Lietuvos karo akademija - Krašto apsaugos ministerija

4kovinis rengimasKRAÐTO APSAUGAPratybose „Pasitikėjimas 2010“ – civilių ir kariųbendradarbiavimo ypatumai2010 10 21-24 Motorizuotosiospėstininkų brigados „GeležinisVilkas“ štabo teritorijoje, Gaižiūnųpoligone ir Ruklos seniūnijosapylinkėse (Jonavos r.), surengtosSausumos pajėgų civilių ir kariųbendradarbiavimo (SP CKB)specialistų pratybos „Pasitikėjimas2010“. Mokymuose dalyvavo Sausumospajėgų štabo, MPB „GeležinisVilkas“, Juozo Vitkaus inžinerijosbataliono, Krašto apsaugossavanorių pajėgų kariai.Civilių ir karių bendradarbiavimospecialistų rengimas Sausumospajėgose yra vykdomas ne vieneriusmetus – bendradarbiaujant suNATO mokymo įstaigomis kariaidalyvauja CKB kursuose Lietuvojeir užsienyje. Tokio tipo pratybosSausumos pajėgų padaliniųspecialistams buvo organizuotospirmą kartą.Pratybų tikslas – treniruoti SPCKB specialistus planuoti ir vykdyticivilių ir karių bendradarbiavimoužduotis karinių operacijųmetu. Kariai mokėsi paremti kariniusmisijos tikslus bendradarbiaujantsu vietos gyventojais irįvairiomis civilinėmis organizacijomis,veikiančiomis krizės zonoje.Siekiant sudaryti kuo realesnesužduočių vykdymo civilinėje aplinkojesituacijas, pratybų metu buvobendradarbiaujama su Ruklos seniūnijos,Pabėgėlių priėmimocentro, Jonavos rajono policijoskomisariato, Lietuvos RaudonojoKryžiaus draugijos, Jonavos miškųurėdijos Gaižiūnų girininkijosatstovais.Mokymai orientuoti į šiuolaikiniųkarinių konfliktų specifiką,kai svarbu yra civilinė aplinka. Siekiantsušvelninti operacijos poveikįtariamiems vietos gyventojams,kariai tobulino įgūdžius, derindamiveiksmus su vietine administracija,operacijos rajone veikiančiomisorganizacijomis, vykdė visuomenėsinformavimo funkcijas.„Šiuolaikiniai konfliktai vykstatankiai apgyvendintose teritorijose,kariniai veiksmai vienokiu arkitokiu būdu turi įtakos civilineiaplinkai, todėl kariai turi gerai išmanytiir būti pasiruošę reaguoti įšį veiksnį“, – sakė pratybų vadovasmjr. Gediminas Latvys.Pratybos vyko dviem fazėmis.Pirmoji fazė – teorinė pratybų dalis– CKB specialistai buvo paskirstytiį mokomuosius kariniusvienetus, planavo CKB veiksmus,naudodami karinio sprendimo priėmimoproceso procedūras, taipparemdami bendrą karinės operacijoskoncepciją. Pratybų valdymogrupės paskirti stebėtojai stebėjoventojų grupėmis, vyriausybinių irnevyriausybinių organizacijų atstovais,numatė priemones, kurios galėtųpadėti vykdyti karinius veiksmusišvengiant didelio neigiamopoveikio civilinei aplinkai.vyr. ltn. Skomantas POVILIONIS,pratybų „Pasitikėjimas 2010“visuomenės informavimo karininkasKariai bendravo su tariamais vietos gyventojais. Laimio Bratiko nuotr.Mokymuose dalyvavo Sausumos pajėgų štabo, MPB „Geležinis Vilkas“, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, Krašto apsaugossavanorių pajėgų kariai. Vyr. ltn. Skomanto Povilionio nuotr.2010 10 25-30 Karaliaus Mindaugomechanizuotajame pėstininkųbatalione (Pajuostyje, Panevėžior.) surengtos pasiruošimomisijai Afganistane taktinės pratybos.Mokymų metu Lietuvosvadovaujamos provincijos atkūrimogrupės tryliktosios pamainos(PAG-13) štabas planavo operaciją,rengė ir skelbė įsakymus padaliniams.Per pratybas kariai mokėsiTaktinės pratybos – misijai besirengiantiemsMindaugo bataliono kariamsstandartinių procedūrų ruošdamiesitinkamai pasirengti lapkričio2-5 d. Generolo Adolfo Ramanauskokovinio rengimo centreNemenčinėje vyksiančioms pratyboms– kai bus naudojama kompiuterinėkonfliktų ir taktinių situacijųsistema, leidžianti imituotiįvairias situacijas, su kuriomis kariamsgali tekti susidurti misijosrajone.PAG-13 pamaina, kurios daugumąsudaro Karaliaus Mindaugomechanizuotojo pėstininkų batalionokariai, misiją iš PAG-12 perimskitų metų gegužę. PAG operacijosrajone vadovaus Karaliaus Mindaugobataliono vadas mjr. NerijusStankevičius. Nemaža dalistarnybai Afganistane besiruošiančiųkarių jau turi tarptautinių misijųpatirties – yra tarnavę Balkanųregione, Irake, Afganistane.Lietuvos vadovaujama provin-karių atliekamus veiksmus sprendimopriėmimo proceso metu.Antroji fazė – taktinė pratybųdalis. Šios fazės metu Krašto apsaugossavanorių pajėgų Civilių irkarių bendradarbiavimo kuoposkariai savanoriai atliko procedūriniusveiksmus: rinko informacijąapie civilinę aplinką, bendravosu vietos administracija, civilių gycijosatkūrimo grupė Gore – bendracivilių ir karių misija, NATOTarptautinių saugumo paramospajėgų (angl. International SecurityAssistance Force, ISAF) dalis.Lietuvos vadovaujama PAGGoro provincijoje pradėjo veikti2005 metų vasarą.vyr. ltn. Paulius BABILAS,PAG-13 visuomenės informavimokarininkas2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)

6tarptautinis bendradarbiavimasKRAÐTO APSAUGALietuvos krašto apsaugos ministrė ir Baltarusijos gynybos ministraspasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimąSusitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje pasirašė Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir Baltarusijosgynybos ministras gen. ltn. Yuri ZhadobinSusitikime su Baltarusijos gynybos ministru dalyvavo laikinai Lietuvos kariuomenės vado pareigas ėjęs Sausumos pajėgųvadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas, Karinių oro pajėgų vadas brg. gen. Artūras Leita, kiti Krašto apsaugos ministerijos irkariuomenės atstovai2010 10 27 krašto apsaugosministrė Rasa Juknevičienė susitikosu Baltarusijos gynybosministru gen. ltn. Yuri Zhadobin(Jurijumi Žadobinu) ir aptarėdvišalį ir regioninį šalių karinįbendradarbiavimą, pasirašė bendradarbiavimogynybos srityje susitarimą.Susitikime su Baltarusijos gynybosministru ir jį lydėjusia delegacijataip pat dalyvavo laikinaiLietuvos kariuomenės vado pareigasėjęs Sausumos pajėgų vadasgen. mjr. Jonas Vytautas Žukas,kiti Krašto apsaugos ministerijosir kariuomenės atstovai.Susitikime buvo aptarti aktualūstarptautinio saugumo, dvišalioir regioninio bendradarbiavimoklausimai. Abiejų šaliųministrai kalbėjosi apie tarpusaviopasitikėjimo stiprinimo priemones,karių dalyvavimo tarptautinėseoperacijose galimybes.Krašto apsaugos ministrėsakė, kad Lietuva yra suinteresuotaglaudesniu Baltarusijosbendradarbiavimu su Europos Sąjungair NATO, todėl tikisi, kadšis pirmasis Lietuvos ir Baltarusijosgynybos ministrų susitikimasbus abipusiai naudingas.Po susitikimo Lietuvos kraštoapsaugos ministrė R. Juknevičienėir Baltarusijos gynybos ministrasgen. ltn. Y. Zhadobin pasirašėsusitarimą dėl bendradarbiavimogynybos srityje. Susitarimu numatomatoliau plėtoti Lietuvosir Baltarusijos bendradarbiavimąkarinio mokymo ir rengimo,oro erdvės stebėjimo, ginkluotėskontrolės, karinės aplinkosaugos,karo geografijos, karo medicinosir kitose srityse.Kaip sakė krašto apsaugosministrė R. Juknevičienė, šis susitarimasleis plėtoti Lietuvos irBaltarusijos bendradarbiavimąabiems šalims svarbiose gynybossrityse.„Gyvename tame pačiameregione, turime ilgą, daugiau nei600 km bendrą valstybinę sieną irdaug bendrų interesų“, – po sutartiespasirašymo kalbėjo ministrė.„Žengiame istorinį žingsnį,pirmą kartą pasirašydami Lietuvosir Baltarusijos bendradarbiavimosutartį“, – sakė krašto apsaugosministrė R. Juknevičienė.Baltarusijos gynybos ministraskalbėjo, kad Lietuva ir Baltarusijanuosekliai bendradarbiauja nuo2005 m., sudaromi metiniai bendradarbiavimoplanai, pasirašytassusitarimas suteikia juridinę bazęir sudaro galimybes toliau plėtotibendradarbiavimą gynybos srityjeir dinamiškiau eiti į priekį.Gen. ltn. Y. Zhadobin pakvietėLietuvos krašto apsaugos ministrękitais metais atvykti oficialausvizito į Baltarusiją.Vizito Lietuvoje metu svečiastaip pat lankėsi Lietuvos kariuomenėsJungtiniame štabe ir susipažinosu Jungtinio štabo veikla,Lietuvos dalyvavimu tarptautinėseoperacijose, karių parengimodalyvauti tarptautinėse operacijosesistema.Baltarusijos gynybos ministrasgen. ltn. Y. Zhadobin lankėsi GeneroloJono Žemaičio Lietuvoskaro akademijoje ir skaitė paskaitąapie Baltarusijos kariuomenę,jos istoriją ir dabartinę situaciją.Nuo 2004 m. Lietuvos ambasadaMinske atlieka NATO kontaktinėsambasados funkcijas.Lietuvos krašto apsaugos sistemosspecialistai konsultuoja Baltarusijosginkluotąsias pajėgas, įgyvendinančiaspartnerystės su NATOtikslus. Kitų metų pradžioje šiasfunkcijas Lietuva perduos Prancūzijosambasadai Minske.VRD inf.2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)

FAKTAI BE KOMENTARØtarptautinis bendradarbiavimas7Į misiją išlydėta pirmoji bendra Lietuvos ir JAV Afganistanopolicijos apmokymo ir sąveikos grupėPirmojoje POMSG – 18 Lietuvos kariuomenės Karo policijos ir JAV Pensilvanijosvalstijos nacionalinės gvardijos karių, du Viešojo saugumo tarnybos prie VRMpareigūnaiIšvykstantiems kariams sėkmės palinkėjo kariuomenės vadas gen. mjr. ArvydasPociusKrašto apsaugos viceministras Rimas Jonaitis sakė tikįs, kad išvykstančių karių dėkaGoro policija taps profesionalesnė. Giedrės Maksimovicz nuotraukos2010 10 29 Krašto apsaugosministerijoje į misiją Afganistaneišlydėta pirmoji bendra Lietuvosir JAV policijos operacinė mokymoir sąveikos grupė (POMSG),rengsianti Afganistano nacionalinėspolicijos pajėgas. Šioje grupėjedvidešimt narių – 18 Lietuvoskariuomenės Karo policijos irJAV Pensilvanijos valstijos nacionalinėsgvardijos karių, du Viešojosaugumo tarnybos (VST) prieVidaus reikalų ministerijos pareigūnai.Išlydėtuvių ceremonijoje dalyvavokrašto apsaugos viceministrasRimas Jonaitis, JAV ambasadorėsLietuvoje pavaduotojaAnne Hall (En Hol), Lietuvos kariuomenėsvadas gen. mjr. ArvydasPocius, VST vidaus tarnybosgenerolas Sergejus Madalovas,išvykstančios grupės karių ir pareigūnųartimieji.„Šie į misiją išvykstantys kariaidemonstruoja Lietuvos irJAV pasiryžimą ir valią padėtiGoro provincijai. Dar prieš metusbuvo sunku įsivaizduoti, kadšiandien mes turėsime parengtątarptautinį padalinį, kuriam patikėtalabai svarbi užduotis – mokytiir treniruoti Goro policiją. Esutikras, kad šių vyrų pastangų dėka,Goro policija taps profesionalesnė,tai bus didelis žingsnis perduodantatsakomybę už Goro provincijąAfganistano valdžiai“, – kalbėjokrašto apsaugos viceministrasRimas Jonaitis. Viceministrastaip pat padėkojo JAV, strateginėmsLietuvos partnerėms, kuriųsvaraus indėlio dėka buvo suformuotaši Policijos operacinė mokymoir sąveikos grupė.Savo ruožtu ceremonijoje dalyvavusiJAV ambasadorės Lietuvojepavaduotoja A. Hall sakė,kad JAV didžiuojasi, jog Lietuvair yra jų partnerė, taip pat kadJAV ir Lietuvos kariai veikia kartuAfganistane.„Nors situacija Goro provincijojeir nėra paprasta, tačiau jauesate pasirengę vykdyti užduotįir įveiksite visus iššūkius“, – išvykstančiaigrupei sėkmės palinkėjoLietuvos kariuomenėsvadas gen. mjr. A. Pocius, pažadėjęsartimiausiu laiku aplankytiPOMSG karius.Pirmą kartą kartu su Lietuvoskariais į tarptautinę operaciją išvykstaViešojo saugumo tarnybospareigūnai. Į misiją Afganistanepareigūnų išlydėti atvykęs Vidausreikalų ministerijos Viešojosaugumo politikos departamentodirektorius Tomas Žilinskas pasidžiaugė,kad POMSG tapo netik Lietuvos ir JAV, bet Lietuvoskariuomenės ir Viešojo saugumotarnybos bendradarbiavimopuikiu pavyzdžiu. „Nuo šiol sugrėsmėmis galėsime kovoti ne tikšalies viduje bet ir išorėje – taipkartu su Lietuvos kariuomenekursime saugią erdvę“, – sakė jis,padėkojęs Lietuvos kariuomeneiuž galimybę į POMSG įtraukti irdu VST pareigūnus.Išlydėjimo ceremoniją užbaigęsVST vadas vidaus tarnybosgenerolas S. Madalovas išvykstantiemskariams ir pareigūnamspalinkėjo pasiryžimo, drąsos ir atsargumo.„Kai visi sugrįšite iš misijos– mums bus garbė paspaustijums rankas“, – sakė generolas.POMSG rotacijos trukmė –pusė metų. Pirmosios POMSGpamainos vadu paskirtas Lietuvoskariuomenės Karo policijoskarininkas mjr. Vidmantas Žilakauskas.Savo veiklą mokymo grupėGoro provincijoje pradės lapkričiomėnesį kartu su naująja Lietuvosvadovaujamos Goro provincijosatkūrimo grupės Lietuvoskarių vieneto pamaina.Misijai POMSG sudarantysJAV ir Lietuvos kariai ir VSATpareigūnai rengėsi Lietuvoje; jiebaigė vertinamąsias pasirengimomisijai pratybas.Pagrindinė POMSG užduotis– mokyti, patarti ir kitomis priemonėmisparemti Afganistanonacionalinės policijos pajėgų pasirengimątinkamai vykdyti jiemskeliamas užduotis.Bendrai su JAV steigdamaPOMSG Lietuva aktyvina paramąAfganistano saugumo pajėgomssavo atsakomybės rajone Goroprovincijoje, kur daugumą saugumopajėgų sudaro vietos policija.Afganistano Goro provincijoje,be Lietuvos vadovaujamosprovincijos atkūrimo grupės(PAG), kuri yra NATO Tarptautiniųsaugumo paramos pajėgųdalis, taip pat veikia Europos Sąjungospolicijos misijos Afganistane(EUPOL) grupė, kuri savoveiklą koordinuoja su PAG.VRD inf.2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)

8tarptautinis bendradarbiavimasMinistrė Rasa Juknevičienė – tarptautinėjemoterų konferencijoje KopenhagojeKRAÐTO APSAUGAKrašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Moterų vaidmuo pasaulio saugumopolitikoje“. NATO nuotr.2010 10 29-30 krašto apsaugosministrė Rasa Juknevičienė dalyvavoKopenhagoje vykusioje tarptautinėjekonferencijoje „Moterųvaidmuo pasaulio saugumo politikoje“.Šiuolaikiniame pasaulyjestebimas nuolat didėjantis moterųvaidmuo konfliktų prevencijos, jųsprendimo, taikos kūrimo bei pokonfliktiniųsutaikymo ir integracijosperiodų metu. Konferencijaskirta paminėti Jungtinių TautųOrganizacijos Saugumo Tarybosrezoliucijos Nr.1325 „Dėl moterųsaugumo ir taikos įgyvendinimo“10-ąsias metines. Ši rezoliucija yrapirmoji JTO Saugumo Tarybos rezoliucija,kuri nusako tarptautinęsistemą, apsaugančią ir skatinančiąunikalų ir neišnaudotą moterųindėlį sprendžiant konfliktus iratkuriant taiką.Krašto apsaugos ministrėR. Juknevičienė pasisakė apiemoterų vaidmenį taikos palaikymooperacijose, nes Lietuvaturi patirties šioje srityje dalyvaudamatarptautinėje NATOmisijoje Afganistane. Taip patministrė turėjo progą pabendrautisu Danijos gynybos ministre GitteLillelund Bech (Gite LilelundaBeša). Konferencijoje dalyvavo irNATO generalinis sekretorius AndersFogh Rasmussen (AndersasFogas Rasmusenas).Atsižvelgdamos į svarbą, kuriąNATO šalys teikia JTO STrezoliucijos Nr.1325 įgyvendinimui,daugelis Aljanso valstybiųjau turi nacionalinius rezoliucijosįgyvendinimo planus. Lietuvai rekomenduojamaparengti nacionalinęveiksmų programą ir paskirtinacionalinį koordinatorių šiemsklausimams.Konferenciją organizavo JungtiniųAmerikos Valstijų ambasadaDanijoje ir Danijos užsienio reikalųministerija. Šios konferencijospartneriai yra JAV taikos institutasir JAV ambasados Šiaurėsir Baltijos šalyse. Renginio metukavo Latvijos kariuomenės vadasgen. mjr. Raimonds Graube(Raimondas Graube).Susitikime Lietuvos, Latvijosir Estijos kariuomenių vadaiaptarė NATO oro policijosBaltijos šalyse klausimus, Tartumieste įsikūrusio Baltijos gynyboskoledžo vystymo ir karininkųrengimo aktualijas, bendrusBaltijos valstybių karinius projektus– Baltijos oro erdvės stebėjimosistemos BALTNET, Baltijospriešmininės kovos eskadrosBALTRON ir kt.Gen. mjr. A. Pocius su Baltijosšalių kariuomenių vadaispasidalijo Lietuvos kariuomenėsaktualijomis, ateities planaisir pasiūlė šia informacijakeistis kiekvieno susitikimometu, kadangi tai gerins koordinavimątarp Lietuvos, Latviaptartasmoterų vaidmuo pasauliosaugumo procesuose trimis aspektais:taikos palaikymo operacijose,įnašo sutaikymo ir integracijos sritysepo konfliktų, moterų dalyvavimoekonominėje plėtroje. Konferencijosdalyviai pasidalijo savopatirtimi Afganistane, Liberijoje irUgandoje.Danguolė BIČKAUSKIENĖ,ministrės patarėja viešiesiems ryšiamsLietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadai aptarė bendrusBaltijos valstybių karinius projektusEstijos, Latvijos ir Lietuvos kariuomenių vadai gen. ltn. Ants Laaneots, gen.mjr. Raimonds Graube ir gen. mjr. Arvydas Pocius. Latvijos gynybos ministerijos nuotr.2010 10 21-22 Lietuvos kariuomenėsvadas gen. mjr. ArvydasPocius dalyvavo Rygoje(Latvijoje) vykusiame Baltijosšalių karinio komiteto susitikime.Šiam susitikimui pirminin-jos ir Estijos kariuomenių.Aptariant bendrus projektus,buvo kalbama kaip geriau sutvarkytiir perskirstyti resursus, kadjuos būtų galima efektyviai irtaupiai naudoti.Kalbant apie NATO oro policijosmisiją Baltijos šalyse, buvosvarstomos jos patrauklumo atvykstantiemsužsienio šalių kariamsgerinimas. Kariuomeniųvadai taip pat aptarė NATO irEuropos Sąjungos karines aktualijas.Baltijos šalių kariuomeniųvadų susitikimai rengiami tradiciškaidu kartus per metus. Kitassusitikimas vyks Lietuvoje kitųmetų pavasarį.kpt. Tomas BALKUS,kariuomenės vado atstovas spaudai2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)

FAKTAI BE KOMENTARØtarptautinis bendradarbiavimas9Kariuomenės vadas dalyvavo ES, Šiaurės ir Baltijos šalių kariniųkomitetų posėdžiuose2010 10 27 Lietuvos kariuomenėsvadas gen. mjr. Arvydas Pociusdalyvavo Europos Sąjungos (ES)karinio komiteto (angl. EuropeanUnion Military Committee) susitikimeBriuselyje (Belgijoje).Lietuvos kariuomenės vadastaip pat dalyvavo susitikime suRusijos kariuomenės generalinioštabo viršininku gen. NikolajumiMakarovu, kuris pristatė Rusijoskariuomenės transformaciją, pasirengimądalyvauti ES operacijose,Rusijos ir ES bendradarbiavimo galimybes.Pasak gen. mjr. A. Pociaus,yra sveikintinas visų valstybių norasprisidėti prie ES operacijų, tačiaubendradarbiaujama turėtų vienodomissąlygomis, neišskiriant neivienos šalies partnerės.Karinio komiteto posėdyje ESšalių kariuomenių vadai diskutavoapie ES karines aktualijas ir kariniųpajėgumų vystymą, aptarė karinesoperacijas. ES kariniam komitetuivykstančias karines operacijas ir misijas,jų eigą pristatė joms vadovaujantysvadai. Šiuo metu ES dalyvaujakeliose karinėse operacijose, t.y.„Althea“ (prasidėjusi 2004 m. gruodį),„Atalanta “(prasidėjusi 2008 m.gruodį), „Ocean Shield“ (prasidėjusi2009 m. rugpjūtį) ir EuroposSąjungos mokymo/rengimo misijaSomalyje (prasidėjusioje 2010 m.gegužę).Europos Sąjungos karinis komitetasyra aukščiausia ES karinėinstitucija, kurią sudaro ES šaliųkariuomenių vadai. Jis veikia nuo2001 metų ir vadovauja ES šalių kariniamsveiksmams, teikia kariniuspatarimus Politiniam ir saugumokomitetui, kuris formuoja bendrąužsienio ir saugumo politiką.Lietuvos kariuomenės vadasspalio 28 dieną taip pat dalyvavoŠiaurės ir Baltijos šalių karinio komitetosusitikime Bergene. Šiaurėsir Baltijos šalių kariuomenių vadųsusitikime taip pat dalyvavo Danijos,Estijos, Latvijos, Norvegijos irŠvedijos kariuomenių vadai.kpt. Tomas BALKUS,kariuomenės vado atstovas spaudaiMinistrė diskusijoje apie naująją NATO saugumo strategiją:„Nuostatos atitinka Lietuvos interesus“2010 10 27 krašto apsaugosministrė Rasa Juknevičienė dalyvavodiskusijoje „Naujoji NATOsaugumo strategija“, kurią surengėLietuvos Respublikos SeimoEuropos klubas ir Seimo Europosinformacijos biuras.Ministrė, vertindama naujosNATO strateginės koncepcijosprojektą, pabrėžė, kad jame išliekakertinės Aljanso nuostatos,atitinkančios Lietuvos interesus:kolektyvinė gynyba, saugumo nedalomumas,transatlantinio ryšiosvarba, atgrasymo politika, NATOatvirų durų plėtros politika, partnerysčiųsvarba, siekiant Aljansotikslų.Ministrė taip pat atkreipė dėmesį,kad greitai kintanti tarptautinėaplinka lemia ir Aljanso poreikįkeistis. Dokumentas turėtųįtvirtinti gerokai už euroatlantinėszonos ribų išsiplėtusią Aljansosaugumo užtikrinimo atsakomybę,NATO vaidmenį, atsakant į naujotipo nekonvencines grėsmes beibūtinybę vystyti ne tik karinius,bet ir civilinius pajėgumus.„Lietuva, kaip ir kitos Aljansonarės, turi esminį interesą, kadNATO išliktų stipri ir vieninga, –sakė ministrė, kartu pabrėždama,kad NATO narės taip pat privalo irpačios rūpintis savo saugumu. – Irtoliau vadovausimės nuostata – tiksaugūs namie, galime būti aktyvūsišorėje. Ir atvirkščiai – tik veikdamiaktyviai išvien su Aljansu už NATOteritorijos, galime pagrįstai remtissąjungininkų solidarumu“.Diskusijoje taip pat dalyvavoJAV misijos vadovės pavaduotojaAnne Hall (En Hol), Prancūzijosnepaprastasis ir įgaliotasis ambasadoriusFrançois LaumonierDiskusijos „Naujoji NATO saugumo strategija“ dalyviai. Lietuvos Respublikos Seimo Europos klubo nuotraukosKrašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, vertindama naujos NATO strateginėskoncepcijos projektą, pabrėžė, kad jame išlieka kertinės Aljanso nuostatos, atitinkančiosLietuvos interesus(Fransua Lomonjeras), Turkijosnepaprastasis ir įgaliotasis ambasadoriusÖmer Altuğ (OmerasAltugas), žurnalistas Marius Laurinavičius.Diskusiją vedė SeimoEuropos klubo prezidentas PetrasAuštrevičius.Naująją Aljanso strateginękoncepciją ketinama patvirtintilapkričio 19-20 dienomis Lisabonoje(Portugalijoje) vyksiančioNATO valstybių ir vyriausybių vadovųsusitikimo metu. Koncepcijapakeis 1999 metais patvirtintąNATO strateginę koncepciją.Šį NATO svarbiausią dokumentąbuvo nuspręsta peržiūrėti atsižvelgusį pasikeitusią saugumoaplinką, naujų narių priėmimą.Rengiama naujoji strateginė koncepcijabus šeštoji per visą NATOistoriją. NATO strateginėje koncepcijojeišdėstomi esminiai Aljansotikslai, uždaviniai, įvertinamasaugumo aplinka, apibrėžiamisantykiai su kitais veikėjais, numatomospajėgumų plėtros gairės artimiausiemsdešimčiai metų.VRD inf.2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)

10tarptautinis bendradarbiavimasKRAÐTO APSAUGAKOP vadas dalyvavo NATO karinių oro pajėgų vadų konferencijojeRenginyje NATO valstybių karinėms oro pajėgoms atstovavo 23 valstybių aukšto rango karininkai. Kpt. Raimondo Karalavičiaus nuotr.2010 10 16-24 Lietuvos kariniųoro pajėgų vadas brg. gen. ArtūrasLeita dalyvavo Jungtinėse AmerikosValstijose vykusioje NATOkarinių oro pajėgų vadų konferencijoje.Renginyje NATO valstybiųkarinėms oro pajėgoms atstovavo 23valstybių aukšto rango karininkai.Lietuvos karinių oro pajėgųvadas buvo paskirtas vadovautiNATO karinių oro pajėgų vadųdelegacijai.Šiais metais JAV aviacijosbazėje Ramšteine (Vokietijoje)ir JAV sostinėje (Vašingtone)KOP vadai lankėsi JAV kariniųoro pajėgų vienetuose ir vadavietėse.KOP vadai buvo supažindintiir su pagrindiniais JAV kariniųoro pajėgų vienetais ir vadavietėmisfiziškai jas aplankant. Šįkartą JAV karinių oro pajėgų vadovybėdalinosi patirtimi pristatydamaOro pajėgų mobilumo irtransportavimo vadavietes (ScottAFB, IL), Specialiųjų operacijųvadavietę (Hurlburt Field, FL),Kosmoso vadavietę (PetersonAFB, CO), Jungtinį Europos irNATO lakūnų rengimo vienetą(Sheppard AFB, TX), ir Kovinįcentrą (Nellis AFB, Nevada)NATO karinių oro pajėgųvadus maloniai nustebino NewHapshire valstijoje „Pease“ orouoste susirinkę karo veteranai irciviliai, atiduodantys pagarbą irdėkodami kariams už jų tarnybą,pasivadinę „Pease Greeters“,jau penktus metus puoselėjantystradiciją pasitikti į žemyną grįžtančiusar išvykstančius karius.Parengta pagalGintauto Deksnio inf.Karo akademijos viršininkas dalyvavo Europos šalių karoakademijų vadovų seminareSeminaro dalyviai pasidalijo patirtimi, kaip organizuojama atranka į karo akademijas. LKA nuotr.Generolo Jono Žemaičio Lietuvoskaro akademijos viršininkasplk. Gintaras Bagdonas spalio20-22 d. dalyvavo Europos šaliųkaro akademijų viršininkų seminare.(angl.European MilitaryAcademy Commandants Seminar,EMACS).Seminaro tikslas – aptarti būsimųjųkarininkų atrankos klausimusir apsvarstyti, kaip pritrauktibei išlaikyti geriausius kandidatus,stengiantis jiems pasiūlyti kuo didesnesmokymosi ir karjeros galimybes.Atrankos ir mokymo sistemaspristatė Belgijos, Vengrijos,Graikijos karo akademijų atstovai.Seminaro dalyviai pasidalijopatirtimi, kaip organizuojamaatranka į karo akademijas, vertinopriežastis, lemiančias kariūnųapsisprendimą nebetęsti mokslų.Buvo diskutuojama, kaip išmoktospamokos gali būti integruojamosvykdant būsimųjų karininkųatranką. Kiekviena grupė pristatėnuomones visai seminaro dalyviųauditorijai. Nemažai seminarodalyvių pažymėjo, kad yra irdaug neatskleistų galimybių plėtotitarptautines programas, susijusiassu kariūnų, studentų ir dėstytojųmainais mokslo srityje.Toks seminaras vyko jau trečiąkartą. Planuojama, kad 2013 me-tais toks seminaras turėtų būti organizuojamasLietuvoje.mjr. Rimvydas ADOMAVIČIUS,LKA Atrankos centro viršininkas2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)

FAKTAI BE KOMENTARØtarptautinis bendradarbiavimas11NATO šalių atstovai tarėsi, kaip tobulinti medicinos paramosužtikrinimą NATO operacijose dalyvaujančioms pajėgoms2010 10 19-21 Karališkojo laivynomedicinos institute Portsmouth,Jungtinėje Karalystėje, vyko 4-ojiNATO operacijų medicinos konferencija,kurią organizavo NATOvadavietė operacijoms (angl. CommandOperation, ACO).Renginyje dalyvavo karo medikaiiš daugiau kaip 20 šalių. Pagrindiniskonferencijos tikslas – užtikrintiNATO operacijose dalyvaujančiųkarių medicininę paramą, aptartimedikų bendradarbiavimo rezultatus,sveikatos priežiūros, medicininėsparamos užtikrinimo, plėtros beivystymo Afganistane problemas.Brg. gen. Robin Cordell (RobinasKordelis), Aljanso vadavietėsoperacijoms patarėjas medicinosklausimais, adm. BruceA. Doll (Briusas Dolas), Aljansovadavietės transformacijai (AlliedCommand Transformation,ACT) patarėjas medicinos klausimais,brg. gen. Hilary Jaeger (HilariJėger), Tarptautinių saugumoparamos pajėgų patarėja medicinosklausimais, kiti NATO strateginiųvadovybių patarėjai medicinosklausimais pristatė šiuo metuAfganistane vykstančias karinesoperacijas, jų medicininės paramosypatumus, aptarė išmoktaspamokas.Buvo analizuojama, kaip toliau,atsižvelgdama į šias pamokas,turėtų elgtis medicininė NATOvisuomenė, kaip tai turėtų veiktikarinio medicininio mokymo procesąir ypatingai pasirengimo misijailaikotarpį. Buvo pateikiamiskirtumai tarp civilinių ir kariniųmedicininių reikalavimų: pacientųsveikatos problemos, su kuriomissusiduria civilinių sveikatos priežiūrosįstaigų personalas ir karininismedicinos personalas, taip patKaro medikai aptarė bendradarbiavimo rezultatus, sveikatos priežiūros, medicininės paramos užtikrinimo, plėtros bei vystymoAfganistane problemas. KMT nuotr.darbo sąlygų skirtumas (darbas paprastojeligoninėje, taikioje aplinkojeir darbas karinės operacijoszonoje, ligoninėje iš palapinių arkonteinerių). Taip pat buvo vertinamasdoktrininių dokumentų peržiūrėjimoir koregavimo poreikis.Viena konferencijos diena buvoskirta laivyno operacijų medicinineiparamai bei jų metu išmoktomspamokoms, analizuojamas chirurginiųpajėgumų skyrimas ir pritaikymaskaro laivuose, siekiant užtikrintimedicinos pagalbą reikiamulaiku, medikų pasirengimo laivynooperacijoms ypatumai.Kadangi daugumai kariniųoperacijų Afganistane medicininęparamą užtikrina daugianacionaliniaimedicininės paramos vienetai,paskutinė konferencijos diena buvoskirta pranešimams ir diskusijomsapie medicininio vadovavimo sustiprinimąNATO strateginiuoseir dislokuotose štabuose. Taip pataptarti medicinos personalo individualausir kolektyvinio rengimoaspektai ir įvairios iškylančiosproblemos – medikų licencijų, gydymoalgoritmų, teikiamų paslaugųapimčių, medikų kompetencijosbei sąveikos klausimai, formuojantdaugianacionalinius medicininiusjunginius.Konferencijos metu labai aktyviaivyko diskusijos darbo grupėse.Kiekviena darbo grupė parengėsiūlymų įvairiomis aktualiomismedicininėmis temomis. Šie siūlymaigruodžio mėnesį bus pateiktiir analizuojami NATO karinės medicinostarnybų vadovų komiteto(COMEDS) susirinkime.Konferencijos metu buvo akcentuojamamintis, kad medicininėparama yra labai svarbi kariniųoperacijų sudėtinė dalis ir kad operacijosedalyvaujantys kariai jaučiasiramiau ir saugiau, žinodami, jogesant poreikiui, jiems bus laiku irkokybiškai suteikta medicinos pagalba.Todėl kiekvienos operacijojedalyvaujančios šalies medicinospersonalas turi būti gerai parengtas,kvalifikuotas, motyvuotas irkiekviena šalis turi jausti atsakomybęformuodama ir siųsdama įoperacijos vietą atskirus medicininiuspajėgumus ar visą medicininėsparamos vienetą.Lietuvos karo medikai tarptautinėseoperacijose dalyvauja nuo1995 metų. Šiuo metu 6 karo medikaitarnauja Afganistano Goroprovincijos atkūrimo grupės Medicinosskyriaus sudėtyje. Iki 2010metų pirmo pusmečio pabaigostarptautinėse misijose dalyvavo150 karo medikų.kpt. Inga JANCEVIČIENĖ,Dr. Jono Basanavičiaus karomedicinos tarnybosMedicininės paramosvienetų grupėsvado pavaduotojaBulgarijos gynybos ministerijaspalio 28 dieną panaikinodraudimą moterims tarnautipovandeniniuose laivuose, oparlamentas nusprendė nutrauktivienintelio šalies turimotokio laivo eksploataciją.„Toks draudimas daugiau nebeegzistuoja“,– žurnalistamssakė gynybos ministras AnyuAngelov (Aniu Angelovas) irpridūrė, kad nuo kito mėnesiomoterys galės prašytis įdarbinamospovandeniniuose laivuoseir Nacionalinėje gvardijoje,kuri iki šiol taip pat jų nepriėmė.Tačiau faktiškai, dirbti povandeniniuoselaivuose norinčiosmoterys tokios galimybėsneturės, kadangi šalies parlamentaspritarė šalies ginkluotųjųpajėgų planui, pagal kurįnumatoma nutraukti vieninteliošalies povandeninio laivoeksploataciją. 2005 metais priimtasdraudimas moterims tarnautiNacionalinėje gvardijojearba povandeniniuose laivuosedėmesio susilaukė šių metųrugpjūtį, kai dvi Nacionalinėjegvardijoje tarnauti panorusioskaro akademijos absolventėspateikė ieškinį gynybos ministerijaidėl lytinės diskriminacijos.„Netrukus Nacionalinėje gvardijojebus moterų“, – pažadėjoA. Angelovas. Nors apie moterųgalimybę gauti generololaipsnį jis kalbėjo kur kas santūriau.„Visiems kariams reikianueiti tam tikrą kelią, kad gautųaukštesnį laipsnį“, – aiškinojis. Pasak ministro, Bulgarijojemoterys sudaro 14 procentųviso 44100 ginkluotųjų pajėgųkontingento. (Sofija, spalio 28 d.,AFP-BNS)2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)

Lietuvos kariuomenė kūrėsi nepriklausomybės kovoseKovos su bolševikais 1918–1919 metais Kovos su bermontinkais 1919 m. liepos-gruodžio mėnesiais Diplomatinės ir karinės kovos su Lenkija 1919–1920 metais.Pirmasis ir ilgametis Lietuvos kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas bolševikųfronte. 1919 m. VDKM. Inv. Nr. – III – 16075/130.1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas,tačiau nei realios valdžios, nei karinių dalinių Lietuvos Taryba dar neturėjo.1918 m. gegužės 15 d. Lietuvos Taryba pavedė plk. Jonui Kubiliui pasirūpintilietuvių karo belaisvių grąžinimu į Lietuvą. Spalio mėnesį buvo įsteigta Apsaugoskomisija, vadovaujama Stasio Šilingo, kuri organizavo lietuvių karininkų grįžimą.Kiekvienoje iš 12 Lietuvos sričių nutarta suorganizuoti savisaugos būrius.1918 m. spalio mėn. pabaigoje Vilniuje pradėjo rinktis pirmieji savanoriai, betvokiečiai neleido jų apginkluoti.Lapkričio 1 d. Apsaugos komisija Vincą Grigaliūną-Glovackį paskyrė 1-ojopėstininkų pulko vadu. Lapkričio 11 d. ministru pirmininku ir apsaugos ministrutapęs Augustinas Voldemaras manė, kad pirmiausia reikia sukurti miliciją tvarkaišalies viduje palaikyti, o iš išorės apgins Vokietija, kuri buvo dėl to įsipareigojusipagal Kompjeno paliaubas. Lapkričio 21 d. Apsaugos ministerijoje susirinkękarininkai nusprendė, kad reikia skubiai organizuoti reguliariąją Lietuvos kariuomenę,nes Vokietijos kariuomenė neatlaikė bolševikų puolimo.1918 m. lapkričio 23 d. Premjeras Augustinas Voldemaras pasirašėApsaugos ministerijai įsakymą Nr. 1, kuriuo įkūrė Apsaugos Tarybą.Plk. Jonas Galvydis-Bikauskas paskirtas 1-ojo pėstininkų pulko vadu,o plk. Jurgis Kubilius – štabo viršininku. Lapkričio 23-ioji dabar minimakaip Lietuvos kariuomenės diena.1919–1920 m. dar kuriamai Lietuvos kariuomenei teko kautis su trimispriešiškomis kariuomenėmis dėl Lietuvos laisvės ir teritorijos vientisumoišsaugojimo. Lietuvai teko atremti bolševikinės Rusijos puolimą,vėliau bermontininkų priešiškus karinius veiksmus ir lenkų kėslus prisi-Atskirojo partizanų kitaip vadinamo mirties bataliono kariai pozicijoje su atimtu iš bolševikųsunkiuoju kulkosvaidžiu Maxim (1910 m. modelio, Rusija). 1919 m. VDKM. Inv. Nr. – 340.jungti Lietuvos teritoriją prie atkuriamos Lenkijos valstybės.Kariuomenės kūrimosi metu ir pirmame kovos su bolševikais etape kariuomenęsudarė savanoriai, atsiliepę į 1918 m. gruodžio 29 d oficialų Vyriausybėskvietimą – „Lietuva pavojuje“. Pirmieji šauktiniai mobilizuoti 1919 m.kovo 5 d., iki to laiko į kariuomenę buvo įstoję apie 3 000 savanorių.Pirmosios kautynės su puolančia rusų kariuomene įvyko 1919 m. vasario7-8 d. ties Kėdainiais. Vasario 8 d. kautynėse žuvo kareivis savanorisPovilas Lukšys, o vasario 12-13 d. įvyko kautynės ties Alytumi, kurį puolėgausios raudonarmiečių pajėgos. Kautynėse žuvo 1-ojo pėstininkų pulkovadas Antanas Juozapavičius. Bolševikų puolimas buvo sustabdytas.Į pagalbą besiformuojančiai kariuomenei daugelyje vietų atėjo iš vietosgyventojų susiformavę partizanų būriai. Lietuvos kariuomenė palaipsniuistūmė Raudonąją armiją iš Lietuvos. Rugpjūčio 24 d. gen Silvestro Žukauskovadovaujami Lietuvos kariai atkakliose kautynėse prie Zarasų nugalėjoraudonarmiečius. Bolševikai buvo išstumti iš Lietuvos. Lietuvių daliniai,persekiodami priešą, rugpjūčio 29 pasiekė Dauguvos krantus.Dar tebevykstant kovoms su bolševikais, 1919 m. liepos 26 d. Lietuvojeatsirado naujas priešas – bermontininkai. Spalio 12 d. prieš bermontininkusbuvo sudarytas frontas. Jo vadu paskirtas plk. ltn. Kazimieras Ladyga.Dideli mūšiai vyko prie Radviliškio ir Šiaulių. Lietuvos kariuomenei pasiekuspergalę prieš bermontininkus, atiteko didžiulis karinis grobis: apie 200šautuvų, 100 kulkosvaidžių, 7 lauko pabūklai, 1 haubica, 10 minosvaidžių,50000 aviacinių bombų ir daug kito karinio turto.Sunkiausios kovos vyko su stipriausiu priešu – Lenkijos kariuomene.Lietuvos kariuomenės iš bermontininkų atimtas garvežys. 1919 m. VDKM. Inv. Nr. N –421.Portretas „Karininkas Antanas Juozapavičius“.Pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas,1-ojo pėstininkų pulko vadas, 1919 m. vasario14 d. žuvęs kovoje su bolševikais Alytuje. Dail.Jonas Mackevičius, 1936 m. Drobė, aliejus.VDKM. Inv. Nr. I – 300.Portretas „Kareivis Povilas Lukšys“. PirmasisLietuvos kariuomenės eilinis 1919 m. vasario8 d. žuvęs bolševikų fronte prie Taučiūnųkaimo, Kėdainių apylinkėse. Dail. JonasMackevičius, 1939 m. Drobė, aliejus. VDKM.Inv. Nr. I – 435.Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimas lenkams buvo nepriimtinas,nes jie Lietuvą laikė sudedamąja Lenkijos dalimi 1919 m. balandžio 19d. lenkai išviję bolševikus iš Vilniaus, jame įsitvirtino ir toliau puolė rusųbolševikų kariuomenę Trakų–Širvintų–Pabradės ir Ašmenos–Salų kryptimis.Persekiodami Širvintose stovėjusios raudonarmiečių grupės likučius,lenkai veržėsi Trakų, Maišiagalos ir Ukmergės link. Lenkijos kariuomeneiveržiantis į Lietuvos teritoriją prasidėjo ginkluoti susirėmimai tarp lenkų irlietuvių karių.Prasidėjus Raudonosios armijos puolimui prieš Lenkiją, pastarosioskariuomenė atsitraukė. 1920 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos kariuomenė pasiekėVilnių, kurį jau buvo užėmusi Raudonoji armija. Lenkams traukiantis,Lietuvos kariuomenė skubėjo užimti Lietuvos teritorijų. 1920 m. rugpjūčio16 d. lenkai prie Varšuvos sumušė Raudonosios armijos pulkus ir vydamibolševikus sparčiai artėjo prie Lietuvos sienų. Rugpjūčio 27 d. lenkų kavalerijapasiekė Augustavo liniją ir susitiko su lietuviais. Vėl atsinaujino mūšiai.Ypač dideli susirėmimai tarp lenkų ir lietuvių vyko 1920 m. rugpjūčiopabaigoje ir rugsėjo mėnesį. Lietuvių pajėgos neįstengė atlaikyti galingolenkų puolimo ir buvo priverstos trauktis į šiaurę. Skubiai įsikišus Antantėsvalstybėms, tarp lietuvių ir lenkų vyko derybos, kurios baigėsi spalio 7 d.Suvalkų sutarties pasirašymu. Tačiau lenkai šią sutartį sulaužė.Spalio 8 d. lenkų kariuomenė, vadovaujama gen. mjr. Liucjano Želigovskio,pradėjo puolimą prieš Lietuvą ir spalio 9 d. užėmė Vilnių. Lapkričio 17 d.gen. mjr. L. Želigovskis tęsė puolimą į Lietuvos teritorijos gilumą 30 km Širvintų–Giedraičių–Dubingiųruože. Lenkų kavalerijos brigada sugebėjo pralaužtilietuvių frontą ir prasiveržusi į Lietuvos kariuomenės užnugarį, puolėKavarsko link. Situacija pasikeitė lapkričio 21 d. po lietuvių pergalių prieŠirvintų ir Giedraičių. Šios istorinės pergalės išgelbėjo Lietuvą nuo lenkųokupacijos. Lietuvos kariuomenės daliniai galėjo judėti į Vilnių, tačiau griežtaireikalaujant Tautų Sąjungos kontrolės komisijai, lapkričio 21 d. Lietuvoskariuomenės puolimas buvo sustabdytas.Kovų metu jauna Lietuvos kariuomenė sėkmingai atrėmė bolševikų irbermontininkų puolimą, sunkiausios kovos vyko su stipriausiu priešu – Lenkijoskariuomene. Lietuvai nepavyko išvengti teritorinių praradimų, tačiauLietuvos valstybingumas buvo išsaugotas. Nepriklausomybės kovų metuLietuvos kariuomenę sudarė nuo 25 tūkst. iki 40 tūkst. karių. Želigovskiopuolimo metu, paskelbus naują mobilizaciją ir vėl pašaukus savanorius,ji išaugo iki 40600.Pasibaigus nepriklausomybės kovoms iki 1922 m. kariuomenė nebuvolabai mažinama, nes nuolatiniai konfliktai prie demarkacinės linijos suLenkija galėjo vėl virsti karu. Tuo metu Lietuvos kariuomenę sudarė 13pėstininkų, 3 kavalerijos, 4 artilerijos pulkai, 3 artilerijos divizionai, 7 atskiriejipėstininkų batalionai, karo aviacijos dalinys, šarvuočių rinktinė, inžinerijosbatalionas, ryšių, geležinkelio ir automobilių batalionai, pasienio apsaugosdalys, iš viso 52 963 kariai. 1922–1924 m. kariuomenė pradėta pertvarkytitaikos metų sąlygoms.2010 11 08 – 2010 11 22Tekstas parengtas pagal informaciją iš: http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_atributika/karo_istorija; http://lt.wikipedia.org/wiki/Tarpukario_Lietuvos_kariuomene; „Lietuvos kariuomenės nepriklausomybės kovų (1918–1920) eksponatai Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose“ (tekstas: Arvydas Pociūnas, Gintautas Surgailis), Krašto apsaugos ministerija, Vytauto Didžiojo karo muziejus. Vilnius, 2008. Iliustracijos iš: Vytautas Lesčius, Arvydas Anušauskas. Kovų istorijos. II knyga. XX amžius. Mokslo ir enciklopedijųleidybos institutas. Vilnius, 2008; „Lietuvos kariuomenės nepriklausomybės kovų (1918–1920) eksponatai Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose“. Sudarė Dalė Naujalienė, Paulius Radzevičius ir Andriejus Stoliarova. Krašto apsaugos ministerija, Vytauto Didžiojo karo muziejus. Vilnius, 2008. „Krašto apsaugos“ Nr. 19 viduriniame puslapyje be NTM-I oficialios svetainės nuotraukų, taip pat panaudotos mjr. Arūno Šilkaičio ir vyr.ltn. Mariaus Šneiderio nuotraukos.

FAKTAI BE KOMENTARØmūsų puslapis15Lietuvos karo akademija – permainų akivaizdojeAtkelta iš 1 p.Planuojama akademijos reformaiš esmės yra susieta su universitetinėmisstudijomis. Tam tikriKrašto apsaugos ministerijos vadovybėsinicijuoti pertvarkymaiLietuvos karo akademijoje buvopradėti įgyvendinti dar ankstesnioakademijos viršininko brg. gen.Edvardo Mažeikio. Nuo rugpjūčio10 dienos įteisinta pertvarkyta Lietuvoskaro akademijos struktūra.Siekiant didesnio veiklos efektyvumobuvo panaikinti 52 kariniai irciviliniai etatai. Tačiau tai tik permainųakademijoje pradžia. Kraštoapsaugos ministerijos vadovybėspavedimas reformuoti akademijąyra inicijuotas Seimo Nacionaliniosaugumo ir gynybos komiteto. Jaunuo birželio mėnesio atliekame situacijosanalizę, identifikuojameproblemas, ruošiame pertvarkosgalimybių studiją. Remdamiesi šiodarbo rezultatais, krašto apsaugosministrei pateikėme siūlymus dėlpertvarkymo. Pagrindinis siūlymas– keisti studijų akademijojekoncepciją, pereinant nuo karininkųrengimo tik kariuomeneiir krašto apsaugos sistemai į absolventųrengimą visai valstybei,orientuojantis į gynybos sritį.Siūlome optimizuoti, t.y. padidintipriimamų kariūnų skaičių,priimant tiek kariūnų, kad užtikrintumeuniversitetinių studijųir karinio rengimo kokybę, taippat siekdami padidinti efektyvumą– specialiai dėl pertvarkos nedidinantbiudžeto, sumažinti vienokariūno ir studijuojančiojo ištęstinėse(seniau vadintose neakivaizdinėmis)studijose kaštus, t.y. nustatęoptimalų studijuojančiųjų irdėstytojų bei instruktorių santykį.Tikslius siūlymus ministrei pateiksimeatlikę kai kuriuos skaičiavimus.Suskaičiavę pamatėme, kadnet ir dvigubai padidinus kariūnųskaičių, vieno kariūno rengimo irišlaikymo kaštai žymiai atpigtų. Kitaiptariant, turėdami tą pačią mokymobazę, tiek pat, kaip ir dabardėstytojų ir instruktorių, taip pattuos pačius išteklius, galime ruoštigerokai didesnį kariūnų skaičių.Žinome, kad turi egzistuoti ir kariuomenėsrezervas, kuris turi būtipajėgus papildyti reguliariąsias pajėgas.Rezerve, be kareivių, taippat turi būti ir karininkai, vadai.Jei Lietuvos karo akademija padidintųkariūnų skaičių, jų pertekliusbaigus studijas taptų rezervokarininkais. Visiškai nebūtina visųbaigusių akademiją priimti į profesinękaro tarnybą. Pagal poreikįkariuomenė atsirinktų tinkamiausiuskandidatus, o likusieji nemokamaigavę išsilavinimą, privalėtųįstatymais nustatytą laiką būti rezerve.Tai vienas iš galimų sprendimobūdų, beje taip yra daromair kai kuriose NATO šalyse. Nuoakademijos įkūrimo karininkaibuvo rengiami, atsižvelgiant tik įkariuomenės poreikius. Tačiau poreikiamssumažėjus, jau šiais metaisiš 42 absolventų 12 buvo išleistiį atsargą.Lietuvos karo akademijoje didžiausiospastangos yra sutelktosį karininkų karjeros ir kvalifikaciniuskursus, įskaitant anglų kalbosmokymąsi. Visuose kursuose2010 metais mokysis apie 1300klausytojų. Tuo tarpu universitetinėsestudijose turime apie 370studijuojančiųjų, įskaitant ištęstiniųbakalaurinių ir magistriniųstudijų programose studijuojančiusklausytojus. Šiais metais priėmus27 kariūnus į pirmą kursą,bendras akademijoje studijuojančiųkariūnų skaičius sumažėjo iki180. Būsimieji būrių vadai privalomokytis vadovauti būriuose, kuopose,turi žinoti bataliono struktūrą.Jei ir toliau mažės kariūnųskaičius, negalėsime sudaryti šiųstruktūrų, kariūnų karinis rengimasbus nevisavertis. Netgi universitetiniųstudijų kokybė gali pablogėti,nes būsime priversti mažintidėstytojų etatus, sumažinti ir taipnedidelį katedrų skaičių. Viena išuniversitetinių studijų sąlygų yraakademinio personalo mokslinėveikla, kuriai reikalingas bent minimalusmokslininkų skaičius. Taigisusiklostė tokia situacija, kuometakademija virsta kursais, taiverčia veikti keičiant aplinkybes– stiprinti universitetines studijas.Priešingu atveju, krašto apsaugossistema neteks optimaliausios galimybėsugdyti būsimuosius Lietuvoskarininkus, taip pat sistema neteksšvietimo ir mokslo priemonių,kurios prisideda prie šalies saugumoir gynybos stiprinimo. Tainėra mano išankstinė, neįvertinaar šališka nuomonė, šis teiginyspagrįstas išsamia studija, taip patalternatyvių universitetinėms studijomsvariantų analize. Atliekantjau minėtą studiją, išnagrinėjomeįvairias galimybes, tarp jų – ir būsimųjųkarininkų rengimą kartu sukitais universitetais, t.y. akademijaipaliekant tik karinį rengimą, universitetinesstudijas pavedant kitiemsšalies universitetams (pvz.,priimant jaunuolius, jau įgijusiusuniversitetinį išsilavinimą).Svarstėme galimybes praplėstistudijų programas, pradedantruošti kitų šalies statutinių tarnybųpareigūnus. Taip pat buvo remtasikaimyninių Europos Sąjungosir NATO šalių patirtimi. Beje, būtinapertvarkos sąlyga – ekonominisefektyvumas ir rezultato kokybė.Šalies ekonominė situacijaneleidžia tikėtis akademijos biudžetopadidėjimo, todėl bet kokiepertvarkymai turėtų apsieiti bepapildomo finansavimo. Tačiausvarbiausia – stiprinti akademiją,orientuojantis į jos pagrindinęmisiją – ruošti profesionalų karininką,stipraus charakterio vadą,kuris vadovaus kariniam vienetuitiek taikos, tiek krizės ar karo sąlygomis,taip pat mūsų absolventasturi būti bendrų pilietinių ir patriotiniųvertybių išugdytas lyderis irplataus išsilavinimo pilietis.Siekiant geriausio akademijospertvarkos rezultato, siūlomospriemonės yra aptariamos su kraštoapsaugos sistemos pareigūnais.Pertvarkos siūlymai taip yra pristatytikariuomenės vadui, viceministrams,ministerijos kancleriui, apiejuos diskutuota su kitų krašto apsaugossistemos ir kariuomenėspadalinių vadovais.Yra tekę girdėti nuomonių,kad gal neverta kariūnų mokyticivilinės specialybės, o palikti tikkarinį rengimą, nes galiausiai geraineišmokstama nei to, nei to.Kita vertus, galima atsirinkti norinčius,kurie jau įgiję aukštąjį išsilavinimą,jie turėtų išeiti kariniorengimo kursą, po to tinkamiausiuspriimti į kariuomenę.Esame įvertinę galimybę, kuometakademija tokiu atveju vadintųsikarininkų kursais, priimtų kitųaukštųjų mokyklų absolventus. Šiąalternatyvą pristatėme ministreikaip netinkamą. Pirmiausia būtųproblemų atrenkant tinkamuskandidatus, prarastume galimybęugdyti būsimus vadus ir lyderius.Abejoju, ar būtų įmanoma atrinktigeriausius ar bent vidutinius absolventus,ar nesudarytume galimybėsdarbo negavusiesiems civilinėjeaplinkoje „darbintis“ kariuomenėje?Netgi pritraukus geriausiuskandidatus, baigusius kitas aukštąsiasmokyklas, dauguma jų neturėtųkarininkui būtinų lyderio savybių,tai būtų „civiliai“ karininkai.Antra, Krašto apsaugos ministerijaatsisakydama universitetinių studijų,prarastų galimybę toliau plėtotimokslą, orientuotą į gynybiniusir karinius poreikius. Trečia, toksmodelis labai nesumažintų būsimųkarininkų rengimo kaštų. Universitetinisrengimas yra daug pigesnis,nei karinis, būsimojo karininkorengimas. Studijos kituose universitetuosetaip pat kainuoja valstybei,tik jos nebūtų finansuojamosiš gynybos biudžeto. Kariuomenėsuinteresuota turėti visapusiškaiišugdytą karininką, lyderį, galintįvadovauti kariniam vienetui tiektaikos, tiek krizės ar karo metu.Karo akademija yra įgyvendinusiJungtinės Karalystės kariuomenėsatrankos sistemą, pagal kurią,atrenkant kandidatus, pirmiausiaįvertinama stojančiųjų asmeninėssavybės, įvertinami jaunuolių vadovavimogebėjimai, taip pat jų fizinispasirengimas ir sveikatos būklė,tik po to jaunuoliai dalyvaujakonkurse pagal vidurinės mokyklosbaigimo rezultatus. Lyderiųruošimas prasideda jau nuo atrankos.Studijos Lietuvos karo akademijojetrunka 4 metus ir susidedaiš trijų dalių. Pirmiausiai tai akademinėsstudijos, kurios trunka 3su puse metų. Pagal naują programąpaskutiniame ketvirtojo kursosemestre kariūnų bazinis karinisrengimas reikalingas būrio vadokvalifikacijai įgyti. Neapsakomaisvarbi yra trečioji kariūno rengimodalis, kuri trunka visus 4 kariūnostudijų metus, – tai lyderio ugdymas.Lyderio ugdymas prasidedanuo kasdienės karinės disciplinos,dienotvarkės. Kariūnas – būsimasisvadas – turi išmokti kruopščiaiir tiksliai planuoti savo laiką, žvelgtiį viską labai atsakingai. Jau nuoantrojo kurso kariūnai praktiškaivadovauja kariniams vienetams,sudarytiems iš pačių kariūnų, taippat eina štabo karininkų/specialistųpareigas Kariūnų batalionoštabe. Karo akademijoje kariūnasugdomas pilietinių-patriotiniųvertybių dvasia. Dieną jis pradedavėliavos pakėlimu ir Lietuvos Respublikoshimno giedojimu. Patrio-2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)

16MŪSŲ PUSLAPISKRAÐTO APSAUGAtiškai ugdomi kariūnai patys imasiįvairių patriotinių iniciatyvų, organizuojaįvairius patriotinius renginius,ima žiūrėti į pasaulį atsakingoLietuvos karininko akimis. Pavyzdžiui,Kariūnų garbės kodeksas,kurį pasirašo visi pirmakursiai, yrainicijuotas pačių kariūnų. Įstojęs įpirmąjį kursą 18-19 metų kariūnasyra dar jaunuolis, per visą studijųlaikotarpį jis čia subręsta kaip karininkas.Lietuvos karo akademijojeugdoma valia būti vadu. Drįstusakyti, kad jokiame kitame universitetešių savybių būsimas karininkasneįgis, kaip ir neturės tam tikrųsvarbių karininko ugdymui sąlygų.Kiekvienas kario priesaikos žodistampa natūralia kasdieninio gyvenimonorma būsimam karininkui.Ištikimybė ir lojalumas savo valstybei,garbės suvokimas ir jos taikymaskasdieninėje savo veikloje. Lyderiųugdymui įgyvendinome platųspektrą įvairių priemonių, kuriasnaudoja ir Europos Sąjungos, taippat NATO šalių panašaus pobūdžiomokymo įstaigos. Šios priemonėspadeda išugdyti reikiamasbūsimųjų karininkų savybes. Taipraktiniai užsiėmimai, tokie kaipsportas, Partizanų atminimo parkotvarkymas, bendradarbiavimas suvaikais su negale, šokių mokymasis,taip pat teoriniai užsiėmimaiapie lyderystę, įžymių žmonių, vadovų,svečių iš kitų šalių paskaitosir kita. Organizuodami trumpuskarininkų kursus daugelio šiųdalykų netektumėme.Gal geriausia būtų atrinktusjaunuolius siųsti mokytis į karoakademijas užsienyje?Dalį būsimųjų karininkų rengiameužsienyje. Šiuo metu devynikariūnai studijuoja JungtinėseValstijose, tai yra JAV suteikiamaparama Lietuvai. Tačiau Lietuvanegali parengti visų savo karininkųužsienio šalyse. Pirmiausia dėlfinansinės priežasties. Veltui ruoštiLietuvai reikalingus karininkus nesutiktųnei viena Europos Sąjungosir NATO šalių mokymo įstaiga.Mokslas Vakarų šalyse yra labaibrangus, Lietuvos biudžetui taibūtų per didelė našta. Antra, būsimaskarininkas turi išmokti mylėtiir gerbti tą šalį, kurią ginti taps jopareiga, išmokti savo šalies kariniųtradicijų. Vakarų šalyse, senosiosedemokratijose, būsimieji karininkaiir jauni karininkai mokytis į užsienįpaprastai nesiunčiami.Žinoma, karininkus turime parengtibūti atvirais kitų šalių kultūroms.Tam yra mainų programaERASMUS. Bendradarbiaujamesu JAV Virdžinijos valstijos kariniuinstitutu, jų kadetai atvyksta pusmečiuistudijuoti pas mus, mūsųkariūnai taip pat vyksta pusmečiuipas juos. Bendradarbiaujamesu Danijos sausumos pajėgų karoakademija, tik dėl lėšų trūkumošiemet šis bendradarbiavimas buvovienpusis, apsiribojome danų kadetųpriėmimu į mūsų akademiją.Trys akademijos kariūnai šiemetdalyvavo Lenkijos Vroclavo karomokykloje vykusioje Baltijos jūrosregiono šalių akademijų delegacijųsusitikime. Privalome sudarytisąlygas kariūnams pažinti pasaulį,susipažinti su kitų Europos Sąjungosir NATO šalių karinėmisstruktūromis. Tačiau pamatiniusdalykus kariūnas turi įgyti čia –Lietuvoje. Manau, kapitono karinįlaipsnį užsitarnavę ir vyresniejikarininkai jau turi daug galimybiųmokytis įvairiuose koledžuose užsienyje.Kokias civilines specialybeskariūnai įgyja studijuodami Karoakademijoje. Ar akademija suteikiapakankamo lygio šių specialybiųžinias?Studijų kokybė šiuo metu yradar labai gera arba gera. Tai patvirtinatiek Lietuvos tiek EuroposSąjungos institucijų atlikti akademijosprogramų studijų kokybėsvertinimai. Gauname gerų atsiliepimųapie atliekančius praktikąkariūnus. Įstojusieji į magistrantūrąne akademijoje, puikiai tęsiamokslus civiliniuose universitetuose.Pagaliau jie tampa gerais karininkais,mus pasiekia labai geriatsiliepimai iš dabartinių vadų apiepastaraisiais metais akademiją baigusiuskarininkus, tai visapusiškaiišsilavinę, puikūs vadai.Akademijoje kariūnai studijuojapagal tris bakalaurines mokymoprogramas, taip pat yra dviištęstinės magistrinių studijų programos– abi priklauso socialiniųmokslų sričiai – ir viena ištęstiniųbakalaurinių mokslų personalo vadybosspecialybės programa. Tarptautiniųsantykių (politikos mokslųbakalauro kvalifikacija), personalovadybos programa ir jau „gęstanti“– transporto inžinerijos vadyba,pagal kurią studijuoja tik paskutiniojokurso kariūnai, yra nuolatinės(dieninės) bakalaurinės programos.Sprendimas „numarinti“minėtą specialybę priimtas prieškeletą metų dėl sumažėjusio kariuomenėskarininkų poreikio iratitinkamai per mažos suteikiamoskvotos. Tačiau, manau, kariuomenėsporeikis turėti inžinerinių specialybiųkarininkų yra pakankamaididelis. Todėl, mano manymu,techninės krypties studijų atsisakytimes negalime. Taip pat turėtumeneužkirsti kelio tapti karininkaistiems vaikams, kurie vidurinėjemokykloje yra labiau linkę prietiksliųjų mokslų, nei humanitarinių.Mes neturėtume rengti inžinieriųar kitų techninės srities specialistų,turime orientuotis į vadųrengimą, galinčių kvalifikuotaidirbti techninėse srityse. Manau,ateityje rengsime plataus spektrotechnologijų vadybininkus – plataustechninio, universitetinio išsilavinimokarininkus.Lietuvos karo akademijoje galimapasirinkti magistrines karinėsdiplomatijos ir žmogiškųjų ištekliųvadybos studijas. Pasirinkus ištęstinesstudijas, atvykstant į sesijasdu kartus per metus 5 ar 6 savaitėms,studijuoti nėra lengva, bet taiinvesticija į save, tai galimybė tobulėti.Akademijos ištęstinių studijųstudentams reikalavimai nuodieninių studijų kituose universitetuosenesiskiria. Turiu pasakyti,kad ne visiems pavyksta suderintitarnybą, šeimos gyvenimą ir studijas,todėl keletą karininkų tekopašalinti iš akademijos. Neseniaitarptautinė studijų kokybės vertinimokomisija teigiamai įvertinoakademijos magistratūros studijųžmogiškųjų išteklių vadybos programą,tuo tarpu karinė diplomatijosprograma buvo teigiamai įvertintakiek seniau nei prieš metus.Nuo šių metų rudens akademijojeištęstines žmogiškųjų ištekliųvadybos bakalauro studijas pasirinko21 karys (2 kapitonai, likusiejipuskarininkiai).Ką galėtumėte papasakotiapie akademijos mokslinę veikląir jos perspektyvas?Mokslinė ir pedagoginė veiklaturi viena kitą papildyti, nes universitetinėmokymo įstaiga negaliorientuotis vien tik į studijas. Akademijojedėsto mokslininkai, užsiimantysir moksline tiriamąja veikla.Pertvarkos metu sieksime, kadKaro akademijos mokslinė veiklabūtų labiau orientuota į kraštoapsaugos sistemos poreikius. Negalimesau leisti vykdyti fundamentalausmokslo tyrimų vien tikmokslo labui. Tai yra didžiųjų civiliniųuniversitetų užduotis. Mūsųpalyginti nedidelei sistemai reikiaį jos poreikius orientuotų moksliniųtyrimų.Norėčiau paminėti didelįmokslinį taikomąjį darbą vykdantįStrateginių tyrimų centrą.Kiekvienais metais centras kartusu Vilniaus universiteto Tarptautiniųsantykių ir politikos mokslųinstitutu parengia leidinį „Strateginėmetinė apžvalga“, kitusmokslinius leidinius. Jau keliolikametų Karo istorijos centras leidžia„Karo archyvą“, kitas istorinesknygas. Reikia nepamiršti irakademijoje vykdomų socialiniųmokslų žmogiškųjų išteklių vadybostyrimų. Net ir kai kurie kraštoapsaugos ministro patvirtinti dokumentaiparengti remiantis Karoakademijoje atliktais moksliniaistyrimais. Socialinių mokslų srityjeakademijos mokslinė veikla yrapakankamai aukšto lygio. Techniniųmokslų tyrimai yra brangesni,reikalauja didelių pastangų. Noriupasidžiaugti, kad mūsų techniniųsričių mokslininkai sėkmingai bendradarbiaujasu kariuomenės Logistikosvaldyba ypač transporto irkuro srityse. Kai kuriuos techniniųmokslų tyrimus akademija yra pajėgiatlikti pati, nemažai nuveiktadegiųjų medžiagų, kuro, sprogiųjųmedžiagų tyrimų srityse, turimepotencialą IT ir kitose srityse.Vykdomi poveikio aplinkai irtriukšmo analizės tyrimai. Didesniųrezultatų, ypač techniniuosemoksluose, galime pasiekti bendradarbiaudamisu kitomis moksloįstaigomis.Neseniai, jau įvykusios pertvarkosmetu, esamo mokslinio personalopagrindu Karo akademijojebuvo įkurtas Karo mokslo institutas.Jį sudaro trys centrai – Strateginiųtyrimų, Karo istorijos ir Karotechnologijų. Šiuo metu institutasdar yra kuriamas. Pagrindinė šioinstituto funkcija bus krašto apsaugossistemos poreikių identifikavimasir mokslinės veiklos koordinavimas.Institutas moksliniustyrimus nebūtinai atliks tiesiogiai,ten kus pritrūks akademijos potencialo,bus bendradarbiaujamasu kitomis mokslo institucijomis.Lietuvoje įvairios mokslo įstaigosir iki šiol nemažai dėmesio skyrėkariniam mokslui, tačiau labaitrūko koordinavimo, nebuvo tinkamaiidentifikuoti krašto apsaugossistemos poreikiai. Norint, kadmokslas tinkamai tarnautų šaliesgynybos reikmėms, reikia konkrečiaižinoti, ko reikia šalies gynybosstiprinimui, kad būtų galima kryp-Nukelta į 20 p.2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)

FAKTAI BE KOMENTARØMŪSŲ PUSLAPIS17Tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo geriausiejipenktosios BKM laidos kariaiBūtinieji kariniai mokymai organizuojami nuo 2009 m. lapkričio mėnesio ir juosjau baigė 300 kariųKaro prievolininkai, atlikę PPKT ir nepasirašę PKT sutarties, įrašomi į kariuomenėsmobilizacinį rezervą. Gintauto Tiškos ir Laimio Bratiko nuotraukos2010 10 26 profesinę karo tarnybą(PKT) Lietuvos kariuomenėjepradėjo geriausieji penktosiosbūtinųjų karinių mokymų (BKM)laidos kariai. Daugiausia jų tarnausSausumos pajėgose, kiti – Karinėsejūrų ir Karinėse oro pajėgose.Spalio 21 d. specialioji atrankoskomisija 34 geriausiai tarnybą atlikusiemsir labiausiai motyvuotiemsjaunuoliams pasiūlė tapti PKT kariais.Visų BKM metu kariai laikėtestus, juos stebėjo instruktoriai.Jų vertinimas turėjo įtakos kariuirenkantis tarnybos vietą.„Tarp šio BKM kurso populiariausipadaliniai buvo Motorizuotosiospėstininkų brigados „GeležinisVilkas“ Žvalgų kuopa, JuozoVitkaus inžinerijos batalionas irKarinės jūrų pajėgos. Šiose padaliniuoselaisvos PKT vietos buvo pasirinktospirmiausiai. Galima spėti,kad jaunuolius vilioja romantiškatarnyba ir galimybė tarnauti netolinamų“, – sakė Karo prievolės administravimotarnybos prie Krašto apsaugosministerijos Karo prievolėsir personalo atrankos organizavimoskyriaus vedėjas mjr. Gintaras Valentukevičius.Daugiausia – 27 kariai – tarnausSausumos pajėgose. Iš jų 18buvo priimta į Motorizuotosiospėstininkų brigados „GeležinisVilkas“ padalinius, 5 kariai paskirtiį Lietuvos didžiojo kunigaikščioGedimino štabo batalioną, 3 norėjotarnauti Juozo Vitkaus inžinerijosbatalione ir vienas – Depų tarnyboje.Penki šios BKM laidos kariaitarnaus Karinėse jūrų pajėgose, o2 – Lietuvos kariuomenės karinėseoro pajėgose.Penktoji BKM grupė tarnybąpradėjo liepos 26 dieną. Po 9 savaičių13 jaunuolių pasitraukė, jiemsužskaityta pradinė privalomoji karotarnyba (PPKT). Tarp sėkmingaibaigusiųjų BKM ir pradėsiančiųPKT tarnybą 5 jaunuoliai turi aukštąjįišsilavinimą, kiti – vidurinį.BKM organizuojami nuo 2009metų lapkričio mėnesio ir juos jaubaigė 300 karių.Į BKM savanoriškumo pagrindaisšaukiami 18-35 metų amžiauskaro prievolininkai, neatlikę privalomosiospradinės karo tarnybos arkitais būdais neįgiję pagrindinio kariniopasirengimo.BKM organizuojami DidžiojoLietuvos etmono Jonušo Radvilosmokomajame pulke. Karo prievolininkai,atlikę PPKT ir nepasirašęPKT sutarties, įrašomi į kariuomenėsmobilizacinį rezervą.KPAT inf.Radviliškyje prasidėjo jaunojo šaulio kursas2010 10 25-27 Karinių oro pajėgųOro gynybos batalione (Radviliškyje)vyko pirmoji jau antrusmetus organizuojamo Šiaulių apskritiesgen. P. Plechavičiaus šaulių6-osios rinktinės jaunojo šauliokurso sesija.Kursantus sveikino ir sėkmės linkėjoŠaulių sąjungos vadas plk. AntanasPlieskis, Oro gynybos batalionovadas mjr. Ričardas Jaruševičius,Telšių apskrities Žemaitijos šaulių8-osios rinktinės vadas Vaclovas Ringysir Šiaulių apskrities gen. P. Plechavičiausšaulių 6-osios rinktinėsvadas Saulius Burškys.Tris dienas trukusios pirmosiossesijos metu kursantai buvo supažindintisu Lietuvos kariuomenėsir Šaulių sąjungos struktūra ir veikla.Patyrę OGB instruktoriai kursantusmokė rikiuotės, ginkluotėsJaunojo šaulio kursą sudaro 4 sesijos, kurios vyksta kiekvienų moksleivių atostogųmetu. Autoriaus nuotr.ir šaudybos, topografijos, fiziniorengimo, inžinerijos dalykų. Paskaitasapie ryšius skaitė kurso atsakingasiskarininkas ltn. ArūnasKuizinas, kuriam vadovauti kursantųbūriui padėjo 4 geriausiejipraeitų metų kurso absolventai.Jaunojo šaulio kursą sudaro4 sesijos, kurios vyksta kiekvienųmoksleivių atostogų metu. Baigusiemsmokymus ir išlaikiusiemskvalifikacinį egzaminą, įteikiamaspažymėjimas, liudijantis apieįgytas karybos žinias. Geriausiejiabsolventai patenka į 2 parų aktyviąjąfazę, kurios metu miške, prižiūrimikurso atsakingųjų karininkų,vykdo jiems paskirtas užduotis.Galiausiai keli iš absolventų įgyjateisę nešioti antsiuvą „Vanagas“.Parengė ltn. Arūnas KUIZINAS2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)

18MŪSŲ PUSLAPISKRAÐTO APSAUGAVyriausybė pritarė Karo prievolės įstatymo pataisoms, leisiančiomsoptimizuoti karo prievolės administravimą2010 10 27 Vyriausybės posėdyjepo svarstymo pritarta Karoprievolės įstatymo pataisoms, kuriosnumato karo prievolės administravimosistemos optimizavimą– siūloma atsisakyti funkcijųdubliavimo pereinant prie vienpakopėssistemos, taip pat sumažintiadministravimo naštą karoprievolininkams, jų darbdaviamsar mokymo įstaigoms teikti duomenis,reikalingus vykdyti karoprievolininkų apskaitą.Iki šiol karo prievolės administravimosistema buvo dviejųpakopų – karo prievolės administravimąvykdė ir vietos savivaldosinstitucijos, ir regioniniai karoprievolės centrai. Priėmus Karoprievolės įstatymo pakeitimus,karo prievolės administravimąvykdys viena institucija – Kraštoapsaugos sistemos institucija karoprievolei administruoti. Vietos savivaldosinstitucijos karo prievolėsadministravimo nebevykdys.Įgyvendinus siūlomus įstatymopakeitimus bus sumažintaadministracinė našta karo prievolininkamsir jų darbdaviams. Pagalgaliojančias įstatymo nuostatas, įkarinę įskaitą įrašyti karo prievolininkai,stodami mokytis ar darbindamiesi,privalo mokslo, švietimoįstaigai ar darbdaviui pateikti Karoprievolės administravimo tarnybosprie Krašto apsaugos ministerijosišduotą karo prievolininko statusąliudijantį pažymėjimą. Tokią pažymųtvarką siūloma panaikinti – visakaro prievolės administravimui reikalingainformaciją yra susirenkamatiesiogiai iš duomenų registrų.Prievolė valstybės institucijoms,kitoms įstaigoms ir organizacijomsnuolat tvarkyti jose dirbančių karoprievolininkų apskaitą bei atliktikitas funkcijas taip pat panaikinama.Karo prievolės įstatymo nuostatosyra keičiamos atsižvelgiant įpasikeitusius karo prievolės administravimosistemos poreikius priėmussprendimą sustabdyti šaukimąatlikti privalomąją pradinękaro tarnybą.Įstatymo pakeitimai buvo numatytiKaro prievolės naujos redakcijosįstatymo koncepcijoje,kuriai Vyriausybė pritarė šių metųkovo 31 dieną. Koncepciją parengėkrašto apsaugos ministro 2009 m.rugpjūčio 28 d. įsakymu sudarytadarbo grupė.Vyriausybei pritarus Karoprievolės įstatymo pataisoms, josteikiamos svarstyti Seimui.VRD inf.Pasirašyta Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir birutiečių draugijosbendradarbiavimo sutartis2010 10 27 Vytauto Didžiojokaro muziejaus direktoriusplk. ltn. dr. Gintautas Surgailisir Lietuvos didžiosios kunigaikštienėsBirutės karininkų šeimųmoterų draugijos pirmininkėNamida Pocienė pasirašė bendradarbiavimosutartį.Sutartimi birutietės įsipareigojarinkti ir perduoti į muziejausfondus draugijos istorinę medžiagą,svarbiausius dokumentusir eksponatus, aktyviai dalyvautimuziejaus organizuojamuoserenginiuose, mokslinėse konferencijose,prisidėti prie jaunimopatriotinio auklėjimo ir tautinėssavimonės ugdymo.Muziejus įsipareigoja rinkti,Sutartis pasirašyta ant muziejaus LDK ekspozicijų salėje stovinčio unikalaus eksponato– XVIII a. pabaigos stalo, prie kurio 1812 m. dirbo Rusijos imperatoriusAleksandras I, o vėliau – Prancūzijos imperatorius Napoleonas I, kai jis buvoapsistojęs Vilniuje. Artūro Užgalio nuotr.saugoti ir propaguoti ekspozicijoseir teminėse parodose birutiečiųdraugijos istorinę medžiagą, teiktidalykinę, metodinę ir mokslinę istorinęparamą leidžiant draugijosleidinius, skaityti pranešimus karybosistorijos klausimais draugijosrenginiuose, leisti draugijos nariamsnemokamai lankyti muziejausekspozicijas ir parodas.Apžvalginės ekskursijos metuviešnia domėjosi muziejaus, Lietuvoskariuomenės, svarbiausių mūšiųistorija, viskuo, kas atspindi Lietuvoskarinius ir politinius įvykius.Regina RAJECKIENĖ,Vytauto Didžiojo karo muziejausEdukacijos ir informacijosskyriaus vedėjaSiūloma tobulinti kariuomenės drausmės statutąTobulindama drausminės atsakomybės taikymą, Krašto apsaugos ministerija parengė Kariuomenės drausmės statuto pakeitimo įstatymo projektą.Pažeidimas, padarytas karinėsoperacijos metu – ne sunkinantiaplinkybė.Siekiant išvengti nepagrįstoatsakomybės sugriežtinimo kaikurias atvejais, Statuto pakeitimoprojektas numato panaikintidabar galiojančią sunkinančiąaplinkybę – drausmės pažeidimą,padarytą karinės operacijosmetu. Kadangi karinė operacijayra labai plati sąvoka, apimantine tik kovines, bet ir administracineskarines užduotis ir mokymus,todėl, manoma, kad yra nepagrįstakiekvieną, net ir rimtesniųpasekmių nesukeliantį drausminįpažeidimą visais paminėtais atvejaislaikyti padarytu sunkinančiomisaplinkybėmis ir už tokį pažeidimąatleisti iš tarnybos.Kartu įstatymo projekte siūlomanelaikyti sunkinančia aplinkybedrausmės pažeidimo, padarytotarptautinės operacijosmetu, o vietoj to, tokį drausmėspažeidimą vertinti kaip šiurkštų,už kurį gali būti skiriamos įvairiosdrausminės nuobodaus, nuoatlyginimo sumažinimo iki atleidimoiš pareigų.Siūloma aiškiai apibrėžti, kadaasmuo laikomas neblaiviu.Atsižvelgiant į tai, kad anksčiaunustatant pažeidimų aplinkybesnebuvo aišku, kada asmuoyra laikomas neblaiviu ir kadaatsiranda atitinkama sunkinantiaplinkybė, dėl kurios už drausmėspažeidimą skiriama griežčiausiadrausminė nuobauda,Kariuomenės drausmės statutoprojekte siūloma nustatyti konkrečiąleistino etilo alkoholiokoncentracijos kraujyje, iškvėptameore ir organizmo skysčiuosenormą. Kariams, tarnybos metuvairuojantiems taktinės ir logistinėspaskirties transporto priemones,oro ar vandens transportopriemones, taip pat kariams,vykdantiems užduotis pavojin-2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)

FAKTAI BE KOMENTARØMŪSŲ PUSLAPIS19goje aplinkoje ar dirbančiais potencialiaispavojingais įrenginiais,siūloma nustatyti maksimalią 0,2promilių alkoholio koncentracijosnormą, kitiems kariams tarnybosmetu – 0,4 promilių normą. Žemesnėsnei 0,2 promilių normosnustatyti netikslinga, nes kai kuriųmaisto produktų, papildų, vaistųsudėtyje gali būti alkoholio, galinčionežymiai padidinti jo koncentracijąkraujyje ir pan.Siūloma nustatyti atsakomybęuž vengimą tikrintis dėl neblaivumo,apsvaigimo, narkotiniųar psichotropinių medžiagųvartojimo.Be to, atvejus, kai karys vengiaar atsisako medicinos apžiūros,kuria siekiama nustatyti, arkarys yra neblaivus, ar apsvaigęsnuo narkotinių, psichotropiniųar kitų psichiką veikiančių medžiagų,ar karys vartojo narkotinesar psichotropines medžiagas,siūloma kvalifikuoti kaipšiurkštų drausmės pažeidimąir už tai numatyti atitinkamasdrausmines nuobaudas. Profesinėskaro tarnybos kariui arkariui savanoriui už tokį pažeidimąsiūloma skirti drausminęnuobaudą – atleidimą iš tarnybos.Atleidimas nuo baudžiamosiosatsakomybės – ne kliūtispatraukti drausminėn atsakomybėn.Drausmės statuto pakeitimutaip pat siekiama pašalinti galimybeskariams išvengti drausminėsatsakomybės tokias atvejais,kai drausminio pažeidimo tyrimasbuvo sustabdytas, įžvelgusnusikalstamos veikos požymiųir pradėjus baudžiamąjį procesądėl kario veikos. Projektas numato,kad prokurorui nutraukustyrimą ar teismui atleidusasmenį nuo baudžiamosios atsakomybės,ar priėmus išteisinamąjįar apkaltinamąjį nuosprendį,drausmės pažeidimo tyrimasyra atnaujinamas. Atitinkamai,drausmės pažeidimams, turintiemsnusikalstamos veiklos požymių,taip pat ir pažeidimams,nustatytiems atliekant auditą,piniginių ar kitokių vertybiųreviziją, numatoma ilgesnis senatiesterminas – 3 metai. Į šįterminą nebūtų įtrauktas baudžiamojoproceso laikas.Siūloma vienoda tvarka drausminėnatsakomybėn trauktikarius savanorius ir profesinėskaro tarnybos karius.Įstatymo projekte siūlomasuvienodinti sąlygas, kuriomisdrausminėn atsakomybėn traukiamiprofesinės karo tarnybos irsavanorių karo tarnybos kariai,ir numatyti, kad kariai savanoriaiatsakomybėn būtų traukiamiir už pažeidimus ne tarnybosmetu. Siūlymas grindžiamas tuo,kad kariai savanoriai vykdo netik nenuolatinę karo tarnybą,bet taip pat yra siunčiami ir įkarines operacijas, dalyvauja pasirengiantjoms, vykdo kitas užduotis,prilygintinas profesinėskaro tarnybos karių užduotims.Ginčus siūloma pirmiausiasvarstyti ne teismo tvarka.Keičiamame Drausmės statutetaip pats siūloma įtvirtintireikalavimą karo tarnybos ginčusdėl nušalinimo nuo pareigų,perkėlimo į kitas pareigas, dėlkarių laipsnių, drausminių nuobaudų,kario tarnybos sutartiespratęsimo ir kitus su karo tarnybasusijusius ginčus pirmiausianagrinėti išankstinių ginčiųnagrinėjimo ne teismo tvarka. Irtik išsprendus ginčą Kariuomenėsdrausmės statuto nustatytatvarka, įgaliotųjų asmenų priimtisprendimai galėtų būti skundžiamiteismui.Be minėtų pakeitimų, atnaujintoĮstatymo projektas numatopakeisti karių nušalinimo nuopareigų ir sulaikymo nuostatas,pakeisti paskirtos drausminėsnuobaudos galiojimo ir vykdymotvarką; numatyta drausminėatsakomybė liudytojui už melagingąpaaiškinimą ar atsakymąduoti paaiškinimus dėl drausmėspažeidimo; įtvirtinti kario teisęapskųsti paskirtą drausminęnuobaudą; papildyti kariūnamsskiriamas drausmines nuobaudasir kitus pakeitimus.Pasak Krašto apsaugos ministerijosTeisės departamentoatstovų, Drausmės statuto pakeitimaispirmiausia siekiamasureguliuoti drausminės atsakomybėsprocedūras, kad būtųįgyvendinti atsakomybės neišvengiamumo,teisinio apibrėžtumo,proporcingumo, teisėtumoir teisingumo principai taikantatsakomybę už drausmės pažeidimus.Parengė Viktorija CIEMINYTĖPasirašyta Lietuvos kariuomenės ir Aukštadvario regioninioparko bendradarbiavimo sutartisSutartį pasirašė Lietuvos kariuomenės kanceliarijos projekto vadovas plk. GediminasMacijauskas ir Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius.Vyr. srž. Audriaus Truncės nuotr.2010 10 21 Aukštadvario regioninioparko direkcijoje buvopasirašyta Lietuvos kariuomenėsir Aukštadvario regioninio parkobendradarbiavimo sutartis. Sutartiespasirašymo ceremonijojedalyvavo Lietuvos kariuomenėskanceliarijos projekto vadovasplk. Gediminas Macijauskas, Materialiniųresursų departamentoSpecialiosios logistikos skyriausatstovai: ekologas mjr. AlgimantasKutanovas ir miškininkas vyr.srž. Audrius Truncė, Karinių oropajėgų Oro erdvės stebėjimo irkontrolės valdybos Logistinio aprūpinimoeskadrilės vadas mjr.Nerijus Venslauskas ir Pirmojoradiolokacinio posto vadaskpt. Vaidotas Baltrušis. Parkovardu sutartį pasirašė direktoriusVaclovas Plegevičius. Šiossutarties pagrindu bus organizuojamaskarių aplinkosauginis švietimas,rengiami kariuomenės irAukštadvario visuomenės bendrirenginiai, programos, stiprinamastarpusavio pasitikėjimas.Parko administracija įsipareigojoteikti kariuomenės vadovybei,o ypač kariniams vienetams,dislokuotiems parko prižiūrimojeteritorijoje, mokslinę ir metodinęmedžiagą ir kitą reikalingąinformaciją aplinkosaugos, miškotvarkos,priešgaisrinės saugosklausimais, konsultuoti ir teiktiįvairiapusę pagalbą teritorijų priežiūros,bioįvairovės išsaugojimo,teritorijų apželdinimo klausimais,pagal patvirtintas programas skaitytikariams paskaitas, organizuotikursus aplinkosaugos klausimais,pagal iš anksto suderintą grafikąneatlygintinai padėti organizuotiparko teritorijoje karių grupių ekskursijas,inicijuoti, rengti ir vykdytibendrus mokslinius tiriamuosius,švietėjiškus projektus, susijusius suaplinkos apsaugos, kariniais-istoriniaiskultūros paveldo objektais,esančiais parko administruojamoseteritorijose.Panaši 2008 m. spalio 10 d.pasirašyta Lietuvos kariuomenėsir Kuršių nerijos nacionalinioparko bendradarbiavimo sutartissėkmingai veikia ir efektyvi organizuojantKarinių oro pajėgų Orogynybos bataliono šaudymo į orotaikinius pratybas Juodkrantėje,formuojant kariuomenės teigiamąįvaizdį, sprendžiant aplinkosapsaugos problemas visuose kariniuosevienetuose, dislokuotuosešiame europinės reikšmės jautriameregione.mjr. Algimantas KUTANOVAS,MRD Specialiosios logistikos skyriausekologas2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)

20MŪSŲ PUSLAPISKRAÐTO APSAUGAAtkelta iš 16 p.tingai ir nuosekliai naudoti Lietuvojeturimus mokslo pajėgumus.Bus nustatomas konkretus poreikisir arba savarankiškai, arba kartusu kitomis mokslo įstaigomis busįgyvendinami reikalingi moksliniaiprojektai.Ar akademija dalyvauja, galbūtplanuoja dalyvauti, karinėje mainųprogramoje ERASMUS. Ar tam jiyra pasiruošusi? Jeigu ne, tai kodėl?Karinė Europos Sąjungos mainųprograma ERASMUS atsiradoneseniai, jei neklystu prieš nepilnusmetus. Kad kariūnai, dėstytojai irinstruktoriai turėtų galimybę dalyvautišioje programoje, šiuo metutrūksta lėšų. 2011 ar bent 2012 metaismėginsime pasiekti, kad norsminimali veikla šioje srityje prasidėtų.Dalyvauti turime, suprantametokio projekto svarbą, tačiaugalimybių kol kas nėra, esamasbiudžetas kol kas to neleidžia. Galiupažymėti, kad minimalūs mainaisu JAV ir Danijos karinėmis moksloinstitucijomis vyksta, taip pat šiaismetais pagal ERASMUS programąturėjome atvykusius du Lenkijoskarininkus iš Varšuvos gynybosuniversiteto, kurie skaitė akademijoskariūnams paskaitas.Kodėl Karo akademijoje nėradoktorantūros studijų?Yra nustatyti reikalavimaiaukštųjų mokyklų doktorantūrosstudijoms, kurie pagrįsti tam tikrumokslinių darbuotojų skaičiumi.Bendradarbiaujame kuriant jungtinesdoktorantūros studijas politikosmokslų srityje su Vytauto Didžiojouniversitetu ir kitomis aukštosiomisLietuvos ir užsienio mokyklomis.Ateityje doktorantūros studijos bussvarbios akademijoje.Krašto apsaugos sistemosdarbuotojus ir karius labai dominagalimybė studijuoti Karo akademijojemagistrantūroje. Dažnaisusiduriama su sunkumais, norintgauti leidimą studijuoti akademijoje.Kokia tvarka, kaip atrenkamikandidatai stoti į magistrantūrą?Į ką reikia kreiptis, norint gautileidimą studijuoti šioje aukštojojemokykloje?Pagal nustatytą tvarką leidimąpasirašo krašto apsaugos ministras.Norintis studijuoti magistrantūrojekarininkas pagal subordinaciją turikreiptis į savo vadovybę. Kandidatą,turintį ministro leidimą, atrenkaPatariamoji kariuomenės vado komisija.Profesinės karo tarnybos karius,nekarininkus, į ištęstines bakalaurostudijas atrenka Nekarininkųkarių reikalų svarstymo komisija.Galiausiai Karo akademijoje vykstakonkursas pagal mokslo studijųkriterijus.Ar nesvarstoma galimybė leististudijuoti ne karininkams akademijosmagistrantūros studijose?Svarstytina galimybė priimtivisus profesinės tarnybos karius įbakalauro ir magistro studijas. Nuošių metų profesinės karo tarnyboskariai nekarininkai turi galimybęrinktis tik bakalauro ištęstinėsestudijose. Analizuojama galimybėį magistrines studijas priimti ircivilius krašto apsaugos sistemosdarbuotojus, norėtų studijuoti irkai kurie vidaus reikalų sistemospareigūnai.Pretenduoti į magistro studijasKaro akademijoje dažnai leidžiamatik kapitono ar aukštesnįlaipsnį turintiems karininkams?Galbūt leidus pretenduoti į magistrostudijas karininkams, neseniaibaigusiems Karo akademiją,būtų pasiekta geresnių rezultatųnegu pasirinkus tuos karininkus,kurie jau daugelį metų nieko nesimokė.Konkurso sąlygos pagalkonkursinį balą tūrėtų būti vienodos.Civiliniuose universitetuosenetaikomas joks panašus skirstymokriterijus.Sprendimą priima kariuomenėsvado sudaryta komisija. Nesamecivilinė aukštoji mokykla, finansuojamaiš Švietimo ir moksloministerijos biudžeto. Kariuomenėturi savo poreikius. Civiliniuoseuniversitetuose studijos finansuojamospagal krepšelių sistemą,ten už studijas dažnai tenka mokėtipačiam studentui. Karo akademijojestudijos yra nemokamos, finansuojamosiš gynybos biudžeto, todėlporeikius nustato ir kandidatusatrenka krašto apsaugos sistemosvadovybė. Priimant į magistrinesstudijas, laikomasi nuostatos, kadstudijuoti turėtų patyrę karininkai.Jauni karininkai turėtų įgyti praktinėspatirties daliniuose.Ar galima rinktis magistrostudijas Karo akademijoje, jei bakalaurostudijos baigtos ne Karoakademijoje ir apskritai ne karinėsstudijos, o socialinės ir humanitarinės?Galima, jei norintis studijuotiasmuo yra karininkas, kuris turisurinkęs tam tikrų kreditų skaičių.Magistrinių studijų programa iš esmėsapima panašius arba tokius pačiusmokslo dalykus kaip ir kituoseuniversitetuose.Ar ateityje nesirengiama karininkamsir specialistams kompensuotibakalauro arba magistrostudijų civilinėse mokymo įstaigosekainos ar kainos dalies, jei jiepareikštų norą studijuoti kariuomeneireikalingų krypčių dalykus?Klausiančiųjų nuomone, norint parengtigerą specialistą, nepakankavien trumpalaikių kursų, o Karoakademijos siūlomų studijų spektraspernelyg menkas.Tai ne mano kompetencija, apietai turėtų spręsti krašto apsaugossistemos vadovybė. Studijos akademijojeyra suderintos su kraštoapsaugos sistemos ir kariuomenėsporeikiais.Ar yra kokių nors minčių,kaip galėtų veikti karininko karjerąaukštesnis išsilavinimas, pvz.doktorantūra? Ar daktaro mokslinįlaipsnį įgijęs karininkas gali tikėtiskažkokių išskirtinių karjerosgalimybių?Tai taip pat nėra mano kompetencijosklausimas. Skatinčiau manpavaldų karininką įgyti trečios pakoposišsilavinimą. Akademijaireikia karininkų, įgijusių daktarolaipsnį. Išsilavinę karininkai stiprinakrašto apsaugos sistemą. Daugeliskarininkų į atsargą išeina jauni,tokie lengvai galėtų įsidarbintiakademijoje, kur prisidėtų plėtojantkaro mokslus.Krašto apsaugos sistemos darbuotojas,neseniai išėjęs pagrindinįkarinį kursą, orientuotą į KASvalstybės tarnautojus, neatlikusiusprivalomosios karo tarnybos,klausia: Ar ateityje yra planuojamiaukštesnės pakopos kariniai kursaivalstybės tarnautojams, kurie leistųlavinti įgytus įgūdžius, nes jo išklausytųkursų trukmė leidžia įgytibūtent tik pagrindines žinias?Rengiame naują Civilių nacionaliniosaugumo ir gynybos pagrindųkurso programą. Programa busišplėsta, tačiau dėl finansų trūkumo,nebus tokia ilga ir išsami, kaipto norėtųsi.Teko girdėti apie suteikiamągalimybę vyresnio amžiaus seržantamsir puskarininkiams studijuotiKaro akademijoje. Gal galite pakomentuoti,ar nurodyti kur galimapasidomėti?Lietuvos karo akademijoje pasirinkusiemsištęstines studijas nėraamžiaus cenzo. Nuo šių metų rudensliktiniai vadovybės gali būtiatrenkami į ištęstines bakalaurostudijas. Esant poreikiui, turintistiesioginių vadų ir ministro leidimą,bet kuris liktinis, seržantas ar puskarininkisgali stoti į akademiją.Kodėl kariūnai gauna kelis sykmažiau – turintiems iki vieneriųmetų stažą skaičiuojama 1,0 minimalausgyvenimo lygio (MGL),nuo 1 iki 2 metų – 1,7 MGL – neipolicijos mokyklos, kuri suteikiatik profesinį išsilavinimą, kursantai(koeficientas 3,7)?Taip numato Lietuvos RespublikosVyriausybės nutarimu patvirtintasGenerolo Jono ŽemaičioLietuvos karo akademijos statutas.Negalime lygintis su kito lygmensmokymo institucijomis. Policijosmokykla yra ne aukštoji mokymoįstaiga, jos visai kitos sąlygos ir poreikis.Manau, kad vienam kursantuiji neskiria tiek lėšų, kiek jų skiriaKaro akademija. Kituose universitetuosedaugelis studentų turi mokėtiuž mokslą. Karo akademijojemokslas yra nemokamas. Visi akademijoskariūnai gauna stipendiją,kurios dydis priklauso nuo mokslorezultatų, bet negali būti mažesnisnei 1MGL. Visi kariūnai yra visiškaiišlaikomi valstybės.Ar tikslinga per metus priimtiir ruošti 3 kariūnus aviatoriuskaip yra šiemet? Gal geriau būtųpasiūlyti bendra tvarka darbą geriausiaibaigusiems studijas VilniausGedimino technikos universitetoAntano Gustaičio aviacijosinstitute? Pasieniečių mokyklaaviatorių nerengia, nors pasieniotarnyba sraigtasparnių turi tekpat, kiek Karinės oro pajėgos.Karinių oro pajėgų (KOP)karininkus rengiame kartu suVilniaus Gedimino technikosuniversiteto Aviacijos institutu(VGTU).VGTU studentai įgyja civilinęspecialybę. Mes rengiame karininkusturinčius lyderio, vado savybes.Kandidatus tarnybai KOP atrenkameAkademijoje, taikant tokią pačiąatrankos sistemą kaip ir būsimiemsSausumos pajėgų kariūnams . Dalįprogramos šie kariūnai aviatoriai,kurių skaičius priklausomai nuo poreikiosvyruoja nuo 3 iki 7 kiekvienamekurse, išklauso VGTU, karinesspecialybes ir vadų rengimo programąjie gauna LKA. Jei rengtumeOro pajėgų karininkus išimtinaiVGTU turėtume civilius darbuotojus,bet ne karininkus.Interviu perengė Karolis ZIKARAS1. Plačiau: doc. Dr. Vilutienė, V., mjr. Daugirdas,A., „Tik mažesnė dalis kandidatų sugeba įrodyti esąyra pakankamai motyvuoti tapti karininkais“, KAMinformacinis leidinys „Krašto apsauga“, Nr. 20 (195)2010 10 25 – 2010 11 08, psl. 16.2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)

FAKTAI BE KOMENTARØMŪSŲ PUSLAPIS21Kariuomenės kendo klubo nariai sėkmingai pasirodėIII Lietuvos kendo čempionate2010 10 23 Generolo JonoŽemaičio Lietuvos karo akademijojeįvyko III Lietuvos kendočempionatas „Vilniaus TaiKai“,kuriame dalyvavo ir Lietuvos kariuomenėskendo klubo (LKKK)nariai: kpt. E. Čiūtas, kpt. J.Skaisgiris, lt. A. Geglis, ir srž J.Račkauskas.Nors šiemet čempionate kovėsinet aštuoni I-II dan meistriškumolygį pasiekę kendokos (kendoka –jap. asmuo praktikuojantis kendo)iš visos Lietuvos, kariuomenės klubostartas buvo labai sėkmingas –visi kariai, sėkmingai pasirodę grupiųkovose, pateko į čempionatoaštuntfinalį. Lietuvos kariuomenėsGarbės sargybos kuopos vadaskpt. Egidijus Čiūtas įveikė neČempionate dalyvavo Lietuvos kariuomenės kendo klubo nariai kpt. E. Čiūtas,kpt. J. Skaisgiris, lt. A. Geglis, ir srž J. Račkauskas. Marika Ishihara nuotr.vieną patyrusį kovotoją ir tapo prizininku– iškovojo garbingą trečiąjąvietą.LKKK karių iniciatyva buvoįkurtas šių metų liepos 14 dieną.Klubas ketina surengti pristaty-mus Lietuvos kariuomenės daliniuoseir pristatyti šį japoniškąkardo meną.KENDO (jap. „kardo kelias“) –senojo tradicinio japonų kovos kardais(kenjutsu) pagrindu sukurtašiuolaikinė kovos meno rūšis. Tapusibendrakultūrinio paveldo dalimi,kendo gali būti klasifikuojama kaipdvikovinė neolimpinė sporto šaka.Jos praktiką pagrindžiantys filosofiniaiprincipai ir treniruočių pobūdisleidžia traktuoti kendo kaip valingųasmenybės charakterio savybiųir moralinių vertybių ugdymo priemonę,nepriklausomai nuo tautybėsir įsitikinimų.mjr. Aurelijus MOTIEJŪNAS,Algirdo MPB štabo viršininkas,LKKK prezidentasKovinio rengimo centre aplinkos apsaugos kursą baigėpenktoji KAS specialistų grupė2010 10 19-22 Generolo AdolfoRamanausko kovinio rengimo centre(ARKRC) Nemenčinėje (Vilniausr.) surengti šiemet jau penktieji,paskutiniai, krašto apsaugossistemos specialistų aplinkos apsaugosmokymai.Kurso klausytojai – profesinėskaro tarnybos kariai iš įvairių kariuomenėsdalinių, priežiūrintys irremontuojantys sraigtasparnių varikliusir mechaninę įrangą, transportąir techniką, saugantys ir išduodantyskurą. Kurso tikslas – išmokyti profesinėskaro tarnybos karius laikytisaplinkos apsaugos reikalavimų.Kursą vedė ARKRC Aplinkosapsaugos mokymo skyriaus specialistai.Išklausę teorines paskaitas,kurso klausytojai grupėse ir individualiaiatliko praktines užduotis:išmoko skaityti pavojingų medžiagųetiketes, apskaičiuoti reikalingąsorbentų kiekį, rasti informacijąapie chemines medžiagas ir preparatusiš saugos duomenų lapų,atlikti atliekų apskaitą, parengtipavojingų atliekų lydraštį, tinkamaipanaudoti taršos prevencinespriemones ir reaguoti į naftos produktųišsiliejimą. Pagal pateiktąklausimyną kurso klausytojai nustatėatitikimus aplinkos apsaugosreikalavimams remonto dirbtuvėseir pristatė atlikto darbo rezultatus.Atlikti praktiniai darbai kiekvienoklausytojo buvo įvertinti teigiamai,o bendrąjį kurso testą išlaikė visi 14klausytojų.kpt. Artūras MILKINTIS,Kovinio rengimo centro viešųjų ryšiųkarininkasKursą išklausė 14 profesinės karo tarnybos karių iš įvairių kariuomenės dalinių.Autoriaus nuotr.Artėjant Vėlinėms, Krašto apsaugossavanorių pajėgų Dainavosapygardos 1-osios rinktinėsprofesinės karo tarnybos kariai irkariai savanoriai, kaip ir kasmet,tvarko žuvusiųjų už Lietuvoslaisvę ir nepriklausomybę kapus,esančius rinktinės atsakomybėsrajonuose: Alytaus ir Marijampolėsapskričių teritorijose.Spalio 29 dieną kariai uždegėžvakeles, padėjo gėlių ant karininkoAntano Juozapavičiaus irsavanorio Artūro Sakalausko,partizano plk. ltn. Juozo Petraškoskapų, taip pat ant 114 Lietuvossavanorių kapų Šv. Angelųsargų bažnyčios šventoriuje Alytuje,savanorio D. Krakauskokapo Alytaus I kapinėse.Alytaus Daugų gatvės kapinėsebuvo sutvarkyti Dainavos apygardospartizanų kapai. Prie 490už Lietuvos nepriklausomybę žuvusiųpartizanų memorialo padėtagėlių, uždegtos žvakės.Taip pat pagerbtas žuvusiųjųatminimas Alytaus rajono Daugųir Simno miestelių kapinėse,Rumbonių kapinaitėse. SutvarkytiLazdijų rajono savivaldybeipriklausantys kapai ir žuvusiųjųatminties vietos Lazdijuose,Kapčiamiestyje, Kalniškės miške,Seirijuose, Krosnoje. Varėnos rajonepagerbti žuvusieji SenojojeVarėnoje, Perlojoje, Merkinėje,Liškiavoje, Marcinkonyse, Druskininkųsavivaldybei priklausančiosLeipalingio miestelio kapinėse.Marijampolės kuopų kariai tvarkėkapus Marijampolėje, KazlųRūdoje, Kalvarijose, taip patVilkaviškio rajono savivaldybeipriklausančias kapines. Šiosevietovėse palaidota daug žuvusiųjųTauro apygardos partizanų,taip pat karių savanorių. Pagerbtair Tauro apygardos štabo vietaSkardupio kaime.Karių savanorių ir partizanų kapaitaip pat tvarkomi prieš Lietuvoskarių, Partizanų pagerbimo,kariuomenės ir visuomenės vienybėsdienas.Asta KAZLAUSKIENĖ,KASP Dainavos apygardos 1-ojirinktinė2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)

22MŪSŲ PUSLAPISKRAÐTO APSAUGAPusšimtis jaunuolių iš visos Lietuvos 13 savaičių mokysis karybos2010 11 01 tarnybą Lietuvoskariuomenėje pradėjo šeštoji irpaskutinioji šių metų būtinųjųkarinių mokymų (BKM) laida.Pusšimtis jaunuolių iš visos Lietuvos13 savaičių karybos mokysisDidžiojo Lietuvos etmono JonušoRadvilos mokomajame pulke Rukloje(Jonavos r.), geriausiems išjų bus pasiūlyta tapti profesinėskaro tarnybos (PKT) kariais.„Daugelis BKM karių turi aiškųtikslą – tapti profesinės karotarnybos kariais. Todėl jų motyvacijaaukšta, o tai palengvina mokymųprocesą. Manau, kad nebusišimtis ir naujoji BKM laida“, –sakė Karo prievolės administravimotarnybos prie Krašto apsaugosministerijos Karo prievolės irkomplektavimo organizavimoskyriaus viršininkas mjr. GintarasValentukevičius.Nuo 2009 m. lapkričio, kai buvopradėti organizuoti BKM, juos jaubaigė 300 karių, iš jų 170 tapo PKTkariais. Dar 100 karių šiuo metu dalyvaujaBKM – vieni pradėjo, kitijau tarnauja aštuntą savaitę.Jaunuoliai 13 savaičių karybos mokysis Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilosmokomajame pulke Rukloje. Vrš. V. Sorokino nuotr.„Nemažai apie tarnybą pasakojodraugai, o apsispręsti padėjosusitikimas su kariškiais mūsųmokykloje. Žinoma, dabar sieksimegerai tarnauti, nes norimetapti profesinės karo tarnybos kariais.Įdomu pažinti naują aplinkąir profesiją“, – sakė kariuomenėsnaujokas Kęstutis Verseckas. Jistarnauti atvyko kartu su DariumiŽukovu ir Aurelijumi Rimkevičiumi.Visi vaikinai mokėsi Aukštadvariožemės ūkio mokykloje, odabar drauge tarnaus Mokomajamepulke Rukloje.Šeštojoje BKM laidoje daugiausiajaunuolių iš Kauno ir Vilniaus– po šešis, penki iš Utenos, poketuris iš Klaipėdos, Marijampolėsir Telšių. Penki šios BKM laidos kariaiįgiję aukštąjį, trys – pagrindinį,o kiti – vidurinį išsilavinimą. Šiųmetų šeštosios BKM laidos kariųamžiaus vidurkis – 21,5 metų. JauniausiamBKM dalyviui greitai sueis19 metų, vyriausiajam 25-eri.Pirmosiomis BKM dienomispagrindinis dėmesys skiriamas statutuiir fiziniam rengimui, vėliaudaugiau dėmesio bus skiriama specialiemskariniams mokslams – topografijai,taktikai, ginklams ir kt.Mokymų metu kariai įgyja privalomosiospradinės karo tarnybosstatusą ir gauna visą valstybės išlaikymą(maitinimas, aprūpinami gyvenamąjavieta, apranga, socialinisir gyvybės draudimai), taip pat mokamapiniginė išmoka buitinėms išlaidoms.Baigus BKM geriausiemslaidos kariams pasiūloma pasirašytiketverių metų PKT kario sutartį.Karo prievolininkų (18-35 metųamžiaus vyrai) atranką ir siuntimąį BKM organizuoja ir vykdo Karoprievolės administravimo tarnybaprie Krašto apsaugos ministerijos.Laimis BRATIKAS, KPAT2010 10 26 Karinių oro pajėgųOro gynybos batalione mažojo futboloturnyre dalyvavo penkios komandos.Turnyro tikslas – išaiškintistipriausią padalino komandą,populiarinti sportinę veiklą, puoselėtisveikos gyvensenos idėjas.Pagal varžybų nuostatus užpergalę buvo skiriami trys taškai,už lygiąsias – pusantro taško. Jeikuriai komandai labai nesisektų,ji visas varžybas pralaimėtų, taivaržybų organizatoriai nutarėskirti vieną paguodos tašką ir užnesėkmę. Įvyko dešimt varžybų.Pasibaigus sportinėms kovomsir susumavus rezultatus,paaiškėjo prizininkai ir 2010 m.stipriausia bataliono mažojo futbolokomanda.Rezultatai lėmė, kad dvi komandossurinko po 7,5 taškų.Taigi prireikė skaičiuoti, kurikomanda įmušė daugiau įvarčių.Sėkmė labiau lydėjo Štaboir aprūpinimo bateriją, trečiojevietoje palikusią Apžvalgos radarųbateriją. Pernai ši baterijalaimėjo nugalėtojų taurę.Oro gynybos batalione siekta išaiškinti stipriausiąmažojo futbolo komandą2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)Pirmąją vietą iškovojo 1-osios oro gynybos baterijos sportininkaiŠiemet pirmąją vietą iškovojo1-osios oro gynybos baterijossportininkai. Komanda surinko 9taškus, jai buvo įteikta nugalėtojųtaurė ir diplomas. Prizininkėsbuvo apdovanotos atminimo diplomais.Trys komandos sugebėjo„išsaugoti savo vartus sausus“, t. y.nepraleido nė vieno įvarčio.Buvo apdovanotas ir geriausiasvisų varžybų dalyvis – žaidėjasltn. Vytautas Kukelka.Prizas įteiktas geriausiam varžybų dalyviui ltn. VytautuiKukelkai. Autoriaus nuotr.Lapkričio mėnesį planuojamaišsiaiškinti stipriausias batalionosalės tinklinio komandas.vyr. srž. Raimundas KOVAS,Oro gynybos batalionas

FAKTAI BE KOMENTARØkarjera23• MINISTRĖ apdovanojo•Krašto apsaugos sistemos medaliu„Už tarptautines operacijas“Už pavyzdingą tarnybą, pasiaukojimą ir asmeninį indėlį vykdant tarptautiniųoperacijų užduotis:kpt. Ramūną JANKAUSKĄ,srž. Donatą STEFANOVIČIŲ,vrš. Edviną VILIMAVIČIŲ.Krašto apsaugos sistemos medalio„Už tarptautines operacijas“ ženkluUž pavyzdingą tarnybą, pasiaukojimą ir asmeninį indėlį vykdant tarptautiniųoperacijų užduotis:Bataliono vadovybė kartu su atstovais iš visų skyrių ir padalinių padėjo gėlių puokštesant išėjusių Anapilin karių kapų, uždegė žvakeles. Birutės bataliono nuotr.Birutės bataliono kariai pagerbėkovos brolių atminimąPrieš Vėlines Didžiosios kunigaikštienėsBirutės motorizuotojopėstininkų bataliono kariai Alytujeaplankė žuvusių ir mirusių batalionokarių, partizanų ir Nežinomojokareivio kapus. Bataliono vadovybėkartu su atstovais iš visų skyriųir padalinių padėjo gėlių puokštesant išėjusių Anapilin karių kapų,uždegė žvakeles.Karo kapeliono mjr. SauliusKasmausko vedini kariai pasimeldėuž mirusiuosius ir kritusius kovose.„Meldžiantis ir žvelgiant į žvakėsliepsną, akimirksniu pamirštamesave ir susiliejame su praeitimi.Mes pajuntame šio pasauliotrapumą, daromės geresni. Sušildytamūsų dvasios ir širdies liepsnosnurimsta ir vėlė, žinodama, kad jidar gyva mumyse“, – kalbėjo karokapelionas mjr. S. Kasmauskas.Ginklo brolių atminimo saugojimas– šventa Birutės bataliono kariųpareiga. Batalionas yra netekęsdviejų savo karių. Alytuje, Klevųg. kapinėse, amžinojo poilsio atgulędu bataliono kariai: srž. ArūnasJarmalavičius, žuvęs misijojeAfganistane, ir vyr. srž. SvajūnasVitkauskas, miręs besiruošdamasvykdyti misiją Afganistane.Bataliono kariai uždegė žvakęprie Nežinomojo kareivio kapo,menančio atminimą visų nežinomųkarių, kritusių nepriklausomybėskovose už Lietuvos laisvę. Kariai,kurių vardai ir pavardės liko nežinomiistorinių įvykių verpetuose,vardan laisvės paaukojo brangiausiąsavo turtą – gyvybę.Bataliono kariai taip pat buvonuvykę prie partizanų, Laisvės kovotojų,memorialo. Rezistencijoskovų dalyvių amžinojo poilsio vietojevisus lydėjo malda ir susikaupimas,mintyse tyliai duodant priesaikąsaugoti žuvusiųjų ir mirusiųjųpartizanų, tautai ir Tėvynei nusipelniusiųžmonių, atminimą.Didžiosios kunigaikštienės BirutėsMPB inf.srž. Ernest MALINOVSKIJ,srž. Ilją NIKITIN,vrš. Šarūną PILKONĮ.MINISTRĖ suteikė karinius laipsnius• •Pulkininko leitenantomjr. Mantui PAŠKEVIČIUI, GŠ.• PERKELTA • PRIIMTA • PASKIRTA•Nuo 2010 10 25 mjr. Ramūnas SALYS perkeltas į Lietuvos kariuomenėsDidžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Mokomojobataliono vado pareigas.Nuo 2010 11 02 plk. ltn. Andriejus GRACHAUSKAS perkeltas į GeneroloJono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karinio rengimo grupėsSausumos pajėgų štabo karininkų kursų viršininko pareigas.Nuo 2010 11 08 plk. ltn. Leonas LUKOŠEVIČIUS perkeltas į Kraštoapsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinėsvado pareigas.Skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiameHumanitarinių mokslų katedros docentęNijolę JANULAITIENĘdėl mylimos Mamos mirties.Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bendruomenėKapų tyla ir juoda žemelė amžinam poilsiui priglaudė mylimąsūnų, vyrą, tėvelį...Dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius skiriameRedos BUIKO šeimai.Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro kolektyvasDaugeliui Lietuvos kariuomenės vienetų yra aktualios teritorijospriežiūros problemos: lėšų šiam tikslui yra skiriama nedaug, personaloskaičius, į kurio funkcijas įeina teritorijos tvarkymas, yra minimalus.2010 m. spalio 29 d. Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinostarnybos kariai ir darbuotojai draugiškai ėmėsi darbo – grėbė lapustarnybos parke, aplink senosios karo ligoninės pastatą. Geltona lapijospaklotė per kelias valandas virto taisyklingai išrikiuotomis lapųkrūvomis, kurias vėliau kariai sukrovė į sunkvežimius. (Kpt. JekaterinaSuvorova-DADURKIENĖ, KMT S5 skyriaus viršininkė)Dėl mylimo tėvelio mirties reiškiame gilią užuojautąGenerolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono vaduimjr. Tomui MASAIČIUI.Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai ir darbuotojaiDėl gyvenimo draugės mirties nuoširdžiai užjaučiameVytautą MASALSKĮ.Oro gynybos bataliono kariai ir darbuotojai2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)

24akcentaiKRAÐTO APSAUGAMotorizuotojoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ spalio 20-24 dienomis surengtos didžiausios Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų žvalgybos padaliniųlauko taktinės pratybos „Rudens griaustinis 2010“. Sausumos pajėgų žvalgybos pajėgumai – štabų žvalgybos specialistai ir žvalgybos padaliniai – buvo rengiami vykdytižvalgybos paramos užduotis gynybinėse operacijose. Vyr. ltn. Skomanto Povilionio nuotr.Adresas: Totoriø g. 25, LT-01121 Vilnius.Tel. 273 55 51, faksas 273 56 16.El. paðtas vidau@kam.lt.www.kam.ltLeidëjas Kraðto apsaugos ministerijaRedaktorë kpt. V. UrbonaitëRedakcinë kolegija: pirmininkas V. Umbrasas,pirmininko pavaduotojas gen. mjr. A. Pocius.Nariai: kpt. T. Balkus, D. Bičkauskienė, A. Janonytė,brg. gen. E. Mažeikis, R. Putnikienė, doc. dr. V. Rakutis.Fotografas A. Pliadis.Stilistë Ž. Švobienė.Dizaineris G. Pranckūnas.Tiraþas 900 egz. Uþsakymas GL-147 SSSpausdino LK KKC,Muitinës g. 4, Domeikava, Kauno r.Leidinys platinamas nemokamai.2010 m. lapkričio 8 d. – 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 21 (196)