach (II 35r), zbijam itogi po Tetradi naszczotach (II 41r).Sporo jest takýe róýnych wyrazów pochodzenia rosyjskiego, nie dajàcych siæujàã w wyraêne wiæksze tematyczne grupy, np. otmietki (II 40r, 40v), w kaziennejgubernskiej szkoùe (I 2v), meblirówkà (II 11v), zamroz (II 16r), zgrubijaniù (II 20r), zborach(II 21v, por. rys. 1), wsiech raspiekaù (II 37v), pryhowory (II 39v, 56r; III 9r, 9v, por. rys.2; III 15v), po ischodiaszczéj (II 40v), odczotu (II 58r), poúpiel[i] (III 1r), nie uspiaùem tylkona Summie (III 5v), byliúmy na kutieýu (III 12r), ze Zborszczykiem (II 53r, 54r), podýyùa[...] osoba (IV 12v).W dziennikach Baranauskasa niewiele jest starych kresowizmów o ruskiej czylitewskiej genezie, np. poboýyã siæ ‘przysiægnàã, zaklinaã siæ’ (poboýyùem siæ II 9v),ýywioùka ‘zwierzæta domowe’ (II 1v; IV 4r), inkurtuwiny ‘przyjæcie wydawane zokazji zamieszkania w nowym domu’ (na inkurtuwinach II 47r).W dziennikach czæste sà wyrazy archaiczne w úwietle wspóùczesnej normyjæzykowej. Czæúã z nich to sùownictwo charakterystyczne dla poùowy XIX w., dziúprzestarzaùe; czæúã natomiast – to archaizmy peryferyczne juý w tym okresie.Wyróýniã tu moýna wyrazy róýniàce siæ postacià formalnà, tj. o przestarzaùejbudowie sùowotwórczej, zastàpione formacjami nowszymi, np.: nadgùówek (znadgùówkiem II 21v, por. rys. 1), nadgroda (nadgrodæ II 28r), zamilczenie (o [...] zùychjego skutkach z zamilczenia II 4r), dozwoliã (nie dozwala pisaã podróýnego biletu II 14v),przepædziã (dzieñ przepædziùem II 20r), poczàã (kusiùem siæ o napisanie listu do Rodziców,alem poczàù 13-sto zgùoskowym przekùadanym wierszem II 22v), odmiana (odmiany [...]zaszùy II 35r), uwiadomienie (z uwiadomieniem III 9v, por. rys. 2), szczæsny (szczæsnéjIII 10v), grzechowy (grzechowéj II 19r), wspóùczesne ogp. nagùówek, nagroda, przemilczenie,pozwoliã, spædziã, zaczàã, zmiana, powiadomienie, szczæúliwy, grzeszny.Drugà grupæ wyrazów dziú przestarzaùych stanowià archaizmy semantyczne, tj.wyrazy uýywane obecnie w innych znaczeniach, np.: gotowaã ‘przygotowywaã’:gotujæ koni (II 35r), nadal ‘dalej’: nie wiem co siæ ze mnà stanie nadal (II 12v), oúwiecenie,oúwieciã siæ ‘oúwiata’: zostaùem bez nauki, bez oúwiecenia (I 1v), Czy niã tu nie oúwie-193 Uwagi o polszczyênie0 0 0 0Dzienników (1853–1856) 0 0 0Antanasa Baranauskasa 0 0 0

ciùem siæ? – O! duýo siæ oúwieciùem (I 2v), duszny ‘duchowy’: zdrowia [...] moralnegoczyli umysùowego i dusznego (I 2r), przyrodzenie ‘przyroda’: na ksztaùt budzàcego siæ nawioúnie przyrodzenia (IV 13r), traktowaã ‘czæstowaã’: traktuje cygarà (II 18v).Szczególnie istotne jest wystæpowanie w dziennikach regionalizmów znaczeniowych,dobrze znanych polszczyênie litewskiej, notowanych obecnie na Kowieñszczyêniei na innych terenach Litwy, takich, jak: liczyã siæ ‘uwaýaã siæ’: liczæsiæ istotà rozumnà (I 1r); wsparte przez ros. ñ÷èòàòü ñåáÿ êåì; majtki (II 34r, 52v, 54r;III 14v) ‘spodnie’; spisek (II 55v) ‘spis’; przepuszczam ‘odprowadzam’ (II 56v; III 8v).Trzecià grupæ tworzà archaizmy wyrazowe, czyli wyrazy dziú nieuýywane.Czæúã z nich to stare zapoýyczenia, które wyszùy z uýycia w polszczyênie ogólnej,np. bat ‘rodzaj statku’ (przeprawujæ siæ przez Dubissæ na bacie [II 17r]); przeprawiùemsiæ o zmroku przez Wiliæ batem (III 24v); meszty ‘pantofle’ (w mesztach [II 11r]); szrajbiszujæ(II 35r); parãyalnoúã ‘stronniczoúã, jednostronnoúã’ (IV 13v); inne to archaizmypochodzenia rodzimego, np. osobliwie ‘szczególnie’ (I 1v; II 19v, 22v, 28r),zamæzcie ‘zamàýpójúcie’ (II 59r), niekiedy wsparte odpowiednimi formami rosyjskimi,np. uwidzieã ‘zobaczyã’ (uwidziaù miæ [II 12r]), por. ros. óâèäåòü. Niektóre z nichprzestaùy byã skùadnikami jæzyka ogólnego, ograniczajàc swój zasiæg do gwar, np.zazieraã ‘zaglàdaã’ (zazieram w [...] sumnienie [II 43v]); nazad ‘z powrotem’ (III 24v;IV 11v).Niekiedy mamy do czynienia z czasownikami analitycznymi majàcymi inny niýwspóùczeúnie skùad leksykalny, np.: daã napomnienie ‘udzieliã napomnienia’: daùostre napomnienie (II 2r); zaprowadzaã kùótniæ ‘wszczynaã kùótniæ’: nie zaprowadzaãkùutni (II 4r); wejúã w znajomoúã ‘nawiàzaã znajomoúã’: weszùem w znajomoúã zniektóremi obywatelami (II 18v). Powyýsze przykùady ilustrujà zmiany w ùàczliwoúcileksykalnej wyrazów, jakie zaszùy w ciàgu póùtora wieku.5. W N I O S K I. Z przeprowadzonej analizy jæzykowej Dzienników Antanasa Baranauskasa(1835–1902) wynika, iý jest to polszczyzna w jej litewskim (kowieñskim)wariancie regionalno-dialektalnym. Wskazujà na to licznie poúwiadczonecechy póùnocnokresowe, fonetyczne, gramatyczne i sùownikowe.Spoúród zapisów wskazujàcych na cechy fonetyczne róýne od stanu wspóùczesnegoniewiele odzwierciedla zjawiska typowe dla dziewiætnastowiecznego jæzykaogólnego. Ogromna wiækszoúã zapisów wskazuje na istnienie wielu kresowychzjawisk fonetycznych w jæzyku jej autora, takich jak: odmienna repartycja i, úlady akania i redukcji samogùosek nieakcentowanych, wtórne palatalizacje idepalatalizacje, zwùaszcza stwardnienia [ñ] oraz zmiækczenia spóùgùosek [s], [z],[c], [dz] w pozycji przed [k’] bædàce przejawem genetycznie litewskiej tendencji doujednolicania grup spóùgùoskowych pod wzglædem miækkoúci; wahania w stosowaniuspóùgùosek dziàsùowych i przedniojæzykowo-zæbowych. Widoczne sà teýprzykùady hiperpoprawnoúci jæzykowej.Fakty fleksyjne róýne od wspóùczesnego stanu jæzykowego to na ogóù zjawiskacharakterystyczne dla polszczyzny poczàtku XX w., zgodne z ówczesnà normà194 Archivum Lithuanicum 6

fleksyjnà, koñcówka -à w acc. sg. rzeczowników ýeñskich, -a w nom. pl. masculinówpochodzenia obcego, starszy typ odmiany niektórych czasowników. Regionalizmówpóùnocnokresowych jest tu maùo, zwùaszcza gdy siæ porówna ich liczbæz liczbà regionalizmów fonetycznych. Moýna tu wymieniã zmiany rodzajuniektórych rzeczowników, koñcówkæ -i/-y w nom. pl. miækkotematowych masculinówi femininów, koñcówkæ -y w nom. pl. neutrów, osobliwy inf. zatarã, koñcówkæ-emy w czasownikach koniugacji -æ, -isz, wahania w stosowaniu siæ, wtórne iterativatypu donaszaã, odwaýaã. Wyraênie gwarowy charakter, ale nie wyùàcznie kresowy,ma koñcówka -m w 1 praes. i praet. ind. (idziem, musielim).Z zakresu skùadni do konstrukcji znanych jæzykowi ogólnopolskiemu w XIX w.naleýà wahania w postaci orzecznika przymiotnego, niektóre róýnice w rekcji czasowników(np. dojúã, dojeýdýaã czego), przyimek dla w funkcji wykùadnika przyczyny.Wyraênie regionalny charakter ma jednak prepozycyjny szyk przydawki dopeùniaczoweji przyimkowej, wiækszoúã róýnic w zakresie rzàdu czasownika, wtym szczególnie kalki skùadniowe z jæzyka litewskiego (np. dowodziã komu, gùowæbolaùo, nie wùadaã czego) oraz zniesienie opozycji formalnej miædzy konstrukcjamina+acc. i na+loc., a takýe szersze uýycie infinitivum w funkcji dopeùnienia i osobliwekonstrukcje okolicznikowe.W leksyce uderza duýa liczba rusycyzmów, sporadyczna natomiast biaùorutenizmówi lituanizmów – starych regionalizmów kresowych. Niemaùo jest teý archaizmów;sà to przede wszystkim wyrazy typowe dla jæzyka poùowy XIX w., alemoýna znaleêã tu i archaizmy peryferyczne, które zachowaùy siæ na Litwie, natomiastw úwietle ówczesnej normy ogólnopolskiej byùy juý elementami przestarzaùymi(np. duszny ‘duchowy’).Literatura:A DOMAVIÈIÛTË-ÈEKMONIENË, IRENA; VALERIJUS ÈEKMONAS, 1999: „Polskojæzycznawysepka pod Oniksztami, której dziú juý nie ma (Z historii jæzyka polskiego na Litwierdzennej)“, Studia nad polszczyznà kresowà 9, pod red. Janusza Riegera, Warszawa:Semper, 33–55.B AJEROWA, IRENA, 1986: Polski jæzyk ogólny XIX wieku. Stan i ewolucja 1. Ortografia, fonologiaz fonetykà, morfonologia, Katowice: Uniwersytet Úlàski.B AJEROWA, IRENA, 1992: Polski jæzyk ogólny XIX wieku. Stan i ewolucja 2. Fleksja, Katowice:Uniwersytet Úlàski.B ARANAUSKAS, ANTANAS, 2003: Raðtai 7(1). Dienoraðtis. Laiðkai ávairiems adresatams, Vilnius:Baltos lankos, 3–84.B IRGIEL, NIJOLA, 2002: Procesy interferencyjne w mowie dwujæzycznej spoùecznoúci litewskiejz Puñska i okolic na Suwalszczyênie, Warszawa–Puñsk: Auðra.G REK-PABISOWA, IRYDA, 2002: Wspóùczesne gwary polskie na Litwie i Biaùorusi. Fonetyka,Warszawa: Slawistyczny Oúrodek Wydawniczy.195 Uwagi o polszczyênie0 0 0 0Dzienników (1853–1856) 0 0 0Antanasa Baranauskasa 0 0 0

K ARAÚ, HALINA, 2002: Gwary polskie na Kowieñszczyênie, Warszawa–Puñsk: Auðra.K ARAÚ, HALINA; NIJOLË KOLYTË, 1993: „Juozo Èiuldos gramatikos terminai ir kalba“,LAIS 6. Juozas Èiulda, Trumpi samprotavimai apie þemaièiø kalbos gramatikos taisykles, par.Giedrius Subaèius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 56–78.K ARÙOWICZ, JAN, 1984: „Podræcznik czystej polszczyzny dla litwinów i petersburszczan“,Studia nad polszczyznà kresowà 3, pod red. Janusza Riegera, Wiaczesùawa Werenicza,Wrocùaw [etc.]: Zakùad Narodowy im. Ossoliñskich.K LEMENSIEWICZ, ZENON, 1927: „Orzecznik przy formach osobowych sùowa byã“, PraceFilologiczne 11, 123–181.K URZOWA, ZOFIA, 1993: Jæzyk polski Wileñszczyzny i kresów póùnocno-wschodnich XVI–XX w., Warszawa–Kraków: Wydawnictwo naukowe PWN.L – Samuel Bogumiù Linde, 1807–1814: Sùownik jæzyka polskiego 1–6, Warszawa.Ù ÆTOWSKI, ALEKSANDER, 1915: Bùædy nasze. Rzecz o czystoúci jæzyka polskiego na Litwie,Wilno.M ÆDELSKA, JOLANTA, 1997: „Wymowa kowieñska w zwierciadle sùownikowym (napodstawie sùownika litewsko-polsko-rosyjskiego z 1922 r.“, Poradnik Jæzykowy 7, 27–39.M OTYL, WITOLD (red.), 1998: Biskup Antoni Baranowski (Antanas Baranauskas) 1835–1902.Orædownik pojednania litewsko-polskiego, Warszawa: Wydawnictwo Sejmowe.P ISARKOWA, KRYSTYNA, 1984: Historia skùadni jãzyka polskiego, Wrocùaw [etc.]: ZakùadNarodowy im. Ossoliñskich.S AFAREWICZOWA, HALINA, 1966: „O obocznoúci postaci dom i dóm w utworach Mickiewicza“,ABSl 1–3, 177–181.S AWANIEWSKA-MOCHOWA, ZOFIA, 1986: „Regionalne cechy fonetyczne potocznej polszczyznypóùnocnokresowej XIX w. w ‘Podræczniku’ Jana Karùowicza“, Studia nad polszczyznàkresowà 4, pod red. Wiaczesùawa Werenicza, Janusza Riegera, Wrocùaw [etc.]:Zakùad Narodowy im. Ossoliñskich, 37–70.S AWANIEWSKA-MOCHOWA, ZOFIA, 2002: Ze studiów nad socjolektem drobnej szlachty kowieñskiejXIX wieku. Na podstawie sùowników przekùadowych Antoniego Juszkiewicza, Bydgoszcz:Akademia Bydgoska im. Kazimierza Wielkiego.S MOLIÑSKA, BARBARA, 1983: Polszczyzna póùnocnokresowa z przeùomu XVII i XVIII wieku.Na podstawie rækopisów Jana Wùadysùawa Poczobuta Odlanickiego i Antoniego KazimierzaSapiehy, Wrocùaw [etc.]: Zakùad Narodowy im. Ossoliñskich.SWil – Sùownik jãzyka polskiego 1–2, wyd. staraniem Maurycego Orgelbranda, Wilno, 1861.S ZWEJKOWSKA, HELENA, 1936: „Dodatkowe uwagi o regionalizmie Mickiewicza“, JæzykPolski 21, 109–111.T URSKA, HALINA, 1995: O powstaniu polskich obszarów jæzykowych na Wileñszczyênie, Vilnius:Mintis.Zapomniane konstrukcje skùadni nowopolskiej (1822–1863). Wybór przykùadów, opr. zespóù: AnnaKaùkowska i inni, Wrocùaw: Ossolineum, 1975.× ÅÊÌOÍAC, ÂAËEPÈÞÑ, 2001: „Ïîëüñêèé ÿçûê â Éoíàâñêîì ðàéîíe Ëèòâû (ñîöèîëèíãâèñòè÷åñêèeçàìåòêè)“, Studia nad polszczyznà kresowà 10, pod red. Janusza Riegera,Warszawa: Semper, 71–91.196 Archivum Lithuanicum 6

Halina KaraúNOTES ON THE POLISH LANGUAGE OFANTANAS BARANAUSKAS’ DIARY (1853–1856)SummaryLinguistic analysis of Antanas Baranauskas’ (1835–1902) Diary (1853–1856) proves thatthe author recorded it in a Polish dialect that was spoken in the region of Kaunas(Lithuania) at that time. His Diary reveals some phonetic, grammatical, and lexical featurestypical for that northern borderland variety of the Polish language.There are numerous examples of phonetic features that are not different from thecontemporary Polish usage, but hardly any of them were present in the standard Polishof the nineteenth century. Baranauskas used many phonetic features that were characteristicfor the northern borderland Polish dialect, e.g., different from the standard Polishdistribution of and ; pronunciation of unstressed [e] and [o] as [a]; reduction ofunstressed vowels; secondary palatalization and dispalatalization, especially dispalatalizationof [n’] and palatalization of [s], [z], [c], [dz] in the position before [k’]. The two lattercases can be explained by the interference from the Lithuanian language. There is assimilation(and simplification) of sequences (units) of palatalized consonants and fluctuation ofalveolar and dental consonants, which are characteristic to Lithuanian (not Polish). Thereare also some cases of hypercorrection.Among inflectional features that distance the idiom of Baranauskas from contemporaryPolish there are some that were typical for Polish in the beginning of the twentiethcentury. Thus, they correspond to the inflectional standards of the written Polish languageof that time, for instance, a group of feminine nouns takes the ending -à in the acc. sg.;masculine nouns (loan-words) take the ending -a in the nom. pl. We can also find someexamples of the older conjugation of verbs in Baranauskas’ Diary.Generally the specific northern dialectal inflectional forms are quite rare in comparisonto the abundant phonetic ones. Still one can find the case ending -i/-y in the nom. pl. ofneuter nouns; the exceptional infinitive zatarã; the conjugational ending -emy used in verbsof the -æ, -isz conjugation; fluctuation of forms with siæ; secondary iterative forms (e.g.donaszaã, odwaýaã). An additional dialectal feature is the conjugational ending -m (1. sg. pres.and pret. ind.), e.g. idziem, musielim, but this was not limited only to the northern borderlanddialect area at that time.As far as syntax is concerned there are some features that were characteristic forstandard Polish in the nineteenth century. Among these is the variable form of thepredicative adjective; verb government that is different from the contemporary (e.g. dojúã,dojeýdýaã + gen.); the usage of the preposition dla to convey the meaning of reason forsomething. Also there are certain syntactical constructions typical only for the northernregion: a specific word order with a preceding attributive expressed by a noun in thegenitive or a noun with a preposition; verb government influenced by the Lithuanian197 Uwagi o polszczyênie0 0 0 0Dzienników (1853–1856) 0 0 0Antanasa Baranauskasa 0 0 0

language (e.g. dowodziã komu, gùowæ bolaùo, nie wùadaã czego) as well as the semantic identityof constructions with na + acc. and na + loc.; a tendency to use the infinitive as an objectand some specific adverbial constructions.There is a considerable number of lexical Russianisms in the Polish language ofBaranauskas’ Diary. Still, there are only a few Belorussian and Lithuanian loan-words fromthe old lexical stratum in that region. Also, one can find numerous peripheral lexicalarchaisms (e.g. duszny ‘duchowny’), which survived in the northern dialects.H ALINA KARAÚ Gauta 2004 m. kovo 21 d.Instytut Jæzyka Polskiego 0 0 0Uniwersytet Warszawski0 0 0Krakowskie Przedmieúcie 26/280 0 000-325 Warszawa, Polska0 0 0el. p.: h.karas@uw.edu.pl0 0 0198 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Irena ÐtikonaitëVilniaus universitetasLietuvos kultûriniai ir akademiniai ryðiaisu Ðveicarija XVI–XX amþiuje 11. ÁVADAS. Lietuvà ir Ðveicarijà, dvi nedideles Europos valstybes, nuo senosieja kultûrinio ir mokslinio bendradarbiavimo ryðiai. Du seniausi Ðveicarijos universitetiniaimiestai – Baselis ir Zürichas 2 – buvo ne tik Baþnyèios ir tikëjimoreformavimo iniciatoriai, bet ir humanistinës veiklos centrai XV–XVI amþiaus Europoje.Ið èia per aukðtojo mokslo siekti keliaujanèius studentus ir turtingø þmoniøásigytas bei bibliotekose pradëtas kaupti knygas Lietuvà pasiekë þymiausiø to metohumanistø ir Baþnyèios reformuotojø – Erazmo Roterdamieèio (Erasmus von Rotterdam),Johanneso Oekolampado, Ulricho Zwingli’o, Heinricho Bullingerio, JeanoCalvino ir kitø – idëjos. Þinoma, kad Lietuvos ir Lenkijos valdovui ZigmantuiAugustui veikalø yra dedikavæ ir atsiuntæ Calvinas, Bullingeris, Celio SecondoCurione, Bernardino Ochino ir kiti ðveicarø teologai 3 .Studijø metu artimiau susipaþinæ su savo profesoriais, kitais mokslininkais beivisuomenës veikëjais, gráþæ á Lietuvà studentai ir toliau su jais palaikë asmeniniusryðius. Jonas Kiðka, vienas turtingiausiø LDK didikø, mokydamasis Baselio universitetegyveno profesoriaus Curione’s namuose. Gráþæs á Lietuvà jis susiraðinëjo suZüricho teologu Bullingeriu. Jo laiðkai daþnai buvo ne tik pagarbos pareiðkimas arrekomendacijos, bet ir nedideli teologiniai traktatai, kuriuose diskutuota ávairiaistikëjimo klausimais (Lukðaitë 1999, 289). Vienam átakingiausiø LDK politikø –Mikalojui Radvilai Juodajam (1515–1565) – Calvinas dedikavo veikalà Commentariiintegri in acta apostolorum (Genéve: Joannes Crispinus, 1560).1 Straipsnis parengtas pagal medþiagà, sukauptàper kultûrinæ staþuotæ Fribourgouniversitete (Ðveicarija) 1996–1997 metais.Staþuotæ finansavo Fribourgo universitetas.Nuoðirdþiai dëkoju profesorei EugenijaiUlèinaitei uþ vertingus patarimusrengiant ðá straipsná.2 Baselio universitetas ásteigtas 1460 metais,Züricho universitetas pradëjo veikti1525-aisiais. Ðie universitetai siejami suaktyvia Zwingli’o veikla. Daug kartø reformuotas,Züricho universitetas oficialøstatusà ágijo tik 1833 metais.3 Ingë Lukðaitë, Reformacija Lietuvos DidþiojojeKunigaikðtystëje ir Maþojoje Lietuvoje(XVI a. treèias deðimtmetis–XVII a. pirmasdeðimtmetis), Vilnius: Baltos lankos, 1999,150.199 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

2. ÐVEICARIJOS SPAUDINIAI VILNIUJE. Á Lietuvos ir Ðveicarijos kultûriniøryðiø istorijà áëjo Baselio spaustuviø leidiniai. 1615 metais Conrado Waldkirchospaustuvëje Jacobo Grasserio rûpesèiu pirmà kartà iðspausdinta Mykolo Lietuvio(Michalo Lituanus) knyga De moribus Tartarorum, Lituanorum et Moschorum (Apietotoriø, lietuviø ir maskvënø paproèius), kuri iðleista kartu su Jano Lasickio (JohannesLasicius) De diis Samagitarum (Apie þemaièiø dievus) rinkinyje Michalonis Lituani De moribusTartarorum, Lituanorum et Moschorum fragmina X, multiplici Historia referta. et Iohan.Lasicii Poloni De diis Samagitarum, caeterorumq. Sarmatarum, et falsorum Christianorum,item De religione Armeniorum. Et de initio Regiminis Stephani Batorii. Nunc primumper I. Iac. Grasserum, C. P. ex Manuscripto Authentico edita (Basileae: ConradusWaldkirchius, 1615). Ðiuos Mykolo Lietuvio ir Jano Lasickio veikalus tais paèiaismetais iðleido ir Ludwigo Königo spaustuvë rinkinyje Joannis Herburti de FulstinChronicon de rerum polonicarum compendiosa descriptio (Basel: Ludovicus König, 1615).Vilniø pasiekë nemaþai Baselio spaustuvëje iðleistø inkunabulø ir paleotipø: gráþdamiið studijø uþsienyje jaunuoliai parsiveþdavo ir knygø. Ið Lietuvos bibliotekoseesanèiø 65 Ðveicarijoje iðspausdintø inkunabulø 64 pasirodë Baselyje 4 . Ið jø 18 iðspausdinoJohannas Amerbachas, 14 – Nicolaus Kessleris. Paèius seniausius Baselioinkunabulus, datuojamus 1470 ir 1476 metais, iðleido Bertholdas Rupelis ir MichaelisWenssleris. Prie jau minëtø 64 Lietuvoje saugomø Baselio inkunabulø turime priskaièiuotidar 18 buvusiø Baselio inkunabulø (Feigelmanas 1975, 475, 2 lentelë), kuriødauguma priklausë Vilniaus universiteto bibliotekai. 1832 metais uþdarius universitetà,dalis jø pateko á Ukrainos ir Peterburgo mokslø akademijø bibliotekas; duAmerbacho iðleisti inkunabulai 5 , kurie buvo saugomi Vilniaus evangelikø reformatøsinodo bibliotekoje, 1944 metais sudegë per bibliotekos gaisrà (Feigelmanas 1975,427). Kai kuriø Baselio inkunabulø saugojimo vieta iki ðiol neþinoma.Ið paleotipais vadinamø 1501–1550 metais iðleistø knygø Vilniuje yra 233 Baselioleidiniai 6 , ið jø 53 iðspausdinti Frobenø spaustuvëje. Pirmieji leidyklos pradininkoJoanneso Frobeno, spaudos meno iðmokusio Amerbacho spaustuvëje, leidiniaipasirodë 1491 metais, didþiausià pajëgumà leidykla pasiekë XVI amþiuje. DarbuiFrobenai pasitelkdavo ir Baselio universiteto profesorius 7 . Spaustuvë garsëjoplaèia leidybine programa, kruopðèiu knygø parengimu ir aukðtu estetiniu lygiu.Daugelio ðios spaustuvës iðleistø knygø redaktorius ir mokslinis patarëjas buvoErazmas Roterdamietis. 18 Baselio paleotipø iðleido Joannes Hervagijus (officina4 Nojus Feigelmanas, Lietuvos inkunabulai,Vilnius: Vaga, 1975, 26. Vienas dabar Vilniausuniversitete saugomas inkunabulasapie 1480-uosius iðspausdintas Genevoje:Boethius, De consolatione philosophiae. Cumcommentario Pseudo-Thomae de Aquino,Genéve: Jean Croquet (Feigelmanas 1975,119, Nr. 95).5 Aurelius Augustinus, De civitate Dei, cumcommentario Thomae Waleys et Nicolai Trivet,Basel: Johann Amerbach, 1489 [02 13];Aurelius Augustinus, De trinitate, Basel:Johann Amerbach, 1489.6 Duomenys pateikti pagal: Vilniaus universitetobibliotekos paleotipai. Katalogas, sudarëNojus Feigelmanas, Irena Daugirdaitë,Petras Raèius, Vilnius: Lietuviø literatûrosir tautosakos institutas, 2003 (toliau –Paleotipai), 507–512.7 Levas Vladimirovas, Knygos istorija, Vilnius:Mokslas, 1979, 182.200 Archivum Lithuanicum 6

1 pav. Centrinë Züricho dalis 1654 metais; graviûra ið knygos: Matthaeus Merian,M[artini] Z[eileri], TOPOGRAPHIA HELVETI¯, RH¯TI¯, TE [sic!] VALESI¯, 1654, 17;VUB: M – 513Hervagiana), 13 – Michaelis Isingrinijus, 12 – Andreas Cratanderis, 10 – NicolausBrylingeris, 7 – Joannes Bebelijus (officina Bebeliana) ir t. t. (Paleotipai 2003, 507–510).Ypaè vertingais ir unikaliais Baselio paleotipais laikomi 1541 metais iðleisti italøpoeto Francesco Petrarcos (1304–1374) kûriniai 8 bei Sebastiano Münsterio (1489–1552) Cosmographia, iliustruota 26 þemëlapiais ir daugiau nei 400 graviûrø 9 .Be Baselio spaustuvës paleotipø, Vilniuje saugomi 11 Züricho ir 3 Berno leidiniai(Paleotipai 2003, 552, 513). Visi Züricho paleotipai iðleisti Christophoro Froschovero(officina Froschoviana), ið jø 6 – Bullingerio raðtø leidimai. Trys Berno paleotipaiiðleisti Matthijo Apiarijaus spaustuvëje.3. MOKSLINIAI LIETUVOS IR ÐVEICARIJOS RYÐIAI3.1. LIETUVIAI ZÜRICHO UNIVERSITETE. Moksliniai LDK ir Ðveicarijosryðiai uþsimezgë XVI amþiaus viduryje. Didikai ir bajorai buvo skatinami8 Francesco Petrarca, Poemata omnia recensquam emendatissime edita: nempe Bucolicorumeclogae XII; Africae, hoc est de rebus inAfrica gestis sive de bellis Punicis lib. IX;Epistolarum lib. III., Basel: Oporinus, 1541(Paleotipai 2003, 298, Nr. 1073).9 Irena Daugirdaitë, „Vilniaus universitetobibliotekos paleotipai“, Paleotipai 2003,xiii; Sebastianus Munsterus, Cosmographia=Beschreibungaller Lender durch SebastianumMunsterum in woelcher begriffen, allervoelcker Herrschafften, Stetten und namhaffigerflecken [...], Basel: Henricus Petri, 1545(Paleotipai 2003, 270, Nr. 976).201 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

2 pav. Baselio universitete (akademijoje) vyksta paskaita (1552); graviûra ið knygos: [Münster,Sebastian,] COSMOGRAPHIAE uniuerµalis Lib. VI. [Basileae: Henricus Petri, 1552], 404;VUB: II – 1034siøsti savo vaikus studijuoti á ávairius Europos universitetus. Pagal kultûros istorikoVaclovo Birþiðkos pateiktus duomenis, jau 1547 metais Züricho (plg. 1 pav.)universitete imatrikuliuotas Mikalojaus Radvilos sekretorius Jonas Monèinskis (JoannesMàczynski) 10 . Po studijø Wittenbergo (1558) ir Baselio (1563–1564) universitetuose,1564 metø balandá–rugsëjá èia mokslus tæsë Vitebsko vaivados sûnus JonasKiðka (Johannes Kiszka Palatini Witebscensis filius; Birþiðka 1987, 48). XVI–XVIII amþiausZüricho universiteto studentø sàraðuose minimos tik ðios dvi pavardës.3.2. LIETUVIAI BASELIO UNIVERSITETE. Adolfas Ðapoka pirmasis iðlietuviø istorikø ëmë domëtis Lietuvos studentais uþsienio universitetuose ir tirtimatrikulø áraðus 11 . Jo darbus tæsë Vaclovas ir Mykolas Birþiðkos. Aptardami didelësreikðmës Lietuvos kultûriniam gyvenimui turëjusio Baselio universiteto (plg. 2,10 Vaclovas Birþiðka, Lietuvos studentai uþsieniouniversitetuose XIV–XVIII amþiais, redagavoir papildë Mykolas Birþiðka suAdolfo Ðapokos ávadu, Chicago: Lituanistikosinstituto leidykla, 1987, 46.11 Adolfas Ðapoka, Karalienës Jadvygos lietuviøkolegija Prahoje, Kaunas, 1939; „Moksloieðkanèiø senovës lietuviø keliai”, Þidinys10, 1935, 316–327; Þidinys 11, 1935,417–430.202 Archivum Lithuanicum 6

3 pav. Centrinë Baselio dalis 1654 metais, 16 numeriu prie upës paþymëta namø grupë –universitetas; graviûra ið knygos: Matthaeus Merian, M[artini] Z[eileri], TOPOGRAPHIAHELVETI¯, RH¯TI¯, TE [sic!] VALESI¯, 1654, 46;VUB: M – 5133 pav.) lietuviø studentus, naudosimës publikuotomis Baselio universiteto matrikulomis12 . Toliau pateikiamas pagal archyvinæ medþiagà papildytas chronologinisBaselio universitete studijavusiø lietuviø sàraðas (þr. 3.2.2.) 13 . Baselio universitetomatrikulø knygà kultûros istorikas Hansas Georgas Wackernagelis sudarë remda-12 Die Matrikel der Universität Basel 2. 1532/33–1600/01; 3. 1601/02–1665/66; 4. 1666/67–1725/26, hrsg. von H[ans] G[eorg] Wackernagel,Basel: Verlag der Universitätsbibliothek,1956, 1962, 1975 (toliau – Matrikel).13 Vaclovas Birþiðka aptarë Baselio universitetàtarp kitø XIV–XVIII amþiuje lietuviølankytø 44 uþsienio universitetø.203 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

masis daugeliu ne tik ðveicarø, bet ir kitø Europos ðaliø mokslininkø tyrimø, istoriniøðaltiniø studijomis bei autentiðkais rankraðèiø áraðais. Trijuose matrikuløtomuose iðspausdinti 1532–1726 metais Baselyje studijavusiø ávairiø valstybiø irtautybiø studentø sàraðai. Tautybës áraðas matrikulose Lit(h)uanus vertintinas atsiþvelgiantá LDK politiná ir kultûriná kontekstà, t. y. jis reiðkia LDK teritorijojegyvenantá asmená. Wackernagelis naudojosi ir kitø universitetø medþiaga, ið kuriosmatyti, jog daþnai tas pats studentas, mokæsis keliuose universitetuose, savotautybæ nurodydavo skirtingai, pvz., 1589–1590 metais Baselyje áraðytas PetrasKurnickis (Petrus Kurnyczky Polonus), prieð tai mokësi Wittenberge (imatrikuliuotas1574 09 27: P. Kurnickus, Lithuanus nobilis) ir pan. Neretai iðvardijamos ir su lietuviaisstudentais kartu áraðytø lenkø pavardës.Didþiausias nuopelnas tiriant iki tol neskelbtus unikalius universitetø istorijosðaltinius, kuriais remiasi Wackernagelis, priklauso vokieèiø genealogui ErnestuiHeinrichui Kneschke’i (1798–1869) ir lenkø kultûros istorikui Stanisùawui Kotui(1885–1975), visus savo darbus skyrusiam lenkø kultûriniø ryðiø su Vakarais (ypaèLDK laikotarpiu), taip pat ðvietimo istorijos problemoms 14 . Wackernagelio iðleistoseBaselio universiteto matrikulose daþnai nurodoma, kiek ir kokiø pinigø studentassumokëjo (dedit, dederunt, numerarunt) uþ mokslà. Tarptautinë valiuta XVI–XVIIIamþiuje buvo penkiø piniginiø vienetø: dukatas 15 , auksinis ir vengriðkas (lot. ducatus,aureus, Ungaricus); florenas 16 (lot. florenus; fl.); solidas 17 (lot. solidus; b); libra 18(lot. libra; lb.) ir denaras 19 (lot. denarius; d).3.2.1. PRECEPTORIAI. Baselio universiteto sàraðuose taip pat nurodomiturtingus studentus lydëjusieji tëvø pasamdyti mokytojai. Studijø vadovai buvoprofesionalûs magistrai bei preceptoriai (magistri, praeceptores), jie ne tik paruoðdavosavo auklëtinius bûsimoms studijoms, bet ir jø labui kaupë paèià ávairiausià informacijà,buvo jø asmenybës formuotojai. Perduodami informacijà matrikulø sudary-14 Stanisùaw Kot, U ýródeù polskiej myúli krytycznejXVI wieku. Polacy w Bazylei za czasówZygmunta Augusta, Kraków: KrakowskaSpóùka Wydawnicza, 1921; La Réformedans le Grand-Duché de Lithuanie. Facteurd’occidentalisation culturelle, Bruxelles, 1953.15 Dël savo pastovios vertës dukatai buvopatikimiausi tarptautiniai pinigai. Lenkijojejuos imta kaldinti 1528 metais. 1547metais Lietuvos didysis kunigaikðtis ZigmantasAugustas Vilniuje iðleido savusdukatus. Vëliau ðiuos auksinukus kaldinoSteponas Batoras ir Zigmantas Vaza. Paskutinislietuviðkas dukatas iðëjo 1666 metais(Jonas K. Kairys, Numizmatika. Þodynas,Putnam: Aukselis, 1970, 37).16 Kartais dukatas buvo vadinamas ir florenuprisimenant senàjá Florencijos auksinukà,kadangi abu realia verte (apie 3,5 g aukso)buvo beveik lygûs (Kairys 1970, 37).17 Solidas – visoje Europoje labai populiaruspiniginis vienetas, vëliau imtas vadintiðilingu. LDK solidu vadinamas sidabrinesmonetas (=ðilingus) kaldino Steponas Batoras,Zigmantas Augustas ir kt. (Kairys1970, 159). 0 0 018 Libra – 12 uncijø „svaras“, jo vertë nuolatkito. Anglosaksiðkuose kraðtuose tebevartojamasir dabar (Kairys 1970, 84).19 Nedidelës vertës pinigai, lietuviðkai vadintipinigëliais. Iki jungtinës Lenkijos–Lietuvosvalstybës jie visiðkai nebeteko savovertës, XVI–XVII amþiuje juos pakeitëðilingai (Kairys 1970, 33).204 Archivum Lithuanicum 6

tojams preceptoriai apie savo globojamø studentø valstybinæ priklausomybæ neretaispræsdavo pagal formalià priklausomybæ lenkø karaliui. Todël ir manoma, kadlietuviais áraðytø studentø skaièius gerokai sumaþintas.Apie uþsienyje studijavusiø studentø mokytojus iðlikæ nedaug informacijos, tikpavienës uþuominos. Pirmuoju preceptoriumi 1563–1564 metais Baselio matrikuloseáraðytas teologas Jurgis Veigelis (Gregorius Wosgelius nobilis Lituvanus, vok. GeorgWeigel), Prûsijos kunigaikðèio Albrechto pasiuntinys, ið Nürnbergo per Karaliauèiøatvykæs á Vilniø. Jis buvo Vitebsko vaivados sûnaus Jono Kiðkos ir jo palydos, kuriàsudarë aðtuoni lietuviø bajorai (nobiles Lituvani), studijø vadovas. Ðiame sàraðe yrair kitas garsus preceptorius – prûsas Kristupas Alzunijus (Christophorus Halczeniusnobilis Prutenus), iðeivis ið Prûsijos Kunigaikðtystës. Jis vaþinëjo po ávairius uþsieniouniversitetus, vëliau dirbo Prûsijos Kunigaikðtystëje. Þinoma, kad prieð pasirinkdamaspreceptoriaus darbà, 1559 metais Alzunijus siekë, bet negavo Zigmanto Augustorûmø bibliotekininko vietos (Lukðaitë 1999, 217). Novgorodo vaivadaièio JonoSnumino (=Skumino, þr. iðn. 28) bei já lydëjusiø broliø Luko ir Jurgio Masalskiø beiMikalojaus Franckevièiaus (visi imatrikuliuoti 1590–1591 metais) preceptoriumibuvo Stanislovas Sborulskis (Stanislaus Sborulski, praeceptor). 1596–1597 metais Baselyjestudijavo Jurgis ir Jonuðas Radvilos. Kartu su jais matrikulose áraðyti ir dujø elgesio priþiûrëtojai bei globëjai (morum ipsorum moderatores): Danielius Choinovijusir ið Hannoverio kilæs Merkelis Reichijus (Daniel Choinovius; Melchior Reichius,Hannoveranus). Keturiø patarnautojø (famuli) sàraðe minimas Johannesas Szadekas.Spëjama, jog tai Jonas Ðeduikionis (ar Ðeduikis?, apie 1520–1598; áraðytas JohannesSzadek), pedagogas profesionalas, 1547 metais á Karaliauèiø lydëjæs savo valdovoTrakø pilininko Jeronimo Chodkevièiaus sûnø Jonà, 1550-aisiais su juo persikëlæsá Leipzigà (Lukðaitë 1999, 243). Ðeduikionis vëliau buvæs Karolio V dvare, o 1559metais gráþæs á Lietuvà 20 . Vis dëlto vargu ar besietinas su Jonu Ðeduikioniu minëtasBaselio áraðas, nes 1596–1597 metais, kai ðiame universitete mokësi Jurgis ir JonuðasRadvilos, jam turëjo bûti apie septyniasdeðimt metø. Jonas Oginskis (apie 1582–1640), augæs Birþø kunigaikðèio Kristupo Mikalojaus Radvilos dvare ir vëliau tapæsjo sûnaus Jonuðo dvariðkiu, ne tik 1596–1597 metais lydëjo á Baselá savo valdovà(matrikulose áraðytas kaip vienas ið keturiø patarnautojø – famulus). Drauge jieaplankë daug Vokietijos, Prancûzijos, Italijos ir kitø Europos valstybiø miestø 21 .1596–1597 metais Baselio universitete mokësi ir Stanislovas Valavièius. Studentøsàraðuose áraðytas ir jo preceptorius Jokûbas Ðikfusas ið Silezijos, Svebodzino miesto(Jacobus Schickfuss, Svibusiensis, Silesius, illius praeceptor). 1599–1600 metø matri-20 Ðeduikionis artimai bendradarbiavo suMartynu Maþvydu, jo paskatintas iðvertëgiesmæ, kurià 1570 metais Maþvydo giesmyneiðleido Baltramiejus Vilentas („Geµmenoba¸na ape Mu=ºka Pana Ieµaus ir apeios nauda /º iµchwerµta iµch Lenkiµkas:M±droúã º Oica wáechmocnego. º Per IanaScheduikiani“, MþG II 450 1–5).21 Henryk Lulewicz, „Jan Ogiñski”, Polskisùownik biograficzny 23, Wrocùaw, Warszawa,Kraków, Gdañsk: Wydawnictwo Polskiejakademii nauk, 1978, 611–613 (toliau– PSB). 0 0 0205 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

kulose yra ir magistras Baltazaras Kronevièius (magister Balthasar Cronievicius Lituanus):jis mokësi pats ir buvo turtingø bajorø vaikø studijø vadovas. Baselyje apgynæsir iðleidæs tezes Apie sakramentus (Theses de sacramentis, 1601) ir Apie etikà irteisingumà (Theses de ethica et iustitia, 1602), á Lietuvà Kronevièius gráþo gavæs teologijosmokslø daktaro laipsná 22 . Lukas Bochvicas ið Krokuvos (Lucas Bochwic Cracoviensis,praeceptor) buvo lietuvio Pauliaus Birnskovièiaus (Paulus Birnscovicz, Lituanus)ir lenkø didikø broliø Mikalojaus ir Stanislovo Potockiø preceptorius. Baselyjeðie studentai mokësi 1602–1603 metais. Birþø ir Dubingiø kunigaikðèio KristupoRadvilos (1585–1640; imatrikuliuotas 1602–1603 metais) palydoje buvo þymus pedagogasir mokslininkas Saliamonas Risinskis (Salomon Rydzinki), garsëjæs ir gausiabiblioteka (apie 1000 knygø). Samuelis Filopovskis (Samuel Philopowski) ðiojepalydoje vyko kaip dvaro prefektas (aulae praefectus).3.2.2. STUDENTAI. Baselio universiteto matrikulose nurodomos ðios studentøið Lietuvos pavardës: 1560–1561 metai: Fridericus Skumin Lithuanus – 6 b 8 d(„Frydrichas Skuminas, lietuvis – [sumokëjo] 6 solidus, 8 denarus“; Matrikel 2, 129).Ðá áraðà papildo 1590 metø rektorato matrikulø lotyniðkas prieraðas: „Lege ‘Theodorus’.Hic autem primum thesaurarium magni ducatus Lithuaniae egit; nuncautem est palatinus Novogrodensis et capitaneus Grodensis et Olicensis; ac eivisum est anno 1590 generosum filium d[ominum] Johannem in hanc Academiammittere, qui virtute tuetur personam“ („Skaityk ‘Teodoras’. Jis ið pradþiø ëjo LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës iþdininko pareigas; dabar yra Naugarduko vaivada,Gardino ir Olykos seniûnas; 1590 metais ketina á ðià Akademijà atsiøsti kilnøjáir dorybingàjá sûnø p[onà] Jonà“). 1563–1564 metai: Joannes Kisska palatini Witepscensisfilius, comes in Iwia et Losko, liber baro in Ezechonowierz – 4 ducatos („Jonas Kiðka,Vitebsko vaivados sûnus, Yvijos ir Losko grafas, baronas ið Ciekanavo – [sumokëjo]4 dukatus“) 23 ; Christophorus Zienowic, capitanei Ceceriensis filius („Kristupas Zenavièius,[Brastos vaivada,] seniûno ið Cecerø sûnus“) 24 ; Nicolaus Dgiewaltowsky, nobilisLituvanus („Mikalojus Deltuviðkis, lietuviø bajoras“); Joannes Swieczirzky, nobilis Lituvanus(„Jonas Svecickis, lietuviø bajoras“); Joannes Lissowsky, nobilis Lituvanus („JonasLisovskis, lietuviø bajoras“) 25 ; Mathias Worpuczansky, nobilis Lituvanus („MotiejusVorpuèanskis, lietuviø bajoras“); Gregorius Wosgelius, nobilis Lituvanus („JurgisVeigelis, lietuviø bajoras“) 26 ; Christophorus Halczenius, nobilis Prutenus („KristupasAlzunijus, prûsø bajoras“); Nicolaus Christophorus Radziwil („Mikalojus Kristupas22 Kronevièius dëstë teologijà ir logikà Vilniausgimnazijoje (Lukðaitë 1999, 472).23 Matrikel 2, 146. Á Baselá su Jonu Kiðka atvykusipalyda (toliau iðvardyti asmenys)taip pat áraðyta universiteto matrikulose.Wackernagelis pridëjo Koto pastabà, jogjie visi apsigyveno garsaus italø kilmëshumanisto ir teologo, Turino, Lozanos irBaselio universitetø profesoriaus CelioSecondo Curione’s (1503–1569) namuose,taèiau jau po 4 savaièiø Kiðka dël maroturëjæs palikti Baselá. Gráþæs á Lietuvà, ëjoraikytojo ir taurininko garbës pareigas.24 1599–1600 metais imatrikuliuotas ir josûnus Mikalojus (Nicolaus Zenowitz).25 Birþiðka (1987) ðios pavardës nepateikia.26 Birþiðka (1987) ðios pavardës nepateikia.206 Archivum Lithuanicum 6

Radvila“). 1589–1590 metai: Petrus Kurnyczky Polonus – 15 b („Petras Kurnickis,lenkas – [sumokëjo] 15 solidø“) 27 . 1590–1591 metai: generosus Johannes Snumyn,Lituanus, Palatinides Novogrodensis, capitaneus Braslaviensis, 5. Novembris – dedit ducatumUngaricum („kilnusis Jonas Snuminas, Novgorodo vaivadaitis, Breslaujosseniûnas, lapkrièio 5 dienà – davë vengriðkà dukatà“) 28 ; Lucas Mosalski Lituanus –numerarunt 4 fl. 29 („Lukas Masalskis, lietuvis – sumokëjo 4 florenus“); GeorgiusMosalski Lituanus („Jurgis Masalskis, lietuvis“) 30 ; Christophorus Francowitzius („KristupasFranckevièius“) 31 ; Stanislaus Sborulski, praeceptor („Stanislovas Sborulskis, preceptorius“).1591–1592 metai: Joannes Abramowicz Lithuanus – 15 b („Jonas Abramavièius,lietuvis – [sumokëjo] 15 solidø“) 32 . 1596–1597 metai: illustrissimus princepsGeorgius Radzivil, dux in Dubinki et Birzae, palatinides Novogrodensis, capitaneus Moziriensis– principes generosissimi 33 suo et suorum nomine numerarunt 8 Ungaricos ducatos(„ðviesiausiasis valdovas Jurgis Radvila, Dubingiø ir Birþø kunigaikðtis, Naugardukovaivadaitis, Mozyrio seniûnas – kilmingiausi valdovai savo ir saviðkiø vardusumokëjo 8 vengriðkus dukatus“); illustrissimus princeps Johannes Radzivil, dux inBirza et Dubinki, palatinides Wilnensis, capitaneus Boryssoviensis („ðviesiausiasis valdovasJonuðas Radvila, Birþø ir Dubingiø kunigaikðtis, Vilniaus vaivadaitis, Barysavoseniûnas“); morum ipsorum moderatores: Daniel Choinovius, Melchior Reichius(„jø elgesio priþiûrëtojai: Danielius Choinovijus, Merkelis Reichijus“); famuli: JohannesOginski, Alexander Tryzna, Johannes Szadek, Johannes Baltazar Lutomirski („patarnautojai:Jonas Oginskis, Aleksandras Trizna, Jonas Ðeduikionis, Jonas BaltazarasLiutomirskis“); generosus Samuel Narussevicius, castellanides Smolescensis – numerarunt34 duos Ungaricos ducatos („kilnusis Samuelis Naruðevièius, Smolensko kaðtelionaitis– sumokëjo du vengriðkus dukatus“); generosus Albertus Narussevicius, illius27 Wackernagelis nurodo, jog Petras Kurnickis1574 09 27 buvo imatrikuliuotas Wittenberge(Matrikel 2, 372). Prieð tai jis mokësiKaraliauèiaus universitete (imatrikuliuotas1573 03 02), o po studijø Wittenberge1580 01 03 buvo imatrikuliuotasIngolstadto universitete (Birþiðka 1987,50, 51). Tarp Baselio studentø BirþiðkaKurnickio nenurodo.28 Matrikel 2, 384. Èia su klaida uþraðytasJonas Snuminas (vietoj Skuminas) buvoanksèiau minëto Frydricho Skumino sûnus.Á Baselá atvyko ið Heidelbergo, kurbuvo imatrikuliuotas 1589 10 18 (Birþiðka1987, 53). Jono Skumino palydoje buvo 4asmenys, kurie taip pat átraukti á Baseliomatrikulas.29 Veiksmaþodþio daugiskaitos forma numeraruntrodo, kad ið viso 4 florenus sumokëjoMasalskis su savo palyda.30 Broliai Jurgis ir Lukas Masalskiai 0 0 01584 08 22 imatrikuliuoti Karaliauèiausuniversitete, 1589 10 18 – Heidelberge; postudijø Baselyje 1592 metais iðvyko á Paduvà(Birþiðka 1987, 52, 53, 54).31 1592 07 26 imatrikuliuotas Altdorfe (Birþiðka1987, 54).32 1599 07 30 Abramavièius imatrikuliuotasPaduvoje (Birþiðka 1987, 56). Jonas Abramavièius,Mikalojaus Radvilos Rudojo(1512–1584) dvariðkis, buvo Smolensko irVilniaus vaivada, aktyvus evangelikasreformatas (Kazimierz Tyszkowski, „JanAbramowicz“, PSB 1, 1935, 13). Jis finansavoJono Radvano Radviliados (Vilnius,1592) leidimà.33 Taikoma abiem Radviloms (Matrikel 2,441).34 Taikoma ir toliau áraðytam Albertui Naruðevièiui.207 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

germanus („kilnusis Albertas Naruðevièius, pirmojo brolis“) 35 ; Stanislaus Wolowitz,c[onsiliarius] s[ecretus], Lituanus baro, nomen suum professus 24. Januarii, eiusdem mensisdie 29 peste obiit – numerarunt duos ducatos aureos Ungaricos („Stanislovas Valavièius,slaptasis tarëjas, Lietuvos bajoras, savo pavardæ paskelbæs sausio 24-àjà, to patiesmënesio 29 dienà mirë maru – sumokëjo du vengriðkus auksinius dukatus“; Matrikel2, 446); illius praeceptor Jacobus Schickfuss, Svibusiensis Silesius („Jokûbas Ðikfusas,jo preceptorius ið Silezijos, Svebodzino miesto“). 1597–1598 metai: AndreasNarussewicius, dominus in Kupisci etc. – 6 lb („Andrius Naruðevièius, ponas ið Kupiðkioir t. t. – [sumokëjo] 6 libras“) 36 . 1599–1600 metai: Nicolaus Zenowitz, PalatinidesBrestensis Lituanus – 5 lb 10 b („Mikalojus Zenavièius, Brastos vaivadaitis,lietuvis – [sumokëjo] 5 libras, 10 solidø“); Joannes Gorlicki Polonus („Jonas Gorlickis,lenkas“); Raphael Rutter Lituanus („Rapolas Ruteris, lietuvis“); magister BalthasarCronievicius Lituanus – 16 b 8 d („magistras Baltazaras Kronevièius, lietuvis –[sumokëjo] 6 solidus, 8 denarus“) 37 . 1602–1603 metai: Paulus Birnscovicz, Lituanus –dederunt 3 lb 15 b („Paulius Birnskovièius, lietuvis – davë 3 libras, 15 solidø“) 38 ;Stanislaus Potocki de Potock; Nicolaus Potock de Potock, nobiles Poloni fratres („broliailenkai Stanislovas ir Mikalojus Potockiai, bajorai“) 39 ; Lucas Bochwic, Cracoviensis,praeceptor („Lukas Bochvicas, ið Krokuvos, preceptorius“); illustrissimus princepsChristophorus Radzivilius in Lithuania, Byrzarum et Dubinki dux, sacri Romani imperiiprinceps – 10 lb 10 b („ðviesiausiasis Lietuvos kunigaikðtis Kristupas Radvila, Birþøir Dubingiø kunigaikðtis, Ðventosios Romos Imperijos kunigaikðtis – [sumokëjo] 10librø, 10 solidø“) 40 ; Salomon Rydzinki de Kobilinki („Saliamonas Risinskis ið Kabilninkø“);Melchior Reichius, Silesius („Merkelis Reichijus ið Silezijos“); Wszeborius35 Á Baselá broliai Samuelis ir Albertas Naruðevièiaiatvyko jau po studijø Heidelberge(imatrikuliuoti 1592 07 12), kur dël amþiausnebuvo prisaikdinti (S. NarassovitiusLithuanus, iniuratus propter aetatem; A. NarassovitiusLithuanus, iniuratus propter aetatem;Matrikel 2, 444); Birþiðka (1987, 56)nurodo, kad vëliau jie abu mokslus tæsëPaduvoje (imatrikuliuoti 1598 07 29: AndreasNaruszewicz, Samuel Naruszewicz).Samuelis ir Albertas buvo Smolensko kaðtelionoStanislovo Naruðevièiaus (mirë1589) sûnûs (Jan Dziægielewski, „StanisùawNaruszewicz“, PSB 22, 1977, 572–573). Lietuvos kultûrai labiau þinomi vëlesnëskartos broliai – Smolensko ir Luckovyskupas, poetas ir istorikas AdomasStanislovas Naruðevièius (1733–1796) irVilniaus Akademijos profesorius jëzuitasKazimieras Naruðevièius (1730–1809).36 Kraðto iþdininkas (thesaurarius terrestris) irraðtininkas Mikalojus Naruðevièius (mirë1575) buvo atsakingas uþ finansinæ politikà,1569-aisiais devyneriems metams gavovaldyti Pienios (Anykðèiø apylinkëse)ir Kupiðkio dvarus. Andrius Naruðevièiusveikiausiai buvo ðios ðeimos atþala (StanisùawAlexandrowicz, „Mikoùaj Naruszewicz“,PSB 22, 1977, 567–569).37 Baselyje Kronevièius mokësi po studijøHeidelberge (imatrikuliuotas du kartus:1596 07 21 ir 1599 01 05) ir Altdorfe(imatrikuliuotas 1596 09 29). Heidelberge1600 01 01 jis gavo laisvøjø menø magistrolaipsná (magister artium), Baselyje1601 09 08 tapo teologijos mokslø daktaru(doctor theologiae).38 Matrikel 3, 18. Birþiðka (1987) ðios pavardësnepateikia. 0 0 039 Ið Krokuvos apylinkiø kilusios Lenkijoskilmingos didikø ðeimos atþalos broliaiPotockiai áraðyti kartu su Pauliumi Birnskovièiumi.40 Matrikel 3, 20–21. Dvylika toliau iðvardytøstudentø áraðyti kartu su Kristupu Radvila.208 Archivum Lithuanicum 6

Kochanowski de Sicina („Vðeborijus Kochanovskis ið Sicinos“); Adamus Trizna deHoldow („Adomas Trizna ið Goldavos“); Georgius Winclerus, Budissinus („Jurgis Vinklerisið Budyðino“); Stanislaus Woiceloswski („Stanislovas Voicelovskis“); ZachariasHermanus, Silesius („Zacharijas Hermanas ið Silezijos“); Franciscus Gilbertus, Gallus(„Pranciðkus Gilbertas, prancûzas“); Paulus Vantropski („Paulius Vantropskis“);Mathias Ostertagius („Motiejus Ostertagijus“); Paulus Mudevicius („Paulius Mudevicijus“);Samuel Philopowski de Siehluka, aulae praefectus („Samuelis Filopovskis iðSielukø (?), dvaro prefektas“) 41 . 1606–1607 metai: Joannes Fierileovitz, Lithuanus –10 b („Jonas Firilovièius, lietuvis – [sumokëjo] 10 solidø“) 42 . 1609 metai: Alexanderdux Pronski („kunigaikðtis Aleksandras Pronskis“) 43 ; Julius dux Pronski („kunigaikðtisJulius Pronskis“). 1612 metai: Samuel Wolodhiewicz, nobiles Lithuani – 2 lb; AlexanderWolodhiewicz („Samuelis ir Aleksandras Volodkevièiai, lietuviø bajorai –[sumokëjo] 2 libras“). 1614 metai: Adamus Pußta, nobilis Lituanus – 1 lb 17 b 6 d(„Adomas Pukðta, Lietuvos bajoras – [sumokëjo] 1 librà, 17 solidø, 6 denarus“) 44 .1616 metai: Cornelius Winshold, Lituanus – 1 lb 18 b 4 d („Kornelijus Vinsholdas,lietuvis – [sumokëjo] 1 librà, 18 solidø, 4 denarus“) 45 . 1635 metai: Eustachius CasimirusWollowicz Capitaneus Ucyanensis („Eustachijus Kazimieras Valavièius, Utenosseniûnas“); Georgius Koch Prussus („Jurgis Kochas, prûsas“); Paulus Kociell EquesLituanus („Paulius Kocielas, Lietuvos bajoras“). 1636 metai: Georgius Gabrielus KolendaLituanus („Jurgis Gabrielius Kolenda, lietuvis“) 46 ; Alexander Zaba Vitebscensis(„Aleksandras Zaba, ið Vitebsko“); Georgius Carolus Hlebowicz castellanus Vilnensis(„Jurgis Karolis Hlebavièius, Vilniaus kaðtelionas“) 47 . 1638 metai: Georgius Szczawinskicanonicus Szawlensis („Jurgis Ðèavinskis, Ðiauliø kanauninkas“); AlexanderTheodorus Lecki castellanides Samogitiensis („Aleksandras Teodoras Lackis, Þemaièiøkaðtelionaitis“); Georgius Tyszkiewicz episcopus samogitiensis („Jurgis Tiðkevièius, Þe-41 Siehluka – veikiausiai Sielukai, kaimasprie Gaujos, Aðmenos paviete, Dieveniðkiøvalsèiuje („Sieluki/Siluki“, Sùownikgeograficzny 10, pod redakcjà Filipa Sulimierskiego,Bronisùawa Chlebowskiego,Wùadysùawa Walewskiego, Warszawa:Nakùadem Wùadysùawa Walewskiego,druk „Wieku“, 1889, 536).42 Matrikel 3, 71. Birþiðka (1987) ðios pavardësnepateikia. 0 0 043 Aleksandras Pronskis buvo 1595 metaismirusio Trakø kaðteliono ir Kijevo vaivadosFrydricho Pronskio vaikaitis (RomanÝelewski, „Aleksander Proñski“, PSB 28(3),1985, 507–509). 0 0 044 Matrikel 3, 160. Birþiðka (1987) ðios pavardësnepateikia. 0 0 045 Matrikel 3, 184; 1615 metais Vinsholdasimatrikuliuotas Marburgo universitete:Winholdus Cornelius Wilnensis Litvanus (paedagogusin paedagogium receptus); Birþiðka1987, 159. Baselio studentø sàraðe Birþiðkajo nepateikia.46 Kolenda (1606–1674) buvo Kijevo unitømetropolitas, aktyviai dirbo Unitø Baþnyèiosir Bazilijonø ordino labui, á Baselá atvykopo studijø Braunsbergo popieþiðkojojeseminarijoje. Tais paèiais 1636 metaisástojo á Graikø kolegijà Romoje (Lietuviøenciklopedija 12, Bostonas: Lietuviø enciklopedijosleidykla, 1957, 220).47 Hlebavièius á Baselá atvyko ið Leideno, kurbuvo imatrikuliuotas 1635 06 06: I[llustrissimus]D[ominus] Georgius Carolus HlebouiczCastellanides Vilnensis, Comes inDombrowno, Onixtensis, RadoszkoviciensisCapitaneus („ðviesiausiasis ponas JurgisKarolis Hlebavièius, Vilniaus kaðtelionaitis,Dambravos grafas, Anykðèiø ir Radaðkovièiøseniûnas“; Birþiðka 1987, 67).209 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

maièiø vyskupas“). 1639 metai: Bernardus Reznier ecclesiae cathedralis Vilnensis theologus(„Bernardas Reznieris, Vilniaus katedros teologas“). 1640 metai: SigismundusCarolus Radziwill Eques Comendator Posnaniensis, Pocillator M[agni] D[ucatus] Lithuaniae(„Zigmantas Karolis Radvila, bajoras, Poznanës komtûras, LDK taurininkas“)48 . 1647 metai: Casimirus Wayssnarowius Regiae Maiestatis Secretarius („KazimierasVaiðnoravièius, Karaliðkosios Didenybës raðtininkas“) 49 . 1649 metai: SamuelusSuerinus scholasticus samogitiensis („Samuelis Sverinas, klierikas, þemaitis“). 1651metai: Johannes Isackovius samogitiensis, stolnik („Jonas Isackovijus, þemaitis, stalininkas“).1652 metai: Alexander Kotowicz canonicus Smolenscensis („Aleksandras Kotovièius,Smolensko kanauninkas“) 50 . 1660 metai: Felicianus Downarowicz Gorswilodominicanus ex Lithuania („Felicianas Daunoravièius Gorðvila, dominikonas ið Lietuvos“);Michaelus Kirszensztejn Lituanus („Mykolas Kirðenðteinas, lietuvis“); MartinusKirszensztein Lituanus („Martynas Kirðenðteinas, lietuvis“); Franciscus KirszensztejnLituanus („Pranciðkus Kirðenðteinas, lietuvis“) 51 . 1670 metai: Leopoldus RomonowskiVilnensis („Leopoldas Romanovskis, vilniðkis“). 1674 metai: Lucianus Warsockidominicanus ex Lithuania („Lucianas Varsockis, dominikonas ið Lietuvos“). 1676metai: Raimundus Galecki dominicanus ex Lithuania („Raimundas Galeckis, dominikonasið Lietuvos“). 1677 metai: Casimirus Wyzewicz dominicanus ex Lithuania,stud[iosus] theol[ogiae] („Kazimieras Vyzevièius, dominikonas ið Lietuvos, teologijosstudentas“). 1686 metai: Angelus Strzalka fr[ater] camendulus ex Lithuania („AngelasÐalka, brolis kamaldulis ið Lietuvos“). 1694 metai: Antonius Kryszpin KirszenszteinCapitaneus Plongiensis Lituanus („Antanas Kriðpinas-Kirðenðteinas, Plungës seniûnas,lietuvis“) 52 ; Dauid Mickiewicz natione Polonus ex Magno Ducatu Lithuaniae seruus(„Dovydas Mickevièius, lenkø tautybës, tarnas ið LDK“). 1706 metai: VladislausTurlay Lithuanus („Vladislovas Turlajus, lietuvis“).XVI–XVIII amþiuje Baselio universitete mokësi per 70 studentø ið Lietuvos (kartusu juos lydëjusiais ir universitete imatrikuliuotais lenkais ið viso minimi 84 studen-48 Zigmantas Karolis Radvila (1591–1642)buvo Naugarduko vaivada, Maltos ordinoriteris, tarnavo Vokietijos imperatoriausFerdinando II kariuomenëje (Lietuviø enciklopedija24, 1961, 399).49 Vaiðnoravièius (mirë 1680) buvo Vilniauskancleris, Lietuvos Vyriausiosios kanceliarijosregentas ir karaliaus sekretorius, teologijosir teisës daktaras (EncyklopedyjaPowszechna 27, Warszawa: Nakùad, druk iwùasnoúã S. Orgelbranda, Ksiægarza iTypografa, 1867, 690).50 Kotovièius á Baselá atvyko po studijø Gardineir Vilniuje (laisvøjø menø ir filosofijosmagistras), taip pat studijavæs baþnytinæir kanonø teisæ Romoje bei Paduvoje(teologijos mokslø daktaras). Jis buvoLDK kanceliarijos virðininkas (TadeuszWasilewski, „Aleksander Kotowicz“,PSB 14(3), 1969, 479). 0 0 051 Mykolas, Martynas ir Pranciðkus Kirðenðteinaibuvo vokieèiø kilmës LDK iþdininkoJeronimo Kriðpino-Kirðenðteino (1622–1676), uþ nuopelnus karo þygiuose gavusiobajorystæ Þemaitijoje, sûnûs. ÞymiausiKirðenðteinai buvo Þemaièiø vyskupasJonas Jeronimas (1674–1708) ir Þemaièiøpilininkas Jurgis Jeronimas (1673–1736)(Tadeusz Wasilewski, „Hieronim Kryszpin-Kirszensztein“, PSB 15, 1970, 497–498).52 Plungës seniûno pareigas Antanas Kriðpinas-Kirðenðteinasperëmë ið tëvo MartynoMykolo Kriðpino-Kirðenðteino (TadeuszWasilewski, „Kazimierz Kryszpin-Kirszensztein“,PSB 15, 1970, 501–502).210 Archivum Lithuanicum 6

tai), t. y. maþdaug tiek pat, kiek Heidelbergo, Braunsbergo, Leipzigo, Paduvos ir kituoseEuropos universitetuose. Tarp jø – iðkiliausiø LDK giminiø – Kiðkø, Skuminø,Radvilø, Valavièiø, Naruðevièiø, Tiðkevièiø – atstovai ir kiti Lietuvos kultûrai nusipelnæþmonës, apie kuriuos, tuomet dar studentus, Baselio universiteto matrikuloseraðoma nobilis, generosus, illustrissimus. Neabejotina, kad studijos Baselio universitetebuvo naudingos ðiø þmoniø politinei, baþnytinei ir valstybinei karjerai.1889 metais ásikûrus katalikiðkajam Fribourgo universitetui, á Ðveicarijà vykokita lietuviø studentø karta, du kartus gausesnë nei Baselio.3.3. LIETUVIAI FRIBOURGO UNIVERSITETE. Popieþiaus Leono XIIIpalaimintas ir globojamas kaip savasis, Fribourgo universitetas 1889 metais darbàpradëjo su 27 docentais ir 29 klausytojais 53 . Universitetas greitai tapo pasauliomokslo ir organizacinio judëjimo þidiniu. Ásteigtas ne akademiniø mokyklø skaièiuipadidinti, bet stiprinti katalikø tikëjimà, mokslo darbà organizavo tarptautiniumastu: pagrindiniai ðio universiteto steigëjai – Pius-verein (Katalikø akcijos) dalyviaiGeorges Pythonas (1856–1927) ir Casparas Decurtins’as (1855–1916) – ið ávairiøkraðtø sukvietë profesûrà, dëstanèià lotynø, prancûzø, vokieèiø ir italø kalbomis.Taip atsirado galimybë ðiame universitete studijuoti ir svetimtauèiams. Fribourgouniversiteto poveiká jautë daugelis Europos tautø, tarp jø ir lietuviai.Jau nuo 1895 metø lietuviø katalikø ðviesuomenës atstovai vyko studijuoti áFribourgà. Ilgainiui èia susibûrë lietuviø kolonija, kurioje þinoma buvus daugiaunei ðimtà ðeðiasdeðimt studentø. Lietuviai, vykdami be Rusijos valdþios sutikimo,mokësi daþniausiai prisidengæ ávairiais slapyvardþiais 54 . Poetas ir literatûros klasikøvertëjas Motiejus Gustaitis, 1901–1904 metais ðiame universitete studijavæsliteratûros ir meno istorijà 55 , 1924-aisiais Ateityje raðë, kad ypaè Antanas Baranauskas,1897 metais tapæs Seinø vyskupu, atvërë dvasinës ir pasaulietinës valdþiosdraudþiamà, retai kam pasiekiamà uþsiená ir parodë lietuviø kunigijai naujà kryptásiekti aukðtesnio mokslo uþsienyje: „Vaþiuokite, kad ir pusë dvasiðkiø, að tuo tarpusu likusiais apsidirbsiu“ (Gustaitis 1924, 287).Pirmasis lietuvis, 1895 metais atvykæs studijuoti á Fribourgo universitetà, buvokunigas Juozas Stankevièius, studentø sàraðuose áraðytas Montvid Camille slapyvardþiu.Po penkeriø metø studijø Filosofijos fakultete 1899 11 03 apgynë daktarodisertacijà „L’instruction primaire en Russie“. Gráþæs á Lietuvà, Stankevièius iki53 Juozas Eretas, „Katalikai ir mokslas“, Lietuvoskatalikø mokslø akademijos suvaþiavimodarbai 1933 1, redagavo J[uozas] Eretas,Kaunas, 1935, 173.54 Kunigai ið Lietuvos galëjo studijuoti Peterburgodvasinëje akademijoje (anksèiauir Varðuvos akademijoje, taèiau ji 1863metais buvo uþdaryta). Tik vienas kitasiðvaþiuodavo á Romà. Gauti leidimà irpasà iðvykti á uþsiená galima buvo vien„gydytis“. Uþsienyje ginti doktoratà leistatik kunigams Jurgiui Matulaièiui ir PranciðkuiPetrui Bûèiui (Motiejus Gustaitis,„Ðis tas ið pirmøjø Fribourgo ‘Rûtos’ metø“,Ateitis 5–6, 1924, 287). Slapyvardþiaisypaè dangstytasi iki 1906 metø,kol ðie suvarþymai nustojo veikæ.55 Á Fribourgà Gustaitis atvyko po studijøSeinø kunigø seminarijoje. Regensburgebuvo studijavæs baþnytinæ muzikà, Romoje– kanonø teisæ. Á studentø sàraðus neásiraðë,þinomas slapyvardþiu Balandis.211 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

4 pav. Fribourgo universiteto Lenkø ir lietuviø skaityklos turëta knygasu priklausomybës antspaudais;Asmeninë autorës biblioteka212 Archivum Lithuanicum 6

1914 metø ëjo kapeliono pareigas Suvalkø gimnazijoje. Karo metu persikëlë á Vilniøir aktyviai dalyvavo Vilniaus kraðto lietuviø judëjime.Visas Fribourgo universitete studijavusiø lietuviø sàraðas pateiktas 1-ame priede„Lietuviai studentai Fribourgo universitete 1895–1959 metais“.Daktaro disertacijas Fribourgo universitete apgynë 39 èia studijavæ lietuviai:Teologijos fakultete – 9; Filosofijos – 20; Teisës fakultete – 3 teisës, 4 politiniø irekonomikos mokslø; Gamtos mokslø fakultete – 3. Visas disertacijø sàraðas pateiktas2-ame priede „Fribourgo universitete lietuviø apgintos disertacijos“.3.3.1. LIETUVIØ VEIKLA. Fribourgo universitetas bei laisva Ðveicarijosaplinka ugdë ir politines lietuviø paþiûras. Ðilti ir draugiðki dëstytojø ir studentøsantykiai bei átakingø ðios ðalies veikëjø parama padëjo lietuviams iðsiaiðkintinemaþai politiniø problemø, rasti tinkamø veikimo bûdø, organizuoti komitetus.Pirmieji á Fribourgo universitetà atvykæ lietuviai priklausë politinës lenkø draugijos„Demokracja narodowa“ grupei „Kólko polskie“. 1899 metø pradþioje lietuviai,pabrëþdami savo tautiná skirtingumà, pareikalavo, kad „Kólko“ vadintøsi ne tik„polskie“, bet ir „litewskie“. Galiausiai tø paèiø metø vasario 12 dienà lietuviai iððios draugijos iðstojo, nes su lenkais nebesusitarë 56 . Iki 1906-øjø lietuviai turëjobendrà su lenkais knygynà ir skaityklà (plg. 4 pav.), taèiau vëliau savo knygasatsiëmë. Toks lietuviø poelgis sukëlë didelá lenkø pasipiktinimà. Slavø literatûrosprofesorius Józefas Kallenbachas 57 , ðmeiþdamas lietuviø studentus bei vadindamasjuos tinginiais ir liberalais, apie tai praneðë vyskupui Antanui Baranauskui. Ðis jauketino atðaukti visus studentus ið Fribourgo ir daugiau nebeleisti jø á uþsiená, taèiauKallenbachas kitø universiteto profesoriø buvo priverstas paraðyti Baranauskuiatsipraðymo laiðkà ir paneigti tai, kà buvo praneðæs apie lietuvius. Ið dalies dël ðiosprieþasties vëliau Kallenbachas turëjo palikti Fribourgà (Radzevièius 1924, 277).3.3.2. LIETUVIØ DRAUGIJOS ÐVEICARIJOJE. Kunigo Juozapo Petrulioiniciatyva Züriche veikianèios lietuviø studentø draugijos pavyzdþiu 1899 05 07ákurta „Draugystë Lietuviszkos Jaunuomenës Friburge“. Netrukus ði draugija pasivadino„Rûta“, ji laikoma viena ateitininkø pradininkiø. Svarbiausias „Rûtos“ veiklostikslas buvo pasirengti organizuotai tautinei veiklai. Pirmiausia „Rûta“ ëmëkaupti po spaudos atgavimo Lietuvoje pasirodþiusius laikraðèius ir knygas, uþsisakëuþsienyje leidþiamos lietuviø periodikos ir aktyviai, net laiðkais ir telegramomis,svarstë Lietuvos problemas, raðë straipsnius ir nutarimus á Tëvynæ, Sargà, Þvaigþdæir kitus leidinius. Iki 1906 metø „Rûtos“ veikla buvo grynai tautinio pobûdþio, joje„vieðpatavo toji pat dvasia-idëja, kuri skraido atgijusioje Lietuvoje“ (Radzevièius56 Petras Radzevièius, „Trumpa ‘Lithuanijos’–‘Rûtos’25 metø gyvavimo apþvalga“,Ateitis 5–6, 1924, 276; Lietuviø enciklopedija26, 1961, 221.57 Kallenbachas (1861–1929) dëstë slavø literatûràKrokuvos, Lvovo, Fribourgo ir Vilniausuniversitetuose. Vilniaus universitetedirbo 1919–1920 metais (Vilniaus universitetoistorija (1803–1940), Vilnius:Mokslas, 1977, 173).213 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

1924, 278). Ypaè aktyviai „Rûta“ pasisakë prieð Lietuvos liberalø ir socialistø spaudojevis labiau ásiplieskianèià agitacijà prieð Baþnyèià ir tikëjimo tiesø neigimà (Radzevièius1924, 278). Plësdami savo veiklà, telkdami lietuviø gretas uþsienyje ir netmëgindami sukurti vienà uþsienio lietuviø studentø organizacijà, „Rûtos“ nariai susiraðinëjosu lietuviais Prahoje, Züriche, Romoje, Amerikoje ir Prancûzijoje. Deja, ðissumanymas liko neágyvendintas. Kiekvienas aktualus ir su Lietuva susijæs ávykis buvo„Rûtos“ nariø gyvai aptariamas. Skubiai surinkæ medþiagà ir iðvertæ jà á prancûzøkalbà, 1900 metais Fribourgo studentai parengë Pasaulinei parodai Paryþiujeskirtà „Sàraðà knygø, iðëjusiø po 1864 metø“, kuriuo paskelbë pasauliui apie spaudosdraudimo ir persekiojimo padarinius. Atsiðaukimu á Amerikos lietuvius „Balsaslietuviðkosios jaunuomenës, mokinanèiosios uþrubeþyje, á lietuvius uþrubeþyje“ Fribourgostudentams pavyko inicijuoti JAV lietuviø kunigø draugijos „Motinëlë“ ásteigimà58 . Ypatingas „Rûtos“ nariø literatûrinio darbo rezultatas buvo didelis bendrairaðomas veikalas Kronika, nuðvieèiantis svarbiausius ávykius nuo pat draugijos ásikûrimoiki 1908 metø. Kaip Kronikos priedas atskirai ëjo ir „Rûtos“ Archyvas, kuriamebuvo publikuojama ávairiø susiraðinëjimø medþiaga 59 . Be áprastø pareigø, kiekvienas„Rûtos“ narys privalëjo raðyti mokslinius praneðimus ir referatus aktualiais Lietuvaiklausimais. 1924 metais Ateityje paskelbtas pagal Kronikà ir Archyvà sudarytas111 pozicijø sàraðas (Radzevièius 1924, 284–286).„Rûtos“ garbës nariai buvo Montvidas (pirmasis Fribourge gavæs daktaro laipsná),kunigas Vaclovas Þilinskas (pirmasis paaukojæs „Rûtai“ didelæ pinigø sumà),kunigas Antanas Milukas (paaukojæs 100 egzemplioriø Lietuviðko albumo), PranciðkusBernys 60 (uþ aktyvià veiklà „Rûtoje“), Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona,Juozas Gabrys, Martynas Yèas, Juozas Purickis, Jonas Navickas, Juozas Tumas-Vaiþgantas, kunigas Pranciðkus Urbanavièius, Tautos fondo sekretorius KazimierasKruðinskas (Radzevièius 1924, 284).„Rûta“, siekdama labiau atkreipti pasaulio ðaliø dëmesá á Lietuvà, 1915 11 07pavadinimà pakeitë á „Lituania“ (plg. 5 pav.). Organizacijos vëliava buvo paðventintasu specialiomis iðkilmëmis, kuriose dalyvavo Fribourgo kantono vyriausybë iruniversiteto profesoriai. Nuo tol draugijos nariai su tautiðkomis kepuraitëmis dalyvaudavoávairiose universiteto ðventëse ir susirinkimuose. Antanas Steponaitis,1924 metais Ateityje apraðæs Fribourgo akademinës lietuviø draugijos „Lituania“58 „Motinëlës“ draugija ásteigta 1900 metaisPitstone Jono Þilinsko, Antano Kaupo,Vaclovo Matulaièio ir kitø kunigø iniciatyva.Draugija stengësi finansiðkai padëtitiems besimokantiems jaunuoliams, kuriepasiþadëjo dirbti tautos ir tautieèiø labui.Ið pradþiø draugija skyrë stipendijas beapribojimø, nuo 1936 metø – tik gimusiemsJAV. Iki 1926 metø „Motinëlë“ buvosurinkusi daugiau kaip 15 000 doleriø,ið kuriø 14 000 paskyrë stipendijoms.„Motinëlës“ stipendijas buvo gavæ JuozapasPetrulis, Antanas Civinskas, MarijaPeèkauskaitë-Ðatrijos Ragana, Jonas Totoraitis,Stasys Ðalkauskis, Vincas Mykolaitis-Putinas,Jurgis Matulaitis, MotiejusGustaitis ir kiti Fribourge studijavæ Lietuvosstudentai. 0 0 059 Ðios svarbios istorinës medþiagos likimasneaiðkus. Manoma, kad dalis buvo iðveþtaá Amerikà. 0 0 060 Bernys – Pranciðkaus Petro Bûèio slapyvardis.0 0 0214 Archivum Lithuanicum 6

5 pav. Fribourgo lietuviø draugijos „Lituania“ vinjetë,raðtas su Antano Maceinos paraðu;Asmeninis autorës archyvas (kopija)215 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

vaidmená per Pirmàjá pasauliná karà 61 , paþymëjo, kad draugija buvo ákûrusi komitetàkaro ir civiliams belaisviams, atsidûrusiems Vokietijoje ir Austrijoje, ðelpti.Studentø draugija pati jokiø lëðø neturëjo, todël kreipësi piniginës pagalbos á DidþiosiosBritanijos ir Amerikos lietuvius. Greièiausiai atsiliepë Amerikos Tautosfondas, ið ten ëmë plaukti pinigai ir ðelpimo darbas ëjo sklandþiai. Uþ gautuspinigus (apie milijonà litø) komiteto nariai (Steponaitis, Purickis ir Vladas Daumantas)patys pirko maisto produktø, drabuþiø, juos pakavo ir siuntë á Vokietijà beiAustrijà. Siekdami labiau sustiprinti savo materialinæ padëtá ir kryptingai planuotiðalpos darbus, lietuviai ketino á komitetà pakviesti Ðveicarijoje ásikûrusius Lietuvosdvarininkus. 1915 metø pabaigoje komiteto nariais tapo baronas Brunovas, kunigaikðtisPuzyna, Bronislovas Pilsudskis, grafas Zybergas Plateris 62 . Taèiau su sulenkëjusiaisdvarininkais kartu dirbta neilgai. Jie aiðkiai pabrëþdavo savo ideologijosskirtingumà, vadino save „senlietuviais“, t. y. lietuviais su sena lenkø kultûrosir unijos ideologija (Purickis 1955, 64). Á Ðveicarijà atvykus Konstantinui Olðauskiui,Juozui Gabriui, Stasiui Ðalkauskiui ir dar keletui lietuviø, ðelpimo komitetasatsiskyrë nuo akademinës draugijos ir iðplëtë savo pavadinimà – „Lituania, Centriniskomitetas, nukentëjusiems dël karo Lietuvoje ðelpti“. 1916 metais ðelpimoveikla ir politinis darbas persikëlë á Lozanà 63 .Fribourgo studentai palaikë ryðius su Züricho ir Berno universitetuose studijuojanèiaislietuviais 64 . Juos vienijo dviejø akademiniø draugijø – „Draugystë lietuviðkosjaunuomenës“ ir „Sandora“ – veikla 65 . 1898-aisiais jie sudarë Pasaulinës 190061 Antanas Steponaitis, „Fribourgo akademinëdraugija ‘Lituanija’ ir Didysis karas“,Ateitis 5–6, 1924, 288–289. 0 0 062 Juozas Purickis, „Lietuviø veikimas ÐveicarijojeDidþiojo karo metu“, Pirmasis NepriklausomosLietuvos deðimtmetis (1918–1928), paraðë P[etras] Klimas, k[anauninkas]F[abijonas] Kemëðis, J[uozas] Purickis,J[urgis] Savickis, M[artynas] Yèas,Nidos knygø klubo leidinys 7, London: NidaPress, 1955, 64.63 Lietuvai Lozana aktuali kaip lietuviðkospropagandos centras Pirmojo pasauliniokaro metu (apie tai þr. Irena Ðtikonaitë,„Lozana – vienas lietuviø kovos dël nepriklausomybësistorijos puslapis“, Gimtasisþodis 9, 2002, 13–20).64 XIX amþiaus pabaigoje ir XX amþiaus pradþiojeZüricho universitete studijavo apie20 lietuviø. Apie juos þinome ið ðiø dokumentø:Berniðkës U. L. J. „Sandoros“ kuoposprotokolai / „Sandoros“ 6 susirinkimø protokolaiir ciurichieèiø raðtai apie komiteto persikëlimàá ðá miestà bei V. Totoraièio laiðkelis;tarp kitø lieèia M. Peèkauskaitæ, V. Janulaitytæ,J. Biliûnà, A. Janulaitá, J. Baltruðaitá,J. Ðaulá (1904 XI 12–1905 XII 10); BerniðkësU. L. J. „Sandoros“ kuopos protokolai /„Sandoros“ 14 susirinkimø protokolai, raðytiS. Gaudëðiaus, J. Ðaulio ir P. Grigaièio(1907 XI 3–1912 II 18). Ði medþiaga 1979metais gauta ið Pensilvanijos universiteto,dabar saugoma LMAB RS: f. 9 – 3557;f. 9 – 3558. 0 0 065 Pirmosios draugijos, veikusios Zürichouniversitete, iniciatorius buvo dailininkasPranas Þitkevièius (1870–1917). Èia jismokësi (1897–1899) baigæs Münchenoakademijà. „Sandoros“ draugijos iðtakossusijusios su 1834 metais ásteigtu Bernouniversitetu. Jame mokësi apie 15 studentøið Lietuvos (Vanda Didþiulytë, AntanasGarmus, Albertas Gerutis, Pijus Grigaitis,Augustinas Janulaitis, Pranas Jucaitis,Antanas Lalis, Vincas Mickevièius-Kapsukas, Vanda Mingailaitë-Tumënienë,Juozas Petrulis, Jurgis Ðaulys, JustinasTumënas, Edvardas Turauskas ir kt.).1902 metais ðiame universitete susibûrusiosnedidelës lietuviø studentø grupësorganizacinis komitetas persikëlë áZürichà.216 Archivum Lithuanicum 6

metø parodos Paryþiuje komitetà lietuviðkø knygø ir laikraðèiø skyriui parengti.Drauge jie paraðë du atsiðaukimus, kuriuos ið Züricho atsiuntë á Lietuvà ir iðspausdino1899 metais Varpe (Nr. 1–2) 66 pabrëþdami ðiø darbø svarbà: „mums lietuviamsiðstatymas mûsø literatûros Paryþiuje, kur suvaþiuos visas svietas, turës ir tà svarbiàvertæ, kad aiðkiai parodys, juog barbariðki mûsø skriaudikai [...] neiðsigali mussugniauþti ir sutrinti kaip atskirà tautà, neiðsigali iðnaikinti mûsø kalbos, tikëjimo,literatûros ir tt.“. „Sandoros“ draugijos tikslas buvo aprûpinti savo narius, mokanèiusnario mokestá, lietuviðkomis knygomis ir spauda. Ið 1904 metø lapkrièio 12 dienàPeèkauskaitës raðyto dokumento þinome, kad „Sandora“ platino net 9 pavadinimølietuviðkus laikraðèius (Lietuva, Vienybë lietuvninkø, Katalikas, Varpas, Draugas,Tëvynës sargas, Þvaigþdë, Ûkininkas, Kryþius), 4 rusiðkus (Èñêðà, Îñâîáîæäåíèå,Ðåâîëþöèîííàÿ Ðîññèÿ, Ïîñëåäíèå èçâåñòèÿ) ir privaèiomis pastangomis gaudavolenkø laikraðtá Ogniwo. Ið pradþiø „Sandoros“ nariø buvo tik vienuolika (pagal1906 01 12 iðraðà), taèiau kasmet jos gretas papildydavo nauji nariai. Draugijai priklausë:Peèkauskaitë, Gabrielë Sakëlaitë 67 , Augustinas Janulaitis, Jurgis Ðaulys, VincasMickus, Vanda Mickienë, Jonas Biliûnas, Antanas Lalis, Antanas Garmus, PijusGrigaitis, Justinas Tumënas, Jonas Mikulskis, Adomas Varnas, Vanda Mingailaitë 68 .Jau 1909 10 10 „Extra susirinkimo pas J. Ðaulá“ archyvinëje medþiagoje raðoma, kadbuvo svarstytas „Sandoros“ likvidacijos klausimas: „naujø nariø nepribûva, o senøjøskaièius vis eina maþyn. Be to, dauguma dabartiniø nariø þada baigti mokslà“.Susirinkime dalyvavo tik Antanas Garmus ir Pijus Grigaitis. Buvo nuspræsta„Sandoros“ archyvà ir knygynà perduoti Lietuviø mokslo draugijai. PaskutinisZüriche veikusios „Sandoros“ susirinkimas ávyko 1912 metø vasario 18 dienà.3.4. FRIBOURGO UNIVERSITETO POVEIKIS. Fribourgo universitetopoveikis buvo itin jauèiamas po karo. Politinis, kultûrinis ir akademinis gyvenimasLietuvoje buvo organizuojamas daugiausia katalikiðka dvasia. Katalikiðko Fribourgouniversiteto pavyzdys, paskatinæs ir kitø Europos kraðtø katalikus kurti savouniversitetus, pasiekë ir Lietuvà. Ðià idëjà aktyviai rëmë geografas ir visuomenininkasKazys Pakðtas (1893–1960) 69 . 1925 metais ið JAV jis gráþo á Lietuvà. Rûpinosilietuviø tautos kultûrinio gyvenimo ateitimi, dël aktyvios veiklos vadintas „dinamiðkuojuasmeniu“ 70 ir lygintas su Jonu Basanavièiumi, Vincu Kudirka, Juozu66 Lietuviø tautos praeitis 12(1), 19–20; 12(2),32, paruoðë Juozas Masilionis ir kt., Chicago,Illinois: Lietuviø istorijos draugija,1989.67 Peèkauskaitës mokinë ir draugë ið Sakeliødvaro Pavandenëje (Telðiø r.), kur 1901metais Peèkauskaitë buvo gavusi mokytojosvietà.68 Kelios pavardës rankraðtiniuose dokumentuoseuþraðytos skirtingai, todël jos èianenurodytos. Be to, á ðá sàraðà neátrauktasgydytojas Juozas Bagdonas (1866–1956),kuris Züriche pasiþymëjo aktyvia veikla,dalyvavo kultûrinëse bei politinëse organizacijose,labai daug prisidëjo prie lietuviøpaviljono organizavimo 1900 metø Pasaulinëjeparodoje Paryþiuje.69 Pakðtas Fribourge mokësi 1918–1922metais. 0 0 070 Juozas Brazaitis, „Dinamiðkasai asmuomûsø visuomenëje“, Aidai 8, 1953, 337–341.217 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

Tumu-Vaiþgantu. Pakðtas buvo uþsimojæs kurti „atsarginæ Lietuvà“ uþjûriuose irvykdyti planinæ kolonizacijà 71 . Ðiuo tikslu jis tyrinëjo kolonizacijos galimybes Angolojeir Hondûre, kur, jo nuomone, galima bûtø ákurti lietuvybës þidiná. Pakðtasmanë, kad tik planinga kolonizacija apsaugotø iðeivius nuo tautinio sunykimo,neiðvengiamo emigracijoje, ir praplëstø tautos etninæ erdvæ 72 .Ið Fribourgo á Amerikà emigravæ Antanas Milukas, Antanas Staniukynas, JuozasVaitkevièius, Jonas Antanas Valantiejus, Ignas Albavièius atliko milþiniðkà lietuvybësskleidimo darbà. Pradëjæ nuo tautiniø mokyklø steigimo, mokytojø rengimo,Amerikoje lietuviai ákûrë ðv. Kazimiero seserø kongregacijà (1907) ir marijonø kunigøseminarijà Marian Hills (Marijonø kalvos) Hinsdale, Ilinojaus valstijoje (1934).Iðsaugojæs katalikiðko universiteto vardà ir dvasià, skaièiuojantis 115 metø istorijà,ðiandien Fribourgo universitetas yra toks pat laisvas ir atviras viso pasauliojaunimui ir tarptautiniams projektams. Po Nepriklausomybës atkûrimo Lietuvojesustiprëjus moksliniams ryðiams tarp ávairiø Europos universitetø, jau ne vienaslietuvis vël turëjo galimybæ staþuoti ðiame universitete.Ðaltiniai ir literatûra:A LEXANDROWICZ, STANISÙAW, 1977: „Mikoùaj Naruszewicz“, PSB 22, 567–569.Berniðkës U. L. J. „Sandoros“ kuopos protokolai / „Sandoros“ 6 susirinkimø protokolai ir ciurichieèiøraðtai apie komiteto persikëlimà á ðá miestà bei V. Totoraièio laiðkelis; tarp kitø lieèiaM. Peèkauskaitæ, V. Janulaitytæ, J. Biliûnà, A. Janulaitá, J. Baltruðaitá, J. Ðaulá (1904 XI 12–1905 XII 10); Berniðkës U. L. J. „Sandoros“ kuopos protokolai / „Sandoros“ 14 susirinkimøprotokolai, raðyti S. Gaudëðiaus, J. Ðaulio ir P. Grigaièio (1907 XI 3–1912 II 18); LMAB RS:f. 9 – 3557; f. 9 – 3558.B ARTUÐKA, VINCAS, 1937: Lietuvos Nepriklausomybës kryþiaus keliais (kritiðkas 1914–1919metø ávykiø ir asmenø ávertinimas), Klaipëda: Rytas.B IRÞIÐKA, VACLOVAS, 1987: Lietuvos studentai uþsienio universitetuose XIV–XVIII amþiais,redagavo ir papildë Mykolas Birþiðka su Adolfo Ðapokos ávadu, Chicago: Lituanistikosinstituto leidykla.B RAZAITIS, JUOZAS, 1953: „Dinamiðkasai asmuo mûsø visuomenëje“, Aidai 8, 337–341.D AUGIRDAITË, IRENA, 2003: „Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipai“, Paleotipai, vii–xvi.D ZIÆGIELEWSKI, JAN, 1977: „Stanisùaw Naruszewicz“, PSB 22, 572–573.Encyklopedyja Powszechna 27, Warszawa: Nakùad, druk i wùasnoúã S. Orgelbranda, Ksiægarzai Typografa, 1867.E RETAS, JUOZAS, 1935: „Katalikai ir mokslas“, Lietuvos katalikø mokslø akademijos suvaþiavimodarbai 1933 1, redagavo J[uozas] Eretas, Kaunas: Þaibas.F EIGELMANAS, NOJUS, 1975: Lietuvos inkunabulai, Vilnius: Vaga.G USTAITIS, MOTIEJUS, 1924: „Ðis tas ið pirmøjø Fribourgo ‘Rûtos’ metø“, Ateitis 5–6,287–288.71 Lietuviø enciklopedija 21, 1960, 381–383. 72 Pakðto ðûkis: „Pasukime Lietuvos kultûriniogyvenimo laikrodá ðimtà metø pirmyn!“218 Archivum Lithuanicum 6

Y ÈAS, MARTYNAS, 1936: Atsiminimai. Nepriklausomybës keliais 3, Kaunas: Spindulys.K AIRYS, JONAS K ., 1970: Numizmatika. Þodynas, Putnam: Aukselis.K OT, STANISÙAW, 1953: La Réforme dans le Grand-Duché de Lithuanie. Facteur d’occidentalisationculturelle, Bruxelles.Les théses de doctorat ã l’université de Fribourg depuis sa fondation en 1889 jusqu’au 1er Mars1936 par N[icolas] Weyrich, Fribourg: Imprimerie St-Paul, 1936.Lietuviø enciklopedija 1–37, Bostonas: Lietuviø enciklopedijos leidykla, 1953–1985.Lietuviø tautos praeitis 12 (1–2), paruoðë Juozas Masilionis ir kt., Chicago, Illinois: Lietuviøistorijos draugija, 1989.L UKÐAITË, INGË, 1999: Reformacija Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje ir Maþojoje Lietuvoje(XVI a. treèias deðimtmetis–XVII a. pirmas deðimtmetis), Vilnius: Baltos lankos.L ULEWICZ, HENRYK, 1978: „Jan Ogiñski“, PSB 23, 611–613.Matrikel – Die Matrikel der Universität Basel 2. 1532/33–1600/01; 3. 1601/02–1665/66; 4. 1666/67–1725/26, hrsg. von H[ans] G[eorg] Wackernagel, Basel: Verlag der Universitätsbibliothek,1956, 1962, 1975.M ERIAN, MATTHAEUS; M [ ARTINI] Z[EILERI], TOPOGRAPHIA HELVETI¯, RH¯TI¯,TE [sic!] VALESI¯ [...] Franckfurt am Mayn, ¨um Truck verlegt von denen MerianiµchenErben. Im Iahr 1654.[MÜNSTER, SEBASTIAN,] COSMOGRAPHIAE uniuerµalis Lib. VI. [...] Sebaµt. Munµtero[Basileae: Henricus Petri, 1552].Paleotipai – Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipai. Katalogas, sudarë Nojus Feigelmanas,Irena Daugirdaitë, Petras Raèius, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas,2003.PSB – Polski sùownik biograficzny 1–37, Wrocùaw, Warszawa, Kraków, Gdañsk: WydawnictwoPolskiej akademii nauk, 1935–1996.P URICKIS, JUOZAS, 1955: „Lietuviø veikimas Ðveicarijoje Didþiojo karo metu“, PirmasisNepriklausomos Lietuvos deðimtmetis (1918–1928), paraðë P[etras] Klimas, k[anauninkas]F[abijonas] Kemëðis, J[uozas] Purickis, J[urgis] Savickis, M[artynas] Yèas, Nidos knygøklubo leidinys 7, London: Nida Press, 63–73.R ADZEVIÈIUS, PETRAS, 1924: „Trumpa ‘Lithuanijos’–‘Rûtos’ 25 metø gyvavimo apþvalga“,Ateitis 5–6, 276–286.Schweizer Lexicon 1–6, Switzerland: Verlag Schweizer Lexicon, 1992–1993.Sùownik geograficzny 1–15, pod redakcjà Filipa Sulimierskiego, Bronisùawa Chlebowskiego,Wùadysùawa Walewskiego, Warszawa: Nakùadem Wùadysùawa Walewskiego, druk„Wieku“, 1880–1902.S TEPONAITIS, ANTANAS, 1924: „Fribourgo akademinë draugija ‘Lituanija’ ir Didysiskaras“, Ateitis 5–6, 288–289.S TEPONAITIS, ANTANAS, 1940: Atsiminimai: 1914–1919. Lietuviø veikla Ðveicarijoje Did. karometu, Kaunas: Þaibas.S TEPONAITIS, ANTANAS, 1962: Tëvynëje ir pasauly. Prisiminimai ir apybraiþos, Brooklyn,New York.Ð APOKA, ADOLFAS, 1935: „Mokslo ieðkanèiø senovës lietuviø keliai“, Þidinys 10, 316–327;Þidinys 11, 417–430.219 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

Ð APOKA, ADOLFAS, 1939: Karalienës Jadvygos lietuviø kolegija Prahoje, Kaunas.Ð TIKONAITË, IRENA, 2002: „Lozana – vienas lietuviø kovos dël nepriklausomybës istorijospuslapis“, Gimtasis þodis 9, 13–20.T YSZKOWSKI, KAZIMIERZ, 1935: „Jan Abramowicz“, PSB 1, 13.Université de Fribourg. Autorités, professeurs et étudiants: 1894–1962, Fribourg, 1894–1962.Université de Fribourg. Rapport sur l’année académique, 1899–1940, Fribourg, 1901–1941.Vilniaus universiteto istorija (1803–1940), Vilnius: Mokslas, 1977.V LADIMIROVAS, LEVAS, 1979: Knygos istorija, Vilnius: Mokslas.W ASILEWSKI, TADEUSZ, 1969: „Aleksander Kotowicz“, PSB 14(3), 479.W ASILEWSKI, TADEUSZ, 1970: „Hieronym Kryszpin-Kirszensztein“, PSB 15, 497–498.W ASILEWSKI, TADEUSZ, 1970: „Kazimierz Kryszpin-Kirszensztein“, PSB 15, 501–502.W OLFF, JÓZEF, 1885: Senatorowie i dignitarze Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego 1386–1795,Kraków: Druk Anczyca i Spolki.Ý ELEWSKI, ROMAN, 1985: „Aleksander Proñski“, PSB 28(3), 507–509.Irena ÐtikonaitëLES RELATIONS CULTURELLES ET ACADÉMIQUESDE LA LITUANIE AVEC LA SUISSE DU XVI E AU XX E SIÈCLERésuméL’article, composé de deux parties, traite les relations culturelles et académiques de laLituanie avec la Suisse aux XVI e -XX e siécles. Dans la premiére partie il s’agit des Lituaniensaux universités de Zurich et de Bâle, dans la deuxiéme, des Lituaniens ã l’université deFribourg.La premiére partie commence en faisant mention des éditions de l’imprimerie de Bâle:incunables (dans les bibliothéques de Lituanie il y a 64 éditions bâloises, 1 édition deGenéve), paléotypes (la bibliothéque de l’université de Vilnius en posséde 233 de Bâle, 11de Zurich, 3 de Berne) et des imprimeurs-éditeurs. L’auteur de l’article fait attention auxpremiéres recherches des historiens lituaniens sur les étudiants de Lituanie dans lesuniversités étrangéres (Adolfas Ðapoka, Vaclovas Birþiðka, Mykolas Birþiðka). On se baseaussi sur les matricules de université de Bâle faites par un célébre historien suisse HansGeorg Wackernagel. Trois volumes de matricules englobent les listes d’étudiants de diverspays et nationalités de 1532 ã 1726. Les précepteurs (praeceptores), les gouverneurs (morumipsorum moderatores), les serviteurs (famuli) des étudiants lituaniens ã Bâle inscrits, eux aussi,dans les matricules, ne sont pas oubliés non plus. Dans la premiére partie, suivant lesmatricules, sont énumérés les noms des étudiants polonais ou d’autres, liés aux étudiantslituaniens. La liste des étudiants lituaniens de l’université de Bâle présente au moins 70noms dont les fils des plus grandes familles du Grand-Duché de Lituanie – Kiðkos,Skuminai, Radvilos, Valavièiai, Naruðevièiai, Tiðkevièiai – et d’autres personnalitéséminentes de la culture de Lituanie qui dans les matricules de l’université de Bâle sontdésignés nobilis, generosus, illustrissimus. Comme conclusion de la premiére partie, l’auteur220 Archivum Lithuanicum 6

de l’article exprime une certitude que leurs études ã l’université de Bâle étaient trés utilespour la carriére politique, ecclésiastique et d’Etat.La deuxiéme partie présente les étudiants qui faisaient leurs études ã l’universitécatholique de Fribourg. Déjã en 1895, les représentants de la jeunesse catholiquelituanienne étudiaient ã Fribourg. A la longue, une colonie lituanienne s’y est constituée.On sait qu’elle comprenait plus de 160 étudiants (d’aprés les données des sourceshistoriques, conservées ã la Bibliothéque cantonale de Fribourg). On souligne que lesLituaniens en quittant le pays sans la permission du gouvernement de la Russie secachaient sous divers pseudonymes. Cette interdiction duraient jusqu’ ã 1906. Trent-neufétudiants lituaniens ont soutenu des théses de doctorat (les listes de tous les étudiantslituaniens et des théses soutenues sont ã l’annexe de l’article). Dans l’article on présenteles aspirations politiques des Lituaniens, leurs modes d’action, les comités exécutifs créésã l’aide des autorités suisses. Une mention spéciale est accordée ã l’activité de la société„Ruta“ qui plus tard s’est nommée Lituania pour mieux faire attention des pays du monde.Les Lituaniens de Fribourg ont noué des liens avec leurs compatriotes, étudiants auxuniversités de Zurich et de Bâle. L’activité de deux sociétés académiques – L’Amitié de lajeunesse lituanienne et La Concorde – les unissaient. A la fin de l’article on accentue quel’influence de l’université de Fribourg était surtout sentie aprés la Premiére guerremondiale. La vie politique, culturelle et académique de Lituanie était organisée, dansbeaucoup de cas, dans l’esprit catholique. Les Lituaniens, comme les catholiques des autrespays européens, ont fondé leur université ã l’exemple de celle de Fribourg. Cette idée aété activement soutenue par Kazys Pakðtas, géographe et homme d’état. Antanas Milukas,Antanas Staniukynas, Juozas Vaitkevièius, Jonas Antanas Valantiejus, Ignas Albavièius quide Fribourg avaient émigré aux Etats-Unis y ont développé une large propagation desidées lituaniennes.Irena ÐtikonaitëCULTURAL AND ACADEMIC RELATIONS OF LITHUANIA WITHSWITZERLAND FROM THE SIXTEENTH TO TWENTIETH CENTURYSummaryThis article is composed of two parts and describes cultural and academic relations ofLithuania with Switzerland from the sixteenth to twentieth century. The first part dealswith the Lithuanians at the universities of Zurich and Basel, the second—with theLithuanians at the University of Fribourg.The first part begins with a description of the publications of a printing house in Basel:incunabula (there are 64 publications from Basel and one publication from Geneva in thelibraries of Lithuania); books of the first half of the sixteenth century (Vilnius UniversityLibrary possesses 233 from Basel, 11 from Zurich, and three from Bern); and with theeditors-printers. The author of this article draws attention to the first research of221 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

Lithuanian historians relative to the Lithuanian students at foreign universities (AdolfasÐapoka, Vaclovas Birþiðka, and Mykolas Birþiðka). She bases herself on the matriculationdocuments collected and published by the famous Swiss historian Hans Georg Wackernagel.Three volumes of the matriculation documents of the University of Basel includestudent lists from different countries from 1532 to 1726. Teachers (praeceptores), educators(morum ipsorum moderatores), servants (famuli) of the Lithuanian students in Basel were notomitted and were also entered in the matriculation documents. In the first part, basingherself on the matriculation documents, the author listed names of Polish and otherstudents together with the names of the Lithuanian students. The list of Lithuanianstudents in the University of Basel contains at least 70 names of the sons of the noblestfamilies of the Grand Duchy of Lithuania (Kiðkos, Skuminai, Radvilos, Valavièiai,Naruðevièiai, Tiðkevièiai) and other famous people of Lithuanian culture who were designatedas nobilis, generosus, illustrissimus. As the conclusion of the first part the authorexpresses certainty that study at the University of Basel was very useful for a political,church, or state career.The second part deals with the students of the Catholic University of Fribourg. Therepresentatives of Lithuanian Catholic youth studied in Fribourg already in 1895. Aftersome time a colony of Lithuanians was formed. It comprised more than 160 students(according to the historical data, preserved in the Canton of Fribourg Library). It needsto be emphasized that those Lithuanians who left Lithuania without the permission of theRussian government were hiding under different pseudonyms. Such a prohibition lastedup to 1906. Thirty-nine Lithuanian students defended doctoral theses (lists of all Lithuanianstudents and of the theses defended are given in the annex of this article). The authordescribes Lithuanian political aspirations, the nature of their activities, and the executivecommittees founded with the aid of the Swiss government. Special attention is paid to thesociety “Rûta,” which was renamed Lituania later to attract greater attention in the world.Lithuanians of Fribourg developed relations with their compatriots at the universities ofZurich and Basel. The activities in two academic societies—L’Amitié de la jeunesse lituanienneand La Concorde—united them. At the end of the article the author emphasizes that theinfluence of the University of Fribourg was especially felt after World War One. Political,cultural, and academic life of Lithuania was organized, in most cases, in the Catholic spirit.Lithuanians, like the Catholics of other countries, founded their university on the exampleof Fribourg. This idea was actively supported by Kazys Pakðtas, a geographer and apolitical activist. Antanas Milukas, Antanas Staniukynas, Juozas Vaitkevièius, JonasAntanas Valantiejus, and Ignas Albavièius (who had emigrated from Fribourg to theUnited States) had developed extensive propaganda for Lithuanian ideas.I RENA ÐTIKONAITË Gauta 2004 m. geguþës 11 d.Klasikinës filologijos katedraUniversiteto g. 5LT-01513 Vilnius, Lietuvael. p.: irena.stikonaite@flf.vu.lt222 Archivum Lithuanicum 6

1 PRIEDAS. LIETUVIAI STUDENTAI FRIBOURGO UNIVERSITETE1895–1959 METAIS 1 . Chronologinëje lentelëje antroje skiltyje „Studentas“ tiksliai,kaip uþraðyta dokumentuose, nurodoma studento pavardë, vardas; studijø semestras(þ. sem. – þiemos semestras, v. sem. – vasaros semestras); miestas (miestelis); ðalis; fakultetas:Teologijos (theol[ogiae]), Filosofijos (phil[osophiae]), Teisës (jur[isconsultorum]), Gamtosmokslø (phys[icae], r[erum] nat[uralium]), Medicinos (med[icinae]); eilës numeris matrikulose(matr. Nr.); apginta disertacija (Diss., pavadinimas, data [diena, mënuo romëniðku skaitmeniu,metai], prom[ovit]); lauþtiniuose skliaustuose pateikiama kita su studijomis ar kultûrineveikla susijusi informacija. Treèioje skiltyje nurodoma, kiek ið viso semestrø mokytasiðiame universitete 2 .Nr.Studentas1895Semestrøskaièius1. Montvid, Camille – 1895 þ. sem.–1899 þ. sem.; (Königsberg, Preussen;Mittau, Russland; Mittau, Russ.-Polen); phil.; matr. Nr. 684. Diss.: Stankiewicz,Joseph (Lithuanie), L’instruction primaire en Russie, Fribourg, 1900.Prom. 3. XI. 1899. [Montvid Camille yra kunigo Juozo Stankevièiaus (1866–1958) slapyvardis.]918982. Jacunski, Joseph – 1898 v. sem.; (Wilna, Russland); phys.; matr. Nr. 1184.Diss.: Jacunski, Joseph (Litauen), I. Untersuchungen eines Erdöls. II. ÜberZersetzung von festen und flüssigen Kohlenwasserstoffen mittelst Druckund Hitze, Freiburg, 1898. Prom. 10. VII. 1898.3. Kunigas, Casimir – 1898 v. sem.; (Wilne, Russland); phil.; matr. Nr. 1163.111 Studentø sàraðas sudarytas pagal: Universitéde Fribourg. Autorités, professeurs et étudiants:1894–1962, Fribourg, 1894–1962;Université de Fribourg. Rapport sur l’annéeacadémique, 1899–1940, Fribourg, 1901–1941.2 Remiantis iðlikusia „Rûtos“ draugijos (nuo1915-øjø draugija vadinosi „Lituania“)protokolø medþiaga, taip pat enciklopediniaisduomenimis, pirmame priede pateiktà160 Fribourge studijavusiø lietuviøsàraðà galima papildyti dar keliomis studentøpavardëmis. Iki 1900 metø: kunigasAntanas Staniukynas (1865–1918),slapyvardis Augustinas Gerulis; kunigasAdomas Lastauskas (1866–1938); apie1900–1902 metus: kunigas Antanas Civinskas(1867–1913); kunigas Jurgis Narjauskas(1876–1943), slapyvardis Balsys;1905–1906 metai: Marija Peèkauskaitë-Ðatrijos Ragana (1878–1930; á Fribourgàatvyko po trijø semestrø pedagogikosstudijø Züricho universitete; èia mokësitik vienà semestrà); 1907 metai: kunigasMatas Sakevièius (1878–1934); 1913 metai:kunigas Vladas Maþonas (1881–1945). Veikiausiai jie Fribourge mokësilabai trumpai ir dël to neáraðyti á studentøsàraðus. Ðie asmenys èia neátraukti á pagrindinásàraðà todël, kad nëra iðsamesniøþiniø apie jø studijas Fribourgo universitete.223 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

Nr.StudentasSemestrøskaièius4. Petrulis, Joseph – 1898 þ. sem.–1899 þ. sem.; (Kowno, Russland); phys.;matr. Nr. 1263.318995. Helmann, Mowscha – 1899 v. sem.; (Wilna, Russland); phys.; matr.Nr. 1313.6. Kussen, Johann – 1899 þ. sem., 1902 v. sem.; (Lithauen; Pittsburg); theol.;matr. Nr. 1378.7. Marmor, Kalmann – 1899 þ. sem.–1902 v. sem.; (Maischagol, Russland);phys.; matr. Nr. 1348.16619008. Kasperowicz, Konrad – 1900 v. sem.–1903 þ. sem.; (Vilna, Russ.-Polen);phys.; matr. Nr. 1477.9. Radziwill, Fürst Janus v. – 1900 v. sem.; (Towiany, R.-Lithauen); phys.;matr. Nr. 1497.10. Walys, Anton – 1900 þ. sem.–1904 v. sem.; (New York); jur.; matr. Nr. 1604.818190111. Diss.: Buczys, Franz (Litauen), Úw. Stanisùaw Biskup Krakowski, Cracovie,1902. Prom. 25. VII. 1901. [Pranciðkus Petras Bûèys (1872–1951) –vyskupas. 1895 metais baigë Seinø kunigø seminarijà, mokslus tæsë Peterburgokunigø akademijoje, kurioje uþ darbà De papa Honorio et SextoConsilio Oecumenico 1898 metais gavo teologijos kandidato laipsná, o uþdarbà De S. Stanislao Episcopo Mortyre 1899 metais – magistro laipsná. 189503 25 áðventintas kunigu, tø paèiø metø rudená ástojo á Fribourgo universitetà.Studentø sàraðuose nëra. Tarp „Rûtos“ nariø Bûèys þinomas slapyvardþiuPranciðkus Bernys.]12. Koncza, Mathias de – 1901 þ. sem.–1905 v. sem.; (Wilna, Russ. Polen); phys.;matr. Nr. 1805. Diss.: Koncza, Mathias (Polen), Contribution géographiqueet topographique ä l’étude des cirques de montagnes, Fribourg, 1909.Prom. 21. III. 1908.13. Milukas, Anton – 1901 þ. sem.–1902 v. sem.; (Shenandoach, Unit. St.); theol.;matr. Nr. 1901.82190214. Gerulis, Vincenz – 1902 þ. sem.–1903 þ. sem.; (Chicago, N.-A.); phil.; matr.Nr. 1874.15. Diss.: Matulewicz, Georg (Litauen), Doctrina Russorum de statu justitiaeoriginalis, Cracovie, 1903. Prom. 19. VII. 1902. [Jurgis Matulaitis (1871–3224 Archivum Lithuanicum 6

Nr.StudentasSemestrøskaièius1927) – Vilniaus arkivyskupas, Apaðtaliðkasis vizituotojas Lietuvoje, marijonas.Po studijø Kielcø seminarijoje (1891–1893), kur irgi buvo áraðytasMatulewicz, Varðuvos seminarijoje (1895), Peterburgo dvasinëje akademijoje(1899) aukðtuosius teologijos mokslus tæsë Fribourge. Studentø sàraðuosenëra. Disertacijà paraðë pas þymø apologetà dominikonà AlbertàMarijà Weissà ir apgynë aukðèiausiu ávertinimu praeclarissime.]16. Diss.: Senkus, Johann (Litauen), Der Prophet Balaam, eine exegetischeStudie. Prom. 21. VI. 1902. [Jonas Senkus (1869–1946) – kunigas marijonas;studentø sàraðuose nëra.]17. Diss.: Naujokas, Jean (Lithuanie), De causa finali apud Anaxagoram, Socratemet Platonem, Fribourg, 1903. Prom. 19. XII. 1902. [Jonas Naujokas(1872–1948) – prelatas. 1895 metais baigë Seinø kunigø seminarijà, á Fribourgàatvyko apie 1902-uosius; studentø sàraðuose nëra.]190318. Diss.: Gustaitis, Matthias (Litauen), Die Krimschen Sonette des AdamMickiewicz. Prom. 22. VII. 1903. [Motiejus Gustaitis (1870–1927) – poetasir kultûros istorikas. Po studijø Seinø kunigø seminarijoje (1893), Regensburgestudijavo baþnytinæ muzikà (1899), Romoje – kanonø teisæ (1901).Fribourge Gustaitis 1901–1904 metais studijavo literatûrà ir meno istorijà.Studentø sàraðuose nëra. Tarp „Rûtos“ nariø Gustaitis þinomas slapyvardþiuBalandis.]19. Diss.: Rymowicz, Vincent (Polen), Die Philosophie des Joseph Goluchowski,Fribourg, 1903. Prom. 21. III. 1903. [Vincentas Rimavièius(1867–1934) – kunigas. 1889 metais baigë Þemaièiø kunigø seminarijà.Fribourgo universitete 5 metus studijavo filosofijà ir socialinius mokslus;studentø sàraðuose nëra.]20. Sirwidas, Johann – 1903 þ. sem.–1907 v. sem.; (Waterburg, U. S.); theol.;matr. Nr. 2099.21. Trainaitis, Ignatz – 1903 þ. sem.–1906 þ. sem.; (Brooklyn, U. S.); theol.; matr.Nr. 2095. [Trainaitis – kunigo Igno Èiþiausko (1873–1926) slapyvardis.]87190422. Genis, Joseph – 1904 þ. sem.–1907 þ. sem.; (Krakau); theol.; matr. Nr. 2344.[Genys – kunigo marijono Juozo Vaitkevièiaus (1880–1949) slapyvardis.]23. Diss.: Totoraitis, Johann (Litauen), Die Litauer unter dem König Mindovebis zum Jahre 1263, Freiburg, 1905. Prom. 16. V. 1904. [Jonas Totoraitis(1872–1941) – kunigas marijonas, istorikas. Baigæs Seinø kunigø seminarijà(1895), gavo vyskupo Antano Baranausko leidimà ir iðvyko á Fribour-7225 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

Nr.Studentasgà studijuoti istorijos mokslø. Be universitetiniø studijø, aktyviai dalyvavo„Rûtos“ veikloje. Tarp „Rûtos“ nariø þinomas slapyvardþiu Norus;studentø sàraðuose nëra.]1905Semestrøskaièius24. Anis, Valentin – 1905 v. sem.; (Wilna, Russ.-Litauen); theol.; matr. Nr. 2488.[Anys – prelato Juozapo Antanavièiaus (1853–1916) slapyvardis.]25. Balandis, Peter – 1905 v. sem.–1906 m. þ. sem.; (Wilna, Russ.-Litauen);theol.; matr. Nr. 2502.26. Grauscha, Simon – 1905 þ. sem.–1906 þ. sem.; (Memel, Preussen); phil.;matr. Nr. 2622.27. Grigaitis, Alexander – 1905 þ. sem.–1907 v. sem.; (Naumiestis, R.-Lit.);theol.; matr. Nr. 2615.28. Kowas, Pius – 1905 v. sem.–1907 þ. sem.; (Wilna, Russ.-Litauen); phil.; matr.Nr. 2475.29. Perkûnas, Vincenz – 1905 þ. sem.–1908 v. sem.; (Kaunas, Russ.-Litauen);phil.; matr. Nr. 2553. Diss.: Perkunas, Vincenz (Litauen), MetaphysischeGrundlagen der Moral Tolstojs. Prom. 1. VI. 1911. [Perkûnas – kunigoVinco Bartuðkos (1881–1956) slapyvardis; 1917–1918 metais Amerikoslietuviø katalikø deleguotas, dirbo ávairiuose lietuviø komitetuose Lozanoje,redagavo þurnalà Pro Lithuania. Ðveicarijoje bendradarbiavo laikraðèiuoseGazette de Lausanne, Journal de Genéve. Atskirais leidiniais iðleidoKelionë Lietuvon Didþiojo karo metu (1918), Observations du Délégué duConseil national Lithuanien (1918), L’Etat lituanien et le gouvernement deSuvalkai (1918), Les Lithuaniens d’Amérique (1918), Recueil de documentsconcernant la Journée lituanienne accordée par Sa Sainteté Benoît XV (1918);Lietuvos Nepriklausomybës kryþiaus keliais (1937) ir kt.]30. Wolkowski, Joseph – 1905 þ. sem.; (Wilna); r. nat.; matr. Nr. 2581.1434661190631. Ignatowicz, Casimir – 1906 v. sem.–1907 þ. sem.; (Wilna, Kowno); phil.;matr. Nr. 2663.32. Jakobauskis, Stan. – 1906 þ. sem.; (Kelme, R.-Litauen); theol.; matr. Nr.2860.33. Maliauskis, Anton (Antonius) – 1906 þ. sem. – theol.; 1907 v. sem.–1909 v.sem. – jur.; 1911 þ. sem.–1912 v. sem. – jur.; (Kaunas, Kretinga, R. Litauen);matr. Nr. 2808, 4335. Diss.: Maliauskis, Antoine (Lithuanie), L’union duSud–Est des Syndicats agricoles, Louvain, 1912. Prom. 11. VII. 1912.417226 Archivum Lithuanicum 6

Nr.Studentas1907Semestrøskaièius34. Augustaitis, Franz – 1907 v. sem.–1910 v. sem.; (Vilkaviskis, Litauen); phil.;matr. Nr. 2924. Diss.: Augustaitis, Franz (Litauen), Die litauischen Elementein der polnischen Frühromantik, Krakau, 1911. Prom. 2. VII. 1911.35. Driskius, Joseph – 1907 þ. sem.–1908 v. sem. – theol.; 1908 þ. sem.–1910 v.sem. – jur.; (Chicago, U. S. A.); matr. Nr. 3154.76190836. Czesnis, Blasius, dr. th. – 1908 þ. sem.–1911 v. sem.; (Lukniki, R. Litauen);phil.; matr. Nr. 3361.37. Zacharewicz, Vincenz – 1908 þ. sem.–1910 v. sem. – phil.; 1910 þ. sem. –1911 v. sem. – theol.; (Ponewesch, R.-Lit.); matr. Nr. 3442.38. Zajonczkowski, Vincenz – 1908 þ. sem.–1912 v. sem.; (Wilna, R.-Polen);phil.; matr. Nr. 3399. Diss.: Zajaczkowski,Vincent (Litauen), J. Duns ScotiPsychologia eiusdem hylemorphismo comparata. Prom. 19. VII. 1912.668190939. Borisiewicz, Stanislaus – 1909 þ. sem.–1912 þ. sem.; (Schunskai, R.-Litauen);theol.; matr. Nr. 3818.40. Dailide, Anton – 1909 þ. sem.–1912 þ. sem.; (Sintautai, R.-Litauen); theol.;matr. Nr. 3819. [1911 05 07 Ðveicarijoje buvo áðventintas kunigu.]41. Dukszta, Miecislaus – 1909 þ. sem.–1910 þ. sem.; (Sulejow, R.-Polen); phil.;matr. Nr. 3627.42. Halko, Stanislaus – 1909 þ. sem.–1913 v. sem.; (Vilna); phil.; matr. Nr. 3707.Diss.: v. Halko, Stanislaus (Polen), Richezza, Königin von Polen, GemahlinMieczyslaws II, Freiburg, 1914. Prom. 25. VI. 1913.43. Niewiarowski, August – 1909 v. sem.–1913 v. sem; (Naumiestis, R.-Litauen);theol.; matr. Nr. 3527.44. Piotrowsky, Anton – 1909 v. sem.; (Lapupys, R.-Litauen); phil.; matr.Nr. 3598.45. Plater – Zyberg, Comte G. – 1909 v. sem.–1910 þ. sem.; (Wilna); jur.; matr.Nr. 3570.46. Raschtutis, Nicodemus – 1909 þ. sem.–1910 v. sem. – phil.; 1910 þ. sem.–1913þ. sem. – theol.; (Kaunas, R.-Litauen); matr. Nr. 3648.47. Schulte, Simon, dr. phil. – 1909 þ. sem.–1910 þ. sem.; (Wieksni/Wieksny);theol.; matr. Nr. 3809.48. Vailokaitis, Joseph – 1909 v. sem.; (Syntowty, R.-Litauen); phil.; matr.Nr. 3587.49. Valaitis, Jérome – 1909 v. sem.; (Wilkauwiskis, R.-Lit); theol.; matr.Nr. 3526.77789139311227 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

Nr.Studentas1910Semestrøskaièius50. Joczonis, Casimir – 1910 v. sem.–1912 v. sem. – phil.; 1912 þ. sem.–1913 v.sem. – jur.; (Godlevo, Russland); matr. Nr. 3854.51. Moroz, Johann – 1910 v. sem.; (Druja, R.-Litauen); theol.; matr. Nr. 3825.52. Wojtkiewicz, Joseph – 1910 v. sem.–1912 v. sem.; (Baltraki, R.-Polen); theol.;matr. Nr. 3888. Diss.: Woytkiewicz, Joseph (Pologne), Educationis moralisfundamenta sec. S. Thomam. Prom. 25. VII. 1912.53. Valentejus, Joseph – 1910 þ. sem.–1914 v. sem.; (Naujatok, U. S. A.); theol.;matr. Nr. 4041.7158191154. Dworanowski, Vincenz – 1911 þ. sem.–1912 v. sem.; (Seiny, R.-Litauen);theol.; matr. Nr. 4220.55. Kosak (Kozak), Julian – 1911 þ. sem.–1913 v. sem.; (Kalakiemis, R.-Litauen);theol.; matr. Nr. 4254.56. Kuderko, Felix – 1911 þ. sem.–1913 v. sem.; (Seyny, R.-Litauen); theol.;matr. Nr. 4219.57. Naruszewicz, Marie – 1911 þ. sem.–1912 v. sem.; (Szaki, R.-Polen); phil.;matr. Nr. 4290.58. Nowicki, Pius Justinus – 1911 þ. sem.–1912 v. sem.; (Seiny, R.-Litauen);theol.; matr. Nr. 4218.59. Polonskis, Ladislaus – 1911 þ. sem.–1912 þ. sem.; (Vilna, R.-Polen); theol.;matr. Nr. 4143.60. Ruszkis, Joseph – 1911 þ. sem.–1914 v. sem.; (Mataiciai, R.-Litauen); theol.;matr. Nr. 4238.61. Strikas, Johannes – 1911 þ. sem.–1912 þ. sem.; (Kowno, R.-Polen); theol.;matr. Nr. 4312.24422463191262. Bistras, Léon – 1912 v. sem.; 1914 v. sem.; 1919 þ. sem.–1920 þ. sem. – phil.;(Libau, Russland; Sejny, Lituanie); phil.; matr. Nr. 4403, 4964. Diss.: Bistras,Leo (Litauen), Die Rechtfertigung des Guten oder die MoralphilosophieW. Solovjevs, Kaunas, 1922. Prom. 19. I. 1921. [Leonas Bistras (1890–1971),politinis veikëjas, Genevos universitete vienerius metus (1911) studijavomedicinà.]63. Bogdanowicz, Céc. – 1912 v. sem.–1918 þ. sem; (Wilna, R.-Polen); phil.;matr. Nr. 4405.64. Dzimidowicz, Ladislas – 1912 v. sem.–1916 þ. sem.; 1917 þ. sem.; (Kroze,R.-Polen); phil.; matr. Nr. 4413. [Jo slapyvardis – Daumantas]51311228 Archivum Lithuanicum 6

Nr.StudentasSemestrøskaièius65. Gerulis, Pierre – 1912 v. sem.–1914 v. sem.; (Balszoniszki, R.-Lit.); phil.;matr. Nr. -.66. Keraitis, Anton – 1912 þ. sem.–1913 v. sem. – theol.; 1913 þ. sem.–1914 v.sem. – phil.; (Laukagalis, R.-Litauen); matr. Nr. 4632.67. Kulikowski, Vincenz – 1912 þ. sem.–1914 þ. sem.; (Viscekaimio, R.-Litauen);theol.; matr. Nr. 4534.68. Milimas, Alexander – 1912 þ. sem.–1913 þ. sem.; (Chwaidaine, R.-Lit.);theol.; matr. Nr. 4633.69. Purycki, Joseph, dr. th. – 1912 þ. sem.–1914 v. sem. – theol.; 1914 þ. sem.–1917 v. sem. – phil.; matr. Nr. 4635. Diss.: Puryckis, Joseph (Litauen), DieGlaubensspaltung in Litauen im XVI. Jahrhundert bis zur Ankunft derJesuiten im Jahre 1569, Freiburg, 1919. Prom. 25. VII. 1916. [Juozas Purickis(1883–1934) – kunigas, visuomenës veikëjas, publicistas. Mokësi Þemaièiøkunigø seminarijoje, baigë Peterburgo dvasinæ akademijà (1912).Purickis dalyvavo visose Ðveicarijoje vykusiose politinëse konferencijose(Berno, Lozanos), ruoðë propagandinæ ir informacinæ medþiagà, buvoávairiø Ðveicarijoje veikusiø politiniø draugijø, komitetø („Lituania“, Lietuviøinformacinio biuro, Lietuvos atstatymo draugijos, Ðveicarijos lietuviøtarybos, Vykdomojo lietuviø komiteto Lietuviø dienai rengti ir kt.)narys ir sekretorius. Dirbo Litauen ir Pro Lituania.70. Sakianis, Julian – 1912 þ. sem.; (Wabalninkas, R.-Lith.); theol.; matr. Nr. -.71. Simaitis, Anton – 1912 þ. sem.–1913 v. sem.; (Radziviliszki, R.-Lith.); phil.;matr. Nr. 4595.72. Valaitis, Anna – 1912 v. sem.; (Pojczierze, R.-Lith.); phil.; matr. Nr. 4384.545310121191373. Ciechanowska, Frl. J. – 1913 þ. sem.–1914 þ. sem.; (Wilna, R.-Polen); jur.;matr. Nr. 4729.74. Czesaitis, Ignatius – 1913 þ. sem.–1918 v. sem.; (Igliauka, R.-Litauen); theol.;matr. Nr. 4738. Diss.: Cesaitis, Ignace (Lithuania), Fortitudo praecipuacharacteris virtus, Mariampoli, 1929. Prom. 23.VII. 1919.75. Cybulski, Michel – 1913 þ. sem.–1914 þ. sem.; (Stanczyki, R.-Litauen); theol.;matr. Nr. 4710.76. Kasperowicz, Anton – 1913 þ. sem.–1914 v. sem.; (Bancze, R.-Litauen);theol.; matr. Nr. 4767.77. Stefanowicz (Steponaitis), Anton – 1913 v. sem.–1917 þ. sem.; 1919 þ. sem.–1920 þ. sem.; (Trabischki, R. Litauen); phil.; matr. Nr. 4729, 4717. [AntanasSteponaitis (1883–1964) – kunigas kanauninkas, istorikas. Baigë Seinødvasinæ akademijà (1908). Prasidëjus Pirmajam pasauliniam karui, su3103213229 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

Nr.StudentasÐveicarijoje likusiais Juozu Purickiu ir Vladu Daumantu organizavo lietuviðkàveiklà. Pasidalijus darbo barais, Steponaitis rûpinosi labdara. Lankydamasbelaisvius Vokietijoje, kelis kartus gavo leidimà nuvykti á Lietuvà.Taip jis teikdavo þiniø Lietuvos veikëjams ið uþsienio, o uþsienyjeveikiantiems – ið Lietuvos. Baigæs studijas Fribourge, gráþo á Lietuvà. 1944metais pasitraukë á Vokietijà.]1915Semestrøskaièius78. Abromaitis, Ignace – 1915 v. sem.–1920 þ. sem.; (Plingis/Plyngis, Russie/R., Litauen); theol.; matr. Nr. 5226.79. Bernotas, Joseph – 1915 v. sem.–1915 þ. sem.; (Schenandoach, U. S. A.);theol.; matr. Nr. 5236.80. Zugzda, Joseph – 1915 þ. sem.–1917 v. sem.; (Brooklyn, U. S. A.); theol.;matr. Nr. 5349.1224191681. Salkauskis, Stanislas – 1916 v. sem.–1918 þ. sem.; (Kaunas, R. Litauen/Litauen); phil.; matr. Nr. 5435. Diss.: Salkauskis, Stanislaus (Lithuanie),L’óme du monde dans la philosophie de Wladimir Soloviev, Berlin, 1921.Prom. 12. III. 1920. [Stasys Ðalkauskis (1886–1941) á Ðveicarijà atvyko 1915metais, Antano Dambrausko-Jakðto rûpesèiu gavæs „Motinëlës“ stipendijà.Kilus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuviø draugijos nuo karo nukentëjusiemsðelpti centrinis komitetas paskyrë Ðalkauská savo ágaliotiniuÐveicarijoje. Ágaliotinio pareigø 1916 metais atsisakë, bet ir toliau aktyviaidalyvavo lietuviø studentø draugijos „Lituania“ veikloje, 1916 05 30–1916 06 04 – Lozanoje vykusioje politinëje konferencijoje. SvarbiausiÐalkauskio Fribourge paraðyti veikalai: Sur les confins de deux mondes(1919) ir La Lithuanie religieuse (1919), kuris iðëjo kun. dr. Antano Viskanto(apie 1875–1940) vardu. Studijø metu Fribourge Ðalkauskis projektavokatalikiðkojo elito sàjûdá „Romuva“.]82. Tamoszaitis, Izidor – 1916 þ. sem.–1919 þ. sem.; (Skirstymoni, R.-Litauen);phil.; matr. Nr. 5508. Diss.: Tamosaitis, Isidor (Litauen), Das erkenntnistheoretischeProblem in der Philosophie Wladimir Solovjevs. Prom. 12. VI.1920. [Izidorius Tamoðaitis (1889; uþëjus sovietams iðtremtas, mirë Krasnojarske)– kunigas. Aktyviai dirbo „Lituania“ veikloje. 1919 03 07–13 dalyvavoTautø lygos konferencijoje Berne. Iðleido Mémoires des délégués lituaniensà la Conférence de la Ligue des Nations à Berne. Nuo 1933 metø dirboorganizaciná Lietuviø ir ðveicarø draugijos darbà.]83. Viskont, Anton – 1916 þ. sem.; (Rubulai, R. Litauen); phil.; matr. Nr. 5640.671230 Archivum Lithuanicum 6

Nr.StudentasSemestrøskaièius84. Wilimowicz, Adam – 1916 þ. sem.–1918 v. sem.; 1921 þ. sem.–1922 v. sem.;(Sclawa/Schilawu, R. Polen/Litauen); jur.; matr. Nr. 5591, 5881.7191885. Andziulis/Andziulyte, M. A. – 1918 v. sem.–1922 v. sem.; (Smalnytscha,Litauen); phil.; matr. Nr. 5967. Diss.: Andziulyte, Marie (Litauen), DieAnfänge des Bistums Somaiten, Kaunas, 1937. Prom. 3. II. 1923.86. Mikolaytis/Mykolaitis, Vincenz – 1918 v. sem.–1922 v. sem.; phil.; (Pilatiski/Pilatiskiai,Litauen); matr. Nr. 5964. Diss.: Mykolaitis, Vincas (Lithuanie),L’Esthétique de Vladimir Soloviev, Würzbourg, 1923. Prom. 22. VII.1922. [Vincas Mykolaitis (1893–1967) á Ðveicarijà atvyko po studijø Seinøkunigø seminarijoje ir Peterburgo dvasinëje akademijoje.]87. Pakstas, Kazys – 1918 þ. sem.; 1919 þ. sem.–1921 v. sem. – jur.; 1921 þ. sem.–1922 þ. sem. – r. nat. (Uspaliai/Kpsaliai, Lituanie); matr. Nr. 5549. Diss.:Pakstas, Kazys (Lithuanie), Le climat de la Lithuanie, Klaipëda, 1926.Prom. 15. III. 1923.88. Piotrowski/Petrauskaite, Anna – 1918 v. sem.–1922 v. sem.; (Ischalin/Isalinas, Litauen/Lituanie); phil.; matr. Nr. 5963.89. Romanowski, E. – 1918 v. sem.–1919 v. sem.; (Klausutchi, Litauen); phil.;matr. Nr. 5965.90. Sakowicz, Kasimir – 1918 v. sem.–1918 þ. sem.; (Lipniski, Litauen); phil.;matr. Nr. 6000.91. Tyszkiewicz, André – 1918 þ. sem.–1919 þ. sem.; 1922 þ. sem.–1923 þ. sem.;(Wilna); jur.; matr. Nr. 5127, 1122.92. Zylewicz/Zylevicius, Heinrich – 1918 v. sem.–1922 v. sem.; (Petrograd,Russie/Triskiai, Papile, Lituanie); theol.; matr. Nr. 6028.93. Zylewicz, Julie – 1918 þ. sem.–1919 þ. sem.; (Petrograd, Russie); phil.; matr.Nr. 6034.94. Urneschis/Urnezyte Ursula/Ursule – 1918 v. sem.–1922 v. sem.; (Schaulen/Siauliai,Litauen); phil.; matr. Nr. 5966.9989326939191995. Ambraziejute, Marie – 1919 þ. sem.–1923 þ. sem.; (Panausupis, Lithuanie);phil.; matr. Nr. 6380. Diss.: Ambraziejute, Maria (Litauen), Studien über dieJohanniter-Regel, Fribourg, 1929. Prom. 22. XII. 1923.96. Jucaitis, Pranas – 1919 þ. sem.; (Kjaulupe, Lituanie); r. nat.; matr. Nr. 5208.97. Navikas/Navickas, Jonas – 1919 þ. sem.–1922 v. sem.; (Visbalis/Virbalis,Lithuanie); theol.; matr. Nr. 5372. Diss.: Navickas, John (U. S. America),The Doctrine of Saint Cyprian on the Sacraments, Würzburg, 1924. Prom.25. VII. 1922.916231 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

Nr.StudentasSemestrøskaièius98. Turauskas, Eduard – 1919 v. sem.–1920 v. sem. – phil.; 1920 þ. sem.–1922v. sem. – jur.; (Andrejawas, Litauen); matr. Nr. 5192.99. Vosilius/Vosilaitë, Anna – 1919 þ. sem.–1921 v. sem.; (Worcester, U. S. A.;Liubava/Liubawas, Lituanie); phil.; matr. Nr. 6342.741920100. Granskas, Ladislas – 1920 þ. sem.; 1924 v. sem.–1927 v. sem.; (Krokialaukis/Patrake, Lit./Lithauen); theol.; matr. Nr. 5654, 1426. Diss.: Granskas, Ladislas(Lithauen), Das religiöse Problem bei Wladimir S. Solowiew. Prom. 18.VII. 1927.101. Gutauskas, Joseph – 1920 þ. sem.; (Gielbetis, Lit.); phil.; matr. Nr. 4662.102. Matulaitis, Casimir – 1920 þ. sem.–1923 þ. sem.; (Bitikai, Litauen); phil.; matr.Nr. 1622. Diss.: Matulaitis, Casimir (Lituania), Lex naturalis sive divina,Mariampoli, 1924. Prom. 24. XI. 1923.103. Pakalka, Nicod. – 1920 þ. sem.–1923 þ. sem.; (Juodalaitis/Juodalaukis, Lit./Lituanie); phil.; matr. Nr. 5651.104. Raulinaitis, Pranas – 1920 v. sem.–1922 þ. sem.; (Mariampol/Mariampolis/Lituanie); jur.; matr. Nr. 5409. Diss.: Raulinaitis, Pranas (Litauen), DieLandwirtschaft im neuen Staate Litauen. Prom. 21. VII. 1922.105. Ruginis, Klemens – 1920 v. sem.–1923 v. sem.; (Paluschke/Paluske/ Lituanie);phil.; matr. Nr. 5407. Diss.: Ruginis, Clemens (Litauen), Die pädagogischeLehre Tolstojs. Prom. 17. VII. 1924.106. Tamosaitis, Joseph – 1920 þ. sem.–1922 v. sem.; (Waterburg, U. S. A. );theol.; matr. Nr. 5590.107. Trukanas, Casimir – 1920 þ. sem.; (Undrelani, Litauen); phil.; matr.Nr. 6305.108. Tschepulis/Cepulis, Ludwig – 1920 þ. sem.–1923 v. sem.; (Naujasode, Litauen,R.-Litauen); r. nat.; matr. Nr. 6563.109. Zavisza, Stanislas – 1920 þ. sem.–1923 v. sem.; (Odrzykon, Pologne); theol.;matr. Nr. 5586.81676741661921110. Borysiewicz, Vincent – 1921 þ. sem.; (Bebrininkai, Lit.); theol.; matr.Nr. 5163.11922111. Podolskis, Vincent – 1922 v. sem.; 1925 þ. sem.–1929 v. sem.; (Kaunas/Virbalis, Lituanie); theol.; matr. Nr. 5956. Diss.: Padolskis, Vincent (Lithuanie),L’idée du sacrifice de la Croix dans l’Epitre aux Hébreux, Vilkeviskis,1935. Prom. 9. I. 1930.9232 Archivum Lithuanicum 6

Nr.Studentas1923Semestrøskaièius112. Ambrozaitis, Kazys – 1923 þ. sem.–1925 v. sem.; (Georgenburg/Georgenberg,Lit.); phil.; matr. Nr. 1407. Diss.: Ambrozaitis, Kazimieras (Litauen),Die Staatslehre Wl. Solowjews, Paderborn, 1927. Prom. 17. VII. 1925.4113. Jatulis, Eduard – 1923 þ. sem.–1925 v. sem.; (Plikeliai, Litauen); jur.; matr.Nr. 1269.114. Leimonas, Joseph – 1923 þ. sem.–1927 v. sem.; (Gudeliai, Lituanie); jur.;matr. Nr. 1286.115. Radzevicius, Peter – 1923 v. sem.–1925 þ. sem.; (Kaunas, Litauen); jur.;matr. Nr. 1184.116. Remeika, Jean – 1923 þ. sem.; (Swistopol, Litauen); phil.; matr. Nr. 1320.117. Ussaris, Stanislaus – 1923 þ. sem.; (Zmadkia, Lithauen); teol.; matr.Nr. 1395.486111924118. Adomaitis, Julia – 1924 v. sem.–1925 v. sem.; (Obschrutai, Lith); phil.; matr.Nr. 1413.119. Lagis, Paul – 1924 v. sem.–1926 v. sem.; (Salociai, Lithauen); phil.; matr.Nr. 1412.120. Matulaitis, Joseph – 1924 v. sem.–1926 v. sem.; (Greikonys, Lithauen); jur.;matr. Nr. 1478. Diss.: Matulaitis, Joseph (Litauen), Die Entwicklung dergesetzlichen Arbeiterkrankheits- und Unfallfürsorge in Litauen. Prom. 20.VII. 1926.121. Meskauskas, Peter – 1924 þ. sem.–1926 v. sem.; (Panevezys, Lithauen); jur.;matr. Nr. 1590.122. Mitsuta, Domas – 1924 v. sem.–1925 þ. sem.; (Majuciai, Lithauen); jur.; matr.Nr. 1452. Diss.: Mitsuta, Damas (Litauen), Finanzpolitische Anschauungenvon Bülow-Cammerow. Prom. 20. VII. 1926.123. Neviera, Florian – 1924 þ. sem.; (Maguny, Wilna); phil.; matr. Nr. 1630.124. Orvidaitë, Sophie – 1924 v. sem.–1924 þ. sem.; (Schaulen, Lithauen); r. nat.;matr. Nr. 1421.125. Poleski/Polessky, Raphael – 1924 þ. sem.–1925 v. sem.; (Kaujas, Litauen);jur.; matr. Nr. 1612. Diss.: Pollesky, Raphael (Litauen), System der Handelsverträgeder baltischen Randstaaten, Riga, 1926. Prom. 29. V. 1925.126. Rutenberg, Gregor – 1924 þ. sem.–1925 v. sem.; (Papile, Litauen); jur.; matr.Nr. 1623. Diss.: Rutenberg, Gregor (Lithauen), Die baltischen Staaten unddas Völkerrecht, Riga, 1928. Prom. 6. III. 1925.355441222233 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

Nr.Studentas1925Semestrøskaièius127. Antanaitis, Salomon – 1925 þ. sem.–1926 v. sem.; (Sodre, Litauen); r. nat.;matr. Nr. 1717.128. Szykier, Caroline – 1925 þ. sem.–1926 v. sem.; (Kaunas, Lithuanie); phil.;matr. Nr. 1955.129. Tulauskaite, Marie – 1925 þ. sem.–1928 þ. sem.; (Kaunas, Lithuanie); phil.;matr. Nr. 1961.130. Urmanowicz, Valentin – 1925 þ. sem.–1927 v. sem.; (Wilna); theol.; matr. Nr.1963. Diss.: Uromanowicz, Valentin (Pologne), De formatione virtutum acaritate, Mostar, 1920. Prom. 6. III. 1930.22741926131. Kirzner, Wulf – 1926 þ. sem.–1927 v. sem.; (Oniksti, Lithauen); phil.; matr.Nr. 2271. Diss.: Kirzner, Wulf (Lithuanie), The Literary Position of R.Joseph Gara and R. Barukh b. Samuel and their Commentary of Ecclesiastes.Prom. 24. I. 1928.132. Siew, Silbermann – 1926 v. sem.–1926 þ. sem.; (Kaunas, Lithauen); jur.;matr. Nr. 2062. Diss.: Siew, Liebermann (Litauen), Der Auslieferungsvertragzwischen Litauen und den Vereinigten Staaten von Amerika vom 9.April 1924, Berlin, 1932. Prom. 28. I. 1927.221927133. Fainas, Gregas – 1927 v. sem.–1929 v. sem.; (Kaunas, Lithuanie); jur.; matr.Nr. 2365.134. Gustaitytë, G. – 1927 v. sem.–1928 v. sem.; phil.; matr. Nr. 2440.135. Kliausis, Ignaz – 1927 v. sem.; (Pasvitinys, Lith.); phil.; matr. Nr. 2296.4211928136. Kaschkelis, Joseph – 1928 v. sem.–1929 þ. sem.; (Gudziunai, Litauen); jur.;matr. Nr. 2635.137. Morkelytë, Elis. – 1928 þ. sem.–1929 þ. sem.; 1930 þ. sem.–1931 v. sem.;(Kaunas, Lithuanie); phil.; matr. Nr. 2788.138. Navickas, Joseph – 1928 þ. sem.–1929 v. sem. – phil.; 1929 þ. sem.–1933 þ.sem.; 1938 þ. sem.–1939 v. sem. – theol.; 1948 þ. sem.–1950 v. sem.; 1956 þ.sem. – phil.; (Gudeliai/Vilkaviskis/Vilkavickis, Lithuanie); matr. Nr. 2681.139. Sitcas, Salomon – 1928 þ. sem.–1929 v. sem.; (Siauliai, Lithauen); jur.; matr.Nr. 2809.140. Sliesoraitis, Georg – 1928 þ. sem.–1929 v. sem.; (Kaunas, Lithauen); jur.;matr. Nr. 2837.451822234 Archivum Lithuanicum 6

Nr.Studentas1930Semestrøskaièius141. Jurasaitis, Nik. – 1930 þ. sem.–1931 v. sem.; (Kaunas, Lith.); jur.; matr.Nr. 3797.21931142. Iwanter, Meyer – 1931 v. sem.–1931 þ. sem.; 1933 þ. sem.–1939 v. sem.;(Wilna, Pologne); r. nat.; matr. Nr. 3575.41934143. Paliokas, Balis – 1934 v. sem.; (Pasvalys, Lith.); jur.; matr. Nr. 4880.11935144. Milius, Anton – 1935 þ. sem.–1937 þ. sem.; (Seirijensis, Lithauen); theol.;matr. Nr. 5412.51936145. Deksnys, Antanas – 1936 þ. sem.–1939 þ. sem. – phil.; 1940 þ. sem. – theol.;(Buteniskis, Litauen); matr. Nr. 5699.81942146. Gowor, Lidia – 1942 v. sem.–1943 v. sem.; (Wilno, Pologne); med.; matr.Nr. 7819.147. Korzewnikówna, Jadw. – 1942 v. sem.–1943 v. sem.; med.; matr. Nr. 7842.331943148. Ðaulys, Birutë-Janina – 1943 þ. sem.–1944 v. sem.; (Balsenai, Litauen); phil.;matr. Nr. 8483.21945149. Bastakys, Pranas – 1945 þ. sem.; (Lithuanie); theol.; matr. Nr. 9327.150. Kairys, Antanas – 1945 þ. sem.–1947 v. sem.; (Raguwa, Lithuanie); r. nat.;matr. Nr. 9428.151. Kleinytë, Liliane – 1945 þ. sem.; (Kaunas, Lithuanie); med.; matr. Nr. 9433.152. Klupsaité, Gailute – 1945 þ. sem.–1946 þ. sem.; (Lithuanie); med.; matr. Nr.9435.153. Matukas, Algirdas – 1945 m. þ. sem.–1947 þ. sem.; med.; matr. Nr. 9448.154. Peciulionyte, Joana – 1945 þ. sem.; (Kaunas, Lithuanie); med.; matr.Nr. 9470.155. Steponavicius, Jurgis – 1945 þ. sem.–1946 v. sem.; (Schaulen, Lithuanie);med.; matr. Nr. 9513.1413512235 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

Nr.StudentasSemestrøskaièius156. Stundzia, Bronius – 1945 þ. sem.–1948 v. sem.; (Kaunas, Lithuanie); r. nat.;matr. Nr. 9517.157. Zukauskas, Algirdas – 1945 þ. sem.–1946 v. sem.; (Schaulen, Lithuanie);med.; matr. Nr. 9555.221947158. Hrynkiewicz, Cezaria – 1947 v. sem.–1948 v. sem.; (Wilno, Pologne); phil.;matr. Nr. 10186.31950159. Burzdzius, Joseph – 1950 þ. sem.–1953 þ. sem.; (Naumiestis, Lithuanie);phil.; matr. Nr. 11548.81959160. Topkins, Grazina – 1959 þ. sem.–1961 þ. sem.; (Pajon, Lithuanie); med.; matr.Nr. 15506.42 PRIEDAS. FRIBOURGO UNIVERSITETE LIETUVIØ APGINTOSDISERTACIJOS 1Nr. Pavardë, vardas Disertacijos pavadinimasI. Teologijos fakultetas1. Buczys, Franz Úw. Stanisùaw Biskup Krakowski, Cracovie, 1902. (Prom.25. VII. 1924)2. Cesaitis, Ignace Fortitudo praecipua characteris virtus, Mariampoli,1929. (Prom. 23. VII. 1919)3. Granskas, Ladislas Das religiöse Problem bei Wladimir S. Solowiew. (Prom.18. VII. 1927)4. Matulewicz, Georg Doctrina Russorum de statu justitiae originalis,Cracovie, 1903. (Prom. 19. VII. 1902)5. Navickas, John The Doctrine of Saint Cyprian on the Sacraments,Würzburg, 1924. (Prom. 25. VII. 1922)6. Padolskis, Vincent L’idée du sacrifice de la Croix dans l’Epitre aux Hébreux,Vilkeviskis, 1935. (Prom. 9. I. 1930)1 Disertacijø sàraðas sudarytas pagal: Lesthéses de doctorat ä l’université de Fribourgdepuis sa fondation en 1889 jusqu’au 1erMars 1936 par N[icolas] Weyrich, Fribourg:Imprimerie St-Paul, 1936; Université deFribourg. Autorités, professeurs et étudiants:1894–1962, Fribourg, 1894–1962; Universitéde Fribourg. Rapport sur l’année académique,1899–1940, Fribourg, 1901–1941.236 Archivum Lithuanicum 6

Nr. Pavardë, vardas Disertacijos pavadinimas7. Senkus, Johann Der Prophet Balaam, eine exegetische Studie. (Prom.21. VI. 1902)8. Uromanowicz, Valentin De formatione virtutum a caritate, Mostar, 1920. (Prom.6. III. 1930)9. Woytkiewicz, Joseph Educationis moralis fundamenta sec. S. Thomam. (Prom.25. VII. 1912)II. Filosofijos fakultetas10. Ambraziejute, Maria Studien über die Johanniter-Regel, Fribourg, 1929.(Prom. 22. XII. 1923)11. Ambrozaitis, Kazimieras Die Staatslehre Wl. Solowjews, Paderborn, 1927. (Prom.17. VII. 1925)12. Anziulyte, Marie Die Anfänge des Bistums Somaiten, Kaunas, 1937.(Prom. 3. II. 1923)13. Augustaitis, Franz Die litauischen Elemente in der polnischen Frühromantik,Krakau, 1911. (Prom. 2. VII. 1911)14. Bistras, Leo Die Rechtfertigung des Guten oder die MoralphilosophieW. Solovjevs, Kaunas, 1922. (Prom. 19. I. 1921)15. Gustaitis, Matthias Die Krimschen Sonette des Adam Mickiewicz. (Prom.22. VII. 1903)16. v. Halko, Stanislaus Richezza, Königin von Polen, Gemahlin Mieczyslaws II,Freiburg, 1914. (Prom. 25. VI. 1913)17. Kirzner, Wulf The Literary Position of R. Joseph Gara and R. Barukhb. Samuel and their Commentary of Ecclesiastes. (Prom.24. I. 1928)18. Matulaitis, Casimir Lex naturalis sive divina, Mariampoli, 1924. (Prom.24. XI. 1923)19. Mykolaitis, Vincas L’Esthétique de Vladimir Soloviev, Würzbourg, 1923.(Prom. 22. VII. 1922)20. Naujokas, Jean De causa finali apud Anaxagoram, Socratem et Platonem,Fribourg, 1903. (Prom. 19. XII. 1902)21. Perkunas, Vincenz Metaphysische Grundlagen der Moral Tolstojs. (Prom.1. VI. 1911)22. Puryckis, Joseph Die Glaubensspaltung in Litauen im XVI. Jahrhundertbis zur Ankunft der Jesuiten im Jahre 1569, Freiburg,1919. (Prom. 25. VII. 1916)23. Ruginis, Clemens Die pädagogische Lehre Tolstojs. (Prom. 17. VII. 1924)24. Rymowicz, Vincent Die Philosophie des Joseph Goluchowski, Fribourg,1903. (Prom. 21. III. 1903)25. Salkauskis, Stanislaus L’âme du monde dans la philosophie de Wladimir Soloviev,Berlin, 1921. (Prom. 12. III. 1920)237 Lietuvos kultûriniai ir 0 0 00 0akademiniai ryðiai su 0 00 0Ðveicarija0XVI–XX amþiuje 0 0 00 0

Nr. Pavardë, vardas Disertacijos pavadinimas26. Stankiewicz, Joseph L’instruction primaire en Russie, Fribourg, 1900. (Prom.3. XI. 1899)27. Tamosaitis, Isidor Das erkenntnistheoretische Problem in der PhilosophieWladimir Solovjevs. (Prom. 12. VI. 1920)28. Totoraitis, Johann Die Litauer unter dem König Mindove bis zum Jahre1263, Freiburg, 1905. (Prom. 16. V. 1904)29. Zajaczkowski, Vincent J. Duns Scoti Psychologia eiusdem hylemorphismocomparata. (Prom. 19. VII. 1912)III. Teisës fakultetasA. Teisë30. Pollesky, Raphael System der Handelsverträge der baltischen Randstaaten,Riga, 1926. (Prom. 29. V. 1925)31. Rutenberg, Gregor Die baltischen Staaten und das Völkerrecht, Riga, 1928.(Prom. 6. III. 1925)32. Siew, Liebermann Der Auslieferungsvertrag zwischen Litauen und denVereinigten Staaten von Amerika vom 9. April 1924,Berlin, 1932. (Prom. 28. I. 1927)B. Politiniai ir ekonomikos mokslai33. Maliauskis, Antoine L’union du Sud-Est des Syndicats agricoles, Louvain,1912. (Prom. 11. VII. 1912)34. Matulaitis, Joseph Die Entwicklung der gesetzlichen ArbeiterkrankheitsundUnfallfürsorge in Litauen. (Prom. 20. VII. 1926)35. Mitsuta, Damas Finanzpolitische Anschauungen von Bülow-Cammerow.(Prom. 20. VII. 1926)36. Raulinaitis, Pranas Die Landwirtschaft im neuen Staate Litauen. (Prom.21. VII. 1922)IV. Gamtos mokslai37. Jacunski, Joseph I. Untersuchungen eines Erdöls. II. Über Zersetzungvon festen und flüssigen Kohlenwasserstoffen mittelstDruck und Hitze, Freiburg, 1898. (Prom. 10. VII. 1898)38. Koncza, Mathias Contribution géographique et topographique à l’étudedes cirques de montagnes, Fribourg, 1909. (Prom.21. III. 1908)39. Pakstas, Kazys Le climat de la Lithuanie, Klaipëda, 1926. (Prom.15. III. 1923)238 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Giedrius SubaèiusUniversity of Illinois at ChicagoLietuviø kalbos institutas, VilniusGrafemos netektis Lietuvos µpaudiniuoseSenøjø raðtø tyrëjai yra pastebëjæ, kad Didþiojoje Lietuvoje apie XIX amþiauspradþià ið lietuviðkø spaudiniø dingo ilgoji raidë. Iki tol ji vartota þodþiopradþios ir vidurio pozicijoje, o þodþio pabaigoje spausdinta trumpoji . Vëliauvisose pozicijose ávesta viena , o ilgosios atsisakyta. Ðio straipsnio tikslasyra nustatyti lûþio momentà, kada Lietuvos spaustuvininkai, spausdinæ lotyniðkàjaantikva, atsisakë ilgosios , ir sugretinti Didþiosios Lietuvos spaustuviø darbotendencijas su Europos tipografijos naujovëmis.Ilgosios atsisakymas – tai ne tik vienos raidës iðmetimas, bet ir raidþiørinkiniø susisteminimas. Didþiõsios raidës atitikmens ilgoji niekada neturëjo,tad jos atsisakius lotyniðkosios antikvos raidyno maþøjø raidþiø rinkiniai pirmàkartà istorijoje ëmë atitikti didþiøjø raidþiø rinkinius. Kità neatitikimà – dviejømaþøjø raidþiø ir koreliavimà tik su viena didþiàja – Lietuvos spaustuvininkaipanaikino apie XVIII amþiaus vidurá 1 . Tada didþiøjø raidþiø rinkinys buvopapildytas, o nagrinëjamuoju atveju – maþøjø rinkinys sumaþintas. Koreliacijapasidarë tiksli, tinkama daugeliui Europos ir kitø kontinentø lotyniðkàja antikvaspausdinamø raðtø. Tokios koreliacijos niekada nepasiekë gotikiniai Europos ðriftai,juose visada iðliko maþøjø raidþiø, neturëjusiø atitikmenø tarp didþiøjø (pavyzdþiui,, ).1. RAIDÞIØ IR VARTOSENA KAI KURIUOSE EUROPOSSPAUDINIUOSE. Europos kraðtuose, vartojusiuose lotyniðkàjà antikvà, ilgosios spausdinimas kartais svyravo, bet iki XVIII amþiaus pabaigos vyravo tokia josdistribucija: þodþio pradþioje ir viduryje, – þodþio pabaigoje. Kaip raðo1 Plg. Giedrius Subaèius, „XVIII–XIX amþiauslietuviðkø tekstø grafemos ir“, ALt 5, 2003, 227–262.239 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos µpaudiniuose 0 0 0

James Mosley, toks pasiskirstymas spaudiniuose labai áprastas, o kursyviniuoserankraðèiuose nuo XVI amþiaus pradþios ilgoji esà ið viso nevartota 2 .Berthold Louis Ullman apie humanistø rankraðtiná raðtà (dar prieð spaudosiðradimà) sakë, kad vartojimas ávairavæs. Ið pradþiø ankstesniuose raðtuosedominavusi ilgoji , protarpiais raðoma vien tik „apvalioji“ , pagaliau triumfavusigotikinë vartosena – „apvalioji“ þodþio pabaigoje ir ilgoji kitur 3 .Taèiau Mosley raðo, kad ir spaudiniuose pasitaikydavo iðimèiø. Ðtai Pierre Moreau(Paryþius) 1640–1650 metais rëmësi to meto kaligrafijos tradicija ir ilgosios spaudiniuose nevartojo. James Ames nevartojo tos raidës Typographical Antiquities(Londonas, 1749), taip pat Ispanijoje – Tomås Lopez Descripción de la Provincia deMadrid (Madridas, 1763). Mosley nuomone, ðie pavyzdþiai rodo Britanijos ir Ispanijosspaustuvininkus ëmus prieðintis iracionaliam dviejø formø vartojimui vienairaidei þymëti 4 .Toliau Mosley samprotauja, kad lemiamas ilgosios atsisakymas galbût priskirtinasFranšois-Ambroise Didot ið Paryþiaus. Jis 1781 metais pradëjæs raiþytinaujo stiliaus raides, Anglijoje þinomas kaip „modernûs ðriftai“ 5 .Taèiau, man regis, tikëtiniau lemiamà ilgosios atsisakymà, t. y. tam tikràtipografiná lûþá sieti su garsiojo Italijos karaliðkojo spaustuvininko Parmoje GiambatistosBodoni’o (1740–1813) knygø ðriftais. Plaèiau domëjausi ðio spaustuvininkodarbais. Kaip ir Didot, Bodoni tais laikais Europoje diktavo ðriftø raiþymo madas.Jau 1775 metais, tad ðeðeriais metais anksèiau uþ Didot, ypaè graþiai parengtoje,vienoje ið áspûdingiausiø Bodoni’o leistø knygø Epithalmia exoticis lingvis reddita 6 ,Bodoni ëmë iðiminëti ið kursyvo ilgàjà . T. y. tiesus ðriftas dar visur turi ilgàjà, bet kursyvas kai kuriose vietose (ne visoje knygoje) iðtisai be ilgosios . Ðtaip. XXII tiesus auµpicatis, ipµo, µingulari, bet kursyvas absque; p. XXVIII tiesus aµµump-µimus, inµcriptionem, noµtrique, µententia, kursyvas nostris, nostro, ossibus, sanguine;2 James Mosley, „A Note on the Origin andUµe of the Long S“, 2000 (autoriaus atsiøstasrankraðtis), 1: „From the early sixteenthcentury, however, writers of thecursive form of the script and the handsthat developed from it (chancery cursive,round hand) often made no use at all oflong s, and the relaxed and inconsistentusage of calligraphers is strikingly differentfrom the rigid practice observed byprinters“.3 Berthold Louis Ullman, Ancient Writing andIts Influence, New York: Cooper SquarePublishers, Inc., 1963, 142: „There is variationof practice in regard to s. At first thelong s of earlier writing dominates; attimes only the round s is used; eventuallythe Gothic usage [round s at the end of aword and the long s elsewhere] triumphs“.4 Mosley 2000, 2: „It is likely that theseexamples in Britain and Spain representthe beginning of a rejection by the printerof the irrational use of two different formsfor one letter“.5 Mosley 2000, 2: „The decisive abolition ofthe long s is probably due to the Franšois-Ambroise Didot, Paris, who in 1781 initiatedthe cutting of a new style of type thatlater became known in English as ‘modernface’“.6 [Giambatista Bodoni,] EPITHALMIA EXO-TICIS LINGVIS REDDITA, PARMAE EXREGIO TYPOGRAPHEO MDCCLXXV;Èikagos Newberry biblioteka: Bon. 1758.240 Archivum Lithuanicum 6

pabaigos priede p. III tiesus confuµione, giuµto, queµto, regnaµµe, µquarcio, kursyvasiisdem, Musae, secundae, solent, superiores, vetustatem.Tais paèiais 1775-aisiais iðleistoje La Rossana 7 Bodoni dar nuosekliai (visuoseðriftuose) vartojo ilgàjà , plg. formas diµµi 3, µoµpiro 8, µteµµa 23. Ilgàjà jisspausdino ir po dvejø metø (1777) P. Ireneo Affo’ knygoje Vita del beato Gioanni diParma 8 , plg. formas eµµe 131, Hoµtienµis 105, µcriµµe 83. Vëliau dar ir 1778 metø De-Rossi’o knygoje Specimen ineditae et hexaplaris bibliorum versionis Syro-Estratranghelae9 , plg. poµµediµµe [7], µalutem [9], µiµtimus [11]. Taèiau tais paèiais 1778 metaisBodoni’o leistoje La Faustina 10 ilgosios jau visai nëra, plg. adesso 17, potessi 42,prosegue 55, sol 7, spinge 68.1779 metø birþelio 30 dienà Bodoni’o iðspausdinta knyga Atti della solenne coronazione11 turi dvejopà sistemà. Didesni, maþdaug 8 pt dydþio ðriftai, tiek kursyviniai,tiek tiesûs (knygos p. 3–44, 74–85) sistemingai rinkti su ilgàja , plg. florentiµµima83, noµtri 81, preµente 22, riµpoµe 39, µteµµo 29, µuµµeguente 33, teµtatur 39. Likusididþioji knygos dalis (knyga turi 296 puslapius) rinkta smulkesniu, maþdaug 6 ptdydþio ðriftu visai be ilgosios , tik su , plg. impossibile 259, sedi 177, seguir165, signor 285, suon 138, tesoro 284. Matyti, kad ðitoje knygoje vartojimasgrieþtai siejasi su konkreèiais ðriftais, o ne su kursyvine ar tiesia jø forma.Nedidelëje 6+18 puslapiø knygelëje Theses ex metaphysicis disciplinis selectae 121780 metais Bodoni vël sistemingai visur vartojo ilgàjà , plg. Metaphyµicam 3,7 [Francesco Ottavio Magnocavallo,] LA ROS-SANA. TRAGEDIA DEL SIGNOR CONTEFRANCESCO OTTAVIO MAGNOCA-VALLO [...] MDCCLXXV [...], PARMADALLA STAMPERIA REALE; Centrinënacionalinë Florencijos biblioteka: Palat.12.4.5.29.8 [P. Ireneo Affo’,] VITA DEL BEATO GIO-ANNI DI PARMA SETTIMO GENERALMINISTRO DI TUTTO L’ORDINE DE’MI-NORI [...] DESCRITTA DAL P. IRENEOAFFO’ DI BUSSETO MINOR OSSERVAN-TE [...] PARMA DALLA STAMPERIAREALE M.DCC.LXXVII; Pisos universitetobiblioteka: G.g.10.31.9 [De-Rossi,] SPECIMEN INEDITAE ET HE-XAPLARIS BIBLIORUM VERSIONIS SY-RO-ESTRANGHELAE CUM SIMPLICI AT-QUE UTRIUSQUE FONTIBUS GRAECOET HEBRAEO COLLATAE CUM DUPLICILAT. VERS. AC NOTIS [...] PARMAE EXREGIO TYPOGRAPHEO M. DCC.LXXVIII;Pisos universiteto biblioteka: Misc.27.6.10 LA FAUSTINA. COMMEDIA DEL SIGNORDOTTORE D. PIETRO NAPOLI-SIGNO-RELLI CHE HA RIPORTATA LA PRIMACORONA NEL CONCORSO DELL’ANNO1778 DALLA R. ACCADEMICA DEPU-TAZIONE DI PARMA. PARMA DALLASTAMPERIA REALE; Èikagos Newberrybiblioteka: Wing f ZP 735 .B6238.11 ATTI DELLA SOLENNE CORONAZIO-NE FATTA IN CAMPIDOGLIO DELLAINSIGNE POETESSA D NA MARIA MAD-DALENA MORELLI FERNANDEZ PISTO-JESE TRA GLI ARCADI CORILLA OLIM-PICA. IMPRESSO NELLA STAMPERIAREALE DI PARMA IL DÌ XXX. GIUGNODELL’ ANNO DI NOSTRA RIPARATASALUTE M. DCC. LXXIX; Èikagos Newberrybiblioteka: Wing ZP 735 .B624.12 THESES EX METAPHYSICIS DISCIPLI-NIS SELECTAE QUAS SUB FAUSTISSI-MIS AUSPICIIS REGIAE CELSITUDINISMARIAE AMALIAE AUSTRIAE ARCHI-DUCIS HISPANIARUM INFANTIS PAR-MAE, PLACENTIAE, VASTALLAE ETC.ETC. ETC. DUCIS PUBLICE PROPUG-NANDAS EXHIBET FRANCISCUS GA-LEOTTUS COLLEGII LALATTENSISCONVICTOR. PARMAE EX TYPOGRAP-HIA REGIA CIŠIŠCCLXXX. CUM APRO-BATIONE; Èikagos Newberry biblioteka:Wing f ZP 735 .B6245.241 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos µpaudiniuose 0 0 0

µenµationes 17, µenµum 9, µermonem [IV], tenuiµµimus 8. Po metø, 1781-aisiais, storoje8+338 puslapiø knygoje Elogj storici di Christoforo Colombo e di Andrea D’Oria 13Bodoni vël visiðkai atsisakë ilgosios , plg. : d’assedio 234, questi 283, passagio45, possenti 75, scoprirete 106, successo 155.Vëlesnës Bodoni’o knygos taip pat be ilgosios , plg. áklijà knygoje MuseoBodoniano 14 ið Bodoni’o knygos, leistos 1782 metais („Parma, R. Tipografia, 1782“).Ðioje áklijoje iðspausdintas labai ámantrus, dekoratyvus, rankraðtá imituojantis ðriftas.Jame nebevartojama ilgoji , nors þodyje d’Eµpagne, turbût dël ankstesniostandarto inercijos, toji atspausdinta (tokia iðimtis ðiam þodþiui daryta dar irpo trejø metø Bodoni’o laiðke markizui de Cubiéresui [1785], be to, gana raityturankà imituojanèiu ðriftu vël atspausta d’Eµpagne 15 , nors kitur raðyta trumpoji ,plg. Monsieur t. p.).Galima teigti, kad Bodoni’o spaustuvë jau 1775 metais pradëjo ið dalies atsisakytikursyvinës ilgosios (Epithalmia), o 1778-aisiais Faustinà iðleido vien tik sutrumpàja . 1779 metais Bodoni 8 pt ðriftà rinko dar su ilgàja (Atti), betdidþiuma knygos spausdinta 6 pt dydþio ir tik su trumpàja . 1780 metais jisiðleido maþà knygelæ vël su ilgàja (Theses), bet jau 1781, 1782 metais ir vëliauspausdino vien su .Lemiamà Bodoni’o apsisprendimà turbût rodo 1778-øjø Faustina, iðleista nuosekliaibe ilgosios . Bet akivaizdus ir jo svyravimas. Nors jau 1775 metais atsirado atsisakymo pëdsakø, dar ir po Faustinos metus kitus pasitaikydavo knygø,kur dalyje teksto ar ir visame tekste vartota ilgoji . Tai galëtø bûti tik stilistinis vartojimas, galbût priklausæs nuo vieno ar kito ðrifto estetiniø ypatybiø.Svarbu, kad Bodoni buvo labai tikslus – tame paèiame tekste, surinktame tuopaèiu ðriftu, nevartodavo ilgosios pramaiðiui su trumpàja þodþio pradþiojear viduryje. Tekstas nuosekliai rinktas arba su , arba be jos. Daugiau kaip podviejø deðimtmeèiø Didþiosios Lietuvos spaustuvininkai, irgi ëmæ atsisakinëti ilgosios, nebuvo tokie tikslûs ir nuoseklûs. Tarpiniu periodu jie buvo apardæ senàjàsistemà, bet galutinai neávedæ naujosios (daug senosios sistemos rudimentø likæpramaiðiui su naujàja tame paèiame to paties ðrifto tekste, plg. toliau 2.1.5.).Atrodo, kad Bodoni galëjo pirmiau pereiti prie spaudmenø rinkiniø be neiDidot. Lemiamà ilgosios atsisakymà priskirti Didot, kaip kad daro Mosley,neatrodytø tikslu, nes Bodoni bent keleriais metais anksèiau perëjo prie tekstø beilgosios . Þinoma, tvirtesniam atsakymui reikëtø nuodugniai iðtirti ir Didotspaudinius.13 ELOGJ STORICI DI CRISTOFORO CO-LOMBO E DI ANDREA D’ORIA. PARMADALLA STAMPERIA REALEM. DCC. LXXXI CON APPROVAZIO-NE; Èikagos Newberry biblioteka: Wingf ZP 735 .B625.14 Museo Bodoniano. Convegno e mostra Bodoniana,Parma: Biblioteca Palatina, 1959.15 Daniel Berkeley Updike, Printing Types.Their History, Forms, and Use. A Study inSurvivals 2, Cambridge: Harvard UniversityPress; London: Humprey Milford OxfordUniversity Press, 1937, 168–169,pav. 307(a). 0 0 0242 Archivum Lithuanicum 6

Vis dëlto tai, kad tiek Bodoni, tiek Didot ëmë gaminti lotyniðkosios antikvosraidþiø rinkinius be , pasiûlë tonà keisti ortografijà ir tekstuose, spausdinamuosekitomis kalbomis. Ðtai JAV leidëjas ir spaustuvininkas, garsus politikos veikëjas,uþ nuopelnus JAV nepriklausomybei iki ðiol vaizduojamas ant 100 doleriø banknotoir vadinamas pirmuoju amerikieèiu, Benjaminas Franklinas 1789 metais apgailestavo,kad „apvalioji“ vis daþniau vartojama vietoj ilgosios 16 .2. RAIDÞIØ IR KONKURENCIJA LIETUVOS SPAUDI-NIUOSE. Didþioji Lietuva nebuvo iðimtis – spaustuvininkai èia irgi po truputápereidinëjo prie naujesnio bûdo: ëmë spausdinti be ilgosios . Taèiau tai nebuvolabai spartus procesas. Nuo 1778 metø Bodoni’o ávedinëta mada dar ilgokai neturëjosekëjø DL. Lotyniðkàja antikva surinktø lietuviðkø spaudiniø tolesnë apþvalgapaspaustuviui padës apèiuopti spaustuvëse vykusá lûþá – kada buvo atsisakomailgosios .2.1. VILNIAUS AKADEMIJOS IR JUOZAPO ZAVADSKIO SPAUS-TUVË. Apie XVIII amþiaus pabaigà ir XIX amþiaus pradþià bene daugiausia leidiniøleido Vilniaus akademijos (universiteto) spaustuvë, nuo 1805 metø tapusiJuozapo Zavadskio nuosavybe. Kaip matyti ið jos leidiniø, paskutiná XVIII amþiausdeðimtmetá atsisakyti ilgosios dar në nemanyta.2.1.1. Akademijos spaustuvë 1791 metais iðleido Jurgio Kasakauskio rengtàRoþanèiø ðvenèiausios Marijos panos 17 (LB I 184, Nr. 505). Èia iðlaikytas tradicinispapildomosios distribucijos santykis tarp (þodþio pradþios ir vidurio pozicijoje)ir (þodþio pabaigos pozicijoje), plg. : Cyreneuµzo 124, iµz 81, muµu 157,paµweykintas 81, µawo 77, µirdies 6; ir plg. : Apreyµzkimas 50, Melµkimes 102, Seµeris157, úirdimis 77, µmerties 77.2.1.2. Po trejø metø, 1794-aisiais, Akademijos spaustuvë iðleido Jono JaknavièiausEwanjelie Polskie y Litewskie 18 (JE) naujà leidimà (LB I 141, Nr. 384), kuriameilgoji sistemingai ir nuosekliai vartojama þodþio pradþios ir þodþio viduriopozicijoje. Pavyzdþiui, pamoksle „Ant paµkutinios Nedielos po Sekminiu Ewan:Mat: S. Pad: 24“ (p. 149–151), maþdaug vieno 151 puslapio tekste raðoma taip16 David Simpson, The Politics of AmericanEnglish, 1776-1850, New York, Oxford:Oxford University Press, 1986, 40: „BenjaminFranklin did write to Noah Webster,in 1789, complaining about [...] the increasinguse of ‘the round s instead of thelong one’“. 0 0 017 [Jurgis Kasakauskis,] ROZANCIUSSZWÆCIAUSIOS MARYOS PANNOS, YRSALDZIAUSY WARDA JEZUS [...] Parpazwaliima Wiresnibys Dwaµyµzkos 17. kartapardrukawotas. WILNIUY DRUKARNIEYJ. K. M. AKADEMIOS MERUSY [sic!]1791; VUB: L R1291.18 [Jonas Jaknavièius,] EWANJELIE POL-SKIE y LITEWSKIE TAK NIEDZIELNEJAKO Y WSZYSTKICH SWIÀT. [...]PRZEDRUKOWANE R. 1794. w WILNIEw Drukarni Królewµkiey przy Akademii;VUB: L R1137.243 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos µpaudiniuose 0 0 0

(þodþiai pateikiami ne pagal abëcëlæ, o ið eilës): prieµzpaudos, µaule, úwieµibes, µawo,iµz, paµiiudins, paµirodis, wiµos, iµzwis, debeµieµe, µu, Maieµtotu, nuµiuns, µawo, µu, baùµu,µurinks, iµzrinktuoµius, kraµztu, kraµztu, µzaka, µprogµta, iµzwiµite, duriµe, µtoµis. (Papildomosiosdistribucijos iðimtis – wasara.) Toks nuoseklumas iðlaikomas visoje knygoje.2.1.3. Dar po trejø metø, 1797-aisiais, Akademijos spaustuvë vël iðleido JurgioKasakauskio Roþanèiø ðvenèiausios Marijos panos 19 (LB I 185, Nr. 507), kur taip patgana dësningai atitinkamose pozicijose iðlaikë ilgàjà , plg. atµiprowinieie 101,Chryµtuµuy 182, iµzkùauµe 203, Kalbieµi 161, µiedi 100, µmercia 101, µtiprauµioi 151,µuµimilieµi 208 (nors yra ir Chryµtusa 178).2.1.4. Akademijos spaustuvë tradicinës sistemos laikësi labai nuosekliai net1802 metais, tai matyti ið Giesmës apie ðvenèiausià panà Marijà 20 (LB I 108, Nr. 275),plg. iµzwiµkiet 47, Nuµiµpakaikiet 47, parµineµz 46, µuµpaudimuµi 46, Wieµzpats 30, Wyµas38. Kartà net persistengta, t. y. ilgoji pavartota þodþio galo pozicijoje – µtrieùbaµ47 (taip kartais vëliau rankraðèiuose paraðydavo ir Dionizas Poðka).2.1.5. Taèiau 1803 metø Jaknavièiaus Ewanjelie Polskie y Litewskie 21 (LB I 142,Nr. 387) leidime jau matyti áprastinës sistemos ardymo þenklø.Paèioje pirmojoje iðtraukoje ið Evangelijø („Ant pirmos Nedielos Adwenta Ewan:Luk: S. Padieime 21“, p. 2–3) þodþio pradþioje ir viduryje dar dominuoja ilgoji ,plg. ið eilës suraðytus atvejus: µawo 2, mieneµio 2, sumayµimo 3, µuiudimo 3, wiµa 3,µwieta 3, iµzwis 3, debeµiey 3, Maieµtotu 3, praµidedantiemis 3, paµakie 3, µproksta 3, waµara3, izwiµite 3, praµideda 3, iµzµypildis 3. Toje paèioje pozicijoje pasitaikiusios trumposios greièiau atrodo iðimtys negu apsisprendimas: prispaudimas 2, Karaliste 3,Iýtiesa 3, sakau 3.Taèiau arèiau knygos vidurio atsiranda vietø, kur ima vyrauti naujoviðkas raðymassu trumpàja . Ðtai apie 64 puslapá ima dominuoti , plg. iszmetinieie,iszmetie, stebieios, ieszkoie, iszwida, wisoki, karaliste, paskirta, iszgayszinta, sawæ, siùoyir kt. (bet pasitaikë iµz 64). Ir toliau vyrauja trumpoji , plg. 186 puslapio atvejusið eilës (ið Evangelijos „Ant paskutinies Niedelos po Sekminiu Ewan: Mat: S. Pad:24“, p. 184–186): prispaudos, swiesibes, sawa, isz, pasijudins, pasirodis, wisas, iszwis,Debesiese, su, Maiestotu, nusiuns, sawa, su, baùsu, surinks, iszrinktuosius, krasztu, krasztu,19 [Jurgis Kasakauskis,] ROZANCIUSSZWÆNCIAUSIOS MARYOS PANNOS,YR SALDZIAUSY WARDA JEZUSA [...]Par pazwalima Wieresnibys Dwasyszkos 19.karta pardrukawotas. WILNIUY DrukarnioyAkademijos Metusy 1797; VUB: L R1256.20 GIESMES APE SZWÆCIAUSY PANNAMARYA, [PE]R STORONY WIENA KUNI-GA N.W. ZOKANA SZWÆNTA DOMINI-KA Kaùworyjos Ziamayciu Kloµztoriaus. ISZ-DRUKAWOTAS Metuµy P. 1802. WIL-NIUY DRUKARNIOY PRI AKADEMIOS;VUB: L R1162. 0 0 021 [Jonas Jaknavièius,] EWANJELIE POLS-KIE Y LITEWSKIE TAK NIEDZIELNE JA-KO Y WSZYSTKICH SWIÀT, [...] PRZE-DRUKOWANE R. 1803. w WILNIE. wDrukarni Akademickiéy; VUB: L R1135.244 Archivum Lithuanicum 6

sprogsta, wasara, iszwisite, Durise, stosis. Su ilgàja tame 186 puslapyje yra tik duatvejai – µauùa, µzaka. Vël matyti, kad ðiame puslapyje tëra epizodiðka.Toliau, 196 puslapyje, vël netikëtai vyrauja ilgoji : Wieµzpati, iµzwisiu, pirµzto,µzonan, aµztoniu, µu, iµztiesk, pirµzta, iµz, µzonan. Èia vis dëlto jau nemaþa pavyzdþiø sutrumpàja ne þodþio gale: rankose, iùeysiu, intikiesiu, Tamosius, stojos, sinay, tiesk,Tamosiau.Dar toliau ðiame 1803 metø JE leidime vël ásivyrauja trumpoji , pavyzdþiui,paèioje knygos pabaigoje, 342–343 puslapyje: wiùusi 342, Jezuso 342, Chrystuso 342,musu 342, duosi 342, ùoska 342, dusios 342, Karalistiey 342, su 342, neiszsakita 342,ùabiausey 342, wisus 342, sirdies 342, sopuleys 342, suspaustu 343, melskis 343 ir kt.(greta ir Iµzganintoio 342, iµzganimo 342, iµz 342).Taigi 1803 metø JE leidime Akademijos spaustuvë jau stengësi atsikratyti raidës, nors tam tikrais periodais ji ir vyrauja. Matyt, jau norëta pereiti prie naujesnësraðybos, taèiau nesugebëta nuosekliai jos pritaikyti. Kadangi raidësvartojimas svyruoja nuo dominuojanèios pozicijos iki beveik nesanèios (ir taip bentkelis kartus per visà tekstà), tai bûtø galima spëti, kad knygà rinko ne vienasrinkëjas, ir nors stengtasi vengti ilgosios , taèiau turbût ne visiems rinkëjamsvienodai pavyko atsikratyti senø ágûdþiø.Ðiaip ar taip, 1803 metø JE leidimas yra lûþio pradþia Akademijos spaustuvëje.Tai rodo ryðkios pastangos moderninti ortografijà, iðmesti senstanèià grafemà .2.1.6. Juozapo Zavadskio spaustuvëje, Akademijos spaustuvës darbø perëmëjoje,1806 metais iðspausdintose Lietuviðkose evangelijose 22 (LB I 226, Nr. 632) ilgoji jau nebevartota, plg. darbuose 33 23 , esi 33, iszdawe 33, iszgandina 33, Pranaszas33, sakie 33, stojos 33. Kitoje 1805 metais Misionieriø spaustuvës leistoje, bet turbûtto paties kaip ir Lietuviðkø evangelijø autoriaus Bonaventûros Gailevièiaus parengtoje(dël autorystës plg. Subaèius 1998, 160–161) knygelëje Iðguldymas afieros miðiøðventø dar spausdinta ir ilgoji , nors ir ten ji yra labiau nykstanti negu dominuojanti(þr. toliau 2.2.2.).Apskritai matyti, kad Akademijos ir Juozapo Zavadskio spaustuvë gerokai vëlavopritapti prie Bodoni’o, Didot diktuojamø Europos spaustuviø madø. Tos madosatëjo ir ëmë tapti pripaþintos Akademijos spaustuvëje apie 1803 metus, o 1806metais jos darbà tæsusio Juozapo Zavadskio spaustuvëje jau akivaizdþiai vyravonaujoji raðyba.22 LIETUWISZKAS EWANGELIAS NiedielosDienomis yr ant garbingiesniu Szwæciupar wisus metus skaytomas BaznicioyKataliku Jsznauje parweyzdietas,ayszkiey iszgulditas, yr su paêianklinimuýodziu jwayriu, aba ne wienokiey wisoyLietuwoy iszsimananciu: isz PrisakimaJuo Milestas Kunigaykúcia Biskupa Ziemaciudrukon PADUOTAS METUOSE1806; WILNIUY Kasztu yr iszspuadimu[sic!] Literu JOSAPA ZAWADZKIA Zinieswisotimesarba Akademios IszspaustojaRaszta v Typografa.23 33 puslapio fotografija skelbta: GiedriusSubaèius, Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos.XIX amþiaus pradþia, Vilnius: Moksloir enciklopedijø leidybos institutas,1998, 137. 0 0 0245 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos µpaudiniuose 0 0 0

2.2. VILNIAUS MISIONIERIØ (DIECEZIJOS) SPAUSTUVË. Vilniujeproduktyviai lietuviðkas knygas tuo metu leido ir Misionieriø, arba Diecezijos,spaustuvë.2.2.1. Misionieriø spaustuvë 1802 metais iðleido Jono Lechavièiaus Pravadnykàing tëviðkæ dangaus amþinà 24 (LB I 222, Nr. 623), kurioje daugiausia spausdino ilgàjà. Plg. ið eilës iðrinktus 33 ir 101 puslapio pavyzdþius: praµzaw 33 (plg. 1 pav.),Szwæciauµi 33, pauoµtima 33, iµtumtas 33, µunkiu 33, µmarwiu 33, prieµiuoµtey 33, atùeyµk33, pauoµtima 33, µirdies 33; µusymiùek 101, µusymiùek 101, µu 101, priegùauµti 101, µawæs101, µusymiùk 101, iµzlieta 101, µusymiùk 101. Taèiau tuose puslapiuose tose paèiosepozicijose ne taip maþai surinkta ir trumposios , plg. wysu 33, ausymis 33, noses33, kursay 33, uksusu 33; µusymiùek 101, µusymiùek 101, gieriausis 101, µusymiùk 101,µusymiùk 101, wysa 101. Vadinasi, dominuoja ilgoji , bet retkarèiais ima pasitaikytiir trumpoji. Ði atsiradinëja dar gana spontaniðkai, daþniausiai arba paskutiniameskiemenyje, arba bent ne þodþio pradþioje (dar plg. Atilsis 100, gieriausis100, Szwæciause 82). Taip pat maþiau toleruojamos dvi viename þodyje (dar plg.µaldziausis 100, µwiesibe 100, µzaukiose 82).Naujos mados vëjas jau buvo palietæs ðios 1802 metø knygos Pravadnykas ingtëviðkæ dangaus amþinà rinkëjà. Jis sistemos laikësi jau ne taip grieþtai, kaip buvoáprasta XVIII amþiuje. Taèiau jis dar nëra ir nutaræs atsisakyti ilgosios , jiakivaizdþiai dominuoja.2.2.2. 1805 metais Misionieriø spaustuvëje Þemaièiø kunigai savo lëðomis iðleidoknygelæ Iðguldymas afieros miðiø ðventø 25 (LB I 355, Nr. 1027). Ið eilës iðraðiautrijø maþø puslapëliø (4–6) þodþius su ir þodþio pradþios ir viduriopozicijoje. Matyti, kad èia daug daugiau naujoviðko rinkimo su trumpàja :kurisay 4, asaboy 4, Chrystuµa 4, iszrozidamas 4, Chrystuµas 4, istate 4, Chrystuµas 4,sakoma 4, istate 4, pastanawijo 4, sawo 4, Apasztoùams 4, kùausa 5, Miúiosi 5, Szwentosi5, iszµymana 5, spasabu 5, neitykiesime 5, su 5, miùasirdisties 6 26 , rasti 6, didesne 6,Chrystuµa 6, kurisay 6, patsay 6, sawi 6, sawo 6, paszinawojma 6, Szwentesnia 6, kùausu6, Wisu 6, pirmiausey 6, kùausidamis 6, apsieyno 6, wisu 6, szaliu 6, ýwalgimosi 6.Rinkta ir ilgoji , taèiau gerokai reèiau: Chrystuµa 4, Chrystuµas 4, Chrystuµas 4,24 [Jonas Lechavièius,] PRAWADNIKASING TIEWISZKI DANGAUS AMZINAARBA SKUTECZNAS SPASABAS RATA-WOIMA MIRSZTANCZIU ZMONIU,GAUSES IR IPATINGAS RODAS PA-DUOTÀS [PE]R STORONI KUNIGAK.K.D.J.P.Ù. APRASITAS O µu pazwaleniWiresnibies Dwaµiµzkos, Drukon DUOTAS,METUOSE 1802. WILNIUY DrukarnieyDyecezios; LLTIB: B 1684a.25 ISZGULDIMAS AFIERAS MISIU SZWEN-TU yr Wisu tu dayktu, kurie pri tos SzwentosAfieras atsiprowinieja, trumpay dieley nupeùnodusiu Krikúcioniszku sudietas, yr ISZ-DRUKAWOTAS Metuose 1805. KasztuKunigu Ýiemayciu WILNIUY DrukarnioyKunigu Missionoriu; LMAB: LK 19/418.26 Ðeðtojo puslapio iliustracija skelbta: Subaèius1998, 130.246 Archivum Lithuanicum 6

1 pav. [Jonas Lechavièius,] PRAWADNIKAS ING TIEWISZKI DANGAUSAMZINA, 1802, 33: Vilniaus Misionieriø spaustuvës leidinio puslapissu formomis praµzaw, Szwæciauµi, pauoµtima, iµtumtas, µunkiu, µmarwiu,prieµiuoµtey, atùeyµk, pauoµtima, µirdies; wysu, ausymis, noses, kursay, uksusu;LLTIB: B 1684aApaµztoùams 5, priµygatawojma 5, iszµymana 5, atµyprowinieja 5, iµzmaniti 5, Chrystuµa6, paµzinawoima 6, µu 6, µawo 6. Taigi buvo vartota maþdaug nuo keleto ikikeliolikos kartø, o – tik po kelis kartus puslapyje. Panaðus ir santykisþodþio pradþios bei vidurio pozicijoje ir tolesniuose knygos puslapiuose.Toks pasiskirstymas akivaizdþiai rodo sàmoningas pastangas atsisakyti raidës, nors tai ir nepadaryta iki galo. Ði knyga ir kitais aspektais yra tam tikrasposûkis lietuviø raðtijoje – þymi Þemaièiø kunigø siekiø pradþià naujoviðkai tvar-247 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos µpaudiniuose 0 0 0

kyti Didþiosios Lietuvos religiniø raðtø kalbà. Kadangi jos rengëjas greièiausiai yranemaþai lietuviø raðtijai dirbæs (vëliau rengæs ir redagavæs Arnulfo GiedraièioNaujà Ástatymà [1816]) kunigas Bonaventûra Gailevièius (apie jo autorystæ þr. Subaèius1998, 128, 161), galima net atsargiai spëti rankraðtá turëjus bûti kruopðèiaiparengtà, gal net nevartojant senstanèios ilgosios . Spaustuvës pastangos akivaizdþios,bet nebaigtinës.2.2.3. 1806 metais Misionieriø spaustuvë iðleido Pavynastis krikðèioniðkas 27 (LBI 316, Nr. 911). Èia jau visiðkai sistemingai atsisakyta ilgosios , tevartojama :asabosy 51, Dwasys 37, isz 37, sawiey 54, sirdi 69, smerãie 62. Toks nuoseklumasleidþia manyti, kad ðià knygà Misionieriai rinko jau turëdami (naujà) ðriftø rinkiná(kasà) be ilgøjø .2.2.4. Vëliau Misionieriø spaustuvë taip pat vartojo tik trumpàjà , plg. 1810metø Giesmes apie keturiolika stacijø 28 (LB I 56–57, Nr. 164): apszùostit 5, Chrystusa 10,dusias 6, Jszwida 5, paskuciausi 9, smercia 4, stosem 9, wisas 6.2.2.5. Tik rinkta Antano Strazdo Giesmëse svietiðkose ir ðventose 29 (LB I 377–378, Nr. 1067), 1814 metais iðleistose Misionieriø spaustuvës: Gaylista 32, satus 39,slidam 35, szieksztieùes 31, Uýùeysma 3.2.2.6. Atrodytø, kad matyti nusistojantys naujieji Misionieriø spaustuvës principai.Regis, pereita prie vienos ir neturëtø kilti kitø problemø. Taèiau tø paèiø1814 metø Pranciðkaus Ðrubauskio giesmyne Balsas ðirdies 30 (LB I 407, Nr. 1152),nors ir netikëta, pasitaiko þodþiø su ilgàja , plg. ið eilës iðrinktus 161 puslapio(plg. 2 pav.) pavyzdþius: dranµey, µzwentu, stoµemosi, Iµz, µawa, Iµzkù[a]usik, µawa, µusimilima,µwieta, iµzaukµztintus, byjoµe, µzaliesi, tolimoµe, auµzra, paµauley, Iµz, wiµokiu, skalµuma.Þodþiø su ilgàja net daugiau negu su trumpàja , plg. tawusi, dwarusi,wylemosi, stoµemosi, prileysi, Iµzkù[a]usik, µusimilima, wylesi, stabay, µzaliesi.27 PAWINASTIS KRYKSCIONYSZKAS AR-BA PAMOKSÙAS TRUMPAS. [...] isz LiezuweLækiszka ant Ziemaytyszka su nekureyspridotkays pardietas, yr su pazwalenyWiresniuju, i Druka paduotas odabar wieù pardrukawotas Metuose 1806.[...] WILNIUI Drukarnioy Kunigu MIS-SIONORIU; VUB: L R86.28 GIESMES APEY KIETUROLIKA STACYU,MUKAS JEZUSA PONA PRIE NAUIOSKAÙWARYOS, BAZNICIOY KUNIGUDOMINIKONU SKAPISZKIOS [.] WIL-NIUY Drukarnioy Kunigu Missionoriu.Metuose 1810; LMAB: LK 19/740.29 GIESMIES SWIETISZKAS IR SZWINTASSUDIETAS PAR KUNIGA UNTANADRAZDAWSKA. WILNIUY DrukarnioyKunigu Missionoriu. 1814. Cituota pagalleidiná: Antanas Strazdas, Giesmës svietiðkosir ðventos (faksimilinis leidinys), Vilnius:Vaga, 1991. 0 0 030 [Pranciðkus Ðrubauskis,] BAÙSAS SIR-DIES PAS PONA DIEWA SZWÆCIAUSYMARYA PANNA YRA SZWENTUS [...].ISZDUOTAS Par wiena Kunigu Soc. J. Metuosenuog uýgimimo balsinga Zodýiaamêina 1814. WILNIUY Drukarnioy KuniguMissionoriu; VUB: L R6445.248 Archivum Lithuanicum 6

2 pav. [Pranciðkus Ðrubauskis,] BAÙSAS SIRDIES, 1814, 161: Vilniaus Misionieriøspaustuvës leidinio puslapis su formomis dranµey, µzwentu, stoµemosi, Iµz, µawa, Iµzkù[a]usik,µawa, µusimilima, µwieta, iµzaukµztintus, byjoµe, µzaliesi, tolimoµe, auµzra, paµauley, Iµz,wiµokiu, skalµuma; tawusi, dwarusi, wylemosi, stoµemosi, prileysi, Iµzkù[a]usik,µusimilima, wylesi, stabay, µzaliesi;VUB: L R 6445Nepastebëta, kad bûtø laikytasi kokios nors grieþtos taisyklës, pagal kurià rinktailgoji , o pagal kurià – . Taèiau rinkëjai vis dëlto buvo linkæ þodþio pradþiojear bent pirmoje dalyje rinkti , o antroje – (dar plg. Iµzgirsk 187, Iµzmelsk 231,iµzwisite 174, µuµpaudima 187, µzwenãiausis 114, uµzstato 187). Taèiau tai tik nemaþaiiðimèiø turinti tendencija, o ne koks dësnis.249 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos µpaudiniuose 0 0 0

Nors Misionieriai vienose knygose jau seniai, nuo 1805 metø, buvo atsisakæilgosios , bet Balse ðirdies dar ir 1814 metais laikësi (nors negrieþtai) XVIIIamþiaus sistemos. Veikiausiai tai priklausë ir nuo rinkëjo, ir nuo raidþiø rinkiniø.Vienose (spëtina, naujesniø raidþiø) kasose jau turbût ið viso nebuvo ilgosios ,o kitose, kaip kad toje, ið kurios rinktas ðis Balsas ðirdies – tebebuvo senieji rinkiniai.Ir rinko ðià knygà turbût ne jauniausios kartos atstovas, o toks rinkëjas, kurioágûdþiai buvo stipriai susiformavæ bent prieð deðimtá metø, ir raidës modernumasdar nebuvo áveikæs jo rinkimo áproèiø.Vis dëlto labai keista, kad ði knyga taip atspausdinta Misionieriø spaustuvëje(ji nurodyta antraðtiniame puslapyje). Ði spaustuvë jau 1805–1806 metais buvoatsisakiusi vartojimo, tad 1814 metais iðleistas leidinys su ilgàja iðsiskiriaið kitø tos spaustuvës leidiniø. Kaip bus matyti toliau (þr. 2.3.6., 2.3.7., 2.3.8.), ðiosknygos rinkinys labai primena Vilniaus Bazilijonø spaustuvës darbà tuo paèiulaiku. LB I 407–408, Nr. 1148–1151 nurodoma buvus bent keturis ankstesnius topaties giesmyno leidimus (1801, 1802, 1806, 1808), leistus Bazilijonø spaustuvëje(1806 metø leidime Bazilijonai ganëtinai gerai iðlaikë ilgosios vartojimo sistemà,plg. toliau 2.3.4.). Koks ðio 1814 metø leidimo ryðys su ankstesniaisiais Bazilijonøleidiniais, kol kas neaiðku, bet tam tikra sàsaja akivaizdi. Ar negali bûti taip,kad Misionieriai spaudë ið Bazilijonø rinkiniø? Gal dël kokiø nors sumetimø,leisdami tà knygà, Misionieriai pasinaudojo Bazilijonø spaustuvës „technine baze“?Ar gal rinko koks ið ðalies (pavyzdþiui, Bazilijonø spaustuvës) samdytasrinkëjas? Kol kas atsakymo nëra.2.2.7. 1806 metais spausdintos knygos be ilgosios tiek Misionieriø, tiekZavadskio spaustuvëje. Tada Lietuvos spaustuvystëje jau buvo ávykæs tam tikraslûþis. Lietuva atsiliko vos ne trimis deðimtmeèiais nuo tø 1778–1781-øjø, kai analogiðkaslûþis vyko Bodoni’o leidiniuose Italijoje ir Didot Prancûzijoje.2.3. VILNIAUS BAZILIJONØ SPAUSTUVË. Atsilikusi ir nespëjanti suZavadskio bei Misionieriø spaustuviø minties naujumu buvo Vilniaus Bazilijonøspaustuvë.2.3.1. 1805 metais Bazilijonø spaustuvëje iðleistos JE 31 (LB I 142, Nr. 388). Tendar aiðkiai sistemingai iðlaikoma ilgoji, plg. „Ant antros Niedulos [sic!] Adu:Ew: Mat: S. Padiel [sic!] 11“ ið eilës suraðytus visus þodþius su p. 5–6: Chryµtuµo5, nuµiunte 5, µawo 5, eµi 5, kurµay 5, atµakidams 5, abµakikite 5, numiruµiu 5, kurµay 5, nepapiktinµies 5, iµz 5, iµzejote 6, µiubojencios 6, iµzejote 6, µzwelnays 6, µzweùnus 6, neµioja6, namuµe 6, iµzejote 6, Pranaµza 6, tieµa 6, µakau 6, taµay 6, paraµita 6, aµz 6, µiunãiu 6,31 [Jonas Jaknavièius,] EWANGELIE POLS-KIE Y LITEWSKIE TAK NIEDZIELNE JA-KO Y WSZY[S]TKICH SWIÀT [...]PRZEDRUKOWANE R. 1805. w WILNIE.w Drukarni XX. Bazylianow; VUB:L R5342. 0 0 0250 Archivum Lithuanicum 6

kurµay 6, µugatawos 6, prieµz 6. Tik vienà kartà vidurio pozicijoje rasta (Pranasza6). Tokia iðimtis nesugriauna sistemos; 1805 metais Bazilijonø spaustuvininkai darlaikësi papildomosios ir þenklø distribucijos.2.3.2. Kitame 1805 metø Bazilijonø leidinyje Altorius duchaunas 32 (LB I 17, Nr.44) taip pat sistemingai iðlaikoma ilgoji , plg. iµzpraµik 214, Kurµay 369, miùaµirdiµtes243, µaldêiauµioi 242, µirdis 417, Suµpauµkime 417, µzùowinu 315. Kartais viena,kartais ir keletas puslapyje pasitaikanèiø iðimèiø su trumpàja þodþio viduriopozicijoje (plg. Chryµtusa 539, didziause 445, melµtuse 539, parsekiotojus 608, musu417, nusidieimu 444, µzalisu 214, warguose 417) sistemos ið esmës nesugriauna. Visdëlto tø iðimèiø pakanka spëti, kad nauji vëjai jau dvelktelëjo. Rinkëjas, nors irlaikësi senosios sistemos, bet, matyt, buvo girdëjæs ir apie naujoviðkà rinkimà. Taiir nereikëjo taip budriai, atidþiai sekti, kad bûtø iðlaikyta senesnioji sistema.2.3.3. 1806 metais Bazilijonai iðleido Mykolo Olðevskio Bromà atvertà ing vieènastá33 (OB; LB I 296, Nr. 851). Joje ir toliau visai sistemingai renkama ilgoji , plg.103 puslapio pavyzdþius (ið eilës): Duµies, eµancies, paµtnikawa, µpaµabays, µawa, êiemoúcieµu,µzaùuµemi, iµimerµkis, µtowieji, Dideµnes, aµz, µwieta, iµzgalieijma, Duµies, eµancies,µopulus, µmerti, µu, µopuleys, paµtanawijo, wyµa, µwieta, wiµy, Duµiu, eµanãiu, metuµy, iµzpraµi,iµzprowije. Visame puslapyje randami tik du pavyzdþiai su þodþio viduryje(atsaki, Jezusa). Taigi sistema iðlaikyta visai dësningai, o nukrypimai yra tiesiogrinkëjo riktai (dar plg. negausius riktus kitur: syratu 222, wysur 199, sliepi 199).2.3.4. Tais paèiais metais (1806) Bazilijonø leistame Ðrubauskio Balse ðirdies 34(LB I 406–407, Nr. 1150) ilgosios vartosena gana sisteminga, plg. 153 puslapáið eilës: Iµz, µkaùsuma, iµzkur, Paµzaùpa, µawa, raµos, µiunti, µauµibi, µawa, µutwierima,paµzùowinta, µupinta, Skalµiby, priµtois, iµzpaêinsema, µwietuy, µakisema, Wieµzpats, µwieta,ateyµiu, µudity, mokieµiu, teyµingieµims, kaltieµims. Vis dëlto tame paèiame 153 puslapyjeyra ir vienas kitas nesistemingas trumposios vartojimo atvejis, plg. ið eilës: wisokiu,wysosi, dienosi, wysados, iµzpaêinsema, µakisema, wysusi, reykaùusi. Nesistemiðka turi tendencijà prasprûsti ypaè ðaknyje wis- (wys-) (plg. ir kitus puslapius – wysus234, 235), arba þodþio antroje pusëje, arèiau pabaigos (dar plg. prakalbiesi 189,wisokiusi 189, radaysi 207, úwiesi 297, µtojeysi 207).32 AÙTORIUS DUCHAWNAS ARBA AFIE-RAWONE KWEPENCIO AÙTORIAUSPRIESZ MAJESTOTA DIEWA TAI IRAMADLITWAS GARBINGAS BAÝNICIOYSZWÆTOY PRIGULENCIAS, [...] ISZEY-NA Metuose 1805. WILNIUY DrukarnieyKunigu Bazylionu; VUB: L R1266.33 [Mykolas Olðevskis,] BROMA ATWERTAING WIECZNASTI [...]. PAR KUNIGAMIKOÙA OLSZEWSKI [...] NAUIEY PAR-DRUKAWOTA Metusy nug uýgimima JE-ZUSA Pona 1806. WILNIUY DrukarnioyKunigu Bazylionu; VUB: L R10256.34 [Pranciðkus Ðrubauskis,] BAÙSAS SIR-DIES PAS PONA DIEWA SZWÆCIAUSYMARYA PANNA YR SZWENTUS [...]ISZDUOTAS Par wiena Kuniga Soc. J. Metuosenuog uýgimimo balµinga Zodêiaamêina 1806. WILNIUY Drukarnioy KuniguBazylionu; VUB: L R1104.251 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos µpaudiniuose 0 0 0

Matyti, kad Bazilijonø spaustuvë 1806 metais jau atsiliko nuo diegianèiø naujovesZavadskio ir Misionieriø spaustuviø.2.3.5. 1808 metais Bazilijonø spaustuvë iðspausdino Ðventojo BonaventûrosÞyvatà pono ir Dievo mûsø 35 (LB I 56, Nr. 161). Atrodo, kad naujo rankraðèio ðiamleidimui nerengta, negausûs perleidëjo taisymai galëjo bûti paþymëti tiesiog ankstesniamespaudinyje (plg. Subaèius 1998, 172). Ðiame tekste þodþio pradþios irvidurio pozicijoje irgi dominuoja ilgoji , plg. iµzganitas 27, ùoµkaway 52, miliauµis36, µawa 25, µwetyma 37, µzyrdis 26, weµeloy 52. Taèiau ne taip retai toje pat pozicijojepasitaiko ir trumpoji : Chryµtusa IV, Isakie 50, krykszta 51, miliausis 44, wysas IV.Atrodo, kad ilgoji vartota nuo penkiø iki dviejø kartø daþniau nei tosepaèiose ne þodþio galo pozicijose. Pavyzdþiui, 20 puslapyje ilgoji pavartotabeveik 50, o trumpoji – tik ðiek tiek daugiau kaip 10 kartø. Atitinkamai 58puslapyje – per 30, per 20; 64 puslapyje – per 40, per 20 kartø.Rinkëjas aiðkiai ádëdavo naujesnio stiliaus , taigi jis jau ardë senàjà sistemà suilgàja . Atrodo, kad jis atleido vadþias ir ðiek tiek pasidavë naujajai madai, jauásigalëjusiai tiek Zavadskio, tiek Misionieriø spaustuvëje. Antra vertus, rinkëjastrumpàjà paprastai rinkdavo tik antroje þodþio pusëje, tolesniuose uþ pirmàskiemenyse, ir visai nebuvo linkæs jos vartoti þodþio pradþioje.Renkant tikriausiai ið spausdinto (ne rankraðtinio) teksto turbût buvo stipriankstesniø leidimø su sistemingu vartojimu sugestija. Buvo ir tam tikra tendencijapirmiausia atsisakyti ilgosios ne þodþio pradþioje, o viduryje, ypaè paskutiniameskiemenyje. Tai patvirtina ir Misionieriø spaustuvës rinkëjø svyravimai(plg. anksèiau 2.2.1., 2.2.6.).2.3.6. Jono Lechavièiaus Pravadnykas ing tëviðkæ dangaus amþinà 36 (LB I 222,Nr. 624) Bazilijonø leistas ketveriais metais vëliau, 1812-aisiais. Èia vis dar tebesilaikomailgosios , nors pasitaiko ir nukrypimø. Plg. ið eilës iðraðytus 46 puslapiopavyzdþius su : Krikµzto, µtotumeys, µirde, Apµzwieµk, µmerciu, iµz, pragayµzusi,jeµzkok, Wieµzpatie, paµyµkubink, Wieµzpatie, µmerteùna, nepriµiartintu, miùaµirdiµte, wyµus,duµoiencius, griµztu, Tiewiµzkie, Dangiµzko. Vienas kitas pavyzdys yra ir su trumpàja: nedziauktuse, pragayµzusi, kursay, tawiesp, Wieszpatie, atilsi, nesutwertoi. Aiðkiaitebedominuoja , o trumpoji tik vos vos prasiskverbia.35 [Ðv. Bonaventûra,] ZIWATAS PONA IRDIEWA MUSU JEZUSA CHRYSTUSATAY IRA KIELAS ISZGANIMA Kuriu PonasJszganitoies ir Atpyrktoies musu JE-ZUSAS CHRYSTUSAS [...] Mumis i Danguwede moki ir atgide [...]. WILNIUYDrukarnioy Kunigu Bazylionu Metuose1808.36 [Jonas Lechavièius,] PRAWADNIKASING TIEWISZKI DANGAUS AMZINA,ARBA SKUTECZNAS SPASABAS RATA-WOIMA MIRSZTANCIU ZMONIU [...]Par µtoroni Kuniga K.K.D.J.P.Ù. APRASZI-TAS [...] Drukon DUOTAS METUOSE1812. WILNIUY DRUKARNIEY KUNIGUBAZYLIONU; VUB: L R817. 0 0 0252 Archivum Lithuanicum 6

2.3.7. Tais paèiais 1812 metais iðleistas Altorius duchaunas 37 . Þinomas tik vienasdefektinis egzempliorius VUB, be antraðtinio puslapio (LB I 17, Nr. 45). LBspëjama, kad tai Bazilijonø spaustuvës leidinys (paþymëta su klaustuku).Altoriuje duchauname taip pat gana nuosekliai vartojama ilgoji , plg. ið eilëssuraðytus þodþius su ið 107 puslapio: Wieµzpatie, µzùowes, Swæãiauµios, gieradieiµtes,Swæãiauµios, ùoµka, dwaµiµzkas, prieµz, Wieµzpatie, µawa, µweykata, duµios. Gerokaimaþiau vartota trumpoji naujoviðkose pozicijose: musu, didesnies, afierawosiame,wisokies, wisu, musu. Sistema jau apirusi, nors galutinai dar nesugriauta. Perðasimintis, kad ðios knygos rinkëjas jau þinojo, kad nebûtina rinkti raidæ , taèiaukartu nemanë, kad jos vartoti negalima.Ið ilgosios daþnumo manytina, kad ðita knyga ið tiesø buvo spausdintaBazilijonø spaustuvëje, kaip ir spëjama LB, nes bûtent Bazilijonai tos grafemos tadadar nebuvo atsisakæ.2.3.8. Dar po septyneto metø (1819-aisiais) Bazilijonai vël iðleido JE 38 leidimà(LB I 142–143, Nr. 390). Jame þodþio pradþios ir vidurio pozicijoje vartojama ir ,ir su ja konkuruojanti . Plg. iðtraukos „Ant antros Niedielos Adw: Ew: Mat. S.Padieime 11“ (tos paèios, kaip 2.3.1.) pavyzdþius, ið eilës iðraðytus ið 5–6 puslapio.: Chryµtuso 5 (plg. 3 pav.), µawo 5, atµakidams 5, abµakikite 5, rayµzy 5, apciµtiti 5,kiaùaµi 5, iµz 5, iµz 5, iµzejote 6, µzwelnays 6, µzweùnus 6, iµzejote 6, Pranaµza 6, µakau 6,aµz 6, µiunãiu 6, µugatawos 6; : Chryµtuso 5, nusiunte 5, kursay 5, numirusiu 5, kursay5, ne papiktinsies 5, iszejote 6, siubojencios 6, nesioja 6, namuse 6, tiesa 6, Pranasza 6,tasay 6, parasita 6, kursay 6, priesz 6.Toliau ðiame 1819 metø JE leidime esama vietø (pavyzdþiui, 110 puslapis), kuraiðkiai daþnesnë ilgoji (aµz, atµiunµiu, patieµzytojas, iµzduoµite, iµzeyt, µawo, tikieµesir kt.), ir tik retkarèiais prasprûsta trumpoji (tiesos, uýmusz). Taip pat dar toliauyra vietø (pavyzdþiui, 283 puslapis), kur, panaðiai kaip pradþioje 5–6 puslapyje,daþna ilgoji (neµios, paµkandintas, µawo, µeks, µmertiµzka, µutwierimuy, µwieta), bet neretesnë ir trumpoji (apkriksztitas, apsakikit, iszganintus, iszwaris, neiszkadis, wisa,wisokiam).Kaip matyti, dar 1819 metais Bazilijonai þodþio pradþios ir vidurio pozicijojemaþdaug apylygiai spausdino ir , ir (na, gal vos vos daugiau ilgosios ).Apskritai 1819 metø JE leidimas, palyginti su 1805-øjø, ið esmës netaisytas. Tai tikið naujo surinktas ankstesnis leidimas. Skirtumai menki, pavyzdþiui, vietoj 1805metais buvusio jungtuko yr 6 ‘ir’ 1819 metais surinktas ir 6. Taip pat ir dalis pakeista á , turbût rinkëjo nuoþiûra, nes neásivaizduojama, kad bûtø dirbæs darir kalbos redaktorius.37 [Aùtorius Duchawnas, Wilniuje 1812];VUB: L R3868. 0 0 038 [Jonas Jaknavièius,] EWANGELIE POL-SKIE Y LITEWSKIE TAK NIEDZIELNEJAKO Y WSZYSTKICH SWIÀT [...].PRZEDRUKOWANE R. 1819. w WILNIEw DRUKARNI XX. BAZYLIANOW; VUB:L R1153, L R1130. 0 0 0253 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos µpaudiniuose 0 0 0

3 pav. [Jonas Jaknavièius,] EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE, 1819, 5:Vilniaus Bazilijonø spaustuvës leidinio puslapis su formomis Chryµtuso,µawo, atµakidams, abµakikite, rayµzy, apciµtiti, kiaùaµi, iµz, iµz;VUB: L R 1130Èia galima priminti Jurgio Pliaterio kaltinimà Bazilijonø (kartu ir Misionieriø)spaustuvei dël spekuliavimo knygomis:Sprendimai ir nuomonës apie mûsø lietuviø kalbà iki ðiol atsirasdavo ið spausdintøjos vaisiø, o tuose gi literatûros vaisiuose ar, greièiau, maldaknygëse, iðleistosemûsø gerbiamos dvasininkijos (kaip þinovams ir susipaþinusiems aiðku), nematytijokios deramo darbðtumo ir pastangø dëmelës, jose akivaizdus vien vietinës kal-254 Archivum Lithuanicum 6

os nemokëjimas ir peiktiniausias jos apleidimas; maldaknygës, sakyèiau, tiesiogpaþenklintos paðaukimo atsainaus vykdymo þenklu; be viso to, daugkartinis tøpaèiø knygø perspausdinimas su begëdiðkiausiomis spaudos klaidomis rodo nepadoriàVilniaus kunigø Misionieriø ir kunigø Bazilijonø spekuliacijà knygomis 39 .Matyt, tokios knygos kaip 1819-øjø JE irgi galëjo bûti patekusios á Pliaterioakiratá – Zavadskio spaustuvë jau apie keliolika metø buvo atsikraèiusi „senamadiðkø“ilgøjø , o Bazilijonai jas dar spausdino! Bazilijonai ið tiesø nesistengëvienodinti savo leidþiamø knygø raðybos, tad kiek rinkëjai buvo atsikratæ ágûdþiørinkti raides, tiek jø ir teiðmetë. Nematyti, kad jie bûtø laikæsi kokios norstaisyklës. Ir senoji, ir naujoji sistema jiems buvo priimtina – apylygis pasiskirstymasrodo, kad á tai tiesiog nekreipta dëmesio. Per keliolika metø nesusiformavæ naujirinkëjø ágûdþiai liudija apie labai ilgà standarto þingsná, nors vidutiniðkai turbûtstandarto þingsnis (naujø áproèiø, ágûdþiø susiformavimas normai vartoti) galëtøbûti apie metus kitus tetrunkantis procesas. Toks ilgas atsilikimas ðiuo atveju rodonerûpestingumà, abejingumà. Matyt, Pliateris buvo teisus teigdamas, kad Bazilijonøspaustuvës knygos „paþenklintos paðaukimo atsainaus vykdymo þenklu“ (taèiautoks vertinimas, bent jau ilgosios atveju, netinka Misionieriø spaustuvei).2.3.9. Pagaliau 1826 metø Ðv. Bonaventûros Þyvate 40 (LB I 56, Nr. 162) Bazilijonaijau irgi visai nevartojo ilgosios . Plg. : iszganima 35, iszteysk 41, sawa4, swieta 31, wysadays 4, wysus 24.2.3.10. Identifikavimo problemø kelia Giesmës apie ðvenèiausià panà Marijà 41 .Iðlikæs tik vienas egzempliorius VUB (plg. LB I 108, Nr. 277). Jis apraðytas kaipgalintis bûti iðleistas arba 1805, arba 1813 metais. LB taip pat spëjama, kad já iðleidoBazilijonø spaustuvë.39 [Jurgis Pliateris,] Materyaùy do historyiliteratury jæzyka litewskiego; LNB RS:f. 112 – 1, l. 122v–123r: „Sàdzenia i mniemaniao naszym litewskim jæzyku, pochodziùydo dziú dnia, z drukowanychpùodow iego, w których to literackichpùodach czyli raczey xiàýkach do nabo†eñstwa,wydanych prze¸ szanownenasze duchowieñµtwo, (iak znawcom iúwiadomym rzeczy wiadomo:) niewidaãýadnego piætna pracowitoúci i starannoúcinaleýney, w których widna iest oczewistanieumieiætnoúã jæzyka kraiowego i naynagannieyszew nim zaniedbanie siæ; któreýe tak rzekæ, noszà tylko na sobie cechæladajakiego speùnienia obowiàzkow swegopowoùania, a przytey wielokrótne tychýexiàg przedrukowanie z naybezecnieyszemiomyùkami druku, okazuià lichà spekulacyàxiægarskà X. X. Missionar¸ow iX. X. Bazylianow Wileñskich“.40 [Ðv. Bonaventûra,] ZIWATAS PONA IRDIEWA MUSU JEZUSA CHRYSTUSATAY IRA KIELAS ISZGANIMA Kuriu PonasJszganitoies ir Atpyrktoies musu JE-ZUSAS CHRYSTUSAS [...] Mumis i Danguwede moki ir atgide [...]. WILNIUYDrukarnioy Kunigu Bazylionu Metuose1826.41 [GIESMES APE SZWÆCIAUSY PANNAMARYA, 1813?]; VUB: L R2930. Iðlikæs tikvienas defektinis egzempliorius be antraðtiniopuslapio. Antraðtë èia paimta ið1802 metø leidimo.255 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos µpaudiniuose 0 0 0

4 pav. [GIESMES APE SZWÆCIAUSY PANNA MARYA, 1813?,] 18:formos smercia, spakayniausis ir kt.;VUB: L R 2930Ðiose giesmëse visiðkai nëra ilgosios, vien tik trumpoji , plg. aszaroms 32,esi 3, iszganima 39, iszkosty 20, nusidiesiu 25, smercia 18 (plg. 4 pav.), spakayniausis18 (plg. 4 pav.). Þinant, kad Bazilijonø spaustuvë dar ir 1819 metais nebuvo visaiatsikraèiusi ilgosios grafemos, abejotina, kad tai galëtø bûti Bazilijonø leidinys.Jeigu nurodomi metai 1805 arba 1813 yra tikslûs, tai tikëtinesnis leidëjas bûtø256 Archivum Lithuanicum 6

arba Zavadskio, arba Misionieriø, bet ne Bazilijonø spaustuvë. Tos dvi spaustuvësjau spausdino tik trumpàjà 1806 metais, galbût taip galëjo rinkti tekstus ir1805-aisiais.2.3.11. Taigi Vilniaus Bazilijonai dar spausdino ilgàjà tiek 1808, tiek 1819metais, t. y. daug ilgiau nei Zavadskis ar Misionieriai. Aiðku, kad didþioji skaitytojødauguma tada jau buvo skaièiusi knygø, neturinèiø . Bazilijonus reikialaikyti gerokai atsilikusiais nuo kitø pagrindiniø lietuviðkai spausdinusiø Lietuvosspaustuviø.2.4. VILNIAUS PIJORØ SPAUSTUVË. Vilniaus Pijorø spaustuvë 1797metais iðleido JE 42 (LB I 141–142, Nr. 385). Ten akivaizdþiai savo pozicijas iðlaikiusi: baùµas 10, Chryµtuµo 4, iµzeio 12, µitay 13, µtoioµi 13, úwieµibe 13, µzaukianãio 10,µzwelnus 5.Po to Pijorø spaustuvë iðleido tik dvi lietuviðkas knygas. Pirmoji buvo 1799-øjøMokslas skaitymo raðto lietuviðko dël maþø vaikø 43 (LB I 268, Nr. 755). Yra þinomas tikvienas jos egzempliorius Lenkijoje, jo mikrofilmà turi LMAB (sign.: Mf 620). Trumpoji þodþio pradþios ir vidurio pozicijoje jau vartojama leidinio antraðtëje(wisoki, Moksùay, Krykúcioniszki, mokidamise, skaytiti, moksùa, Nabaýeñstwos), ilgoji iðlikusitik kai kur digrafe (iµzmoktu, Krykúcioniµzka). Ir pati knygutë surinkta beilgosios (atsibusiu, spawiedotis, sugriszti, wysu ‘visø’ [puslapiai nenumeruoti]).Iðimtis – paskutinis knygos puslapis (38?), kuriame spausdinamas atskiras tekstas„KOLIEDAYTIS DIEÙ MAZU WAYKIALU“, nors jo pradþioje beveik nevartojama(iszwara ‘iðvaro’, Rikszti ‘rykðtë’, sweykatay), taèiau maþdaug nuo puslapiovidurio ji vël (ne visai nenuosekliai) spausdinama 44 (iµzmoka ‘iðmoko’, Iµzgialbies,Rykµzty ‘rykðtë’). Ðitas Mokslas skaitymo raðto galëtø bûti laikomas pirmàja lietuviðkaknyga, kurioje atsisakoma senosios ir distribucijos.Vis dëlto neturëdami daugiau lietuviðkai leistø Pijorø spaustuvës knygø (darviena iðleista tik 1826-aisiais – Þyvatas pono mûsø Jëzuso Christuso [LB I 147, Nr. 407],taèiau neþinoma në vieno jos egzemplioriaus) 45 , negalime tiksliai nustatyti jos lûþiomomento. Tà ilgosios iðmetinëjimo procesà galima bûtø analizuoti ir pagallenkiðkus Lietuvos spaustuviø leidinius, taèiau tai jau bûtø atskiro darbo uþduotis.42 [Jonas Jaknavièius,] EWANIELIE POL-SKIE Y LITEWSKIE TAK NIEDZIELNEJAKO Y WSZYSTKICH SWIÀT. [...]PRZEDRUKOWANE R 1797 w WILNIEw Drukarni XX. Piarów. VUB: L R1154.43 MOKSÙAS SKAYTIMA RASZTA LIETU-WISZKA DIEÙ MAZU WAYKU, Kuremipadieti ira wisoki Moksùay Krykúcioniszki, teypogiyr trumpas NABAZENSTWAS KOÝ-NOS DIENOS WIRAMS YR MOTERIMSSÙUZIJENTES. [...] NAUJEY PARDRUKA-WOTAS 1799. WILNIUY DRUKARNIEYKUNIGU PIORU; LMAB: Mf 620.44 Nuoðirdþiai dëkoju Jurgitai Venckienei,padëjusiai patikrinti mikrofilmà.45 Plg. Vytautas Merkys, „Lietuvos poligrafijosámonës 1795–1915“, Spauda ir spaustuvës,Vilnius: Mintis, 1972, 214.257 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos µpaudiniuose 0 0 0

2.5. MINTAUJOS STEFENHAGENO SPAUSTUVË. Mintaujoje (Kurðogubernijoje) spausdintos dvi antikvinës Mykolo Cerausko knygelës (1803) patvirtinaDidþiosios Lietuvos tendencijà tada dar sistemingai vartoti ilgàjà þodþio pradþiosir vidurio pozicijoje. Manoma, kad jos abi leistos Stefenhageno spaustuvëje.Tai a) Senas Katechizmas arba pamokslay vaikeliams 46 (LB I 72, Nr. 195), plg. Chriµtuµa31, melµtiµi 13, pamokµùoµe 32, reykalingiauµia 31, µtroµziiat 5, µzwenciauµiu 12, Wiµµogalinczia7 (pasitaikë iðimèiø, pavyzdþiui, karµzcziausia 30) bei b) Kozonis padëkavonës 47(LB I 71, Nr. 194), plg. iµzµakitey 4, nupuoùuµiu 12, µpakeiniµtes 10, µzcêeµliwu 12, µzwincêiauµi12, wiµµus 7 (yra iðimèiø, pavyzdþiui, wiresnibey 13).2.6. Galima apibendrinti, kad spaudiniuose trumposios grafemos ásivyravimolûþis 1806 metais jau buvo ávykæs (nors Bazilijonø spaustuvë á tà lûþá reagavolabai pavëluotai, maþdaug tik treèià XIX amþiaus deðimtmetá). Lietuviðkaiskaitantá skaitytojà Didþiojoje Lietuvoje atsisakymo naujovë per spaustuvespasiekë praëjus maþdaug 26–28 metams po Bodoni’o ir Didot reformø. Lietuvabuvo toliausiai á rytus nutolæs kraðtas, vartojantis lotyniðkosios antikvos raðmenis.Tad neturëtø atrodyti keista, jei paaiðkëtø, kad ir naujasis stilius be Lietuvonkeliavo ilgiausiai.3. IÐVADOS1. Italø spaustuvininkas Giambatista Bodoni jau 1778 metais iðleido knygà LaFaustina, kur atsisakë ilgosios . 1781 metais prancûzø spaustuvininko Franšois-Ambroise Didot raiþyti naujo stiliaus ðriftai ilgosios jau neturëjo. Taigi madalotyniðkosios antikvos spaudiniuose nebevartoti raidës Europoje pradëjo ásitvirtintidviem paskutiniais XVIII amþiaus deðimtmeèiais.2. Vilniuje Akademijos (Universiteto) spaustuvë ëmë atsisakinëti 1803 metøJono Jaknavièiaus Evangelijø leidime. Ten þodþio pradþios ir vidurio pozicijoje darprotarpiais vyrauja ilgoji , bet kartais jau persveria trumpoji . Tai lûþio –senstanèios ilgosios nykimo spaudiniuose – pradþia. Juozapo Zavadskio, perëmusioAkademijos spaustuvæ, 1806 metø Lietuviðkose evangelijose ilgosios jaunebëra. Vadinasi, atsisakyti ilgosios bandyta jau 1803-iaisiais, o 1806-aisiais taijau buvo ágyvendinta.3. Vilniaus Misionieriø spaustuvëje 1802 metø Pravadnyke ing tëviðkæ dangausamþinà jau jauèiamas ilgosios sistemos klibëjimas, nors ten dar dominuoja.1805 metø Iðguldyme afieros miðiø ðventø jau ëmë vyrauti trumpoji, nors ir ilgoji dar buvo surenkama puslapyje bent kelis kartus. 1806 metø Pavynastyse krikð-46 [Mykolas Cerauskas,] Seanas Katechizmasarba pamokµùey Weikialams, ape Wieràµzwintà Krikµzczonizkà [...] Drukawotasiµz nauia, uý pazwalenies Synoda. KaµztuParapios. Nitauioy, meatu 1803; VUB:L R793. 0 0 047 [Mykolas Cerauskas,] Kozonis padekawoniespo Ataiemimuy warpu, d. 2. Mar.1802 ape Giaradeiµtes Diewa mums paroditas[...] per Kunigà Mikoùà Cerauskà,Koznodiei pirmà tureta, del Surinkimaµawa ing drukà paduota. Drukawoia Nitauioi Meatu 1803; VUB: L R452.258 Archivum Lithuanicum 6

èioniðkose jau tevartota trumpoji . Tad ir Misionieriø leidiniai patvirtina, kadpersilauþimas nebevartoti ilgosios apie 1806 metus DL jau buvo ávykæs.Vadinasi, pirmaujanèiø DL spaustuviø lietuviðki spaudiniai atsiliko maþdaug26–28 metus nuo Bodoni’o Italijoje ir Didot Prancûzijoje.4. Akademijos ir Zavadskio bei Misionieriø spaustuviø naujoviø lygio palygintiilgai nepasiekë Vilniaus Bazilijonø spaustuvë. Viena, Bazilijonai labai dësningai(su retomis iðimtimis) spausdino ilgàjà 1805-øjø Jaknavièiaus Evangelijose,1806-øjø Mykolo Olðevskio Bromoje. Antra, jie ðiek tiek iðimèiø su trumpàja þodþiopradþios ir vidurio pozicijoje ásileido á 1805 metø Altoriø duchaunà, á 1806 metøPranciðkaus Ðrubauskio Balsà ðirdies (ypaè antroje þodþio pusëje), á 1812 metø JonoLechavièiaus Pravadnykà ing tëviðkæ dangaus amþinà, 1812 metø Altoriø duchaunà.Treèia, 1819 metø Jaknavièiaus Evangelijose jau apytiksliai vienodai, apie pusæ þodþiopradþios ir vidurio pozicijos atvejø spausdino su ilgàja ir apie pusæ – sutrumpàja . Ir tik 1826 metø Ðv. Bonaventûros Þyvate ilgosios visiðkai nebëra.Tad Bazilijonai atsiliko nuo Akademijos bei Juozapo Zavadskio ir nuo Misionieriøspaustuviø bent keliolika metø. Jurgis Pliateris, kaltinæs Vilniaus Misionieriusir Bazilijonus daugkartiniu tø paèiø knygø perspausdinimu su begëdiðkiausiomisspaudos klaidomis, galvoje galëjo, be kita ko, turëti ir Bazilijonø ilgai vartotà moraliaipasenusià grafemà .5. Apie raidës likimà Vilniaus Pijorø spaustuvës lietuviðkose knygose trûkstaduomenø, nes nagrinëjamuoju laiku ji iðleido tik tris tokias knygas – 1797, 1799ir 1826 metais. Bet ið 1799 metø Mokslo skaitymo raðto lietuviðko dël maþø vaikøleidimo galima spëti, kad jau tada Pijorams nebuvo svetima mintis imti atsisakinëtiilgosios lietuviðkuose tekstuose.6. 1803 metais lotyniðkàja antikva Stefenhageno spaustuvëje Mintaujoje spausdintiMykolo Cerausko Senas Katechizmas bei Kozonis padëkavonës dar sistemingailaikësi tradicinës ilgosios raidës distribucijos.7. Ilgosios atsisakymas buvo ne tik vienos raidës iðmetimas, bet ir raidþiørinkiniø susisteminimas. Didþiosios raidës atitikmens ilgoji niekada neturëjo,tad jos atsisakius lotyniðkosios antikvos raidyno maþøjø raidþiø rinkiniai pirmàkartà istorijoje ëmë atitikti didþiøjø raidþiø rinkinius. Koreliacija pasidarë tiksli,tinkama daugeliui lotyniðkàja antikva spausdinamø kalbø.Literatûra ir ðaltiniai:[AFFO’, P. IRENEO,] VITA DEL BEATO GIOANNI DI PARMA SETTIMO GENERALMINISTRO DI TUTTO L’ORDINE DE’MINORI [...] DESCRITTA DAL P. IRENEO AFFO’DI BUSSETO MINOR OSSERVANTE [...] PARMA DALLA STAMPERIA REALEM.DCC.LXXVII; Pisos universiteto biblioteka: G.g.10.31.AÙTORIUS DUCHAWNAS ARBA AFIERAWONE KWEPENCIO AÙTORIAUS PRIESZ MA-JESTOTA DIEWA TAI IRA MADLITWAS GARBINGAS BAÝNICIOY SZWÆTOY PRIGU-LENCIAS, [...] ISZEYNA Metuose 1805. WILNIUY Drukarniey Kunigu Bazylionu; VUB:L R 1266.259 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos µpaudiniuose 0 0 0

[Aùtorius Duchawnas, Wilniuje 1812]; VUB: L R 3868.ATTI DELLA SOLENNE CORONAZIONE FATTA IN CAMPIDOGLIO DELLA INSIGNEPOETESSA D NA MARIA MADDALENA MORELLI FERNANDEZ PISTOJESE TRA GLIARCADI CORILLA OLIMPICA. IMPRESSO NELLA STAMPERIA REALE DI PARMA ILDÌ XXX. GIUGNO DELL’ ANNO DI NOSTRA RIPARATA SALUTE M. DCC. LXXIX;Èikagos Newberry biblioteka: Wing ZP 735 .B624.[BODONI, GIAMBATISTA,] EPITHALMIA EXOTICIS LINGVIS REDDITA, PARMAE EXREGIO TYPOGRAPHEO MDCCLXXV; Èikagos Newberry biblioteka: Bon. 1758.[BONAVENTÛRA, ÐV.,] ZIWATAS PONA IR DIEWA MUSU JEZUSA CHRYSTUSA TAYIRA KIELAS ISZGANIMA Kuriu Ponas Jszganitoies ir Atpyrktoies musu JEZUSASCHRYSTUSAS [...] Mumis i Dangu wede moki ir atgide [...]. WILNIUY DrukarnioyKunigu Bazylionu Metuose 1808.[BONAVENTÛRA, ÐV.,] ZIWATAS PONA IR DIEWA MUSU JEZUSA CHRYSTUSA TAYIRA KIELAS ISZGANIMA Kuriu Ponas Jszganitoies ir Atpyrktoies musu JEZUSASCHRYSTUSAS [...] Mumis i Dangu wede moki ir atgide [...]. WILNIUY DrukarnioyKunigu Bazylionu Metuose 1826.[CERAUSKAS, MYKOLAS,] Kozonis padekawonies po Ataiemimuy warpu, d. 2. Mar. 1802ape Giaradeiµtes Diewa mums paroditas [...] per Kunigà Mikoùà Cerauskà, Koznodieipirmà tureta, del Surinkima µawa ing drukà paduota. Drukawoia Nitauio i Meatu 1803;VUB: L R 452.[CERAUSKAS, M YKOLAS,] Seanas Katechizmas arba pamokµùey Weikialams, ape Wieràµzwintà Krikµzczonizkà [...] Drukawotas iµz nauia, uý pazwalenies Synoda. KaµztuParapios. Nitauioy, meatu 1803; VUB: L R 793.[DE-ROSSI,] SPECIMEN INEDITAE ET HEXAPLARIS BIBLIORUM VERSIONIS SYRO-ESTRANGHELAE CUM SIMPLICI ATQUE UTRIUSQUE FONTIBUS GRAECO ET HEB-RAEO COLLATAE CUM DUPLICI LAT. VERS. AC NOTIS [...] PARMAE EX REGIOTYPOGRAPHEO M. DCC.LXXVIII; Pisos universiteto biblioteka: Misc.27.6.ELOGJ STORICI DI CRISTOFORO COLOMBO E DI ANDREA D’ORIA. PARMA DALLASTAMPERIA REALE M. DCC. LXXXI CON APPROVAZIONE; Èikagos Newberry biblioteka:Wing f ZP 735 .B625.GIESMES APE SZWÆCIAUSY PANNA MARYA, [PE]R STORONY WIENA KUNIGA N.W.ZOKANA SZWÆNTA DOMINIKA Kaùworyjos Ziamayciu Kloµztoriaus. ISZDRUKAWOTASMetuµy P. 1802. WILNIUY DRUKARNIOY PRI AKADEMIOS; VUB: L R 1162.[GIESMES APE SZWÆCIAUSY PANNA MARYA, 1813?]; VUB: L R 2930.GIESMES APEY KIETUROLIKA STACYU, MUKAS JEZUSA PONA PRIE NAUIOS KAÙWA-RYOS, BAZNICIOY KUNIGU DOMINIKONU SKAPISZKIOS [.] WILNIUY DrukarnioyKunigu Missionoriu. Metuose 1810; LMAB: LK 19/740.GIESMIES SWIETISZKAS IR SZWINTAS SUDIETAS PAR KUNIGA UNTANA DRAZDAW-SKA. WILNIUY Drukarnioy Kunigu Missionoriu. 1814. Cituota ið: Antanas Strazdas,Giesmës svietiðkos ir ðventos (faksimilinis leidinys), Vilnius: Vaga, 1991.ISZGULDIMAS AFIERAS MISIU SZWENTU yr Wisu tu dayktu, kurie pri tos Szwentos Afierasatsiprowinieja, trumpay dieley nupeùno dusiu Krikúcioniszku sudietas, yr ISZDRUKAWOTAS260 Archivum Lithuanicum 6

Metuose 1805. Kasztu Kunigu Ýiemayciu WILNIUY Drukarnioy Kunigu Missionoriu;LMAB: LK 19/418.[JAKNAVIÈIUS, JONAS,] EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE TAK NIEDZIELNE JAKOY WSZY[S]TKICH SWIÀT [...] PRZEDRUKOWANE R. 1805. w WILNIE. w Drukarni XX.Bazylianow; VUB: L R 5342.[JAKNAVIÈIUS, JONAS,] EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE TAK NIEDZIELNE JAKOY WSZYSTKICH SWIÀT [...]. PRZEDRUKOWANE R. 1819. w WILNIE w DRUKARNIXX. BAZYLIANOW; VUB: L R 1153, L R 1130.[JAKNAVIÈIUS, JONAS,] EWANIELIE POLSKIE Y LITEWSKIE TAK NIEDZIELNE JAKOY WSZYSTKICH SWIÀT. [...] PRZEDRUKOWANE R 1797 w WILNIE w Drukarni XX.Piarów; VUB: L R 1154.[JAKNAVIÈIUS, JONAS,] EWANJELIE POLSKIE y LITEWSKIE TAK NIEDZIELNE JAKO YWSZYSTKICH SWIÀT. [...] PRZEDRUKOWANE R. 1794. w WILNIE. DrukarniKrólewµkiey przy Akademii; VUB: L R 1137.[JAKNAVIÈIUS, JONAS,] EWANJELIE POLSKIE Y LITEWSKIE TAK NIEDZIELNE JAKOY WSZYSTKICH SWIÀT, [...] PRZEDRUKOWANE R. 1803. w WILNIE. w DrukarniAkademickiéy; VUB: L R 1135.[KASAKAUSKIS, JURGIS,] ROZANCIUS SZWÆCIAUSIOS MARYOS PANNOS, YR SAL-DZIAUSY WARDA JEZUS [...] Par pazwaliima Wiresnibys Dwaµyµzkos 17. karta pardrukawotas.WILNIUY DRUKARNIEY J. K. M. AKADEMIOS MERUSY [sic!] 1791; VUB: L R1291.[KASAKAUSKIS, JURGIS,] ROZANCIUS SZWÆNCIAUSIOS MARYOS PANNOS, YR SAL-DZIAUSY WARDA JEZUSA [...] Par pazwalima Wieresnibys Dwasyszkos 19. karta pardrukawotas.WILNIUY Drukarnioy Akademijos Metusy 1797; VUB: L R 1256.LA FAUSTINA. COMMEDIA DEL SIGNOR DOTTORE D. PIETRO NAPOLI-SIGNORELLICHE HA RIPORTATA LA PRIMA CORONA NEL CONCORSO DELL’ANNO 1778DALLA R. ACCADEMICA DEPUTAZIONE DI PARMA. PARMA DALLA STAMPERIAREALE; Èikagos Newberry biblioteka: Wing f ZP 735 .B6238.[LECHAVIÈIUS, JONAS,] PRAWADNIKAS ING TIEWISZKI DANGAUS AMZINA ARBASKUTECZNAS SPASABAS RATAWOIMA MIRSZTANCZIU ZMONIU, GAUSES IR IPA-TINGAS RODAS PADUOTÀS [PE]R STORONI KUNIGA K.K.D.J.P.Ù. APRASITAS O µupazwaleni Wiresnibies Dwaµiµzkos, Drukon DUOTAS, METUOSE 1802. WILNIUY DrukarnieyDyecezios; LLTIB: B 1684a.[LECHAVIÈIUS, JONAS,] PRAWADNIKAS ING TIEWISZKI DANGAUS AMZINA, ARBASKUTECZNAS SPASABAS RATAWOIMA MIRSZTANCIU ZMONIU [...] Par µtoroni KunigaK.K.D.J.P.Ù. APRASZITAS [...] Drukon DUOTAS METUOSE 1812. WILNIUY DRU-KARNIEY KUNIGU BAZYLIONU; VUB: L R 817.LIETUWISZKAS EWANGELIAS Niedielos Dienomis yr ant garbingiesniu Szwæciu parwisus metus skaytomas Baznicioy Kataliku Jsznauje parweyzdietas, ayszkiey iszgulditas,yr su paêianklinimu ýodziu jwayriu, aba ne wienokiey wisoy Lietuwoy iszsimananciu:isz Prisakima Juo Milestas Kunigaykúcia Biskupa Ziemaciu drukon PADUOTAS261 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos µpaudiniuose 0 0 0

METUOSE 1806; WILNIUY Kasztu yr iszspuadimu [sic!] Literu JOSAPA ZAWADZKIAZinieswisotimes arba Akademios Iszspaustoja Raszta v Typografa.[MAGNOCAVALLO, FRANCESCO OTTAVIO,] LA ROSSANA. TRAGEDIA DEL SIGNORCONTE FRANCESCO OTTAVIO MAGNOCAVALLO [...] MDCCLXXV [...], PARMADALLA STAMPERIA REALE; Centrinë nacionalinë Florencijos biblioteka: Palat.12.4.5.29.M ERKYS, VYTAUTAS, 1972: „Lietuvos poligrafijos ámonës 1795–1915“, Spauda ir spaustuvës,Vilnius: Mintis, 142–249.MOKSÙAS SKAYTIMA RASZTA LIETUWISZKA DIEÙ MAZU WAYKU, Kuremi padieti irawisoki Moksùay Krykúcioniszki, teypogi yr trumpas NABAZENSTWAS KOÝNOS DIENOSWIRAMS YR MOTERIMS SÙUZIJENTES. [...] NAUJEY PARDRUKAWOTAS 1799. WIL-NIUY DRUKARNIEY KUNIGU PIORU; LMAB: Mf 620.M OSLEY, JAMES, „A Note on the Origin and Uµe of the Long S“, 2000 (autoriaus atsiøstasrankraðtis).Museo Bodoniano. Convegno e mostra Bodoniana, Parma: Biblioteca Palatina, 1959.[OLÐEVSKIS, MYKOLAS,] BROMA ATWERTA ING WIECZNASTI [...]. PAR KUNIGAMIKOÙA OLSZEWSKI [...] NAUIEY PARDRUKAWOTA Metusy nug uýgimima JEZUSAPona 1806. WILNIUY Drukarnioy Kunigu Bazylionu; VUB: L R 10256.PAWINASTIS KRYKSCIONYSZKAS ARBA PAMOKSÙAS TRUMPAS. [...] isz Liezuwe Lækiszkaant Ziemaytyszka su nekureys pridotkays pardietas, yr su pazwaleny Wiresniuju,i Druka paduotas o dabar wieù pardrukawotas Metuose 1806. [...] WILNIUI DrukarnioyKunigu MISSIONORIU; VUB: L R 86.[PLIATERIS, JURGIS,] Materyaùy do historyi literatury jæzyka litewskiego; LNB RS:f. 112 – 1.S IMPSON, DAVID, 1986: The Politics of American English, 1776-1850, New York, Oxford:Oxford University Press.S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 1998: Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia, Vilnius:Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas.S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 2003: „XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos ir “,ALt 5, 227–262.[ÐRUBAUSKIS, PRANCIÐKUS,] BAÙSAS SIRDIES PAS PONA DIEWA SZWÆCIAUSY MA-RYA PANNA YRA SZWENTUS [...]. ISZDUOTAS Par wiena Kunigu Soc. J. Metuosenuog uýgimimo balsinga Zodýia amêina 1814. WILNIUY Drukarnioy Kunigu Missionoriu;VUB: L R 6445.[ÐRUBAUSKIS, PRANCIÐKUS,] BAÙSAS SIRDIES PAS PONA DIEWA SZWÆCIAUSY MA-RYA PANNA YR SZWENTUS [...] ISZDUOTAS Par wiena Kuniga Soc. J. Metuose nuoguýgimimo balµinga Zodêia amêina 1806. WILNIUY Drukarnioy Kunigu Bazylionu;VUB: L R 1104.THESES EX METAPHYSICIS DISCIPLINIS SELECTAE QUAS SUB FAUSTISSIMIS AUSPI-CIIS REGIAE CELSITUDINIS MARIAE AMALIAE AUSTRIAE ARCHIDUCIS HISPA-NIARUM INFANTIS PARMAE, PLACENTIAE, VASTALLAE ETC. ETC. ETC. DUCIS262 Archivum Lithuanicum 6

PUBLICE PROPUGNANDAS EXHIBET FRANCISCUS GALEOTTUS COLLEGII LALAT-TENSIS CONVICTOR. PARMAE EX TYPOGRAPHIA REGIA CIŠIŠCCLXXX. CUM AP-ROBATIONE; Èikagos Newberry biblioteka: Wing f ZP 735 .B6245.U LLMAN, BERTHOLD LOUIS, 1963: Ancient Writing and Its Influence, New York: CooperSquare Publishers, Inc.U PDIKE, DANIEL BERKELEY, 1937: Printing Types. Their History, Forms, and Use. A Studyin Survivals 2, Cambridge: Harvard University Press; London: Humprey Milford OxfordUniversity Press.Giedrius SubaèiusLOSS OF THE GRAPHEME INPRINTS OF LITHUANIASummaryIn 1778 the Italian printer Giambatista Bodoni (1740–1813) printed La Faustina, a book,which was composed without the long letter for the first time in his press. In 1781the newly cut fonts by the French printer Franšois-Ambroise Didot did not include thatgrapheme either. This way in the last two decades of the eighteenth century the fashionto stop using the letter in print began to spread throughout Europe.In Lithuania the Vilnius Academy (University) Press began to discard the letter inthe edition of Ewanjelie by Jonas Jaknavièius only in 1803. The long dominates in theword-initial and word-medial position, although in certain places of the book the prevalenceof the short is evident too. Thus, 1803 is a certain turning-point in the rejectionof the long . Juozapas Zavadskis, who became an owner of the Vilnius Academy Press,did not print at all already in the Lietuwiszkas Ewangelias of 1806. This means that anattempt to drop the long was made in 1803, but the efforts became successful onlyin 1806.The Missionary Press in Vilnius published the book Prawadnikas Ing Tiewiszki Dangaus(1802), in which the long was still dominant, but it was used inconsistently. In 1805the same press printed Iszguldimas Afieras Misiu Szwentu, where the short is prevalent(still the long was used at least up to several times per page). By 1806 the MissionaryPress used only (in Pawinastis Krykscionyszkas). Thus, the prints of this press supportthe conclusion that the turning-point in discarding the long was in 1806 or slightlyearlier in Lithuania.It also means that in comparison with Bodoni in Italy and Didot in France the mostmodern presses were approximately 26–28 years behind in Lithuania.The Basilian Press in Vilnius lagged behind Zavadzkis’ and the Missionary pressessignificantly. First, Basilians set the long consistently in Jaknavièius’ Ewangelie (1805),in Mykolas Olðevskis’ Broma Atwerta Ing Wiecznasti (1806). Second, they used a certain263 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos µpaudiniuose 0 0 0

number of the long in word-initial and word-medial position in Aùtorius Duchawnas(1805), in Pranciðkus Ðrubauskis’ Baùsas Sirdies (1806), in Jonas Lechavièius’ Prawadnikas IngTiewiszki Dangaus (1812), and in Aùtorius Duchawnas (1812). Third, in Jaknavièius’ Ewangelieof 1819 Basilians set approximately half of and half of in word-initial and wordmedialpositions. The first Basilian book set with no long was Ziwatas by St.Bonaventure only in 1826. Thus, Basilians were behind Zavadzkis’ and the Missionarypresses by at least a decade or two. Jurgis Pliateris (1810–1836) reproached the Missionaryand Basilian presses for the “multiple reprinting of books with the most shameless printingerrors.” Among other issues, Pliateris could have in mind the unreasonably out-of-datelong still used by Basilians.The Piarist Press in Vilnius published only three Lithuanian books in that period: in1797, 1799, and 1826. Still from the Moksùas Skaytima Raszta Lietuwiszka (1799) we canconclude that the Piarists began to foster the idea of rejecting the long from their printsalready in 1799.Stefenhagen’s Press in Mintauja (nowadays Latvia) printed two books by MykolasCerauskas in 1803: Seanas Katechizmas and Kozonis padekawonies. Both of them are setconsistently with the long .The rejection of the long in print was not only the rejection of a certain letter, butalso a way of systematizing printer’s fonts. The long had never had a counterpart inthe printer’s upper case. When it was discarded, the lower case letters for the first timein the history of printing Roman letters had exact upper case counterparts. The correlationbecame precise and convenient for many languages that used Roman letters for printing.G IEDRIUS SUBAÈIUS Gauta 2004 m. vasario 8 d.University of Illinois at ChicagoDepartment of Slavic and Baltic Languages and LiteraturesUH 1608, MC/306 0 0601 S. Morgan St. 0 0Chicago IL 60607, U.S.A.el. p.: subacius@uic.edu 0 0Lietuviø kalbos institutas 0 0P. Vileiðio g. 5 0 0LT–10308 Vilnius, Lietuva 0 0el. p.: subacius@uic.edu 0 0264 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Giedrius SubaèiusUniversity of Illinois at ChicagoLietuviø kalbos institutas, VilniusGrafemos netektis Lietuvos rankraµzèiuoseXIX amþiaus pradþioje dauguma Didþiosios Lietuvos spaustuvininkø lietuviðkoseknygose atsisakë ilgosios raidës. 1806 metais jau nei Juozapo Zavadskio,nei Misionieriø spaustuvës rinkëjai jos neberinko (plg. ðio ALt tomo p. 239–264),taèiau rankraðèiuose ði raidë dar daþnai (bent spontaniðkai) pasitaikydavo. Ðiostraipsnio tikslas yra ávertinti ilgosios grafemos pëdsakø specifikà lietuviøautoriø rankraðèiuose maþdaug nuo XIX amþiaus pradþios, kada ji iðnyko ið daugumoslietuviðkø spaudiniø, iki XIX amþiaus antros pusës, taip pat apibûdinti vartosenos rankraðèiuose ir spaudiniuose skirtumus.James Mosley yra minëjæs, kad Europoje ilgoji kursyviniuose rankraðèiuosevartota daug nenuosekliau negu spaudiniuose. Nuo XVI amþiaus ji ten esà daþnaiið viso nevartota 1 (teiginys, kad daþnai ið viso nevartota, kelia abejoniø, nes esamadaug rankraðèiø, kur ta , kad ir nenuosekliai, akivaizdi).Didþiosios Lietuvos XIX amþiaus pradþios rankraðèiuose nëra grieþtai iðlaikytosspaudiniams bûdingos papildomosios ir distribucijos (t. y. nesilaikomataisyklës vartoti þodþio pradþioje ir viduryje, o – þodþio pabaigoje). Antravertus, toji ið rankraðèiø neiðnyko taip greitai ir dësningai kaip ið spaudiniø.Raidþiø rinkëjams pakako iðimti ilgosios literas ið spaustuvës kasø ir knygosejø tiesiog nebegalëjo atsirasti. Rankraðèiø autoriai savo áproèiø taip greitai ir mechaniðkaiatsikratyti nepajëgë, net jei ir buvo sàmoningai apsisprendæ taikytis prienaujos spaustuvininkø mados. Ið áproèio ta „senoji“ vis tiek prasprûsdavo.Autoriø apsisprendimas veikiausiai nebuvo toks ryþtingas, kad jie bûtø ëmæsi ko-1 James Mosley, „A Note on the Origin andUµe of the Long S“, 2000 (autoriaus atsiøstasrankraðtis), 1: „From the early sixteenthcentury, however, writers of thecursive form of the script and the handsthat developed from it (chancery cursive,round hand) often made no use at all oflong s, and the relaxed and inconsistentusage of calligraphers is strikingly differentfrom the rigid practice observed byprinters“.265 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos rankraµzèiuose 0 0 0

eguoti nenuoseklius savo paraðymus. Kartais gal net prieðingai – autoriams galëjopatikti raidës pëdsakai jø paèiø rankraðèiuose.1. RANKRAÐÈIAI SU ILGOSIOS PËDSAKAIS. XIX amþiaus pradþiojekai kurie autoriai rankraðèiuose dar akivaizdþiai paraðydavo ilgàjà grafemà, nors ir nenuosekliai ar ganëtinai retai.1.1. JURGIS AMBRAZIEJUS PABRËÞA. Jau 1803 metø pamoksle JurgisAmbraziejus Pabrëþa ilgàjà maþai bevartojo 2 . Taèiau jà tada raðë garso [ð]pozicijoje, þymëdamas digrafà (t. y. ): dàgiyµzku 65, dwasyµzku 65, yµz 65,66, ysµznóumyrósiu 66 (bet ir : ysz 66).1809 metais Kningoje pirmoje apie sakramentus 3 Pabrëþa taip pat su retomis iðimtimisraðë dviþenklá þymëti garsui [ð]. Plg. prieðdëlá ir prielinksná ið(-): yµz46(3x), yµzgrieµzyiyma 46, yµzryµzty 46(3x), yµzsysókty 45, yµzsyspawiedawoima 46,yµzwalnynyma 46, neyµzpazins 46. Taip pat plg. kitø pozicijø : Farizeuµzó 45,grieµznikays 45, grieµzniks 45, grieµznikus 46, griµzt 46, krykµzta 46, negrieµznika 45,pleµzk 46, Pranaµza 45(2x), prigrieµzyiys 45, priµz 46, Raµzts 45, wysóstroµzniausis 45. Visdëlto raðyta ir : Jzaioszió 45, krykszta 46, szcziray 46, szyrdy 46.1817 metais toje paèioje Kningoje pirmoje apie sakramentus Pabrëþos irgi raðytadviþenklis : duµzys 507, eyµzki 507, yµz 507, yµzgidy 505 (þr. 1 pav.), nóumyrµzt505 (þr. 1 pav.), sóryµz 506, stroµzny 505 (þr. 1 pav.) (bet ir Jszgidy 505 [þr. 1 pav.],trokszt 505 [þr. 1 pav.]).Taip pat Kningoje pirmoje apie sakramentus (tarp 1808 ir 1822 metø) Pabrëþakartais vartojo ligatûriná raðmená : byßkyùayti 16, dwasyßka 12, Dußys 16,yßpaýynyma 18, ónt dußys 12. Reikðminga, kad visuose penkiuose pavyzdþiuoseþenklas atsidûrë eilutës pabaigoje, o likusi þodþio dalis nukelta á kità eilutæ.Galbût tai reiðkia, kad rudimentinis Pabrëþos áprotis raðyti (tam tikru periodu)pasireikðdavo tik eilutës pabaigoje (ranka buvo águdusi bûtent taip baigti eilutæ).Eilutës viduryje jis paprastai raðë ne ligatûriná , o dvi raides .1821 metais raðytuose tos paèios Kningos pirmos apie sakramentus pamoksluosetaip pat vartotas digrafas , plg. yµz 14(2x) [nors ir ysz 14], yµzaugyn 14, yµzgólditu1, karµztó 1, karµztos 11, Praµzom 17, Raµzta 18, só karµztó 11. Vis dëlto daþniau raðytajau su trumpàja : apszyrnesny 17, ysz 19(3x), Mysziu 17, óýmuszy 18, Pasypraszikyt17, praszom 17. Labai retai prasprûsdavo ir ilgoji , plg. budamµ I (þodþiopabaigoje! Plg. ir Dionizà Poðkà 1.5.), Meµsyjosziós 18.2 [Jurgis Ambraziejus Pabrëþa,] KNINGA. -Tóræti sawiey Kozonius ónt nekóriu NedielysDyinu yr ónt ùabay daug Szwæcziu. [...]par kónyga Jórgi Ambroziejo Pabreýa [...]Metusy 1822. – Kretingoy; rankraðtis nerandamas,jo kserografinës kopijos saugomosALKA’oje Putname (JAV).3 [Jurgis Ambraziejus Pabrëþa,] KNINGAPYRMA Apey Sakramentus ógóùnay yrApey Nekórius Sakramentus ipatingay,[tarp 1808 ir 1822 metø]; VUB RS:f. 1 – D 57.266 Archivum Lithuanicum 6

1 pav. [Jurgis Ambraziejus Pabrëþa,] KNINGA PYRMA Apey Sakramentus,[1808–1822,] 505: puslapis su formomis yµzgidy, stroµzny, aµz, yµztóriety, nóumyrµzt;Jszgidy, trokszt, Jszgidik ir kt.;VUB RS: f. 1 – D 57267 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos rankraµzèiuose 0 0 0

Taèiau atrodo, kad ilgainiui Pabrëþa atsikratë áproèio raðyti . Pavyzdþiui,viename ið vëliausiø rankraðèiø Rekolekcijos dvasiðkos (1846) 4 jis jau atsisakë ilgosios ir visose pozicijose (Apasz-toùs [perkelta] 45, neysz-pasakitay [perkelta] 47,peklysz-kó [perkelta] 47). Vis dëlto ir ten pasitaikë atsitiktinis pasyµliepsió 90.1.2. ANTANAS KLEMENTAS. Antanas Klementas, raðæs eiles lietuviðkai irlenkiðkai, 1806 metø rankraðèiuose (Dzieùko moje wùasnoræcznie, t. 1 5 ) daþniausiaivartojo trumpàjà , plg. iszka 126, Iszpazinaw 126, nasza 129, nasze 128(2x),129(2x), osob 128, praszaw 522, spiera 125, susytyki 126, Suspausk 522, szalin 125,szciestis 228, wszyscy 129, wszystkie 129. Taèiau ne taip maþa atvejø, kai Klementaspavartodavo ir ilgàjà , plg. anielµki 127, eµµe 130, isznaykinµet 125, maµz 130,nayniýµzym 742, naµze 129, 130, sawµa 230, wµzak 815, wµzædy 814, wµzelka 229, wµzystkim229, wµzystko 130.Panaðiai Klementas raðë ir vëliau. To paties veikalo antrajame rankraðtiniametome, raðytame 1807–1808 metais 6 , taip pat dominuoja trumpoji , taèiau pasitaikoir : ieµzcze 784, kµztaùcie 123, Ùopacinµki 185, Oµoba 123, pierwµzy 183,pierwµzym 1000, Polµkiego 122, µiùy 755, Telµzach 784, Telµzew. 124, waµzego 122, wµzædzie185.Taigi Klementas 1806–1808 metais jau buvo nutaræs nebevartoti raidës ,taèiau ið ápratimo, ypaè daþnesniuose þodþiuose ir ten, kur labiau skubëjo, dargreta paraðydavo ir . Kadangi lietuviðkai tada buvo ápratæs raðyti daugmaþiau negu lenkiðkai, raðë lëèiau ir atidþiau, tai lietuviðkuose tekstuose beveik irnematyti raidës, didþiuma jø likusi lenkiðkuose þodþiuose.1.3. ZACHARIJAS NEMÈEVSKIS. 1818 metais 7 Zacharijas Nemèevskislenkiðkame tekste daþnai raðë ir ilgàjà grafemà (bytnoµci 1, µwóy 1), ir ligatûrinæ (donoßæ 1, Proßæ 2, wßyscy 2, zbieraß 1), bet ne visur, plg. doszùy 2, pisany 1,pismem 1, siæ 1.1.4. X.D.K.P.S. GRAMATIKOS AUTORIUS. Anoniminis autorius, pasiraðæsX.D.K.P.S., savo gramatikoje Prawidùa Iæzyka Litewskiego (XG) apie 1820–18314 [Jurgis Ambraziejus Pabrëþa,] REKÓLEK-CYJYS DWASYSZKAS I tris dyinas PA-DALITAS. Dieley Paêitka DwasyszkaWIERNUJU KRETINGYNIU. Ysz ZaliecyjymaJomilestas Kónyga Gwardyjona ParKónyga Ambroziejó Pabreýa TercyorióZ. S. T. Franciszkaus koznadyjy yr MokitojiKretingynys Mokslyniãêys bówósijiParaúêitas. Metusy 1846. Kretingoy; rankraðtisnerandamas, jo fotografijos saugomosALKA’oje Putname (JAV).5 [Antanas Klementas,] Dzieùko moie wùasno=ræcznieWierszem, a w maùey czàstecceprozà napisane I alfabetnie porzàdnieZregestrowane Którego Tom 1szy [1806];LLTIB RS: f. 1 – 2156.6 [Antanas Klementas,] Dzieùko moie wùasno=ræcznieWierszem, a bardzo w maùeyczæúci prozà napisane I alfabetnie porzàdnieZregestrowane Którego Tom 2gi[1807–1808]; LLTIB RS: f. 1 – 2157.7 Zacharijas Nemèevskis, 1818 m. vasario 7dienos laiðkas ið Vilniaus Mykolui PelkaiPolinskiui; LMAB RS: f. 151 – 700.268 Archivum Lithuanicum 6

2 pav. [Dionizas Poðka,] SÙOWNIK Iæzyka Litewskiego, Polskiego i Ùacinskiego 1, [1825–1830](PÞ I) 566: puslapis su formomis Pùuµki ‰ntôis, yszpùuµki ‰ntôis; tristiµ;LLTIB RS: f. 1 – 888269 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos rankraµzèiuose 0 0 0

metus, nors ir nenuosekliai, ilgàjà vartojo daþniausiai dviejuose kamienuose:Litewµk- ir stoµsow-/stoµsu- (plg. atitinkamai Litewµkich 1, Litewµkie 9, litewµkiey 8, 19, 31,Litewµkiey 8, 33, Litewµkiemu 38, po Litewµku 32 ir stoµsownie 12, 35, Stoµsownie 35,stoµsuiesiæ 39, wStoµsowaniu 66, zastoµsowania 64 bei kt.). Greta daugybës tokiø þodþiøsu ilgàja , viena kita pasitaikë ir kai kur kitur: gereµneyie 21, geresneyµems 21,Gæµli 91, Konµtrukcya 70, Pañµtwo 76, Slepµna 96, Wileñµkie 76.Atrodo, kad pagal specifiná rankraðtiná ilgosios raðymà ðaknyse litewµk- irstoµs-, analizuojant ávairius XIX amþiaus pirmosios pusës rankraðèius, net bûtøgalima ieðkoti paties anoniminio autoriaus.1.5. DIONIZAS POÐKA. Dionizas Poðka poemos „Muþikas Þemaièiø ir Lietuvos“autografe 8 apie 1824 metus (p. 225–229) stengësi vartoti trumpàjà , plg.apsakimas 227, Gudyszkay 229, isz 227, Kayszioti 229, Patsay 228, Raszit 229, teysus227, wysad 229. Taèiau jam taip pat praslysdavo ir ilgoji : eµsi 225, 227, gauµi 225,Iuµsu 229, luµsu 229, muµsu 227(2x), Parkaµsa 227, suµkalde 226, Tieµsa 226, ugneµ 226,wyµ 227, wyµsa 225, wyµsy 227, wyµsu 225(2x), 227.Didþiausiame ir vëliausiame savo veikale, rankraðtiniame trijø kalbø þodyneSùownik Iæzyka Litewskiego, Polskiego i Ùacinskiego (PÞ, 1825–1830), Poðka taip pat retsykiaisparaðydavo ilgàjà : Claµsicum I 567, Cataplaµma I 571, entiµimus I 551, eµsuI 560, yszpùuµki ‰ntôis I 566 (þr. 2 pav.), maµsa I 571, maýakiµ I 557, miµsus I 563, motiejauµI 549, Pùuµki ‰ntôis I 566 (þr. 2 pav.), poµsideo I 560, Supreµsio I 564, tristiµ I 566 (þr. 2 pav.).Kaip matyti, tie retoki atvejai, kai Poðkai prasprûsdavo paraðyti ilgàjà , galibûti skiriami á dvi grupes: a) geminatos pozicijoje ( pozicijoje prieð kità ;iðimtys bûtø Cataplaµma, entiµimus, gauµi, yszpùuµki ‰ntois, suµkalde); b) þodþio galopozicijoje (plg. maýakiµ, motiejauµ, tristiµ, ugneµ, wyµ), nors tai visai nebuvo bûdingatradicinei papildomosios distribucijos sistemai XVIII–XIX amþiaus pradþioje.1.6. JURGIS PLIATERIS. Jurgis Pliateris 1826–1831 metø rankraðtyje„Trumpa þinia apei tà iðdavimà lietuviðkos Biblijos Londone“ 9 daþniausiai raðëtrumpàjà : atrasdamas 2, atsiunsta 2, nusidawe 2, nors pasitaikë ir iðimèiø, pavyzdþiui,nepaýinµtama 2, Staniµùowo 4r (þr. 3 pav.), uýµirakinimas 4r (þr. 3 pav.). Vis dëltodigrafo pirmàjà raidæ daþnai raðë bûtent ilgàjà , plg. aukµzcziau 4r (þr.3 pav.), iµz 2r(3x), iµzpaýinojimas 4r (þr. 3 pav.), iµzraµzus 2r, ùaiµzko 2r, lietuwiµzkos 4r(þr. 3 pav.), lietuwiµzku 2r(2x), Londoniµzka 2r, Luteriµzkas 4r (þr. 3 pav.), raµzytojo 2r,raµzte 2r, raµzto 2r(2x), µzwentas 4r (þr. 3 pav.), tëwiµzkes 2r, trokµztamos 2r.Akivaizdu, kad apsisprendæs vartoti trumpàjà , Pliateris nebuvo toks ryþtingasnaujovei digrafo atveju, ilgàjà iðlaikë bûtent toje pozicijoje.8 [Dionizas Poðka,] Pszczoùka w Baublu[1820–...] 232 p.; Lenkijos mokslø akademijosbiblioteka Krokuvoje: Rps. 1835/I.Poemos rankraðtis paskelbtas knygoje Lietuviøliteratûros istorijos chrestomatija, red.Kostas Korsakas, Jurgis Lebedys, Vilnius:Valstybinë groþinës literatûros leidykla,1957, 268–275.9 [Jurgis Pliateris,] Trumpa êinia apei tàiµzdawima lietuwiµzkos Biblijos Londone,1826–1831; LNB RS: f. 112 – 2.270 Archivum Lithuanicum 6

3 pav. [Jurgis Pliateris,] Trumpa êinia apei tà iµzdawima lietuwiµzkos Biblijos Londone,1826–1831, 4r: puslapis su formomis Luteriµzkas, iµzpaýinojimas, aukµzcziau, lietuwiµzkos,µzwentas; Staniµùowo, uýµirakinimas ir kt.;LNB RS: f. 112 – 2271 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos rankraµzèiuose 0 0 0

1.7. JUOZAPAS BUTAVIÈIUS. Dalis Pabrëþos 1834 metø rankraðèio Srijabalseninë 10 raðyta Juozapo Butavièiaus ranka 11 . Butavièius kartais paþymëdavo ilgàjà, plg. Groµse 88 (þr. 4 pav.), Groµsificatio 88 (þr. 4 pav.), groµsius 88 (þr. 4 pav.),Groµso-geniculatus 88 (þr. 4 pav.), Groµsus 88 (þr. 4 pav.), hispidiµsimus 90, Subtiliµsime88 (þr. 4 pav.). Ilgàjà (eµsàty) Butavièius pavartojo taip pat ir 1835 metais SimonoGroso gramatikos (GG, þr. toliau 1.8.) pratarmëje. Taigi Butavièius paraðydavotik geminatose; tai panaðu á Poðkos áproèius. Vis dëlto ir ðioje pozicijoje ilgosios Butavièius neraðë nuosekliai, plg. Essentialis 114, Grosso-petalae 88 (þr. 4 pav.),Subtilissimus 88 (þr. 4 pav.).1.8. SIMONAS GROSAS. Simonui Grosui Kalbrëdoje lieþuvio þemaitiðko (GG,1835) taip pat neretai taikësi paraðyti ilgàjà . Matyti, kad Grosui ta raidë labiausiaipraslysdavo garso [ð] pozicijoje, þymëtoje digrafu (panaðiai kaip Pabrëþai,Pliateriui): gorµzy 19(10r), pierwµza 7(4r) (þr. 5 pav.), pierwµze 8(4v), pierwµzy 7(4r) (þr.5 pav.), piµzà 3(2r), piµzàc 4(2v), piµzesiæ 4(2v), rozgùaµzam 6(3v), suµza 3(2r), wewµzystkich6(3v), Wieµzpatie 11(6r), Wieµzpats 11(6r), wyiàwµzy 7(4r) (þr. 5 pav.), wµzyscy 6(3v),wµzystkie 5(3r), 10(5v), 12(6v), wµzystkich 7(4r) (þr. 5 pav.), zawµze 4(2v), 6(3v). Taèiaukartais iðlenda ir kitose pozicijose, plg. Oµobach 5(3r), Oµobæ 6(3v), piµaùo 4(2v).Nors Groso apsisprendimas nevartoti labai aiðkus, taèiau jis nebuvo labaikategoriðkas. Taigi toji ið áproèio daþniausiai pasirodydavo kaip digrafo dalis. Groso ranka buvo ápratusi raðyti su ir tam tikras daþnesnes ðaknis (plg.lenk. Oµob-, piµz-, wµzyst-).1.9. ANTANAS SAVICKIS. Antanas Savickis 1835 metais 12 nebevartojo vienosilgosios , taèiau ypaè daþnai (beveik visada) raðë jà kaip digrafo daláprielinksnyje ir prieðdëlyje ið(-), plg. iµz 5, 11, 33 (þr. 6 pav.), 47, iµzkryta 5, iµzskleydys15, iµzwadzio 47, Jµz 11, Jµzmintynga 8, Jµzsyziojus 5. Retkarèiais ilgoji prasprûsdavoir ne minëtojo prielinksnio ar prieðdëlio pozicijoje, plg. apreykµzma 33 (þr.6 pav.), aµz 15, pryµz 33 (þr. 6 pav.), Woµzka 33 (þr. 6 pav.). Kitais atvejais Savickisnebuvo linkæs vartoti ilgosios , plg. : auksztynas 33 (þr. 6 pav.), auksztyntys33 (þr. 6 pav.), myszka 12, neszy 33 (þr. 6 pav.), peszty 17, praszy 12, szarka 16, szpoka15, uýmuszys 12.Taigi Savickis, panaðiai kaip Pabrëþa, Pliateris, Grosas, ilgàjà ilgiausiaiiðlaikë kaip digrafo komponentà. Skirtumas tik tas, kad Savickis raðëprielinksnyje ir prieðdëlyje ið(-). Be to, jis tai darë gana nuosekliai, o ne atsitiktinaikaip Pabrëþa, Pliateris, Grosas.10 [Jurgis Ambraziejus Pabrëþa,] Sryje Balsenyyny.Biiluu Êemayt-Ùotinyyniu ParKónyga Ambrozieejó Paabreýa sóórinktuu.Metusy 1834.– Kreetingoo; Botanikosinstituto biblioteka Vilniuje.11 Plg. Giedrius Subaèius, „Jurgio AmbraziejausPabrëþos þemaièiø kalba“, LAIS 8. Asmuo:tarp tautos ir valstybës, Vilnius: Moksloir enciklopedijø leidykla, 1996, 74–78.12 [Antanas Savickis,] Baykas arba PasakasLiges Teysybe [...] Par Kuniga Antona Sawicki1835; VUB RS: f. 1 – F 143.272 Archivum Lithuanicum 6

4 pav. [Jurgis Ambraziejus Pabrëþa,] Sryje Balsenyyny. Biiluu Êemayt-Ùotinyyniu Par KónygaAmbrozieejó Paabreýa sóórinktuu, 1834, 88: puslapis raðytas Juozapo Butavièiaus rankasu formomis Subtiliµsime, Groµse, Groµso-geniculatus, groµsius, Groµsificatio, Groµsus;Subtilissimus, Grosso-petalae;Botanikos institutas, Þaliøjø Eþerø g. 49, LT-08406, Vilnius273 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos rankraµzèiuose 0 0 0

5 pav. [Simonas Grosas,] KAÙBRIEDA LEÝUWE ÝEMAYTYSZKA, 1835 (GG), 7(4r):puslapis su formomis pierwµza, wµzystkich, wyiàwµzy, pierwµzy;LMAB RS, sign.: f. 29 – 822274 Archivum Lithuanicum 6

6 pav. [Antanas Savickis,] Baykas arba Pasakas Liges Teysybe, 1835, 33: fragmentassu formomis pryµz, apreykµzma, iµz, Woµzka; neszy, auksztyntys, auksztynas;VUB RS: f. 1 – F 1431.10. MOTIEJUS VALANÈIUS. 1848 metais Þemaièiø vyskupystës rankraðèiopirmojoje dalyje 13 Motiejus Valanèius paþymëdavo ilgàjà : apskuµti 122 (VaÞVI 148 iðspausdinta apskusti), Io mileµtas 122 (VaÞV I 148 iðspausdinta Jomilestas), iµtejgima46, melµties 119, miµti 96, Paµ 19 (þodþio gale! Plg. ir Dionizà Poðkà 1.5.), paµkiaus119, Raµsejniusi 47, Walµtej 45, wiµà 119, wiµkupiµtæ 116. (Plg. vyravusius atvejus sutrumpàja : iszdawe 45, pasisakie 45, uêrasziti 45, wiskupisti 96, Wiskupuj 47.)13 [Motiejus Valanèius,] ÝEMAITIU WISKU-PISTE, Aprasze Kunegs Motiejus Waùonczauµkis,Dalis 1. Su tobliczioms. WilnuoIszspauµta pas N. N.; LMAB RS:f. 18 – 88/1. 0 0 0 0 0 0275 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos rankraµzèiuose 0 0 0

Vietoj digrafo Valanèius taip pat paraðydavo arba : apaßtoùu 35,Iohanißkielu 190, Ionißkies 190, Ionußà 122, parµzlauýe 116.Matyt, Valanèius nemanë, kad tokie senoviðkos raðybos rudimentai kenktø ortografijai.Nors jis ið esmës perëjo prie naujosios sistemos (vien su trumpàja ),taèiau labai nesijaudino ir dël paliktø senosios sistemos pëdsakø. Turbût manë, kadtoji ilgoji rankraðèiui teikë tam tikro stilistinio efekto. Juk buvo þinoma, kadspaustuvininkai ilgosios vis tiek nerinks.1.11. ANTANAS TATARË. 1849 metais Antanas Tatarë rankraðtinëje knygojeÐventa ir pagirta roda 14 ið esmës iðvengë atskiros ilgosios , taèiau digrafo pozicijoje kartais jà iðriesdavo, plg. duµzeles 353, duµzios 32, uýmirµztas 342 (þr.7 pav.), Wieµzpaties 342(2x) (þr. 7 pav.) (bet ir tokioje pozicijoje daug daþniau vartojonaujàjá variantà , plg. isz 342(2x) (þr. 7 pav.), iszgadinantcziu 342 (þr. 7 pav.),naszle 342, Paukszteley 350, Wieszpatie 343). Pasitaikantis digrafas su ilgàja primena Pabrëþos, Pliaterio, Groso, Savickio rankos brëþio inercijos pobûdá.1.12. KALIKSTAS KASAKAUSKIS. Kaliksto Kasakauskio rankraðtyje Zdzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte 15 , datuojamame 1848–1863 metais, kartaistaip pat prasikiða nesistemine tapusi ilgoji , plg. czaµu 4, doµtaù 4, drukarµki 6,grinµ¸ti 6, ieµt 1, 6, muµi 5, nayµtarszy 3, Pacawµkis 8, pasiunµtuju 5, pasiunµtum 2,paµiuntini 2, paµiuntinius 2, paµtarasis 3, proµte 1, raµti 1, ruµie 8, µtare 3, Staroµtach 2,walµtius 10, Wiskupiµte 1, zmuµiù 4, ýeñµki 1. Kasakauskis brëþë ilgàjà daþniausiaitada, kai ji ëjo prieð raides , ir . Tai specifinis rudimentinis Kasakauskioáprotis, neatrodantis turás analogø tarp jo amþininkø.Pasiraðydamas laiðkelá Valanèiui 16 , savo pavardëje Kasakauskis pavartojo netdvi ilgàsias – Koµsakowµki.1.13. EDVARDAS JOKÛBAS DAUKÐA. Edvardo Daukðos ranka raðytoje(turbût po 1856 metø) Trumpoje kalbmokslëje lieþuvio lietuviðko (KDG; teksto autorystëdaþniausiai skiriama jo tëvui Kazimierui Kristupui), lietuviðkame variante (KDGli),paprastai raðoma trumpoji , plg. miestuj 151, spavsti 181, visokó 161. TaèiauKDGle (lenkiðkame gramatikos variante) neretai prasprûsta ir ilgoji, plg. pierwµ¸y 57,pierwµ¸ych 66, 67, wyjàwµzy 57, wyzµ¸ego 65, wµ¸ystkie 63, zawµ¸e 57, 66. Kaip matyti,ilgosios grafemos raðymo ágûdis iðlikæs tik digrafo () pirmajam raðmeniui14 [Antanas Tatarë,] SZWENTA IR PAGIR-TA RODA DEÙ ISZMINTINGU GRAÝIUIR DIEWOBAJMINGU ÝMONIU [...] Paraszytametuase 1849 nog uýgimimoChrystuso Pono; VUB RS: f. 1 – D 14.15 [Kalikstas Kasakauskis,] Z dzieùka podtytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte; 0 0 0VUB RS: f. 1 – C26. Perspaudà þr.: GiedriusSubaèius, Kalikstas Kasakauskis: Lietuviøbendrinës kalbos konjunktûra, BALt 1,Vilnius: Lietuviø kalbos instituto leidykla,2001, 68–109. 0 0 016 Kalikstas Kasakauskis, Laiðkas MotiejuiValanèiui; VUB RS: f. 72 – 789.276 Archivum Lithuanicum 6

7 pav. [Antanas Tatarë,] SZWENTA IR PAGIRTA RODA, 1849, 342:fragmentas su formomis uýmirµztas, Wieµzpaties (2x); isz (2x), iszgadinantcziu;VUB RS: f. 1 – D 14þymëti. Kitose pozicijose Daukða neberaðë ilgosios ir lenkiðkame variante. Lietuviðkajamegramatikos variante tokiems Edvardo Daukðos raðymo ágûdþiams pasireikðtinebuvo kur, nes ten vietoj jau vartota grafema .Beje, savo pavardæ vienà kartà irgi paraðë su – Dackµ¸a 112 (þr. 8 pav.).1.14. AMBRAZIEJUS KAÐARAUSKIS. Ambraziejaus Kaðarauskio rankraðèiø,raðytø apie XIX amþiaus vidurá, rinkinyje Litvanica 17 raidës beveik nematyti,plg. trumpàjà : iszlissa 39v(42v), Jszpumpes 39v(42v), pagajksztis 40r(43r),pyrskaulis 40r(43r), pliksti 39v(42v), rossyjskich 21r(25r), sausgiùa 39r(42r), Tuszczia22r(26v), wyssi 39v(42v), wszyscy 39v(42v). Vis dëlto ir Kaðarauskiui kai kur prasprûdo, plg. Damaµ¸ek 39r(42r) (þr. 9 pav.), µawieµµa 150r(158r).17 [Ambraziejus Kaðarauskis,] Litvanica czyliWiadomoúci o Litwie zebrane przezS.p. Ks. Ambroýego Kossarzewskiego;LNB RS: f. 24 – 15.277 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos rankraµzèiuose 0 0 0

8 pav. [Edvardas Daukða,][Kazimieras Kristupas Daukða,]Krótka Grammatykajæzyka litewskiego (KDGle),112: fragmentas suforma Dackµ¸a;VUB RS, f. 119 – 5161.15. ANTANAS BARANAUSKAS. Antanas Baranauskas, galima sakyti,jau neraðë ilgosios . Taèiau dar ir deðimtame XIX amþiaus deðimtmetyje pasiraðydamastà grafemà vartojo – Baranowµki (daug kartø; þr. 10 pav.) 18 .2. RANKRAÐÈIAI BE ILGOSIOS . Nemaþai to laikotarpio autoriø, jauminëtø raðytojø amþininkø, sugebëjo visai atsisakyti ilgosios .2.1. SIMONAS STANEVIÈIUS. Pastabose apie 1823 metø Kiprijono Nezabitauskioknygelæ Surinkimas dasekimu 19 Simonas Stanevièius nevartojo ilgosios ,plg. deszymtys 62, pasturosios 62, pasturgalis 62.2.2. ALEKSANDRAS BUTKEVIÈIUS. 1826 metø laiðke 20 Aleksandras Butkevièiusvartojo tik trumpàjà, plg. Doniesienie 18r, przesùany 17r, swego 17v ir kt.2.3. DOMINIKAS SUTKEVIÈIUS. 1835 metø þodyne 21 Dominikas Sutkevièiusnebevartojo ilgosios, tik trumpàjà , plg. Barsztis 54r, Griszkime 386r (þr.11 pav.), isztikimujø 386r (þr. 11 pav.), Iszwagiu 154v, Prisisùegiu 385r, Prissakitojes386r (þr. 11 pav.), suskaytamas 446v, szwàkina 459r, wirszaus 386r (þr. 11 pav.).2.4. KAZIMIERAS KRISTUPAS DAUKÐA. Lietuviø–lenkø þodyno rankraðtyje(KDÞ) apie 1836–1844 metus Kazimieras Kristupas Daukða neraðë ilgosios, plg. posunis 196r, stungti 194r, sukditi 105r, Suspara 106r, szaùwia 107v.18 Antanas Baranauskas, Laiðkai AleksandruiJakðtui, Kaunas, 1891 08 05, 1891 1025, 1891 12 09, 1892 02 11, 1892 05 13 irkt. (Julijaus kalendorius); VUB RS: f. 1 –E 332.19 [Simonas Stanevièius,] Uwagi tyczàce siæomyùek i poprawek w nowo wyszùemdziele: Surynkymas dasekymu apey bytes[ir kt.], [b. d.]; LMAB RS: f. 267–3781.20 [Aleksandras Butkevièius,] 1826 metølaiðkas; Rossijskij Gosudarstvennyj IstorièeskijArchiv: b. 252. Aèiû Redai Griðkaiteiuþ ðio laiðko kopijà.21 [Dominikas Sutkevièius,] Sùownik Litewsko=ÝmudzkoPolski, uùoýony przez XiædzaDominika Sutkiewicza Sw. Teol. PrezentataLitewskiey Prowincyi, ZakonuDominikañskiego– Applicatur BibliothecaMgri Provincialis– Datum Rossienis 1835.febr 28; LNB RS: f. PR 1127.278 Archivum Lithuanicum 6

9 pav. [AmbraziejusKaðarauskis,] Litvanicaczyli Wiadomoúci o Litwie,39r(42r): fragmentas suforma Damaµ¸ek;LNB RS: f. 24 – 1510 pav. Antano Baranausko1891 metø spalio 25 dienosparaðas laiðke AleksandruiJakðtui: Baranowµki.VUB RS: f. 1 – E 3322.5. SIMONAS DAUKANTAS. Simonas Daukantas Maþajame lenkø–lietuviøkalbø þodyne (DaMLL) po 1838 metø nebevartojo ilgosios , plg. ajszkej 12r(þr. 12 pav.), iszwiræs 12r (þr. 12 pav.), kosztuwis 16v, prisiszaukia 12r (þr. 12 pav.),sakinis 51v, slesnumas 9r, smerczio 12v.Daukantas apie 1850–1856 metus neraðë ilgosios ir Didþiajame lenkø–lietuviøkalbø þodyne (DaDLL), plg. : karsztas I 362 (I 216), neissakomaj II 124 (II 126),skindelinis I 361 (I 216), swijsti II 406 (II 258). Kaip iðimtis pasitaikë þodyje werµtaIII 523 (III 238), taèiau matyti, kad raidë taisyta ið ar , galbût ilgoji pasirinkta tik tam, kad bûtø geriau identifikuojama taisytoje vietoje.2.6. KAZIMIERAS PRIALGAUSKIS. Naujame altoriuje 22 Kazimieras Prialgauskis1846 metais brëþë trumpàjà , plg. auksztibes 20, duszey 7, tasay 13,wysados 12.2.7. JONAS JUÐKA. Tikriausiai tarp 1852 ir 1863 metø raðytame Jono Juðkosrankraðtyje Kninga dël mokymos lietuviðko lieþuvio 23 yra tik , plg. nesupras [0]6,skamb 6, sudykotu 35.22 [Kazimieras Prialgauskis,] Naujes Aùtoriusarba Surynkimas Parsergieimu yrMaùdu pri Spawiednes, Kamunyjes Szwætos,diel Lygonu yr Myrsztancziu [...] parKunega Kazimiera Pryaùgawski KamendoriuMosiede Baýniczes [1846]; LMAB RS:f. 9 – 3231. 0 0 023 [Jonas Juðka,] Knága dël mokimos LietuviskoLiezuvio [b. d.]; LLTIB: In.R – 2192.Dël datavimo þr. Giedrius Subaèius,„XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstøgrafemos , “, ALt 5, 2003, 250.¸279 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos rankraµzèiuose 0 0 0

11 pav. [Dominikas Sutkevièius,] Sùownik Litewsko=Ýmudzko Polski, 1835, 386r:puslapis su formomis Griszkime, isztikimujø, wirszaus, Prissakitojes;LNB RS: f. PR 1127280 Archivum Lithuanicum 6

12 pav. [Simonas Daukantas, Maþasis lenkø–lietuviø kalbø þodynas, po 1838](DaMLL), 12r: puslapis su formomis ajszkej, prisiszaukia, iszwiræs;LLTIB RS: f. 1 – 13281 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos rankraµzèiuose 0 0 0

2.8. LAURYNAS IVINSKIS. 1855 metø Genovaitës 24 rankraðtyje LaurynasIvinskis raðë trumpàjà : Karalisté 1, sakus 10, suraúzimà 3, suwirtusiu 4.2.9. JUOZAPAS ÈIULDA. Gramatikoje Trumpi samprotavimai (ÈlG) 1855 metaisJuozapas Èiulda nevartojo ilgosios , plg. : dýiaugsmas 17v (106), koszty56r (169), sasiedas 68r (189), szaùsta 18r (107). Iðimtis zoµtaje 56r (169) su ilgàja yra visiðkas atsitiktinumas.2.10. KAZIMIERAS SKRODZKIS. Trumpame katekizme 25 1855 metais KazimierasSkrodzkis raðo trumpàjà , plg. iszsimuokiti 102, paszalejs 83, skanesnius106, snausdamis 83, suùauêiusis 71, szirdiéj 61.2.11. Apie XIX amþiaus vidurá Purpuros rankraðtyje 26 raðoma trumpoji, plg.asz 49r, iszsysergietio 38r, Iszganitoj 63r, sawa 99v, wysy 80r.3. IÐVADOS. Daug XIX amþiaus pradþios ir vidurio autoriø jau neraðë rankraðèiuoseilgosios (Simonas Stanevièius, Aleksandras Butkevièius, DominikasSutkevièius, Kazimieras Kristupas Daukða, Simonas Daukantas, Kazimieras Prialgauskis,Jonas Juðka, Laurynas Ivinskis, Juozapas Èiulda, Kazimieras Skrodzkis).Kita nemaþa autoriø grupë tuo paèiu metu retkarèiais dar vartodavo rudimentinægrafemà . Ðie autoriai paraðydavo ilgàjà tam tikrais specifiniais atvejais:1) buvo vartojamas (nors labai nenuosekliai) digrafas , kurio pirmasis dëmuo– ilgoji . Tai bûdinga Jurgiui Pabrëþai, Jurgiui Pliateriui, Simonui Grosui,Antanui Savickiui, Antanui Tatarei, Edvardui Daukðai;2) reèiau ilgoji vartota geminatoje (bûdinga Dionizui Poðkai, JuozapuiButavièiui);3) bent trys autoriai pasiraðydami savo pavardëje raðë ilgàjà (Kalikstas Kasakauskis,Edvardas Daukða, Antanas Baranauskas). Bent Baranauskas niekur kiturtos raidës ir nevartojo, tik paraðe. Atrodo, kad tai buvo stilistiðkai motyvuotavartosena, rankraðtá dariusi rankraðèiu, paraðà – tikru paraðu, nes tuo metu jaujokie spaustuvininkai nespausdino ilgosios . Ji buvo tapusi tik specifiniu rankraðèiøbruoþu;24 [Laurynas Ivinskis,] Genawejté. Pasakawiena tarp graêiauúiu ir werksmingiauúiu,apej jos wargus, rupesnius ir stebuklingusDiewa pariedimus, kajp giariems uýmokgiaru, o piktiems atiduoda piktu. Isz lenkiszkalieýuwia iszguldita par Ù. Iwiñski,Wilniuje Spaustuwieje Juozapa Zawadzkia,1855; LLTIB RS: f. 1 – 4399.25 [Kazimieras Skrodzkis,] Trumps Katekizmasarba pamuokims dieù prigudinimajaunumenes ¡emajtiu Kataliku, pri naudingaatpildima spawiednes ir werta prijemimaSzwæcziause Sakramæta. Par kunegaKazimiera Skrodêki Klebona Kuluparaszitas; LMAB RS: f. 18 – 102.26 PURPURA ISZGANIMA MUKOS IEZU-SA [...]; LLTIB RS: f. 11 – 356.282 Archivum Lithuanicum 6

4) gana unikaliai atrodo Poðkos pavartota þodþio pabaigos pozicijoje (tainebuvo bûdinga spaudiniams). Atsitiktinai tokiø paraðymø pasitaikë ir Pabrëþos,ir Motiejaus Valanèiaus tekstuose;5) iðsiskiria ir anoniminio autoriaus X.D.K.P.S. tendencija þymëti ilgàjà dviejoseðaknyse: litewµk- ir stoµs-;6) taip pat iðskirtinai iðlaiko Kasakauskis – daþniausiai prieð , ir ,tad prieð aukðtesnæ iðkeltinæ (vertikalæ) ar diakritikà turinèias raides.Apskritai, nors ilgoji XIX amþiaus Lietuvos rankraðèiuose ir buvo iðstumtaið sistemos, rankraðèiø autoriai jos labai nevengë. Net atvirkðèiai – ji galëjo bûti tamtikras stilistinis akcentas, puoðmena, romantiðkos praeities liudytoja. Ji ne tik darërankraðtá rankraðèiu, bet ir pabrëþë rankraðèio individualumà, unikalumà.Nors ilgoji ið spaudiniø iðnyko jau 1806 metais bent dviejose pagrindinëseLietuvos spaustuvëse (Juozapo Zavadskio ir Misionieriø), rankraðèiuose kai kurieautoriai jà paraðydavo dar daug ilgiau. Tokie rankraðèiø autoriai prisitaikë priespaustuvininkø diktuotos mados gerokai vëluodami.Antra vertus, nemaþa dalis autoriø savo rankraðèiuose iðvengë tos senstanèios jau XIX amþiaus pirmoje pusëje. Tad jie bus reagavæ á spaustuvininkø diktuojamàmadà gana greitai ir jà priëmæ per vienà kità deðimtmetá (skirtingai, pavyzdþiui,nuo spaustuvininkø diegtos papildomosios raidþiø ir distribucijos,kuri nuosekliau á rankraðèius pateko tik po ðimtmeèio ir vëliau). Rankraðèiø koreliacijasu spaudiniais akivaizdi.Literatûra ir ðaltiniai:B ARANAUSKAS, ANTANAS, Laiðkai Aleksandrui Jakðtui, Kaunas, 1891 08 05, 1891 10 25,1891 12 09, 1892 02 11, 1892 05 13 ir kt. (Julijaus kalendorius); VUB RS: f. 1 – E 332.[BUTKEVIÈIUS, ALEKSANDRAS,] 1826 metø laiðkas; Rossijskij Gosudarstvennyj IstorièeskijArchiv: b. 252.[IVINSKIS, LAURYNAS,] Genawejté. Pasaka wiena tarp graêiauúiu ir werksmingiauúiu,apej jos wargus, rupesnius ir stebuklingus Diewa pariedimus, kajp giariems uýmokgiaru, o piktiems atiduoda piktu. Isz lenkiszka lieýuwia iszguldita par Ù. Iwiñski,Wilniuje Spaustuwieje Juozapa Zawadzkia, 1855; LLTIB RS: f. 1 – 4399.[JUÐKA, JONAS,] Knága dël mokimos Lietuvisko Liezuvio [b. d.]; LLTIB: In.R – 2192.K ASAKAUSKIS, KALIKSTAS, Laiðkas Motiejui Valanèiui; VUB RS: f. 72 – 789.[KASAKAUSKIS, KALIKSTAS,] Z dzieùka pod tytuùem = ¡emajtiu Wiskupiµte; VUB RS:f. 1 – C26.[KAÐARAUSKIS, AMBRAZIEJUS,] Litvanica czyli Wiadomoúci o Litwie zebrane przez S.p.Ks. Ambroýego Kossarzewskiego; LNB RS: f. 24 – 15.[KLEMENTAS, ANTANAS,] Dzieùko moie wùasno=ræcznie Wierszem, a bardzo w maùeyczæúci prozà napisane I alfabetnie porzàdnie Zregestrowane Którego Tom 2gi [1807–1808]; LLTIB RS: f. 1 – 2157.¸283 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos rankraµzèiuose 0 0 0

[KLEMENTAS, ANTANAS,] Dzieùko moie wùasno=ræcznie Wierszem, a w maùey czàstecceprozà napisane I alfabetnie porzàdnie Zregestrowane Którego Tom 1szy [1806]; LLTIBRS: f. 1 – 2156.Lietuviø literatûros istorijos chrestomatija, red. Kostas Korsakas, Jurgis Lebedys, Vilnius:Valstybinë groþinës literatûros leidykla, 1957.M OSLEY, JAMES, „A Note on the Origin and Uµe of the Long S“, 2000 (autoriaus atsiøstasrankraðtis).N EMÈEVSKIS, ZACHARIJAS, 1818 m. vasario 7 dienos laiðkas ið Vilniaus Mykolui PelkaiPolinskiui; LMAB RS: f. 151 – 700.[PABRËÞA, JURGIS AMBRAZIEJUS,] KNINGA PYRMA Apey Sakramentus ógóùnay yrApey Nekórius Sakramentus ipatingay [tarp 1808 ir 1822 metø]; VUB RS: f. 1 – D 57.[PABRËÞA, JURGIS AMBRAZIEJUS,] KNINGA. - Tóræti sawiey Kozonius ónt nekóriu NedielysDyinu yr ónt ùabay daug Szwæcziu. [...] par kónyga Jórgi Ambroziejo Pabreýa [...]Metusy 1822. – Kretingoy; rankraðtis nerandamas, jo kserografinës kopijos saugomosALKA’oje Putname (JAV).[PABRËÞA, JURGIS AMBRAZIEJUS,] REKÓLEKCYJYS DWASYSZKAS I tris dyinas PADA-LITAS. Dieley Paêitka Dwasyszka WIERNUJU KRETINGYNIU. Ysz Zaliecyjyma JomilestasKónyga Gwardyjona Par Kónyga Ambroziejó Pabreýa Tercyorió Z. S. T. Franciszkauskoznadyjy yr Mokitoji Kretingynys Mokslyniãêys bówósiji Paraúêitas. Metusy1846. Kretingoy; rankraðtis nerandamas, jo fotografijos saugomos ALKA’oje Putname(JAV).[PABRËÞA, JURGIS AMBRAZIEJUS,] Sryje Balsenyyny. Biiluu Êemayt-Ùotinyyniu ParKónyga Ambrozieejó Paabreýa sóórinktuu. Metusy 1834.– Kreetingoo; Botanikos institutobiblioteka Vilniuje.[PLIATERIS, JURGIS,] Trumpa êinia apei tà iµzdawima lietuwiµzkos Biblijos Londone,1826–1831; LNB RS: f. 112 – 2.[POÐKA, DIONIZAS,] Pszczoùka w Baublu [1820–...] 232 p.; Lenkijos mokslø akademijosbiblioteka Krokuvoje: Rps. 1835/I.[PRIALGAUSKIS, KAZIMIERAS,] Naujes Aùtorius arba Surynkimas Parsergieimu yr Maùdupri Spawiednes, Kamunyjes Szwætos, diel Lygonu yr Myrsztancziu [...] par KunegaKazimiera Pryaùgawski Kamendoriu Mosiede Baýniczes [1846]; LMAB RS: f. 9 – 3231.PURPURA ISZGANIMA MUKOS IEZUSA [...]; LLTIB RS: f. 11 – 356.[SAVICKIS, ANTANAS,] Baykas arba Pasakas Liges Teysybe [...] Par Kuniga AntonaSawicki 1835; VUB RS: f. 1 – F 143.[SKRODZKIS, KAZIMIERAS,] Trumps Katekizmas arba pamuokims dieù prigudinima jaunumenes¡emajtiu Kataliku, pri naudinga atpildima spawiednes ir werta prijemimaSzwæcziause Sakramæta. Par kunega Kazimiera Skrodêki Klebona Kulu paraszitas;LMAB RS: f. 18 – 102.[STANEVIÈIUS, SIMONAS,] Uwagi tyczàce siæ omyùek i poprawek w nowo wyszùemdziele: Surynkymas dasekymu apey bytes [ir kt.], [b. d.]; LMAB RS: f. 267 – 3781.S UBAÈIUS, GIEDRIUS, „Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos þemaièiø kalba“, LAIS 8. Asmuo:tarp tautos ir valstybës, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996, 10–113.284 Archivum Lithuanicum 6

S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 2001: Kalikstas Kasakauskis: Lietuviø bendrinës kalbos konjunktûra,BALt 1, Vilnius: Lietuviø kalbos instituto leidykla.S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 2003: „XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , “,ALt 5, 227–262.[SUTKEVIÈIUS, DOMINIKAS,] Sùownik Litewsko=Ýmudzko Polski, uùoýony przez XiædzaDominika Sutkiewicza Sw. Teol. Prezentata Litewskiey Prowincyi, Zakonu Dominikañskiego–Applicatur Bibliotheca Mgri Provincialis– Datum Rossienis 1835. febr 28;LNB RS: f. PR 1127.[TATARË, ANTANAS,] SZWENTA IR PAGIRTA RODA DEÙ ISZMINTINGU GRAÝIU IRDIEWOBAJMINGU ÝMONIU [...] Paraszyta metuase 1849 nog uýgimimo ChrystusoPono; VUB RS: f. 1 – D 14.[VALANÈIUS, MOTIEJUS,] ÝEMAITIU WISKUPISTE, Aprasze Kunegs Motiejus Waùonczauµkis,Dalis 1. Su tobliczioms. Wilnuo Iszspauµta pas N. N.; LMAB RS: f. 18 – 88/1.Giedrius SubaèiusLOSS OF THE GRAPHEME INMANUSCRIPTS OF LITHUANIASummaryIn the beginning and the middle of the nineteenth century many Lithuanian authorshad dropped the long from their manuscripts: Simonas Stanevièius (1799–1848),Aleksandras Butkevièius (ca. 1780–1829), Dominikas Sutkevièius (ca. 1782–1849), KazimierasKristupas Daukða (1795–1865), Simonas Daukantas (1793–1864), Kazimieras Prialgauskis(1801–1856), Jonas Juðka (1815–1886), Laurynas Ivinskis (1810–1881), Juozapas Èiulda(1796–1861), Kazimieras Skrodzkis (1798–1874).Simultaneously another large group of authors, however, happened to use the rudimentarygrapheme in their manuscripts. Occasionally these authors wrote the long in certain specific cases:(1) Digraph was used with the long as the first element. This is typical forJurgis Pabrëþa (1771–1849; dwasyµzku), Jurgis Pliateris (1810–1836; raµzytojo), SimonasGrosas (ca. 1771–1835; Wieµzpats), Antanas Savickis (ca. 1782–1836; Jµzmintynga), AntanasTatarë (1805–1889; duµzios), and Edvardas Daukða (1836–ca. 1890; pierwµ¸y).(2) More seldom the long was used as the first element of geminate . It istypical for Dionizas Poðka (ca. 1765–1830; eµsu) and Juozapas Butavièius (1806–1840; eµsàty).(3) At least three authors wrote the long in their own names while signing adocument: Kalikstas Kasakauskis (1792–1866; Koµsakowµki), Edvardas Daukða (1836–ca.1890; Dackµ¸a), Antanas Baranauskas (1835–1902; Baranowµki). Baranauskas did not use thisgrapheme anywhere else except in his signature. This was a stylistically motivated usage,which made a manuscript a manuscript, the signature—a real signature, since printers had285 Grafemos netektis 0 0 0Lietuvos rankraµzèiuose 0 0 0

ceased typesetting the long by that time. Long had become a particular featureof manuscripts.(4) Long used by Poðka in the word-final position seems quite unique (motiejauµ;this was not practiced in prints). Accidentally (very seldom) Pabrëþa and MotiejusValanèius (1801–1875) used the long in this position too.(5) The anonymous author X.D.K.P.S. of the Lithuanian grammar (before 1831) usedthe long mostly for the Polish stems litewµk- ir stoµs-.(6) Kasakauskis also was unique in the technique of the long usage—he wrote mostly before the letters , , and (paµtarasis, Pacawµkis, ruµie). Those letters aretaller than many others, this tallness might have been the reason for Kasakauskis’ habitof writing the long before them.In general, even if the long was dropped from the writing system in manuscripts,authors of manuscripts did not dislike it. Even vice versa—the long might be a certainstylistic emphasis, a certain decoration, a trace of the romantic past. This letter emphasizedthe uniqueness and individuality of a manuscript.Even though the long disappeared from the prints of the two main Lithuanianpresses (Juozapas Zavadzkis’ and the Missionary one), certain authors of manuscriptshappened to write it much longer. Such authors adapted to the new fashion much later.On the other hand, a significant portion of authors managed to drop the letter evenin manuscripts. The correlation of manuscripts and printed versions is obvious. Theseauthors paid tribute to the new fashion quite quickly—in one or two decades (differentlyfrom the complimentary distribution of the capital and , which penetrated manuscriptsin a systematic way just in a hundred or more years after the rule was generallyaccepted in printing).G IEDRIUS SUBAÈIUS Gauta 2004 m. vasario 8 d.University of Illinois at ChicagoDepartment of Slavic and Baltic Languages and LiteraturesUH 1608, MC/306 0 0 0601 S. Morgan St. 0 0 0Chicago IL 60607, U.S.A. 0 0 0el. p.: subacius@uic.edu 0 0 0Lietuviø kalbos institutas 0 0 0P. Vileiðio g. 5 0 0 0LT–10308 Vilnius, Lietuva 0 0 0el. p.: subacius@uic.edu 0 0 0286 Archivum Lithuanicum 6

287Publikacijos(Publications)

288 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Domininkas BurbaVilniaus pedagoginis universitetasPiliø tyrimo centras „Lietuvos pilys“, VilniusPenkios neskelbtos XVII–XVIII amþiauslietuviðkos LDK priesaikos 1Didþiàjà Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës visuomenës dalá sudarë „nebyliojidauguma“ – valstieèiø luomas. Etnografinës Lietuvos valstieèiai kalbëjo lietuviðkai.Liudydami teismuose jie daþnai prisiekdavo lietuviø kalba. Tokiø raðtu fiksuotøpriesaikø randama ir dvarø archyvuose. Tëra þinoma iðlikusiø keliø deðimèiølietuviðkø priesaikø tekstø, paskelbtø mokslo leidiniuose. Vis dëlto turbût jø yranemaþai tarp teismø ir ûkinës archyvø medþiagos, tik jos aptinkamos daþniausiaiatsitiktinai.Pirmàkart lietuviðkà priesaikà (1651 metø Onos Jurgaièios ið Upytës pavieto)rado Vilniaus archyvaras Ivanas Sprogis 2 tuomeèiame Vilniaus centriniame archyveir 1884-aisiais jà paskelbë. Ðiuo dokumentu jau XIX amþiaus pabaigoje susidomëjomokslininkai. Netrukus Eduardas Volteris já perspausdino vokieèiø lituanistinëjemokslinëje periodikoje 3 , vëliau su pataisymais 1909 metais skelbë DimitrasDaugëla 4 , 1927-aisiais – Jurgis Gerullis 5 , 1981-aisiais – Zigmas Zinkevièius 6 . Vëliautas pats Sprogis publikavo Ukmergës pilies teismo knygose rastà 1750 metø Ðapo-1 Nuoðirdþiai aèiû Zigmantui Kiaupai uþpagalbà tikslinant kai kurias priesaikøtekstø vietas.2 [Èâàíú ß. Ñïðîãèñú,] „Þðèäè÷åñêié àêòú,íà çàïàäíî–ðóññêoìú íàðº÷iè, 1651ãîäà, ñú ïðèñÿãîþ íà ëèòîâñêîìú ÿçûêº.Îòêðûòûé Èâ. ßê. Ñïðîãèñîìú“, Çàïèñêèèìïåðàòîðñêîé àêàäåìiè íàóêú 49,1884, 15–17. 0 0 03 E[duard] Wolter, „Ein russisch–litauischesAktenstück aus dem Jahre 1650–1651“,Mitteilungen der litauischen litterarischen Gesellschaft2(11), Heidelberg, 1886, 299–301.4 D[imitras] Daugëla, „Lietuviø kalbos liekanosLietuvos didþiosios kunigaikðtystësteismuose“, LT 1(2), 1909, 352.5 J[urgis] Gerullis, Senieji lietuviø skaitymai 1,Kaunas: Lietuvos universiteto leidinys,1927, 243.6 Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istorinëgramatika 2, Vilnius: Mokslas, 1981,270–271.289 Penkios neskelbtos XVII–XVIII 0 0 0amþiaus lietuviðkos LDK 0 0 0priesaikos 0 0 0

vos (dab. Jonavos r.) dvaro bei Eitminiðkës (Vilniaus vaivadijoje, netoli Nemenèinës)dominikonø bei misionieriø valdø valstieèiø 1705 metø priesaikas 7 .Daugëla yra pirmasis autorius, 1909-aisiais radæs ir paskelbæs ne lietuviðkàpriesaikà, o 1726 metø priesaikos formulæ, aptiktà greta lenkiðkø priesaikø formuliøBreslaujos teismø knygose (1909, 353–354). 1669 metø priesaikà ið Viduklës apylinkiøVilniaus mokslo bièiuliø draugijos fonde surado ir 1920 metais paskelbëþymus Lietuvos diplomatas bei valstybininkas Jurgis Ðaulys 8 , bet nenurodë tiksliosdokumento signatûros. Ðis ðaltinis vël rastas 9 .Jurgis Gerullis 10 1935-aisiais paskelbë 1638 metø lietuviðkos priesaikos tekstà iðTilþës apylinkiø Sartininkiø vietovës Prûsijoje.Turbût daugiausia lietuviðkø priesaikø rado ir skelbë Konstantinas Jablonskis.Pirmàjá Jablonskio rastà lietuviðkos Klovainiø (dab. Pakruojo r.) apylinkiø valstieèiøpriesaikos tekstà 1931 metais publikavo Vaclovas Birþiðka 11 . Vëliau skelbtaDusetø dvaro valstieèiø, gyvenanèiø netoli miðko, priesaikos formulë 12 . Kelias lietuviðkaspriesaikas mokslininkas rado Vytauto Didþiojo universiteto bibliotekosRankraðèiø skyriuje. Skelbta priesaikø ið Upytës pavieto þemës teismo knygø –1624, 1642, 1653 metø (pastaràjà rado Adolfas Ðapoka) bei Ukmergës pilies beikaptûriniø teismø knygø – 1634, 1669, 1675 metø 13 . Povilo Karazijos fonde Jablonskisrado ir 1737-øjø priesaikà teisme dël nuþudymo, vëliau ðis dokumentas dingoir mokslo visuomenei buvo neþinomas, bet ðiame fonde jis vël rastas 14 . Birþiðka jáátraukë á Lietuvos bibliografijà 15 , vëliau jis perspausdintas (Jablonskis 1973, 303–304). Daugiau lietuviðkø priesaikø pats Jablonskis nepaskelbë, jos publikuotos jaupo jo mirties. Minëtinos jo rastos XVIII amþiaus dvaro tarnautojø priesaikø formulësOnuðkio dvaro inventoriuje 16 , keletas priesaikø (Jablonskis 1973, 300–304) ið rankraðtynøbei archyvø. Kaunatavo fonde saugoma jo nurodyta priesaika ið þolininko7 Èâ[àíú] ßêîâë[åâè÷ú] Ñïðîãèñú, „Ëèòîâñêiéÿçûêú âú ïàìÿòíèêàõú þðèäè÷åñêîéïèñüìåííîñòè“, Èçâºñòiÿ èìïåðàòîðñêîéàêàäåìiè íàóêú 4(4), 1896, 415–420.8 J[urgis] Ðaulys, „Prisieka lietuviø kalba“,MS 1(4–5), 1922, 624–625.9 LVIA: f. 1135 (Vilniaus mokslo mylëtojødraugija), ap. 20, b. 198, l. 50. Priesaikàrado Lietuvos mokslø akademijos bibliotekosdarbuotojas Saulius Þilys.10 G[eorg] Gerullis, „Eine þemaitische Eidesformelvon 1638“, APh 5, 1935, 13.11 V[aclovas] Birþiðka, „Neþinomi senieji lietuviðkitekstai“, TÞ 7, 1931, 264–265.12 K[onstantinas] Jablonskis, „XVIII amþiausgalo priesaikos formulë pagirio ûkininkams“,Praeitis 2, 1933, 423. Perspausdinta:Konstantinas Jablonskis, Lietuviø kultûrair jos veikëjai, Vilnius: Mintis, 1973,298–299.13 K[onstantinas] Jablonskis, „Kelios XVIIamþiaus lietuviðkos priesaikos ir kitoslietuviø kalbos liekanos Didþiosios LietuvosKunigaikðtystës aktuose“, APh 6,1937, 142–148. Perspausdinta: Jablonskis1973, 290–298.14 LMAB RS: f. 264, b. 1366, l. 1-1a.15 V[aclovas] Birþiðka, Lietuviø bibliografija2(4, 1, 156 a ), Kaunas: Ðvietimo ministerija,1939, 510.16 V[ladas] Þukas, „Ið prof. K. Jablonskiopalikimo“, Bibliotekininkystës ir bibliografijosklausimai 4, 1965, 200–201; Jablonskis1973, 299–300; Konstantinas Jablonskis,„Archyvinës smulkmenos“, Praeitis3, 1992, 219–220.290 Archivum Lithuanicum 6

teismo (apie 1633–1641; LMAB RS: f. 35 – 32, l. 9), taèiau ið dokumento neaiðku,kurioje Lietuvos dalyje ji uþraðyta. Lietuvos valstybës istorijos archyve yra dviJablonskio þinotos valstieèiø priesaikos ið Ambroþiðkiø (Ambraziðkiø) bei Grabastos(1692; netoli Videniðkiø, dab. Molëtø r.) apylinkiø bei Paðvitinio dvaro (1772;dab. Pakruojo r.). Pastaràjà priesaikà Jablonskiui nurodë þymus prieðkario Vilniausistorikas, bibliofilas, kolekcininkas, tuometinio Vilniaus valstybinio archyvo darbuotojasEuzebijus Marijonas Jonas Stanislovas Lopacinskis. Minsko archyve Birþødvaro teismo knygose Jablonskio rasta Birþø valstieèiø priesaika dël lobio skelbtaBirþø dvaro teismo knygø publikacijoje 17 .Lietuviðkø priesaikø yra radæ ir kiti mokslininkai. Antanas Antonovièius publikavo1779 metø priesaikà ið Upytës pavieto 18 , o Vladas Abramavièius ið Karpiøgiminës dokumentø fondo paskelbë penkias 19 : Birþø dvaro tijûnø priesaikos formulæ(1686), ið Padubysio (1700; Kraþiø pavieto), Salamiesèio (1704; Ukmergës pavieto)bei dvi ið Dirvënø dvaro (1737; Tauragës pavieto). Edvardas Gudavièius iðspausdinoir rastàjà lietuviðkà priesaikà ið Maþosios Lietuvos, Ðupyniø kaimo (1787) 20 .Zigmantas Kiaupa 1984-aisiais Kijeve rado ir paskelbë Ðvëkðnos dvaro eiguliøpriesaikos formulæ (1766) bei su pataisymais dar kartà perspausdino minëtàjà Abramavièiausskelbtà Birþø dvaro tijûnø priesaikos formulæ (1686) 21 . Atrodo, kad taiiki ðiol paskutinë lietuviðkø priesaikø publikacija.Nors nëra paraðyta fundamentalaus straipsnio ar monografijos apie lietuviðkaspriesaikas, taèiau jas skelbusiø mokslininkø mintys apie ðiuos ðaltinius yra svarbios.Apskritai teismo priesaika buvo numatytas teisinis Lietuvos III Statuto aktas,kurá suraðydavo teismo raðtininkas ar jo padëjëjas, o po to prisiekianèiajam áteikdavoir perskaitydavo antstolis. Raðtas buvo parengiamas ið anksto pagal nusistovëjusiàformulæ. Pasak Jablonskio, tai árodo, kad teismø pareigûnai mokëjo lietuviðkai(Jablonskis 1973, 292–293). Archyvuose priesaikø lenkø kalba pasitaiko, taèiaune visuose ðaltiniuose. Antai perþiûrëjus 1675 metø Þemaitijos þemës teismo knygaspriesaikø tikrai gausu 22 , taèiau 1652–1655 23 bei 1665–1669 24 metø Ukmergëspilies teismo knygose priesaikø nepastebëta, jø nedaug XVII amþiaus antros pusës17 Birþø dvaro teismo knygos 1620–1745, Vilnius:Filosofijos, sociologijos ir teisës institutas,1982, 181–182.18 A[ntanas] Antonovièius, „Naujai rastaspriesaikos tekstas lietuviø kalba“, VilniausValstybinio V. Kapsuko vardo universitetomokslinës bibliotekos metraðtis 1957, 93–94.19 V[ladas] Abramavièius, „XVII–XVIIIamþiø priesaikos lietuviø kalba“,Bibliotekininkystë ir bibliografija 1, 1961,332–343.20 E[dvardas] Gudavièius, „Ðupyniø kaimoXVIII a. lietuviðka priesaika“, Lietuvosistorijos metraðtis 1978, 1979, 87–88.21 Z[igmantas] Kiaupa, „Vertingi kalbos irkultûros istorijos paminklai“, Kultûros barai4, 1984, 56–57.22 Þemaitijos þemës teismo knygos 1675;VUB RS: f. 7, l. 45, 163, 164, 165,235, 478. 0 0 023 Ukmergës pilies teismo knygos 1652–1655;VUB RS: f. 7.24 Ukmergës pilies teismo knygos 1665–1669;VUB RS: f. 7.291 Penkios neskelbtos XVII–XVIII 0 0 0amþiaus lietuviðkos LDK 0 0 0priesaikos 0 0 0

ir XVIII amþiaus Vilniaus vaivadijos þemës bei pilies teismo knygose 25 . Tai neárodo,kad teismuose nebûdavo prisiekinëjama ir saikdinama, gal tik priesaikø tekstaineiðliko.Vaclovas Birþiðka 1930-aisiais raðë, kad ðie tekstai „nëra ypatingai ádomûs, nestik ið keliø eiluèiø susideda ir turiniu yra labai vienas kitam panaðûs“. Mokslininkasspëjo, kad tokiø tekstø gali bûti rasta ir daugiau, „bet jie didesnës literatûrinësvertës turëti negali – nebent kalbininkams, ar kultûros istorikams“ 26 . Vëlesniameðio autoriaus darbe apie lietuviø raðtijà tokiø kategoriðkø teiginiø jau nëra 27 . Kiaupapabrëþë, kad bûtina atskirti teismo priesaikas nuo dvarø tarnautojø priesaikøformuliø, kuriose nenurodoma konkreèiø prisiekianèiøjø vardø. Jis akcentavo lietuviðkøpriesaikø reikðmæ Lietuvos socialinei, kultûros bei kalbos istorijai, paþymëjo,kad priesaikos kaip ðaltinis dar nëra visiðkai iðtirtos (Kiaupa 1984, 56–57).Vis dëlto nereikëtø perdëti priesaikø, kaip LDK socialinës istorijos ðaltinio, reikðmës.Ið keliø padrikø, labai retai vienas su kitu susijusiø dokumentø, kuriø atsiradimolaikas kartais skiriasi daugiau nei ðimtmeèiu, neámanoma susidaryti aiðkausvaizdo apie kaimo ir dvaro santykius, valstieèiø buitá, kasdiená gyvenimà. Galimateigti, kad Birþiðka visai tiksliai pastebëjo, jog kalbininkams ar kultûros istorikamsðis unikalus ðaltinis bus aktualesnis ir svarbesnis. Kiekvienos priesaikos turinystiek faktiniu, tiek teoriniu poþiûriu unikalus.1. 1648 METØ BIRÞELIO 20 DIENOS IÐRAÐAS IÐ UKMERGËSPILIES TEISMO KNYGØ. Byla dël raganavimo. Pumpuèiø kaime (netoli Kavarsko,dab. Anykðèiø r.) raganavimu apkaltinta Darata Maèiukaitienë-StasienëUrkienë teismo nuosprendþiu buvo kankinama, prisipaþino kerëjusi ir nurodë dar5 raganas, gyvenanèias toje apylinkëje. Sudeginta. Prisiekæ valstieèiai liudijo, kadminëtoji Urkienë kerais nuþudþiusi 5 vyrus. Tekstas rusø (rutënø), lenkø bei lietuviøkalbomis. Rado Domininkas Burba. Skelbiamas pirmà kartà. Saugomas LMABRS: f. 33 (Burbø, Belvederio ir kitø dvarø), b. 36, l. 41.[41r] [...] As¸ Iozafas Aùdonas:aµz maùgarieta Jonienie Aùdoniene aµz Walentas Jaraµùawonis 28 ỳr aµzwaỳtekus pukianis prisiekiam ponuỳ Diewuỳ Wiµogalinciam traỳceỳ µ¸wentaỳ wienam Antato kad darata maciukaycia µtaµieneVrkiene apc¸erawoia nabaµtikus Jona mikoùaiu Adoma ỳr µtaniµùowu Mar[...] 2925 1700–1733 metø Vilniaus vaivadijos piliesteismo knygos; LVIA: f. SA, b. 4715–4748;1663–1788 m. Vilniaus vaivadijos þemësteismo knygos; LVIA: f. SA, b. 4206–4232.26 V[aclovas] Birþiðka, Lietuviðkø knygø istorijosbruoþai 1, Kaunas: Spaudos fondas,1930, 111–112.27 V[aclovas] Birþiðka, Senøjø lietuviðkø knygøistorija 2, Chicago: Chicagos lietuviøliteratûros d-ja, 1957, 53–55.28 átrp.29 Nuplyðæs popierius su viena ar dviem raidëmis.0 0 0292 Archivum Lithuanicum 6

293 Penkios neskelbtos XVII–XVIII 0 0 0amþiaus lietuviðkos LDK 0 0 0priesaikos 0 0 0

Jona aùdona mikoùoiu Jononi ir wisi penki nuog ios runku raznais [...] 30apc¸erawoti pamire Ant ko kaip poteỳseỳ prỳµiekiam pone diewe mu[...] 31padeki o Ieỳ ne poteỳsaỳ pone diewie mus Vzmuµzki2. 1664 METØ SAUSIO 19 DIENOS VILNIAUS ÞEMËS TEISMOTRIJØ KARALIØ SESIJOJE SVARSTYTAS SKUNDAS. Dokumentasraðytas 1660 metø vasario 28 dienà. Bajorë Regina Gintvilaitë-Zaleskienë, Petro JurgioZaleskio þmona, skundësi, kad kunigaikðtienë Giedraitienë, Arnulfo þmona, beijos sûnûs Merkinës klebonas Adomas, Aleksandras ir Jonas Giedraièiai 1660 metaisvasario 26 ir 28 dienà uþpuolë Zaleskienei priklausantá Leliakalnio kaimà (netoliVideniðkiø, dab. Molëtø r.). Dokumente pateikiama paèios bajorës priesaika lenkiðkai,o jos dviejø valstieèiø – lietuviðkai. Tekstas rusø (rutënø), lenkø bei lietuviø kalbomis.Rado Domininkas Burba. Skelbiamas pirmà kartà. Saugomas LVIA: f. SA(1664–1667 metø Vilniaus vaivadijos þemës teismo knygos), b. 4205, l. 364.[364v] [...] Asz Iurgis Ionautas ỳr Asz Martinas Kulis prỳsiekiam Ponuỳ Dewuy Wisu galanciam Traỳcey szwintam [sic!] wienam ont to kaỳp teỳseỳ paddonieỳ ios milistasponios Arnolfienias giedraỳtienies ỳr Ponu µunu Iosmilistas paddonieỳ Zieùoboỳ pazawu Ponios musu Pomie[nie]nie pirma apotam io mislista [sic!] Ponas Ionas ArnolfonisGiedreỳtis Preỳk [sic!] gwaùtownam Vzioimi un namu musu teypodaugiel ỳr tokiu Turgu miewu [...] ỳr galwiiu Kapo reiestryỳ Raszita ir ideta ir musp uz grebe ir unt pazitkasawa apiwerte unko Kaỳpo Sprawedliwaỳ prisiekia[m]Teypo mumus Ponie dewe padek’ Aieỳ nietieỳµibeỳPrỳsiekiame ponie Dewe mus Azumuszk3. 1675 METØ LAPKRIÈIO 28 DIENOS (1676 METØ SAUSIO 2 DIE-NOS 32 ) UKMERGËS KOMPROMISINIO TEISMO SPRENDIMAS. Byla dëlvalstieèiø bëgimo. Minima, kad Adomui bei Kotrynai Boguðams priklausantys valstieèiaiKarveliai rengësi bëgti ið savo ðeimininkø valdø, paraginti Kiaukliø (Ukmergëspaviete, dab. Ðirvintø r.) vaito Stanislovo Jostelio. Uþ savo pono iðdavystæ jiemsskirta mirties bausmë, bet kai jie prisiekë amþinai tarnauti Adomui bei KotrynaiBoguðams, nuo bausmës atleisti. Tekstas lenkø ir lietuviø kalbomis. Tekstà rado irperraðë Konstantinas Jablonskis, taèiau nepaskelbë. Jablonskio darytas dokumento30 Nuplyðæs popierius, manytina, su vienuþodþiu, galbût *spasabas(?)31 Nuplyðæs popierius su viena ar dviem raidëmis.0 0 032 Ið nuoraðo teksto neaiðku, kodël pateiktaantra data, galbût tai – bylos áraðymolaikas.294 Archivum Lithuanicum 6

nuoraðas saugomas Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos Rankraðèiø skyriuje.Pagal Jablonskio nuorodà á Lietuvos valstybës istorijos archyvo Senøjø aktø fondàbylos originalas nerastas, tad èia pateikiamas Jablonskio nuoraðas. Skelbiamaspirmà kartà. Saugomas LMAB RS: f. 256 (Konstantino Jablonskio), b. 4583, l. 4–5.[4] [...] Asz Martynas, asz Ionas, asz Michaùas, Petras // [5] ir Adamas Karwieley,sunus Martyna, asz Krystyna Puszycia Karweluniena prysiekieme ponu dewuvisagalincziam, traycziey szwintey wienam vnt tu, kayp mes nog sio czesa miùostiuamponu saua ponu Boguszu, paczey poniey ir waykamus io zyczliwe, szczyre,niemislidami ape izbiegimu, ne ig ioki walszcziu nesikraustysemesi 33 pakoùay ponasdeuas mus ùeykis ir waykielus musu, szczyre sùuýysieme ir niezdrodisime, boiow buwam uý sawa piktu misùi uýsùuýy koroniu, wisokiey biùoy kùausiseme kaip33 „nesikrausty/se/mesi – se priraðyta iðvirðaus“ (K. J. pastaba).295 Penkios neskelbtos XVII–XVIII 0 0 0amþiaus lietuviðkos LDK 0 0 0priesaikos 0 0 0

ponus sawa, vienas vý uisus, o wisy vz wienu ùayduiemes 34 , ruczyiemes, kaypzmones wùosni czione gimi io milistas ponu Boguszia. Keip tiesiey prysiekiem,pone deue mumus padeyk, o iey netesey, pone deue mus vsz[muszk] vnt kunair duszias.4. 1677 METØ BIRÞELIO 19 DIENOS IÐRAÐAS IÐ UKMERGËS KOM-PROMISINIO TEISMO BYLØ. Byla tarp Jono bei Samuelio Prentnickiø (Pràtnicki)bei Smolensko pastalininkio Saliamono Zabielos ir Jurgio Kaminsko dël Prûdiðkëspievos. Ið bylos apraðo bei leksikos manytina, kad priesaika uþraðyta Ðvenèioniøapylinkëse. Prentnickio valstieèiai Pilypas bei Vaitiekus Krunai prisiekia, kadðios þemës priklausë jø ponui, jiems ir jø tëvams. Taip pat priesaikoje minima, kadðalia esantá dviejø rëþiø ploèio sklypà valdo ponas Jurgis Kaminskas. Tekstas lenkø34 „ùayciu/lie/mes – lie ið virðaus“ (K. J. pastaba;joje cituojamas þodis paraðytaskitaip nei paèiam tekste).296 Archivum Lithuanicum 6

ir lietuviø kalbomis. Bylà rado VPU Istorijos fakulteto dëstytojas Povilas Spurgevièius.Saugomas LVIA: f. 526 (Vilniaus gubernijos braiþykla), ap. 2, b. 2, l. 6.[6r] [...] Aß Filipas yrasz Woytiechas Krunay Prysiekiam Ponu[y]diewuy Troycy Szuientiy wienczney [sic!] antato, kaypo piewapawadintiy Pruday ira ti kroi muµu ir Pona Muµuir mes in, ir teway muµu kaypo µawa wùosnaiu pieva [?]ir mes prawiem nog µanu gadinu, Taypegi du ßnurugrunta kury wenia ponas Jurgis Kaminµkas, anta toiapruda kaypo irtie duiau µzniuray muµu tikrà granicaAnta to wiµo kaypo sczyrey Ponie dEwiem pakarok an=taduszios y kona.5. 1 795 METØ SAUSIO 14 DIENOS LIETUVIÐKA PRIESAIKA. Priesaikaið Malguþyno(?) dvaro (dab. Joniðkio r.) apylinkiø. Joje minima, kad negalima297 Penkios neskelbtos XVII–XVIII 0 0 0amþiaus lietuviðkos LDK 0 0 0priesaikos 0 0 0

iðveþti aviþø uþ Lietuvos sienø. Tekstas lenkø ir lietuviø kalbomis. Priesaikà radoLMAB RS darbuotojai. Skelbiama pirmà kartà. Saugoma LMAB RS: f. 37 (Þemaitijosdvarø dokumentai), b. 11903, l. 1.Bibliografija: LBP 88.Asz Ernest Mejer Prysieku PDiewu Wysagalincziam TreyceySzwætoy Wienam ant ta = kaypo Awizas µupirktas Joniszkiniekietina buti iszwesztos uµz Rubezios, tiktay ingDwaroMaùguýyna Lietuwa pry Groniczies aµanti, ant reykaùu Fol=warka ir Furazu iszta Folwarka prygulincziu ant kakaypo teysinga Prysiekiu tayp man Ponie Diewie padekyr niekaùtu Muku µunaus Ja=D OMININKAS BURBA Gauta 2004 m. vasario 10 d.Vilniaus pedagoginis universitetasT. Ðevèenkos g. 31LT-03111 Vilnius, Lietuva 0 0 0Piliø tyrimo centras „Lietuvos pilys“Katedros a. 4 0 0 0LT-01100 Vilnius, Lietuva298 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Gertrud BenseMartin-Luther-Universität Halle-Wittenberg 0 0 0Vincentas DrotvinasVilniaus pedagoginis universitetasAugusto Schleicherio laiðkaiAugustui Friedrichui PottuiÈia skelbiami du Augusto Schleicherio (1821–1868) laiðkai Augustui FriedrichuiPottui (1802–1887), raðyti 1849 ir 1850 metais ið Bonnos á Hallæ. Jie saugomi Hallëje,Saksonijos-Anhalto þemës ir universiteto bibliotekos Rankraðèiø skyriuje, Potto palikimofonde (Universitäts- und Landesbibliothek Sachsen-Anhalt, Handschriftenabteilung:Pott-Nachlaß Yi I–III), kur sukauptas beveik 1500 laiðkø Pottui rinkinys.Laiðkø turiniui suprasti praverstø glaustos þinios apie adresato ir adresantogyvenimà bei mokslinæ veiklà.1. AUGUSTAS FRIEDRICHAS POTTAS, baigæs Hannoverio licëjø, 1821metais pradëjo studijuoti teologijà Göttingeno universitete, bet drauge lankë ir filologijosbei gamtos mokslø paskaitas. Po studijø 1825-aisiais pradëjo mokytojautiCellës miesto gimnazijoje. 1827 metais uþ darbà De relationibus, que praepositionibusin linguis denotantur (Apie santykius, kalbose reiðkiamus prielinksniais) Göttingeno universitetoFilosofijos fakultete gavo daktaro laipsná. Persikëlæs á Berlynà, klafsë indoeuropeistikoskûrëjo Franzo Boppo (1791–1867) paskaitø. 1830-aisiais Pottaságijo teisæ dëstyti aukðtojoje mokykloje ir tapo Berlyno universiteto Bendrosios kalbotyroskatedros privatdocentu. Berlyne susipaþino su ðio universiteto profesoriumiWilhelmu von Humboldtu, aukðtu valstybës pareigûnu, 1801–1810 metais ëjusiuPrûsijos kultûros ir ðvietimo reikalø ministro pareigas.1833–1836 metais Pottas iðleido reikðmingà veikalà Etymologische Forschungenauf dem Gebiete der Indo-Germanischen Sprachen mit besonderem Bezug auf die Lautumwandlungim Sanskrit, Griechischen, Lateinischen, Littauischen und Gothischen (Indoeuropieèiøkalbø etimologiniai tyrimai, ypaè atsiþvelgiant á garsø pasikeitimus sanskrito, grai-299 Augusto Schleicherio laiðkai 0 0 0Augustui Friedrichui Pottui 0 0 0

kø, lotynø, lietuviø ir gotø kalbose) 1 . Ðiuo veikalu jis iðgarsëjo kaip vienas lyginamojoistorinio metodo kûrëjø. Ypaè daug dëmesio Pottas skyrë baltø kalboms ir jø santykiamssu slavø kalbomis. Tais paèiais metais jis buvo pakviestas moksliniam irpedagoginiam darbui ekstraordinariniu profesoriumi á Hallës universitete kà tikásteigtà Bendrosios kalbotyros katedrà. Èia 1838-aisiais jis tapo ordinariniu profesoriumiir dirbo bemaþ penkiasdeðimt metø.Kitas þymus Potto baltistikos veikalas De Borusso-Lithuanicae tam in Slavicis quumLetticis linguis principatu commentatio (Apmàstymas apie prûsø-lietuviø kalbos pirmenybætiek prieð slavø, tiek prieð latviø kalbas), iðleistas 1837 metais Hallëje 2 . Jo antroji dalisCommentatio de Linguarum Letticarum cum vicinis nexu (Latviø ir jø kaimynø kalbøtyrinëjimas) 3 pasirodë irgi Hallëje 1841-aisiais 4 .Pottas domëjosi lietuviø kalbos kilme ir giminyste su kitomis kalbomis. 1839 metaisjis recenzavo Hallës profesoriaus Hanso Eriko Thunmanno (1746–1778) veikalàUntersuchungen über die alte Geschichte einiger Nordischen Völker (Kai kuriø Ðiaurës tautøsenovës istorijos tyrinëjimai), iðëjusá 1772 metais Berlyne, ir Johanno Severino Vaterio(1771–1826) darbà Die Sprache der alten Preußen (Senøjø prûsø kalba), iðleistà1821-aisiais Braunschweige.Pottas palaikë ryðius su Karaliauèiaus universiteto profesoriais, tyrinëjusiaisbaltø kalbas. Hallëje 1839 metø liepà susipaþino su Peteriu von Bohlenu (1793–1840) ir draugavo iki pastarojo mirties 5 . Pottas susiraðinëjo su Georgu HeinrichuFerdinandu Nesselmannu (1811–1881), bendravo su Maþosios Lietuvos kultûrosdarbuotoju Ragainës kunigu Karlu Augustu Jordanu (1793–1871), teikusiu þodþiusNesselmanno þodynui Wörterbuch der Littauischen Sprache (1851) 6 . Pottas palankiaiatsiliepë apie Karaliauèiaus universiteto Lietuviø kalbos seminaro vedëjo FrydrichoKurðaièio pirmàjá darbà Laut- und Tonlehre der littauischen Sprache (Lietuviø kalbosgarsai ir kirèio mokslas; 1843) 7 .1 August Friedrich Pott, Etymologische Forschungenauf dem Gebiete der Indo-GermanischenSprachen mit besonderem Bezug auf dieLautumwandlung im Sanskrit, Griechischen,Lateinischen, Littauischen und Gothischen1–2, Lemgo: Meyer, 1833–1836; 0 0 021859–1876.2 August Friedrich Pott, De Borusso-Lithuanicaetam in Slavicis quam Letticis linguis principatucommentatio [...], Halis Saxoniae:Formae Gebaueriae, 1837.3 August Friedrich Pott, Commentatio de LinguarumLetticarum cum vicinis nexu [...],Halis Saxoniae: Gebauer, 1841.4 Terminà Lettis, Letticarum Pottas vartojobaltø kalbø reikðme. Patá baltø kalbø terminàdie Baltischen Sprachen pirmà kartàpavartojo Georgas Heinrichas FerdinandasNesselmannas (Georg Heinrich FerdinandNesselmann, Die Sprache der alten Preußen,Berlin: Reimer, 1845, XXVIII).5 Plaèiau apie Potto ir von Bohleno ryðiusþr. Gertrud Bense, August Friedrich Pottund Peter von Bohlen. Zu einigen Besonderheitenihres wissenschaftlichen Umfelds(spausdinama).6 Plaèiau þr. Gertrud Bense, „Briefe von KarlAugust Jordan an August Friedrich Pott“,ALt 4, 2002, 189–192.7 Plaèiau apie Pottà þr. Paul Thieme, „AugustFriedrich Pott“, Festschrift 450-Jahrfeierder Martin Luther Univesität Halle-Wit-300 Archivum Lithuanicum 6

Tuo laikotarpiu jau buvo iðkeltas baltø kalbø savarankiðkumas (ChristianasRasmus Raskas, 1818), lietuviø kalbos faktai pirmà kartà moksliðkai palyginti sukitomis indoeuropieèiø kalbomis (Franzas Boppas, 1833–1852). Baltø kalbos buvoávardytos kaip atskira indoeuropieèiø kalbø ðaka. Taèiau tai buvo tik baltø kalbøistorijos ir jø giminystës su kitomis indoeuropieèiø kalbomis tyrimø pradþia.2. AUGUSTAS SCHLEICHERIS, 1846 metais baigæs Bonnos universitetà,gavo trejø metø mokslines atostogas tolesnëms studijoms Paryþiuje ir Londone.Apie savo planus Schleicheris raðë 1849 metø spalio 12 dienos laiðke èekø kalbininkuiAloyzui Vanièekui: „Ateityje að manau tyrinëti slavø ir baltø kalbø santykius.Parengiamàsias studijas pradëjau ðià vasarà“ 8 . 1849 metais Schleicheris èekiðkaiparaðë pirmàjá baltistikos darbà Z èeho povstaùy poùohùasky ú, ü a co jim odpovídåv litevskem jazyku (Ið kur kilo pusbalsiai ú, ü ir kas juos atitinka lietuviø kalboje), iðspausdintàknygoje Die Sprachen Europas in systematischer Übersicht (Sisteminga Europoskalbø apþvalga) 9 . Ten randame Schleicherio mintis, kurias jis pareiðkë ir èiapublikuojamame laiðke Pottui: „Autorius jau seniai pasiryþæs vietoje iðmokti lietuviøkalbà ir jos gramatikà, kaip ir apskritai baltø ir slavø kalboms skirti savoartimiausius metus, o galbût net ir visà ateitá“ 10 .Skelbiami laiðkai rodo gana ankstyvà Schleicherio apsisprendimà: dar 1849metø rudená, greièiausiai gráþæs ið moksliniø kelioniø, jau buvo sumanæs tyrinëtigyvàsias baltø kalbas. Á Hallës profesoriø Pottà, kaip á indoeuropieèiø lyginamosiosistorinës kalbotyros autoritetà, jis kreipësi ne tik norëdamas pasitikslinti dël savobûsimøjø tyrimø problematikos bei perspektyvø, bet jau turëdamas konkretø tikslà:parengti lietuviø kalbos gramatikà ir skaitinius su þodynu. Tam jis buvo suplanavæsiðvykà á Maþàjà Lietuvà, kur norëjo studijuoti gyvàjà lietuviø kalbà ið þmoniølûpø, rinkti patarles ir prieþodþius, kaupti empirinæ medþiagà bûsimajai gramatikai.Kaip þinome, 1852 metais Schleicheris atvyko á Maþàjà Lietuvà, ten sukaupëtenberg 2, 1952, 309–319; Gertrud Bense,„Die vergleichende Sprachwissenschaft inHalle seit A. F. Pott“, WissenschaftlicheZeitschrift der Universität Halle G VII/4,1958, 901–905; Gertrud Bense, „Pott, AugustFriedrich“, Slawistik in Deutschlandvon den Anfängen bis 1945. Ein biographischesLexicon, hrsg. von Ernst Eichler, Bautzen:Domowina-Verlag, 1993, 310–311;Gertrud Bense, „A. F. Pott und die baltoslawischenSprachbeziehungen“, Blt 4 priedas,1994, 16–21; Algirdas Sabaliauskas,Lietuviø kalbos tyrinëjimo istorija iki 1940 m.,Vilnius: Mokslas, 1979, 51; F. Plank, „Pott,August Friedrich“, Lexicon Grammaticorum,hrsg. von Harro Stammerjohann,Tübingen: Niemeyer, 1996.8 Joachim Dietze, August Schleicher als Slawist.Sein Leben und sein Werk in der Sichtder Indogermanistik, Berlin: Akademie-Verlag,1966, 27; Joachim Dietze, „Schleicher,August“, Slawistik in Deutschland von denAnfängen bis 1945. Ein biographisches Lexicon,hrsg. von Ernst Eichler, Bautzen: Domowina-Verlag,1993, 338–340.9 August Schleicher, Die Sprachen Europas insystematischer Übersicht, Bonn: König, 1850.10 Versta ið Dietze 1966, 29.301 Augusto Schleicherio laiðkai 0 0 0Augustui Friedrichui Pottui 0 0 0

eikiamø gyvosios kalbos ir tautosakos duomenø ir po keliø metø iðleido dviejødaliø lietuviø kalbos vadovëlá 11 .G ERTRUD BENSE Gauta 2004 m. birþelio 21 d.Jägerplatz 17D-06108 Halle (Saale), DeutschlandV INCENTAS DROTVINASVilniaus pedagoginis universitetasÐevèenkos g. 31LT-03111 Vilnius, Lietuvael. p. drotvinas@vpu.lt11 August Schleicher, Litauische Grammatik,Prag: Calve, 1856; August Schleicher, LitauischesLesebuch und Glossar, Prag: Calve,1857. Plaèiau apie Schleicherá þr. VincentasDrotvinas, Augustas Ðleicheris lituanistas,Vilnius: Mokslas, 1979; Sabaliauskas1979, 63–71. 0 0 0302 Archivum Lithuanicum 6

303 Augusto Schleicherio laiðkai 0 0 0Augustui Friedrichui Pottui 0 0 0

304 Archivum Lithuanicum 6

305 Augusto Schleicherio laiðkai 0 0 0Augustui Friedrichui Pottui 0 0 0

306 Archivum Lithuanicum 6

[Augusto Schleicherio 1849 metø spalio 21 dienos laiðkas Augustui FriedrichuiPottui; Hallë, Saksonijos-Anhalto þemës ir universiteto biblioteka: Pott-NachlaßYi 5 I, 1190][1] Hochgeehrteµter Herr!Entµchuldigen Sie, daß ich mich mit einem º Briefe an Sie ¸u wenden und Ihre Gütedurch º eine Bitte in Anµpruch ¸u nehmen wage.Schon länger hege ich nämlich den Plan einer º genügendern Darµtellung derlittauiµchen Grammatik º ¸u verµuchen, als die von Mielcke den Umµtänden º undder ¨eit nach µein konnte und ¸u dieµem ¨wecke, º unbeµtimmt auf wie lange ¨eit,mich nach Littauen º µelbµt ¸u begeben um mir jenes herrliche Idiom º gan¸ undgar ¸u eigen ¸u machen. Dieµer Arbeit º dürfte µich vielleicht eine an Ort und Stelle¸u veran= º µtaltende Sammlung von Sprichwörtern, Volksliedern, º Mährchen u.µ. w. anreihen um µo viel, als möglich von dieµer Sprache dem µchon mächtighereinµtürmen= º den Untergange ¸u entreißen 12 . ¨u einer vergleichenden[2] Bearbeitung des Litt. Lett. Apreuß. u. Kirchenµlaw. º fühle ich ebenfalls großeLuµt – eine µolche Arbeit º dürfte vielleicht 13 nach wohlerworbener Kenntniß º dernoch lebenden littauiµchen und lettiµchen Sprache º vieles an ihrer Schwierigkeitverlieren; das Kirchen= º µlawiµch habe ich bereits ebenfalls in Angriff ge= º nommenwobei mir trefflich ¸u Statten kommt, º daß ich während meines µiebenmonatlichenAufent= º halts in Mähren mir das Tµchechoµlawiµche Idiom º einigermaßen¸u eigen gemacht. Bei der nahen Ver= º wandtµchaft der µlawiµchen Sprachenund den conµtan= º ten Regeln der Lautentµprechung die ¸wiµchen ihnen º obwalten,iµt ¸u einer vergleichenden Bearbeitung º des Slawiµchen mit dem Lettiµchendie Berückµichtigung º des älteren Idiomas gewiß ausreichend. – Eine º littauiµcheChreµtomathie mit Gloµµar, ein 14 vollµtän= º diges und unµeren Bedürfniµµenmehr entµprechendes º Wörterbuch könnten ebenfalls nichts µchaden – kur¸ º eshat wohl ein Mann für µein gan¸es Leben º genug ¸u thun, wenn er es der Erhaltungund º Bergung jener Sprachtrümmer ¸u widmen befliµµen º iµt. Daß aber ¸ueinem µolchen Unternehmen vor º Allem die perµönliche Anweµenheit im Landeund º die völlige Vertrautheit mit der Sprache erforderlich iµt, iµt klar. Wie leichtüberdieß µich eine º Sprache aus dem Munde des Volkes auffaßt und[3] wie gan¸ anders der Eindruck iµt, den das geµprochene º Wort macht, als derdes gedruckten, dieß ¸u º beobachten hatte ich mehrfach bereits Gelegenheit. ºÜberdieß bin ich deµhalb nicht mit Widerwillen in º den Hütten der Bauern – µolltenµie µelbµt µo er= º bärmlich µein, wie die der Slowaken und Waùachen º an derungariµchen und polniµchen Grän¸e in Mähren º und ich bin feµt über¸eugt, es magin Littauen º auf dem Lande auch noch µo µchlimm ausµehen, ich º werde gewiß12 entreißen paraðyta virð iðbraukto retten.13 Toliau iðbraukta nach.14 ein taisyta ið eine.307 Augusto Schleicherio laiðkai 0 0 0Augustui Friedrichui Pottui 0 0 0

µagen können t#qlaqi d$, º krad%h? kaì k&nteron Àllo pot‚ ÆtlhV. Im º Gegentheilbefinde ich mich ¸eitenweiµe unter echten º Naturmenµchen recht wohlund weiß mich beµµer in ihr º Weµen ¸u µchicken als in das des 15 µogenannten „gebildeten“º Pöbels. Die Mittel ¸u einer µolchen Reiµe getraue º ich mir ebenfallswohl auf¸utreiben, für mich braucht º es deren nicht viel. Gegenwärtig bin ich miteiner º litterariµchen Arbeit beµchäftigt, die als ¸weites Stück º meiner µprachvergl.Unterµuchungen noch dieµen Win= º ter erµcheinen wird; nach Vollendung derµelbenund º nach Schluß der Vorleµungen gedächte ich ungefähr º mich auf den Weg¸u machen, wenn nicht Eins mich º von meinem Vorhaben ¸urückhält und dieµesEine º iµt die Urµache meines Schreibens an Sie. Sollten º Sie nämlich vielleichtgeµonnen µein ¸um Heile der º Wiµµenµchaft, jene oben be¸eichneten, gewiß nöthigenº Arbeiten µelbµt ¸u unternehmen, µo verµteht ich (sic!) µich º gan¸ von µelbµt,daß ich an die Ausführung meines[4] Vorhabens fürder nicht mehr denke, vielmehr º würde im Intereße derWiµµenµchaft mich eine º µolche Kunde hoch erfreuen. Und um eine º wenn auchnur in einigen ¨eilen beµtehende Aus= º kunft über dieµen Punkt wage ich Sie¸u º erµuchen, da ich nunmehr daran gehen muß, die º äußeren Bedingungen derAusführung meines even= º tuellen Vorhabens ins Werk ¸u richten.Entµchuldigen Sie daß ich mich ohne Weite= º res an Sie ¸u wenden gewagt habe,allein º da Sie beµonders durch die beiden (leider im Buch= º handel verµchwundenen)Programme (v.J. 1837 u. 41) bereits º eine µpecielle Durchforµchung des litt.µlawiµchen º ¨weiges begonnen haben überdieß eine Bereicherung º der littauiµchenLitteratur in erfreuliche Ausµicht geµtellt, µo liegt die Vermuthung nahe, daß ge= ºrade Sie jene Lücke im Gebiete der Linguiµtik º aus¸ufüllen geneigt µein dürften.Mit der Verµicherung der vor¸üglichµten Hoch= º achtungBonn d. 21ten Oct.Ew. Wohlgeboren1849 gan¸ ergebenµterDr. A. Schleicher,Priv. Doc. in Bonn[1] Didþiai gerbiamas Pone!Atsipraðau, kad drástu á Jus kreiptis laiðku ir tikëtis Jûsø palankumo.Jau seniai planuoju bandyti parengti lietuviø kalbos gramatikà, tikslesnæ, negu pagalaplinkybes ir laikà galëjo bûti Milkaus [gramatika. – G. B., V. D.] 16 .15 des áterpta tarp das ir µogenannten.16 Plg.: „Kai jis [Schleicheris] dar Bonnoje planavoparengti lietuviø kalbos gramatikà,atsiklausë Nesselmanno, ar ðis neturás tokiopat sumanymo. Nesselmannas tai paneigë(1849 metø spalio 26 diena)“; verstaið Allgemeine Deutsche Biographie 31, Leipzig:Duncker & Humblot, 1890; 2 1970, 407.308 Archivum Lithuanicum 6

Tuo tikslu norëèiau kuriam laikui pats vykti á Lietuvà, kad galëèiau tà puikià kalbàvisiðkai iðmokti. Gal bûtø gerai kartu su ðituo darbu parengti prieþodþiø, liaudiesdainø, pasakø ir t. t. rinkiná ir kiek tik galima daugiau ið tos kalbos iðplëðti gelbstintjà nuo ryðkaus smukimo.[2] Lygiai taip pat jauèiu didelá troðkimà lyginamajam lietuviø ir latviø, senosiosprûsø ir baþnytinës slavø kalbos tyrinëjimui. Toká darbà, ágijæs þiniø apie dar gyvaslietuviø ir latviø kalbas, parengèiau daug lengviau; lygiai taip baþnytinës slavøkalbos studijà að jau esu pradëjæs, èia man labai praverèia, kad að per septynismënesius, praleistus Moravijoje 17 , ðiek tiek pramokau èekoslovakø 18 kalbos. Kadangislavø kalbos labai artimos ir tarp jø vyrauja pastovios garsø atitikimø taisyklës,tai lyginamajam slavø ir latviø 19 kalbø tyrinëjimui tikrai pakanka atsiþvelgtiá senàjà kalbà. Lietuviðka chrestomatija su þodynu – iðsamus ir mûsø poreikiusgeriau atitinkantis þodynas taip pat nekenktø – trumpai sakant, þmogus visà savogyvenimà turës kà veikti, jeigu nori atsidëti lietuviø kalbos likuèiø iðsaugojimui. Betaiðku, kad tokiam sumanymui bûtina pirmiausia paèiam bûti toje ðalyje ir visiðkaigerai iðmokti kalbà. Be to, kaip lengva kalbà ið þmoniø lûpø suvokti ir[3] kaip visai kas kita yra áspûdis, kurá kelia iðtartas, o ne spausdintas þodis, tai pastebëtiað jau turëjau daug progø. Ir, be to, dar – að nesibjauriu valstieèiø lûðnomis,nors jos bûtø tokios pat skurdþios, kaip tø slovakø ir valachø prie vengrø ir lenkøsienos Moravijoje. Að esu tvirtai ásitikinæs, kad Lietuvos kaime gali dar blogiau atrodyti,að galëèiau tikrai pasakyti: t#qlaqi d$, krad%h? kaì k&nteron Àllo pot‘ÆtlhV 20 . Prieðingai, tarp gamtos þmoniø man visai gera, ir að jauèiuosi labiau ásijautæsá jø prigimtá negu á vadinamosios „iðlavintos“ minios. Lëðø ðitokiai kelioneimanau taip pat rasti, nes man nedaug tereikia. Dabar að uþsiëmæs literatûriniu darbu,kuris pasirodys dar ðià þiemà kaip mano kalbos lyginamøjø tyrinëjimø 21 antrojidalis. Tà darbà pabaigæs ir pasibaigus paskaitoms, manyèiau rengtis á kelionæ, jeiguvienas daiktas nesulaikytø manæs nuo sumanymø. Tas vienas ir yra mano raðtoJums prieþastis. Jeigu Jûs mokslo labui galbût ketintumëte pats padaryti anuos manoapibûdintus ir ið tikrøjø reikalingus mokslo darbus, tai savaime suprantama,kad að ateityje[4] apie savo sumanymo realizavimà daugiau nebegalvoèiau, prieðingai, mokslointeresais tokia þinia labai dþiugintø. Ir drástu praðyti Jus nors keliomis eilutëmisapie tai man atsakyti, nes man tuojau reikia pradëti rengti iðorines sàlygas bûsimajamsumanymui ávykdyti.17 Vok. Mähren, dab. Èekijos Respublikosdalis.18 Èekø kalba.19 Dël termino baltø kalbos þr. mûsø áþangà,p. 300, iðn. 4.20 „Reikia iðtverti, ðirdie! Nepalygint baisesnæiðtvërei kanèià“ (Homeras, Odisëja 20,18–19, ið graikø kalbos vertë Antanas Dambrauskas,Vilnius: Vaga, 1997, 272.21 Schleicher 1850; plg. mûsø áþangà p. 301.309 Augusto Schleicherio laiðkai 0 0 0Augustui Friedrichui Pottui 0 0 0

Atleiskite, kad að drástu á Jus kreiptis be platesniø aiðkinimø, kadangi Jûs esatepradëjæs specialø lietuviø ir slavø ðakos tyrimà pagal abi (1837 ir 1841 metø)programas (deja, dingusias ið knygø prekybos) 22 , be to, esate þadëjæs praturtintiliteratûrà apie lietuviø kalbà, tai belieka tikëtis, kad bûtent Jûs galëtumëte uþpildytitas lingvistikos srities spragas.Bonna, spalio 21 diena1849Jûsø PrakilnybeiJus gerbiàsDr. A. SchleicherisPrivatdocentas Bonnoje22 Tai yra 1837 ir 1841 metø Potto Commentationes;plg. mûsø áþangà p. 300.310 Archivum Lithuanicum 6

[Augusto Schleicherio 1850 metø kovo 8 dienos laiðkas Augustui FriedrichuiPottui; Hallë, Saksonijos-Anhalto þemës ir universiteto biblioteka: Pott-NachlaßYi 5 I, 1191][1] Hochgeehrteµter Herr!Daß ich erµt heute auf Ihre gütige ¨uµchrift vom º vorigen Herbµte ¸u antwortenmich beehre, hat µeine Urµa= º che darin, daß ich µeit jener ¨eit bis jet¸t über ºmeine nächµte ¨ukunft durchaus im ¨weifel war; meine º Berufung nach Prag warlange im Werden und iµt º erµt jet¸t offi¸iell erfolgt.311 Augusto Schleicherio laiðkai 0 0 0Augustui Friedrichui Pottui 0 0 0

Fürs Erµte iµt es mir demnach nicht möglich, º die Reiµe nach Littauen an¸utreten,doch „aufgeµchoben 23[2] iµt nicht aufgehoben“. Vor der Hand habe ich Ge= º legenheit mit dem Slawiµchenmich genauer ¸u befreun= º den und das iµt ja eine gute Vorµchule fürsLittau= º iµche.23 Puslapio apaèioje kustodas iµt nicht.312 Archivum Lithuanicum 6

Mit Herrn Neßelmann in Königsberg habe ich º mich µchon länger in Be¸iehunggeµet¸t. Er hatte º die Güte mir mit¸utheilen, daß er demnächµt º einen Thesauruslinguae lituanicae ¸u º ediren beabµichtige, der an Vollµtändigkeit Miel= º cke weitübertreffen werde. Kurµchat arbeite º an einem deutµch–littauiµchen Wörterbuche,º ¸ur Grammatik aber habe Niemand Luµt 24 .24 Puslapio apaèioje kustodas Anbei.313 Augusto Schleicherio laiðkai 0 0 0Augustui Friedrichui Pottui 0 0 0

[3] Anbei erlaube ich mir 25 einige Werkchen º als geringes ¨eichen meiner hohenVerehrung Ihnen º ¸u überreichen.Für Ihren µo lehrreichen Brief tiefgefühlten º Dank µagend verharre ich mit dervor¸üglichµten º HochachtungBonn 8. Mär¸1850Ew. Hochwohlgeborengan¸ ergebenµterA. Schleicher[1] Didþiai gerbiamas Pone!Prieþastis, kad að tik ðiandien atsakau á Jûsø malonø praeito rudens raðtà, yra ta,kad jau kuris laikas iki ðiol labai abejojau dël savo artimiausios ateities. Manopaskyrimas Prahoje labai ilgai truko ir tik dabar oficialiai ávykdytas 26 .Pirmiausia dël to að dar negaliu pradëti kelionës á Lietuvà, taèiau „atidëti[2] dar nereiðkia iðsiþadëti“. Dabar dþiaugiuosi turëdamas progà domëtis slavøkalbomis ir tai yra tikrai geras pasirengimas lietuviø kalbos studijoms.Su ponu Nesselmannu Karaliauèiuje jau senokai bendrauju. Jis yra man praneðæs,kad artimiausiu metu numatæs iðleisti lietuviø kalbos tezaurà, kuris gerokai pranoksMilkaus þodynà. Kurðaitis rengia vokieèiø–lietuviø kalbos þodynà 27 , bet gramatikosrengti niekas neturi noro.[3] Èia noriu áteikti kelis savo darbelius 28 , kaip menkà savo aukðtos pagarbos Jumsþenklà.Nuoðirdþiai dëkodamas uþ Jûsø malonø raðtà 29 lieku su didþia pagarbaBonna, 1850 metø kovo 8 dienaJûsø PrakilnybeiJus gerbiàsA. Schleicheris25 Toliau iðbraukta anbei.26 1850-aisiais Schleicheris buvo pakviestasPrahos universiteto Klasikinës filologijoskatedros ekstraordinariniu profesoriumi,o po metø paskirtas Lyginamosios kalbotyrosir sanskrito katedros ordinariniuprofesoriumi.27 Friedrich Kurschat, Deutsch-littauischesWörterbuch 1–2, Halle: Buchh. des Waisenhauses,1870–1874. 0 0 028 Neaiðku, kokius „darbelius“ Schleicherissiuntë. Pavyzdþiui, Pottas recenzavo jauminëtà Schleicherio Die Sprachen Europas insystematischer Übersicht (August FriedrichPott, „Die neuere Sprachwissenschaft.Zus. Mit 2 Rez. zu Steinthal“, Blätter fürliterarische Unterhaltung 22, 1852; antraðtëcituojama ið: Pott-Nachlaß Yi 5 III, 16.29 Ðis Potto laiðkas neþinomas.314 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Jurgita VenckienëLietuviø kalbos institutas, VilniusKirilika raðytas lietuviðkas atvirukas(XX amþiaus pradþia?)Publikuojamas atvirukas su áraðu kirilikos raðmenimis, skirtas Magdelenai Milvydaitei,raðytas á Ylakiø valsèiaus Viþanèiø kaimà (dab. Skuodo r.). Ant atvirukonëra jokio antspaudo, taèiau lyg ir matyti buvus priklijuotà paðto þenklà. Adresasuþraðytas rusiðkai. Siuntëjas neþinomas, gali bûti, kad raidës Ë. È. yra jo inicialai.Atvirukas saugomas straipsnio autorës asmeniniame archyve.1. A DRESATË. Apie adresatæ duomenø nedaug. Magdelena Milvydaitë (þr.1 pav.) gimë 1885 metais vidutiniø ûkininkø (turëjo apie 30–40 hektarø þemës)Slièiûtës ir Mateuðo Milvydo ðeimoje Viþanèiø kaime, Ylakiø valsèiuje 1 . Paminëtina,kad adresatës brolis Juozas Milvydas (þr. 1 pav.) buvo socialdemokratiniø paþiûrø,1904–1906 metais priklausë Lietuvos socialdemokratø partijai 2 , 1915 metais redagavorankraðtiná jaunimo laikraðtëlá Mûsø darbas 3 , jo namuose veikë Liaudies mokykla.Atviruko siuntëjas nepasiraðë ar pasiraðë tik inicialais Ë. È. tikëdamasis, kadbus paþintas. Kadangi klausiama apie vakarëlá, siuntëjas turëjo gyventi netoliese,kur nors Ylakiø apylinkëse.Atvirukas tikriausiai raðytas spaudos draudimo laikotarpiu (XIX amþiaus pabaigojear XX pradþioje). Siuntëjas galëjo bûti mokæsis valdinëje mokykloje ar kurkitur pramokæs raðyti rusiðkomis raidëmis. Tokiu atveju ðis atvirukas galëjo bûtisiøstas net ir panaikinus spaudos draudimà. Magdelena Milvydaitë mokyklos lan-1 Èia ir kitur remiamasi pasakojamàja Milvydøðeimos tradicija.2 Lietuviðkoji tarybinë enciklopedija 7, Vilnius:Mokslas, 1981, 499; Tarybø Lietuvos enciklopedija3, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijøredakcija, 1987, 92.3 Lietuviðki periodiniai leidiniai: 1823–1940.Kontrolinis sàraðas, Vilnius: Lietuvos nacionalinëMartyno Maþvydo biblioteka, Bibliografijosir knygotyros centras, 1993,502; Julius Tamoðiûnas, Lietuviðkø periodiniøleidiniø bibliografija. 1832–1982, Kaunas:Tamoðiûnas J., 1991, 322.315 Kirilika raðytas lietuviðkas 0 0 0atvirukas (XX amþiaus pradþia?) 0 0 0

1 pav. Atviruko adresatë Magdelena Milvydaitë irjos brolis Juozas Milvydas;Autorës asmeninis archyvaskiusi nebuvo, skaityti iðmokusi namuose, raðyti mokësi jau suaugusi. Jai siøstasasmeniðko turinio atvirukas liudija, kad kirilika turëjo mokëti bent skaityti.Manytina, kad tolerancijà kirilika raðomiems lietuviðkiems tekstams galëjo lemtiir socialdemokratiðka Milvydø ðeimos pasaulëþiûra. Gali bûti, kad adresantë tiesiognepaþino lotyniðkø raidþiø.2. A DRESANTAS IR JO KALBOS YPATYBËS. Ið uþraðo matyti, kadatviruko siuntëjas nebuvo gerai águdæs raðyti. Daryta klaidø: þodþiø òóðåêú =, äàóãú = pabaigoje paraðytas þenklas åðú , taèiau pamirðta jáparaðyti þodyje ïàñåëèê = . Netiksliai paraðytas þodis âàêåðåëå 4 = ‘vakarëlá’, þodþiø junginys òóðåêú äàóãú ëàéìå è ñâåéêàòåëå = .Tekste esama ðiaurës þemaièiø dounininkø patarmës bruoþø: Cóäåéâå = ‘sudievu’, ìîíå = ‘mane’. Atrodo, kad ir kaimo pavadinimas pradëtasraðyti tarmiðkai Âèçy- (genetyvo forma èia tariama [viþf·nti u ]), bet dar nebaigus,kirilikos [u] iðtaisyta á .4 Be to, ðiame þodyje tais. ið .316 Archivum Lithuanicum 6

Ìàãäàëåíå Äðàó[-]Magdalene Drau[-]ãåëå òóðåêú äàóãúgele turek daugëàéìå è ñâåéêàòåëålajme i svejkateleäåëêî òàìñòà ìîíådelko tamsta moneíå ïðî âàäèíå è âà-ne pro vadine i vaêåðåëåà òàìñòàkerele a tamstañóïèêå åñå à òoëàósupike ese a tolauáóâàó ïàñåëèêbuvau paselikñâåéêå è ëèíêñìåsvejke i linksmeË. È Cóäåéâå L. I SudejveCóäåéâåSudejveÃ=æºÌàãäàëåíå ÌèëâèäºÂú äåð. ÂèçàíöûÈëëîêñêîé âîëîñòè[Vertimas:]P[on]iaiMagdalenai MilvydaiteiÁ kai[mà] ViþanèiaiYlakiø valsèiaus317 Kirilika raðytas lietuviðkas 0 0 0atvirukas (XX amþiaus pradþia?) 0 0 0

Kirilikos grafema þymimas ðioje tarmëje redukuotas [ i ]: 1) praes. 2 sg. galûnëje5 : ïðîâàäèíå = ‘pakvieti’, åñå = ; 2) acc. sg. galûnëje (plg.LKA II, 56 þemël.): âàêåðåëå = ; 3) raðomas paplatëjæs sangràþos dalelytës-si- balsis (plg. Zinkevièius 1966, 63): ïàñåëèê = . Grafema þymimas ir þemaièiø redukuotas [ a ] f. nom. sg. galûnëje (plg. LKA II, 4 þemël.): ñâåéêå= , ëèíêñìå = . Taip galëjo bûti paraðyta dël nemokëjimotiksliai uþraðyti patarmës garsus. Veikiausiai dël tradicinës raðomosios kalbos átakosþemaitiðkasis [uo] paraðytas : äåëêî = , òoëàó = (taip raðëdaugelis þemaièiø).Vis dëlto dël duomenø stokos lieka neatsakyta á klausimà, kas ir dël kokiøprieþasèiø ðiame atviruke raðë kirilika, taèiau akivaizdu, kad ðios abëcëlës Þemaitijojemokytasi, ji vartota ir asmeniðkoje korespondencijoje.J URGITA VENCKIENË Gauta 2004 m. birþelio 21 d.Lietuviø kalbos institutasP. Vileiðio g. 5LT-10308 Vilnius, Lietuvael. p.: jurgive@lki.lt5 Zigmas Zinkevièius, Lietuviø dialektologija,Vilnius: Mintis, 1966, 21 þemël.; LKA II,23 þemël.318 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Janina Ðvambarytë-ValuþienëÐiauliø universitetasRankraðtinis 1861–1864 metø pamokslø rinkinys1. RANKRAÐÈIO SAUGOJIMO VIETA IR ISTORIJA. Mokytojo JurgioLapienio, gimusio 1910 metø rugsëjo 28 dienà Ðimoniø valsèiuje, Ðilagaliø kaime(dab. Anykðèiø r.), mirusio 1993-iøjø gruodþio 30 dienà Pasvalio r., archyve beveikpenkiasdeðimt metø saugotas rankraðtinis pamokslø rinkinys. Þmonos Eugenijos irdukros Violetos liudijimu, ðá rinkiná Lapieniui apie 1941-uosius ádavæs saugotikunigas, traukdamasis nuo sovietø represijø ið Lietuvos. Tas kunigas, kaip spëjaartimieji, galëjo dirbti Anykðèiø ar Rokiðkio parapijose, kuriose Lapieniui tekomokytojauti.Pats Lapienis dël bendradarbiavimo su marijonais ir savo kûriniø leidimo Marijampolëjeveikusioje Marijonø spaustuvëje vengë vieðumo 1 . Jis buvo paskirtas átuomet sunkiai pasiekiamà Mediniø pradþios mokyklà (Pasvalio r., dab. Ðimoniøgyvenvietë). Pamokslø rinkinys galbût galëjo patekti ið netoli Mediniø kaimo gyvenusiosVileiðiø giminës ûkio. Mat Lapienis skatino moksleivius atneðti á Mediniøpradþios mokyklà senø knygø, jei tokiø pasitaikytø namø bibliotekose ar paskaimynus.Po Lapienio mirties rastas knygø ryðulëlis, ant kurio uþraðyta ,,Vilmai“, t. y. vieninteleiLapienio vaikaitei. Jame buvo 1953 metais sudarytas draudþiamø knygø sàraðas,kuriame raudonu pieðtuku pabrauktos trys originalios Lapienio knygos: eilëraðèiørinkiniai Nykûs verpetai (1934) ir Iperito pavësy (1940), eiliuota pasaka Á rûtøðalá (1939) ir ið vokieèiø kalbos versta Elisabeth von Schmidt-Pauli Karmelio gëlelë(1933). Ryðulyje buvo Konstantino Sirvydo þodyno Dictionarium trium linguarumpenktasis leidimas (1713) ir minëtasis rankraðtinis pamokslø rinkinys.Pamokslø rinkinys dabar saugomas Violetos Gaigalienës (Lapienytës) archyvePasvalyje, Vilties g. 6–23.1 Biografiniø duomenø apie Lapiená pateikiaLietuviø enciklopedija 14, Bostonas: Lietuviøenciklopedijos leidykla, 1958, 169 (toliau– LE), taèiau ðio tomo sudarytojaisuplakë á vienà du autorius: Jurgá Lapienáir Ignà Lapiená. Igno Lapienio prozos knygosMaiðtininkas (1957) ir Þygyje (1958)priskirtos Jurgiui Lapieniui, sovietmeèiuneiðleidusiam në vienos knygos. Apie IgnàLapiená þr. Lietuviðkoji tarybinë enciklopedija6, Vilnius: Mokslas, 1980, 359. 0 0 0319 Rankraðtinis 1861–1864 metø 0 0 0pamokslø rinkinys 0 0 0

2. RANKRAÐÈIO IÐORINIAI ELEMENTAI. Rinkiná sudaro 178 lapai,numeruoti tokiu pat raðalu kaip ir pamokslai. Formatas 17,5x22 cm. Kai kuriepamokslai áklijuoti. Áklijø formatas 17x20,5 cm. Ið rankraðèio iðkirpta ir tuðèiø lapø(prieð l. 61 – du lapai, prieð l. 82 – trys, prieð l. 156 ir 167 – vienas lapas), ir buvusiøpriraðytø (po l. 46 ir 156). Rinkinyje yra tuðèiø nenumeruotø lapø (po l. 82 ir 94).Tokia numeracija veda prie minties jà buvus vëlesnæ.Pamokslai áriðti. Kartono kietvirðiai aptraukti juoda oda, abiejose pusëse puoðtavienodais augaliniais ir geometriniais ornamentais (jie sunkiai áþiûrimi). Kietvirðiøkampai ir briaunos apdilæ, vietomis matomas atplyðæs kartonas. Rinkinio nugarëlëvirðuje ir apaèioje apdriskusi. Virðutiniojo prieðlapio laisvasis lapas atiræs, dël togerai matyti trys ryðiai. Virð ryðiø oda apdilusi. Apatinysis prieðlapis taip pat atiræsnuo rankraðèio bloko. Defektinë ir vidinë virðeliø pusë: vietomis pragrauþtas kietvirðiøkartonas.Virðutiniojo prieðlapio klijuotasis lapas tuðèias, o laisvajame lenkiðkai suraðytipamokslø pavadinimai nurodant numerá ir lapà, kuriame prasideda pamokslas(þr. 5).3. RANKRAÐÈIO DATAVIMAS IR LOKALIZAVIMAS. Po kiekvienopamokslo þymëtos datos: 1861, 1862, 1863 ir 1864 metai (apie datos þymëjimo bûdàþr. 5.). Tad rankraðtis datuotinas 1861–1864 metais, bet rinkinyje vyrauja 1863–1864 metø pamokslai.Toká datavimà patvirtina ir popieriuje áspausti antspaudai. Pamokslø rinkiniopopierius þymëtas dviem antspaudais. Pagrindinis yra staèiakampio formos suáraðu: „ÒÐÎÈÖ. ÔÀÁP. N o 5 ÃOÂAÐÄA“. Antspaudas nedidelis (19x13 mm), puoðtasaugaliniu motyvu. Tik vienà kartà áspaustas kitas antspaudas. Jis taip patketurkampis (19x11 mm), su áraðu: „ÃÎÂÀÐÄÖÜÑÊÎÉ ÔÀÁÐÈÊÈ N o 6“. Govardofabrikai turëjo net 14 antspaudø. Tuo paèiu metu pagamintame popieriuje galëjobûti dedami skirtingi antspaudai. Tokiais antspaudais, kaip ðiame rankraðtyje,þymëtas 1861–1867 metø gamybos popierius 2 .Po datos pamokslo pabaigoje kai kur nurodyta vieta: Wornie, Vornis, Warniuse.Taigi pamokslai raðyti Varniuose.4. RANKRAÐÈIO AUTORYSTË. Tekstai raðyti vieno þmogaus. Pamoksløautorius rankraðèio pradþioje nepaminëtas. Tik l. 130v randamas áraðas:Raszita Warniuse 1861 m. 3. dinaj BaùandiaKamindorius Katedros Kun. R. Stakie[nas]Paraðo paskutinës raidës stilizuotos. Ðio áraðo ir pamokslø raðysena sutampa(plg. 1 pav.). Rankraðtyje áspaustas ir spaudas „X. R. Stakien“ (ñ?; 127r). Tad ðiøpamokslø autoriumi laikytinas kunigas Romualdas Stakënas.2 Ñîêðàò Àëåêñàíäðîâè÷ Këåïèêîâ,Ôèëèãðàíè è øòåìïåëè íà áóìàãå ðóññêîãîè èíîñòðàííîãî ïðîèçâîäñòâà XVII–XXâåêà, Ìîñêâà: Èçäàòåëüñòâî âñåñîþçíîéêíèæíîé ïàëàòû, 1956, 102.320 Archivum Lithuanicum 6

1 pav. Romualdo Stakëno pamokslai, 130v: puslapis su Stakëno paraðu –„Raszita Warniuse 1861 m. 3. dinaj Baùandia Kamindorius Katedros Kun. R. Stakie[nas]“;Violetos Gaigalienës (Lapienytës) archyvas Pasvalyje321 Rankraðtinis 1861–1864 metø 0 0 0pamokslø rinkinys 0 0 0

Biografiniø duomenø apie Stakënà pateikia Vaclovas Birþiðka Aleksandryne(BrþA III 382), LE 28 411 ir kt. Birþiðka spëja, kad Stakënas gimë apie 1834 metusveikiausiai Zarasø aps., Sipeliø k. Baigë Varniø kunigø seminarijà, áðventintaskunigu apie 1858 metus. Lietuviø enciklopedijos duomenimis, jis buvo Þemaièiøkatedros Varniuose pakustodis 3 (LE 28 411).Vytautas Merkys mini Romualdà Stakená (Stakieñ), po 1860-øjø Valanèiaus pasikviestàá Varniø kunigø seminarijà ið Peterburgo dvasinës akademijos 4 . Kaip tik1860 metais Varniø seminarijos sudëtis atsinaujino bene daugiausia. Mat Valanèiusá vakuojanèias dëstytojø vietas stengësi skirti jaunus kunigus.Sklandant sukilimo nuotaikoms, caro administracijos akys tuojau nukrypo áVarniø seminarijà. Sukilimo rengimu buvo kaltintas ir Stakenis (Stakënas). 1864metais þandarø atliktõs kratos protokole paþymëta, kad pas seminarijos dëstytojusrasta laiðkø, natø ir þemaitiðkø eiliø (Merkys 1999, 268, 603). Birþiðka nurodo, kadjau 1866 metais Stakënas gyveno Kaune, priþiûrimas policijos ir katedros viceprepozito.Kadangi buvo numatytas iðtremti á Orenburgo gubernijà, ið Kauno apie1868-uosius pabëgo ir slapstësi veikiausiai Latvijoje (gal ið pradþiø ir Prûsijoje). IðVenspilio ir Neretø Sipelieèio slapyvardþiu Stakënas raðë straipsnelius á Vilniausþinias (1905) ir Lietuvos ûkininkà (1907); tad mirë ne anksèiau kaip 1907 metais(BrþA III 380).Gali bûti, jog Stakënas pats iðkarpë ir kai kuriø pamokslø lapus. Kad juose galëjobûti politiniø temø, rodo ir èia publikuojamas 1863 metø pamokslas. Jame aiðkinama,kad reikia vengti apkalbø, ir ið pradþiø tarsi akcentuojama moralinë tokioelgesio þala. Taèiau baigdamas pamokslà, Stakënas prasitaria apie „ðià gadynæ“,kurioj uþ menkà þodelá „kiek taj rejk prikientieti“:Susirinkimi tarp þmoniu nekalbiekiem bùogaj 5 apejkitus, nes turiem ir be to apej kà szniekieti.Tegul sau bedewej tà dara o mes Katalikajsaugokiemos ir kierawokem sawa leýuwi,o ùabjausiej szioj gadinej, nes uýmenkuzodeli, kiek taj rejk prikientieti, ar to 6 nedatirem,ar ne matom, kas dedas po akiemis musu(134v)Taigi èia aiðkiai nuskamba politinis motyvas, ið dalies rodantis ir juntamà carovaldþios represijø mechanizmà.Varniuose Stakënas buvo átrauktas á pamokslø vertimo darbà. Pamokslø rinkiniørengimas, kaip rodo istorija, rûpëjo ne tik dvasininkams, bet ir politikams. Antai is-3 Tai katedros kapitulos pareigybë. Pakustodþiais(lot. vice-custos) bûdavo katedroskanauninkai.4 Vytautas Merkys, Motiejus Valanèius. Tarpkatalikiðkojo universalizmo ir tautiðkumo,Vilnius: Mintis, 1999, 268, 603.5 Átrp. blogaj.6 Toliau nubr. do, átrp. to.322 Archivum Lithuanicum 6

torikas Vytautas Jogëla mini faktà, kad 1833 metais vidaus reikalø ministras, norëdamassustiprinti politinæ kunigø kontrolæ ir tikrinti, ar jie sakydami pamokslus nenukrypstanuo tikëjimo, liepë Vilniaus vyskupui Andriui Benediktui Klongevièiuiparengti ir iðleisti pamokslø rinkiná. Klongevièius sudarë komitetà ir pradëjo rinktiþymesniø Vilniaus parapijø pamokslininkø rankraðèius, bet darbas uþtruko 7 .Rusø administracija prieð 1863 metø sukilimà buvo susirûpinusi, kad per pamoksluskunigai nedviprasmiðkai prieð jà pasisako. Þemaièiø vyskupijos kunigamsásakyta pamokslus sakyti tik ið spausdintø pamokslø rinkiniø. Vyskupas MotiejusValanèius tam reikalui tegalëjo nurodyti tiktai Otono Praniausko Iðguldymà Evangelijøðventø ant visø nedëldieniø 8 , iðspausdintà 1855 metais.Valanèius ilgai neatsiþvelgë á rusø administracijos raginimà, taèiau 1865 metørugsëjo 30 dienà sudarë komisijà Marcino Biaùobrzeskio 4 tomø pamokslø rinkiniuiiðversti. Ðis XVI amþiaus rinkinys buvo perleistas Vilniuje 1838 metais. Biaùobrzeskis(1522–1586) enciklopedijose pristatomas kaip Lenkijos vyskupas, politikas, raðytojas,kurio þymiausias veikalas Postilla orthodoxa iðspausdintas Krokuvoje 1581metais 9 . Versti buvo padalinta kunigams: pirmas tomas – Jeronimui Raèkauskiui,antras – Antanui Baranauskui, o ðiam atsisakius – Kalikstui Kasakauskiui, treèias– Otonui Praniauskui, ketvirtas – Juozui Dovydaièiui 10 . Pastarajam uþvilkinusvertimà, dalis ketvirtojo tomo perduota kunigui Romualdui Stakënui ir Varniø seminarijosinspektoriui kunigui Antanui Robertui Beresnevièiui.Vertimas baigtas 1867 metais ir perraðytas rusø raidëmis – kirilika. Tà darbàatliko Vilniaus mokslo globëjo raðtinës þmonës. Spausdintame vertime ÈøãóëüäèìàéØâåíòó Åâàíåë³þ 11 nei teksto autorius, nei vertëjai nenurodyti. Pirmieji dutomai per „ispravninkus“ iðdalyti tiems kunigams, kurie, gubernatoriaus sprendimu,turëjo teisæ sakyti pamokslus.Nors Valanèius ir cenzûra Vilniuje aprobavo vertimà (LB II(1) 240–241), taèiaupats Valanèius prieðinosi jo platinimui. 1870 metø birþelio 6 dienà jis paraðëgubernatoriui laiðkà, kuriame iðdëstë, kad negalima nusikalsti baþnyèios taisyklëmsir be vyskupo sutikimo skleisti tikybinës spaudos. Valanèius pavedë Varniøkunigø seminarijos rektoriui kunigui Jeronimui Kiprijonui Raèkauskiui ir profesoriuiGasparui Cirtautui sulyginti pirmuosius du lietuviðko vertimo tomus su perraðukirilika. Abu cenzoriai rado daug dalykiniø klaidø, praleistø teksto vietø,7 Vytautas Jogëla, Vilniaus Romos katalikødvasinë akademija 1833–1842 metais. Organizacijair veikla, LAIS 14, Vilnius: Eugrimas,1997, 124–125.8 [Otonas Praniauskas,] ISZGULDIMASEWANGELIJØ SZWENTU ANT WISUNEDELDIENU PAR APALUS ME-TUS [...] WILNIUJE SPAUSTUWIEJEJUZUPA ZAWADZKIE. 1855. 0 0 09 LE 2 463–464; Lietuviðkoji enciklopedija 3,Kaunas: Spaudos fondas, 1935, 792; EncyklopedyjaPowszechna 3, Warszawa: Nakùad,druk i wùasnoúã S. Orgelbranda Ksiægarzai Typografa, 1860, 392–393; Wielkaencyklopedya Powszechna ilustrowana 7,Warszawa: Nakùad i Druk S. Sikorskiego,1892, 643.10 Lietuviðkoji enciklopedija 3, 791.11 ÈØÃÓËÜÄÈÌÀÉ ØÂÅÍÒÓ ÅÂÀÍÅ-ËIÞ [...] 1–4, ÂÈËÜÍÞÉ ÑïàóñòóâåúÀ. Ã. Ñûðêèíà, 1869–1870.323 Rankraðtinis 1861–1864 metø 0 0 0pamokslø rinkinys 0 0 0

korektûros klaidø, dël kuriø tekstas nebetekæs prasmës. Po tokios kritikos II ir IVtomas generalgubernatoriaus ásakymu atiduotas Valanèiui. Ðias knygas jis palikosukrovæs pastogëje, kur jos iðgulëjo keliasdeðimt metø 12 .Palyginus visø keturiø kirilika spausdintø knygø tekstus su Stakëno rankraðèiu,matyti, kad jø pamokslai kur kas ilgesni – 12–20 lapø, o rankraðèio – 4–5 lapai.Visai kita ir pamokslø pateikimo struktûra: Biaùobrzeskio pamokslai dëstomi klausimøir atsakymø forma. Ilgi tekstai neretai numeruojami romëniðkais skaitmenimis.Rankraðèio pamoksluose pasakojimas nuoseklus, paávairintas retorinëmis figûromis.Su spausdintø pamokslø pavadinimais sutampa tik 18 rankraðèio pamoksløpavadinimø (2 ið I tomo, 3 ið II, 5 ið III, 8 ið IV tomo), o 18-os nesutampa. Kai kurierankraðèio pamokslai susijæ su parapijos realijomis (pvz.: kunigo mirtis, kunigoðeimininkës mirtis).5. RANKRAÐÈIO STRUKTÛRA. Kaip minëta, rankraðtis pradedamas pamoksløturiniu, suraðytu virðutiniojo prieðlapio laisvajame lape. Ðis lapas padalytasá tris grafas: dvi kraðtinës siauros, vidurinioji plati. Pirmoje siaurojoje grafojeþymimas pamokslo eilës numeris, plaèiojoje – pamokslo pavadinimas lenkø kalba,o treèiojoje – nurodomas pamokslo pradþios lapas. Turinyje pateikti lenkiðki pavadinimairankraðtyje nekartojami. Visi pavadinimai prieð pamokslus ir patys tekstailietuviðki, iðskyrus du lenkiðkus pavadinimus 122r ir 160r lape.Pavadinimais nurodomas pamokslo sakymo laikas ir paskirtis. Jie dvejopi: vienisudaryti ið prielinksniniø konstrukcijø (pvz.: Ant antros nedeles po Trijun Karalu15r; Ant Nauju Metu 11r; Ant Kietwirtos Nedeles Adwenta 35r), kiti pradedami þodþiuDienoj (pvz.: Dienoj Sukaktuwios metu paszwentima Baýniczes 106r; Dienoj S. LaurinaMuczelnika 139r). Pavadinimø neturi keturi pamokslai: Nr. 8 36r, Nr. 15 67r, Nr. 1671r, Nr. 33 143r. Pamokslo Nr. 42 179r pavadinimas nurodytas, bet nëra patiespamokslo.Pamokslai paprastai sutalpinti á 4 ar 5 lapus. Jei tekstas paskutiniame puslapyjenetilpdavo, autorius darydavo prieraðus to puslapio paraðtëje arba nukeldavo tekstàá pamokslo pradþià. Mat prieð pavadinimus buvo tuðèios vietos. Vienur kiturpaskutinio lapo verstoji pusë nepriraðyta. Naujas pamokslas pradedamas kitamelape. Tekstai raðyti iki lapo kraðto, kiek platesnis laukelis paliktas tik áriðimui. Kaikurie pamokslai nebaigti.Visi pamokslai pradedami citata ið Evangelijos pagal Lukà arba Matà. Ji pateikiamakabutëse tuoj po pamokslo pavadinimo. Paèiame tekste cituojama ir kitøposakiø ið Biblijos, bet jø negausu.Po pamokslu þymima data. Ji raðoma dvejopai: po pirmøjø skaièiø 18 dedamasbrûkðnys, virð jo – mënuo, po juo – diena. Tada nurodomi kiti du metø skaièiai.12 Vaclovas Birþiðka, ,,Bialobrzeskio ir Filipeckiopamokslø vertimas á lietuviø kalbà“,XXVII Knygos mëgëjø metraðtis 1,Kaunas: Spindulio spaustuvë, 1933,156–158. 0 0 0324 Archivum Lithuanicum 6

Mënuo ir diena gali bûti atskirti ir ástriþu brûkðniu (pvz., 14 / VII ). Labai retai dataraðoma po pamokslo pavadinimu, t. y. pamokslo pradþioje. Datos neatspindi nuosekliosmetø sekos. Jau minëta, kad vyrauja pamokslai, datuoti 1863–1864 metais.Tiktai po vienà pamokslà uþraðyta 1862 (l. 7r–11v) ir 1861 (l. 82r–83v) metais.Pamoksluose yra lenkiðkø þodþiø. Jø vertimas á lietuviø kalbà áraðomas raudonupieðtuku arba raudonu raðalu (l. 160r–167v). Po pamokslø kai kur pasitaiko lenkiðkøprieraðø, nuorodø (l. 122v, 160v, 166v).Rankraðèio tekste daug kalbos ir raðybos kaitos pavyzdþiø, bet jiems susekti darreikia papildomø tyrimø. Pamokslø rankraðtis, kurio autorius, labai tikëtina, RomualdasStakënas (Stakieñ, Stakenis), papildo palyginti gausø rankraðtiniø pamoksløfondà, saugomà Lietuvos bibliotekose, muziejuose ir archyvuose. Toliau publikuojamasvienas 1863 metø pamokslas (faksimilë ir perraðas), kad skaitytojas galëtøpajusti teksto stilistikà, motyvus, raðysenà ir kalbà.Ant Asztontos Nedeles po Sekminiu.18 VII 14 63. ,,O tas buwa priesz ji apskunstas,,,kajpo butu iszgajszinæs turtus jo“Ùuk XVI.[131r] Tarp dauguma gieradieiszcziu, kuries nuog Sutwertojausýmogus aptur; kaùba ira bràgiausiudowenu Diewa 13 . Nes par Iæ nitiktaj ýmogus skires nuoggiwolu; bet dar wis kà ant sawies datir, kitiemsajszkiej ir suprastinaj gal 14 iszpasakuoti. Galam prispaustikokie neùajmie, nuog artima pagaùbos iszprasziti.Galam ajszkiej wisus sawa skausmus dusziesar kuna, kitiems aprejkszti, jeszkodami diel sawiespaszielpima. Galam apùankiti kokiu atsitikimugiaru, su 15 sawa artimuj pasilinksminti. Patsaj tajDiewas gieriausis, mandriej tejp suriedo; kad apùankiti,kokies neùajmes, arba datiri kokios gieradieistes,wieni negalam nej 16 pardaug sieùuotis, nejlinksminties; bet jeszkom tarp ýmoniu prietela,kursaj mus iszkùausitu 17 ir priesz 18 ji[131v] wis kas ant musu szirdies ira uýguùus, iszrejszkam.Tadu ramiau mums daros ant szirdies.13 Átrp. Diewa.14 Átrp. gal.15 Átrp. su.16 Tais. ið ani.17 Toliau iðbr. pradëtas raðyti atrad.18 Pradëta raðyti , bet iðtaisyta.325 Rankraðtinis 1861–1864 metø 0 0 0pamokslø rinkinys 0 0 0

Skausmas, jau 19 netajp sunkus, jau ne tejpskaudziej uýgaun musu szirdæ. Galam Kr. Kat.patis mokiedami kà ir kitus pamokiti, apsakiti,o ùabjausiej giwenant ant swieta nie wienà diesietkà metu, ir par tejp iùga ùajka nemaý datiren; kitiems atwerti akies ir pamokiti, kajp tur wisuosi atsitikimuosi elgties.Matidami koki bùoga pawejksùa, galamparsergieti, ir gieru darbu iszmokiti. Ant gaùagalam, kad ýmones aplejs szaukties priDiewa, ir su nuludusiu sirde, pakarnioj maùdojnuog Io paszelpima prasziti. Bet, Kr. Kat.su wisudidziausiu skausmu szirdies, rejk iszpaýinti,kad mes tà tejp graýi ir brangi dowenàDiewa ant bùoga apwertam; ùabjausiej palejzdami sawa leýuwiant nerejkalingu kaùbu 20 plieszdamiszùawæ sawa artima; szniekiedami antjo nekùausti, nerejkalingu ir melagingu dajktu.Su pagaùbu tad W. Diewas paýinkiem 21 szendiena sunkuma grieka apkaùbos. Praszidami uýta[132r] rima S. Marijos P. sukalbiekiem Swejka Marija!Zmogus giwendamas ant swieta, nietiktajtur storotis apej uýùajkima swejkatos 22 sawa kuna irsau ligiu ýmoniu kuna; netiktaj sergietis to, kasgal but priýastie ligos ir kitu neùajmiu; bet dartur daboti apej giera szùawi 23 kajp sawa, tejp ir 24 sawaartima: nes giera szùawies ant swieta giwenantira diel ýmogaus reikalingiausiu dajktu. W. Diewasprisakidamas penktami prisakimi ,,Ne uýmuszk“25 prisaka 26 netiktaj uýmuszima ýmogausant kuna, trumpinant jo giwenimu, bili kokiuspasabu; bet dar ir uýmuszima ant szùowies;kad mes ar taj ýinodami ar ne, apej sawa artimus,szniekam wis kà mus ant leýuwia 27 sejle atnesz. Sunkus19 Tais. ið jej.20 Átrp. palejzdami sawa leýuwi ant nerejkalingukaùbu.21 Tais. ið iszmokem.22 Átrp. -tos23 Tais. ið szùawe.24 Átrp. ir.25 Toliau iðbr. wienko.26 Virðuj uþrað. uýsaka.27 Átrp. ant leýuwia.326 Archivum Lithuanicum 6

taj ira griekas, nes Dwase S. 28 priliginleýuvi 29 plesztojaus szùowes pri ugnies, kurioj wis sudeg. Sunaumana, saka Salomonas Kar. ne simajszik,,su apkalbietojajs, nes tuojaus paskanda 30 atejs ant ju, oS. Powiùas Ap. ,,Apkalbietojus, saka, Diewuj neapkentamasira; ir kitoj wietoj plesztojus szùowiesiszskir isz karalistes dangaus. ¡odziej tie raszta S.[132v] ajszkiej mum roda sunkuma apkalbieima. Betdar 31 iszkados, kokios isz apkalbieimapaejn, ant kuriu patis wejzam, gieraj tur ing szirdiesmusu inýimieti, kad newoýitumemos szùowiessau ligia ýmogaus weùtu pleszti ir nerejkalingaj apej kitus kalbieti 32 . Kas gal apsakitiwisas neùajmies, kokios 33 paejn isz apkaùbos 34 . Kiektaj weùtu pùusta aszaru, kokie wargaj, kiek priesztariwimuir grieku ira kaùtas pùesztojus szùowies? Susawa welniszku leýuwiu; priesz wienus saka antkitu, skundze ne tejsingaj maýesnius priesz didesnius;apkalb, noriedamas giaru pasiejti, suneszleýuwius. o isz to: barnies, kiejksmaj, priesztariwimaj,piktis, bùogas pawejksùas, aszaros, wargaj okartajs ir netejsingas ir weùtus kientiejimas.Vienas tiktaj ýodelis isztartas, su kriwidu musuartima, wis tà gal padariti. Tankiej girdziam szniakanttarp sawies broùau, kà asz girdiejau? Ir pradies,kajp isz kokios knigos rokuoti, artima nusidieimus;kad bent sakitu tiesa, arba tejp, kajpbuwa atsitiki; bet ne. Maýus daiktus, padarisdidelejs, o Diewe saugok, kad bus koksaj atsitiki-[133r] mas 35 garsesnis; taj ir ýodziu nebeatras, kajp apsakitio to tarpu su welniszku sawa leýuwiuiszplesz isz szirdies kùausuncziu mejlæ artima 36 , suardawienibæ ir zgadà o isznezgados kiek pasidarabùoguma, kas apsakis? Gal pasikùaus kasir 37 taj ir matidami bùo-28 Átrp. Dwase S.; iðbr. Sutvertojas musu.29 leýuvi parað. kairiojoje paraðtëje.30 Átrp. paskanda.31 Toliau iðbr. pawejksùas.32 Átrp. ir nerejkalingaj apej kitus kalbieti.33 Toliau iðbr. ira.34 Parað. klaidingai apgalbos.35 Parað. klaidingai atsitiki- ºkimas.36 ar- tais. ið at-.37 Iðbr. taj jau niekados newalna ir átrp. ir.327 Rankraðtinis 1861–1864 metø 0 0 0pamokslø rinkinys 0 0 0

gaj darant ne waùna apej 38 tà ýmoga niekaszniekieti arba kitiems aprejkszti kad kas ira nedoras,kad turiem sergietis jo taworczistes? Atsakau,kad waùna szniekieti apej niedorus ýmonesir ano kaltibies kitiems iszrejkszti; diel kitu naudos;bet pirmiaus tuos kondicijes uýùajkiti, bekuriu apsakitas nusidieimas artima bus sunkiugrieku apkaùbos. Ir tejp matidami kokibùoguma musu artima, isz ko didele iszkadagal buti diel daug ýmoniu; turiem wisu pirmuparsergieti prieteliszkaj, kad parstotu bùogajdariti ir pasakiti, 39 jog kad nepalaus, tajbus jo wisi nedori darbaj apsakiti wisiems; kadtokia prieteliszka ýodzia nepakùausis; tad ýinokýmogau jog waùnus 40 esi ant summenes, kad ki-[133v] tiems pri ko taj priguù, apsakisi, tiktaj be jokiosatmajnos. Waùna pasakiti, kad wiresnibe kùaustawi apej bùogus 41 apsieimus artima, o tu isz sawa pusiesdawadniej ir gieraj ýinaj, arba pats sawaakimis 42 matej; ale bijokis korones Diewaswieczidamas dajktus nepewnius, arba nuogkuo kita girdietus, 43 nes daugiau ýmogus susawa leýuwiu gal padariti bùoguma, neg 44 kogieruma, gal ne wiena karta rejks apsiwerktiskaudziomis aszaromis, ir ne wiena nakti parleisti be sapnia, kad ant musu sumnenes kajpgulti uýguùs szùowe musu artima netejsingajnupleszta. Waùna apsakiti nusidieimus musu artimu,45 tiems, kuri gal anà patajsiti, nebus tajapkaùba, bet tikra mejle, nes giejzdami to 46 pasitajsima skundzem Ji priesz wiresnibies 47 .Ir tejp 48 matidami49 , kad kieno wajkas dar zbytkus, arba kà38 Iðbr. anà.39 Iðbr. kad.40 Nubr. pradëta raðyti a.41 Átrp. blogus.42 Toliau iðbr. girdiejei.43 Toliau iðbr. kur.44 neg tais. ið nek.45 Toliau iðbr. kad.46 Pirmoji raidë tais. ið k.47 Toliau iðbr. sakinys Walna isz-ºreikszti blogusapsieimus musu artima, kitiems º be grieka,matidami, kad isz tuo gal.48 Toliau iðbr. kad.49 Tais. ið matei.328 Archivum Lithuanicum 6

kita bùoga dara, o Tiewaj apej tà nieka neýina,matidamas tad tà gali iszmejles sawa artima[134r] pasakiti Tiewams bùogus darbus wajku, kad onisýinodami juos 50 suturietu. Kad tas kondicijes uýùajkisma,taj bukem pewni, kad niekados tarp musunebus netejsinga ýodzia ant artima; wienokgieraj atminkiem ant priýodzia senelu musuir taj cnata ant cnatu, turiet leýuwi uý dantu.Niekados ýmogus negajlejos, kad kokiami susirinkimimaýa kalbiejo, bet daug aszaru iszpiùair ne maý prikientieji, kas leýuwiuj sawa didelewalæ duoda. Per Kat. neatsilejd griekas patolejpakol 51 uýgana nepadarisma. O taj ir busplesztojaj szùowies ne mislikiet, kad jau 52 iszispawiedojenwis padaret. Ne Kr. Kat. taj tiktaj pusedarba; turiet Wisas kriwidas su sawa welniszkuleýuwiu padaritas atnagradit, turiet, prieszwisas tas asabas atszaukti netejsingaj nuplesztaszùawæ. Bet kajp taj sunkus ira daiktas,uwoýokem tiktaj 53 apkalbiejaj priesztris asabas o tos wiel priesz kitas ir tejp partrompa ùajka ýina maý ne wisa parakwijeapej tà; kajpgi tu plesztojau szùowies dabar[134v] galesi atszaukti, kajp priesz wisus isz sawa netejsinguýodziu nusitejsinti, kajp nuog tiek ýmoniuapginti sawa artima nekaùtaj nukriwidita.O kà dar sakiti apej iszkadas, kokios paneszisz tawa bùoga leýuwia, kas anas sugruýenskas wis atnagradis. Kr. Kat. sunkus ir ùabajsunkus ira dajktas; tad turiekiem sawa leýuwi,tad dabokiem, kad isz burnos musu nieksbùoga ir kriwidinga ne iszejtu. Atminkiemkad W. Diewas suruokuos wisas kriwidas 54 , surinkswisas aszaras weùtu iszpiùtas 55 .50 Tais. ið jus.51 Toliau iðbr. wisa.52 iszsispa-ºwiedoje tais. ið priejen pri spaw.53 Toliau iðbr. pasakiej.54 Tais ið grividas.55 Toliau iðbr. Suwejgoj.329 Rankraðtinis 1861–1864 metø 0 0 0pamokslø rinkinys 0 0 0

Susirinkimi tarp ýmoniu nekalbiekiem bùogaj 56 apejkitus, nes turiem ir be to apej kà szniekieti.Tegul sau bedewej tà dara o mes Katalikajsaugokiemos ir kierawokem sawa leýuwi,o ùabjausiej szioj gadinej, nes uýmenkuzodeli, kiek taj rejk prikientieti, ar to 57 nedatirem,ar ne matom, kas dedas po akiemis musu,nes sudas be susimilieima, kas ne tur miùaszirdistes.O Diewe brangiausis saugok mumswisus nuog tejp bjauria grieka AmenJ ANINA ÐVAMBARYTË-VALUÞIENË Gauta 2003 m. birþelio 18 d.Lietuviø kalbos katedra 0 0 0Ðiauliø universitetas 0 0 0Povilo Viðinskio g. 38 0 0 0LT-76351 Ðiauliai, Lietuva 0 0 0el. p.: janinas@hu.su.lt 0 0 056 Átrp. blogaj. 57 Toliau nubr. do, átrp. to.330 Archivum Lithuanicum 6

Recenzijos(Reviews)

332 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Knyga Nobaþnystës Krikðèioniðkos 1653,faksimilinis leidimas, parengë Dainora PociûtëVilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas,2004, lxv, 660 p. ISBN 9955-475-47-1Unikali 1653 metø KNIGA Noba¸niµtes Krikúãioniµ¸kos, dabartine raðyba KnygaNobaþnystës Krikðèioniðkos, yra ne tik didþiausia lietuviðka XVII amþiaus knyga (iðviso 656 p.) ir stambiausias Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës evangelikø reformatøsudarytas veikalas (po 1600 metais Vilniuje iðleistos anoniminës vad. Morkûnopostilës, 483 p.), bet manding ir sunkiausia pastaraisiais metais ið spaudosiðëjusi lietuviðka knyga. Dainoros Pociûtës parengtas ir Sigutës Chlebinskaitësapipavidalintas spalvotas faksimilinis Uppsalos universitete Ðvedijoje saugomo(sign.: Obr. 66. 176) vienintelio iki ðiol þinomo 1653 metais Këdainiuose iðspausdintosKnygos Nobaþnystës egzemplioriaus leidimas ant storoko kreidinio popieriausyra sunkiai nuo stalo atkeliamas tomas, taigi tradicinë filologo, istoriko arteologo darbo stalo knyga. Uppsalos universiteto bibliotekoje padarytà spalvotàskaitmeninæ knygos kopijà itin kokybiðkai iðleido Lietuviø literatûros ir tautosakosinstitutas. Skaitmeninës versijos pagrindu parengtas leidinys poligrafiðkai gali bûtipavyzdys ir kitiems lietuviø kalbos raðtø faksimiliniams leidimams. Tolesniemstekstologiniams ir filologiniams tyrimams – atskirø Knygos Nobaþnystës teksto daliøgretinimui su ðaltiniais bei lyginimui su kitais lietuviðkais tekstais – ir, aiðku,kritinio leidimo rengimui, apie kurá pratarmëje uþsimena Pociûtë (p. x), pageidautina,be popierinio, turëti skaitmeniná teksto variantà kompaktinëje plokðtelëje.Skaitmeninës rankraðèiø ir spaudiniø kopijos (kitaip, digitalizatai) yra toli graþu neduoklë madingoms internetinëms knygoms ir ne tik bûdas konservuoti paèius veikalus,bet vis reikalingesnë darbo priemonë, padedanti apdoroti tekstà ir pagalindividualius poreikius susikurti duomenø bazes. Reikia tikëtis, kad skaitmeninëKnygos Nobaþnystës teksto kopija bus pridëta prie kritinio leidimo ar/ir kada norspaskelbta Uppsalos universiteto bibliotekos skaitmeniniø kopijø portale internete.Knyga Nobaþnystës, „ryðkiausias lietuviðkos kalvinistinës literatûros istorinis akcentas“(p. ix), iki 1958-øjø, kada pasirodë Uppsalos polonikos bibliografinis sàvadas,þinota tik pagal kontrafakciná 1684 metø Karaliauèiaus leidimà. 1968 metaisLietuvos mokslø akademijos biblioteka ið Ðvedijos gavo Knygos Nobaþnystës mikrofilmà,pagal kurá Juozas Tumelis nustatë, jog tikrasis pirmas Këdainiø leidimassaugomas Uppsaloje, o Lietuvoje turimi egzemplioriai yra Karaliauèiuje 1684-aisiaisiðleisti Knygos Nobaþnystës perspaudai (p. ix, xlvi–lii). Pociûtës iniciatyva ir333 Knyga Nobaþnystës 0 0 0Krikðèioniðkos 1653 0 0 0

Valstybinës lietuviø kalbos komisijos rûpesèiu po 350 metø nuo pirmojo leidimopasirodymo konvoliutas tapo prieinamas mokslininkams, studentams, mokytojamsir apskritai visiems besidomintiems. Be abejo, tokiø istoriniam tyrimui bei kritiniamteksto parengimui reikalingø faksimiliniø leidimø yra vertos ne tik kìtos iki ðiolsunkiai prieinamos lietuviðkos evangelikø reformatø knygos (pvz., jau minëta 1600metø postilë), bet ir visi liuteronø, Romos katalikø ir evangelikø reformatø seniejibei senesnieji lietuviø kalbos raðtai. Idealu bûtø greta faksimiliniø ir kritiniø komentuotølietuviðkø tekstø leidimø turëti bent jau faksimilinius tø tekstø ðaltiniø,jeigu jie nurodyti ar nustatyti, leidimus.Knygos Nobaþnystës leidimà sudaro Pociûtës pratarmë (p. ix–x), ávadinis straipsnis„Lietuviðkosios Baþnyèios knyga“ (p. xiii–lxv) ir pati faksimilë (p. 2–660). Ávadiniamestraipsnyje labai detaliai pristatomas Knygos Nobaþnystës kontekstas: XVIIamþiaus Këdainiai ir juose Radvilø giminës formuotas bei plëstas Þemaitijos Evangelikøreformatø Baþnyèios centras (xiii–xx). Pociûtë vadina Radvilas Radvilais, taèiautokios pavardës formos su vyriðkosios giminës galûne -as pasirinkimo neaiðkina,todël èia vadinsiu juos tradiciðkai Radvilomis. Kalvinistø predestinacijos dvasiaiðauklëtas Kristupo II Radvilos (1585–1640) sûnus Jonuðas Radvila Jaunesnysis(1612–1655) pavertë Këdainius „aktyviai veikianèiu kultûros bei ðvietimo þidiniu“(p. xvi), kuriame „XVII a. pirmojoje pusëje susibûrë ir iðskirtiniø evangelikø kultûrosátvirtinimo bei lietuviðkos Reformatø Baþnyèios vystymo planø turintys þmonës“(p. xvii). Evangelikø reformatø tikëjimui LDK plisti palankesnës sàlygos nei liuteronøsusidarë pirmiausia dël to, kad Ðveicarijos Baþnyèios nuostatai skelbë nuo valstybësnepriklausomà Baþnyèià. Pagal Prûsijos Kunigaikðtystës konfesinæ politikàLiuteronø Baþnyèia ir su jos átvirtinimu bei plëtimu tiesiogiai susijæs ðvietimo sistemosorganizavimas ir tikëjimo skleidimas tautinëmis kalbomis buvo integrali valstybësvidaus politikos dalis. Ðis prûsiðkasis modelis oficialiai katalikiðkoje LDK negalëjobûti perimtas. Kristupo II ir Jonuðo Radvilø rûpesèiu jø valdose evangelikøreformatø konfesija buvo tvirtinama ir skleidþiama ne tik per 1625 metais ásteigtàKëdainiø gimnazijà 1 bei dvaro bibliotekà 2 , bet ir per kryptingà lietuviø sielovadininkøruoðimà bei lietuviðkø knygø rengimà. Kad lietuviø kalbà vartojo ir Këdainiuoseveikæ arijonai, apie kuriø „parengtus lietuviðkus baþnytinius tekstus duomenø nëra“(p. xxi), liudija du lietuviðki áraðai 1617–1618 metø Andriejaus Liubienieckiodraugø albume (lot. album amicorum) 3 . XVII amþiaus viduryje Këdainiø evangelikai1 Gimnazijos auklëtiniai ávadiniame straipsnyjevadinami pramaiðiui alumnais(p. xxi) ir aliumnais (p. xviii). Taisyklingayra pirmoji forma be minkðtumo þenkloprieð uþpakalinës eilës balsá. Be vienoskitos minëti nevertos smulkesnës korektûrosklaidelës, sakoma ðvedø administravimàKëdainiuose trukus nuo 1655 metøspalio 20 dienos iki 1556 metø pabaigos(p. xvii; vietoj 1655-øjø?). Lenkø kalbaLietuvos Reformatø Baþnyèioje buvo vartojama,ne „naudojama“ (p. xx). Pramaiðiuivartojamos ávardþiuotinës ir neávardþiuotinëskelintiniø skaitvardþiø formos deðimtmeèiamsþymëti („XVII a. ketvirtame irpenktame deðimtmeèiais“, p. xxi; „XVII a.ketvirtajame deðimtmetyje“, p. lvi).2 Këdainiø dvaro biblioteka (183 knygos)1655-aisiais, „tvano metais“ (?, p. xviii),buvo padalyta: dalis perkelta á Naujamiestá,dalis Nemunu iðplukdyta áPrûsijà.3 Evangelijà pagal Jonà èia lietuviðkai pacitavoStanislovas Burnevièius, o ApreiðkimàJonui (knyga lietuviðkai nevadintina Apokalipse,plg. p. xxi) – Jonas Okelevièius.334 Archivum Lithuanicum 6

eformatai buvo subrendæ „lietuviðkoms pamaldoms reikalingø knygø“ rengimui:1650 metø rugpjûèio 31 dienos Këdainiø reformatø sesijoje patvirtinta bûsimø kompiliacinioveikalo autoriø grupë – Këdainiø burmistras Steponas Jaugelis Telega(lenk. Iawgil Telega, apie 1600–po 1666), Uþnerio superintendentas 4 bei Birþø kunigasSamuelis Minvydas (lenk. Samuel Minwid, 1602–1660) ir Þemaièiø konsenjorasbei Naujamiesèio kunigas Jonas Boþimovskis (lenk. Jan Borzymowski, 1610–1673)(p. xxii, xxxiii, biografijos ir veiklos apraðymas p. xxxiv–xxxviii). Pociûtë iðsamiaiaptaria evangelikø reformatø knygø lenkø kalba rengimo Lietuvos DK tradicijosðimtmetá nuo Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515–1565) 1553-iaisiais ásteigtos LietuvosBrastos spaustuvës ir deðimtmeèiu vëliau iðleistos lenkiðkos vad. Radvilos, arbaLietuvos Brastos, Biblijos (p. xxii–xxvii). Psalmes, giesmes, pamokslus ir katekizmàlietuviðkai turinti pateikti liturgiðkai kodifikuota knyga atsirado kaip nuoseklusðios tradicijos plëtojimo(si) vaisius: „Knygos nobaþnystës krikðèioniðkos tekstai pirmiausiaturëjo atspindëti XVII a. pirmojoje pusëje nusistovëjusià ortodoksijos sistemà,lietuviðkai reprezentuoti po ilgø ginèø ir svarstymø kodifikuotus Lietuvos irLenkijos Reformatø Baþnyèiø lenkiðkuosius tekstus“ (p. xxvii). Taigi lietuviðka knygaturëjo bûti optimalus evangelikø reformatø tikëjimo iðpaþinimo bei mokymo raðtødarinys. Ið Gdansko atsikviestas spaustuvininkas Joachimas Georgas Rhetas1651 metø rudená ásteigë iki 1656-øjø veikusià spaustuvæ, kurioje dël ávairiø ekonominiøir ideologiniø prieþasèiø ilgiau nei metus truko Knygos Nobaþnystës spausdinimas(p. xxxi–xxxiii). „1653 m. Rhetas iðspausdino sutelkto lituanistinio triûso rezultatà– trijø knygø konvoliutà bendru pavadinimu Knyga nobaþnystës krikðèioniðkos“(p. xxix). Konvoliutas iðëjo 500 egzemplioriø tiraþu, buvo platinamas Vilniaus,Uþnerio ir Þemaitijos distriktuose ir naudojamas daugiau nei du ðimtus metø.Pociûtë surinko daug spausdintos ir rankraðtinës medþiagos apie Knygos Nobaþnystëskontekstà ir jos rengimo aplinkybes. Literatûros nuorodos pateiktos iðnaðose,nurodomi straipsniø kalbamieji puslapiai (bet ne visa apimtis), atskiro ðaltiniø irliteratûros sàraðo nëra. Dël to, kad iðnaðose nekartojamas visas straipsnio ar knygospavadinimas, o tik pagal istorikø pamëgtà praktikà raðoma „op[us] cit[atum]“,darosi keblu atsekti, kas ið tiesø cituojama, pvz.: iðn. 58 (p. xxvii) nurodo „Collecta...,op. cit., s. 76“, o viso pavadinimo Collecta Zboru Kiejdañskiego (opracowaù WacùawGizbert Studnicki, Wilno, 1939) bûta 31-oje iðnaðoje. Be atskiro literatûros sàraðogalima iðsiversti, taèiau tokiu atveju iðnaðose pateiktini visi bûtini bibliografiniaiduomenys bei nurodytina, kurioje iðnaðoje skaitytojui ieðkoti pirmà kartà paminëtoviso knygos ar straipsnio pavadinimo (pvz., „þr. iðn.“). Orientuotis tekste taip patbûtø padëjæs asmenvardþiø ir vietovardþiø registras.Knyga Nobaþnystës Krikðèioniðkos yra kolektyvinio Stepono Jaugelio Telegos, SamuelioTomaðevskio (lenk. Samuel Tomaszewski) 5 , Samuelio Minvydo ir Jono Boþimovskiodarbo rezultatas. Be Antano Jakulio atliktø postilës ir maldyno raðybos tyrimø 6 ,4 Neaiðku, kodël autorë visur vartoja formàsuperintendantas, o ne superintendentas (plg.lot. superintendens).5 Þemaièiø superintendentas ir Këdainiø kunigasTomaðevskis (apie 1605–1650) redagavoeiliuotus giesmiø tekstus (p. xxxiii,xxxvi).6 Antanas Jakulis, „‘Sumos Evangelijø’ ir‘Maldø krikðèioniðkø’ autorystës klausimu“,Blt 18, 1982, 177–178.335 Knyga Nobaþnystës 0 0 0Krikðèioniðkos 1653 0 0 0

padëjusiø nustatyti Minvydo ir Boþimovskio raðyto teksto santyká, tiksli ir iðsami visoveikalo analizë dar neatlikta. Tas pat pasakytina apie tekstologinius lietuviðkoteksto tyrimus: nenustatytas ir neiðanalizuotas jo santykis su kitais lietuviðkaisevangelikø reformatø ir liuteronø tekstais, kuriais reformatai, be abejo, rëmësi 7 . Neiðtirtaskatalikiðkø lietuviø kalbos tekstø poveikis ðiam veikalui. Netirtas arba tik minimaliaitirtas lietuviðko teksto santykis su ðaltiniais, vertimo ir kompiliavimo strategija.Faksimilinis leidimas turëtø bûti stiprus akstinas tokiø tyrimø imtis.Knyga Nobaþnystës Krikðèioniðkos yra ið keliø knygø susidedantis konvoliutas.Konvoliuto sandarà, kaip raðo Pociûtë, ikðioliniai jo tyrëjai Tumelis, Zigmas Zinkevièius,Jakulis ir Dalia Jakulytë nurodo skirtingai: kaip tris ar keturias savarankiðkasar bemaþ savarankiðkas knygas (p. xxxix). Nesusipratimø kyla dël „skirtingaisuvokiamø ‘knygos’ kriterijø“ (p. xxxix), taip pat dël to, kad konvoliutas turibendrà antraðtiná lapà, kuris kartu yra ir giesmyno Psolmai Dowida antraðtinislapas, du savarankiðkus Summos aba Trumpo iðguldymo Evangelijø (t. y. postilës) beiMaldø krikðèioniðkø antraðtinius lapus ir ið viso tris skirtingas paginacijas bei trisskirtingas lankø signatûras (p. liii). Antra vertus, á veikalà áeina atskirÂs paginacijosneturintys, bet kaip savarankiðki tekstai traktuotini Kristaus kanèios istorija(Passya aba Historya ape kanèià, smertá ir pakasimà Pono mûsø Jëzuso Kristuso eina iðkartpo postilës) ir katekizmas (Katechizmas aba trumpas pamokslas eina po maldyno).„Visi ðie tekstai yra savarankiðki baþnytiniai kûriniai, tad þanriniu poþiûriu nëraneteisinga kiekvienà ðios knygos daliø vadinti atskiru vienetu, taip pat ir knyga –giesmynu, postile, pasija, maldynu, katekizmu“ (p. xxxix). Pociûtë aptaria pagalRenesanso ir Baroko tradicijà lietuviðkuose raðtuose pramaiðiui vartojamas vienaskaitos„knyga“ ir daugiskaitos „knygos“ formas: autorës manymu, net ir iðtisinæpaginacijà turinèio veikalo ávardijimas daugiskaita tiesiogiai susijæs su tekstø priklausomybeskirtingiems þanrams (katekizmas, giesmynas, maldynas ir t. t.), kuri tometo religinëje literatûroje labai svarbi (p. xl). Ðá klausimà bûtø ádomu iðsamiaupanagrinëti, nes vienaskaitos ir daugiskaitos formø vartojimas susijæs veikiausiaine tik su Biblijà ávardijanèia ir skirtingø þanrø tekstus á vienà jungianèia graikiðka(ne hebrajiðka!, p. xl) daiktavardþio ‘knyga’ daugiskaitos forma. Neretai lotyniðkojeliteratûroje pavieniai iðtisinio veikalo skyriai vadinami daugiskaita „libri“. Ið lotynøkalbos verstoje liuteronø Wolfenbüttelio postilëje (1573) taip pat beveik visaisatvejais nurodoma, kad vienà ar kità sentencijà galima rasti, pvz., istorijos veikaloar pamokslø rinkinio „pirmose knygose“, t. y. pirmame skyriuje ar dalyje.Toliau ávadiniame straipsnyje glaustai aptarta Knygos Nobaþnystës giesmyno,postilës, maldyno bei katekizmo sandara ir pristatyti vertimo ðaltiniai (p. xl–xlv).Dalá psalmiø ir giesmiø (ið viso 100 psalmiø ir 158 giesmës) Jaugelis Telega perredagavopagal Merkelio Petkevièiaus giesmes (1598), keletà perëmë ið liuteronølietuviðkø rinkiniø, ðiek tiek rëmësi katalikiðku Saliamono Slavoèinskio giesmynu(1646), pridëjo ir originaliø lietuviðkø tekstø. Taèiau „þymiai didesnë dalis psalmiøir giesmiø KN giesmyne yra pirmà kartà verstos ið lenkø kalbos“ (p. xli). Ðis giesmynas,apëmæs originalius ir ið keleto kalbø (lenkø, vokieèiø, lotynø) verstus skir-7 Boþimovskis ëmësi á lietuviø kalbà verstiBiblijà ir tam reikalui ið Karaliauèiaus buvoparsisiøsdintas Jono Bretkûno Biblijosrankraðtis (p. xxxvii). 0 0 0336 Archivum Lithuanicum 6

tingø konfesijø tekstus, darë átakos vëlesnei katalikiðkajai himnodijai. Postilæ SamuelisMinvydas ir Jonas Boþimovskis iðvertë pagal lenkø teologo Grzegorzo ið Þarnovieco(taigi Þarnovieèio?, lenk. Grzegorz z Ýarnowca, lot. Gregorius Zarnovecius,1528–1601) postilæ. Lenkiðkà ðio reikðmingiausio XVI amþiaus Lietuvos ir Lenkijosreformatø pamokslininko trijø daliø postilæ sudaro baþnytinius metus apimantyssekmadieniams ir ðvenèiø dienoms skirti Evangelijø pamokslai. Pirmas leidimasiðëjo 1580 (I) ir 1582 (II, III) metais Krokuvoje. Antras, papildytas leidimas, kuriuorûpinosi Lietuvos DK reformatai, pasirodë 1597–1605 metais 8 . Lenkiðka postilëbuvo iðversta á èekø ir vokieèiø kalbà (vokiðkas leidimas iðspausdintas 1587 metaisKaraliauèiuje). Lietuviðki pamokslai tradiciðkai laikomi laisvu ir nuo lenkiðkojooriginalo nutolusiu vertimu, taèiau kruopðti gretinamoji analizë iki ðiol neatlikta(p. xlii). Kol neárodyta kitaip, neatmestina galimybë, kad átakos lietuviðkam vertimuiyra turëjæs ir vokiðkas Grzegorzo ið Þarnovieco postilës variantas. Knygos Nobaþnystësmaldynas (ið viso 57 maldos) yra „pirmas atskiras lietuviðkas reformatø maldynas“(p. xliv), á já nebuvo átrauktos Petkevièiaus katekizmo (1598) maldos. Tuo tarpuKnygos Nobaþnystës katekizmas yra antras lietuviðkas evangelikø reformatø katekizmas.Jo pagrindinis ðaltinis – 1620 metais Liubèe iðspausdintas lenkiðkas katekizmas(p. xlv), taip pat panaudotas perredaguotas Petkevièiaus katekizmo tekstas.Knygos Nobaþnystës katekizmo santyká su Petkevièiaus katekizmu Pociûtë nagrinëjadetaliau, o iðsamià analizæ ketina pateikti kritiniame leidime (p. xlv–xlvi).Toliau paleografiðkai tiksliai apraðytas vienintelis dabar þinomas Knygos NobaþnystësUppsalos egzempliorius (p. lii–liii), kuris lyginamas su Lietuviø literatûrosir tautosakos institute nuo 1958 metø saugomu defektuotu maldynu (42 ið 72puslapiø), taigi nedidele konvoliuto dalimi (sign.: 33283; plg. dar p. lviii–lix). Uppsalosegzemplioriuje yra informacijos apie jo proveniencijas ir kelià á Ðvedijà. Pagalrankraðtinius lotyniðkus ir lenkiðkus konvoliute esanèius áraðus Pociûtë nustatë,kad „vienas ið ðios knygos autoriø, Samuelis Minvydas, 1656 m. kovo 27 dienàknygà padovanojo Þiuproniø baþnyèios [Aðmenos paviete] kunigui Pauliui [Lazarovièiui]Gnatovskiui, nukentëjusiam maskvënø okupacijos metu – turëjusiam bëgtiið savo parapijos ir praradusiam visà savo bibliotekà“ (p. lvi). Á Birþus ið Vilniauspasitraukæs Gnatovskis buvo paþástamas su lietuviðkos knygos rengëjais, su jaisbendradarbiavo Reformatø Baþnyèios provinciniuose ir generaliniuose sinoduose.Gnatovskio lotyniðkas áraðas antraðtinio lapo apaèioje iððifruotas kiek netiksliai:vietoj „Ex libris Pauli Lazarowicz Gnatowski V[enerabilis] D[omini] M[inistri]Eccl[esi]ae Zupran[ensis] p[rioris] t[emporis] Exulis [...]“ (p. liii) turëtø bûti „V[erbi]D[ivini] M[inistri] (arba M[agistri]) [...] p[ro] t[empore] Exulis“ 9 . Konvoliute (prieðlapyje,psalmyno, giesmyno pradþioje ir Summos antraðtiniame lape bei pradþioje 10 )esama ir vëlesnio Knygos Nobaþnystës savininko, ðvedø bibliofilo, leksikografo ir8 Tekste korektûros klaida: nurodyti 1579metai, t. y. anksèiau nei pasirodë pirmasleidimas (p. xliii).9 Paul Arnold Grun, Schlüssel zu alten undneuen Abkürzungen. Wörterbuch lateinischerund deutscher Abkürzungen des späten Mittelaltersund der Neuzeit, Limburg/Lahn:C. A. Starke Verlag, 1966, 98, 111.10 Áraðas „pirmojo Sumos puslapio virðuje:Postilla Brevissi[ma] de [Dei?] Evangil[ia]“(p. lvii, 303) skaitytinas „Postilla Brevissi[ma]in Evangil[ia]“.337 Knyga Nobaþnystës 0 0 0Krikðèioniðkos 1653 0 0 0

diplomato Johano Gabrielio Sparwenfeldo (1655–1727), autografø (p. lvi–lvii). Taigiiðaiðkinta, kaip Këdainiø konvoliutas atsidûrë Ðvedijoje.Straipsnio pabaigoje Dainora Pociûtë apraðo Knygos Nobaþnystës popieriø, vandenþenkliusir áriðimà (p. lix–lxv). Tokia sudedamoji spaudinio vienintelio þinomo egzemplioriausapraðo dalis yra ðiuo atveju bûtina, nes funkciðkai prilygintina analitiniamrankraðèio apraðui. Ðie duomenys pateikiami pirmà kartà, nes iki tol vandenþenkliainagrinëti pagal kontrafakcinio leidimo popieriø 11 . Konvoliutas iðspausdintasant dviejø rûðiø popieriaus: ant 1629–1655 metais Jahno Tochtermano dirbtuvëje prieVilniaus, Rokantiðkëse, gaminto popieriaus, kurio vandenþenklyje vaizduojamas karpis12 ir savininko pavardë apskritime, bei ant Polocko pastalininkiui 13 kunigaikðèiuiMarcijonui Giedraièiui priklausiusiame Pavilnio (Paplaujos) malûne maþdaug nuo1630 metø gaminto popieriaus, kurio vandenþenklis – kunigaikðèio herbas ir pavardëtaip pat apskritime 14 . Pagal konvoliuto áriðimà blyðkiai melsvu popieriumi aptrauktuosemedþio kietvirðiuose („labai kuklus ir nepasiþymi jokiais specifiniais skiriamaisiaisþenklais“, p. lxiii) ir pagal prieðlapiø popieriø Pociûtë nustatë, kad ásigytà knygàáriðdino Sparwenfeldas. Ðis faktas yra svarbus ir liudija, kad „Këdainiuose iðspausdintiKN egzemplioriai buvo platinami neáriðti, o tik subroðiûruoti“ (p. lxv).Detali ir kruopðti Knygos Nobaþnystës Krikðèioniðkos istorinio kultûrinio kontekstoanalizë, iðsamus knygos iðorinës bei vidinës sandaros apraðas teikia daug naujosir tolesniems veikalo tyrimams reikalingos informacijos. Kokybiðka faksimilë tokiustyrimus daro ámanomus. Itin laukiamas dabar tëra kritinis viso konvoliuto leidimas.Jolanta GelumbeckaitëJ OLANTA GELUMBECKAITË Gauta 2004 m. geguþës 31 d.Lietuviø kalbos institutasP. Vileiðio g. 5LT-10308 Vilnius, LietuvaHerzog August BibliothekSchlossplatz 1D-38304 Wolfenbüttelel. p.: gelumbeckaite@hab.de11 Edmundas Laucevièius apraðë kontrafakcinioleidimo popieriø (p. lix).12 Iðn. 148 klaidinga nuoroda: popieriø sukarpiu vienas pirmøjø tikrai gamino irKaraliauèiui pardavinëjo Karthauso (lenk.Bielka nad Raduniu, Bi[e]lkowo; vok. GroßBölkau, Marien Paradies Karthaus, lot. CartusiaParadisi Mariae Virginis in Prussia)popieriaus malûnas, tik jis buvo ne prieKaraliauèiaus, o prie Gdansko (HansKohtz, Ostpreußische Papierfabrikation,Inaugural-Dissertation, Königsberg i. Pr.,1934, 22–23 [ne 80–83]). Plg. dar KlausRoemer, Hansheinrich Trunz, Geschichte derPapiermühlen in Westpreußen und Danzig,nebst einem Anhang für den Netzedistrikt.Quellen und Darstellungen zur GeschichteWestpreußens 30, Münster/Westf.: Nicolaus-Copernicus-Verlag,2000, 96–103.13 Pareigybë vadintina pastalininkis, ne pastalininkas(p. lxii).14 Abiejø þenklø fragmentø nuotraukos pateiktosp. lxi. Deja, nëra vandenþenkliøapraðo (tikslûs matmenys, atstumas tarpretøjø, t. y. vertikaliøjø, ir tankiøjø, t. y.horizontaliøjø, linijø) nei visus jø atributusiliustruojanèiø tryniø ar nuotraukø.Suprantama, in quarto formato lankuosevisi vandenþenkliai yra „perpjauti“ pusiau,tad norint pateikti visà þenklà, jodalis reikia sukomponuoti.338 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Motiejus Valanèius, Raðtai 1–2Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas,2001, XVI, 831 p. ISBN 9955-475-04-8, ISBN 9955-475-05-62003, 826 p. ISBN 9955-475-04-8, ISBN 9955-475-53-6Neeilinë Motiejaus Valanèiaus (1801–1875) jubiliejinë data – 200-osios gimimometinës – labai suaktyvino tiek jo raðtø leidybà, tiek veiklos tyrimus. Pasirodë solidimonografija 1 , straipsniø rinkinys 2 , konferencijø medþiaga 3 , pora Valanèiø populiarinanèiøikonografijos rinkiniø 4 , parengta leidiniø, atspindinèiø gausius, bet plaèiajaivisuomenei sunkiai prieinamus Valanèiaus archyvus.Pirmiausia minëtini Valanèiaus Namø uþraðai, parengti istorikës Aldonos Praðmantaitës5 . Ðio leidinio pratarmëje raðoma, kad ðiandien ðis savotiðkas aukðto XIXamþiaus Katalikø Baþnyèios hierarcho silva rerum daugeliu atþvilgiø unikalus ðaltinistyrëjams, o moksliniø interesø neturintiems – dar viena galimybë pajusti tolaikotarpio autentikà 6 .Sulaukë dëmesio ir specifinis konfesinis Valanèiaus palikimas: serijoje „HistoriaeLituaniae Fontes Minores“ iðleisti jo ganytojiðki laiðkai 7 , Plungës baþnyèiosvizitacijos 1850 metais dokumentai 8 . Domo Kauno nuomone, baþnyèiø tikrinimoaktai laikomi labai svarbiu konkreèios, kartais gana didelës vietovës arba regionotikybinës, socialinës, ekonominës ir demografinës raidos istorijos ðaltiniu 9 . Be to,juose gausu ir biografiniø þiniø.1 Vytautas Merkys, Motiejus Valanèius. Tarpkatalikiðkojo universalizmo ir tautiðkumo,Vilnius: Mintis, 1999.2 Motiejus Valanèius ið arti ir ið toli, sudarëJuozas Jasaitis, Vilnius: Lietuvos raðytojøsàjungos leidykla, 2001.3 M. Valanèiaus „Þemaièiø vyskupystei“ – 150,sudarë Aleksandras Þalys, Klaipëda: Klaipëdosuniversiteto leidykla, 1999; „Mokslinëkonferencija ‘Vyskupas Motiejus Valanèiusir jo epocha’“, Lietuviø katalikømokslo akademijos metraðtis 20, Vilnius: Katalikøakademija, 2002. 0 0 04 Vyskupo Motiejaus Valanèiaus ikonografija,sudarë Zita Dargaitë, Vilnius: Vilniausdailës akademijos leidykla, 2001; MotiejusValanèius 1801–1875, nuotraukø rinkinys,parengë Ona Pajedaitë, Vilnius: Regnumfondas, 2001.5 Motiejus Valanèius, Namø uþraðai, sudarëAldona Praðmantaitë, Vilnius: Baltos lankos,2003.6 Aldona Praðmantaitë, „Pratarmë“, Valanèius2003, vii.7 Motiejus Valanèius, Ganytojiðki laiðkai, parengëVytautas Merkys, Birutë Vanagienë,Vilnius: Þara, 2000.8 Motiejus Valanèius Þemaièiuose. Plungës baþnyèiosvizitacija 1850 metais, sudarë ir parengëDomas Kaunas, Vilnius: Seimo leidykla„Valstybës þinios“, 2002.9 Domas Kaunas, „Rankraðtis ið ‘Vilniaussenovës’ antikvariato“, Motiejus ValanèiusÞemaièiuose 2002, 5.339 Motiejus Valanèius, 0 0 0Raðtai 1–2 0 0 0

Taèiau visø didþiausias projektas – akademiniø Valanèiaus raðtø rengimas.Iðëjæs pirmas ir antras tomas – gera ðio darbo pradþia. Kaip teigia Vytautas Merkys(1999, 11), „Valanèiaus fenomenas jau tyrinëjamas visà ðimtà metø“. Jonas Ðliûpasveikale Lietuviðkieji raðtai ir raðtininkai (1890), kalbëdamas apie XIX amþiaus lietuviøkûrëjø „dvasës darbus“, neapeina ir Valanèiaus. Kitur jis bando vertinti garsiojodidakto kûrybà lygindamas su Antano Kriðèiukaièio-Aiðbës tekstais 10 .Pirmà kartà iðléisti Valanèiaus raðtus buvo sumanyta minint 100-àsias jo gimimometines. Ðià raðtø leidybos istorijà pirmame naujausiø Raðtø tome iðsamiaiapraðo jø rengëjas Vytautas Vanagas:Iðkëlë tà mintá Vaiþgantas, kuris parengë ir ‘Tëvynës sarge’ 1900 m. iðspausdinoðiø raðtø skelbimo projektà, numaèiusá deðimties tomø leidiná. Projektas be atgarsioneliko, taèiau bandymas já realizuoti, kuris radosi tarp Amerikos lietuviøiðeiviø, baigësi lëðø rinkimu ir vienos kitos M. Valanèiaus sukakèiai skirtos joknygos iðleidimu. Likæs neágyvendintas skatinamas jubiliejinës progos, ðis maksimalistinisuþmojis nesusilaukë realizacijos per visà tolesná ðimtà metø (p. 799) 11 .Sisteminti Valanèiaus kûrybiná palikimà bandyta 1931 metais, leidþiant Valanèiausraðtus 12 . Èia paskelbta Vaikø knygelë, Paaugusiø þmoniø knygelë, Palangos Juzë,Antano Tretininko pasakojimas. Ðiame raðtø leidime ryðki redaktoriaus ranka: suautoriaus tekstu elgtasi gana laisvai, keista ne tik raðyba ir skyryba, bet ir leksikossluoksnis, kai kur – sintaksë, tekstas kupiûruotas, spausdinti ne visi rinkiniuosebuvæ apsakymai. Apskritai imant, 1931 metais Juozo Balèikonio parengtas Valanèiausraðtø leidimas buvo reikalingas ir svarbus: jis populiarino ðá þemaièiø raðytojà,gerokai iðplatino tekstus (senesnieji leidimai buvo sunkiai gaunami), didaktinæprozà padarë prieinamà daugeliui þmoniø. Leidimas gerai iliustruoja XX amþiauspirmos pusës lietuviø kalbos kodifikavimo pastangas ir to meto tekstologinæ mintá.Po keturiø deðimtmeèiø, sovietiniu laikotarpiu, vël leidþiami Valanèiaus raðtai(1972). Ðá kartà sudaromi du tomai, jie átraukiami á „Lituanistinës bibliotekos“serijà. Ávadà ir paaiðkinimus paraðë Vytautas Vanagas, dvitomio redaktorë – BirutëVanagienë, redakcinei komisijai vadovavo Kostas Korsakas 13 . Ypaè svarbu, kadplaèiajai visuomenei buvo pateiktas netrumpintas Þemaièiø vyskupystës (1848) variantas.Ðis leidimas jau rodo aiðkø posûká teksto autentikos link. Þinoma, nepavykoiðvengti ideologiniø uþkardø, teko atsisakyti „neparankiø“ apsakymø („Vingrai“,„Cigonai“, „Þydai“). Ilgà laikà ðis raðtø dvitomis buvo pagrindinis Valanèiausstudijø ðaltinis 14 .1992 metais Valanèiaus groþiniø tekstø iðleidþia vaikø ir jaunimo literatûrosleidykla „Vyturys“. „Sakalëlio“ serijoje, ákurtoje 1991 metais, publikuojami apsaky-10 Þr. Jonas Ðliûpas, Rinktiniai raðtai, sudarëKostas Doveika, Vilnius: Vaga, 1977.11 Plaèiau apie tai þr. Aldona Praðmantaitë,„Þemaièiø vyskupo Motiejaus Valanèiaus‘Namø uþraðai’“, Valanèius 2003, ix–xxiv.12 Valanèiaus raðtai, redagavo ir þodynëlá pridëjoJuozas Balèikonis, Kaunas: „Spindulio“bendrovës spaustuvë, 1931.13 Motiejus Valanèius, Raðtai 1–2, Vilnius:Vaga, 1972.14 Plaèiau þr. Dþiuljeta Maskuliûnienë,„XIX a. lietuviø didaktinë proza: tekstologinisaspektas“, Aktuâlas problçmas literatûraszinâtnç 8, Liepâja: Liepâjas pedagoìijasakadçmija, 2003, 121–130.340 Archivum Lithuanicum 6

mai, apysaka Palangos Juzë, taip pat Valanèiaus surinktos patarlës, visa tai apibendrintaipavadinant Vaikø knygele 15 . Rinkiná parengë, paaiðkinimus ir þodynëlá paraðëBirutë Vanagienë remdamasi Valanèiaus raðtø redagavimo patirtimi. Pasikeitusistorinei situacijai, spausdinami visi rinkiniø apsakymai, atstatomos tekstøkupiûros. Taigi tekstologine prasme ið lëto viskas stojosi á savo vietas.2001-aisiais, jubiliejiniais Valanèiaus metais, iðëjo pirmas naujai rengiamø Raðtøtomas. Redakcinëse pastabose teigiama, kad pradedamas leisti visas MotiejausValanèiaus kûrybinis palikimas (p. 799). Planuojama iðleisti istoriografinius veikalus,pamokslus, katechetinius ir teologinius raðtus, pastoracinius laiðkus, dienoraðèius,korespondencijà ir dokumentus.Kûrybiná palikimà pradëta leisti nuo svarbiausiø ir labiausiai á kultûrinæ apyvartàáëjusiø tekstø – groþiniø kûriniø. Pirmuosius du tomus parengë VytautasVanagas, tekstus redagavo kompetentinga Valanèiaus raðtø redaktorë Birutë Vanagienë.Ðis leidimas skirtas ir mokslo reikmëms. Pirmà kartà Valanèiaus raðtø leidybosistorijoje tekstai pateikiami dvejopai – kairëje knygos pusëje spausdinamasrankraðèiø ar pirmøjø leidimø transliteruotas autentiðkas tekstas, o deðinëje – perredaguotasbendrine kalba. Paaiðkinimuose apibrëþiami þemaièiø kretingiðkiø tarmësvertimo á bendrinæ kalbà principai.Pirmame tome, kaip minëta, sutelktas visas groþinis Valanèiaus palikimas: Vaikøknygelë (1868), Paaugusiø þmoniø knygelë (1868), Palangos Juzë (1869), PasakojimasAntano Tretininko (1872; rankraðtis) bei á rinkinius neáëjæ beletristiniai kûriniai Bièiuliai,Budrys ir jo priepuoliai, Dievobaimingas vaikiukas. Prie jø priðlietos Patarlësþemaièiø (1867). Raðtai pradedami ávadiniu Juozo Girdzijausko straipsniu „VyskupasMotiejus Valanèius tautos gyvenime ir kultûroje“ (p. V–XVI).Paaiðkinimuose apibûdinama Valanèiaus autografø bûklë, nurodoma saugojimovieta, kûriniø leidybos istorija. Detaliai pristatomas Pasakojimo Antano Tretininkoautografas (p. 816–817), glaustai, bet nuosekliai – Palangos Juzës leidybos istorija,atskirai aptariant ðios didaktinës apysakos eiliuotus intarpus. Jie buvæ ketveriopi:1) tradicinës liaudies dainos; 2) dainomis virtæ, sutautosakëjæ individualiõs kûrybosdidaktiniai, gamtiniai, humoristiniai eiliavimai; 3) sukilimo dainos; 4) religinësgiesmës (p. 810). Laikomasi nuostatos, kad kol nebus tvirtai árodyta, jog giesmesPalangos Juzëje átarpavo ne jos autorius, o kas nors ið ðalies, jos laikomos apysakosteksto dalimi (p. 811).Paþymimi ávairûs rankraðèiø taisymai: braukymai, apsirikimai ir pan. (pvz.,nurodoma, jog po þodþio atsigimes iðbraukta nes [p. 819], po þodþio pawasari iðbrauktawaêio [p. 820]). Spausdinami tekstai komentuojami. Komentarus parengëVanagas. Ðtai nurodoma, jog pulkininkas Èertkovas vadovavo rusø kariuomenësdaliniams, veikusiems 1863 metais prieð sukilëlius Þemaièiuose ir Vidurio Lietuvoje(p. 818), o Skiemoniø kunigas Bernatavyèia – tai Jonas Bernatavièius (1797–1853),nuo penkto deðimtmeèio vidurio iki mirties buvæs Skiemoniø filialistas, prieð taivikaravæs Alantoje (p. 819).15 Motiejus Valanèius, Vaikø knygelë, parengëBirutë Vanagienë, Vilnius: Vyturys, 1992.341 Motiejus Valanèius, 0 0 0Raðtai 1–2 0 0 0

Aptariami ir vietovardþiai bei istoriniai ávykiai: antai plaèiau paaiðkinamaslenkø ir maskoliø mûðis Tryðkiø girioje. Prie Tryðkiø su rusø kariuomene 1863 metøgeguþës 21 dienà kovësi Jono Stanevièiaus vadovaujamas sukilëliø bûrys (p. 818).Nemaþai Valanèiaus kûriniø veikëjø turëjo realiai egzistavusius prototipus. Jienustatomi ir taip pat apraðomi paaiðkinimuose. Ðtai garsiajame apsakyme „Mikëmelagëlis“ minimas klebonas Dausinas. Apie ðá asmená pateikiama tokios informacijos:tai Jokimas Dausinas (1775–1831), Mosëdþio klebonas nuo XIX amþiaus pradþiosiki mirties (p. 804). Apsakyme „Þydai“ minimas Veivirþënø klebonas JurgisBeresnevièius. Komentaruose nurodoma, kad tai Jurgis Beresnevièius (1792–apie1860), klebonavæs Veivirþënuose nuo 1837 metø iki mirties (p. 807). Tokie komentarailabai aktualûs Valanèiaus tekstø interpretatoriams.Valanèius, kurdamas groþiná tekstà – meninës fikcijos pasaulá, iðtisai remiasisavo matyta aplinka, gyvenimo realijomis, jø netgi nesistengdamas modifikuoti. Ðiaplinka (þmonës, vietos, ávykiai) tiesiog perkeliama á groþiniø kûriniø pasaulá. Taiádomus kûrybinës psichologijos fenomenas. Ankstyvõsios lietuviø prozos fone Valanèiauskûriniø autentiðkumo dimensija, pasireiðkianti tiesioginëmis gyvenamosiosaplinkos „citatomis“, turi visai apèiuopiamà prasmæ. Empirinës detalës, konkretybësatkuria XIX amþiaus dvasià, jos kolorità. Raðtuose specifinës Valanèiausvartotos sàvokos taip pat paaiðkinamos. Ðtai vingrai – tai modifikuotas vengrøpavadinimas; taip vadinti visi XIX amþiaus pirmoje pusëje ið Austrijos-Vengrijos áLietuvà atkeliaudavæ prekiautojai þoliniais vaistais, nors daþniausiai jie bûdavæ nevengrai, o Galicijos slavai (p. 806). Sociolingvistams ádomi pastaba, jog lietuviaisValanèius visur vadino aukðtaièius (p. 807). Valanèiaus (ir kitø þemaièiø) vartojamaÞvëdø þemë – tai Ðvedø þemë, Ðvedija; plg. lat. zviedrs ‘ðvedas’ (p. 811).Palangos Juzës teksto komentaruose iðsamiai aiðkinamos etnokultûrinës realijos,plg. pradëjau èirðkinti prûsà. „Prûsas“ – tai kadriliaus tipo ðokis, ðokamas trijø porø,ðokëjams dainuojant; jis buvo þinomas Þemaièiuose, o dzûkai „Prûsu“ vadinoadvente þaidþiamà pantomiminá þaidimà (p. 811). Kita nemaþa komentarø grupë –polonizmø ir kitø slavizmø aiðkinimai, plg. lenk. straý policejska – policijos sargyba(p. 807), rus. tamoþnia – muitinë (p. 807).Þinoma, rengiant naujuosius Raðtus sumaniai pasinaudota 1972 metø Valanèiausraðtø leidimui parengtais komentarais, taèiau jie tikslinti ir gerokai iðplësti,pridëta á ankstesnájá raðtø leidimà neáëjusiø kûriniø aiðkinimø.Atkreiptinas dëmesys á tai, kad naujieji Raðtai su iliustracijomis. Èia pateikti netik visø spausdinamø kûriniø pirmøjø leidimø antraðtiniai puslapiai ir PasakojimoAntano Tretininko rankraðèio pradþia, bet ir vìsos penkiolika spalvotø Vaikø knygelësiliustracijø (dailininkas neþinomas). Pasak dailëtyrininkës Ingridos Korsakaitës, ðiknygelë – iðskirtinis XIX amþiaus antros pusës iliustruotos lietuviðkos knygospavyzdys 16 . Tai pirmoji iliustruota lietuviø groþinës vaikø literatûros knyga. Vertasdëmesio Korsakaitës (2001, 19) pageidavimas: „vertëtø pagalvoti apie faksimilináðio reikðmingo, bibliografine retenybe tapusio leidinio iðleidimà“.16 Ingrida Korsakaitë, „Ta knygelë vaikamslabai patiko“, Rubinaitis 2(18), 2001, 15.342 Archivum Lithuanicum 6

Antro tomo pasirodymas itin svarbus Valanèiaus kûrybos tyrëjams (pirmojotomo kûriniai vis dëlto buvo palyginti gerai þinomi). 1972 metø Valanèiaus raðtuosebuvo iðspausdinta tik dvylika ðventøjø „gyvenimø“ (þinoma, turint galvoje sovietmeèiokontekstà, gal teisingiau bûtø sakyti net dvylika). Naujuosiuose Raðtuosesudëtas visas Valanèiaus hagiografinis palikimas: èia spausdinami Þyvatai ðventøjøtø, kuriø vardais þemaièiai uþvis geba vadintis (1858) ir Gyvenimai ðventøjø Dievo(1868). Pirmojoje knygoje – 60 „gyvenimø“, antrojoje – 68.Ðis tomas parengtas laikantis tokiø pat principø bei struktûros kaip ir pirmasis.Nebûtø pakenkæs iðsamus palydimasis straipsnis apie Valanèiaus hagiografinæprozà. Já ið dalies atstoja paaiðkinimuose esantis skyrelis „Trumpai apie hagiografijàir M. Valanèiaus ðventøjø ‘Þyvatus’ ir ‘Gyvenimus’“ (p. 771–775). Èia akcentuojamasir aktualus tekstologinis „gyvenimø“ ðaltiniø klausimas. Kalbant apiehagiografiniø raðtø pradþià, nurodomi trys pamatinæ reikðmæ turëjæ ðaltiniai: kankiniøaktai (acta martyrum), t. y. mirti nuteisiamø krikðèioniø apklausos protokolai,jø kankinimø apraðymai (martyria, passiones) ir legendiniai pasakojimai apie kankinius(p. 771). Perëjus konkreèiai prie Valanèiaus hagiografiniø tekstø ðaltiniøklausimo, teigiama:Tikslûs M. Valanèiaus hagiografiniø pasakojimø ðaltiniai nëra ávardyti. Iðskyrusbene vienà atvejá (þr. ðvento Jurgio ‘Þyvatà’), jø nenurodë pats ðiø pasakojimøautorius, tai padaryti nebandë ir ligtoliniai jo veiklos bei literatûrinio palikimotyrinëtojai [...]. Ið tiesø, tai bûtø specialiø bibliografiniø ir tekstologiniø tyrinëjimøreikalaujantis darbas [paryðkinta – Dþ. M.], kurio nesiimta ir rengiant ðiameM. Valanèiaus Raðtø tome dedamà jo ðventøjø ‘þyvatø’ bei ‘gyvenimø’ perspaudà(p. 773).Vis dëlto hipotetiðkai nurodþius galimà Petro Skargos ir bolandininkø raðtøátakà Valanèiaus hagiografiniams tekstams, plaèiau sustojama ties Skargos ir Valanèiausteksto ryðiais. Pateikiami tokie argumentai: 1) anuomet Skargos raðtaidaugsyk perleisti, jie buvæ populiarûs tarp ðviesuomenës, dvasininkams tai buvusiparankinë lektûra; 2) Skargos ir Valanèiaus „gyvenimus“ akivaizdþiai sieja juosepasakojamø ávykiø eiga bei chronologija, epizodø iðdëstymas, tapaèios situacijos,istorinë faktografija (þmoniø ir vietø vardai, datos), neretai pasitaikantys analogiðkiteiginiai, panaðiø konstrukcijø sakiniai (p. 774). Èia pat aptariama ir kas abuautorius skiria: Valanèius pasakoja glausèiau, plaèius teologinius aiðkinimus pakeièiatrumpais pasakëèios moralus primenanèiais nusakymais, taèiau labiausiaiautorius skiria jø „gyvenimø“ literatûrinë raiðka, pasakojimo tonacija, kalbos beistiliaus tipas (p. 774).Valanèiaus hagiografiniai tekstai siûlo dar vienà kodà, kurá taikant bûtø galimaperskaityti ir jo didaktinæ prozà. Minëtame paaiðkinimø skyrelyje sakoma:M. Valanèiaus hagiografiniai pasakojimai, nors ir bûdami specifiðki savo turiniu irþanru, apskritai imant, yra visos jo groþinës kûrybos dalis [paryðkinta – Dþ. M.].Jie geru deðimtmeèiu iðpleèia ðios kûrybos chronologijà, sudaro ankstyvàjá josetapà (p. 774).343 Motiejus Valanèius, 0 0 0Raðtai 1–2 0 0 0

Valanèiaus hagiografinëje prozoje randame tà patá universaløjá didaktinio tekstomodelá (exempla + moralas), pavyzdþio retorikà, pasakojimo normatyviðkumà, stebuklotopikà ir t. t. Apskritai didaktinës ir hagiografinës prozos tipologinë giminystëneabejotina 17 . Ji pastebëta jau seniai. Vincas Maciûnas, nagrinëdamas „gyvenimø“stiliø, pabrëþë hagiografinio pasakojimo orientacijà á paprastà kaimo þmogø:„Valanèius stengiasi pasakoti ðventøjø gyvenimà, þiûrëdamas pro þemaièio kaimieèiopsichologinæ prizmæ, vartodamas jo kalbà, mëgindamas prilygti jo intelektualináir moraliná niveau“ 18 . Tokia pat orientacija bûdinga ir didaktinei prozai. Stiliausplotmæ iðryðkino ir Vanda Zaborskaitë: „Stilius yra jungtis, kuri sieja Gyvenimusðventøjø Dievo su didaktine proza“ 19 . Ið tiesø stilius – labai akivaizdi Valanèiaushagiografinio ir didaktinio teksto jungtis, taèiau ne vienintelë tokia ryðki. Ði giminystëkur kas visuotinesnio pobûdþio.Taigi dabar perleisti ðventøjø „gyvenimai“ koreguoja ir Valanèiaus groþinëskûrybos visumos sampratà. Tai ypaè aktualu literatûrologams, o tekstologø laukiarimtos ðventøjø „gyvenimø“ ðaltiniø paieðkos.Antrajame tome, kaip ir pirmajame, paaiðkinimai iðsamûs. Pirmiausia glaustaipristatoma abiejø jame spausdinamø knygø – Þyvatø ðventøjø ir Gyvenimø ðventøjøDievo – leidybos istorija (þr. p. 777 ir 799), toliau nuosekliai pateikiama bûtiniausiainformacija apie apraðomus ðventuosius, plg. ðventosios Urðulës apraðà: „kankinënuþudyta apie 353 m. Gyvenimà apraðë ankstyvieji hagiografai, vëliau Beda Garbingasis[...] ir kt. Baþnyèios minima spalio 21 d.“ (p. 798).Daug vietos ir èia skiriama vietovardþiø, ávairiø religiniø realijø komentarams,plg.: kolonija Agripino (Colonia Agrippinensis) – I amþiaus viduryje romënø kolonizuotagermanø gyvenvietë; dabar ðiaurinës Vokietijos Kölno miestas (p. 798), profesas(lot.) – vienuolio paðventinimas (p. 798), vizitkos – vizitietës; moterø vienuolija,ákurta 1610 metais Prancûzijoje; vykdë pedagoginæ, ðvieèiamàjà veiklà (p. 799).Pradëti leisti mokslinio tipo Motiejaus Valanèiaus Raðtai – didelis ávykis lietuviøkultûros istorijoje. Pagaliau „po vienu stogu“ turësime suglobtà ávairiapusá þymiojoþemaièiø vyskupo kûrybiná palikimà. Galima pasidþiaugti visø ðiø pirmøjø dviejøRaðtø tomø rengëjø, ypaè Vytauto Vanago ir Birutës Vanagienës, triûsu.Dþiuljeta MaskuliûnienëD ÞIULJETA MASKULIÛNIENË Gauta 2004 m. birþelio 29 d.Ðiauliø universitetasP. Viðinskio g. 38LT–76142 Ðiauliai, Lietuvael. p: maskuliuniene@hu.su.lt17 Plaèiau þr. Dþiuljeta Maskuliûnienë, „MotiejausValanèiaus didaktinës ir hagiografinësprozos tipologinë giminystë“, Kanonailietuviø kultûroje, sudarë VigmantasButkus ir kt., Ðiauliai: Ðiauliø universitetoleidykla, 2001, 111–115.18 Vincas Maciûnas, „Motiejaus ValanèiausGiwenimu szwentuju Diewa stilius“, VincasMaciûnas, Rinktiniai raðtai, sudarë JonasÐlekys, Vilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakosinstitutas, 2003, 494.19 Vanda Zaborskaitë, „Motiejus Valanèius“,Lietuviø literatûros istorija. XIX amþius, sudarëJuozas Girdzijauskas, Vilnius: Lietuviøliteratûros ir tautosakos institutas,2001, 735.344 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Vincas Maciûnas,Rinktiniai raðtai,sudarytojas Jonas ÐlekysVilnius: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas,2003, ix, 998 p. ISBN 9955-475-43-9Jonas Ðlekys, who prepared this volume, writes in the foreword that it was theintention of the publishers to honor this important literary researcher and critic bybringing together in one place his most important articles. Maciûnas already in 1978had thought of publishing a selection of his articles in two volumes, but health problemshad finally rendered this impossible. Ðlekys rightly remarks that not even thebiggest libraries have the complete sets of all of the periodicals where Maciûnas’works might be found (p. v, vi). As a student at the University of Pennsylvania from1950–1951 and then again from 1954–1956, I had occasion to meet and talk withMaciûnas. I remember him as a cheerful person, always ready to help people withproblems of the Lithuanian language and East European bibliography.His articles are arranged under the following headings: (1) Bendrieji klausimai‘General problems’ [nine articles]; (2) Senoji literatûra ‘Old literature’ [nine articles];(3) XIX amþiaus literatûra: Liaudá ðvieèianti ir tëvynæ þadinanti ‘XIXth century literaturein its educational and national awakening aspect’ [31 articles]; (4) XX amþiausliteratûra: menà kurianti ‘XXth century literature as creative art’ [20 articles];(5) Prisiminimai. Interviu ‘Remembrances and interviews’ [ten articles]; (6) Apþvalgos,recenzijos ‘Surveys and reviews’ [nine articles] giving a total of 88 articles. There arealso three appendices: a brief biography of Vincas Maciûnas by Jonas Ðlekys, bibliographicalnotes (also with a description of those articles not published here) and anindex of personal names. It would be impossible even in the space of a long reviewto comment on all of the articles, so I shall just comment on a few that were of specialinterest to me.The first article of section (1), “Liaudies daina ir literatûra” ‘The folk song andliterature’ (p. 3–9), following the lead of Vladas Dubas for French literature and BalysSruoga for Russian literature, rejects the notion that folk songs were composed bycommittees of peasants. Rather they were composed by particularly talented indi-345 Vincas Maciûnas, 0 0 0Rinktiniai raðtai 0 0 0

viduals, who nevertheless stood on the same moral and conceptual level as themasses and could create only that which was acceptable to the masses. Thereforepassing orally from person to person anything which might have been beyond thecomprehension of the masses was lost or changed (p. 4). The author wrote (in 1932)that we are now living in a transitional period when old folk song traditions arestill alive although new ones are being established. Some people think that the typicalfolk song will disappear when folk singers begin to commit their songs to writing.He concludes with the gloomy forecast that one thing is clear, viz., “mûsøsenosios graþiosios liaudies dainos sparèiai nyksta” ‘our beautiful old folk songsare rapidly disappearing’ (p. 9).The first article in section (2) is entitled “Mykolas Lietuvis – XVI amþiaus Lietuvospatriotas” ‘Michael the Lithuanian: a XVIth century Lithuanian patriot’ (p. 91–99).The latter’s famous work is Michalonis Lituani: De moribus tartarorum, lituanorum etmoschorum fragmina decem ‘Ten fragments about the customs of the Tatars, Lithuaniansand Muscovites (i.e., Russians) by Michael the Lithuanian’ who is well known tohistorical linguists because of his comparison of certain Lithuanian and Latin vocabularyitems, but Maciûnas says little about this (p. 96) and only in connectionwith the notion of the Roman origin of the Lithuanians. In any case Maciûnas notesthat in the 8th fragment the author praises the military prowess of the forefathers ofthe Lithuanians and writes that even today many fortifications, hills, roads, springs,and bridges bear the names of Gediminas and Vytautas. At that time, in his view,youth did not grow soft from lack of activity, but trained eagerly in the martial artson the model of their Roman ancestors. Nowadays more soldiers die in fights intaverns than in military action against the enemy, who frequently ravishes our nativeland (p. 97). Michael the Lithuanian (p. 99) wrote also that not only the pagans,but the neighboring Russians, condemn our clergy, because the latter drink wine,eat meat and don’t take wives. In ancient times, as the Holy Scripture shows, clergymenwere married. Now they seem to live in a feigned celibacy and keep lovers. Andapparently the habit of keeping lovers did not cease after Michael the Lithuanian’scomplaint, since Antanas Strazdas, to whom Maciûnas has also dedicated a specialarticle, is also reputed to have openly flouted the rule of celibacy (p. 383). In anycase, according to Maciûnas, the picture of the customs of 16th century Lithuaniansociety painted by Michael the Lithuanian was completely negative.I was naturally very interested in articles about Vincas Krëvë, since he had beenmy teacher of Russian language and literature when I first entered the University ofPennsylvania in 1950. I was called into the U.S. Army in 1952 and when I returnedfrom military service in the fall of 1954 Krëvë was already gone.The article “Vinco Krëvës kûrybos apþvalga” (p. 710–715) is a somewhat shortenedLithuanian translation of the article “Vincas Krëvës place in Lithuanian literature”which appeared in Studi Baltici (9, 1952, p. 11–22). Maciûnas writes that at thebeginning of the XXth century many Lithuanian poets were taking folkloristic mo-346 Archivum Lithuanicum 6

tifs as the basis of their works (p. 710). But Krëvë was undoubtedly the most successfulin adopting the folkloristic style to literature, particularly in his Dainavos ðaliessenø þmoniø padavimai ‘Legends of the Old People of Dainava’, perhaps the mostLithuanian work in Lithuanian literature. This heroic epic raises life from its graybackground: there are noisy hunts, splendid feasts, courageous battles, and heroesworthy of admiration. Ðarûnas and Skirgaila arise like giants from a past coveredby mists (p. 713). Lithuanian history, folklore, and the life of the village are Krëvë’sprimary motifs, but they are not the only motifs. In his Rytø pasakos ‘Tales of theOrient’ he shows his familiarity with eastern philosophical and religious thought(p. 714). The most important work in this area is his Dangaus ir þemës sûnûs, ‘TheSons of Heaven and Earth’ which in a Biblical style describes Jewish life during thetime of Jesus Christ. The priest, Vincentas Padolskis, admired Krëvë’s ability to recreatethe oriental world, but he thought the book could be placed on the index ofbooks forbidden by the Roman Catholic church, because miracles are explainednaturally (p. 725).Perhaps more interesting from the biographical point of view is “Vincas Krëvësavo laiðkuose 1944–1954 metais” ‘Vincas Krëvë in his 1944–1954 letters’ reprintedfrom several issues of the cultural supplement of the Chicago-based newspaperDraugas. In 1944 spurred on by the deportations in June of 1941, Krëvë, along withmany other Lithuanians fled to the West.On the 18th of April, 1947, Krëvë arrived in America, having been invited byProf. Alfred Senn to teach at the University of Pennsylvania (p. 717). For five yearsat this university he taught the Russian and Polish languages and literatures. Inone letter he wrote then: “Mokinuosi anglø kalbos ir – pykstu: kokiam velniuimokinuosi? Ar kad su ðventu Petru kalbëtis pas dangaus vartus? Juk jei ten pateksiu,manau, su juo ir lietuviðkai galësiu susikalbëti” ‘I am studying English and I amannoyed: why the devil am I studying (it)? In order to speak with St. Peter at heaven’sgates? If I get there, I will be able to converse with him in Lithuanian’ (p. 717). Or:“Anglø kalboje, deja, visai nedarau paþangos. Esu baisiai nusivylæs, kad pasiseksman kada angliðkai kalakutuoti” ‘I am making, unfortunately, no progress in English.I am terribly disappointed that I will have to gobble like a turkey in Englishsometime’. I personally spoke with Krëvë only in Russian. At that time I knew noLithuanian and as far as I could determine Krëvë knew no English, at least I neverheard him speak English and I never spoke to him in English. I might point out, bythe way, that I searched in vain for the word kalakutuoti in the LKÞ. Although I thinkthe meaning is fairly obvious, I think it should still be given in a supplement orfuture editions of the dictionary.According to Maciûnas in 1948 Krëvë was happy with his material well being inAmerica, but he was not happy morally. Krëvë wrote then (p. 718): “Èia þmogusvertinamas tik pagal tai, kiek turi kiðeniuje doleriø” ‘Here a man is valued onlyaccording to how many dollars he has in his pocket’. This is in general true, but not347 Vincas Maciûnas, 0 0 0Rinktiniai raðtai 0 0 0

completely true. As far as I know Krëvë was completely unaware of contemporaryAmerican authors and literary figures whose works were not translated into Russian.One could contrast him with Vladimir Nabokov who arrived with a knowledgeof English and who participated richly in American cultural life. The contrastis unfair, since Nabokov had learned English as a child, but Krëvë’s judgment isalso unfair, although one can certainly forgive and even feel sorry for an old manwho had lost the moral foundations for his life.Krëvë was fortunate in that he had a job in his specialty and did not have to dohard physical labor, such as did many new immigrants. Still he wrote: “Suprantama,kad darbas èia, kokis jis bebûtø, neteikia moralio pasitenkinimo, bent man, todëlmanau, kad ir kitiems, nes dirbi ne savo kraðto naudai, ne dël savøjø þmoniø, osvetimøjø naudai” ‘Of course, work here, whatever it might be, does not providemoral satisfaction, at least to me, and therefore, I think, to others, because you areworking not for the good of one’s own country, but for the benefit of strangers’.I imagine, that he must have been bored beyond belief by me, a young American, 21years old, with no particularly qualifications or abilities. I was, however, very hardworking, perhaps a kind of American udarnik ’shock worker’ and I wrote a greatdeal for his courses. Once he returned a paper with the remark that if I didn’t writeso much, I wouldn’t make so many mistakes. On another occasion, when in the lateafternoon I was writing the final examination in modern Russian literature, Krëvësuddenly tore the exam booklet from my hand and rushed out of the room, sayingthat I had written enough. He was apparently worried that he might miss the streetcarwhich he usually took home in the afternoons after work.In 1948 he wrote (p. 718): “universitetas neapkrauna per daug manæs darbu [...]gavau gerà ðviesø kambará universiteto patalpose, kuriame sëdþiu visà dienà ir dirburamiai” ’The university does not burden me with too much work. I got a bright roomin the university buildings, where I sit all day and work peacefully’. In the fall of 1950he had a second floor room in an old photography shop on Woodland Avenue, abuilding which the university either rented or had bought for the Department of Balticand Slavic Languages. By American standards the quarters were not luxurious, butthey were nevertheless adequate. I had my classes with Krëvë in this room (typicallythe classes were small, numbering from two to ten students, so the room was largeenough). These classes were regularly punctuated by the thunder of a passing streetcar,which rendered all communication impossible until the streetcar had retreatedinto the distance. That section of Woodland Avenue and the old photography shop,which served as departmental offices, disappeared long ago during the remodelingof the university campus.Although at that time most of us American students had no idea of Krëvë’s contributionsto Lithuanian literature and cultural life, we found Krëvë’s stories interesting.He told us once that after the first Soviet occupation of Lithuania, as primeminister he had gone to Moscow to ask Molotov to allow freedom for the Lithuanian348 Archivum Lithuanicum 6

nation, freedom which Molotov denied. According to Krëvë’s account he then askedMolotov for an interview with Stalin. Molotov said that Krëvë could indeed have aninterview, but that Stalin would tell him nothing different. Krëvë told us studentsthat such an interview actually took place and that he, Krëvë, had tried to establisha common bond with Stalin, by saying that both of them were members of minornationalities. Stalin had, however, rejected such a comparison and had said: “Net,ja russkij, þivu zdes’ 25 let” ‘No, I am a Russian, I have been living here 25 years’with a strong Georgian accent in which some of the Russian consonants lacked thenecessary palatalization. I later came to believe that this story was a fabrication.Another one of my former teachers is discussed in Maciûnas’ article, “Lietuviøkalbai skirtas gyvenimas: Keli bruoþai ir prisiminimai apie Antanà Salá” ‘A life dedicatedto the Lithuanian language: A few characteristics and remembrances ofAntanas Salys’. Salys began to teach at the University of Kaunas in the spring semesterof 1930 (p. 821) and in 1940 he moved to the Vilnius along with the rest ofthe humanities faculty. He began his scientific career with a study of Lithuaniandialects and in 1933 he published in Archivum Philologicum an article, “Keliospastabos tarmiø istorijai” ‘A few comments on the history of dialects’ (p 823). In 1935he published in mimeograph form a summary of his course on Lithuanian dialects.A second corrected edition was published in 1946 in Tübingen where he was thenteaching. (I still have in my possession a copy of the 1946 edition, with yellowedpages because of the cheap paper, certainly a bibliographical rarity at this time.)Salys’ last article in this area was his splendid review article on Lithuanian dialectsin the Lietuviø enciklopedija (vol. 15, p. 571–589). Salys also made significant contributionsto the study and correction of Lithuanian names, which had been distortedin Slavic languages. Similarly he tried to fight against the Russianization ofLithuanian, e. g., he saw no need to replace apyskaita ‘account’ by ataskaita whichdeveloped under the influence of Russian otèet. I remember that Prof. Salys told usstudents in class one day that he himself had suggested the word staigmena as areplacement for siurprizas ‘surprise’, originally at the behest of some-one preparingmotion picture subtitles. I find this same story corroborated here (p. 830). He alsoinvented the word pobûvis ‘party, entertainment’ as a replacement for subuvimas,which had been created on the model of German Zusammensein or Beisammensein ‘gettogether’.For English ‘hobby’ he suggested nikis, a word which frequently has anegative connotation ‘bad habit, vice’ so Salys suggested also mogis (p. 834) themeaning of which would be similar to pomëgis ‘pleasure, enjoyment’ or smagumas‘cheerfulness, briskness’ (p. 834). Actually it seems to me as a former student that‘cheerful’ would be a good adjective to describe Prof. Salys. During this time I onlysaw him upset one time, and that was after he had gotten a traffic ticket for illegalparking. Salys maintained that in that block, where his car was parked, there was arow of other cars, also illegally parked, which had not been ticketed. We studentsthought it was very funny, but we tried to hide this fact from him.349 Vincas Maciûnas, 0 0 0Rinktiniai raðtai 0 0 0

Shortly before his death I visited him in the University of Pennsylvania hospitaland even though very sick, he showed considerable interest in reading the letters Ihad received from Lithuania from various Lithuanian linguists. Although Maciûnas,by his own admission, was not a linguist, he has painted a sympathetic and whatappears to me to be an accurate picture of Salys and his contributions to Lithuanianlinguistics.The last article in the book “Reikðmingas bibliografinis veikalas” ‘An importantbibliographical work’ (p. 950–957) is a review of Adam and Filomena Kantautas’book, A Lithuanian Bibliography: A check-list of books and articles held by the major librariesof Canada and the United States, The University of Alberta Press, 1975. Accordingto Maciûnas’ account, Kantautas had visited 46 libraries (p. 951). Informationwas obtained by correspondence from 63 and a few publications are mentioned fromvarious European libraries. Maciûnas states at the end of this review that there aremany problems for the erstwhile bibliographer and that we should all be forgivingof him for a few inaccuracies which are so difficult to avoid (p. 947).In this collection of articles I have noted only the following misprints: Czaroryskichfor Czartoryskich (p. 327); Padoskio for Padolskio (p. 725); nuðlooti for nuðluoti (p. 827);ant for and (p. 950); Lituanian for Lithuanian (3x on p. 952, 953 and 954 respectively);Roopert Brooke for Rupert Brooke (p. 954). Such flaws are, indeed, minor and likeMaciûnas himself I am inclined to minimize their importance.In general the book is an interesting and useful collection. Ðlekys has done a goodjob in selecting and editing the articles of the scholar Vincas Maciûnas. Following,however, the advice of my former teacher, Vincas Krëvë (see above), I have tried tokeep this review short, so that I myself would not make too many mistakes.William R. SchmalstiegW ILLIAM R. SCHMALSTIEG Gauta 2004 m. liepos 27 d.814 Cornwall Road 0 0 0State College PA 16803, U.S.A.el. p. emily@leanonemily.com 0 0 0350 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Germanic Standardizations. Past to Presentedited by Ana Deumert, Wim Vandenbussche,Impact: Studies in language and society 18, Amsterdam, Philadelphia:John Benjamins Publishing Company,2003, VI, 480 p. ISBN 90 272 1856 0 (Eur.) / 1 58811 437 6 (US)1. The book Germanic Standardizations, edited by Ana Deumert and WimVandenbussche, and printed in 2003 by John Benjamins, is a collection of articlesby different authors on the history and recent situation of standard Germaniclanguages.As the editors claim,The volume’s focus on Germanic languages is, of course, not meant to imply thatthere exists a Germanic type of standardization which would mirror the linguisticrelationship of these languages. [...] To restrict the comparative approach to theGermanic language family is partially motivated by traditional discipline boundarieswhich still shape the communication and dissemination of knowledge (p. 2).In other words, the editors agree that there is no particular reason to select thedescription of a specific (Germanic) group of languages except for the tradition.Evidently, the traditional taxonomy of the history of Indo-European languages isbased on the knowledge of the history of sounds. But this taxonomy is quiteaccidental in the case of a written language and especially so in the case of astandard written one.The editors also mention a tradition of speaking about the standardization ofGermanic languages, giving examples such as a book by Heinz Kloss, DieEntwicklung neuer germanischer Kultursprachen seit 1800 1 (p. 1–2), as well as the StandardGermanic conference which took place in Sheffield (UK) on January 4–7, 2001and was organized by Andrew R. Lynn and Nicola McLelland (p. 11). This is verytrue. I could add that attempts to speak about standardization of a group of relatedlanguages (Slavic) are also present in the book edited by Riccardo Picchio and1 Cf. the book by Heinz Kloss, DieEntwicklung neuer germanischerKultursprachen seit 1800, Second, expandededition (first edition 1952),Düsseldorf: Swan, 2 1978.351 Germanic Standardizations. 0 0 0Past to Present 0 0 0

Harvey Goldblatt, Aspects of the Slavic language question 2 , or Íàöèîíàëüíîå âîçðîæäåíèåè ôîðìèðîâàíèå ñëàâÿíñêèõ ëèòåðàòóðíûõ ÿçûêîâ 3 . In all these cases, the conceptof a comparative study of standard languages is very attractive, since there areonly a few studies of a similar nature as yet (while there is an impressive numberof books and articles written on a single standard language history).Deumert and Vandenbussche have prepared a very valuable comparative book.Selection of Germanic standard languages permitted the editors to remain not onlyin the traditional sphere of Germanic scholarship and scholars, but also not to beflooded by the “indefinite” numbers of standard languages to compare. The bookis certainly a very ample work even given its Germanic boundaries, and crossingthis border might have made the task unachievable.2. In the context of comparative standardology, Germanic Standardizations is apathbreaking volume in the sense that it is the first attempt to compare certainstandard languages according to a single theoretical model created by EinarHaugen, one that is generally quite popular in the research of many separatestandard languages.The contributors to this volume were asked to structure their chapters based onHaugen’s four-step model of language standardization (p. 4).Thus, they had to analyze and describe their target languages according to:four central dimensions along which standard languages develop: 1. norm selection,2. norm codification, 3. norm implementation, and 4. norm elaboration (p. 4).The book consists of 16 articles on separate languages: Paul T. Roberge, “Afrikaans”(p. 15–40); Hubert Devonish, “Caribbean Creoles” (p. 41–68); Tore Kristiansen,“Danish” (p. 69–92); Roland Willemyns, “Dutch” (p. 93–126); Terttu Nevalainen,“English” (p. 127–156); Zakaris Svabo Hansen, Jógvan í Lon Jacobsen andEivind Weyhe, “Faroese” (p. 157–192); Eric Hoekstra, “Frisian” (p. 193–210); KlausJ. Mattheier, “German” (p. 211–244); Kristjån Ôrnason, “Icelandic” (p. 245–280);Nils Langer, “Low German” (p. 281–302); Peter Gilles and Claudine Moulin,“Luxembourgish” (p. 303–330); Ernst Håkon Jahr, “Norwegian” (p. 331–354); PeterMühlhäusler, “Pacific Pidgins and Creoles” (p. 355–382); Marina Dossena, “Scots”(p. 383–404); Ulf Teleman, “Swedish” (p. 405–430); and Rakhmiel Peltz, “Yiddish”(p. 431–454). There are also two articles by both editors—the introductory “Standardlanguages: Taxonomies and histories” (p. 1–14) and the closing text “Researchdirections in the study of language standardization” (p. 455–470). It is importantto see how different authors interpreted and applied Haugen’s four theoreticaldimensions.2 Aspects of the Slavic language question, eds.Riccardo Picchio, Harvey Goldblatt, YaleRussian and East European publications 4a–4b, New Haven: Yale Concilium on Internationaland Area Studies, 1984.3 Íàöèîíàëüíîå âîçðîæäåíèå è ôîðìèðîâàíèåñëàâÿíñêèõ ëèòåðàòóðíûõ ÿçûêîâ, ðåä.Ñ. Á. Áåðíøòåéí, Ë. Í. Ñìèðíîâ,Ã. Ê. Âåíåäèêòîâ, Ìîñêâà: Íàóêà, 1978.352 Archivum Lithuanicum 6

3. NORM IMPLEMENTATION (ACCEPTANCE). As an example, I willcompare the ideas of some of the authors about the dimension of norm acceptance.This will allow us to see, to a certain extent, the way authors interpreted this giventheoretical framework. By the way, the editors (and the authors) use both terms normimplementation and norm acceptance synonymously, although the editors at leastprefer the first one (which is evident from their introductory article and from the“Index”, where acceptance is explained only as “see implementation”, p. 471).3.1. GERMAN. Mattheier writes about the acceptance of the German standardas a process that “refers to the language-historical development towards generalvalidity and use of the standard norm within the speech community, in otherwords, a situation where the standard language is used by all members of thespeech community in a wide range of functions” (p. 234). So, theoretically Mattheierunderstands norm acceptance as a development towards “general validity” and asthe language which is “used by all”. Practically he comes to the conclusion:It can nevertheless be maintained for around 1900 that the German writtenstandard language was accepted in the entire German speech community as amodel norm (p. 236).Mattheier does not give an exact date, however, for the spoken standard. Heclaims that the “group of speakers within the German speech community whosemembers no longer acquired the dialect in their youth” today comprises abouttwenty percent of the speech community (p. 237–238). Since today “a more or lessregionally accented variety is commonly used” (p. 238), we can understand that forMattheier the spoken standard norm is still not accepted by the society (the condition“used by all” that he has set is still not fulfilled).3.2. S W E D I S H. Teleman does not reveal his theoretical interpretation of thenorm acceptance in Swedish. He writes about “the effect of language cultivation uponactual usage” (p. 422), “implementation of the recommendations” (made by languagecultivators; p. 423), “general school system” (p. 423), “language-politicalmeasures” (p. 423), “linguistic debate” (p. 424), “printing offices” (p. 424), etc. Thus,it seems evident that Teleman does not have a clear concept of norm acceptance(implementation). What he discusses in the chapter called “Norm acceptance” ismerely certain facts regarding Swedish standardization activities. He also does notmake a distinction in this chapter between the acceptance of written and spokenstandard varieties. In the introduction to his article Teleman only mentions that“In the nineteenth century the codified orthographical and morphological standardwas effectively implemented by the schools” (p. 407). But there is no explanationas to what he means by implementation. It seems that Teleman could havein mind the implementation of norm in books (grammars, manuals), but not in thespeaking society.353 Germanic Standardizations. 0 0 0Past to Present 0 0 0

3.3. D A N I S H. Kristiansen’s article about standard Danish does not give thereader a theoretical definition of norm acceptance, either. From his text we candeduct that he has in mind primarily competition with other standard languages:A hundred years later (1827) [...] Danish had been accepted as the main writtenand spoken standard language in Denmark and had replaced Latin, French andGerman (p. 83).Thus, norm acceptance for Kristiansen is first of all the refusal of other standardlanguages in the territory of Denmark or the termination of their domination in theDanish speech community (which could better denote another Haugen’s aspect—elaboration, expansion of the standard Danish, not the acceptance) 4 . He does not,however, write about numbers of speakers or question whether all or only a certainpart of them accepted (wrote? read? spoke? understood?) the norm. However, hegives the date 1827 as the boundary when standard Danish was accepted (p. 83).This makes it seem much earlier than the acceptance of the standard Germanlanguage (the written German standard has been accepted since around 1900,according to Mattheier) and thus demonstrates more a difference in the theoreticalinterpretation of the concept of norm acceptance rather than an actual temporaldifference.When Kristiansen writes about the acceptance of written norm, he discussesorthographical reforms. Thus, he interprets acceptance as a linguistic, not as asocietal (acceptance by society) feature. He writes about “positive attitudes developedtowards Danish speech” (p. 85), but not about members of the speech communitylearning it and speaking it. In neither case is Kristiansen concerned with eithera more precise time or the layers of society that guaranteed the norm acceptance.3.4. ENGLISH. Nevalainen wrote the chapter “Norm selection and acceptance”of English. Describing the written language, he mostly discusses the time ofKing Henry V and the Chancery Standard and ends with this (p. 132–134). Thereader is prompted to accept the hidden suggestion that norm selection and acceptancein the history of standard English is the same matter. Really, selection andacceptance are quite similar processes. I would say, however, that the norm selectionis the initial recognition of an incipient standard by the elite group of those whocan read and write, and that norm acceptance is the final “recognition” of the codified,elaborated standard by the majority of a speech community. Thus, the similaritybetween the two is in “recognition”, and the difference is in the number of thosewho accepted the standard—an elite group alone, or a larger group consisting ofthe entire speech community.4 While writing about the standard French,Anthony R. Lodge (French: from Dialect toStandard, London, New York: Routledge,1993) described competition with otherstandards in the chapter on elaboration(“Elaboration of Function,” p. 118–152).354 Archivum Lithuanicum 6

3.5. ICELANDIC. Kristjån Árnason’s description of the acceptance of standardIcleandic is similar to that of Nevalainen’s description of English. He claimsthat “Perhaps the most important event for the linguistic development was theacceptance of the norm by the church” (p. 267). Both Nevalainen and Ôrnasoninterpret norm acceptance as a very similar process to norm selection (this approachis also used by Dick Leith 5 ).3.6. DUTCH. In the description of standard Dutch, Willemyns relates Haugen’sfour categories in yet another manner. One of his chapters is titled “Twentiethcentury: Elaboration and implementation”. Willemyns maintains that between 1920and 1940:Hollandic variety has won acceptance and has subsequently been implementedthrough the educational system as well as through the influence of existing (newspapers)as well as the new media (radio) (p. 110).Since Dutch is described as a pluricentric language, Willemyns also explains thesituation in Belgium. The implementation of the standard norm was much morecomplicated there and “it was only after World War II that substantial successcould be expected and actually occurred” (p. 110). On the other hand, Willemynsdoes not separate written and spoken varieties very clearly. But when he claims that“For the most part, the amount of variation which is allowed within the confinesof the norm is not theoretically specified, presumably because there is no way ofdescribing or delineating it” (p. 113), the reader is urged to understand that thereit is impossible to speak about the implementation of a spoken norm since nobodyexactly knows what it is.3.7. Even this small comparison of the interpretation of norm acceptance persuadesus that the theoretical approach to every category may vary significantly.This variation may seem to be an obstacle to the comparison of standard languagehistories. But then again, this book Germanic Standardizations made it expresslyevident that such differences do exist. It is an important first attempt to present theviews of many linguists to a concrete theoretical frame of problems (based ondifferent standard Germanic languages). Hopefully this book will inspire new researchon the comparative history of standard languages.4. NOT “MATURE” STANDARD LANGUAGES. There are certain languagesthat did not go through all the stages of development (and most often normacceptance is conceived as the last). Deumert and Vandenbussche write about theGermanic languages that are different from the “mature” ones:5 Dick Leith, A Social History of English, London,Boston, Melbourne, Henley:Routledge et Kegan Paul, 1983, 32, 40.355 Germanic Standardizations. 0 0 0Past to Present 0 0 0

this volume includes not only the language histories of the so-called “mature”Germanic standard languages (Afrikaans, Danish, Dutch, English, German, Icelandic,Norwegian, Swedish), but also the standardization-in-progress of Germanicpidgin and creole languages, the partial and on-going standardizations of Frisian,Scots, Luxemburgish, Yiddish and Faroese, as well as a chapter on the absence ofstandardization in the case of the Middle Low German lingua franca (p. 2).These “partial and on-going standardizations” deserve special attention.4.1. SCOTS. Marina Dossena seems to discuss norm selection of Scots (chapter“The standardization of Scots: Norm selection”, p. 385–389). But what the readeractually learns from her article is that there are different dialects of Scots (continuumof dialects?) and that “Scots lexis and syntax may be employedunselfconsciously [...] or deliberately” in Scottish Standard English “for specialstylistic effect” (p. 386–387). Thus, there is no norm selection described for the Scotslanguage (no dialect is described as more prestigious), only the selection of lexicaland syntactic scotticisms that are included in another language—Scottish StandardEnglish.In addition, there is no evidence given of a unifying codifying process of theseparate standard of Scots. Even if dictionaries are mentioned (Concise Scots Dictionary,1985–1996; Scottish National Dictionary, 1931–1976; p. 385) they seem to be theregistration of dialectal data rather than codifying works of standard Scots.Generally, if there is a dialect selection and codification for Scots, it is still in thefuture. An attempt to put Scots into Haugen’s framework is an effort to use theProcrustean bed. This does not mean that Dossena’s article is not well written, onthe contrary, it only means that Haugen’s schema works the best with “mature”,standard languages, those which have selected their norms earlier, at least in theRenaissance.4.2. LUXEMBOURGISH. A similar situation is described by Peter Gilles andClaudine Moulin in regard to Luxembourgish. The first sentence of the article says:“Luxembourgish (Lëtzebuergesch) is the national language of the Grand Duchy ofLuxembourg” (p. 303). Still later, the authors explain that there are at least foursmaller dialect areas (p. 310–312) of Luxembourgish, that “Instead of koinéizationin its proper sense [...] only dialect levelling is taking place” (p. 312), that “thevariety spoken in the large central area is spreading into the surrounding southern,eastern, and northern areas” (p. 312), and that this leveling process is far fromcomplete (p. 312). This “on-going process can thus be described as standardizationof the spoken form of Luxembourgish, which is far from complete” (p. 312). But“compared with the spoken domains, it is true that Luxembourgish only has limitedrelevance within the domain of writing” (p. 313). And “nearly all of these writtendomains belong to or are connected with private life” (p. 313–314). In other words,356 Archivum Lithuanicum 6

even if there is a certain amount of standardization, there is no clear norm selection(geographical or social) carried out as yet.The orthography of Luxembourgish became official in 1975, but “there is a greatneed for further codification today (lexicon, grammar, syntax, pronunciation)”(p. 317).Compared with the long lasting history of the standardization of English orGerman, Luxembourgish is at a relatively early stage. For that reason, normelaboration has not been a central issue yet (p. 321).The same is valid for the norm acceptance (p. 321).Even having Haugen’s framework in front of them, Gilles and Moulin managedto demonstrate the early stage of the development of the language they describe.This essay on Luxembourgish gives a good example of how the change of historicaland cultural environment might influence the development of a standard language.We are accustomed to think that early dialect selection languages (those that selectedtheir norm-dialect in Renaissance or slightly later) were developing more orless circumstantially, with no clearly evident interference by language planners.Late dialect selection languages (mostly those of the nineteenth century—the Romanticismperiod) are known as being much more influenced by the consciousefforts of cultural activists, writers, linguists, and other language planners.New developing languages like Luxembourgish are influenced by active linguisticplanning to an even greater scale. For instance, Luxembourgish has no codifiedgrammar or pronunciation, but since 1999 it possesses an orthography that “isofficial by law and is compulsory for schools” (p. 321). People of Luxembourg don’thave a standard language per se, but they are proud to value Luxembourgish as anational treasure. It seems that nowadays the idea of one’s own standard languagecomes much faster than before; national languages get protected by law before theybecome standard.4.3. LOW GERMAN. One more example of an “immature” standard languageis Low German, which was characterized by the “absence of standardization” (p.2). Nils Langer comes to the conclusion that:the history of Middle Low German in general and Lübeck Middle Low Germanin particular is only partially compatible with the Haugen model of standardization.There was no standardized Middle Low German in the technical sense at anygiven point in time because it was never codified or monitored (p. 297).Langer does not try to describe Low German development according to Haugen’sframework; vice versa, he demonstrates clearly how and why this model is notapplicable to Low German.However, it was used supra-regionally and internationally across the HanseaticLeague and included a prestige variety based on the language of the economic and357 Germanic Standardizations. 0 0 0Past to Present 0 0 0

political centre—ideal conditions for a standard language to emerge. That this didnot happen was a historical development almost entirely due to political andeconomic events, i.e. the decline of the status of Lübeck and the importance of theHanse, rather than linguistic events per se (p. 297).Since many of the authors in Germanic Standardizations who write about “partialstandardization”, “standardization-in-progress”, or “absence of standardization”are very inventive in describing their languages according to Haugen’s framework(or denying the need to use it), the obligation to conform to this model diminishesto the value of a symbol.5. There are many other important aspects that could not be included in my briefreview. For instance, one can trace different attitudes toward the development of thewritten or spoken standard varieties; some authors describe them as separate processeswhile others make no evident difference between them. From Germanic Standardizationswe can develop a better understanding of what standard languageswere influenced or overshadowed by other, dominant standard languages (Germanwas dominating and competing with Danish, Swedish, Norwegian,Luxembourgish, and Dutch; French was used in Denmark, Belgium, and Luxembourgalong with other languages). One can also find information on the influenceof the Bible, schools, academies, etc., on the development of standard languages.I was impressed by the scholarly quality and theoretical validity of most of thearticles, especially those by Mattheier on German, Gilles and Moulin onLuxembourgish, and Langer on Low German. The book Germanic Standardizations,edited by Ana Deumert, Wim Vandenbussche, and printed in 2003 by JohnBenjamins has certainly accomplished its goals. It demonstrates that comparingmany standard language histories according to a sole theoretical model is possibleand gives important results. There is hope it will inspire further research.Giedrius SubaèiusG IEDRIUS SUBAÈIUS Gauta 2004 m. liepos 25 d.University of Illinois at ChicagoDepartment of Slavic and Baltic Languages and LiteraturesUH 1608, MC/306601 S. Morgan St.Chicago IL 60607, U.S.A.el. p.: subacius@uic.eduLietuviø kalbos institutas 0 0 0P. Vileiðio g. 5 0 0 0LT–10308 Vilnius, Lietuva 0 0 0358 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Auðra Þemienë,XVIII–XIX a. Ragainës apskritieslietuvininkø pavardþiø daryba ir kilmëDaktaro disertacija, Vilnius2002, 241 p.2002 metø gruodþio 5 dienà Vilniaus pedagoginiame universitete Auðra Þemienëapgynë disertacijà XVIII–XIX a. Ragainës apskrities lietuvininkø pavardþiø darybair kilmë. Darbo vadovas prof. dr. Vincentas Drotvinas. Ðiame darbe kilmës ir darybos(struktûros) aspektu nagrinëjama apie 15 tûkstanèiø asmenvardþiø, surinktø iðMaþosios Lietuvos istoriniø baþnyèiø knygø, saugomø Vokietijoje ir Lietuvoje:Centriniame evangelikø archyve (Evangelisches Zentralarchiv, EZA) Berlyne ir Lietuvosnacionalinëje Martyno Maþvydo bibliotekoje Vilniuje. Naudotasi penkiais ðaltiniais:1) Ragainës baþnyèios 1769–1822 metø santuokø registracijos knyga Verzeichniµsder getrauten Paare im Litauiµchen Kirchµpiel / Ragnit / de Annis 1769–1700, 1771,1769–1822;2) Ragainës baþnyèios lietuviø krikðto, santuokø ir konfirmacijos knyga Kirchenbuchder Lit. Gemeinde Ragnit / Taufen 1757–1767. Trauungen 1757–1769;3) Ragainës baþnyèiø inspekcijos 1769–1864 metø specialiøjø aktø su konfirmantølentelëmis knyga Acta specialia der Kirchen Inµpektion Ragnit. ConfirmandenTabellen / 1769.V.26–1864.VIII.14;4) Kraupiðko parapijos 1855–1860 metø lietuviø santuokø registracijos sàsiuviniuProclamationen. Littauer;5) Kraupiðko parapijos 1818–1839 metø konfirmacijos knyga Acta zur Registraturder Kirche Kraupischken / 1818.VI.8–1839.VIII.28.Pirmieji du ðaltiniai nuo 1991 metø saugomi Centriniame evangelikø archyveBerlyne, kiti trys – Lietuvos nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos Rankraðèiøskyriaus fonduose.359 Auðra Þemienë, XVIII–XIX a. 0 0 0Ragainës apskrities lietuvininkø 0 0 0pavardþiø daryba ir kilmë 0 0 0

Baþnytinës knygos raðytos vokieèiø ir lietuviø kalbomis su lotyniðkais intarpais.Lietuviðkiausias, kaip teigia Þemienë, yra Kraupiðko parapijos Proclamationen. Littauer,èia santuokos áregistruotos gana taisyklinga lietuviø kalba.Knygø ir apgintø disertacijø, susijusiø su Maþàja Lietuva, ypaè ið onomastikossrities, nëra daug. Daugiausia darbø paraðyta apie ðio kraðto gyvenamøjø vietøvardus, arba oikonimijà. Tai Viliaus Pëteraièio Maþosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardþiai1 , Grasildos Blaþienës studija Die baltischen Ortsnamen im Samland 2 , DaivosDeltuvienës daktaro disertacija Maþosios Lietuvos oikonimai (XIV–XVIII a.) 3 . Svarbi iriðsami studija apie ðio kraðto vandenvardþius – Viliaus Pëteraièio Maþoji Lietuva irTvanksta 4 .Apie ðios teritorijos asmenvardþius moksline kalba dar nebuvo kalbëta. TaigiÞemienës disertacija yra pirmas mokslinis darbas apie Maþosios Lietuvos pavardþiøkilmæ bei struktûrà. Tai sinchroninis tyrimas, turintis keleriopà reikðmæ tiekbaltistams, tiek germanistams, tiriantiems germanizacijos poveiká lietuviðkam kraðtovardynui. Ádomus jis ir istorikams. Maþosios Lietuvos vardynas – tai Lietuvoskultûros paveldo dalis, patvirtinanti teorijas ir iðvadas apie didelës ðio kraðto etnosodalies baltiðkàsias iðtakas.Labai platus ir iðsamus ávadas supaþindina skaitytojà su istorinëmis MaþosiosLietuvos aplinkybëmis, kalbine Ragainës apskrities (pasak darbo autorës, vienoslietuviðkiausiø Maþosios Lietuvos apskrièiø) situacija, tarmës ypatybëmis, darbenaudotais ðaltiniais, lietuvininkø ávardijimo sistema bei uþraðymo bûkle vokiðkuoseðaltiniuose. Tai ádomi ir svarbi disertacijos dalis.Apþvelgdama ávairius Maþosios Lietuvos tyrimus, autorë teigia, jog Ragainësapskrities geopolitinë padëtis buvo palanki lietuvybei klestëti. Visø pirma, ði apskritisribojosi su kitomis lietuviðkomis – Tilþës ir Ásruties – apskritimis bei LietuvosDidþiàja Kunigaikðtyste. Antra, net po 1709–1711 metø maro etninë gyventojøsudëtis, palyginti su kitomis apskritimis, beveik nepasikeitë – net 68,3% apskritiesgyventojø buvo lietuvininkai. Iki pat XIX amþiaus pradþios apskritis nesileidovokietinama. Viena ið tokio atsparumo prieþasèiø, anot autorës, buvæs ryðkesnistarmës sàlytis ne su vokieèiø þemaièiø (vok. Plattdeutsch arba Niederdeutsch), bet suvokieèiø aukðtaièiø (vok. Hochdeutsch) tarme, kuri lietuvininkø asimiliacijai lemiamosreikðmës neturëjusi.Aptardama etnogenetinæ ir kalbinæ apskrities situacijà, Þemienë pateikia keletàádomesniø pastebëjimø. Ðioje teritorijoje kadaise gyvenusius skalvius ir nadruvius1 Vilius Pëteraitis, Maþosios Lietuvos ir Tvankstosvietovardþiai, Vilnius: Maþosios Lietuvosfondas; Mokslo ir enciklopedijø leidybosinstitutas, 1997.2 Grasilda Blaþienë, Die baltischen Ortsnamenim Samland, Stuttgart: F. Steiner Verlag,2000.3 Daiva Deltuvienë, Maþosios Lietuvos oikonimai(XIV–XVIII a.) (daktaro disertacija,rankraðtis), Kaunas, 2001.4 Vilius Pëteraitis, Maþoji Lietuva ir Tvanksta,Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla,1992.360 Archivum Lithuanicum 6

vieni tyrëjai (Kazimieras Bûga, Reinholdas Trautmannas) laikë prûsais, kiti (AlgirdasMatulevièius) juos priskiria vakariniams lietuviams, treti (Zigmas Zinkevièius)– pereinamajam etnosui tarp prûsø ir lietuviø. Tarsi nusveria naujausiasVytauto Maþiulio poþiûris, jog tai buvæ vakarø baltai, kuriø lietuvëjimo procesasprasidëjæs jau VI ir galutinai pasibaigæs XV–XVI amþiuje. Atkreiptinas dëmesys tiká tai, jog nereikëtø laikyti tebegaliojanèia Gertrudos ir Hanso Mortensenø 5 bei kitøautoriø sukurtà „dykros“ teorijà, pagal kurià po Vokieèiø ordino nukariavimølietuviai ið LDK XV–XVI amþiuje atkeliavæ á Skalvà bei Nadruvà kaip kolonistai iruþëmæ iðtuðtëjusias èia gyvenusiø prûsø þemes. Istorikø darbai ir toponimø tyrimai,ypaè Pëteraièio (1992) vandenvardþiø analizë, paneigia ðià tam tikru laikotarpiulabai populiarià teorijà.Aptariant ragainiðkiø tarmæ laikomasi Antano Salio klasifikacijos, pagal kuriàRagainës apskritis áeina á Rytprûsiø vakarø aukðtaièiø tarmës ðiaurinës patarmësplotà. Tai vadinamieji striukiai. Remiamasi ir Adalberto Bezzenbergerio nuomone,jog tai Ragainës lietuviø dialektas, o vienas ryðkesniø jo poþymiø – tvirtapradþiø[ai], [au], [ei] monoftongizavimas.Ávadinëje dalyje aiðkiai suformuluoti tikslai ir uþdaviniai: iðtirti XVIII–XIX amþiausRagainës apskrities lietuvininkø pavardes darybos (struktûros) ir kilmëspoþiûriu, t. y. 1) suklasifikuoti pavardes pagal darybà (struktûrà), iðskirti produktyviausiaspriesagas, nustatyti èia vyraujantá pavardþiø struktûros tipà; 2) iðryðkintilietuvininkø pavardþiø savitumà kilmës poþiûriu.Kiekviena ðaltiniuose uþfiksuota pavardë dëstomojoje dalyje aptariama atitinkamodisertacijos skyriaus vietoje. Pavardþiø analizë, kaip áprasta onomastikos darbuose,pradedama nuo darybos (struktûros). Darybos skyriuje autorë vadovaujasipaskutiniuoju metu susiformavusia ir sinchroniniams pavardþiø tyrimams taikomanuostata, jog darybos aspektu vyrø pavardës yra pirminiai dariniai, atsiradæ iðsenøjø asmenvardþiø, patronimø ar pravardþiø, arba tiesiog pasiskolintos 6 . Todëljose teskiriami elementai – priesagos – nevadintini darybos afiksais, o tiktai struktûriniaisformantais.Ið tokios struktûrinës skaidos iðryðkëja, jog Ragainës apskrityje vyraujanti irkone vienintelë yra priesaga -ait- (tarminiai ir grafiniai variantai -at-, -eit-, -uvait-),pvz.: Barµ¸tatis, Ditµ¸monatis, Kolat, Prussaitis, Ruddigkaitis, Kurpjuwait, Armoneit,Bal¸uweit, Bud¸uwait, Simoneitis, Gaigaleits, Lenkereits, Beginnats, Bro¸ats ir kt. Ji suda-5 Plg. Gertrud Mortensen, Beiträge zu den Nationalitätenund Siedlungsverhältnisse vonPreussisch-Litauen, Berlin-Nowawes: Memelland-Verlag,1927; Hans Mortensenu. a., Historisch-geographischer Atlas desPreussenlandes, Wiesbaden: Franz SteinerVerlag, 1968.6 Þr. Vitalija Maciejauskienë, Lietuviø pavardþiøsusidarymas, Vilnius: Mokslas, 1991,228; Vitalija Maciejauskienë, „Dël lietuviøpavardþiø vertinimo darybos poþiûriu“,ALL 44, 2001, 183; Auðra Þemienë, „Ragainësapskrities XVIII a. pab. – XIX a.pr. vyrø pavardþiø daryba“, ALL 41,1999, 225. 0 0 0361 Auðra Þemienë, XVIII–XIX a. 0 0 0Ragainës apskrities lietuvininkø 0 0 0pavardþiø daryba ir kilmë 0 0 0

o apie 59% visø vyrø pavardþiø priesagø. Kitos patroniminës priesagos -(i)ûn-,-oviè- (-aviè-), pvz.: Balt¸un, Doc¸uns, Antonawiczas ir kt., kurios buvo paplitusiosDidþiojoje Lietuvoje, èia tesudaro 1% visø apskrityje uþfiksuotø priesagø, o deminutyvinës-el-, -ik-, -uk-, -ut-, pvz.: Baltuttis, Kuprut, Grigullis, Pec¸ullis, Baµtikas, Deiwiks,Kurs¸ellis, Dargelis, Pladuks ir kt., – tik 1,86%. Retos ir -sk- tipo priesagos, pvz.:Albowskis, Bir¸inskis, Rimoµ¸auskas ir kt. (∼1,43%).Iðtekëjusiø ir netekëjusiø moterø pavardës disertacijoje nagrinëjamos skyrium.Nustatyta, kad produktyviausios netekëjusiø moterø pavardþiø priesagos yra -aièir-ait- (per 85% dariniø). Su -yt- ðaltiniuose rasta tik 13% pavardþiø. Ðalia ðiøuþfiksuota dar ir neproduktyvios darybos pavardþiø su priesagomis -ikë, -utë, -ûèia,-ukë, pvz.: Bannike, En¸elute, Meµ¸kute, S¸wirks¸luke, Walantejuc¸e ir kt.Nors netekëjusiø moterø pavardþiø nagrinëjama daug, daþniausiai visiðkai neaiðku,ið kokiø vyrø pavardþiø kamienø – turinèiø priesagas -ait- ar nepriesaginiø– padarytos moterø pavardës. Tik keliolika ið jø kilusios ið neabejotinai priesagëtøvyrø pavardþiø, pvz.: Jurgait-ac¸e, Kelotat-ac¸e, Szamait-ac¸e, ¨emait-ac¸e, Jurgait-ate,Pllutat-ate, ¨amait-ate, ¨emait-ate ir kt. Keletas vediniø su priesaga -ytë atspindipavardþiø darybà ið priesagëtø vyrø pavardþiø, turinèiø formantà -ait-, pvz.:Obromait-yte, Zamait-yte, Samait-yte, Doczuwait-yte, Endrikait-yte, Milkerait-yte ir pan.Taèiau tai jau vëlyvos pavardës, uþfiksuotos palyginti nesenuose XIX amþiausðaltiniuose. Visos kitos netekëjusiø moterø pavardës, kuriø èia yra apie 1250, nuovyrø tos paèios ðaknies pavardþiø tesiskiria tik galûnëmis, pvz.: Gaigalac¸e, Gaigalate: Gaigalatis; Dwila¸e, Dwilate, Dwylate : Dwilatis; Girrulac¸e, Girrulate : Girrulat,Girrulatis; Krauleidac¸e, Krauleidate : Krauleidat, Krauleidatis ir pan. Tad gausiausiøvyrø pavardþiø su -ait- ir netekëjusiø moterø pavardþiø su -aiè-, -ait- darybinissantykis neaiðkus: ar ðios moterø pavardës laikytinos vediniais (t. y. kvalifikuotinoskaip antrinës ið nepriesagëtø vyrø pavardþiø), ar traktuotinos kaip koreliacijosatvejai su vyrø pavardëmis (t. y. galûninës darybos ið to paties vyrø pavardþiøkamieno), juoba kad darbe nëra galimybiø pamatyti, ið kokiø pamatiniø vyrø pavardþiøkamienø padarytos ðios moterø pavardës.Iðtekëjusiø moterø pavardþiø struktûros modeliai kur kas aiðkesni – su priesagomis-ienë ar -ënë. Disertacijos autorë pati tvirtai neapsisprendusi, kurià pavardþiølytá laikyti autentiðka – su -ienë ar su -ënë, nors Ragainës apskrities tarminëjecharakteristikoje teigia, jog ragainiðkiø tarmei, skirtingai nuo tilþënø tarmës, nebûdingas[ë] ir [o] diftongizavimas. Neaiðkumø, matyt, kyla dël to, kad ðaltiniøvokiðkuose uþraðymuose neskiriamas [ë] ir dvibalsis [ie], visais atvejais grafiðkaiþymima 7 .Didþiausia disertacijos dalis skirta ragainiðkiø pavardþiø kilmës interpretacijoms.Èia laikomasi klasifikavimo pagal genetinæ kilmæ principo, suformuluoto7 Plg. Walter Fenzlau, Die deutschen Formender litauischen Orts- und Personennamen desMemelgebiets, Halle/Saale: Max NiemeyerVerlag, 1936, 37–38.362 Archivum Lithuanicum 6

Petro Joniko, Vitalijos Maciejauskienës, Antano Salio ir kitø mokslininkø. Pavardësskirstomos á lietuviðkos ir nelietuviðkos kilmës. Ið esmës klasifikacija atlikta sumaniai.Ðalia ðiø pagrindiniø grupiø iðskirtos dar ir neaiðkios kilmës bei Maþosios Lietuvosregioninës pavardës. Pastaroji grupë sudaryta tarsi jau visai kitu pagrindu. Ið tikrøjøèia aptariamos ávairiõs kilmës lietuvininkø pavardës, kurios, kaip teigia Þemienë,nebuvo uþfiksuotos jos apþvelgtuose Didþiosios Lietuvos pavardþiø tyrëjø darbuose.Tad, suprantama, ðias pavardes reikëjo iðdëstyti atitinkamuose disertacijos skyriuosepagal kilmæ.Problemiðkesnëmis galima bûtø laikyti tas nelietuviðkas pavardes, kurios, Þemienëspoþiûriu, yra prûsiðkos ir skalviðkos. Pavardës, kuriø kilmë gali bûti tieklietuviðka, tiek apskritai baltiðka, ðiame darbe priskiriamos prie lietuviðkos kilmëspavardþiø, pvz.: Deiwikatis, Elkµnys, Naud‡uwaitis, Rudat, Ruddies, Sliekius, Treinat.Taèiau tada, kai dël prûsiðkos kilmës neabejojama, jos átraukiamos á nelietuviðkoskilmës pavardþiø grupæ, pvz.: Bud¸us, Meinikate, Nakyte, Milc¸ac¸e, Pasµlene, Pautinatis,Pennutis ir pan. Ðiems ir kitiems neaiðkiems atvejams bûtø buvæ verta sudarytibaltiðkø pavardþiø skyriø, á kurá bûtø patekusios bendraðaknës lietuviø ir kitø baltøpavardës. Drauge bûtø atkritusi ir „intensyvi“ prûsø bei skalviø pavardþiø ir jøpëdsakø paieðka Ragainës apskrityje.Kilmës dalyje pavardës rekonstruojamos (rekonstruota lytis pateikiama suþvaigþdute). Rekonstrukcija pakankamai tiksli. Tai daryti autorei nebuvo paprasta:kai kuriø pavardþiø grafinë ir fonetinë struktûra labai paveikta vokieèiø kalbos arjos tarmiø dësningumø. Tai, þinoma, sàlygojo ir tø paèiø pavardþiø variantø atsiradimà,pvz.: Awiµ¸us, Awi‡‡us, Awi¸¸us, Awy¸us; Barru¸kate, Baruc¸kate, Barut¸kate irpan. Taèiau reikia pripaþinti, kad pavardþiø rekonstravimà ir klasifikavimà lengvinota aplinkybë, jog didelë dalis Ragainës apskrities pavardþiø turi atitikmenøvakarinës ir pietvakarinës Lietuvos vardyne 8 .Svarbus disertacijos priedas – „Pavardþiø rodyklë“, kurioje suregistruotos visosdarbe fiksuotos pavardës ir nurodomas ðaltinis.Auðros Þemienës darbas – svarus indëlis á baltø onomastikos aruodà turintgalvoje dar ir tà faktà, jog Maþosios Lietuvos vardynas – tirtina lietuviø (lietuvininkø)kultûros paveldo dalis.Marija RazmukaitëM ARIJA RAZMUKAITË Gauta 2004 m. balandþio 26 d.Lietuviø kalbos institutas 0 0 0P. Vileiðio g. 5 0 0 0LT-10308 Vilnius, Lietuva 0 0 08 Lietuviø pavardþiø þodynas 1–2, sudarëAleksandras Vanagas, Vitalija Maciejauskienë,Marija Razmukaitë, Vilnius: Mokslas,1985–1989. 0 0 0363 Auðra Þemienë, XVIII–XIX a. 0 0 0Ragainës apskrities lietuvininkø 0 0 0pavardþiø daryba ir kilmë 0 0 0

364 Archivum Lithuanicum 6

Diskusijos, apþvalgos, pastabos(Discussions, Surveys, Notes)365

366 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Mindaugas ÐinkûnasVilniaus universitetasSeminarium grammaticum 20032003 metø lapkrièio 21 dienà Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vykoseminaras, skirtas pirmosios spausdintos lietuviø kalbos gramatikos 350 metø sukakèiaipaminëti. Já surengë Lietuviø kalbos bei Baltistikos ir bendrosios kalbotyroskatedros. Seminarà vedë Regina KOÞENIAUSKIENË, ji tarë áþangos þodá apie DanieliausKleino veiklos reikðmæ lietuviø kultûrai. Po to buvo perskaityti devynipraneðimai, kuriuose nagrinëtos su Kleino gramatikomis susijusios temos bei lietuviøgramatikos istorijos dalykai.Vincentas DROTVINAS (Vilniaus pedagoginis universitetas) kalbëjo apie XVIIIamþiaus KlG nuoraðà, priklausiusá vienam ið Hallës universiteto Lietuviø kalbosseminaro klausytojø (dabar saugomà Hallës-Wittenbergo Martino Lutherio universitetoInterdisciplininio pietizmo tyrimø centro bibliotekoje). Ðá nuoraðà ir prieFriedricho Wilhelmo Haacko 1730 metais iðspausdinto þodyno pridëtà gramatikàpraneðëjas lygino su Kleino veikalu. Padaryta iðvada, jog Haacko gramatika prisidëjoprie Kleino gramatikos normø átvirtinimo Maþosios Lietuvos raðtuose.Liucija CITAVIÈIÛTË (Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas) aptarë, kaipKleino gramatika naudotasi Hallës ir Karaliauèiaus Lietuviø kalbos seminaruose.Seminaro klausytojø sàraðai rodo, jog ðià gramatikà studijavo daug lietuviø raðtijosveikëjø, tarp kuriø yra ir vëlesniø lietuviø kalbos gramatikø autoriø: Haackas,Gottliebas Ostermeyeris, Philippas Ruhigas. Jie vëliau parengë savo gramatikas,skirtas seminaro pratyboms, bet jose ið esmës laikësi Kleino tradicijos.Aldona PAULAUSKIENË (Vilniaus universitetas) pastebëjo, jog Kleinas á linksniøparadigmà neátraukë postpoziciniø vietininkø. Jie kartu su atitinkamomis prielinksninëmiskonstrukcijomis yra aptariami sintaksës skyriuje „Apie vietos ir laikovardus“, pvz.: mieµtana, ba‡nijãiona ir eimi ing Karalauc¸u, keùauju ing Kaun± KlG 161.Tame paèiame skyriuje kalbama ir apie galininko laiko reikðmes, pvz.: tris metus, ß²diena, pakentêk ma‡uma (c¸eµo) KlG 162. Ðis trumpas gramatikos skyrius, anot Paulauskienës,rodo Kleinà gerai suvokus giluminius sintaksës ryðius: aplinkybes reiðkiantyslinksniai (visai taip pat kaip ir prieveiksmiai) yra ðliejami, o ne valdomi.Tokio poþiûrio autorë siûlo laikytis ir dabartinëse lietuviø kalbos gramatikose.Praneðimas tarp seminaro dalyviø sukëlë diskusijø.367 Seminarium grammaticum 2003 0 0

1 pav. Pirmasis KlG puslapis;VUB: L R1982Vitas LABUTIS (Vilniaus universitetas) KlG struktûrà gretino su to paties laikotarpioKristupo Sapûno ir Teofilio Ðulco Kompendiumo sandara. Kleino gramatikasudaryta ið dviejø daliø (etimologijos ir sintaksës). Etimologijos dalis skirstoma á368 Archivum Lithuanicum 6

smulkesnius skyrius (lot. caput), turinèius numeruotas pagal temas pastraipas. FormaliojiSÐG struktûra yra dar sudëtingesnë. Tekstas turi 8 padalas (lot. sectio),kurios skirstomos á skyrius (lot. caput), ðie neretai dar dalijami á skirsnius (lot.articulus), turinèius dar ir skirsnelius (lot. distinctio). Sintaksës skyriø Kleinas dalijaá derinimo dalykus ir valdymo dalykus, valdomàsias konstrukcijas dësto pagallinksnius. SÐG sintaksës padala komponuojama pagal kalbos dalis. Gramatikasvienija tai, kad formø vartosenos apraðymas iðkeliamas á sintaksæ (tokia gramatikøkoncepcija pasiekë ir Jono Jablonskio gramatikas). Derinimo dalykai iðsamiau aptariamiKleino, o linksniø valdymo, nors specialiai iðskirto tik prie veiksmaþodþio,taisyklës iðsamesnës SÐG. Plaèiau þr. ðiame ALt tome, p. 51–62.Antràjà seminaro dalá pradëjo Jonas PALIONIS (Vilniaus universitetas) praneðimuapie Jono Rëzos 1625 metø Psaltero Dovydo kirèiavimà. Autorius pastebëjo, jogdidþiumos þodþiø kirèio vieta nesiskiria nuo dabartinës bendrinës kalbos. Taipatsitiko stengiantis psalmiø vertëjo Jono Bretkûno kalbà labiau suvakarietinti. Skirtingesniøkirèiavimo lyèiø, praneðëjo nuomone, galëjo rastis dël nevakarietiðkøPrûsø Lietuvos ðnektø átakos, senesnio anuometinio kirèiavimo, kirèio þenklø vartojimokeliomis funkcijomis bei spaustuvininko kaltës. Ðiame Psalmyne vartojamiketuri diakritiniai þenklai: akûtas, gravis, taðkas ir stogelio formos cirkumfleksas.Jie þymimi daug daþniau nei ankstesniø autoriø, bet dar gana nereguliariai. Cirkumfleksasreguliariau dedamas ant ilgøjø balsiø ir dvibalsiø pirmojo ar antrojosando. Svarbu tai, kad diakritikai þymi ne tik kirèio vietà, bet ir atlieka delimitacinæfunkcijà. Tas pats reiðkinys átvirtintas Kleino gramatikose, kur vardaþodþiø kilmininkogalûnë nepriklausomai nuo kirèio þymima cirkumfleksu, pvz.: Motinôs, muµû,Knigû giwujû ir pan. Taðku Rëzos Psalmyne þymima vienaskaitos inesyvo, reèiauvienaskaitos ánagininko, labai retai daugiskaitos vietininko galûnë. Tai rodytø, kadtoks þymëjimas nebuvo Kleino sugalvota naujovë.Gintautas AKELAITIS (Lietuvos teisës universitetas) perskaitë praneðimà apiepirmàjá specialiai lietuviø kalbos sintaksei skirtà leidiná – prelato Povilo Januðevièiaus(pasiraðinëjusio Petro Graþbylio slapyvardþiu) parengtà ir 1905 metais iðleistàsintaksës vadovëlá Santaika (sintaxis) lietuviðkoje kalboje. Ðis vadovëlis paremtas AntanoBaranausko ir Kazimiero Jauniaus „kalbomoksliø“ (gramatikø) sintaksës skyriais,kuriø spragas Januðevièius pats kaip mokëdamas uþpildë. Jis kûrë ir sintaksësterminus, bet ið jø (verstiniø), regis, niekas neprigijo. Taip pat ir Jonas Jablonskisið Januðevièiaus nieko neperëmë.Artûras JUDÞENTIS (Lietuviø kalbos institutas, Vilniaus universitetas) aptarëkai kuriø sudëtinio sakinio jungiamøjø þodþiø vartosenà (kiek leido skurdûs Kleinogramatikø duomenys).Jurgis PAKERYS (Vilniaus universitetas) apþvelgë lygiaskiemeniø ir nelygiaskiemeniø(miðriøjø) veiksmaþodþiø sampratà nuo Kleino darbø iki Frydricho Kurðaièiogramatikos. Praneðëjo manymu, skiemenø skaièiumi galima pasiremti ir dabartinësegramatikose. Struktûriðkai lietuviø kalbos veiksmaþodþius tinka skirstyti á369 Seminarium grammaticum 2003 0 0

nepriesaginius ir priesaginius, o pastaruosius – á lygiaskiemenius ir nelygiaskiemenius(plaèiau þr. Blt 27[2], 2003, 239).Mindaugas ÐINKÛNAS (Vilniaus universitetas) pastebëjo, kad neseniai Vilniausuniversiteto bibliotekos ásigyto KlC paskutinis spaudos lankas skiriasi nuoiðspausdintø kituose þinomuose egzemplioriuose (apie tai plaèiau ðiame ALt tome,p. 43–50).Dþiugu, kad ðis pirmajai lietuviø kalbos spausdintai gramatikai skirtas renginyssuaktyvino senøjø gramatikø ir jø istorijos tyrimus 1 .M INDAUGAS ÐINKÛNAS Gauta 2004 m. geguþës 17 d.Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedra 0 0 0Vilniaus universitetas 0 0 0Universiteto g. 5 0 0 0LT-01513 Vilnius, Lietuva 0 0 0el. p.: msinkunas@yahoo.com 0 0 01 Praneðimø tezës paskelbtos leidinyjeSeminarium grammaticum 2003. DanieliausKleino Grammaticae Litvanicae 350-ies metøsukakèiai paminëti. Praneðimø tezës, Vilnius:Vilniaus universiteto leidykla, 2003.370 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Giedrius SubaèiusUniversity of Illinois at ChicagoLietuviø kalbos institutas, VilniusTarptautinë konferencija „Tautinis tapatumasir kalba: draudimo aplinkybës, pasekmës,asmenybiø vaidmuo“ (Ðiauliø universitetas,2004 05 27–29)2004 metø geguþës 27–29 dienà Ðiauliø universitete vyko tarptautinë mokslinëkonferencija „Tautinis tapatumas ir kalba: draudimo aplinkybës, pasekmës, asmenybiøvaidmuo“. Konferencijà organizavo Lietuviø kalbos institutas, Lietuviø literatûrosir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Ðiauliø universitetas irKurtuvënø regioninio parko direkcija. Konferencija skirta lotyniðkø raðmenø atgavimo100-meèiui paminëti. Jà rëmë Lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimisatgavimo 100-meèio komisija, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas beiLietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija.Geguþës 27–28 dienà vykusi pirmoji konferencijos dalis „Politika, lietuviø kalbair literatûra XIX amþiaus antroje pusëje“ prasidëjo po trumpø Lietuvos RespublikosSeimo ryðiø su visuomene skyriaus vedëjo Andriaus VAIÐNIO, Ðiauliø mero VytautoJUÐKAUS ir Ðiauliø universiteto rektoriaus Vinco LAURUÈIO sveikinimo þodþiø.Konferencijos problematikà ið pradþiø apþvelgë pagrindinis konferencijos organizatoriusDarius STALIÛNAS ið Lietuvos istorijos instituto. Jis pabrëþë, kad sovietmeèiulabiausiai iðanalizuota apskritai visa vadinamojo spaudos draudimoepocha, Rusijos politika ágyvendinant ðá draudimà bei vëliau já atðaukiant, knygneðystë,nes tai buvusi savotiðka „rezistencija“. Taèiau ði konferencija rengta tam,kad bûtø pateikta naujø spaudos draudimo tyrimø ir interpretacijø. Tarp maþiautirtø ir kol kas probleminiø draudimo aspektø Staliûnas, be kita ko, nurodë raðmenødraudimo autorystës problemà, draudimo kontekstà Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje,Latvijoje ir kitur. Jis taip pat kvietë svarstyti ir galbût reinterpretuoti tradicinespaþiûras, kad raðmenø draudimas esà tik trikdë ir stabdë kultûros raidà, siûlëdiskutuoti dël interpretacijos, esà dël draudimo galbût net sustiprëjusi polonizacija.Aleksej MILLER (Budapeðtas, Maskva): „Kalba, raðtas ir lojalumas imperinëjepolitikoje“. Miller kalbëjo ne tik apie Lietuvà, bet ir apie kitose imperijos vietose371 Tarptautinë konferencija 0 0 0„Tautinis tapatumas ir kalba: 0 0 0draudimo aplinkybës, pasekmës, 0asmenybiø vaidmuo“0 0 0

vykdytà spaudos draudimà ir ukrainieèiø, baltarusiø, lenkø, baðkirø, kazachø, kaikuriø Pavolgio tautø pasiprieðinimà tokiai politikai. Pabrëþta, kad Ukrainoje irBaltarusijoje buvusios draudþiamos paèios kalbos, o ne raidës kaip Lietuvoje. Esàgalima kelti klausimà, kiek draudimas Lietuvoje buvo pastangos rusinti, o kiek –pakreipti lietuviðkumà Rusijos imperijai palankesne kryptimi. Ukrainoje ir Baltarusijojebuvæs reikalas árodinëti esant savà kalbà, nes oficialiai imperija nepripaþinusikaip atskirø ukrainieèiø ir baltarusiø kalbø, o tik kaip rusø kalbos dialektus. ÈiaMiller pabrëþë, kad ne tiek svarbu, ar draudimas buvæs oficialus, ar ne, kiek tai, kaddrausta. Svarbu, ar draudæs ministras (Lietuvoje), ar pats caras (Ukrainoje). Caraspats kiðæsis á ukrainieèiø kalbos draudimà, ir tokiam kiðimuisi prieðintis buvænepalyginamai kebliau. Lietuviai galëjæ vieðai diskutuoti, ar geriau raðyti lotyniðkomis,ar rusiðkomis raidëmis, bet ukrainieèiai ne, nes toks diskutavimas galëjæsrodyti nepalankumà carui.Miller akcentavo, kad rusai labiausiai norëjæ lietuvius atskirti nuo lenkø, opaèios lietuviø kultûros likimas jiems tiesiog nerûpëjæs. Alfabeto keitimas ir kiturimperijoje buvæs naudojamas kaip priemonë atsispirti nepageidaujamoms kultûrinëmsátakoms. Antai Pavolgio tautoms, baðkirams, kazachams ir kt. diegta kirilikosabëcëlë, kad atsispirtø totoriø (islamo) átakai. Nikolaj Ilminskij siekë ne rusinti rusøalfabetu, bet taip mokyti gimtosios kalbos vietoj totoriø. Èia svarbus ir religijosaspektas – geriau jau jie tebûnie pagonys, negu tampa Alacho garbintojais. Islamizuotuspavaldinius bûtø buvæ daug sunkiau krikðtyti.Miller apibendrino, kad raidþiø keitimas, rusiðkos abëcëlës diegimas Rusijosimperijai ne visur buvæs vienodas asimiliacijos veiksmas, Rusija konkreèiais atvejaisgalëjusi turëti skirtingà strategijà. Rusø abëcëlës diegimo lietuviams, kaip irbaðkirams, kazachams ir pan., tikslas visø pirma buvæs kova su konkuruojanèiaátaka, siekimas átvirtinti identiteto tipà, suderinamà su lojalumu imperijai, bet neasimiliacija.Henryk GLÆBOCKI (Varðuva): „Aleksandras Hilferdingas ir slavofilø puoselëtosRusijos imperijos vakariniø ‘pakraðèiø’ tautø kultûrinio atgimimo koncepcijos“.Glæbocki iðsamiai analizavo Aleksandro Hilferdingo biografijà, jo slavofilines paþiûras.Be kita ko, buvo pasakyta, kad labai gero Hilferdingo draugo StanislovoMikuckio studijas universitete finansiðkai parëmæs Hilferdingo tëvas. SvarbiausiaisRusijos imperijos ramsèiais Hilferding, kaip ir kiti slavofilai, laikæs staèiatikybæ irkirilikos raðmenis. Taèiau imperija nerëmusi Hilferdingo veiklos.Darius STALIÛNAS (Vilnius): „Lietuviø kalba, raðmenys ir tautinis tapatumasXIX amþiaus vidurio rusiðkame oficialiajame diskurse“. Staliûnas stengësi diskutuotisu ðiuolaikinëje lietuviø istoriografijoje ir masinëje sàmonëje vyraujanèiu ásitikinimu,jog Rusijos imperijos valdþia, ávesdama rusiðkas raides lietuviø raðtijojepo 1863–1864 metø sukilimo, siekusi lietuvius surusinti, t. y. asimiliuoti. Staliûnasvietoj tokio tradicinio modelio skyrë ávairius valdþios aparato màstymo apie rusiðkøraðmenø ádiegimà modelius. Ðtai Mikuckis norëjæs, jog lietuviø kalba bûtø dëstomair mokytojø seminarijoje, jos mokoma mokyklose, nors raðoma ir kirilikos372 Archivum Lithuanicum 6

aðmenimis. Tad Mikuckiui rûpëjusi lietuviø kalba, tik kirilikos forma. Makarij,Lietuvos staèiatikiø arkivyskupas, tam nepritaræs, jis kirilikos diegimà laikæs nepageidautinapriemone. Nikolajaus Novikovo modelis jau buvo kraðtutinis – jis rusiðkoraidyno diegimà suvokë kaip siektinà asimiliacijos (rusinimo) formà. ApskritaiStaliûnas skyrë dvi Rusijos valdþios strategijas: vieni (Novikov, Makarij ir kt.)kirilikos ávedimà suvokë tik kaip tarpiná þingsná, padësiantá lietuviams iðmoktirusø kalbos, jø tikslas buvusi bent dalinë asimiliacija; kiti, inicijavæ kirilikos ávedimà(Miliutin, Hilferding ir jiems pritaræs Mikuckis), manæ, kad tokiu bûdu pavyksiàlietuvius apsaugoti nuo lenkø átakos.Baigdamas Staliûnas këlë klausimà, kaip ið Pskovo atvaþiavæs mokytojas galëjomokyti valstietá þemaitá? Kaip jie susikalbëjo? Ar kirilika raðomi lietuviðki tekstaijam bûtø padëjæ bendrauti ir palengvinæ iðmokti lietuviðkai? Bet per diskusijaspriminta, kad Rusijos seminarijose mokytojai buvo mokomi lotynø kalbos, tad iratvykusiems á Lietuvà neturëjo kilti didesniø problemø dël lotyniðkos abëcëlës. Tieklotyniðkais, tiek rusiðkais raðmenimis uþraðyta lietuviø kalba jiems turëjo bûti lingvistinë,o ne ortografinë problema.Michail DOLBILOV (Voroneþas): „Imperijos biurokratija ir draudimas vartoti lotyniðkusraðmenis lietuviø kalboje 1864–1882 metais“. Dolbilov mano, kad svarbiaune tai, nurodë Michail Muravjov neleisti lietuviðkai spausdinti lotyniðkais raðmenimisar nenurodë, o tai, kaip toká draudimà inicijavæs vidutinis valdininkø sluoksnis.Vilniaus cenzûros komiteto pirmininkas Pavel Kukolnik sakæs, kad jokio tiesioginioMuravjovo ásakymo nebuvæ. Vilniaus ðvietimo apygardos globëjas Ivan Kornilovnorëjæs atkalbëti Muravjovà nuo laikino leidimo spausdinti lenkø (lotynø) kalbosalfabetu. Tad esà matyti, jog Muravjov ne tiek savo iniciatyva rûpinæsis draustilenkiðkas-lietuviðkas raides, kiek spaudþiamas Kornilovo ir inspektoriaus NikolajausNovikovo. 1864 metais Novikov rûpinæsis lietuviðkø abëcëliø, maldynø leidimukirilika. Jis argumentavæs, kad spausdinti kirilika esà pigiau, bet praneðëjas Dolbilovabejojàs Novikovo tokio argumento teisingumu. Taip pat Kornilov spaudæsnaujàjá Vilniaus generalgubernatoriø Konstantinà Kaufmanà, tad spaudos draudimasvykdytas „ið apaèios“, o ne „ið virðaus“. Draudimà labiau inicijavæ siaurø paþiûrønacionalistai, o ne „centras“ Peterburge.Boris USPENSKIJ (Roma): „Imperatorius Mikalojus I ir lenkø kalba“. UspenskijMaskvos antikvariate rado dokumentà, ið kurio galima spræsti apie du Rusijos imperijosprojektus, kaip pritaikyti kirilikà lenkø kalbai 1 . Èia jau matyti, kad ne Dolbilovominëtieji siaurø paþiûrø valdininkai, bet pats imperatorius Mikalojus I sumanæs„reformuoti“ lenkø raðybà. Pirmasis projektas inicijuotas 1844 metais, sudarytasspecialus komitetas naujai kiriliðkai lenkø raðybai sukurti. Taèiau 1845-aisiais komitetaspriëjæs prie iðvados, kad bûsià labai sunku nugalëti kliûtis, jog neámanoma1 Dokumentas paskelbtas: Áîðèñ Óñïåíñêèé,„Íèêîëàé I è ïîëüñêèé ÿçûê(ßçûêîâàÿ ïîëèòèêà Ðîññèéñêîéèìïåðèè â îòíîøåíèè Öàðñòâà Ïîëüñêîãî:âîïðîñû ãðàôèêè è îðôîãðàôèè)“,Die Welt der Slaven 49, 2004, 1–38.373 Tarptautinë konferencija 0 0 0„Tautinis tapatumas ir kalba: 0 0 0draudimo aplinkybës, pasekmës, 0asmenybiø vaidmuo“0 0 0

kirilikos tiksliai pritaikyti lenkø kalbos tarèiai ir tokios raðybos ádiegti. Vis dëlto MikalojausI uþsispyræs ir 1852 metais atnaujintas komitetas parengæs kità projektà.Uspenskij, sugretinæs abu projektus, nustatë, kad jø rekomendacijos buvusios iðprincipo skirtingos. 1844 metais siûlyta lenkiðkoje kirilikoje vartoti diakritikus kaipir lotyniðkoje lenkø kalbos abëcëlëje. Taèiau 1852 metais imperatorius tam paprieðtaravo.Taip pat 1844 metais siûlyta lenkiðkoje kirilikoje leisti vartoti lotyniðkasraides , su nosinëmis, nes jas perteikti kirilika esà labai keblu, taèiau 1852metais imperatorius pasiprieðinæs ir pasiûlæs raðyti kirilika , .1844-øjø projektà Uspenskij vadina dar ne raðybos, o grafikos reforma. 1852 metaisjau sumanyta ne tik pakeisti lenkø kalbos abëcëlæ, bet ir pritaikyti jai rusø (nelenkø) kalbos ortografijos taisykles. Tad 1852 metais ortografija buvusi orientuotane á lenkø, bet á rusø kalbos fonetikà. (Vienas ið argumentø – ne sukurti naujà abëcëlæir ortografijà lenkams, bet supaþindinti rusus su nuostabiais lenkø literatûroskûriniais!) Ðtai 1852 metais á ortografijà átraukti lenkø kalbai nereikalingi , ,nors jø nebuvæ 1844-øjø projekte. 1844 metais komitetui reikëjæ ir gimtakalbiø lenkøpagalbos, bet 1852-aisiais á komitetà grieþtai neleista átraukti paèiø lenkø. Keletaslenkiðkø knygø iðleista kirilika 1865–1869 metais. Jos paremtos ne 1844, o 1852 metørusiðkàja ortografija. Uspenskij mano, kad praktiðkai tø knygeliø tekstus rengæsStanislovas Mikuckis, nors pagrindiniu ideologu laiko Aleksandrà Hilferdingà.Giedrius SUBAÈIUS (Èikaga): „Civilinio rusø raðto taikymas lietuviø kalbai1864–1904 metais. Du pjûviai“. Subaèius dviem pjûviais nagrinëjo pastangas taikytikirilikos raðmenis lietuviø kalbai: pagal tai, ar rusø abëcëlë modifikuojama, irpagal tai, ar tekstas kuriamas kirilikos raðmenimis, ar tik perraðomas ið jau parengtolotyniðka abëcële.Kûrybiðkiau dirbantys autoriai modifikuodavæ kirilikos abëcëlæ. Pavyzdþiui, Mikuckis,Laurynas Ivinskis, Tomas Þilinskis savo lietuviðkoje kirilikoje vartojæ rusøabëcëlëje nesanèias raidës su diakritikais (Àøòôíè ‘aðtuoni’), (Äàíãà¢ñ‘dangaus’). Ivinskis savo ruoþtu 1864 metø kalendoriuje labai daþnai keliose pozicijosevartojæs raidæ , nors rusø kalboje ji gana reta, ir toks rusø kalbai svetimasdaþnumas turëjæs kristi á akis.Nemodifikuotos rusø abëcëlës tekstai paprastai taip tiksliai neorientuoti á lietuviøtarmiø tarimà. Antai Jonas Kreèinskis, parengæs daug tekstø, ne tik kad nesitaikæsprie lietuviø tarties, bet netgi kai kuriais atvejais vadovavæsis vien rusøortografijos taisyklëmis (pvz., raðë äåíà ‘diena’, áåãèâåíú ‘begyven(a)’ su ðaknyje,nors kituose þodþiuose raðë „jatj“ : ñºíàñú ‘sienos’ ðºòàé ‘retai’ – orientuotasi,þinoma, á rusø kalbos ortografijà, plg. atitinkamai rus. äåíú, æèâåòú ir ñòºíû,ðºäêî). Þiûrint kitu pjûviu, Kreèinskis pats nekûræs naujø tekstø, tik transliteravæsjau paraðytus ar paskelbtus lotyniðku alfabetu, tai irgi nekûrybiðkumo þenklas.Tokios iðvados susisieja su kai kuriomis jau aptartø praneðimø iðvadomis. Tai,kad Staliûnas mano Mikucká rûpinusis lietuviø kalbos mokymu (kad ir kirilikosraðmenimis) ir nebuvus asimiliacinës politikos ðalininku, patvirtina filologinë Mikuckio(su Ivinskiu) rengtø tekstø analizë: jø tekstai gana kûrybiðki, akivaizdþiai374 Archivum Lithuanicum 6

modifikuojama rusø ortografija ir raidës, stengiamasi gana tiksliai reikðti lietuviøtarmiø garsus. Staliûno ir Dolbilovo teiginá, kad bûtent valdininkas Novikov buvoasimiliacijos ðalininkas, patvirtina ir tai, kad Novikov petys á petá dirbo su nekûrybiðkuojuKreèinskiu (Kreèinskis vykdë Novikovo nurodymus). Jiems abiem nerûpëjo,kad lietuviams bûtø patogu skaityti diegiamu alfabetu. Jie taikësi prie rusøpoþiûrio, stengësi, kad rusas su rusiðkos abëcëlës patirtimi jaustøsi jaukiau, matydamasparaðyta lietuviðkai. Kreèinskis ir Novikov darë tai, kà Mikalojus I, pasakUspenskio, buvo bandæs daryti su lenkø ortografija 1852 metais, t. y. tiesiog jàignoruoti ir vietoj jos ádiegti rusiðkàjà.Paulius SUBAÈIUS (Vilnius): „Uþdraustos kalbos ir uþdrausti raðmenys: AntanoBaranausko áþvalgos“. Subaèius stengësi geriau suprasti frazës Anei raðto, anei drukomum turët neduoda (ið Antano Baranausko poemos Kelionë Petaburkan) prasmæ, tamið naujo analizavo sàvokø „raðtas“ bei „drukas“ vartosenà Baranausko tekstuose.Subaèius áþvelgë platesnæ – ne tik lietuviø kalbos ir lotyniðkø raðmenø, bet ir baþnyèiosveikëjams aktualiø lingvistiniø draudimø (leidimø) – problematikà.Algimantas KATILIUS (Vilnius): „Knygneðiø draugijos: valstieèiø pilietinio sàmonëjimodimensija“. Katilius vertino dviejø slaptø draugijø – „Sietyno“ ir „Artojo“– veiklà (1895–1904) ir stengësi atkreipti dëmesá á valstieèiø savivokos klausimus.Ðias draugijas suorganizavæ Suvalkijos ûkininkai ar, tiksliau, „pusinteligenèiai“,t. y. gimnazijos suole sëdëjæ þmonës. Prieita prie iðvados, kad abiejø draugijøveikloje knygneðystë ir knygø platinimas nebuvo svarbiausias tikslas, o labiaubûdas siekti platesniø tikslø. Tos draugijos këlusios valstieèiø sàmoningumà. Bekita ko, specialiai steigtos parduotuvës, kad bûtø galima uþmaskuoti knygø platinimà;tai ugdæ net ir lietuviø verslo ágûdþius.Silva POCYTË (Klaipëda): „Maþosios ir Didþiosios Lietuvos integracijos XIXamþiaus antroje pusëje klausimu – kultûrinis ir politinis aspektas“. Pocytë atkreipëdëmesá á ávairias pastangas kultûriðkai integruoti Rytø Prûsijos ir Didþiosios Lietuvoslietuvius. Be kita ko, maþlietuviai skolinæsi didlietuviø simbolius (Maironá,Pranà Vaièaitá, Èeslovà Sasnauskà). Didlietuviai skolinæsi Kristijonà Donelaitá (Donelaièiokûriniai Rusijoje buvo iðleisti oficialiai, tad ir mokytis raðto ið jo tekstønebuvæ labai pavojinga). Jurgis Mikðas spausdinæs Nemuno sargà – antraðtë buvolotyniðkosios antikvos formos, o tekstai viduje – gotikinës. Jis norëjæs, kad ir Lietuvosþmonës skaitytø jo laikraðtá, kvietæs susivienyti „kalboje ir raðte“. Bet maþlietuviailotyniðkomis raidëmis raðytus tekstus laikæ katalikiðkais, o didlietuviai gotikinius– protestantiðkais, ir tai stabdæ kultûriná artëjimà. Taèiau Pocytë priëjo prieiðvados, kad politiðkai maþlietuvis nebuvæs lygiavertis nacionalinio judëjimo partnerisdidlietuviui. Maþlietuviai rëmæ didlietuviø veiklà, bet skundæsi, esà tautiðkainubudæ didlietuviai nekreipià dëmesio á maþlietuvius.Diskusijose buvo iðkeltas klausimas, ið kur atsirado terminai Maþoji Lietuva irDidþioji Lietuva. Pocytë teigë, kad XIX amþiuje daþniausiai etninës grupës vadintosPrûsø lietuviais ir Maskoliø lietuviais. Tik Martynas Jankus Rytø Prûsijà vadinæsMaþàja Lietuva, tuo pabrëþdamas integraciná aspektà.375 Tarptautinë konferencija 0 0 0„Tautinis tapatumas ir kalba: 0 0 0draudimo aplinkybës, pasekmës, 0asmenybiø vaidmuo“0 0 0

Jurgita VENCKIENË (Vilnius): „Dvejopa XIX amþiaus pabaigos lietuviðkø laikraðèiøortografija“. Venckienë tyrë draudþiamosios periodikos ortografijos kodifikavimoproblemas. Iðkëlusi tikslà nustatyti, dël ko garsams [è] ir [ð] grafiðkai þymëtirinktasi arba , , arba , , Venckienë iðanalizavo periodinius leidinius,leistus inteligentams ir valstieèiams: varpininkai leidæ Varpà ir Ûkininkà, sargininkai– Þinyèià ir Tëvynës Sargà. Paaiðkëjo, kad Varpe (inteligentams) lenkiðkiejiraðmenys , buvæ pakeisti , 1890 metais (Panèiai, ðvieselæ), o Ûkininke(valstieèiams) – tik po ketveriø metø, 1894-aisiais (baþnyèia, iðtikrujø). Panaðiaiskirtingai elgæsi ir religinës krypties redaktoriai. Þinyèia („apðviestesniesiems lietuviams“),pasirodþiusi 1900 metais, ið karto buvusi spausdinta be senøjø lenkiðkøraidþiø , (ginèyties, laikraðtis). Tëvynës Sargas sugráþæs prie , tikpasirodþius Petro Kriauðaièio Lietuviðkos kalbos gramatikai 1901-aisiais. Taigi inteligentamsleidþiami laikraðèiai anksèiau perëjæ prie „neáprastø“ raidþiø ir ,o valstieèiams sàmoningai paliktas tarsi pereinamasis metø kitø laikotarpis priprasti.Tad tuo periodu Venckienë siûlë áþvelgti buvusià dvejopà – inteligentø irvalstieèiø – laikraðèiø raðybà.Diskusijoje kelta mintis, kad labai panaðus tø paèiø raidþiø raðybos dvejinimasbuvæs matomas ir Amerikos lietuviø laikraðèiuose, tik ten buvæ kitaip formuluojama– knygø (atitiktø inteligentø) ir laikraðèiø (atitiktø valstieèiø) raðyba. Tik galutinisperëjimas prie ir Amerikos laikraðèiuose vykæs gerokai vëliau, maþdaugapie 1903–1904 metus, tad jau gerokai po Kriauðaièio gramatikos pasirodymo.Dþiuljeta MASKULIÛNIENË (Ðiauliai): „Knygneðystë kaip literatûrinës komunikacijosforma“. Maskuliûnienë lotyniðkø raðmenø draudimo laikotarpá analizavoliteratûrinës terpës, skaitytojø bendrijos telkimosi poþiûriu. Buvæs labai paplitæs netik skaitymas sau, bet ir skaitymas balsu – skaitydavo labiausiai patyræs skaitovas.Didaktinë literatûra suformavo skaitytojà, kuris laukë gabenamø knygø, ið ankstojas prenumeravosi. Maskuliûnienë mano, kad tuo metu ágyvendinti Apðvietos tikslai– kaime atsiradæs knygos poreikis.Diskusijose keltas klausimas, ar literatûrinës terpës tyrimai nerodo, kaip formavosine raðomoji, bet ðnekamoji bendrinë kalba, t. y. ar balsu skaitantys skaitovaiskaitë savo tarmëmis, ar stengësi laikytis besiformuojanèios raðomosios kalbos normø,turimø prieð akis? Taèiau paaiðkëjo, kad nëra lengva uþèiuopti duomenø,rodanèiø lingvistinius ðnekamosios bendrinës kalbos formavimosi aspektus.Solveiga DAUGIRDAITË (Vilnius): „Moterø aukos prasmë XIX–XX amþiaus sàvartoje“.Daugirdaitë teigë, kad spaudos draudimas veikæs kaip palanki aplinkybëatsirasti moterø groþinës literatûros kûrëjø plejadai (Þemaitei, Gabrielei Petkevièaitei-Bitei,Ðatrijos Raganai). Kadangi raðymas nebuvæs pelningas darbas, net rizikingas,pajëgø trûkæ, moterø indëlis buvæs sutiktas palankiai ir joms netekæ susidurtisu vyrø konkurencija. Þodis auka Daugirdaitei èia atrodo vartotinas bent dviemprasmëmis: 1) kaip raðytojø, atëjusiø á literatûrà spaudos draudimo laikotarpiu,pasiaukojamas darbas tëvynës labui (taip jos suvokusios savo raðymà ir visuomeninæveiklà; raðymas kaip saviraiðka ar malonumas neegzistavæs); 2) jø kûryboje376 Archivum Lithuanicum 6

yðki pasiaukojanti (visuomenei ar ðeimai) ar paaukota moteris (uþuojauta jai kaippatriarchalinës visuomenës aukai). Feministinës kritikos poþiûriu, pasiaukojusi(paaukota) moteris esanti màstymo ir literatûros stereotipas, ið kurio to meto literatûrainepavykæ iðsiverþti.Tam tikra prasme Daugirdaitë atsiliepë á konferencijos pradþioje Staliûno keltàklausimà, ar lotyniðkø raðmenø draudimas tik trikdæs lietuviø kultûros raidà. Vienasið galimø teigiamø draudimo rezultatø galás bûti moterø raðytos groþinësliteratûros atsiradimas.Danguolë MIKULËNIENË (Vilnius): „Kazimiero Jauniaus lietuviø kalbos tarmiøapraðai“. Mikulënienë pristatë Kazimiero Jauniaus tarmiø klasifikacijà ir jo tarmiøapraðus. Jauniaus tarmiø apraðas apëmë tik tuometæ Kauno gubernijà, bet Jauniusnetyrë kitø gubernijø lietuviø tarmiø.Eriks JÇKABSONS (Ryga): „Rusijos valdþios ávestas draudimas leidiniams lotyniðkaisraðmenimis Latvijoje“. Jçkabsono praneðimas buvo tam tikra prasme panaðusá Millerio. Miller kalbëjo apie kirilikos raðmenø politikà, taikomà ukrainieèiams,baltarusiams, baðkirams, kazachams, lietuviams ir kt., o Jçkabsonas – latviams.Jânis Sproìis iki 1875 metø rengæs ir spausdinæs latviðkus kalendorius kirilikosraðmenimis latviams (latgaliams). Taèiau Vitebsko mokyklø kuratorius 1874-øjøpabaigoje skundæsis, kad tie kalendoriai labai maþai tepadëjæ rusø kalbos vartojimoágûdþiams formuotis (jie platinti tik tarp mokiniø, o vyresni þmonës net nepaþinærusiðkø raidþiø), kad latgaliai negalëjæ gerai suprasti latviø (Vidþemës) dialekto,kurio pagrindu buvæ rengti kalendoriai, ir kad Sproìio leidiniai negalëjæ konkuruotisu Jelgavoje spausdintais latviø kalendoriais. Ið dalies dël nesëkmingo lietuviøkatekizmø spausdinimo kirilika Vitebsko ðvietimo taryba atsisakiusi minties analogiðkuskatekizmus rengti latgaliams.Jçkabsonas apþvelgë ir Latvijos lietuviø veiklà, susijusià su draudþiamos literatûrosplatinimu. Ðtai Liepojoje grupë lietuviø studentø, vadovaujama Jono Biliûno,1894 metais ákûrusi knygø ir kitø spaudiniø bibliotekà. 1897-aisiais grupë uþmezgusiryðius su socialdemokratais. Þandarai ið jos konfiskavo 650 egzemplioriøspaudiniø. Petras Tumasionis, tarnavæs Rusijos armijoje Liepojoje, 1897–1898 metaisleido rankraðtiná lietuviðkà laikraðtá Vardas Katalikas (iðlikusiø jo egzemplioriøneþinoma).Theodore R. WEEKS (Carbondale, Illinois): „Jidið ir lietuviø kalba Rusijos imperijoje:oficiali politika dviejø ‘uþdraustø kalbø’ atþvilgiu, 1863–1913 metai“. Weeksteigë, kad nors lietuviø ir þydø socialinë, ekonominë padëtis buvusi labai skirtinga,taèiau Rusijos valdþios politika jø kalbø atþvilgiu 1863–1905 metais turinti ryðkiøpanaðumø. Në viena kalba nebuvusi visai uþdrausta (lietuviai galëjæ spausdintilietuviðkas knygas kirilika), bet abi buvusios apribotos. Lietuviø kalba nukentëjusidaugiau, bet labai suvarþytas buvæs ir jidið vartojimas. Nors jidið knygos spausdintos,taèiau uþdrausta leisti periodikà ir vartoti tà kalbà spektakliuose. Rusija stengusisriboti tas kalbas, kurias vartojusios, kaip ji supratusi, neraðtingos tautos (tad377 Tarptautinë konferencija 0 0 0„Tautinis tapatumas ir kalba: 0 0 0draudimo aplinkybës, pasekmës, 0asmenybiø vaidmuo“0 0 0

lietuviai ir þydai: lietuviø 1897 metais buvæ neraðtingø apie 63%, o þydø bent vyraibeveik visi raðtingi).Weeks pastebëjo, kad buvæs projektas uþdrausti jidið kalba ir knygas, o to draudimoiniciatorius kaþkoks Guroviè, pats þydas, atstovaujantis ir kai kuriems kitiemsregiono þydams. Guroviè argumentavæs, kad ðnekamoji þydø kalba (t. y. jidið)esanti tik sudarkytas vokieèiø kalbos variantas ir visai neturinti reikðmës literatûrai.Guroviè, kaip ir kai kurie kiti iðsilavinæ þydai, manæs þydams reikiant tikhebrajø kalbos, o hebrajiðki laikraðèiai Rusijos imperijoje XIX amþiaus antrojepusëje ir taip sàlygiðkai klestëjæ. Taèiau Peterburgo valdþia atmetusi Gurovièiauspraðymà, tik ne dël to, kad bûtø buvusi geros nuomonës apie jidið kalbà. Valdþiamaniusi, esà jidið uþdraudimas paèios kalbos pozicijø bûtø nesusilpninæs, tik bûtøsuprastas kaip kiðimasis á þydø religijos vidaus reikalus. To Rusijos imperija buvolinkusi vengti. XX amþiaus pradþioje Rusijos valdþia pripaþinusi, kad jos pastangosnepraktiðkos ir sukëlusios net nepageidautø padariniø. Jidið periodika Rusijosimperijoje imta spausdinti nuo 1903 metø, o lietuviðki tekstai lotyniðka abëcële –metais vëliau.Rimantas MIKNYS (Vilnius): „Spaudos draudimo lotyniðkais raðmenimis reikðmëlietuviø tautinio sàjûdþio politizavimuisi“. Miknys këlë klausimà, kaip lotyniðkøraidþiø draudimas veikë lietuviø politinius judëjimus. Jis pritarë Katiliaus áþvalgomsapie „Sietyno“ ir „Artojo“ draugijø politizavimosi aspektus. Jau nuo pat 1863metø sukilimo pralaimëjimo esà pastebëta, kad su lenkø politiniais judëjimais nevertasusidëti, nes jie neperspektyvûs. 1895 metais Varpo aplinkoje iðkeliamas klausimasdël santykio su Rusijos valdþia, raginama to santykio nepalikti pasyvaus.1901 metais Povilas Viðinskis pirmà kartà pareiðkia, kad politinis tikslas yra laisvaLietuva ir kad pagrindinis to prieðas – Rusijos valdþia.Latviai ir estai gerokai vëlavo su politinëmis programomis. Jie tik 1904 metaissukûrë socialdemokratø programà, bet ir tai ji buvo tik kultûrinio (ne politinio)pobûdþio. Be to, latviai buvo nelinkæ bijoti Rusijos valdþios, jie labiau privengëbaltvokieèiø.Spaudos draudimas lëmë, kad lietuviai draudþiamojoje spaudoje galëjæ laisvaidiskutuoti politines problemas, o latviai, turëdami legalià Rusijos valdþios kontroliuojamà(cenzûruojamà) spaudà, to daryti negalëjo. Latviø nepriklausomybës idëjapirmà kartà buvo suformuluota tik 1917 metais, po bolðevikø perversmo Rusijoje!Tad atsiliepdamas á Staliûno keltà klausimà dël pozityviø draudimo padariniø,Miknys pastebëjo, kad lotyniðkos spaudos draudimas, paskatinæs nelegalià spaudà,galëjo pagreitinti politinës lietuviø savimonës brendimà.* * *Tuo baigësi pirmoji konferencijos dalis ir pirmosios dvi konferencijos dienos.Treèioji diena buvo kiek kitokia. Ne tik dël to, kad tai antroji konferencijos dalis kitupavadinimu: „Iððûkiai tautinio identiteto raidai: istorijos pamokos ir dabartis“, bet378 Archivum Lithuanicum 6

ir todël, kad beveik visi pirmosios dalies praneðëjai iðvyko, atvyko kiti. Tad galimasakyti, kad treèiàjà dienà prasidëjo visai kita konferencija su kitais dalyviais –kalbëtojais ir klausytojais.Egidijus ALEKSANDRAVIÈIUS kalbëjo apie lietuviø bûdo traumas. Vienas iðdalykø, kuriuos Rusijos valdþia draudimais siekusi lietuviams ádiegti, esàs tebeiðlikæsraidës kultas ir fetiðas, t. y. ne mintijimo bûdas, o pati forma – raidynas tapæssavivokos forma. Aleksandravièius kalbëjo ir apie tai, kad Rusijos valdþiai lietuviusið dalies pavyko surusinti (depolonizuoti); pavyzdþiui, korupcija esantis pavergtostautos þenklas, nors sovietinës priespaudos traumas Aleksandravièius laiko daugryðkesnëmis.Antanas KULAKAUSKAS diskutavo apie akcentus – kiek kalba áeina á tapatumosàvokà, bet ne ar áeina. Valstieèiai savæs kaip politinio vieneto nereflektavæ. Tad mintis,kad sava kalba reikalinga, jiems buvusi ádiegta, ir ádiegta tiek, kiek pajëgæs vienasar kitas kunigas. Kulakauskas mano, kad lotyniðkø raidþiø draudimas radikaliai nepakeitæskalbos raidos, taèiau jà veikæs (sustiprëjæs antilenkiðkumas ir kt.).Leonidas DONSKIS, remdamasis Ðvietimà ir Romantizmà reflektuojanèiø mokslininkødarbais, atkreipë dëmesá, kad Romantizmas Rytø Europai buvæs svarbesnisnegu Vakarams. Vakarø Europos pamatai esàs Ðvietimas, bet Rytø ir Vidurio Europaesanti Romantizmo Europa. Vakarø Europoje populiariausias buvæs Volteras,kitoje Europoje – Herderis ir tautiðkumo idëja. Norminë kalba Donskiui atrodëVakaruose atsiradusi Renesanso metu, o Vidurio Europos ðalyse – sukonstruotakalbininkø ir istorikø. Per diskusijas iðkelta mintis, kad ir Vakarø Europoje esama„romantiniø“ kalbø – airiø, katalonø, liuksemburgieèiø, ðkotø ir kt.Gintautas MAÞEIKIS kalbëjo apie þenklo ekstatikà, ekonomikà, pragmatikà irtautiná lietuviø atgimimà. Jis apibûdino slavofilø Hilferdingo, Aleksejaus Chomiakovo,Nikolajaus Danilevskio veiklà. Slavofilai manæ, kad lietuviai turá bûti lituanizuotiremiantis rusø ortografija, kad lietuvius reikià apðviesti – tad jie vadovavæsiÐvietimo idëjomis. Jiems atrodæ, kad pirma lietuvius geriausia padaryti lietuviais,o paskui juos bûtø galima paversti staèiatikiais. Jonas Juðka, Ivinskis, Tomas Þilinskis,Mikuckis esà ásitraukæ á slavofiliðkà Lietuvos projektà.Maþeikis buvo vos ne vienintelis, dalyvavæs ir pirmojoje konferencijos dalyje, tadgalëjo jas susieti. Jis akivaizdþiai parodë, kad raidþiø forma nesanti taip paprastaimechaniðkai pakeièiama. Ji yra labai svarbi ir ideologiðkai: ortografija tiesiogiaisusijusi su ikonografija. Ðëtonas daþniausiai vaizduojamas kalbàs ne visai taisyklinga(prasta) kalba. Þenklas esanti ta vieta, kur siela turinti nukakti, kad susitiktøsu Dievu. Ortografija nebûtinai turinti bûti skaitoma, ji gali atlikti vien simbolinæfunkcijà. Galima Biblijà turëti ir ja dþiaugtis, bet jos neskaityti. Kitaip sakant, ideologiðkaisvarbi ir raidës forma, ne tik turinys. Tokios Maþeikio mintys labai siejosisu Uspenskio teiginiais, kad carui Mikalojui I buvo ypaè svarbu ne tik diegtirusiðkas raides lenkø raðtijai, bet ir kuo grieþèiau laikytis rusø (ne lenkø) kalbosortografijos dësniø, kitaip sakant, ikonografiná raðomosios lenkø kalbos vaizdà379 Tarptautinë konferencija 0 0 0„Tautinis tapatumas ir kalba: 0 0 0draudimo aplinkybës, pasekmës, 0asmenybiø vaidmuo“0 0 0

padaryti kuo rusiðkesná, kuo savesná ruso akiai. Panaðiai Maþeikio mintys susisiejosu Giedriaus Subaèiaus praneðimu, jog Kreèinskis stengæsis gana tiesmukai taikytirusø ortografijos taisykles lietuviø kalbai, kad kaip grafinis simbolis lietuviø raðomojikalba atrodytø kuo rusiðkesnë.Dëmesá patraukë Sigitos KRANIAUSKIENËS sociologinis praneðimas apie nepriklausomybësidëjà lietuviø autobiografijose. Pagal surinktas Lietuvos þmoniøávairiø kartø autobiografijas autorë stengësi nustatyti, kaip kurios kartos þmonësinterpretuoja Lietuvos nepriklausomybës idëjà. Ðtai gimæ 1910–1922 metais þmonësið viso nepastebintys ankstesnës Lietuvos istorijos prieð savo kartà. Jiems istorijaprasidedanti su jais paèiais ir su nepriklausoma Lietuva, jiems svarbûs vyresniejibroliai, bet ne tëvai – tëvai ateinà ne ið nepriklausomos Lietuvos. Jie pabrëþiantyspatriotiná santyká su tëvyne. 1923–1944 metais gimæ þmonës pilni netikrumo, jauèiamajø vertybiø sistemos maiðatis. Kai kurie ið jø stojæ á partijà, á komjaunimà, kadbûtø maþiau þalos jiems ir aplinkiniams. 1945–1957 metais gimæ savæs nesieja sunepriklausoma Lietuva, net patys ginèija savo teises á praëjusá (nepriklausomosLietuvos) laikà. Toks kartø skyrimas pagal tam tikras dominuojanèias idëjas ateityjegalbût galëtø bûti vaisingas ir tiriant kalbines autobiografijø autoriø paþiûras.Praneðimus dar skaitë Algimantas VALANTIEJUS, Stasys ÐIMAITIS, Tomas SO-DEIKA, Aldis GEDUTIS, Ramutis KARMALAVIÈIUS.Konferencija buvo átaigus, naujas idëjas generuojantis ávykis.G IEDRIUS SUBAÈIUS Gauta 2004 m. birþelio 24 d.University of Illinois at ChicagoDepartment of Slavic and Baltic Languages and LiteraturesUH 1608, MC/306601 S. Morgan St.0Chicago IL 60607, U.S.A.el. p.: subacius@uic.edu 0 0 0Lietuviø kalbos institutas 0 0 0P. Vileiðio g. 50 0 0LT–10308 Vilnius, Lietuva0 0 0el. p.: subacius@uic.edu0 0 0380 Archivum Lithuanicum 6

Archivum Lithuanicum 6, 2004ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4Archivum Lithuanicum tekstørengimo principai ir santrumpos1. Pagrindinë Archivum Lithuanicum kalba yra lietuviø, taèiau straipsniai skelbiami iranglø, vokieèiø, lenkø bei rusø kalbomis. Citatas kitomis kalbomis galima pateiktidvejopai:a) jei citata yra ne lietuviø, anglø, vokieèiø, lenkø ar rusø kalba, jà pagrindiniame teksterekomenduojama pateikti iðverstà, o iðnaðoje – originalo kalba;b) jei citata yra lietuviø, anglø, vokieèiø, lenkø ar rusø kalba, jos galima neversti.2. Pageidautina, kad straipsniø, publikacijø, recenzijø, diskusijø, apþvalgø apimtis bûtøne didesnë kaip vienas autorinis lankas (40 000 spaudos þenklø). Dël ilgesniø darbøreikia ið anksto tartis su redaktoriø kolegija.3. Po straipsnio bûtina pateikti abëcëliná literatûros sàraðà. Po publikacijos, recenzijos,diskusijos, apþvalgos literatûros sàraðas nesudaromas.4. Straipsnio pabaigoje (po literatûros sàraðo) dedama santrauka. Jei straipsnis lietuviðkas,santrauka gali bûti viena ið ðiø kalbø: anglø, vokieèiø, lenkø arba rusø. Jei straipsnisnelietuviðkas, tada pateikiama lietuviðka santrauka. Po publikacijos, recenzijos, diskusijos,apþvalgos santrauka nepateikiama.5. Po straipsnio, publikacijos, recenzijos, diskusijos, apþvalgos autorius nurodo savoástaigos (arba namø) bei elektroninio paðto adresà. Ðalia adreso redaktoriø kolegija priraðodatà, kada straipsnis gautas.6. Plaèiau apie Archivum Lithuanicum tekstø rengimo principus skaitykite ALt 1, 1999,267–275.7. ALt vartojamos santrumpos:AFStBFStbkDLGStA PKHAB– Archiv der Franckeschen Stiftungen,Halle/Saale (Francke’s ástaigø archyvasHallëje)– Bibliothek der Franckeschen Stiftungen,Halle/Saale (Francke’s ástaigøbiblioteka Hallëje)– bendrinë kalba– Didþioji Lietuva– Geheimes Staatsarchiv PreußischerKulturbesitz, Berlin (Prûsijos kultûrospaveldo Slaptasis valstybinis archyvasBerlyne)– Herzog August Bibliothek, Wolfenbüttel(Hercogo Augusto bibliotekaWolfenbüttelyje)LDK – Lietuvos Didþioji KunigaikðtystëLLTIB – Lietuviø literatûros ir tautosakos institutobibliotekaLMAB – Lietuvos mokslø akademijos bibliotekaLNB – Lietuvos nacionalinë Martyno MaþvydobibliotekaLVIA – Lietuvos valstybës istorijos archyvasML – Maþoji LietuvaRS – Rankraðèiø skyriusRSS – Retø spaudiniø skyriussk – standartinë kalbaVUB – Vilniaus universiteto biblioteka381 Archivum Lithuanicum tekstø rengimo 0 0 0principai ir santrumpos 0 0 0

8. Rekomenduojamos ALt áprastesniø leidiniø santrumpos 1 :ABSl – Acta Baltico-Slavica, Biaùystok, Warszawa,1964–.ALL – Acta linguistica Lithuanica, Vilnius, 1999–.ALt – Archivum Lithuanicum, Vilnius, Wiesbaden,1999–.AM [=PPB] – Altpreußische Monatsschrift 4–20 [=PreußischeProvinzial-Blätter 70–86], 1864–1883.APh – Archivum Philologicum, Kaunas, 1930–1939.BALt – Bibliotheca Archivi Lithuanici, Vilnius,2001–.BB – BIBLIA tatai eµti Wiµsas Schwentas Raµchtas,Lietuwiµchkai pergulditas per Jan¼Bretkun¼ Lietuwos Plebon¼ Karalia[u]cziuie.1590. (Rankraðtis saugomas GStA PK:XX. HA, nr. 44–51; Bretkûno Biblijos faksimiliniusir kritinius leidimus þr. toliau.)BGD – [Jonas Bretkûnas,] Gieµmes Duchaunas /iµch Wokiµchka ing Lietuwiµchka lieáuwi /per nekurius Plebonus Hercegiµtes Pruµu /pergulditas. Iµµpauµtas Karaliauc¸uie / perIurgi Oµterbergera 1589. (Kritinis leidimas:Jonas Bretkûnas, Giesmes Duchaunas ir kitos1589 metø liturginës knygos. Tekstai ir jøðaltiniai, parengë Guido Michelini, Vilnius:Baltos lankos, 2001, 19–155.)BK – [Robertas Belarminas,] TRUMPAS MOKS-ÙO KRIKSCIONISZKO SURINKIMAS,Nuog Roberto Bellårmino Kårdynoùo påråúitas.VILN¯ Typis Acad: Societatis IE-SU, Anno 1677.BKO – [Jonas Bretkûnas,] KOLLECTAS AlbaPaµpalitas Maldas / praµtaµ¾ Nedeliaµu irdid¸oµu Schwenteµu / per wiµµus m¿tusHercegiµteie Pruµu giedamas / iµch Wokiµchkolieáuwio / ing Lietuwiµchka pergulditas/ Per Jana Bretkuna. M. D. LXXXIX.[1589]. (Kritinis leidimas: Jonas Bretkûnas,Giesmes Duchaunas ir kitos 1589 metø liturginësknygos. Tekstai ir jø ðaltiniai, parengëGuido Michelini, Vilnius: Baltos lankos,2001, 225–254.)BKA – [Jonas Bretkûnas,] Kancionalas nekuruGieµmiu / Baánic¸ioie Diewa / ant did¸iunSchwenc¸iun µ¿nu budu giedamuiu. IµµpauµtasKaraliauc¸uie / per Gurgi Oµterbergera.1589. (Kritinis leidimas: Jonas Bretkûnas,Giesmes Duchaunas ir kitos 1589 metø liturginësknygos. Tekstai ir jø ðaltiniai, parengëGuido Michelini, Vilnius: Baltos lankos,2001, 163–224.)Blt – Baltistica, Vilnius, 1966–.BNT – [Jonas Bretkûnas,] NAVIAS TESTA-MENTAS. Ing Lietuwiµchk¼ Lieµ¸uwÓ perraµchitasper Ian¼ Bretkun¼ Labguwos Plebona.1580. (Faksimilinis leidimas: NA-VIAS TESTAMENTAS Ing Lietuwiµchk¼Lieµ¸uwÓ perraµchitas per Jan¼ Bretkun¼ Labguwosplebona 1580. DAS NEUE TESTA-MENT in die litauische Sprache übersetztvon Johann Bretke, Pastor zu Labiau 1580.Faksimile der Handschrift, Band 7 und 8, Labiaui. Pr. 1580, hrsg. von Jochen Dieter Range,Friedrich Scholz, Biblia Slavica. SerieVI: Supplementum: Biblia Lithuanica, Band1.7, Paderborn, München, Wien, Zürich: FerdinandSchöningh, 1991.)BP I – [Jonas Bretkûnas,] POSTILLA Tatai eµtiTrumpas ir Praµtas Iµchguldimas Euangeliu/ µakamuiu Baánic¸oie Krikµchc¸ioniµchkoie/ n¾g Aduento ik Wœliku. Per IanaBretkuna Lietuwos Plebona Karaliauc¸iuiePruµ¾µu. Iµµpaude Karaliauc¸iuie IurgisOµterbergeras. M¿ta Pono 1591.BP II – [Jonas Bretkûnas,] POSTILLA tatai eµtiTrumpas ir Praµtas Iµchguldimas Euangeliu/ µakamuiu Baánic¸oie Krikµchc¸ioniµchkoie/ n¾g W¿liku ik Aduento. Per IanaBretkuna Lietuwos Plebona Karaliauc¸iuiePruµ¾µu. Iµµpauµta Karaliauc¸iuie / IurgioOµterbergero. M¿ta Pono 1591.BPs – [Jonas Bretkûnas,] PSALTERAS INGLIETVWISCHKÉ LIESZVWÊ pergulditasJano Bretkuno. Labguwos plebono Metuµ¼Chriµtaus 1580. (Faksimilinis leidimas:PSALTERAS ING LIETVWISCHKÉ LIE-SZVWÊ pergulditas Jano Bretkuno. Labguwosplebono Metuµ¼ Chriµtaus 1580. PSALTER inDIE LITAUISCHE SPRACHE übersetzt vonJohann Bretke, Pastor zu Labiau Im JahreChristi 1580, Faksimile der Handschrift,Band 6, Labiau i. Pr. 1580, hrsg. von JochenDieter Range, Friedrich Scholz, Biblia Slavica.Serie VI: Supplementum: Biblia Lithuanica,Band 1.6, Paderborn, München, Wien,Zürich: Ferdinand Schöningh, 1991. Kritinisleidimas: Textkritische Edition der Übersetzungdes Psalters in die Litauische Sprachevon Johannes Bretke, Pastor zu Labiau undKönigsberg i. Pr., nach der Handschrift ausdem Jahre 1580 und der überarbeiteten Fassungdieses Psalters von Johannes Rehsa, Pastorzu Königsberg i. Pr., nach dem Druck ausdem Jahre 1625 nebst der Übersetzung desPsalters in die deutsche Sprache von MartinLuther nach der Ausgabe aus dem Jahre 1545,unter Mitarbeit von Friedemann Kluge, miteine Einleitung versehen und herausgegeben1 Kituose ALt tomuose sàraðas bus pildomas.Vartojant ðias santrumpas, iðnaðoseir literatûros sàraðe galima nepateikti bibliografiniøapraðø, neaiðkinti bibliotekø irarchyvø pavadinimø.382 Archivum Lithuanicum 6

von Friedrich Scholz, Biblia Slavica, herausgegebenvon Hans Rothe und FriedrichScholz, unter Mitarbeit von Christian Hannickund Ludger Udolph, Serie VI: Supplementum:Biblia Lithuanica, Reihe 2: Editionsbände,Band 6, Paderborn, München,Wien, Zürich: Ferdinand Schöningh, 2002.)BrþA I – Vaclovas Birþiðka, Aleksandrynas. Senøjølietuviø raðytojø, raðiusiø prieð 1865 m.,biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos1. XVI–XVII amþiai, Èikaga: JAV LB kultûrosfondas, 1 1960; Vilnius: Sietynas, 2 1990.BrþA II – Vaclovas Birþiðka, Aleksandrynas. Senøjølietuviø raðytojø raðiusiø prieð 1865 m. biografijosbibliografijos ir biobibliografijos 2.XVIII–XIX amþiai, Èikaga: JAV LB kultûrosfondas, 1 1963; Vilnius: Sietynas, 2 1990.BrþA III – Vaclovas Birþiðka, Aleksandrynas. Senøjølietuviø raðytojø raðiusiø prieð 1865 m. biografijosbibliografijos ir biobibliografijos 3.XIX amþius, Èikaga: JAV LB kultûros fondas,1 1965; Vilnius: Sietynas, 2 1990.C – CLAVIS GERMANICO-LITHVANA. (Rankraðtissaugomas LMAB RS: f. 137 13–14;faksimilinis leidimas: Clavis Germanico-Lithvana. Rankraðtinis XVII amþiaus vokieèiø–lietuviøkalbø þodynas I–IV, parengëVincentas Drotvinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijøleidykla, 1995–1997.)ChNTf – Czesùaw Kudzinowski, Biblia Litewska Chyliñskiego.Nowy Testament 1. Fotokopie,Poznañ: Wydawnictwo naukowe uniwersytetuim. Adama Mickiewicza, 1984.ChNTt – Czesùaw Kudzinowski, Jan Otræbski, BibliaLitewska Chyliñskiego. Nowy Testament 2.Tekst, Poznañ: Zakùad narodowy im. Ossoliñskichwe Wrocùawiu, 1958.ChNTi – Czesùaw Kudzinowski, Biblia Litewska Chyliñskiego.Nowy Testament 3. Indeks, Poznañ:Pañstwowe wydawnictwo – oddziaùw Poznaniu, 1964.ChST – [Samuelis Boguslavas Chylinskis,] BIBLIAtatey ira Rasztas Szwætas seno ir naujoTESTAMENTA. Pirmà kartà dabar perguldytasLietuwiszkañ lieêuwiñ. uêmarioµe.nog Samuelies Baguslawo CHylinska. Lietuwniko.ó nakùodu Diewo-baymos KaralistesAnglios, uê karalawima Jo MilistosKaralaus, KAROLO ANTROIA. (SpausdintaSenojo Testamento dalis, Londonas:E. Teiloro spaustuvë, 1660–1662.)ÈlG – Juozas Èiulda, Trumpi samprotavimai apieþemaièiø kalbos gramatikos taisykles. LAIS 6,parengë Giedrius Subaèius, Vilnius: Moksloir enciklopedijø leidykla, 1993.DaDLL – [Simonas Daukantas,] Simono Daukanto raðtai.Didysis lenkø–lietuviø kalbø þodynas 1–3, parengë Giedrius Subaèius, Vilnius:Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1993–1996.DaMLL – [Simonas Daukantas, Maþasis lenkø–lietuviøkalbø þodynas, po 1838.] (Rankraðtis saugomasLLTIB RS: f. 1 – 13.)KDG – [Kazimieras Kristupas Daukða,] W imiæ JE-GO Wiecznego. Krótka Grammatyka jæzykalitewskiego po polsku wyùoýona przezKazimierza Krzysztofa Daukszæ. TrumpaKalbmoksùea lieýuvio lietuviðko (l¿ýuvól¿tuviðko) li e nkiðkaj iðguldita pear Kaz’Ç(Kazimier’Ç) – Kris’u (Kriðtap’Ç) Daukði[b. d.]. (Rankraðtis saugomas VUB RS:f. 119 – 516.) (Santrumpa KDGli þymi lietuviðkàvariantà, o KDGle – lenkiðkà.)KDÞ – [Kazimieras Kristupas Daukða, Lietuviø–lenkø kalbø þodynas, apie 1836–1844.](Rankraðtis saugomas Poznanës AdomoMickevièiaus universiteto centrinëje bibliotekoje:2230 bei Poznanës Adomo Mickevièiausuniversiteto Meno istorijos skyriausbibliotekoje, be signatûros.)DK – [Mikalojus Daukða,] KATHECHISMASARBA MOKSÙAS KIEKWIENAM KRIKS-ZCZIONII PRIWALVS. PARASZITAS PERD. IAKVBA LEDESMA Theologa SocietatisIESV. I†gulditas i† Li²†uvio L±nkiáko ingLietuwiáka per Kuniga Mikaùoiu DaugáaKånonika ¨emaic¸iu. I†µpåuµtas WilniuieMet¾µ² v‡gimimo Wieápaties 1595. (Kritinisleidimas: Ernst Sittig, Der polnische Katechismusdes Ledesma und die litauischenKatechismen des Daugßa und des Anonymusvom Jahre 1605 nach den Krakauer Originalenund Wolters Neudruck interlinear herausgegeben,Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht,1929; faksimilinis leidimas: MikalojausDaukðos 1595 metø Katekizmas. Katechismusvon Mikalojus Daukða vom Jahre1595, parengë Vida Jakðtienë, Jonas Palionis,Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla,1995.)DLKG – Dabartinës lietuviø kalbos gramatika, Vilnius:Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1994.DLKÞ 1, 2, 3, 4 – Dabartinës lietuviø kalbos þodynas, Vilnius:Valstybinë politinës ir mokslinës literatûrosleidykla, 1 1954; Mintis, 2 1972; Mokslo irenciklopedijø leidykla, 3 1993; Mokslo ir enciklopedijøleidybos institutas, 4 2000.DP – [Mikalojus Daukða,] Poµtilla CATHOLIC-KA. Tåi eµt: I†guldimas Ewangeliu kiekwienosNedelos ir áw²tes per wiµµss metss, PerKsniga MIKALOIV DAVKSZA KanonîkaMédnik³ / i‡ ùµkiáko pergûldita. Su walå irdaùóidimu wîreuµiui³. W Wilniui / DrukórnioiAkadêmios SOCIETATIS IESV,A.D. 1599. (Fotografuotinis leidimas: DaukðosPostilë [parengë Mykolas Birþiðka],Kaunas: Lietuvos Universiteto leidinys,1926; faksimilinis leidimas: MikalojausDaukðos 1599 metø POSTILË ir jos ðaltiniai,parengë Jonas Palionis, Vilnius: Baltos lankos,2000.)383 Archivum Lithuanicum tekstø rengimo 0 0 0principai ir santrumpos 0 0 0

E – [Baltramiejus Vilentas,] ENCHIRIDION.Catechiµmas / maáas d¿l paµpalitu Plebonuir Ko¸nadiju / Wokiµchku lieáuwiu paraµchitsper Daktara Martina Luthera. Oiµch Wokiµchka lieáuwia ant Lietuwiµchkapilnai ir wiernai pergulditas / per BaltramiejuWillentha Plebona Karalauc¸uie antSchteindama. Iµchµpauµtas Karalauc¸ui perIurgi Oµterbergera / Metu Diewa M. D.LXXIX [1579].EE – [Baltramiejus Vilentas,] Euangelias beiEpiµtolas / Nedeliu ir µchwentuju dienoµuµkaitomoµias / Baánic¸oµu Chrikµc¸oniµchkoµu/ pilnai ir wiernai pergulditas ant LietuwiµchkaS¸od¸ia / per Baltramieju Willenta/ Plebona Karalauc¸ui ant Schteindama.Priegtam / ant gala priedeta jraHiµtoria apie muka ir µmerti Wieµchpatiesmuµu Ieµaus Chriµtaus pagal kieturiuEuangeliµtu. Iµchµpauµtas Karalauc¸ui perIurgi Oµterbergera / Metu M. D. LXXIX.[1579].G – graikiðkas Naujasis Testamentas (Nestle-Aland, Novum Testamentum Graece et Latine,Stuttgart: Deutsche Bibelgesellschaft,31994.)GG – [Simonas Grosas,] KAÙBRIEDA LEÝUWEÝEMAYTYSZKA SURIEDITA PAR KUNE-GA SYMONA GROSSA DEFINITORIU ZO-KANA S. PRONCYSZKAUS KUNEGUBERNADINU METUSY 1835. (Rankraðtissaugomas LMAB RS: f. 29 – 822.)GiNI – [Juozapas Arnulfas Giedraitis,] NAUJASISTATIMAS JEZAUS CHRISTAUS WIES-ZPATIES MUSU LIETUWISZKU LEÝU-WIU ISZGULDITAS PAR JOZAPA ARNUL-PA KUNIGAYKSZTI GIEDRAYTI WISKU-PA ÝIEMAYCIU, ÝENKLINIKA S. STANIS-LOWO, ISZSPAUSTAS PAS KUNIGUSMISSIONORIUS WILNIUJE 1816.1, 2, 3GK – Gimtoji kalba, Kaunas, 1 1933–1941; Èikaga,21958–1968; Vilnius, 3 1990–.HÞ – [Fryderichas Vilhelmas Hakas,] VOCABV-LARIVM LITTHVANICO-GERMANICVM,ET GERMANICO-LITTHVANICVM, Darinalle im Neuen Teµtament und Pµalter befindlicheWærter nach dem Alphabeth enthaltenµind; Nebµt Einem Anhang einer kurãgefaátenLitthauiµchen GRAMMATIC Ausgefertigetvon Friederich Wilhelm Haack / S.S.Theol. Cultore, ¸ur ¨eit Docente im LitthauiµchenSeminario ¸u Halle. HALLE,Druckts Stephanus Orban, Univerµ. Buchdr.[1730].IF – Indogermanische Forschungen, Straßburg,1892–1916, Berlin, 1917–.JE – [Jonas Jaknavièius,] EWANGELIE POLS-KIE Y LITEWSKIE TAK NIEdêielne iåko ywµzytkich Swi±t, ktore w Koúãiele Katholickim,wedùug Rzymskiego porz±dkuprzez caùy rok czytåi±. Wydåne za dozwoleniemµtåráych. [...] w WILNIE. W DrukånieyAkademiey SOC. IESV Roku / 1647. (Ir kitileidimai.)KI-S – Czesùaw Kudzinowski, Indeks-sùownik do„Daukðos Postilë“ 1(A–N), 2(O–Þ), Poznañ:Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im.Adama Mickiewicza, 1977.Klb – Kalbotyra, Vilnius, 1958–.KlC – [Danielius Kleinas,] M. DANIELIS KLEINIICOMPENDIUM LITVANICO-GERMANI-CUM, Oder Kurãe und ganã deutlicheAnf÷hrung ¸ur Littauiµchen Sprache / wieman recht Littauiµch leµen / µchreiben undreden µol. Cum Privilegio S. R. M. Pol. et Seren.Elect. Brandenb. Kænigsberg / Gedrucktund verlegt durch Iohann Reuµnern / M. DC.LIV. [1654]. (Faksimilinis leidimas: Pirmojilietuviø kalbos gramatika. 1653 metai, atsakingasisredaktorius J[onas] Kruopas, Vilnius:Valstybinë politinës ir mokslinës literatûrosleidykla, 1957, 65–272.)KlG – [Danielius Kleinas,] GRAMMATICA LitvanicaMandato & Autoritate SERENISSIMIELECTORIS BRANDENBURGICI adornata,& pr¿vió Cenµuró primam in lucem editaä M. DANIELE Klein / Paµtore Tilµ. Litv.Pr¿miµµa eµt ad Lectorem Pr¿fatio non minasutilis, quäm neceµµaria. [...] REGIO-MONTI, Typis & µumptibus JOHANNISREUSNERI, ANNO crisogon%aV cIš. Išc. LI-II. [1653]. (Faksimilinis leidimas: Pirmojilietuviø kalbos gramatika. 1653 metai, atsakingasisredaktorius J[onas] Kruopas, Vilnius:Valstybinë politinës ir mokslinës literatûrosleidykla, 1957, 275–394.)KlNG – [Danielius Kleinas,] SÑn tò Qeò. Neu Littauµches/ verbeµµert=und mit vielen neuenLiedern vermehretes Geµangbuch / Nebµt einemµehr n÷ãlichen / nie ausgegangenen Gebetb÷chlein/ Auch einer Teutµchen / hochnætig=unterrichtlicherVorrede an denLeµer. NAUJOS GIESMJU KNYGOS, Kurroµeµénos Gieµmes µu pritårimu wiµµûBa‡ny-c¸os Mokitoju per muµu Lietuwa yrapagérintos / O nåujos grå‡os Gieµmes pridëtos.Taipajeg MALDU KNYGELES did‡auµeyBå¸nyc¸oµe wartojamos / Su labaypriwålingu Pirm=pamokinnimu ßias Knygelesµkaitanc¸uju / Patogiey µuguldytos iriúd¾tos. KARALAUCZUJE Iúµpaude µawoiµµirådimais PRIDRIKIS REUSNERIS Mét¾µeM. DC. LXVI. (Taip pat 1667 metø.)KN – KNIGA Noba¸niµtes Krikúãioniµ¸kos / Antgårbos Diewuy TRAYCEY Szwentoy Wienatijam:Ant wartoimå Bå‡nicioms dides KunigiµtesLietuwos iáduotå. KIEDAYNISE,DRVKAWOIA, IOCHIMAS IVRGIS RHE-TAS, Meatu Ponå, 1653.Kvl I – [Frydrichas Kurðaitis,] WÖRTERBUCHDER LITTAUISCHEN SPRACHE VONFRIEDRICH KURSCHAT [...], ERSTER384 Archivum Lithuanicum 6

THEIL: DEUTSCH-LITTAUISCHES WÖR-TERBUCH. HALLE, VERLAG DER BUCH-HANDLUNG DES WAISENHAUSES, 1870.Kvl II – [Frydrichas Kurðaitis,] WÖRTERBUCHDER LITTAUISCHEN SPRACHE VONFRIEDRICH KURSCHAT [...], ERSTERTHEIL: DEUTSCH-LITTAUISCHES WÖR-TERBUCH, Zweiter Band L–Z. HALLE,VERLAG DER BUCHHANDLUNG DESWAISENHAUSES, 1874.Klv – [Frydrichas Kurðaitis,] LITTAUISCH-DEUTSCHES WÖRTERBUCH VON FRIED-RICH KURSCHAT [...] Halle A. S., Verlagder Buchhandlung des Waisenhauses, 1883.KZ – Zeitschrift für vergleichende Sprachforschungauf dem Gebiete der indogermanischenSprachen (nuo 1988 metø eina pavadinimuHistorische Sprachforschung), Berlin, 1852–1885; Gütersloh, 1887–1907; Göttingen,1907–.L – Lutherio Biblija (Kritinis leidimas: MartinLuthers Werke. Kritische Gesamtausgabe. DieDeutsche Bibel 1–12, Weimar: HermannBöhlaus Nachfolger, 1906–1961.)LAIS – Lietuviø Atgimimo istorijos studijos, Vilnius,1990–.LB I – Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygoslietuviø kalba 1. 1547–1861, Vilnius: Mintis,1969.LB II(1) – Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygoslietuviø kalba 2. 1862–1904 1(A–P), Vilnius:Mintis, 1985.LB II(2) – Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygoslietuviø kalba 2. 1862–1904 2(R–Þ), Vilnius:Mintis, 1988.LBP – Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygoslietuviø kalba 1. 1547–1861 (Papildymai),Vilnius: Mintis, 1990.LEW – Ernst Fraenkel, Litauisches etymologischesWörterbuch I–II, Heidelberg: Carl WinterUniversitätsverlag; Göttingen: Vandenhoeck& Ruprecht, 1955–1962.Lex – LEXICON LITHUANICUM. (Rankraðtissaugomas LMAB RS: f. 137 – 10; faksimilinisleidimas: Lexicon Lithuanicum. RankraðtinisXVII a. vokieèiø–lietuviø kalbø þodynas,parengë Vincentas Drotvinas, Vilnius:Mokslas, 1987.)LgB – Linguistica Baltica, Warszawa, 1992–1993;Kraków, 1994–.LiK – Literatûra ir kalba, Vilnius, 1956–1995.LK – KATHECHISMAS ARBA PAMOKIMASWIENAM KVRIAMGI KRIKSCZONIVYREYKIAMAS. PARASZITAS Nuog D. IO-KVBO LEDESMOS Theologo Soc: IESV. Epergulditas Lietuwiákay / ir Vntrnkårt iá-µpåuµtas WILNIVY Drukôrnioy AcadêmiosSOCIETATIS IESV, Met¾µu v‡gimimo Wieápatés/ 1605. (Kritinis leidimas: Ernst Sittig,Der polnische Katechismus des Ledesmaund die litauischen Katechismen des Daugßaund des Anonymus vom Jahre 1605 nach denKrakauer Originalen und Wolters Neudruckinterlinear herausgegeben, Göttingen: Vandenhoeck& Ruprecht, 1929.)LKA – Lietuviø kalbos atlasas I. Leksika, Vilnius:Mokslas, 1977; II. Fonetika, Vilnius: Mokslas,1982; III. Morfologija, Vilnius: Mokslas,1991.LKE – Vytautas Ambrazas, Aleksas Girdenis, KazysMorkûnas, Algirdas Sabaliauskas, VincasUrbutis, Adelë Valeckienë, AleksandrasVanagas, Lietuviø kalbos enciklopedija, parengëKazys Morkûnas, redagavo VytautasAmbrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijøleidybos institutas, 1999.LKG – Lietuviø kalbos gramatika I–III, Vilnius: Mintis,Mokslas, 1965–1976.LKK – Lietuviø kalbotyros klausimai (nuo 1999 metøeina pavadinimu Acta linguistica Lithuanica),Vilnius, 1957–.LKÞ – Lietuviø kalbos þodynas I–XX, Vilnius: Valstybinëpolitinës ir mokslinës literatûrosleidykla; Mintis; Mokslas; Mokslo ir enciklopedijøleidykla; Mokslo ir enciklopedijøleidybos institutas; Lietuviø kalbos institutoleidykla, 1956–2002.LKÞ 1 – Lietuviø kalbos þodynas I–II, Vilnius, Kaunas:Valstybinë enciklopedijø ir moksloliteratûros leidykla, 1941–1947.LLICh – Lietuviø literatûros istoriografijos chrestomatija(iki 1940 m.), parengë Leonas Gineitis,Vilnius: Vaga, 1988,LMAD – Lietuvos TSR mokslø akademijos darbai, Vilnius,1955–1989.LT – Lietuviø tauta, Vilnius, 1907–1936.Lt – Lituanistica, Vilnius, 1990–.MG – [Kristijonas Gotlybas Milkus,] Anfangs=Gr÷nde einer Littauiµchen Sprach=Lehre,worinn ¸war die von dem j÷ngern Ruhigehemals herausgegebene Grammatik ¸umGrunde gelegt, aber mit µtarken ¨uµÕãenund neuen Ausarbeitungen verbeµµert undvermehrt worden von Chriµtian GottliebMielcke, Cantor in Pillckallen, Kænigsberg,1800. Druck und Verlag der HartungµchenHofbuchdruckerey.MK – Mûsø kalba (1968–1970 metais ëjo pavadinimuLietuviø kalbos sekcijos sàsiuvinis),Vilnius, 1968–1989.MP – Poµtilla LIETVWISZKA Tåtåy eµt / I†guldimaspråµtås Ewångeliu ant ko†nos Nedeliosir S¸wentes per wiµus metus / kuriospågal buda µenå Bå†nic‡ioy Diewå eµt µkåitomas.[...] WILNIVY / Per Iokub± Morkun±/ [...] Metuoµe Diewa / 1600.MS – Mûsø senovë, Kaunas, 1921–1922, 1937–1939.MÞ – [Kristijonas Gotlybas Milkus,] Littauiµch=deutµches und Deutµch=littauiµches Wærter=Buch,worinn das vom Pfarrer Ruhig ¸uWalterkehmen ehemals heraus gegebene385 Archivum Lithuanicum tekstø rengimo 0 0 0principai ir santrumpos 0 0 0

¸war ¸um Grunde gelegt, aber mit µehr vielenWærtern, Redens=Arten und Spr÷chwærtern¸ur HÕlfte vermehret und verbeµµertworden von Chriµtian Gottlieb Mielcke,Cantor in Pillckallen [...], Kænigsberg, 1800.Im Druck und Verlag der HartungµchenHofbuchdruckerey. (Santrumpa MÞlv þymilietuviø–vokieèiø, o MÞvl – vokieèiø–lietuviøkalbø dalá.)MÞlv – þr. MÞ.MÞvl – þr. MÞ.MþG I – [Martynas Maþvydas,] Geµmes Chrikµc¸oniskasgedomas Baánic¸oµu per Aduenta irKaledas ik Gramnic¸u. Iµch µpauµtas Karalauc¸uin¾g Iona Daubmana Metu Diewa /M.D.LXVI. (Kritinis leidimas: Guido Michelini,Martyno Maþvydo raðtai ir jø ðaltiniai,Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybosinstitutas, 2000, 211–304.)MþG II – [Martynas Maþvydas,] GESMES Chrikµc¸oniµkasgedomas baánic¸oµu per Welikasir Sekminias ik Aduenta. Iµchµpauµtas Karalauc¸ui/ n¾g Iona Daubmana. Metu Diewa/ M. D. LXX. Soli Deo Gloria. (Kritinisleidimas: Guido Michelini, Martyno Maþvydoraðtai ir jø ðaltiniai, Vilnius: Mokslo irenciklopedijø leidybos institutas, 2000,305–654.)MþK – [Martynas Maþvydas,] CATECHISMVSAPRAµty S¸adei, Makµlas µkaitima raµchta yrgieµmes del krikµc¸ianiµtes bei del berneliuiaunu nauiey µugulditas KARALIAVCZVIVIII. dena Meneµes Sauµia, Metu vágimimaDiewa. M. D. XLVII. Soli Deo gloria. (Kritinisleidimas: Guido Michelini, MartynoMaþvydo raðtai ir jø ðaltiniai, Vilnius: Moksloir enciklopedijø leidybos institutas, 2000,61–139.)MþP – [Martynas Maþvydas,] PARAPHRASIS,permanitina poteraus malda / per MartinaMoµwida iµchguldita. (Pirmà kartà publikuotas:[Jonas Bretkûnas,] Gieµmes Duchaunas/ iµch Wokiµchka ing Lietuwiµchka lieáuwi/ per nekurius Plebonus HercegiµtesPruµu / pergulditas. Iµµpauµtas Karaliauc¸uie/ per Iurgi Oµterbergera 1589. Kritinisleidimas: Guido Michelini, Martyno Maþvydoraðtai ir jø ðaltiniai, Vilnius: Mokslo irenciklopedijø leidybos institutas, 2000,197–210.)OB – [Mykolas Olðevskis,] BROMA ATWERTAIng WIECZNASTI, PAR Atminima paµkutiniudayktu. Su µpaµabays Diµponawojmamirµztanciu, ant úãiesliwa µmercia. Suµpaµabays ratawojma duµiu Ciúãiu kientanciu.Teypogi ape kitus Artykuùus Wieros Szwætos,µu trumpays pamokµùays, ir prikùodays, iß pawoýniuAuthoriu iµzrinktays. Par Kuniga MI-KOÙA OLSZEWSKI Theologa Abµoluta KanawnikaRegularna BB. MM. de p¿nitentia;µu Medytacyomis ant cieùos Nedieles. Metuoµenuog Uµzgimima JEZUSA P. 1753.WILNIUY Drukarnie J. K. M. Kunigu Franciµzkonu.OG – [Gotfrydas Ostermejeris,] Neue LittauiµcheGrammatik ans Licht geµtellt von GottfriedOµtermeyer, der Trempenµchen GemeinePaµtore Seniore und der Kæniglich=DeutµchenGeµellµchaft ¸u Kænigsberg Ehren=Mitglied. Kænigsberg, 1791. gedruckt beyG. E. Hartung, Kænigl. Preuá. Hofbuchdruckerund BuchhÕndler.PB – Ponto-Baltica, Milano, 1981–.PÞ – [Dionizas Poðka,] SÙOWNIK Iæzyka Litewskiego,Polskiego i Ùacinskiego 1–2 [1825–1830]. (Rankraðtis saugomas LLTIB RS:f. 1 – 888, 889.)RBl – Res Balticae, Pisa, 1995–.RG – [Paulius Frydrichas Ruigys,] Anfangsgr÷ndeeiner Littauiµchen Grammatick, inihrem nat÷rlichen ¨uµammenhange entworfenvon Paul Friedrich Ruhig, der GottesgelahrtheitBefliµµenen, ¸ur ¨eit Docenten imlittauiµchen Seminario ¸u Kænigsberg. Kænigsberg,druckts und verlegts Johann HeinrichHartung, 1747.RgB – [Pilypas Ruigys,] Betrachtung der LittauiµchenSprache, in ihrem Urµprunge,Weµen und Eigenµchaften; [...] von PhilippRuhig, Pfarrern und Seniore ¸u Walterkehmen,im Hauptamt Inµterburg. Kænigsberg,druckts und verlegts JohannHeinrich Hartung, 1745. (Faksimilinisleidimas: Pilypas Ruigys, Lietuviø kalboskilmës, bûdo ir savybiø tyrinëjimas, parengëVytautas Jurgutis, Valerija Vilnonytë,Vilnius: Vaga, 1986, 19–164.)RgM – [Pilypas Ruigys,] MELETEMA, é re ipµa,Autoribus variis, atq[ue] experientia, µiµtensLINGVAM Lituanicam µvaµu Doctrinó excellentisµimorumqvorundam Fautorum,luci publica’ datum ä Philippo Ruhigio,Inµterb. Pruµµo, Eccleµi¿’ Walterkemenµisin Diµtrictu Inµterburgenµi Paµtore Germanico-Lituanico.Anno QVo LItVanVsgaVDens naCtVs fVIt BIbLIa prIMa.[1735]. (Rankraðtis saugomas KazioVarnelio kolekcijoje Vilniuje. Faksimilinisleidimas: Pilypas Ruigys, Lietuviøkalbos kilmës, bûdo ir savybiø tyrinëjimas,parengë Vytautas Jurgutis, Valerija Vilnonytë,Vilnius: Vaga, 1986, 165–322.)RPs – [Jonas Rëza,] Der Pµalter Davids Deutµchvnd Littawiµch. PSALTERAS DOWIDOVVOKISCHKAI BEI LIETUWISCHKAI. KaraliauãojePruµµu per Lorinãu Segebadu /M¿toµµa Chriµtaus 1625. (Kritinis leidimas:Textkritische Edition der Übersetzung desPsalters in die Litauische Sprache von JohannesBretke, Pastor zu Labiau und Königsberg i.Pr., nach der Handschrift aus dem Jahre 1580und der überarbeiteten Fassung dieses Psal-386 Archivum Lithuanicum 6

ters von Johannes Rehsa, Pastor zu Königsbergi. Pr., nach dem Druck aus dem Jahre 1625nebst der Übersetzung des Psalters in diedeutsche Sprache von Martin Luther nach derAusgabe aus dem Jahre 1545, unter Mitarbeitvon Friedemann Kluge, mit eine Einleitungversehen und herausgegeben von FriedrichScholz, Biblia Slavica, herausgegeben vonHans Rothe und Friedrich Scholz, unter Mitarbeitvon Christian Hannick und LudgerUdolph, Serie VI: Supplementum: Biblia Lithuanica,Reihe 2: Editionsbände, Band 6,Paderborn, München, Wien, Zürich: FerdinandSchöningh, 2002.)RÞ – [Pilypas Ruigys,] Littauiµch=Deutµches undDeutµch=Littauiµches Lexicon, Worinnen einhinlÕnglicher Vorrath an Wærtern und Redensarten,welche µowol in der H. Schrift,als in allerley Handlungen und Verkehr dermenµchlichen Geµellµchaften vorkommen,befindlich iµt: [...] von Philipp Ruhig, Pfarrernund Seniore ¸u Walterkehmen, InµterburgiµchenHauptamtes. Kænigsberg,druckts und verlegts I. H. Hartung, 1747.(Santrumpa RÞlv þymi lietuviø–vokieèiø, oRÞvl – vokieèiø–lietuviø kalbø dalá.)RÞlv – þr. RÞ.RÞvl – þr. RÞ.SÐG – [Kristupas Sapûnas, Teofilis Ðulcas,] COM-PENDIUM GRAMÂTIC¯ LITHVANIC¯Theophili Schult¸ens Past: Cattenov, RE-GIOMONTI: Typis Friderici Reuµneri, [...]Aþ: 1673. (Faksimilinis leidimas: Sapûno irÐulco gramatika, parengë Kazimieras Eigminas,Bonifacas Stundþia, Vilnius: Moksloir enciklopedijø leidybos institutas, 1997.)SD 1 – Hipotetinis pirmasis Sirvydo Dictionariumleidimas: [Constantinus Szyrwid, DICTIO-NARIVM TRIVM LINGVARUM, ~1629].SD 2 – Neiðlikæs antrasis Konstantino SirvydoDictionarium leidimas: [Constantinus Szyrwid,DICTIONARIVM TRIVM LING-VARUM, Polonico-Latino Lituanicum.R. P. Conµtantini Schirvvid. Viln¿ 1631. 8].SD 3 – [Konstantinas Sirvydas,] DICTIONARIVMTRIVM LINGVARVM, In vµum Studioµ¿Iuuentutis, AVCTORE CONSTANTINOSZYRWID é SOCIETATE JESV; Cum Superiorumpermiµµu editum. Tertia editio recognita& aucta, VILN¯, Typis Academicis SocietatisJESV. Anno Domini M.DC.XLII.[1642]. (Faksimilinis leidimas: Pirmasis lietuviøkalbos þodynas. Konstantinas Ðirvydas:Dictionarium trium linguarum [fotografuotinisleidimas], parengë Kazys Pakalka, Vilnius:Mokslas, 1979.)SP I – [Konstantinas Sirvydas,] PVNKTY KAZANod Adwentu å‰ do Poµtu, Litewskim i²zykiem,z wytùumåczeniem nå Polskie, PRZEZKúi²dzå KONSTANTEGO SZYRWIDA /Theologå Societatis IESV / Z DOZWOLE-NIEM STARSZYCH wydåne. W WILNIE WDrukårni Akådemiey Societatis IESV RokuM. DC. XXIX. [1629.]SP II – [Konstantinas Sirvydas,] PVNKTY KAZAÑNA POST WIELKI I²¸ykiem LitewµkiemPrzez W.X. CONSTANTEGO SZYRWIDA,Theologå Societatis IESV nåpiµåne. å Tera¸na Polµki Ie¸yk pr¸etùumac¸one / y oboiemdo Druku podåne. Zå pozwoleniem Stårßych.W Wilnie / w Drukårni Akådemii SocietatisIESV. Roku Pañskiego, 1644.SPr – [Konstantinas Sirvydas, Prompt[u]ariumdictionum Polonicarum Latinarum et Lituanicarum](ne vëliau kaip 1625). (Faksimilinisleidimas: Senasis Konstantino Sirvydo þodynas[fotografuotinis leidimas], parengë KazysPakalka, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijøleidybos institutas, 1997.)StB – Studi Baltici, Roma, 1931–1940; Firenze,1952–1969.Ter – Terminologija (1994 metais iðëjo pavadinimuTerminologijos vagos), Vilnius, 1994–.TÞ – Tauta ir þodis, Kaunas, 1923–1931.V – Vulgata (Nestle-Aland, Novum TestamentumGraece et Latine, Stuttgart: DeutscheBibelgesellschaft, 3 1994.)VaÞV I – [Motiejus Valanèius,] ÝEMAJTIU WISKU-PISTÆ APRASZE K. MOTIEJUS WOÙON-CZEWSKIS. Dalis I. Su Tobliczioms. WIL-NIUJ. SPAUSTUWIEJE JUOZAPA ZA-WADZKI. 1848.VaÞV II – [Motiejus Valanèius,] ÝEMAJTIU WISKU-PISTÆ APRASZE K. MOTIEJUS WOÙON-CZEWSKIS. Dalis II. WILNIUJ. SPAUSTU-WIEJE JUOZAPA ZAWADZKI. 1848.WA.DB – D. Martin Luthers Werke. Kritische Gesamtausgabe.Die Deutsche Bibel 1–12, Weimar:Hermann Böhlaus Nachfolger, 1906–1961.WP – ISCHGVLDIMAS EVANGELIV PER WI-SVS ITTVS, SVRINKTAS DALIMIS ISCHDAVGIA PASTILL;, TAI EST ISCH PAS-TILLAS NICVLAI HMINGY, KTONYCORVINI, IOKNIS SPKGENBERGI, ML-TINI LVTHRI, PHILIPPI ILKTHONIS,IOKNIS BRENTY, LSATY, SCHOPER,LEONLDI KVLMÂNI IODOCY WILICHIIR ISCH KITT; žfž (Rankraðtis saugomasHAB: Cod. Guelf. 11. 2 Aug. 2°.)WPm 1, 2, 3, 4 – Jakub Wujek, Postylla Katolicka mniejsza (keturileidimai: 1 1579, 2 1582, 3 1590, 4 1596.)XG – G[rammatyka] = L[itewska] PRZEZX.D.K.P.S. Prawidùa Iæzyka LitewskiegoCzyli GRAMMATYKA Litewska [1820–1830]. (Èartoriskiø biblioteka Krokuvoje:BCzart Rkp 2281 II.) (Perspaudas:X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatika: XX amþiauspradþia, BALt 3, par. Giedrius Subaèius,Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybosinstitutas, 2002, 89–275.)387 Archivum Lithuanicum tekstø rengimo 0 0 0principai ir santrumpos 0 0 0

ARCHIVUMLithuanicum 6, 2004Leidþiamas kartà per metus / AnnualD AILININKASAlfonsas ÞviliusM AKETUOTOJAINijolë JuozapaitienëSaulius JuozapaitisSTILISTËAldona KaluinienëÐiam ALt tomui spausdinti dalá lëðøskyrë Valstybinë lietuviø kalbos komisijapagal Valstybinës kalbos vartojimoir ugdymo 1996–2005 metø programàR EDAKTORIØ KOLEGIJA / EDITORIAL BOARDARCHIVUM LithuanicumLietuviø kalbos institutasP. Vileiðio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuvawww.lki.lt Tel. (+370 5) 263 76 90Faksas (+370 5) 234 72 00L EIDYKLA / PUBLISHING HOUSEHarrassowitz Verlag, Tanusstrasse 14 65183 Wiesbaden, Germanywww.harrassowitz.de Tel. (+49 611) 530 550Faksas (+49 611) 530 570S PAUSTUVË / PRINTERPetro Kalibato IÁ Petro ofsetasÞalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius, LietuvaTel./faksas (+370 5) 273 33 472004-08-16. 30,29 leidyb. apsk. l.Tiraþas 600 egz. 0 0 0